2017-11-15 Nr. AB-21270-3-62-3-00194-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1528-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00194-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 5), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Skunde ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 41–42) nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2015 m. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 11 būryje 3 sekcijoje nežmoniškomis sąlygomis. Kalinimo metu patalpos buvo perpildytos (gyveno nuo 30 iki 36 žmonių, lovų sekcijoje buvo 18, tačiau atsakovas nurodo mažesnį lovų skaičių, nei buvo iš tikrųjų), ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė. Dėl to teko daug nervintis, patyrė depresiją, kreipėsi į psichiatrą pagalbos, buvo skirti medikamentai. Taip pat sekcijoje buvo nepakankamas apšvietimas, kas papildomai didino stresą. Dėl kalinimo nežmoniškomis sąlygomis kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, tačiau gauti atsakymai neatitinka tikrovės. Kalėjimų departamentas taip pat neišsprendė pareiškėjo nurodomų problemų. Kreipėsi su skundu ir į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą ir nurodė, kad Marijampolės PN nesilaikoma saugos ir sveikatos reikalavimų. Iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro gavo 2015 m. gruodžio 28 d. raštą, kuriame nurodomas kitas būrys, nei gyveno pareiškėjas. Dėl blogų sąlygų teko daug nervintis, patyrė stresą, ir šiuo metu tenka gerti vaistus.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–17) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas atlikti bausmę į Marijampolės PN atvyko 2014 m. liepos 10 d., bausmę atliko 11 būryje 3 gyvenamojoje sekcijoje, kurios plotas 47,10 kv. m, patalpoje yra 15 lovų ir gyvena 15 nuteistųjų. 11 būrys susideda iš daugybės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo, kur nuteistieji turi galimybę vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas erdves, dirbti pataisos namų teritorijoje, lankyti socialinės reabilitacijos programas. Teigė, kad Bendras 11-tam nuteistųjų būriui priklausančių patalpų plotas – 255,56 kv. m, 11-to būrio tualeto ir prausyklos patalpos yra visiškai atskirtos nuo kitų patalpų. 11 būrio patalpų gyvenamasis plotas susideda taip pat iš 5 miegui skirtų gyvenamųjų kambarių. Iš viso šis plotas sudaro 193,23 kv. m. Vidutinis nuteistųjų skaičiaus vidurkis pareiškėjo buvimo būryje laikotarpiu 2014 m. buvo 59 nuteistieji. Marijampolės pataisos namų nuomone, pareiškėjo skundas dėl perpildytų pataisos namų ir per mažo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, yra nepagrįstas.

2.2. Pažymėjo, jog patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų pirmą kartą kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 28 d., o anksčiau to nedarė. Marijampolės visuomenės sveikatos centras visos įstaigos patikrinimo metu bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų nenustatė. 2013 m. kaip tik 11 būryje buvo vykdomi remonto darbai. Pataisos namuose pareiškėjas nebuvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ir patalpų užpildymas.

II. 3. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu (b. l. 57–60) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atliko laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d., todėl šioje byloje vertintinas šis atsakovo nurodytas laikotarpis.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1., 111.2. punktais, nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN ginčo laikotarpiu (išskyrus laikotarpius kuomet pareiškėjas buvo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę) atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose 11 būryje, 3 gyvenamojoje sekcijoje, kurios plotas yra 47,10 kv. m. Patalpoje yra 15 lovų, gyvena 15 nuteistųjų (b. l. 19), todėl vienam nuteistajam teko 3,14 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl pareiškėjo teisė į teisės aktais numatytą minimalų gyvenamąjį plotą atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nebuvo pažeista. Nors pareiškėjas nurodo, kad realiai gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau nuteistųjų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

6. Dėl netinkamo apšvietimo teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 2, 6 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos. Byloje nepateikta įrodymų – t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų. Todėl teismas, vertindamas pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų sąlygų Marijampolės PN kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 4 d. (b. l. 46) – t. y. tuo metu, kai jis jau buvo išvykęs iš Marijampolės PN. Pareiškėjui dėl galimai netinkamų sąlygų Marijampolės PN nesikreipus į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą ir nesant atliktų patikrinimų, atsakovas neturi realios galimybės pateikti visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos apšvietos laikyti neįrodytais ir atmestinais (ABTĮ 88 str. 1 p.).

7. Byloje esanti Marijampolės PN psichologinės tarnybos 2016 m. vasario 24 d. pažyma Nr. 55/04-80 (b. l. 24) patvirtina, kad pareiškėjas į Psichologinę tarnybą bausmės atlikimo metu dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

8. Byloje nustatęs, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

9. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 10. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63–64), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagal atsakymus į pareiškėjo rašytus skundus Marijampolės visuomenės sveikatos centrui bei Marijampolės PN direktoriui nurodoma, kad pareiškėjas gyveno 12 būryje 3 sekcijoje ir Marijampolės visuomenės sveikatos centras tikrino būtent tas 12 būrio patalpas, tačiau ne tas, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Marijampolės PN administracija nukreipė į kitą būrį, kuriame vyko remonto darbai ir dėl jų Marijampolės visuomenės sveikatos centras negalėjo tinkamai įvertinti nurodytų pažeidimų. Ši tarnyba 11 būrio 3 sekcijos apskritai netikrino. Tokiu būdu atsakovo atstovas Marijampolės visuomenės sveikatos centrą sąmoningai klaidino, kad nuslėptų nurodytus pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir tik apsiribojo formaliais teiginiais, neišsprendė bylos iš esmės.

10.2. Į Marijampolės PN psichologą pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi ne kartą, tačiau neaišku, kodėl ši tarnyba tai patvirtinančių duomenų pirmosios instancijos teismui neatsiuntė.

10.3. Teismo argumentas, kad pareiškėjas į Marijampolės PN su skundu kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 28 d. nepagrindžia to, kad pareiškėjas turėjo dėl pažeidimų skųstis anksčiau, kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi nepraleidęs nustatytų skundo padavimo terminų.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 68) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, kitų duomenų, tikslinančių ar papildančių bylos nagrinėjimą, atsakovas neturi. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, neturtinės žalos atsiradimą kildino iš neteisėtų atsakovų veiksmų jį laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. kalinant Marijampolės pataisos namų 11 būryje 3 sekcijoje, o būtent, suteikiant jam per mažą plotą bei suteikiant šioms patalpoms netinkamą apšvietimą.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.

Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką.

O pagal to paties įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

14. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl atsakovo raštų apie jo buvimą 12 būryje ir pan.), kurie grindžiami tais pagrindais, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl šie argumentai yra netirtini bei į juos neatsakytina.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose - 11 būryje, 3 gyvenamojoje sekcijoje, kurios plotas yra 47,10 kv.m.. Šioje patalpoje buvo 15 lovų ir gyveno 15 nuteistųjų, o vienam nuteistajam teko 3,14 kv. m gyvenamojo ploto.

16. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 111.1. punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.

17. Visa tai lemia, kad pareiškėjo teisės kalėti atitinkamo ploto patalpose pažeistos nebuvo, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

18. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodyta ir tai, jog pareiškėjo kalinimo metu minėtoje ar kitose patalpose buvo netinkamas apšvietimas, ar sudarytos kitos kenksmingos sąlygos, kurios būtų kenkę pareiškėjo fiziniai ar psichinei sveikatai. Atsakovo į bylą pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 ir 2014 m. tikrinimų aktai patvirtina, kad patalpos kuriose bausmę atliko pareiškėjas atitiko esminius sanitarijos ir higienos reikalavimus.

19. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys