Legislator Case Law & Legislation
8dbb20f1-50f7-4bcb-844a-209f2acdfa9e AI generated

8dbb20f1-50f7-4bcb-844a-209f2acdfa9e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 8dbb20f1-50f7-4bcb-844a-209f2acdfa9e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovės atstovui buvo suteikta teisė pačiam peržiÅ«rėti bylas, iÅ¡sirinkti jam reikiamus dokumentus, jam buvo pateiktas atsakymas, kad tokie dokumentai, kaip komisijų protokolai nėra saugomi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.   Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu A. G. ieÅ¡kinį atmetė. Panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2012-11-08 Å iaulių rajono apylinkės teismo nutartimi – draudimÄ V. G. disponuoti žemės sklypu 11,24 ha, esančiu (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

8dbb20f1-50f7-4bcb-844a-209f2acdfa9e · Å iaulių apygardos teismas: Pripažinus sandorį negaliojančiu, ar iÅ¡ dalies negaliojančiu, praÅ¡o taikyti abipusę restitucijÄ , V. G. iÅ¡ valstybės grÄ Å¾inant jo sumokėtus 422,04 Lt, o valstybei grÄ Å¾inant V. G. įsigytÄ 5,14 žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ji iki 2010-09-20 nieko nežinojo apie skundžiamus dokumentus (sprendimus). Apie juos sužinojo tik tada, kai A. G. (anÅ«kės J. G. sutuoktinis) parodė jai dokumentus. Tada ji paprašė, kad A. G. jÄ atstovautų. Teismui 2010-10-07 ji pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kur pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl skundžiamų sprendimų ir sandorių panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-868-440/2016                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01481-2012-9      Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.1;

                                                                                             2.1.1.3.10;2.1.2.6; 2.1. 3.4; 2.3.2.2.; 2.3.4.1;                                                                                         2.3.2.5; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.9;3.2.4.4;

                                                                   3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)                                                                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d. Šiauliai                  Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-496/2016 pagal ieÅ¡kovės A. G. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Å iaulių rajono savivaldybei, V. G. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo niekiniais, restitucijos taikymo ir praleisto termino atnaujinimo.               Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. G. ieÅ¡kiniu ir patikslintais ieÅ¡kiniais praÅ¡o panaikinti Å¡iuos administracinius sprendimus:Å iaulių rajono valdybos 1991-10-24 potvarkį Nr. 348, įskaitant 1991-11-12 Valstybinės žemės nuosavybės aktÄ Nr. 138;Å iaulių rajono Tarybos 1991-08-29 sprendimÄ â€žDėl žemės sklypų paėmimo į valstiečių Å«kiams skiriamos žemės fondÄ â€œ dalyje dėl 15 ha žemės sklypo paėmimo į valstiečių Å«kiams skiriamos žemės fondÄ (duomenys neskelbtini) kaime, Å iaulių rajone iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kio;Å iaulių rajono valdybos 1995-02-23 potvarkį Nr. 107v dalyje dėl leidimo V.

G. pirkti žemę, gautÄ pagal Lietuvos Respublikos Valstiečių Å«kio įstatymÄ , (duomenys neskelbtini);Å iaulių apskrities valdytojo administracijos 1996-12-18 įsakymÄ Nr. 1417v „Dėl Å iaulių rajono valdybos 1995-02-23 potvarkio Nr. 107v dalinio pakeitimo;Å iaulių apskrities valdytojo 1997-01-10 sprendimÄ Nr. 31-6793 dėl nuosavybės teisės atstatymo, dalyje – grÄ Å¾inti V. G. žemę ekvivalentine natÅ«ra 6,12 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini);Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997-12-30 įsakymÄ Nr. 1159 „Dėl žemės sklypų, suteiktų pagal galiojusį Valstiečių Å«kio įstatymÄ priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei“ dalyje dėl V.

G. suteiktos žemės pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ (12,60 ha sklypas Nr. 138) priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei;Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-03-22 sprendimÄ Nr. 31-9149.Pripažinti niekine 1998-02-10 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P91/98-0093, pagal kuriÄ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė, o V. G. nusipirko sklypo Nr. 138 5,14 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Taikyti abipusę restitucijÄ , V. G. iÅ¡ valstybės grÄ Å¾inant jo sumokėtus 422,04 Lt, o valstybei grÄ Å¾inant V.

G. įsigytÄ 5,14 žemės sklypÄ . Atnaujinti praleistÄ terminÄ skundžiamiems administraciniams sprendimams ir sandoriui ginčyti dėl svarbių priežasčių, jei teismas manytų, kad terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra praleistas. Priteisti iÅ¡ atsakovų visas turėtas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2.  IeÅ¡kovė nurodė, kad 1999-03-22 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 31-9141 jos vyro A. G. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 12,61 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini): 0,8770 ha atkurta natÅ«ra, o už 11.73330 ha žemės paskirta piniginė kompensacija 10665 Lt. Sprendimas dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo jai nebuvo įteiktas, ji apie sprendimÄ nežinojo daugiau nei deÅ¡imt metų, iki prasidėjo teisminiai procesai. Sprendimas yra naikintinas, nes nuosavybės teisės atkÅ«rimo A.

G. byloje Nr. 15877 yra du suklastoti A. G. paraÅ¡ai: 1991-11-19 praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę ir 1992-03-31 A. G. praÅ¡yme privačiam Å«kiui steigti. Apie suklastotus paraÅ¡us ji sužinojo tik 2014 metų gruodžio mėnesį. Nurodė, kad A. G. pageidavo Å«kininkauti ir 1992-01-01 dienos bÅ«klei į Å iaulių apylinkės Agrarinės reformos tarnybos 1993m. suvestinės priedÄ yra įraÅ¡yta 29 numeriu, kad A. G. pretenduoja į tėvo S. G. turėtÄ 12,60 ha žemės plotÄ . A. G. Nuosavybės teisės atkÅ«rimo byloje Nr. 15877 yra Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko Z.

R. pasirašyta pažyma Nr. 462, kurioje nurodyta, kad A. G. turi nuosavybės teisę į 12,62 ha pagal valstiečių ūkį. V. G. buvo suteikta žemė valstiečių ūkiui steigti remiantis suklastotais dokumentais, vienas iš kurių yra valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 138. Pagal valstiečių ūkio steigimo metu galiojusias teisės normas V. G. negalėjo steigti valstiečių ūkio, nes jis neturėjo savo žemės, negyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Dėl V. G. valstiečio ūkio paskyrimo nebuvo atlikta jokia administracinė procedūra.

IeÅ¡kovė nurodo, kad visi vėlesni skundžiami sprendimai turi bÅ«ti naikinami, nes jie buvo priimti po to, kai V. G. buvo neteisėtai, klastojant dokumentus, perraÅ¡ytas tėvo A. G. valstiečio Å«kis. Dėl praÅ¡ymo pripažinti niekine 1998-02-10 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P91/98-0093, pagal kuriÄ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė, o V. G. nusipirko sklypo Nr. 138 5,14 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ji yra niekinė, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK 1.80 straipsnio 1dalis ).

Pripažinus sandorį negaliojančiu, ar iÅ¡ dalies negaliojančiu, praÅ¡o taikyti abipusę restitucijÄ , V. G. iÅ¡ valstybės grÄ Å¾inant jo sumokėtus 422,04 Lt, o valstybei grÄ Å¾inant V. G. įsigytÄ 5,14 žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ji iki 2010-09-20 nieko nežinojo apie skundžiamus dokumentus (sprendimus). Apie juos sužinojo tik tada, kai A. G. (anÅ«kės J. G. sutuoktinis) parodė jai dokumentus. Tada ji paprašė, kad A. G. jÄ atstovautų. Teismui 2010-10-07 ji pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kur pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl skundžiamų sprendimų ir sandorių panaikinimo.

Sužinojusi apie administracinius aktus ir sandorius, pažeidžiančius jos teises, ji pradėjo savo interesus ginti teisme, todėl nepraleido ieÅ¡kinio ir administracinių aktų apskundimo senaties terminų. Vėliau teismui palikus ieÅ¡kinius nenagrinėtais, ji iÅ¡ naujo kreipėsi į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovė nurodo, kad V. G. valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 138 ir Å iaulių rajono valdybos 1991-10-24 potvarkis Nr. 348 galimai yra suklastotas, tai įrodo 2015-01-08 gautas iÅ¡ Å iaulių apskrities archyvo dokumentas – Duomenys apie žemių paskirstymÄ Å¾emės naudotojų grupėms, žemės naudotojais ir žemės naudmenomis 1993-09-16 pagal planus.

Å iame dokumente nurodoma, kad Å«kininko V. G. žemės sklypo 12,60 ha Nr.135, tuo tarpu žemės sklypo Nr. 138, kuris nurodomas V. G. valstybinio žemės nuosavybės akte bei Å iaulių rajono valdybos potvarkyje 1991-10-21 Nr. 348, yra suteiktas A. K.. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad V. G. valstiečio Å«kio byloje yra Å iaulių rajono tarybos 1991-08-29 sprendimas „Dėl žemės sklypų paėmimo į valstiečių Å«kiams skiriamos žemės fondÄ â€œ. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kio paimta eilė žemės sklypų, tarp jų 15 ha (duomenys neskelbtini), įvairiems asmenims, tarp kurių įraÅ¡ytas V.

G.. Nurodyta, kad visi asmenys ima savo žemę, o V. G. savo žemės neturėjo, todėl mano, kad yra akivaizdu, kad protokolas su šia informacija buvo suklastotas. Šiaulių rajono tarybos sprendimu pavesta rajono žemės skirstymo komisijai leisti steigti valstiečių ūkius tik esamuose vienkiemiuose gyvenantiems piliečiams ir turėjusiems asmeninės nuosavybės teisėmis šiuos sklypus 5 km atstumu nuo Šiaulių miesto ribos. Ieškovė nurodo, kad ginčo žemė yra (duomenys neskelbtini), t.y. 1-1,5 km. nuo Šiaulių miesto ribos, V.

G. buvo registruotas ir gyveno su Å¡eima Å iaulių mieste ir savo žemės neturėjo, nuo 1975 metų negyveno A. G. sodyboje, todėl jam valstiečių Å«kis negalėjo bÅ«ti skiriamas Å iaulių priemiesčio zonoje. Steigiant valstiečių Å«kį V. G. vardu, buvo paimti dokumentai iÅ¡ A. G. valstiečio Å«kio steigimo bylos ir suklastoti bei įdėti į V. G. bylÄ . Nurodo, kad paraÅ¡ai yra suklastoti, tokie pat paraÅ¡ai yra ant dviejų minėtų A. G. praÅ¡ymų ir V. G. valstiečio Å«kio byloje ant valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 138, ant žemės sklypo brėžinio.

Jos vyras A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties ji nebuvo nuvykusi pas notarÄ . Ji niekada nebuvo sutikusi, kad jos sÅ«nui V. G. bÅ«tų perduotas žemės sklypas. IeÅ¡kovė nurodė, kad paveldėjimo byloje esančių dokumentų notarei nenunešė, jų nematė. Apie tai, kad sÅ«nus pasiėmė visÄ Å¾emę, ji sužinojo 2010 metais. 3.  Atsakovas V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. mirė A. G.. 1999 m. balandžio mėnesį V. G. iÅ¡vyko į JAV.

Tais pačiais metais V. G. iÅ¡nuomojo ginčo žemės sklypÄ A. G., kuris 10 metų dirbo žemę. IeÅ¡kovė pirmÄ ieÅ¡kinį teismui su analogiÅ¡kais reikalavimais, kaip ir Å¡ioje byloje pateikė 2011-06-27. Å is ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Daugiau nei dvejus metus po sužinojimo, kaip teigia ieÅ¡kovė, apie žemės priklausymÄ V. G., ieÅ¡kovė savo teisių negynė. 2012 m. ieÅ¡kovė pateikė šį ieÅ¡kinį teismui. Å ioje byloje buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė, nes ieÅ¡kovė teigė, kad ji nepasirašė 1999 m. kovo 22 d. nuosavybės teisių atkÅ«rimo sprendimo projekto, žemės sklypo ribų paženklinimo akto, praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, o likusiÄ dalį atlyginti pinigais.

Å ių dokumentų pagrindu nuosavybės teisė buvo atkurta į dalį žemės sklypo, o į likusiÄ dalį, kuri priklauso V. G., nuosavybės teisė jai nebuvo atkurta. Ekspertizė patvirtino, kad dokumentus pasirašė pati ieÅ¡kovė. A. G. ir jos sutuoktinis A. G. sutiko, kad V. G. žeme naudotųsi ir jÄ dirbtų. 1991 rugsėjo 19 d. Valstiečio Å«kiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo akte, pasiraÅ¡ytame Lieporiuose, nurodyta, kad valstiečio G. tėvai sutinka, kad jų sodyba ir sodybinė žemė bÅ«tų įmatuota į valstiečio žemę.

Å iame akte yra A. G. paraÅ¡as, dėl kurio ginčo Å¡ioje byloje nėra. Paveldėjimo byloje yra eilė dokumentų, patvirtinančių A. G. sutikimÄ su sprendimu dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, patvirtinančių, kad toks sprendimas jai buvo įteiktas ir buvo žinomas ir patvirtinančių, kad ji Å¡io sprendimo pagrindu įregistravo iÅ¡ pradžių savo mirusio vyro A. G. vardu nuosavybės teises į dalį atkurto žemės sklypo, o po to ir savo vardu, bet neįregistravo ir neturėjo pagrindo įregistruoti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypÄ .

Nekilnojamojo turto registro byloje taip pat yra ieÅ¡kovės paraÅ¡ai, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovė ginčo administracinius aktus pristatė Nekilnojamojo turto registrui ir jų pagrindu įsiregistravo nuosavybės teises į tÄ dalį žemės sklypo, į kuriÄ buvo atkurtos nuosavybės teisės. Dėl senaties atsakovas nurodė, kad administracinius aktus ieÅ¡kovė turėjo ginčyti per vienÄ mėnesį nuo to, kai sužinojo apie savo pažeistas teises. V. G. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ buvo registruotos vieÅ¡ame registre 1998 m. vasario 17 d., taigi galėjo bÅ«ti žinomos. 1998 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovė įregistravo nuosavybės teises į savo dalį žemės sklypo, esančiÄ greta ginčo žemės sklypo.

Be to, 1996 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ Å iaulių 2-ajam notaro biurui dėl A. G. palikimo priėmimo. 1999 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo, kadangi 1999 m. kovo 22 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės ta tvarka, kuri ginčijama Å¡ioje byloje. 1999 m. birželio 9 d. notarė iÅ¡davė papildomÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kurį ieÅ¡kovė pateikė registruoti Nekilnojamojo turto registrui, taigi nuosavybės teisė A.

G. įregistruota į dalį žemės sklypo. IeÅ¡kovė 2009 m. sužinojusi apie administracinius aktus, į teismÄ kreipėsi su patikslintu ieÅ¡kiniu tik 2013 m., t.y. praėjus 4 metams. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti dėl senaties termino praleidimo.

4.  Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių žemėtvarkos skyrius su ieÅ¡kiniu nesutiko. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti dėl praleisto senaties termino ir dėl to, kad ieÅ¡kinys nėra įrodytas. Atstovas nurodė, kad siekiant panaikinti administracinį aktÄ turi bÅ«ti nustatytas jo neteisėtumas ir prieÅ¡taravimas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatoms. Å iuo atveju priimtas Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 1999 m. kovo 22 d. sprendimas yra teisėtas, priimtas pagal A.

G. 1991 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 12,61 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymÄ pateikęs A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovė A. G., bÅ«dama savo mirusio sutuoktinio turto paveldėtoja, kreipėsi su praÅ¡ymais į institucijÄ , vykdančiÄ nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , pirmame praÅ¡yme, kurį pateikė 1998 m. liepos 28 d., nurodė, kad pageidauja gauti kompensacijÄ už 12,61 ha žemę, antrame praÅ¡yme, kurį pateikė 1999 m. sausio 6 d., nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į žemę mirusio vyro vardu po ieÅ¡kovei priklausančiais pastatais.

IeÅ¡kovė turėjo teisę pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«do, tÄ ji ir padarė. Priimant ginčijamÄ sprendimÄ su ieÅ¡kove buvo suderinta ir ji pasirašė po sprendimo projektu. Å is paraÅ¡as patvirtina, kad ji sutiko su paženklinto žemės sklypo namų valdai 0,8870 ha ribomis. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad gretimybėje yra V. G. sklypas. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei buvo žinomas gretimo žemės sklypo savininkas.

Teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad dokumentus pasirašė ieÅ¡kovė, taip ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . Nurodė, kad praÅ¡ymas dėl praleisto termino atnaujinimo yra nepagrįstas, yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo 2009 m. spalio 10 d., kada ieÅ¡kovės atstovas kreipėsi į Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės valdymo departamento Å iaulių skyrių ir jam buvo pateikta visa nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal A. G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ , byla.

Å ioje byloje buvo visi dokumentai, kuriuos teikė A. G., pati ieÅ¡kovė. Kad ieÅ¡kovė žinojo apie sprendimÄ , kuriuo buvo atkurta nuosavybės teisė, įrodo paveldėjimo byla. 5. Atsakovė Å iaulių rajono savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PraÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį.  Atstovė nurodė, kad Valstiečio Å«kio suteikimas susidėjo iÅ¡ kelių etapų, t.y. pirmiausia buvo sprendžiama apie norinčių ir galinčių steigti valstiečio Å«kį asmenų sÄ raÅ¡o sudarymÄ , po to ėjo žemės paėmimas į valstiečio Å«kio fondÄ , žemės valstiečio Å«kiui įsteigti įteisinimo įforminimas, Å¡is procesas pasibaigdavo nuosavybės teisės akto iÅ¡raÅ¡ymu, todėl ieÅ¡kovės argumentas, kad Å¡is aktas V.

G. iÅ¡duotas po 1991 m. rugsėjo 1 d., kada pagal Žemės reformos įstatymÄ nebebuvo galima vykdyti suteikimo pagal valstiečio Å«kį yra nepagrįstas, nes Å iaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimas paimti žemės sklypÄ Ä¯ valstiečio Å«kiui skiriamos žemės fondÄ buvo priimtas 1991 m. rugpjūčio 29 d., vadovaujantis Å¡iuo sprendimu priimtas potvarkis 1991 m. spalio 24 d. Nr. 348, kur buvo iÅ¡vardinti piliečiai, kuriems suteikiami valstiečio Å«kiai, tarp jų ir V. G.. Lietuvos vyriausiojo archyvaro iÅ¡aiÅ¡kinime nurodyta, kad pareiÅ¡kimai suteikti valstiečio žemės Å«kį galėjo bÅ«ti registruojami bendruose gautų dokumentų registravimo žurnaluose ir kortelėse, kurios manytina, kad buvo įraÅ¡ytos į Å iaulių rajono savivaldybės administracijos 2002 m. sausio 4 d. atrinktų naikinti bylų aktÄ Nr.

1. IeÅ¡kovės atstovui buvo suteikta teisė pačiam peržiÅ«rėti bylas, iÅ¡sirinkti jam reikiamus dokumentus, jam buvo pateiktas atsakymas, kad tokie dokumentai, kaip komisijų protokolai nėra saugomi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.   Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu A. G. ieÅ¡kinį atmetė. Panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2012-11-08 Å iaulių rajono apylinkės teismo nutartimi – draudimÄ V. G. disponuoti žemės sklypu 11,24 ha, esančiu (duomenys neskelbtini).

7.  Teismas nustatė, kad 1991 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymu grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) Å iaulių rajono Å iaulių apylinkės agrarinės reformos tarnybai A. G. prašė atkurti jam nuosavybės teisę į G. S., P., turėtÄ Å¾emės sklypÄ 12,6105 ha, kurį tuo metu valdė „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kis. 1992 m. kovo 31 d. A. G. vardu pateiktas praÅ¡ymas privačiam Å«kiui steigti. 1991 m. lapkričio 19 d. ir 1992 m. kovo 31 d. praÅ¡ymus tėvo A. G. vardu pripažino, kad pasirašė V.

G.. Teismas vertino, kad nors Å¡ie dokumentai buvo pasiraÅ¡yti ne paties A. G., tačiau jo interesais, pasiraÅ¡ydamas kituose dokumentuose, A. G. iÅ¡reiÅ¡kė siekį, kad jam bÅ«tų atkurta nuosavybės teisė į žemę, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , pritarė žemės nuosavybės teisės atkÅ«rimui, nuo minėtų dokumentų pasiraÅ¡ymo 1991, 1992 metais iki bylos užvedimo 2011 metais praėjo apie dvideÅ¡imt metų, todėl teismo vertinimu naikinti visÄ nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesÄ Â Ä¯ A.

G. priklausiusiÄ Å¾emę dėl pirminių dokumentų netinkamo pasiraÅ¡ymo nėra pagrindo.  8.  Šiaulių apskrities virÅ¡ininko 1999 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-9149 pagal A. G. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jam tenkantį buvusio savininko S. G. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å iaulių apskrities, Å iaulių rajono, (duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 12,61 ha žemės sklypÄ , nuosavybės teisę nuspręsta atkurti į A. G. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 12,61 ha žemės tokia tvarka: grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,8770 ha žemės, o už 11,7330 ha žemės atlyginant pinigais 10665 Lt.

Å iaulių apskrities sprendimo projektas, kurį parengė 1999-01-06, dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui A. G., kuriame nuspręsta atkurti žemės nuosavybę natÅ«ra į 0,8770 ha ir už 11,7330 ha atlyginti pinigais,  suderintas su A. G.. Ekspertizės aktas (t. 2, l. 73-75) patvirtina, kad Å¡iame dokumente A. G. vardu pasirašė pati A. G.. Teismas vertino, kad 1998 m. liepos 28 d. praÅ¡ymu A. G. prašė atstatyti nuosavybės teisę ir už likusiÄ Å¾emę iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ .

Ekspertizės aktas patvirtino, kad Å¡iame praÅ¡yme pasirašė pati A. G.. IeÅ¡kovės paraÅ¡as Å¡iuose dokumentuose įrodo, kad ji sutiko su nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo bÅ«du – už 11,7330 ha iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais. Teismo vertinimu ieÅ¡kovė neįrodė jokių pagrindų, dėl ko reikėtų naikinti Šiaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. 31-9149 dalyje dėl A. G. nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«do – už 11,7330 ha žemės sklypÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ , ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos šį žemės sklypÄ atkurti natÅ«ra (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad A. G. ar ji, kaip jo turto paveldėtoja, kada nors bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemėtvarkos tarnybai atkurti nuosavybės teisę į minėtÄ visÄ Å¾emės sklypÄ Â natÅ«ra. 1999 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriui (t. 1, l.

21) A. G. nurodė neprieÅ¡taraujanti, kad nuosavybės teisė į žemę, esančiÄ po jai priklausančiais pastatais, bÅ«tų atstatyta jos mirusio vyro A. G. vardu. Ekspertizės aktas patvirtina, kad šį praÅ¡ymÄ pasirašė A. G..

9.   Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Å iaulių filialo 1999 m. birželio 4 d. pažymoje apie nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį (t.1, l. 22-23) nurodyta, kad A. G. vardu įregistruotas 0,877 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999-03-22 Apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 31-9149 ir 1999-04-06, Apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 431 pagrindu. 1996 m. gruodžio 19 d. pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė kreipėsi į Å iaulių rajono 2-Ä jį notaro biurÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . 1999 m. birželio 6 d. papildomu pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė kreipėsi į Å iaulių rajono 1-Ä jį notaro biurÄ , nurodydama, kad po sutuoktinio A.

G. mirties liko turtas, 0,877 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir praÅ¡ydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . IÅ¡ 1999 m. birželio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ matyti, kad ieÅ¡kovė pati tvarkė pas notarÄ Å¾emės sklypo paveldėjimo dokumentus ir žinojo arba bÅ«dama atidi galėjo žinoti, kokio dydžio žemės sklypas ir kokiu pagrindu priklausė jos mirusiam sutuoktiniui A. G.. Teismas nurodė, kad 1991m. rugsėjo 19 d.

Valstiečio Å«kiui suteikiamos žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo akte nurodyta, kad aktÄ suraÅ¡ant dalyvavo ir pageidaujantis steigti valstiečių Å«kį V. G.. Dokumente yra ranka įraÅ¡ytas prieraÅ¡as „ valst. G. tėvai sutinka, kad jų sodybinė žemė bÅ«tų įmatuota į valstiečio žemę“. Å is prieraÅ¡as yra pasiraÅ¡ytas A. G.. Dėl Å¡io paraÅ¡o priklausymo A. G. niekas nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų. Lietuvos Respublikos Å iaulių rajono valdybos 1991 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. 348v dėl žemės suteikimo piliečiams valstiečių Å«kiams steigti nutarta žemę suteikti valstiečių Å«kiams steigti ir piliečių nuosavybėn:

G. V. A. 12,60 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Šis potvarkis Nr. 348v buvo pagrindas iÅ¡duodant minėtÄ Valstybinės žemės nuosavybės aktÄ Nr. 138, nes visiÅ¡kai sutampa V. G. įraÅ¡yti įpareigojimai dėl drenažu nusausintos žemės, elektros tiekimo linijų ir kt. teismo vertinimu tai patvirtina Å iaulių rajono savivaldybės atstovės teiginį, kad akte Nr. 138 yra dėl raÅ¡ymo apsirikimo suklystas potvarkio numeris - įraÅ¡yta 358v, nors turėtų bÅ«ti Nr. 348v. 10.  Teismas pažymėjo, kad 1996 m. gruodžio 13 d. sutartimi N. G. perleido savo vyrui V.

G. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ . 1997 m. sausio 10 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. 31-6793 V. G. nuspręsta atstatyti V. G. nuosavybės teisę į 1 ha 81 a žemės (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti ekvivalentine natÅ«ra 6,12 ha (duomenys neskelbtini) kaime. IeÅ¡kovė nenurodė jokio pagrindo, dėl kokios priežasties ji praÅ¡o panaikinti Å¡iuos administracinius aktus, pagal kuriuos nuosavybės teisę V. G. perleido jo sutuoktinė.

11. Teismas atsižvelgęs į įstatymo nuostatas, Kasacinio teismo praktikÄ nurodė, kad vadovaujantis įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusi nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų” 10 ir 12 straipsniais įstatymų leidėjas pripažino iki 1991 m. rugsėjo 1 d. suformuotas žemėnaudas valstiečių Å«kiui steigti, nors valstybiniai žemės nuosavybės aktai iki to dar nebuvo iÅ¡duoti. Žemės reformos įstatymas pradėto žemės privatizavimo dokumentų įforminimo nesustabdė ir neuždraudė.

Kadangi Å¡ioje byloje žemė (duomenys neskelbtini) kaime vadovaujantis Å iaulių rajono tarybos 1991-08-29 sprendimu buvo paimta į žemės fondÄ valstiečių Å«kiui steigti, buvo parengtas žemės sklypo brėžinys - V. G. suderintas 1991-08-12, t.y. iki 1991-09-01 dienos, todėl galima teigti, kad 1991-11-12 iÅ¡duotas Valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 138 yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti bei naikinti kitus aktus, susijusius su valstiečio V. G. Å«kio steigimu. Pagal 1991 m. birželio 18 d.

įstatymo Nr. 1-1454 ,,Dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusi nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų” 12 straipsnio nuostatas žemę, suteiktÄ Å«kininkui kaimo vietovėje priskyrė prie valstybės iÅ¡perkamos žemės. Tokia žemė negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę. IeÅ¡kovė sutiko, kad jai nuosavybės teisė į A. G. priklausiusiÄ Â Å¾emę bÅ«tų atkurta ne natÅ«ra, o iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais.

Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad 1991 m. rugsėjo 19 d. Valstiečio Å«kiui suteikiamos žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo akte, V. G. pageidaujant steigti valstiečių Å«kį, ranka įraÅ¡ytas prieraÅ¡as „ valst. G. tėvai sutinka, kad jų sodybinė žemė bÅ«tų įmatuota į valstiečio žemę“ pasirašė A. G., ir tai įrodo, kad valstiečių Å«kio steigimo metu ieÅ¡kovė A. G., jos sutuoktinis A. G. ir atsakovas V. G. turėjo bendrÄ siekį, kad V.

G. L. kaime įsteigtų valstiečio Å«kį, kad Å¡iame Å«kyje bÅ«tų egzistuojanti sodyba ir V. G. atitiktų įstatymo reikalavimus valstiečio Å«kiui steigti. IÅ¡ Å iaulių rajono Å iaulių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992 m. vasario 7 d. posėdžio protokolo priedo PraÅ¡ymų privačiam Å«kiui steigti svarstymo iÅ¡vados (t. 3, l. 32-35) matyti, kad A. G. S. nutarta suteikti 12,60 ha ploto sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Teismo vertinimu tai, kad ieÅ¡kovė praėjus daugiau nei deÅ¡imčiai metų pakeitė savo nuomonę dėl žemės nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«do, dėl sutikimo, kad V.

G. įsteigė valstiečio ūkį šalia jos sodybos, negali paneigti jos ir jos sutuoktinio išreikštos valios 1991-1996 metais.

12. Šioje byloje ieškovė ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo pareiškė 2012-10-18. Iš civilinių bylų Nr. 2-441-291/2010 (2-49-291/2011) Nr.2-1269-776/2011; 2-52-776/2012), kuriose dalyvavo ieškovė ir buvo pateikta iš pradžių dalis administracinių aktų, po to visi aktai, kuriuos prašė panaikinti ieškovė, kuriose reiškiami tapatūs reikalavimai, kaip šioje byloje, teismo vertinimu matyti, kad ieškovei apie dalį ginčijamų administracinių aktų neabejotinai tapo žinoma iki 2010-01-04, apie kitus 2010 m. rugsėjo mėnesį.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė tik 2011-06-29, t.y, ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas žymiai praleidus vieno mėnesio terminÄ administraciniams aktams apskųsti. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau -CK 1.130 straipsnio 4dalis numato, kad ieÅ¡kinio, kurį teismas paliko nenagrinėtÄ , pareiÅ¡kimas ieÅ¡kinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiÅ¡kimas buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimÄ , ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso , (toliau - ABTÄ® ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis dėl ieÅ¡kovės kreipimosi 1996 m. gruodžio 19 d. pareiÅ¡kimu į Å iaulių rajono 2-Ä jį notaro biurÄ , dėl jos vyro A. G. palikimo priėmimo, duomenis, kad A. G. paveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas liudijimas, sudarė žemės sklypas, kurio plotas 0,877 ha, kuris priklausė palikėjui pagal konkrečius priimtus administracinius aktus, sprendė, kad tai jog į teismÄ dėl Å¡ių administracinių aktų panaikinimo ieÅ¡kovė pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2011 metais, pripažino, kad ji vieno mėnesio terminÄ administraciniams aktams apskųsti praleido apie dvylika metų.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės amžius negali bÅ«ti priežastis praleistiems terminams atnaujinti, nes ji turi atstovÄ su teisiniu iÅ¡silavinimu, be to 1991-1999 metais ji galėjo suvokti, jei jos teisės bÅ«tų buvusios pažeistos. Teismas pripažino, kad nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti terminÄ administraciniams aktams apskųsti. 13. Atsakovai dėl praÅ¡ymo pripažinti niekine 1998-02-10 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P91/98-0093, pagal kuriÄ V.

G. nusipirko sklypo Nr. 138 5,14 ha žemės sklypÄ , prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismo vertinimu nuo minėtos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 1998-02-10 ir V. G. daiktinių teisių į žemės sklypÄ Ä¯registravimo vieÅ¡ame registre iki Å¡ios bylos užvedimo 2012-10-18 praėjo daugiau nei 14 metų. Byla Nr. 2-1269-775/2011 ieÅ¡kinio senaties nenutraukė, nes ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu dėl ieÅ¡kovės ir jos atstovo neatvykimo į teismÄ be svarbių priežasčių, todėl reikalavimas atmestinas pritaikius ieÅ¡kinio senatį.

                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. G. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimÄ bei priimti kitÄ sprendimÄ â€” ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, o teismui nustačius, kad negali bylos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinėje instancijoje - perduoti pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

PraÅ¡o paskirti raÅ¡ysenos ekspertizę, jÄ atliekant Lietuvos teismo ekspertizės centre, adresu Lvovo g. 19 A, Vilnius, užduodant sekančius klausimus:a) Ar 1991-11-19 A. G. praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę, prie įraÅ¡o „PraÅ¡ytojo ParaÅ¡as“ bei 1992-03-31 A. G. praÅ¡yme privačiam Å«kiui steigti, prie įraÅ¡o „PraÅ¡ytojas“ pasirašė A. G., ar V. G., ar kitas asmuo?b ) Ar Valstybiniame žemės nuosavybės akte Nr. 138 (1991-10-25 eksplikacijoje) prie įraÅ¡o „ūkininkas V.

G.“ pasirašė V. G., ar kitas asmuo?c) Ar dokumente „(duomenys neskelbtini)“ kolūkis V. G. Ūkio Brėžinys“, prie įrašo „ūkininkas V. G.“ pasirašė V. G., ar kitas asmuo?d) Ar 1991-09-19 dokumente „Valstiečio ūkiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo aktas“, prie įrašo „ūkininkas“ pasirašė V. G., ar kitas asmuo ?e)Ar Valstybiniame žemės nuosavybės akte Nr. 138 (1991-10-25 eksplikacijoje), prie įrašo „ūkininkas V.

G.“; dokumente „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kis V. G. Ūkio Brėžinys“, prie įraÅ¡o „ūkininkas V. G.“; 1991-09-19 dokumente „Valstiečio Å«kiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo aktas“, prie įraÅ¡o „ūkininkas“; 1991-11-19 A. G. praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę, prie įraÅ¡o „PraÅ¡ytojo paraÅ¡as“, bei 1992-03-31 A. G. praÅ¡yme privačiam Å«kiui steigti, prie įraÅ¡o „PraÅ¡ytojas“ pasiraÅ¡yti tokie pat paraÅ¡ai (tapatÅ«s paraÅ¡ai), bei ar Å¡iuos paraÅ¡us pasirašė vienas ir tas pats asmuo?.

Ekspertizės atlikimui (tikslu gauti laisvuosius raÅ¡ysenos pavyzdžius) iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, dokumentų originalus: A. G., V. G., A. G., R. G. gimimo aktų įrašų originalus. Ekspertizės atlikimui (tikslu gauti laisvuosius raÅ¡ysenos pavyzdžius) iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių apskrities archyvo dokumentų originalus: Žemės Å«kio iÅ¡mokų perleidimo 1992-04-30 sutarties, sudarytos tarp A. G. ir A. G., originalÄ . Å iaulių rajono Å iaulių apylinkės agrarinės reformos tarnybos žurnalo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonėse dirbusiems priskaičiuotų valstybės vienkartinių iÅ¡mokų, žemės Å«kio įmonės iÅ¡mokų ir tikslinių žemės Å«kio kompensacijų iÅ¡davimo registracijos žurnalai“ (pradėtas 1991 m., baigta 1992 m) originalÄ .

Ekspertizės atlikimui (tikslu gauti laisvuosius raÅ¡ysenos pavyzdžius) iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus A. G. praÅ¡ymo LR pasui gauti originalÄ bei V. G. praÅ¡ymo LR pasui gauti originalÄ . Dokumentų originalus: „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kis V. G. Ūkio Brėžinys“ bei 1991-09-19 dokumentÄ â€žValstiečio Å«kiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo aktas“ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos, Å iaulių skyriaus.

IÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų Å iaulių rajono savivaldybės administracijos ir NŽT, Å iaulių skyriaus: Asmenų (pretendentų) atkurti nuosavybės teises į žemę Å iaulių rajone praÅ¡ymų registracijos žurnalÄ nuo 1991-07-25 iki 1992-12-31 (originalÄ ). Sprendimų, atkurti nuosavybės teises į žemę Å iaulių apskrityje, registracijos žurnalÄ nuo 1991-07-25 iki 1999-12-31 (originalÄ ).PareiÅ¡kimų, suteikti valstiečių Å«kį, registracijos žurnalus nuo 1989-07-04 iki 1991-09-01 (originalÄ ).

Å iaulių apskrities Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygÄ nuo 1989-07-04 iki 1991-12-31 (originalÄ ). Apklausti teismo posėdyje liudytojus L. G., J. G., A. G. ir R. J.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo visiÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs bylos ginčo aplinkybių, nepagrįstai atsisakė skirti raÅ¡ysenos ekspertizę dėl akivaizdžiai suklastotų parašų dokumentuose, kurių pagrindu buvo priimti administraciniai sprendimai.

Tai, kad dokumentuose nurodė pasirašęs A. G. sÅ«nus V. G. nepaneigia bÅ«tinumo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę. Tai dokumentai, kurių pagrindu buvo pradėta nuosavybės atkÅ«rimo procedÅ«ra. Ekspertizė reikalinga tam, kad nustatyti, ar procedÅ«ra pradėta teisėti ar neteisėtai. Be to gali bÅ«ti nustatyta, kad dokumentuose pasirašė ne V. G.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai be motyvų atsisakė iÅ¡reikalauti praÅ¡omus įrodymus. Teismas atmesdamas praÅ¡ymus neleido tinkamai įrodinėti savo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pažeidė rungimosi principÄ užkirsdamas keliÄ gauti bÅ«tinus įrodymus. 14.2.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė sprendime, kad A. G. žemės atkÅ«rimo procedÅ«rÄ nėra teisinio pagrindo naikinti, nors paraÅ¡ai ir suklastoti praÅ¡yme atkurti nuosavybę bei praÅ¡yme privačiam Å«kiui steigti. Teismas nurodo motyvus, kad sunÅ«s V. G. siekė įgyvendinti tėvo A. G. teisėtus interesus ir veikė pagal tėvo valiÄ , kuri yra iÅ¡reikÅ¡ta kituose žemės atkÅ«rimo procedÅ«ros dokumentuose. Teismo iÅ¡vados nepagrįstos atsakovui suklastojus tėvo praÅ¡ymus, jų pagrindu negali bÅ«ti priimtas teisėtas administracinis aktas.

Nuosavybės teisės atkÅ«rimo byloje nėra jokio įgaliojimo atstovauti A. G. interesus. Kadangi A. G. neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios todėl visa Å¡i atlikta administracinė procedÅ«ra dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra neteisėta. 14.3. Teismo prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų valstybinių žemės nuosavybės aktų iÅ¡davimo registracijos knygÄ bei dokumentÄ , įrodantį akto įteikimÄ V. G., tikslu patvirtinti aplinkybes dėl Å¡io valstybinio žemės nuosavybės akto suklastojimo.

Teismas tokį praÅ¡ymÄ nepagrįstai atmetė. Kad Å¡is aktas suklastotas rodo ir tai, jog akte esančio žemės sklypo plane nurodyta, jog A. G. sodyba (0.8870 ha ploto) suteikiama V. G. kaip valstiečio Å«kio žemė. Be kitų duomenų akto Nr. 138 suklastojimÄ Ä¯rodo ir tai, kad akte yra nurodyta, jog V. G. valstiečių Å«kis suteiktas pagal Å iaulių rajono valdybos 1991-10-24 potvarkį Nr. 358 v., kuris susijęs su gyvulių sėklinimu, o ne su žemės suteikimu. Ä® bylÄ buvo pateiktas Å iaulių rajono valdybos potvarkis 1991-10-24 Nr. 348, kuriame nurodoma, jog yra suteikiamas valstiečių Å«kis V.

G.. V. G. valstiečio byloje yra Å¡io potvarkio iÅ¡raÅ¡as, kuriame jau nurodoma, jog potvarkio numeris yra 348 v. Raidė „v“ vėlgi rodo kitokio dokumento numeracijÄ . Žemės skyrimo projektas taip pat yra suklastotas paimant dokumentus iÅ¡ A. G. bylos, juos perraÅ¡ant V. G. vardu, suklastoti ir kiti dokumentai. Nurodė apie suklastotus dokumentus suteikiant valstiečio Å«kį bet teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. 14.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimo teisėtumÄ grindė spėlionėmis ir nepagrįstomis prielaidomis, nurodydamas, jog V.

G. ir A. G. turėjo bendrÄ siekį, kad V. G. įkurtų (duomenys neskelbtini) kaime valstiečio Å«kį, kad Å¡iame Å«kyje bÅ«tų sodyba ir V. G. atitiktų reikalavimus valstiečio Å«kiui steigti. Teismas Å¡iÄ spėlionę grindžia 1991-09-19 Valstiečio Å«kiui suteikiamos žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo aktu, kur yra ranka įraÅ¡yta, jog valstiečio G. tėvai sutinka, kad jų sodybinė žemė bÅ«tų įmatuota į valstiečio žemę, iÅ¡ Å¡io dokumento matyti, kad paraÅ¡as yra jos vyro A.

G. tačiau pats įraÅ¡as įraÅ¡ytas kito asmens ir kitu raÅ¡ikliu, nei visas dokumentas. ParaÅ¡yta, kad tėvai sutinka, tačiau jos paraÅ¡o tenai nėra. Toks įraÅ¡as prieÅ¡taravo ir įstatymui, nes skiriant valstiečio Å«kį draudžiama į skiriamo Å«kio žemę įtraukti svetimo žmogaus sodybÄ . 14.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodo, jog į bylÄ nėra pateiktajokių įrodymų, kad A. G., ar A. G. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ Å¾emę atkurti natÅ«ra. A.

G. 1991-11-19 praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę, kuris yra suklastotas, bÅ«tent ir yra nurodyta, jog pageidaujama žemę atgauti natÅ«ra. A. G. mirus, jo sutuoktinė A. G. 1998-07-28 praÅ¡ymu pakeitė mirusio pretendento nuomonę, kur nurodė, jog pageidauja dalies žemės natÅ«ra, o likusiÄ prašė atkurti sumokant kompensacijÄ . Nors šį praÅ¡ymÄ pasirašė ieÅ¡kovė, tačiau ji niekada nėra buvusi žemėtvarkos skyriuje ir šį praÅ¡ymÄ jai davė pasiraÅ¡yti sÅ«nus kuris jÄ apgavo.

Tačiau, suklastojus pirminius žemės atkÅ«rimo dokumentus, 1998 m. pakeitimas dėl atkÅ«rimo bÅ«do neturi jokios reikÅ¡mės, nes Å¡i procedÅ«ra pradėta neteisėtai. 14.6.Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė laikÄ , kada ji sužinojo apie pažeistas teises, skundžiamus sprendimus, dėl ko nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. Teismas neteisingai įvertino sprendime, kad ji praleido terminÄ ne dėl svarbių priežasčių. Suprato, kad bylų nutraukimas nesustabdo ieÅ¡kinio senaties, tačiau iÅ¡kart pradėjo ginti savo teises ir bylas nutraukus, vėl nepraleidusi nei mėnesio laiko, kreipėsi į teismÄ dėl savo teisių gynimo.

Teismas neteisingai vertino jos amžių ir iÅ¡silavinÄ ir turėjo į tai atsižvelgti bei į tai, kad sunkiai skaito ir raÅ¡o, beveik visiÅ¡kai negali vaikščioti dėl ligos, yra beveik beraÅ¡tė, apie institucijų priimamus administracinius aktus visiÅ¡kai nieko nesupranta, nes trÅ«ksta iÅ¡silavinimo. Dėl teisminės gynybos kreipėsi iÅ¡ karto, kai tik sužinojo apie skundžiamus administracinius sprendimus ir sandorius. 14.7.Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai priteisė tokias dideles atsakovo V.

G. atstovo iÅ¡laidas.              15. Atsakovas V. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Kelmės rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminus ieÅ¡kinyje nurodytiems reikalavimams dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais pareikÅ¡ti. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės sužinojimu apie skundžiamus administracinius teisės aktus (įskaitant ir 1999 m. kovo 22 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 31-9149), yra netiesa. Paveldėjimo byloje esantys ir A. G. notarei N. M. pateikti ir pasiraÅ¡yti dokumentai patvirtina, kad A. G. dar iki 1999 m. birželio 9 d. buvo susipažinusi su 1999 m. kovo 22 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 31-9149, kurį praÅ¡o pripažinti neteisėtu, kadangi pati jį pateikė nekilnojamojo turto registrui tam, kad bÅ«tų įregistruotos A. G. nuosavybės teisės į natÅ«ra atkurtÄ 0,877 ha namų valdos sklypÄ , o vėliau ir notarei N. M. kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Be to, pridedami dokumentai taip pat patvirtina, kad A. G. sutiko su žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės skundžiamu 1999 m. kovo 22 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu, ribomis ir nustatytu plotu, taigi tuo pačiu sutiko ir su tuo, kad už likusiÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri buvo suteikta V. G. valstiečio Å«kiui steigti, pačiai A. G. bÅ«tų iÅ¡mokėta piniginė kompensacija. V. G. nuo 1999 m. balandžio mėn. pradžios su Å¡eima iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas, dėl to jis 1999 m. birželio mėnesį net negalėjo duoti pasiraÅ¡inėti dokumentų A.

G., teikti juos notarei, VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui, nes pirmÄ kartÄ grįžo į LietuvÄ tik 2002 m. Be to, pati A. G. trečiuoju asmeniu buvo įtraukta į Å iaulių rajono apylinkės teisme nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-138-68/2010 , dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė atsiliepimÄ , paaiÅ¡kinimus žodžiu. Ä® civilinę bylÄ , kurios nagrinėjimas buvo baigtas dar 2010 m. rugpjūčio 4 d., taip pat buvo pateikti ginčijami administraciniai aktai. Net laikant ieÅ¡kovės argumentus apie tai, kad apie savo pažeistas teises ji sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 20 d., vis tiek darytina iÅ¡vada, kad pirmasis A.

G. ieÅ¡kinys buvo pateiktas tik praėjus beveik 10 mėnesių po tariamo sužinojimo apie pažeistas teises, o antrasis praėjus daugiau nei metams, dėl ko ieÅ¡kinio senaties terminas administraciniams teisės aktams ginčyti laikytinas praleistu. A. G. nurodomos aplinkybės (negalėjimas vaikščioti dėl ligos, neraÅ¡tingumas, nesupratimas apie administracinius aktus) nesudaro pagrindo teismui atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui pateikti. 15.2. A. G. apie ginčijamÄ ir praÅ¡omÄ pripažinti negaliojančia 1998 m. vasario 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P91/98-009317 d. sužinojo 1998 m. vasario 17 d.

Su ieÅ¡kiniu dėl administracinių aktų ir ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieÅ¡kovė kreipėsi į Å iaulių rajono apylinkės teismÄ tik 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip 14 metų nuo ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, todėl ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 15.3.

A. G. ir A. G. sutiko su administraciniais aktais. Ä®gyvendinant žemės suteikimo V. G. valstiečio Å«kiui steigti procedÅ«rÄ , 1991 m. rugsėjo 19 d. Valstiečio Å«kiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo akte pasirašė A. G., kuris ir turėjo teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto, priklausiusio jo tėvui S. G., atkÅ«rimÄ . Å iame akte A. G. raÅ¡tu patvirtino, kad „Valst, (valstiečio) G. tėvai sutinka, kad jų sodyba ir sodybinė žemė bÅ«tų įmatuota į valstiečio žemę.“ A.

G. paraÅ¡o tikrumo Å¡iame dokumente ieÅ¡kovė neginčija. 1998 m. liepos 28 d. A. G. kreipėsi su praÅ¡ymu į žemėtvarkos tarnybÄ dėl nuosavybės atstatymo, pasirašė 1999 m. kovo 22 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimo projektÄ nurodydama -suderinta, 1999 m. sausio 6 d. raÅ¡tu Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriui iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad nuosavybės teisės į namų valdos sklypÄ bÅ«tų atkurtos jos sutuoktinio A. G. vardu. IeÅ¡kovės veiksmai registruojant A.

G. nuosavybės teises į namų sklypo valdÄ ginčijamo 1999 m. kovo 22 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo pagrindu. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad namų valdos sklypÄ Â Ä¯gijo neteisėtų bei naikintinų administracinių teisės aktų pagrindu, yra perleidusi sklypÄ savo dukrai R. J. 2014 m. gegužės 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 15.4. Atsakovas V. G. su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu paskirti raÅ¡ysenos ekspertizę nesutinka. V. G. niekada neneigė, kad ant A. G. 1991 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) bei ant 1992 m. kovo 31 d.

A. G. praÅ¡ymo privačiam Å«kiui steigti yra V. G. paraÅ¡ai. Tikslių priežasčių, kodėl pasirašė už savo tėvÄ nebeprisimena, tačiau praÅ¡ymas buvo suderintas su A. G. ir atitiko ne V. G., o jo tėvo A. G. ir jo sutuoktinės A. G. turtinius interesus, kadangi nesant nurodyto praÅ¡ymo, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas net nebÅ«tų pradėtas ir nuosavybės teisės į jokį turtÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos. SutikimÄ dėl to, kad nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos ne tik natÅ«ra, bet ir iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė ir pati A.

G.. Kai į bylÄ yra pateiktas ieÅ¡kovei nenaudingas teismo ekspertizės aktas dėl jos parašų, ieÅ¡kovė ėmė neigti tuos raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais anksčiau grindė ankstesnių savo ieÅ¡kinių reikalavimus. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas atlikti papildomus procesinius veiksmus, kurie yra nereikalingi, yra pateiktas siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimÄ . 15.5. Administraciniai aktai kurių pagrindu buvo suteiktas žemės sklypas teisėti. Jokie A. G. pateikti dokumentai neįrodo, jog A. G. apskritai buvo suteiktas privatus Å«kis. 1992 m, vasario 7 d.

Å iaulių rajono apylinkės Agrarinės reformos tarnybos protokole Nr. 1 bei Å¡io protokolo priede „PraÅ¡ymų privačiam Å«kiui steigti svarstymo iÅ¡vada“ nurodoma, jog A. G. yra pateikęs praÅ¡ymÄ privačiam Å«kiui gauti bei tai, jog jis yra laikomas pretendentu gauti privatų Å«kį. A. G. neįrodė, jog A. G. 1992 m. vasario 7 d. buvo suteiktas privatus Å«kis, bei negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ieÅ¡kovės teiginys, jog dėl to negalėjo bÅ«ti suteiktas valstiečio Å«kis V. G. 1991 m. lapkričio 12 d. 15.6.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. G. nepateikė pareiÅ¡kimo skirti žemės sklypÄ valstiečio Å«kiui steigti, todėl valstiečio Å«kis, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 161, negalėjo bÅ«ti suteiktas. V. G. pažymi, kad faktinį pareiÅ¡kimo pateikimÄ patvirtina visi vėliau sekę veiksmai bei sprendimai, kurie, kaip nurodo A. G., negalėjo bÅ«ti pradėti bei vykdyti be V. G. raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo. 15.7. Kaip dar vienÄ galimÄ 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės akto Nr. 138 suklastojimo faktÄ A.

G. taip pat pateikia aplinkybę, jog V. G. po savo tėvo mirties iÅ¡skyrė A. G. priklausiusiÄ sodybÄ iÅ¡ savo valstiečio Å«kio, dėl ko jo Å«kis sumažėjo iki 11,24 ha. Tačiau A. G. priklausiusi sodyba buvo iÅ¡skirta dar iÅ¡duodant V. G. 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės aktÄ Nr. 138. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai dėl dokumentų klastojimo. 1991 m. spalio 24 d. Å iaulių rajono valdybos potvarkis, tiek 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 138, yra teisėti.

Todėl ir 1998 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P91/98-0093 bei administraciniai aktai, kurių pagrindu V. G. priklausantis žemės sklypas buvo priskirtas į valstybės išperkamos žemės kategorijai, taip pat ir 1999 m. kovo 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 31-9149 yra teisėti. Visos byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog valstiečio Ūkis V. G. buvo suteiktas teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų. 15.8.

Nesutinka su argumentais dėl per didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo procesas pirmosios instancijos teisme truko beveik ketverius metus, buvo rengiami net keli atsiliepimai į ieÅ¡kovės patikslintus ieÅ¡kinius, kiti procesiniai dokumentai. Be to, byloje vyko apie dvideÅ¡imt teismo posėdžių. Bylos nagrinėjimas neprotingai ilgÄ laikÄ truko ne dėl atsakovų, tačiau dėl pačios ieÅ¡kovės ir jo atstovo advokato padėjėjo A. G. nesÄ Å¾iningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veikiant prieÅ¡ sÄ Å¾iningÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

16. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra visiÅ¡kai teisėtas, teisiÅ¡kai pagrįstas, priimtas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus visas su nagrinėjama byla susijusias faktines aplinkybes, o taip pat visumÄ raÅ¡ytinių įrodymų, kurie paneigia ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytus teiginius bei motyvus, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Nuo 1991,1992 metais iki bylos užvedimo 2011 metais praėjo apie dvideÅ¡imt metų, todėl naikinti visÄ nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesÄ Ä¯ A. G. priklausiusiÄ Å¾emę dėl pirminių dokumentų netinkamo pasiraÅ¡ymo nėra pagrindo. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl praleisto termino atnaujinimo yra nepagrįstas. Yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo 2009 m. spalio 10 d., kada ieÅ¡kovės atstovas kreipėsi j Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės valdymo departamento Å iaulių skyrių ir jam buvo pateikta visa nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal A.

G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ byla. Å ioje byloje buvo visi dokumentai, tiek sprendimai, tiek praÅ¡ymai, kuriuos teikė A. G. bei pati ieÅ¡kovė. Visuma byloje nustatytų aplinkybių paneigia ieÅ¡kovės argumentus. 17.  Atsakovė Å iaulių rajono savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:      17.1. Nesutinka, kad bÅ«tų paskirta teismo ekspertizė bei iÅ¡reikalauti nauji įrodymai nurodyti apeliaciniame skunde. Pirmos instancijos teismo sprendime pateikta aiÅ¡ki ir motyvuota argumentacija, kodėl Å¡iuos įrodymus nėra tikslinga papildomai surinkti. 17.2.

Nesutinka, kad bÅ«tų paskirtas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Å i byla pirmos instancijos teisme nagrinėjama nuo 2012 metų, t.y. apie 4 metus. Apeliantas (ieÅ¡kovas) bylos nagrinėjimo metu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis: tai pareikÅ¡dama nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, tai neatvykstant į teismo posėdį apelianto (ieÅ¡kovo) atstovui ir kt. Teismo posėdžiai buvo atidedami ne pagal atsakovų praÅ¡ymus, o pagal apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymus. 17.3.

Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai yra netinkamas pirmos instancijos teismo gautų ir iÅ¡reikalautų įrodymų vertinimas. Apeliantas (ieÅ¡kovas) apeliaciniame skunde pateikia savo įrodymų vertinimÄ . Su apelianto (ieÅ¡kovo) įrodymų vertinimu nesutinka. Pirmos instancijos teismas tinkamai ir argumentuotai įvertino surinktus įrodymus.           I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados        Apeliacinis skundas atmestinas. 18.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės atstatymo, administracinių aktų, priimtų 1991 – 1999 metais teisėtumo, praÅ¡ymo pripažinti niekine valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytÄ 1998-02-10, apskundimo terminų, praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundžiamiems administraciniams sprendimams ir sandoriui ginčyti dėl svarbių priežasčių pagrįstumo, restitucijos taikymo.

20. Apeliantė praÅ¡o paskirti raÅ¡ysenos ekspertizę, iÅ¡reikalauti ekspertizės atlikimui papildomus duomenis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl akivaizdžiai suklastotų parašų dokumentuose, kurių pagrindu buvo priimti administraciniai sprendimai. Tai, kad dokumentuose nurodė pasirašęs A. G. sÅ«nus V. G. nepaneigia bÅ«tinumo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, be to galėjo pasiraÅ¡yti ir kitas asmuo. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į posėdį liudytojus.

Dėl apeliantės pareikÅ¡tų praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti įrodymus pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylÄ ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ( CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina ( CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas ( CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. 21. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ 2011-10-17, ieÅ¡kinys priimtas 2012-11-08. Å alindama 2012-10-23 teismo nutartimi nurodytus trÅ«kumus 2011-11-02 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį. Byloje 2009-10-19 Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriaus raÅ¡te nurodoma, kad advokato P. P. kontorai pateikiama A.

G. nuosavybės teisės atkÅ«rimo bylos kopija ( 1t. b.l. 170) pagal advokato padėjėjo A. G. 2009-10-19 praÅ¡ymÄ ( 1t. b.l. 171). Byloje pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2009-10-10 dėl A. G. atstovavimo juridinio fakto nustatymo byloje. Byloje nepateikta duomenų apie ieÅ¡kovei ar jos atstovui kokių tai konkrečių dokumentų nepateikimÄ ar praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti konkrečius dokumentus. 2013-07-30 ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti A. G. paveldėjimo bylos originalÄ , kurio teismas netenkino, atsižvelgiant į tai, kad pateiktos dokumentų kopijos, patvirtintos notaro. 2013-09-05 pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ NŽT Å iaulių skyriaus archyvo visus registracijos žurnalų originalus laikotarpyje nuo 1991-11-19 iki 1999-03-02, kuriuose yra registruoti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. (2 t., 12 b.l.).

Taip pat 2013-10-09 pareiÅ¡kė pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl minėtų dokumentų iÅ¡reikalavimo bei laikotarpyje nuo 1990-01-01 iki 1999-03-02 registracijos žurnalų, kuriuose buvo registruojami praÅ¡ymai, sprendimai susiję su valstiečių Å«kių suteikimu ( 2t. b.l 38 ). 2013-10-09 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti raÅ¡ysenos ekspertizę tikslu nustatyti ar 1998-07-28 praÅ¡yme ir 1999-01-06 praÅ¡yme bei 1999-01-06 sprendimo projekte yra ieÅ¡kovės A. G. paraÅ¡ai, ar kito asmens ( 2t. b.l. 37). 2013-10-09 reiÅ¡kė pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo bylos originalų pateikimo bei kitus praÅ¡ymus ( 2t. b.l. 39-41). 2014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad 1998-07-28 praÅ¡yme, 1999-01-06 praÅ¡yme bei 1999-01-06 sprendimo projekte dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A.

G. A. G. vardu pasirašė A. G. ( 2 t. b.l. 73-77). 2014-10-27 ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ( 2t.b.l. 132-144). 2015-01-09 ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ( 3t. b.l. 1-12) 2015-01-12 pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti raÅ¡ysenos ekspertizę dėl A. G. parašų bei iÅ¡reikalauti konkrečių dokumentų originalus (3t. b.l. 13,14 ). Byloje pateikti duomenys, 2013-09-11 ir 2014-09-30 Valstybinės įmonės registrų centro Å iaulių filialo informacija dėl 1999-05-31 A.

G. praÅ¡ymo įregistruoti registre atkurtas A. G. nuosavybė teises į žemės sklypÄ bei duomenys apie perduotus dokumentus ( 2 t. b.l. 145,146). 2014-01-26 NŽT Å iaulių skyrius nurodė dėl turimų praÅ¡omų iÅ¡reikalauti dokumentų ( 3 t. b.l. 121-129). 2015-01-12 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo ( 3t.b.l. 146-147). Byloje pateiktas 1991-09-19 Valstiečio Å«kiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo aktas ( 3 t. b.l. 164 ).

Valstiečių Å«kiui suteikto žemės sklypo Nr. 138 dokumentacijos byla, AtkÅ«rimo į S. G. žemę buvusiÄ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų byla, IÅ¡traukos iÅ¡ Sprendimų registravimo knygos Nr.8, kurioje užregistruotas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. G. kopija.(3 b.l. 165-167). 2015-04-30 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl leidimo gauti konkrečių registracijų žurnalų originalus, praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę ( 3t. b.l. 188,189, 206-209).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad klausimas dėl išreikalautinų dokumentų buvo sprendžiamas, prašymas netenkintas Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi, 2015-05-25 (3t b.l, 190, 4 t. 10 b.l.). Ieškovės vertinimu teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė NŽT nurodė, kad ieškovės prašomų registracijos knygų nėra, todėl teismas jos prašomų dokumentų ir nereikalauja.

22. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo Kelmės rajono apylinkės teismui buvo pareiÅ¡kusi 2015-10-26, taip pat praÅ¡ymÄ ekspertizės skyrimui iÅ¡reikalauti konkrečius dokumentus ( 4 t., b.l. 81,82, 85-88). LITEKO duomenimis teismas 2015-10-27 parengiamojo teismo posėdžio metu, kÄ patvirtina garso įraÅ¡as sprendė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dėl bylos sustabdymo, dokumentų originalų iÅ¡reikalavimo, ekspertizės skyrimo ir atsižvelgęs į praÅ¡ymo argumentus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, konkrečius bylos duomenis ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino spręsdamas, kad byloje nėra tikslinga skirti ekspertizės, be to nėra tikslinga iÅ¡reikalauti, iÅ¡duoti leidimo dėl praÅ¡omų dokumentų iÅ¡reikalavimo.

Byloje pateikti duomenys dėl dokumentų saugojimo bei kitų aplinkybių Lietuvos Vyriausiojo archyvaro tarnybos 2015-06-26 rašte ( 4 t, b.l. 89-90). Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ieškovės atstovui 2015-04-10 rašte bei Seimo kontrolieriui 2015-07-27 rašte (4t. b.l. 91-99). Iš dokumentų turinio galima vertinti, to iš esmės neginčijo ir ieškovės atstovas, kad su visais turimais dokumentais ieškovės atstovui buvo nurodyta dėl galimybės su dokumentais susipažinti. Dėl ieškovės skundo dėl atsisakymo pateikti ieškovei dokumentus byloje pateikta 2015-10-23 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma ( 4 t. b.l. 152-161 pažyma).

IÅ¡ Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-10 nutarties Nr. A2-1132-552/2015 matyti, kad buvo nagrinėjami skundai dėl susipažinimo su dokumentais, nurodomos konkrečios aplinkybės dėl saugotinų dokumentų iÅ¡samios informacijos pateikimo ( 4 t. b.l. 162-167). Minėtoje pažymoje be kitų argumentų nurodoma tai, kad likviduojant Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Å iaulių skyriui nebuvo perduoti pareiÅ¡kėjos ( ieÅ¡kovės) praÅ¡omi gauti( susipažinti) dokumentai, t.y. sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę Å iaulių apskrityje registracijos žurnalo nuo 1991-07-25 iki 1999-12-31, bei pareiÅ¡kimų suteikti valstiečių Å«kį registracijos žurnalo nuo 1989-07-04 iki 1991-09-01originalai, todėl Å iaulių skyrius negalėjo jų pateikti ieÅ¡kovei.

Pareiškėja (ieškovė) , jos atstovas yra informuoti apie galimybę susipažinti su registracijos žurnalais nuo 1994-06-10 iki 2005-08-01, saugomais Šiaulių skyriuje. Iš esmės byloje pateikti turimi duomenys dėl dokumentų susijusių su nuosavybės atstatymu, be to tiek konkrečių institucijų raštuose, tiek atstovai paaiškino aplinkybes ieškovės atstovui dėl konkrečių dokumentų, duomenų apie galimai neišlikusius dokumentus, dėl galimybės susipažinti su prašomais bei pageidaujamais turimais dokumentais ir kita.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės, jos atstovo praÅ¡ymai dėl iÅ¡reikalautinų dokumentų nepaisant argumentų, kad nurodoma jog konkrečių dokumentų nėra, nepagrįsti. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atstovo argumentus dėl iÅ¡reikalautinų dokumentų pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, jos atstovas turi teisę ir pareigÄ susipažinti su konkrečiais dokumentais, konkrečiai jiems esant juos įvardinti, praÅ¡yti pateikti, o jų negavus teikti praÅ¡ymus teismui dėl konkrečių dokumentų iÅ¡ konkrečių institucijų iÅ¡reikalavimo, nurodant kokias aplinkybes Å¡iais įrodymais ieÅ¡kovė ketina įrodinėti.

Tačiau kaip minėta ieÅ¡kovė turi pareigÄ pateikti visus dokumentus pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės stadijoje, siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo, užtikrinant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus. Teismas Å¡io pobÅ«džio bylose nėra aktyvus ir neturi pareigos rinkti įrodymus už ieÅ¡kovę. Å ias teises ir pareigas asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , netgi atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ .

23. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

24. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti raÅ¡ysenos ekspertizę bei atsisakė iÅ¡reikalauti praÅ¡omus su ekspertizės skyrimu galimai susijusius duomenis. Nėra pagrindo spręsti, kad teismas atsisakydamas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, ekspertizės skyrimo pažeidė ieÅ¡kovės teises. IeÅ¡kovė buvo atstovaujama atstovo, turėjo galimybę teikti į bylÄ Ä¯rodymus, kviesti liudytojus, dalyvauti teismo posėdžiuose bei naudotis kitomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, kad ieÅ¡kovė prašė teismo iÅ¡reikalauti registracijos knygÄ , teismas nepagrįstai jÄ atsisakė iÅ¡reikalauti nes atsakovas atsisakė pateikti teigdamas, jog nieko apie tokiÄ knygÄ nežino. Teismo minėta, kad ieÅ¡kovės pareiga pateikti duomenis, kad praÅ¡omi dokumentai yra, t.y. paneigti kitos Å¡alies argumentus bei pateikti įrodymus pagrindžiančius nurodytas faktines aplinkybes. ( CPK 178 straipsnis).  25. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad nuo bylos perdavimo nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui surengtas vienuoliktas parengiamasis ir teismo posėdis, iÅ¡ kurių tik į vienÄ posėdį – 2015-10-27 dienÄ - ieÅ¡kovės atstovas atvyko pasirengęs bylos nagrinėjimui, kitÄ kartÄ - 2016-04-23 pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjai, į kitus posėdžius ieÅ¡kovės atstovas neatvyko.

Ieškovei A. G. asmeniškai 2015-09-29 dienos parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išaiškinta CPK 161 straipsnio esmė, kad ji turi pasirūpinti, jog jai būtų tinkamai atstovaujama, po to du kartus 2015-12-16, 2016-02-12 (t. 4 125, 182) raštais ieškovei A. G. ir jos atstovui A. G. paaiškinta, kad liga ar kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 straipsnio 1dalis ) ir pasiūlyta pasirūpinti tinkamu ieškovės atstovavimu, jei jos atstovas daug kartų dėl ligos negali atstovauti ieškovės interesų.

AÅ¡tuntÄ kartÄ Â neatvykus ieÅ¡kovės atstovui ir iki teismo posėdžio nepateikus neatvykimÄ pateisinančių priežasčių, teismo posėdyje buvo nutarta nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovės atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo baigtas iÅ¡ iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos 2016-03-03 dienos teismo posėdyje, tačiau pagal ieÅ¡kovės atstovo A. G. praÅ¡ymÄ 2016-03-23 dienos nutartimi (t. 5, l.55-56) teismas nutarė patenkinti ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ , atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tuo suteikiant ieÅ¡kovei ir jos atstovui galimybę pateikti ieÅ¡kovės pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, tačiau per du teismo posėdžius, surengtus po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo, per daugiau nei du mėnesius ieÅ¡kovė ir jos atstovas nepateikė jokių naujų įrodymų, neatvyko į teismo posėdį dėl priežasties, kurios teismas nepripažino svarbia, todėl bylos nagrinėjimas buvo baigtas ieÅ¡kovės atstovui A.

G. nedalyvaujant teismo posėdyje.

26. Atnaujinus 2016-03-23 bylos nagrinėjimÄ , 2016-04-25 teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai, kuris 2016-04-28 teismo nutartimi nebuvo tenkintas ( 5 t. 72-79). 2016-06-01 į teismo posėdį nei ieÅ¡kovė nei jos atstovas neatvyko. 2016-05-31 gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, iki posėdžio pradžios duomenų iÅ¡ atstovo negauta, vėliau 2016-06-01 10 val. 41 min. elektroniniu paÅ¡tu gautas iÅ¡ atstovo praÅ¡ymas perkelti posėdį kitai datai dėl ligos, pateiktas medicininis pažymėjimas už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-07. ( 5 t. b.l. 87-90). Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.

27. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡siaiÅ¡kinęs bylos aplinkybių, nepagrįstai atsisakęs skirti ekspertizę dėl suklastotų A. G. parašų, kad ekspertizės rezultatas bÅ«tų įtakojęs teismo sprendimÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, nepagrįsti. Pažymėtina, kad V. G. neneigė, kad ant A. G. 1991 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti žemę ir ant 1992 m. kovo 31 d. A. G. praÅ¡ymo privačiam Å«kiui steigti yra V.

G. paraÅ¡ai. Byloje nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis dėl kokių priežasčių, atsakovas pasirašė už savo tėvÄ , tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo spręsti kad dėl praÅ¡ymų nebuvo žinoma ieÅ¡kovei ar A. G., prieÅ¡ingai byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo vertinti, kad buvo žinoma, nes atitiko A. G. ir jo sutuoktinės A. G. turtinius interesus, nes nesant praÅ¡ymo, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas net nebÅ«tų pradėtas.

Be to vėliau sutikimÄ dėl to, kad nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos ne tik natÅ«ra, bet ir iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė ir pati A. G.. IeÅ¡kovė nurodo, kad ekspertizės aktu bÅ«tų nustatyta, ar A. G. ar galimai kitas asmuo pasirašė praÅ¡ymus. Tačiau atsakovui pripažinus, kad jis pasirašė praÅ¡ymus ir byloje nesant duomenų apie kitÄ asmenį, ekspertizės skyrimas nėra tikslingas, nes nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Apeliantės argumentai apie kitÄ asmenį jokiais bylos duomenimis nepagrįsti, nes iÅ¡ vėliau priimtų sprendimų nėra jokių duomenų apie galimai kito asmens suinteresuotumÄ dėl priimtų sprendimų nuosavybės klausimu. Byloje A. G. nurodė dėl jos teisių pažeidimo dėl atsakovo V. G. veiksmų bei to pasėkoje priimtų administracinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas praÅ¡ymus pažeidė rungimosi principÄ , kad kaip teigia ieÅ¡kovė užkirto keliÄ gauti bÅ«tinus įrodymus, neleido ieÅ¡kovei tinkamai įrodinėti savo ieÅ¡kinio dalykÄ bei kitais.

Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tuo suteikiant ieÅ¡kovei ir jos atstovui galimybę pateikti ieÅ¡kovės pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, nepasinaudojo, nepateikė jokių naujų įrodymų, neatvyko į teismo posėdį. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio teismo vertinimu apeliacinėje instancijoje pareikÅ¡ti praÅ¡ymai dėl raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo, dokumentų iÅ¡reikalavimo, liudytojų iÅ¡kvietimo nesavalaikiai ir nepagrįsti.

Be to atsisakymas tenkinti ieškovės minėtus prašymus netrukdo apeliacinės instancijos teismui įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Apeliaciniu skundu apeliantė praÅ¡o skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimÄ . Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pvz., bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tina bylÄ nagrinėti žodžiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Teismas pažymi, kad, apeliantės nurodytos priežastys nesuponuoja esant neabejotinÄ poreikį bylÄ nagrinėti žodžiu.

Bylos Å¡alims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami ( CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos Å¡alims kaip minėta nebuvo užkirstas kelias teikti įrodymus, dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovę byloje atstovavo advokatas, atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje iÅ¡dėstė savo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

29. Byloje nustatyta, kad 1991 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymu grÄ Å¾inti Å iaulių rajono Å iaulių apylinkės agrarinės reformos tarnybai A. G. prašė atkurti jam nuosavybės teisę į G. S. P., turėtÄ Å¾emės sklypÄ 12,6105 ha, kurį tuo metu valdė „Naujo gyvenimo“ kolÅ«kis. 1992 m. kovo 31 d. A. G. vardu pateiktas praÅ¡ymas privačiam Å«kiui steigti Šiaulių rajono Å iaulių apylinkės agrarinės reformos tarnybai suteikti jam 12,62 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), naudojamÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ kol.

Atsakovo V. G. atstovas pripažino, kad minėtus 1991-11-19 ir 1992-03-31 praÅ¡ymus A. G. vardu pasirašė V. G.. Šiaulių apskrities virÅ¡ininko 1999 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-9149 pagal A. G. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jam tenkantį buvusio savininko S. G. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 12,61 ha žemės sklypÄ , nuosavybės teisę nuspręsta atkurti į A. G. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 12,61 ha žemės tokia tvarka: grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,8770 ha žemės, o už 11,7330 ha žemės atlyginant pinigais 10665 Lt. 1991m. rugsėjo 19 dienos Valstiečio Å«kiui suteikiamos žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rėjimo akte ranka įraÅ¡ytas prieraÅ¡as „ valst.

G. tėvai sutinka, kad jų sodybinė žemė bÅ«tų įmatuota į valstiečio žemę“. Å is prieraÅ¡as yra pasiraÅ¡ytas A. G.. Lietuvos Respublikos Å iaulių rajono tarybos 1991 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu dėl žemės sklypų paėmimo į Valstiečių Å«kiams skiriamos žemės fondÄ Â nuspręsta paimti iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kio 15 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 138 Lietuvos Respublikos Å iaulių rajono valdyba pagal 1991 m. spalio 24 d. potvarkį (sprendimÄ ) Nr. 358 v suteikė 12,62 ha žemės V.

G., A sÅ«nui, gim. (duomenys neskelbtini)., valstiečio Å«kiui steigti Å iaulių apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime jo nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise. 1998 m. vasario 10 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P91/98-0093 V. G. nupirko sklypÄ Nr. 138, 5,14 ha ploto, (duomenys neskelbtini) kaime, Å iaulių seniÅ«nijoje, Å iaulių rajone už 10551 Lt.  Lietuvos Respublikos Å iaulių rajono valdybos 1991 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. 348v dėl žemės suteikimo piliečiams valstiečių Å«kiams steigti nutarta žemę suteikti valstiečių Å«kiams steigti ir piliečių nuosavybėn:

G. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), 12,60 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ kol.). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is potvarkis Nr. 348v buvo pagrindas iÅ¡duodant minėtÄ Valstybinės žemės nuosavybės aktÄ Nr. 138, nes visiÅ¡kai sutampa V. G. įraÅ¡yti įpareigojimai dėl drenažu nusausintos žemės, elektros tiekimo linijų ir kt. Tai patvirtina Å iaulių rajono savivaldybės atstovės teiginį, kad akte Nr. 138 yra dėl raÅ¡ymo apsirikimo suklystas potvarkio numeris - įraÅ¡yta 358v, nors turėtų bÅ«ti Nr. 348v.

Su Å¡iomis iÅ¡vadosmis apeliacinis teismas sutinka. 1996 m. gruodžio 13 d. sutartimi N. G. perleido savo vyrui V. G. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ . Nuosavybės teisė atstatoma į 1,8139 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) N. G. perleido savo vyrui V. G. 1,8139 ha. 1997 m. sausio 10 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. 31-6793 V. G. nuspręsta atstatyti V. G. nuosavybės teisę į 1 ha 81 a žemės (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ekvivalentine natÅ«ra 6,12 ha (duomenys neskelbtini) kaime.

Pagal Å iaulių rajono valdybos 1995-02-23 potvarkio Nr. 107v. priedÄ Nr. 2 V. G. leista pirkti 12,14 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime žemės Å«kio veiklai pagal Lietuvos Respublikos Valstiečių Å«kio įstatymÄ . Lietuvos Respublikos Å iaulių apskrities valdytojo administracijos 1996-12-18 įsakymu Nr. 1417v įsakyta patikslinti Å iaulių rajono valdybos 1995 m. vasario 23 d. potvarkio Nr. 107v „Dėl žemės ir miÅ¡ko pirkimo“ priedo Nr. 2 1-osios eilutės skiltį „Perkamos žemės plotas (ha) vietoje „12,14“ įraÅ¡yti 5,14“ .

Å iaulių apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 47-v V. G. suteikiamas 6,20 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, grÄ Å¾inamas ekvivalentine natÅ«ra žemės Å«kio veiklai, Å iaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. 31-6793. IÅ¡ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1159 (t. 1, l. 40) 6 priedo (t. 1, l.

36) matyti, kad sÄ raÅ¡e asmenų, kurių žemės sklypai gauti pagal galiojusį Valstiečio Å«kio įstatymÄ , priskiriami valstybės iÅ¡perkamai žemei Å iaulių rajone, yra V. G., 12,60 ha ploto sklypas Å iaulių seniÅ«nijoje. Å iaulių apskrities sprendimo projektas (t. 1, l. 18-19), kurį parengė 1999-01-06, dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui A. G., kuriame nuspręsta atkurti žemės nuosavybę natÅ«ra į 0,8770 ha ir už 11,7330 ha atlyginti pinigais, suderintas su A. G.. 1998- 28 praÅ¡ymu (t. 1, l.

20) A. G. prašė atstatyti nuosavybės teisę ir už likusiÄ Å¾emę iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ . 1999 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriui (t. 1, l.

21) A. G. nurodė neprieÅ¡taraujanti, kad nuosavybės teisė į žemę, esančiÄ po jai priklausančiais pastatais, bÅ«tų atstatyta jos mirusio vyro A. G. vardu. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Å iaulių filialo 1999 m. birželio 4 d. pažymoje apie nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį (t.1, l. 22-23) nurodyta, kad A. G. vardu įregistruotas 0,877 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999-03-22 Apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 31-9149 ir 1999-04-06 Apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 431 pagrindu.

30. Apeliantės vertinimu teismas neiÅ¡reikalavo bylai iÅ¡nagrinėti reikalingų dokumentų, neiÅ¡tyrė ir neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, padarė iÅ¡ esmės neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti administracinius aktus. Teismo iÅ¡vados, kad V. G. praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises įgyvendino tėvo A. G. interesus ir veikė pagal tėvo valiÄ , nepagrįstos. Valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra privalomi elementai pradėti nuosavybės dėl teisių atkÅ«rimo procesÄ , apeliantės teigimu jei A.

G. nepasirašė praÅ¡ymo nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia. Kadangi V. G. suklastojo paraÅ¡us visa procedÅ«ra dėl nuosavybės teisių atstatymo yra neteisėta. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, bylos faktinių aplinkybių neatitiktų teismo iÅ¡vada, kad A. G. nepageidavo, kad jam bÅ«tų atkurta nuosavybė. Tai, kad jo teikiamÄ praÅ¡ymÄ pasirašė sÅ«nus, kad nėra pateikta įgaliojimo jam pasiraÅ¡yti, nepaneigia A. G. siekio, kad bÅ«tų atkurta nuosavybės teisė į žemę.

Taip pat apeliantės vertinimu teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo panaikinti administracinių aktų susijusių su atsakovui V. G. valstybinio ūkio suteikimu. Teismas neįvertino nustatytų pažeidimų dėl ūkio suteikimo, neįvertino, kad dokumentai susiję su ūkio suteikimu yra suklastoti. Apeliantė plačiai analizuoja apeliaciniame skunde dėl atliktų procedūrų nuosavybės procese, priimtų sprendimų neteisėtumo, dokumentų klastojimo, pabrėždama, taip pat nurodydama, kad pasitikėjo sūnumi, pasirašydavo ant jo prašomų dokumentų, kad sūnus nepaaiškino kokias pasekmes sukels jos pasirašomi dokumentai.

Apeliantė nurodė, kad 1998-07-28 pakeitė mirusiojo sutuoktinio nuomonę, nurodė, kad pageidauja žemės dalies natÅ«ra o likusiÄ prašė atkurti sumokant kompensacijÄ . Tuo pačiu nurodo, kad suklastojus pirminius dokumentus 1998 m. jos nuomonės pakeitimas neturi jokios reikÅ¡mės nes Å¡i procedÅ«ra pradėta neteisėtai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė teigė nepasiraÅ¡iusi dokumentų, tačiau kaip jau minėta 2014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad 1998-07-28 praÅ¡yme, 1999-01-06 praÅ¡yme bei 1999-01-06 sprendimo projekte dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A.

G. A. G. vardu pasirašė A. G..

31. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, plačiai aprašo dokumentų turinį, teikia plačias analizes ir argumentus su kuriais nėra pagrindo sutikti ir iš esmės nesutinkant su apeliantės argumentais nėra tikslinga apeliantės argumentus detaliai aptarti ir analizuoti. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir ištyrė faktines aplinkybes dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, pateiktus argumentus, byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Kaip minėta įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). 32. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti administracinių aktų, susijusių su atsakovui V.

G. valstiečio ūkio suteikimu. Teismas visiškai nevertino ieškinyje nurodytų motyvų dėl šio ūkio suteikimo pažeidimų, dėl ko jis buvo suteiktas neteisėtai. Teismo išvada dėl V. G. išduoto 1991-11-12 Valstybinės žemės nuosavybės akto Nr. 138, kad jis yra teisėtas, nepagrįsta.Teismas apeliantės vertinimu nevertino valstiečio ūkio suteikimo procedūros teisėtumo nors apeliantė nurodė eilę pažeidimų suteikiant valstiečio ūkį bei duomenų, kurie rodo, jog ūkis buvo suteiktas klastojant dokumentus, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.

33. Apeliantė nurodo, jog 1992 m. vasario 7 d. A. G. buvo suteiktas privatus Å«kis, todėl V. G. niekaip negalėjo bÅ«ti paskirtas valstiečio Å«kis 1991 m. lapkričio 12 d. tame pačiame žemės sklype, į kurį įeina ir A. G. sodyba (0,877 ha ploto). Bylos duomenimis 1992 m. vasario 7 d. Å iaulių rajono apylinkės Agrarinės reformos tarnybos protokole Nr. 1 bei Å¡io protokolo priede „PraÅ¡ymų privačiam Å«kiui steigti svarstymo iÅ¡vada“ nurodoma, jog A. G. yra pateikęs praÅ¡ymÄ privačiam Å«kiui gauti bei tai, jog jis yra laikomas pretendentu gauti privatų Å«kį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1992 m, sausio 25 d. iki 1992 m. gegužės 20 d.) 18 straipsnio 2 dalis, fizinių ir juridinių asmenų praÅ¡ymai žemei įsigyti buvo analizuojami Agrarinės reformos tarnybos kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu, o praÅ¡ymų tenkinimo klausimas buvo sprendžiamas priimant atskirÄ sprendimÄ dėl žemės įsigijimo. Byloje nepateikta sprendimo, kuriuo bÅ«tų tenkintas A. G. praÅ¡ymas įsigyti žemę privačiam Å«kiui.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad valstiečio Å«kio suteikimas V. G. 1991 m. lapkričio 12 d. iÅ¡duotu aktu patvirtina, jog vėlesniu sprendimu tas pats žemės sklypas privačiam Å«kiui A. G. 1992 metais negalėjo bÅ«ti suteikiamas. Apeliantė motyvuodama dėl dokumentų klastojimo nurodo, kad V. G. nepateikė pareiÅ¡kimo skirti žemės sklypÄ valstiečio Å«kiui steigti, todėl valstiečio Å«kis, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 161, negalėjo bÅ«ti suteiktas.

Nors byloje nepateikta pradinio V. G. pareiÅ¡kimo skirti žemės sklypÄ valstiečio Å«kiui steigti, tačiau nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jo aplamai nebuvo, nebuvo pateiktas, neatmestina, kad dokumentas neiÅ¡saugotas, neiÅ¡likęs, todėl vien ta aplinkybė nereiÅ¡kia, kad valstiečio Å«kio suteikimo procedÅ«ra yra neteisėta.

34. Apeliantė nurodė ir kitus argumentus, kad V. G. po savo tėvo mirties iÅ¡skyrė A. G. priklausiusiÄ sodybÄ iÅ¡ savo valstiečio Å«kio, dėl ko jo Å«kis sumažėjo iki 11,24 ha. Bylos duomenimis A. G. priklausiusi sodyba buvo iÅ¡skirta dar iÅ¡duodant V. G. 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės aktÄ Nr. 138, o tai patvirtina 1991 m. spalio 25 d. parengtas Žemės sklypo Nr. 138 planas, kuriame nurodoma, jog 0,90 ha iÅ¡skiriama A. G. sodybai bei 0,48 ha lieka kolÅ«kiui. Å ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės minėtus teiginius, kad A.

G. sodyba buvo iÅ¡skirta po A. G. mirties, o ne valstiečio Å«kio sutelkimo momentu. IeÅ¡kovė nurodo aplinkybes, kad 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės akto Nr. 138 suklastojimÄ Ä¯rodo ir tai, jog akte nurodoma, jog V. G. valstiečio Å«kis suteiktas Å iaulių rajono valdybos pagal 1991 m. spalio 24 d. potvarkį Nr. 384v, bet pateiktas Šiaulių valdybos 1991 m. spalio 24 d. potvarkis Nr. 384, kuriame taip pat nurodoma, jog V. G. yra suteikiamas valstiečių Å«kis. Pažymėtina, kad tiek 1991 m. spalio 24 d. potvarkio Nr. 384v iÅ¡raÅ¡e, tiek ir 1991 m. spalio 24 d. potvarkyje Nr. 384 yra nurodyti identiÅ¡ki sprendimai suteikti V.

G. valstiečio Å«kį. Atsižvelgiant į visų byloje esančių dokumentų visumÄ , nėra pagrindo abejoti 1991 m. spalio 24 d. potvarkio Nr. 384 teisėtumu bei aplinkybe, jog 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 138 V. G. buvo teisėtai suteiktas valstiečio Å«kis. Teismas atsižvelgdamas į paaiÅ¡kinimus, byloje nustatytų įrodymų visumÄ pagrįstai sprendė, kad nustatytos aplinkybės vertintinos, kaip techninė klaida. Byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų turėjęs pagrindo iÅ¡vadai apie dokumentų klastojimÄ .

Taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės akto Nr. 138 suklastojimÄ patvirtina duomenys apie žemių paskirstymÄ Å¾emės naudotojų grupėms, žemės naudotojais ir žemės naudmenomis 1993 m. rugsėjo 16 d. pagal planus, kuriame nurodyta, jog V. G. žemės sklypo numeris yra 135. Visų įrodymų kontekste minėto žemės sklypo numerio nurodymas vertintinas kaip techninė klaida dėl ko nėra pagrindo spręsti dėl dokumentų klastojimo.

Apeliacinio teismo vertinimu pažymėtina, kad ir kiti apeliantės yra nepagrįsti, neįrodyti. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad valstiečio ūkis V. G. iš vis negalėjo būti suteiktas, nes jis neturėjo nuosavybės teise žemės sklypo. Nurodė, kad nebuvo parengtas žemės skyrimo projektas V. G., tačiau žemės skyrimo V. G. projektas, 1991 m. spalio 25 d. žemės klypo Nr. 138 planas, atitinkantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 161 nustatytus reikalavimus, pateiktas byloje.

Iš esmės atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui sutinkant su atsakovų argumentais, pirmosios instancijos išvadomis, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Nėra pagrindo spręsti, kad 1991 m. spalio 24 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkis, tiek 1991 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 138, yra suklastoti, neteisėti. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad 1998 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P91/98-0093 bei administraciniai aktai, taip pat ir 1999 m. kovo 22 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas Nr. 31-9149 yra neteisėti. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindo spręsti dėl 1998 m. vasario 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P91/98-0093 pripažinimo niekine. Atsižvelgiant į bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo teisėtumÄ grindė spėlionėmis ir nepagrįstomis prielaidomis, nurodydamas, jog V.

G. ir A. G. turėjo bendrÄ siekį, kad V. G. įkurtų (duomenys neskelbtini) valstiečio Å«kį, kad Å¡iame Å«kyje bÅ«tų sodyba ir V. G. atitiktų reikalavimus valstiečio Å«kiui steigti bei kitomis nepagrįstomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė be kitų byloje esančių duomenų 2016-03-03 teismo posėdyje nurodė, kad galvojo kad sÅ«nus Å«kininkaus, padovanojo jam pajus, bet jis iÅ¡vykdamas į užsienį nesumokėjo jai pinigų ir kita. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tai, kad ieÅ¡kovė praėjus daugiau nei deÅ¡imčiai metų pakeitė savo nuomonę dėl žemės nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«do, dėl sutikimo, kad V.

G. įsteigė valstiečio Å«kį Å¡alia jos sodybos, negali paneigti jos ir jos sutuoktinio iÅ¡reikÅ¡tos valios 1991-1996 metais. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad civilinė byla iÅ¡kelta praėjus apie 20 ar 15 metų nuo dokumentų rengimo, todėl ne visi dokumentai iÅ¡saugoti, tačiau iÅ¡ iÅ¡likusių, į bylÄ pateiktų dokumentų yra pagrindo spręsti apie iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ sprendžiant dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo A. G. ir V. G. valstiečio Å«kio steigimo. 35. Pažymėtina, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Kaip minėta įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo padarytas iÅ¡vadas, apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, vertinti, kad teismas pažeidė CPK principus ir normas ir kad tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimui.

36. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ bei bylos medžiagÄ Â sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimÄ ieÅ¡kinio netenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti, todėl konkrečiu atveju pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

37. Apeliacinio teismo vertinimu nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė laikÄ , kada ji sužinojo apie pažeistas teises, skundžiamus sprendimus, dėl ko nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, taip pat nepagrįsti argumentai, kad teismas neteisingai įvertino sprendime, kad ji praleido terminÄ ne dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymus panaikinti administracinius aktus, priimtus 1991 – 1999 metais, praÅ¡o pripažinti niekine valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytÄ 1998-02-10, atnaujinti praleistÄ terminÄ skundžiamiems administraciniams sprendimams ir sandoriui ginčyti dėl svarbių priežasčių, jei teismas manytų, kad terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra praleistas.

Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tais atvejai kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-124-701/2016, 3K-3-577/2014, 3K-3-359/2014.).

Reikalavimui ginčyti pirkimo – pardavimo sutartį turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnyje nustatytas deÅ¡imties metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas. Reikalavimams panaikinti administracinius aktus turėtų bÅ«ti taikomas ABTÄ® 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji apie praÅ¡omus panaikinti administracinius aktus sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 20 d. kai advokato padėjėjas A. G. jai pirmÄ kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino, kad yra sprendimų, kurie pažeidžia jos teises ir trukdo jai atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į jos sutuoktinio A.

G. žemę. Prie Å¡ios bylos yra pridėta civilinė byla Nr. 2-2252-68/2009 (2-138-68/2010) pagal J. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui A. G., kurioje prie pareiÅ¡kimo yra pridėti 1999-03-22 Å iaulių apskrities valdytojo sprendimas dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo A. G. į 12,61 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,8770 ha, o už 11,7330 ha iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais ir 1999-06-09 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , kurie buvo įteikti A. G. asmeniÅ¡kai. Pažymoje dokumentų įteikimo data nėra nurodyta, bet A.

G. jau 2010-01-04 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ . Tai teismo vertinimu įrodo, kad tuo metu A. G. jau buvo gavusi paminėtus dokumentus. 38. Kitoje byloje Nr. 2-441-291/2010 (2-49-291/2011) J. G. iÅ¡kėlė civilinę bylÄ , reikÅ¡dama reikalavimus, tapačius A. G. reiÅ¡kiamiems reikalavimams Å¡ioje civilinėje byloje, prie J. G. skundo buvo pridėti ginčijami administraciniai sprendimai. Minėtoje byloje 2010-10-08 A. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Å ioje byloje J. G. ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu 2011-04-18 dienos nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-06-06.

IeÅ¡kovė A. G. 2011-06-29 pateikė ieÅ¡kinį teismui (civilinė byla Nr.2-1269-776/2011; 2-52-776/2012) pareikÅ¡dama tapačius reikalavimus, kaip Å¡iuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje. IeÅ¡kovės A. G. ieÅ¡kinys 2012-06-14 buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi Å¡alys, nepraÅ¡iusios nagrinėti bylÄ jų nesant, be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį. Å i nutartis įsiteisėjo 2012-10-02. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo 2012-10-18.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad ieÅ¡kovei apie dalį ginčijamų administracinių aktų neabejotinai tapo žinoma iki 2010-01-04, apie kitus 2010 m. rugsėjo mėnesį. IeÅ¡kovė A. G. ieÅ¡kinį teismui pareiÅ¡kė tik 2011-06-29, t.y, ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas žymiai praleidus vieno mėnesio terminÄ administraciniams aktams apskųsti.   Atsižvelgiant į CK 1.130 straipsnio 4dalies nuostatas ieÅ¡kinio, kurį teismas paliko nenagrinėtÄ , pareiÅ¡kimas ieÅ¡kinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiÅ¡kimas buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl civilinėje byloje Nr.2-1269-776/2011 ( 2-52-776/2012) ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nenutraukė ieÅ¡kinio senaties termino. 39.

Spręsdamas ar ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliantės nurodytus argumentus. Teismas pažymėjo, kad 1996 m. gruodžio 19 d. pareiÅ¡kimu A. G. kreipėsi į Å iaulių rajono 2-Ä jį notaro biurÄ , nurodydama, kad po jos vyro A. G. mirties liko turtas: gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), traktorius 1987 m. laidos, markė T-25A, ir praÅ¡ydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . 1999 m. birželio 6 d. papildomu pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė kreipėsi į Šiaulių rajono 1-Ä jį notaro biurÄ , nurodydama, kad po sutuoktinio A.

G. mirties liko turtas, 0,877 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),praÅ¡ydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . 1999 m. birželio 9 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ nurodyta, kad A. G. paveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas Å¡is liudijimas, sudarė žemės sklypas, kurio plotas 0,877 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklausė palikėjui pagal 1999-03-22 Apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 31-9149, 1999-04-06 Apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 431 ir „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės“ Å iaulių filialo 1999-06-04 iÅ¡duotÄ pažymÄ apie nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį Nr. 1/614.

Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad paveldėdama A. G. 0,877 ha žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) kaime, ieÅ¡kovė A. G. žinojo, kad A. G. nuosavybės teisės natÅ«ra atkurtos tik į 0,877 ha žemės sklypÄ ir jai buvo žinoma, kokių administracinių aktų pagrindu atkurta nuosavybės teisė. Tačiau į teismÄ dėl Å¡ių administracinių aktų panaikinimo pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2011 metais, todėl teismas pripažįsta, kad ji vieno mėnesio terminÄ administraciniams aktams apskųsti praleido apie dvylika metų.

IÅ¡ visų nustatytų faktinių bylos nagrinėjimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. G. žinojo apie rengiamus administracinius aktus jų rengimo metu, apie aktų priėmimÄ ji žinojo arba bÅ«dama atidi turėjo sužinoti vėliausiai 1999 metais, kai tvarkė paveldėjimo dokumentus, po to J. G. užvedus bylas teisme, į kurias ji buvo įtraukta dalyvauti 2009-2010 metais, todėl pagrįstai pripažino, kad ji praleido terminus administraciniams aktams apskųsti. Sutiktina, kad ieÅ¡kovės amžius negali bÅ«ti priežastis praleistiems terminams atnaujinti, nes ieÅ¡kovė buvo atstovaujama atstovo su teisiniu iÅ¡silavinimu.

Teismas pagrįstai pripažino, kad nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti terminÄ administraciniams aktams apskųsti, todėl ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo pagrįstai atmetė. Dėl ieÅ¡kovės A. G. praÅ¡ymo pripažinti niekine 1998-02-10 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P91/98-0093, pagal kuriÄ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė, o V. G. nusipirko sklypo Nr. 138 5,14 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), teismas pagrįstai sprendė, kad nuo minėtos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 1998-02-10 ir V.

G. daiktinių teisių į žemės sklypÄ Ä¯registravimo vieÅ¡ame registre iki Å¡ios bylos užvedimo 2012-10-18 praėjo daugiau nei 14 metų, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl reikalavimas atmesta pagrįstai pritaikius ieÅ¡kinio senatį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties, sutikdamas iÅ¡ esmės su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis mano, kad nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, darant iÅ¡vadÄ , kad jie nepagrįsti todėl atmestini.

40. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai priteisė tokias dideles atsakovo V. G. atstovo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Å¡i civilinė byla yra didelės apimties, joje pareikÅ¡ta daug reikalavimų, bylos nagrinėjimas truko daugiau nei trejus metus, atsakovo atstovas pateikė tris atsiliepimus į ieÅ¡kinį, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, atskirÄ jį skundÄ , daug kartų važiavo į teismo posėdžius Å iaulių apylinkės teisme ir Kelmės rajono apylinkės teisme, tačiau teismo vertinimu atsakovo V.

G. ataskaitose nurodytos sumos už atskirų procesinių veiksmų atlikimÄ , keliones žymiai virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Pavyzdžiui už kelionę į Šiaulius ir kelionę iÅ¡ Å iaulių tÄ pačiÄ dienÄ 2014-10-23 įvertinta po 312,50 Lt į kiekvienÄ pusę, t.y. 625 Lt už kelionę pirmyn ir atgal, arba 181 Eur už kelionę į Å iaulių apylinkės teismÄ arba Kelmės r. apylinkės teismÄ ir atgal 2015-01-12, 2015-04-13, 2015-09-29, ar net 208,18 Eur kelionei į Kelmės r. apylinkės teismÄ ir atgal 2016-01-14 ir kt.

Å ios sumos už vykimÄ Ä¯ teismo posėdžius pripažįstamos itin dideliu iÅ¡laidavimu, todėl įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad priteisiama atstovavimo iÅ¡laidų suma už atsakovo V. G. atstovavimÄ yra mažinama iki 4000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo eigÄ , pateiktų procesinių dokumentų kiekį, turinį, advokato galimÄ sugaiÅ¡tÄ laikÄ , įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl svarbių priežasčių, taip pat iÅ¡ dalies ir dėl pačios ieÅ¡kovės ir atstovo procesinio elgesio , į apeliantės argumentus ir sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti priteistas iÅ¡laidas.

41. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). 43.Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsakovas V. G. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 1622,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teismas pažymi, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vertina, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba mažintinos, priteistina 950 eur.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :                         Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

      Priteisti iÅ¡ A. G. a.k. (duomenys neskelbtini). V. G., a.k. (duomenys neskelbtini). 950 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.             Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.             Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. Teisėjai                                                                                               Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė                                                                                                                                                                                                       Lina Muchtarovienė                                                                                         Vilija Valantienė Â