8dbc629a-a47f-4096-962b-4db4e62eb46f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-236-527/2013;procesinių sprendimų kategorijos: 16.5.1; 16.7; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6472-752/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

N. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmėByloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bendrovei darbuotojo veiksmais, atlyginimo. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo (nuo 2011-12-07 dirbusio vairuotojo pareigose, susijusiose su tarptautinių krovinių gabenimu, su kuriuo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis) 3 743,59 Lt žalos atlyginimo už automobilio (vilkiko) sugadinimÄ ir negautas pajamas, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. 2011-12-23 bÅ«damas komandiruotėje, atsakovas pradėjo girtauti, nepakluso reikalavimams grÄ Å¾inti įmonei vairuojamÄ automobilį ir jį paliko apgadintÄ Pakruojo rajone.

Be to, atsakovas savavaliÅ¡kai pasinaudojo įmonės kreditine kuro kortele ir pasisavino 200 litrų dyzelinio kuro, tuo įmonei padarydamas 4 880,89 Lt žalÄ . Daliai žalos (dėl dyzelinio kuro vagystės) – 1 137,3 Lt buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys (duomenys neskelbtini) teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį likusiai žalos daliai – 3 743, 59 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012-10-01 sprendimu (b. l. 91-96) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 3 743,59 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3 743,59 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nuo 2012-01-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 113 Lt žyminį mokestį.

Sprendime teismas konstatavo, kad darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam Å¡io santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų ar jas netinkamai atlikdamas. Materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga sÄ lygų visuma, kurios visos Å¡ioje byloje nustatytos: padaryta žala - apgadintas vilkikas (duomenys neskelbtini) FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); dėl remonto ir dėl to, kad nebuvo grÄ Å¾inti vilkiko dokumentai, vilkikas prastovėjo tris darbo dienas, dėl ko įmonė negavo pajamų;

žala padaryta neteisėtu bÅ«du – atsakovas, bÅ«damas vairuotojas-profesionalas, pažeidė vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.1.2, 2.1.6 punktų reikalavimus laikytis kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo reikalavimų, dėl to buvo apgadintas vilkikas; taip pat nevykdė vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.1.9, 2.11 p. reikalavimų vykdyti vadovo reikalavimus - negrÄ Å¾ino vilkiko į įmonės teritorijÄ , jį paliko nesaugomÄ , dėl ko vilkikas rastas su sulaužytu durų užraktu;

žala padaryta netiesiogine tyčia, nes atsakovas, bÅ«damas vairuotojas-profesionalas, žinojo, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių, saugaus eismo įstatymo, įmonės vadovo nurodymų, kad Å¡ių reikalavimų nesilaikymas gali sÄ lygoti žalos atsiradimÄ ir, nors ir nesiekdamas tokių pasekmių, sÄ moningai leido joms kilti. Pažeidėjas (atsakovas) ir nukentėjusioji Å¡alis (ieÅ¡kovė) teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas buvo susijęs su darbo veikla.

Teismas įvertino Å¡ias faktines aplinkybes ir sprendimÄ grindė DK 255 straipsnio 3 punkto bei 257 straipsnio 1 dalimi, nes žalÄ padarė atsakovas, kuris buvo sudaręs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 104-105) praÅ¡o pakeisti 2012-10-01 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 50 proc. žalos atlyginimo, vadovaujantis Å¡iais argumentais:1. Ä®sakymu Nr. 305 atsakovui priskirta transporto priemonė - vilkikas (duomenys neskelbtini) FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo su įvairiais smulkiais defektais (t. y. apgadintomis kairės ir deÅ¡inės pusės pakojų apdailomis ir pan.), autotransporto priemonė neturėjo galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, dėl Å¡ios aplinkybės darbdavio atstovas nurodė, kad tai darbdavio problema ir nurodė naudotis tokia transporto priemone, kokia ji yra.

IeÅ¡kovės direktoriaus 2011-12-20 įsakymu Nr. 316 atsakovas jam priskirtu minėtu automobiliu nuo 2011-12-21 iki 2011-12-28 buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę Lietuva - Suomija - Lietuva (b. l. 81). Krovinys turėjo bÅ«ti pakrautas Pakruojo rajone 2011-12-21, o 2011-12-22 atsakovas turėjo iÅ¡vykti į SuomijÄ . PaaiÅ¡kėjus, kad krovinys bus pakrautas tik 2011-12-26, atsakovas pastatė automobilį į įmonės saugomÄ aikÅ¡telę ir iÅ¡vyko į KaunÄ autobusu. Automobiliui stovint aikÅ¡telėje, į jo vidų buvo įsilaužta, dėl ko sugadinta durų spynelė ir pavogtas atsakovo asmeninis kompiuteris.

Nėra įrodymų, kad žala automobiliui buvo padaryta dėl atsakovo kaltės, esant jo tyčiai. Atsakovas laikėsi darbdavio nurodymų, t. y. pastatė autotransporto priemonę įmonės, kurioje turėjo krautis, teritorijoje ir autobusu nuvyko namo, kad po 2012-12-26 grįžtų pakrovimui (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) ŽUB raÅ¡tas). Automobiliui padarytos žalos įvertinimÄ atliko pats darbdavys, atsakovas apžiÅ«roje nedalyvavo, įvertinant automobiliui padarytus defektus buvo įraÅ¡yti ir tie defektai, kurie jau buvo atsakovui priimant automobilį naudojimui.

Akivaizdu, kad darbdavys elgėsi nesÄ Å¾iningai, t. y. davė naudotis atsakovui transporto priemonę, kuri yra nedrausta, su defektais, todėl negalima laikyti, kad dėl tariamai padarytos žalos yra kaltas tik vienas atsakovas.2. Teismas netinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovo darbo užmokestis pagal darbo sutartį sudarė 1 050 Lt, atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovę nepilnÄ mėnesį, ir ieÅ¡kovė, atleisdama atsakovÄ iÅ¡ darbo, neatsiskaitė su juo. Teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, nesivadovavo DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta norma ir nė kiek nemažino priteistinos žalos dydžio.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė ir į tai, kad automobiliui padarytos žalos įvertinimÄ atliko pats darbdavys, sudaręs komisijÄ iÅ¡ jam pavaldžių asmenų, atsakovas įvertinant automobiliui padarytus defektus nedalyvavo ir nebuvo kviečiamas, akte buvo įraÅ¡yti ir tie defektai, kurie jau buvo atsakovui priimant automobilį naudojimui. Taikant DK 255 straipsnio 3 punkto ir 257 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai taikytos materialinės teisės normos, dėl ko teismo sprendimas yra iÅ¡ dalies nepagrįstas ir yra pagrindas mažinti priteistos žalos dydį.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 110-112) praÅ¡o palikti 2012-10-01 sprendimÄ nepakeistÄ Å¡iais motyvais:1.

Krovinys turėjo bÅ«ti pakrautas Pakruojo rajone 2011-12-22, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad krovinys bus paruoÅ¡tas tik 2012-12-26, atsakovui buvo nurodyta pastatyti automobilį į saugojimo aikÅ¡telę ir vykti namo autobusu, tačiau jis pradėjo girtauti ir nevykdė direktoriaus nurodymų, o taip pat nevykdė 2012-12-23 nurodymo - parvykti su vilkiku į įmonės teritorijÄ ; tÄ pačiÄ dienÄ palikęs apgadintÄ vilkikÄ nesaugojamoje teritorijoje, pasinaudojęs įmonės Lukoil kuro kortele, pavogė 200 litrų dyzelinio kuro, dėl ko buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas už kuro vagystę iÅ¡ įmonės kortelės Lukoil nubaustas (duomenys neskelbtini) teismo 2012-07-30 baudžiamuoju įsakymu. 2012-12-23 ieÅ¡kovės direktorius su kitu įmonės vairuotoju nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajonÄ surasti ir pargabenti įmonės vilkikÄ Ä¯ įmonės teritorijÄ .

2. Dėl vilkikui padarytos žalos. Vilkikui padarytos žalos nustatymui 2011-12-27 buvo sudaryta įmonės komisija, dalyvauti nustatant žalÄ 2012-12-24 buvo kviestas ir atsakovas, tačiau jis tuo metu girtavo ir dalyvauti vertinant žalÄ jam pasirodė neaktualu. Visa žalos medžiaga kartu su pretenzija atsakovui iÅ¡siųsta registruotu paÅ¡tu. Teismui buvo pateikti ieÅ¡kovės įstatai, kurių 2.19 punktas leidžia įmonei veikti automobilių techninio aptarnavimo ir remonto srityje, tai yra įmonės kompetencija.

Atsakovas, nesutikdamas su įmonės žalos vertinimu, galėjo kreiptis ir padaryti alternatyvų žalos vertinimÄ , tačiau, jam to nepadarius, teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės žalos įvertinimu. Atsakovas, norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės, bando klaidinti teismÄ , nurodydamas, kad vilkiko apgadinimai jau buvo, tačiau kaip nustatė teismas - atsakovo parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir neįrodyti: 2012-02-28 prieÅ¡taravimuose dėl teismo įsakymo atsakovas nurodo vienus apgadinimus, o 2012-04-05 gavęs įmonės ieÅ¡kinį, teigia apie kitus apgadinimus.3.

Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygų ir kaltės formos. Teismas surinktų įrodymų visuma nustatė, kad yra visos materialinės atsakomybės sÄ lygos: padaryta žala, kuri buvo padaryta neteisėta veika, t. y atsakovui nevykdant įmonės pareiginių nuostatų reikalavimų, ir yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kaltės forma yra tyčinė, nes atsakovas, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais ir kaip vairuotojas-profesionalas, žinojo, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių, saugaus eismo įstatymo, darbdavio nurodymų (citata iÅ¡ prieÅ¡taravimo dėl teismo įsakymo:

„firmos direktorius paprašė automobilį Volvo parvaryti į KaunÄ , man pasidarė pikta, be to, buvau netoli Kauno“) suprato, kad Å¡ių reikalavimų nesilaikymas gali sÄ lygoti žalos atsiradimÄ , nors ir nesiekdamas tokių pasekmių, sÄ moningai leido joms kilti. Teisės pažeidimo metu Å¡alys buvo susijusios darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.4. Dėl papildomų įrodymų pateikimo. Teismas buvo surengęs du parengiamuosius posėdžius, apie juos atsakovas buvo tinkamai informuotas, tačiau atsakovas juose, kaip ir bylos nagrinėjime, nedalyvaudavo, raÅ¡tiÅ¡kų praÅ¡ymų pateikti kokius tai įrodymus ar atsikirtimų pagrindus nepateikė, tad galimybe pateikti savo turimus įrodymus atsakovas sÄ moningai nesinaudojo.

Kadangi paraÅ¡yti apeliacinį skundÄ atsakovas samdo advokatÄ , nėra argumentų ir nėra įvardinta objektyvių priežasčių, dėl ko jis negalėjo samdyti advokato bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.5. Dėl priteistos žalos mažinimo. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir sprendimÄ grindė DK 255 straipsnio 3 punkto bei 257 straipsnio 1 dalimi, nes žala buvo padaryta tyčiniais veiksmais atsakovo, kuris buvo sudaręs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovo teiginiai, kad su juo nebuvo atsiskaityta atleidžiant iÅ¡ darbo, pirmÄ kartÄ pareikÅ¡ti apeliaciniame skunde, todėl pareikÅ¡ti pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, be to, inter alia toks teiginys yra neteisybė, nes atsakovui, nors jis dirbo ir nevisÄ mėnesį, buvo iÅ¡mokėtas jam priklausantis 599,46 Lt darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, o taip pat 2011-12-20 iÅ¡mokėti 863 Lt dienpinigiai, viso iÅ¡mokėta – 1 462,46 Lt, tai įrodo, kad dirbdamas ieÅ¡kovės įmonėje atsakovas turtinio nepritekliaus nejautė, todėl ir teismas taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį neturėjo jokio pagrindo.

Kadangi atsakovo teiginiai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio pareikÅ¡ti tik ruoÅ¡iantis apeliaciniam procesui, ieÅ¡kovė, siekdama į juos atsikirsti, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, prašė priimti priedus apie iÅ¡mokėtÄ atsakovui avansÄ ir darbo užmokestį su kompensacija už nepanaudotas atostogas bei dienpinigių iÅ¡mokėjimÄ (b. l. 113-117).IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 straipsnis).

DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma Å¡io teisės pažeidimo elementų, t. y. materialinės atsakomybės sÄ lygų, iÅ¡vardytų DK 246 straipsnyje, visuma. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindinis Å¡ios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ (LAT 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2012).

IÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas turi atlyginti darbdaviui padarytÄ materialinę žalÄ , tačiau nesutariama dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų. VisiÅ¡ka materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti visÄ darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.Nustatyta, kad 2011-12-07 tarp Å¡alių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 46, pagal kuriÄ atsakovas priimtas dirbti vairuotoju.

Direktoriaus įsakymu Nr. 305 atsakovui buvo priskirta transporto priemonė – vilkikas (duomenys neskelbtini) FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 61). IeÅ¡kovės direktoriaus 2011-12-20 įsakymu Nr. 316 atsakovas 2011-12-21 – 2011-12-28 laikotarpiu buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę Lietuva - Suomija - Lietuva (b. 1. 81). Krovinys turėjo bÅ«ti pakrautas Pakruojo rajone 2011-12-21, o 2011-12-22 atsakovas turėjo iÅ¡vykti į SuomijÄ . PaaiÅ¡kėjus, kad krovinys bus pakrautas ne 2011-12-22, bet tik 2011-12-26, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovui buvo nurodyta automobilį pastatyti saugojimo aikÅ¡telėje ir vykti autobusu į KaunÄ , tačiau, jam neparvykus ir pradėjus girtauti, buvo nurodyta į KaunÄ (į įmonės teritorijÄ ) parvykti su vilkiku (b. l. 86, 110).

Nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų, jog darbdavys buvo liepęs atsakovui 2011-12-22 vykti autobusu į KaunÄ , tačiau pažymėtina, jog pats atsakovas 2012-02-28 ir 2012-01-10 paaiÅ¡kinimuose (b. l. 13, 44) teigdamas, jog gruodžio 21 - 23 dienomis jis nakvojo automobilyje, ,,norėjo laukti kol pakraus“ 2011-12-26, tačiau, kadangi buvo Å¡alta, o ir užpylus atsivežto iÅ¡ kolonėlės kuro, automobilio apÅ¡ildymas nedirbo, tik tada jis nusprendęs važiuoti autobusu į KaunÄ ir grįžti 2011-12-26, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtina tai, jog atsakovas ne darbdavio nurodymu, o pats ,,norėjo laukti kol pakraus“, o į KaunÄ vėliau nusprendė važiuoti tik todėl, kad neveikė automobilio apÅ¡ildymas.

Atsakovas, jokiuose paaiÅ¡kinimuose neteigęs, jog laukti automobilyje iki 2011-12-26 jam buvo liepęs darbdavys, ir nurodydamas, jog tai daręs savo apsisprendimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu bÅ«du pripažino, jog darbdavys jam buvo nurodęs pastatyti automobilį saugojimo aikÅ¡telėje ir vykti namo autobusu, bet ne pasilikti automobilyje ir tuo labiau – girtauti. Be to, bylos ir (duomenys neskelbtini) teismo 2012-07-30 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis neginčijamai nustatyta, jog atsakovas neįvykdė ir antrojo darbdavio nurodymo - parvykti su vilkiku į KaunÄ , į įmonės teritorijÄ .

Pažymėtina, jog pats atsakovas 2012-02-28 paaiškinimuose (b. l.

13) pripažįsta tokį nurodymÄ iÅ¡ darbdavio gavęs ir jo nevykdęs, teigdamas: ,,kada važiavau autobusu paskambino firmos direktorius ir paprašė automobilį (duomenys neskelbtini) parvaryti į KaunÄ . Man pasidarė pikta, be to buvau netoli Kauno“. Apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo, jog vilkikÄ pastatė į saugomÄ aikÅ¡telę ir iÅ¡vyko autobusu į KaunÄ , tokiais prieÅ¡taringais teiginiais tik sustiprindamas abejones apie savo teiginių tikrumÄ ir leidžiančiais daryti iÅ¡vadÄ , jog tai yra tik gynybinė pozicija, siekiant paneigti savo kaltę ir tokiu bÅ«du sumažinti materialinės atsakomybės dydį, iÅ¡vengiant ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo.

Darbo sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs laikytis materialinės atsakomybės sutarties sÄ lygų (b. l. 20, 26), t. y. sutiko prisiimti visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas vertybes: kuro korteles Lukoil, Statoil Card, avansinius iÅ¡mokėjimus vykstant į komandiruotę, patikėtÄ transporto priemonę, gabenamus krovinius (1 p.) ir įsipareigojo saugoti nuo sužalojimo, sugadinimo ar sunaikinimo jam patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams iÅ¡vengti (1.1 p.) bei laiku informuoti darbdavį apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę darbdavio vertybių saugumui ir kt.

Pažymėtina ir tai, jog darbo sutarties sudarymo dienÄ atsakovas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su ieÅ¡kovės vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais b. l. 21, 22-25), kuriuose numatyta, kad savo darbe vairuotojas-ekspeditorius privalo vadovautis kelių eismo taisyklėmis, įmonės įstatais, direktoriaus įsakymais, darbo tvarkos taisyklėmis bei vairuotojo ekspeditoriaus pareigine instrukcija (1.5. p.); sugebėti savarankiÅ¡kai atlikti pavestÄ darbÄ ; saugoti ir racionaliai naudoti degalus, tepalus, transporto priemonės detales bei medžiagas, kitas jam perduotas materialines vertybes; užtikrinti transporto priemonės, dokumentų, kuro kortelių, PIN kodų, komandiruotės avansinių lėšų ir kito jam perduoto įmonės materialinio turto apskaitÄ bei saugumÄ ir kt. (2.1.).

Å iuose nuostatuose taip pat nustatytos vairuotojo ekspeditoriaus teisės (3 p.) ir atsakomybė už kelių eismo taisyklių nesilaikymÄ , transporto priemonių eksploatavimo bei saugojimo taisyklių pažeidimÄ , saugos darbe taisyklių nesilaikymÄ , laiku ir teisingai neužpildytus kelionės dokumentus, už įstatymų, norminių aktų, įsakymų nevykdymÄ , už vidaus darbo tvarkos, darbų saugos pareiginių nuostatų nevykdymÄ , už avarijas, sutrikimus, darbo drausmės pažeidimus, nelaimingus atsitikimus, kurie įvyko dėl jo kaltės dėl tyčios ar neatsargumo ir kt., taip pat numatyta, kad materialiai atsako už jam perduotų siuntų bei krovinių nepristatymÄ ar pavėluotÄ pristatymÄ adresatui, jų saugumÄ ; yra pilnai materialiai atsakingas už vilkiko, puspriekabės apgadinimus, gabenamų krovinių, kuro kortelių (PIN kodų), kuro, esančio automobilio stacionarioje talpykloje ir kitų jam perduotų įmonės materialinių vertybių saugumÄ (4 p.).

Nustatyta, jog pats ieÅ¡kovės direktorius, nepavykus susikalbėti su atsakovu telefonu ir įtarus, jog jis gali bÅ«ti neblaivus, kartu su vairuotoju M. C. nuvyko pargabenti vilkiko į ieÅ¡kovės teritorijÄ (b. l. 69). Visų Å¡ių aplinkybių atsakovas baudžiamojoje byloje neginčijo, be to, baudžiamojoje byloje pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos (kuro vagystės). Tai, kad vilkikas buvo rastas apgadintas ir nesaugomoje aikÅ¡telėje bei į KaunÄ parvairuotas kito vairuotojo M.

C., su kuriuo kartu vyko ir direktorius, patvirtina ir 2011-12-27 ir 2012-01-16 suraÅ¡yti aktai dėl padarytos žalos (b. l. 27, 28, 68), krovinio automobilio fotonuotraukos (b. l. 29-31), lengvojo ir krovininio automobilių kelionės lapai (b. l. 50-52, 69-70). Minėtų aplinkybių tikrumÄ taip pat sustiprina byloje esanti informacija apie ieÅ¡kovės direktoriaus naudojamo telefono skambučius, iÅ¡ kurios matyti, jog atsakovui 2011 m. gruodžio 21 - 23 dienomis buvo skambinta (b. l. 53). Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog byloje nėra įrodymų dėl jo kaltės, tuo labiau, kad pats atsakovas nepateikė jokių savo kaltę paneigiančių įrodymų.Pažymėtina, jog teismas buvo surengęs du parengiamuosius posėdžius, apie juos atsakovas buvo tinkamai informuotas, tačiau atsakovas juose, kaip ir bylos nagrinėjime, nedalyvavo, jokių raÅ¡tiÅ¡kų praÅ¡ymų dėl įrodymų pateikimo ar iÅ¡reikalavimo nepateikė, be to, jokių praÅ¡ymų ir įrodymų nepateikė ir su apeliaciniu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo skirti atsakovo praÅ¡omÄ Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ ir apklausti byloje liudininkus, kurie, beje, apeliaciniame skunde net neįvardinti ir nenurodyta, kokias aplinkybes jie galėtų paliudyti ar paneigti.

Be to, apeliaciniame skundui suraÅ¡yti atsakovas pasinaudojo advokato paslaugomis, todėl akivaizdu, jog pasisamdyti advokatÄ atsakovas, siekdamas apginti tariamai savo pažeistas teises, galėjo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme,.Nustatyta, jog vilkikui padarytos žalos nustatymui buvo sudaryta įmonės komisija. Nors byloje ir nėra įrodymų, kad atsakovas atsisakė atvykti į žalos įvertinimÄ , tačiau žalos medžiaga (b. l. 28, 68) atsakovui buvo siųsta ir, be to, jis net neteigia Å¡ios medžiagos negavęs, todėl akivaizdu, kad jis turėjo galimybę kreiptis į kitus vertintojus dėl alternatyvaus žalos vertinimo, tačiau tuo nepasinaudojo, pirmosios instancijos teisme aktyviai savo tariamai pažeistų teisių negynė, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės atliktu žalos įvertinimu.

Pažymėtina, jog ieškovės įstatų 2.19 punktas (b. l.

60) leidžia ieškovei veikti automobilių techninio aptarnavimo ir remonto srityje, tai yra įmonės kompetencija. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nurodydamas, kad vilkiko apgadinimai jau buvo iki jam perduodant automobilį, šių argumentų nepagrindė jokiais įrodymais nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog atsakovo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, vien dėl ko teismui nebuvo pagrindo jais vadovautis. 2012-02-28 prieštaravimuose dėl teismo įsakymo atsakovas nurodo vienus apgadinimus, o, gavęs 2011-03-14 ieškovės ieškinį, 2012-04-06 teigia apie kitus apgadinimus.

Atsakovas 2012-02-28 prieštaravimuose nurodė (b. l. 13-14), kad jam perduoto krovininio automobilio ,,buvo sulaužytas dešinės pusės veidrodis ir priekinis bamperis“, tačiau net neužsiminė apie apgadintus kairės ir dešinės pusės pakojus (slenksčius) ir durų rankenėlę, būtent dėl kurių remonto ir buvo ieškovei padaryta žala, dėl kurios atlyginimo ir buvo pareikštas 2011-03-14 ieškinys. Ir tik 2012-03-23 (b. l.

40) susipažinęs su 2011-03-14 ieÅ¡kiniu, bÅ«tent kuriame pirmÄ kartÄ buvo paminėta apie apgadintas kairės ir deÅ¡inės pusės pakojų apdailas bei apie sulaužytÄ durų užraktÄ (b. l. 18), atsakovas 2012-04-06 teisme gautame paaiÅ¡kinime ėmė teigti, jog jam perduotame automobilyje buvo apgadinti ir ,,bamperio raÅ¡tai“, ir ,,slenksčiai“, bei ,,durų rankenėlė“ (b. l. 41). Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir sprendimÄ grindė DK 255 straipsnio 3 punkto bei 257 straipsnio 1 dalimi, nes žala buvo padaryta dėl atsakovo, kuris buvo sudaręs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, veiksmų.

Atsakovo teiginiai, kad su juo nebuvo atsiskaityta atleidžiant iÅ¡ darbo, pirmÄ kartÄ pareikÅ¡ti apeliaciniame skunde, t. y. pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamos aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, su tokiu atsakovo teiginiu negalima sutikti, nes, kaip spręstina iÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų dokumentų apie iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ir kitas iÅ¡mokas (b. l. 113-116), kuriuos apeliacinis teismas priima (nes, kaip jau minėta, atsakovo teiginiai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio pareikÅ¡ti tik ruoÅ¡iantis apeliaciniam procesui (CPK 314 str.), todėl jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo apeliacinės instancijos teisme), su atsakovu buvo atsiskaityta, jam iÅ¡mokėta 1 462,46 Lt.

Kadangi jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį, į bylÄ nėra pateikti, be to, nenustatytos aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimÄ (kurioms atsakovas nebÅ«tų galėjęs užkirsti kelio, jei sÄ Å¾iningai ir laiku bÅ«tų vykdęs darbdavio nurodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai sudaro pagrindÄ netaikyti DK 257 straipsnio 5 dalies ir mažinti žalos dydį.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovui pralaimėjus ginÄÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ jo, kaip silpnesniosios ginčo pusės ieÅ¡kovei priteistina ne 800 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (b. l. 116-117), o tik 400 Lt, laikant, jog tokia suma yra adekvati advokato Å¡ioje byloje įdėtam darbui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo V. N. ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėja                                                                                                   Jolita Cirulienė