8dbaf57b-c5f0-4697-9b9c-bfa3dc2fe08f · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-930-1031/2018Proceso Nr. 2-70-3-05145-2017-7Procesinio dokumento kategorijos: (S)                2.4.2.9.1; 2.4.2.2 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Ernestas Å ukys, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. N. ir jo atstovei advokatei Erikai JasiÅ«tei – Baranauskienei, atsakovei V. N., institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J.

Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovei V. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko pavardės pakeitimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ - Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:                                        IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nuginčyti jo tėvystę vaiko N. N. atžvilgiu ir nustatyti, kad A.

N. nėra jos tėvas, pakeisti (duomenys neskelbtini) Å iaulių raj. savivaldybės administracijos metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant negaliojančia įraÅ¡o dalį, kad N. N. tėvas yra ieÅ¡kovas, bei pakeisti N. N. pavardę į N. pavardę.              IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas su atsakove V. N. susipažino ir draugavo nuo 2006 metų. (duomenys neskelbtini) V.

N. gimė dukra N. N.. Kadangi iki N. N. gimimo su atsakove ieškovas artimai bendravo, todėl gimus vaikui, o V. N. tvirtinant, kad ieškovas yra dukters tėvas, ieškovui abejonių dėl vaiko tėvystės nekilo ir ieškovas savo tėvystę pripažino pareiškimu ir suteikė vaikui savo pavardę.              Ieškovas pažymėjo, kad jo sutuoktinė 2016 metų lapkričio mėnesį jam pranešė, kad dukra N. N. gali būti ne ieškovo vaikas. Ji tai sužinojo iš pažįstamos, kuri nurodė, kad šalims draugaujant, ieškovė taip pat turėjo ir kitų draugų, todėl galėjo turėti intymių santykių su kitais vyrais.

IeÅ¡kovas savo abejones tėvyste atsakovei yra iÅ¡sakęs 2016 metų lapkričio mėnesį, tačiau atsakovė nei patvirtino, nei paneigė, dėl ko, ieÅ¡kovo vertinimu, jo abejonės dar labiau sustiprėjo. Dėl Å¡ių priežasčių pats ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡sklaidyti abejones, paėmęs vaiko genetinius duomenis atliko DNR tyrimÄ â€“ easy DNA Lietuva, kuris nustatė, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko tėvas.              IeÅ¡kovas laiko, kad esant duomenų, kad jis nėra biologiniu vaiko tėvu, turi bÅ«ti nuginčyta jo tėvystė N. N. atžvilgiu ir pakeista vaiko pavardė, nes vaikas neturėtų turėti pavardę asmens, kuris nėra vaiko tėvas ir kurio su vaiku jokie ryÅ¡iai nesieja.

             Atsakovė V. N. nors atsiliepimo į ieškinį nepateikė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsakovė nurodė sutinkanti su aplinkybe, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, nes vaiko pradėjimo laikotarpiu turėjo artimų santykių su kitu vyru, tačiau jo neprisimena ir kas yra tikrasis biologinis vaiko tėvas atsakovė nurodė nežinanti ir to asmens nurodyti negalinti. Atsakovė nurodė, kad tiek jai, tiek vaikui yra svarbu, jog vaiko gimimo dokumentuose tėvu būtų nurodytas ieškovas.

Atsakovė akcentavo, kad ji ketina atsisakyti reikalavimo, reiÅ¡kiamo kitoje byloje dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikui N. priteisimo. Taip pat atsakovė nurodo neketinanti dėl iÅ¡laikymo kreiptis ateityje, jei vaiko gimimo dokumentuose bus palikti duomenys apie vaiko tėvÄ â€“ ieÅ¡kovÄ .               IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.              Teismas nustatė tokias reikÅ¡mingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: Å¡alys – ieÅ¡kovas ir atsakovė – yra nurodyti vaiko tėvais N. N. gimimo įraÅ¡e (31 b.l.).

Vaikui gimus nesusituokusiai atsakovei duomenys apie vaiko tėvÄ gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yti ieÅ¡kovo praÅ¡ymu tėvystę pripažinus (32 b.l.). Iki vaiko gimimo ir vaikui gimus Å¡alys gyveno kartu bendrai, vedė bendrÄ Å«kį. Teismui paskyrus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko N. N. biologinis tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (42, 43 b.l.).              CK 3.149 straipsnio 1 dalis nurodo, kad duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

CK 3.150 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Tokia formuluotė iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu, galima nuginčyti tik moksliniais medicininiais metodais nustačius, kad atsakovas nėra biologiniu tėvu.              Moksliniai medicininiai tyrimai pagal 2017 m. spalio 18 d. teismo nutartį buvo atlikti tiriant genetinių žymenų sutapimÄ , kuris nebuvo nustatytas.

Todėl, teismo vertinimu, Å¡ie duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas nėra N. N. biologinis tėvas. Ir tai gali bÅ«ti pagrindu tėvystei nuginčyti. Be to, atsakovė pripažino, vaiko pradėjimo laikotarpiu turėjo intymių santykių ir su kitu vyru, ne tik su ieÅ¡kovu.                           Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad moksliniais įrodymais patvirtinti duomenys tėvystei nuginčyti, jog ieÅ¡kovas nėra vaiko biologiniu tėvu yra bÅ«tina, bet savaime nepakankama sÄ lyga ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Tai reiškia, kad be vaiko biologinės kilmės iš tėvo nustatymo, teismas nagrinėjamojoje byloje turi įvertinti ir tai, ar ieškinio tenkinimas nepažeidžia vaiko interesų, ar yra kitų svarbių socialinių, psichoemocinių ar kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ieškinys negalėtų būti tenkinamas.             Viena iš priežasčių, kada ieškinys gali būti atmestas, netgi ir nustačius, jog nėra vaiko biologinės kilmės iš tėvo, tai susiformavusi socialinė tėvystė.

Socialinė tėvystė, nors įstatymu ir nėra apibrėžta, jos sÄ voka įtvirtinta ir iÅ¡plėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo aiÅ¡kinant Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas apie asmens teisę į Å¡eimos gyvenimÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, yra suprantama kaip tvarÅ«s ir pastovÅ«s emociniai bei socialiniai vaiko ir socialinio tėvo ryÅ¡iai bei tikimybė, kad ateityje Å¡ie santykiai iÅ¡liks. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje socialinė tėvystė atsirado kaip instrumentas apginti ir iÅ¡saugoti susiformavusius Å¡eimos teisinius santykius tarp vaiko ir tėvo (motinos) po to, kai to tėvo ar motinos biologinė tėvystė buvo paneigta, t.y. buvo nustatyta, kad tėvas (motina) nėra biologinis to vaiko tėvas (motina).

Nesant vaiko biologinės kilmės iš tėvo ar motinos, tačiau esant susiformavusiems santykiams tarp vaiko ir tėvo (motinos) bei jų norui ir toliau tokius santykius išsaugoti bei pripažįstant juos svarbiais, Teismas tai laikė socialine tėvyste, šiuo institutu užtikrino teisę į šeimos santykius pagal Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT jurisprudencija Ahrens v. Germany // Appl. No. 45071/09 ir Kautzor v. Germany // Appl. No. 23338/09 bylose)              Socialinė tėvystė taip pat yra ir vaiko interesų apsaugos institutas.

CK 3.3 straipsnis numato, kad vaiko interesų apsauga ir gynimas yra prioritetinis Å¡eimos teisinių santykių principas. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas reiÅ¡kia, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus ypatingai svarbiais laikytini ir vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).             Nagrinėjamojoje byloje svarbu įvertinti ne tik ieÅ¡kovo teiginius ir vertinimÄ , kad ieÅ¡kovo socialinis ryÅ¡ys su vaiku yra nutrÅ«kęs, tačiau ir pasekmes bei perspektyvas, kurios atsiras pačiam vaikui.

             Vaiko teisių apsaugos institucija savo iÅ¡vada ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė atmesti, nes nesant galimybės nustatyti tikrÄ jį (biologinį) vaiko tėvÄ , tai sukeltų grėsmę vaikui netekti iÅ¡laikymo (56, 57 b.l.). Atsakovė gi laikė, kad ieÅ¡kinys atmestinas tuo pagrindu, kad, jos nuomone, vaiko gimimo dokumentuose turėtų likti įraÅ¡as apie vaiko tėvÄ , nors jis jokių pasekmių ieÅ¡kovui nesukurtų.              Teismas pažymi, kad tėvystė bendrÄ ja prasme yra suprantama kaip kompleksas teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, kurias realizuojant siekiama rÅ«pintis savo vaiko psichologine ir fizine gerove, jį ugdyti bei auklėti, ruoÅ¡ti savarankiÅ¡kam, atsakingam ir kokybiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje ateityje.

Tėvystė socialine prasme visada reikalauja sÄ moningo ir valingo tėvo (motinos) įsitraukimo į vaiko gyvenimÄ . Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas viso bylos nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai nurodė, kad su vaiku nebendrauja ir ateityje bendrauti nei jis, nei jo Å¡eimos nariai neketina.              Teismas reikÅ¡mingomis aplinkybėmis Å¡ioje byloje laiko ieÅ¡kovo elgesį su dukterimi, kai pati mergaitė motinai papasakojo, kad ieÅ¡kovas prekybos centre „Akropolis“ iÅ¡ esmės dėjosi nepažįstÄ s savo dukters ir visiÅ¡kai iÅ¡vengė bet kokio kontakto su ja, vaikÄ ignoravo.

Nors bylÄ nagrinėjančiam teismui bendražmogiÅ¡kÄ ja prasme toks ieÅ¡kovo elgesys nėra nei priimtinas, nei pateisinamas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, jis atspindi ieÅ¡kovo neigiamas nuostatas dukters atžvilgiu ir jo sÄ moningÄ ir valinį sprendimÄ jokių teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ tėvystės, Å¡alių dukters atžvilgiu neįgyvendinti. Nors vaiko apklausÄ vykdę vaiko teisių apsaugos specialistai fiksavo vaiko prisiminimus apie ieÅ¡kovÄ , jo tėvus, teismo vertinimu, tai neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad vaikÄ ir ieÅ¡kovÄ sieja tvarÅ«s ryÅ¡iai ir santykiai, kuriuos bÅ«tų galima laikyti socialinės tėvystės santykiais.

Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovei vaikas yra papasakojęs prisiminimus apie susitikimÄ su ieÅ¡kovu kai jis buvo vaiko atvykęs kartu su savo moterimi, tačiau net ir Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, neparodo ieÅ¡kovo intereso ir pastangų rÅ«pintis dukterimi, nes pasiimdamas vaikÄ ieÅ¡kovas jį pasiėmė ne siekdamas su dukterimi bendrauti, rÅ«pintis ja ar kitaip įgyvendinti tėvystės turinį sudarančias teises ir pareigas, tačiau vaikÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės pasiėmė siekdamas iÅ¡skirtinai savo paties tikslų - gauti vaiko genetinius mėginius (seilių mėginius) genetiniams tyrimams atlikti.

Todėl netgi ir vaiko nurodytÄ trumpalaikį ir fragmentiÅ¡kÄ bendravimÄ su ieÅ¡kovu ir jo Å¡eimos narias negali pripažinti pakankamais ryÅ¡iais socialiniai tėvystei konstatuoti.             Kaip teismas nustatė iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų bylos nagrinėjimo metu, atsakovė gyvena su nauju sugyventiniu su jų bendru vaiku ir Å¡alių dukterimi N. N.. Dabartinis atsakovės sugyventinis vienodai rÅ«pinasi savo sÅ«numi ir Å¡alių dukterimi N. Nors vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė pastebėjo, kad Å¡alių duktė nežino kito asmens, kurį laikytų savo tėvu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vaikas dabartinėje motinos Å¡eimoje kuria naujus socialinius santykius.

             Teismas, vertindamas tai, kad ieÅ¡kovas savo elgesiu prekybos centre „Akropolis“ vaikui parodė, kad jos nelaiko savo dukterimi ir jÄ visiÅ¡kai ignoruoja, daro iÅ¡vadÄ , kad bet koks tolimesnis neigiamÄ nuostatÄ turinčio ieÅ¡kovo ir vaiko santykis turėtų didesnį neigiamÄ poveikį nei sužinojimas, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko tėvu. Nesant vaiko biologinės kilmės iÅ¡ ieÅ¡kovo, nesant vaiko ir tėvo socialinių ryÅ¡ių ir esant ieÅ¡kovo neigiamoms nuostatoms vaiko atžvilgiu, teismo vertinimu, iÅ¡laikymo netekimo rizika nėra pakankamas argumentas ieÅ¡kinį atmesti.

Dar daugiau, tėvystę, kaip socialinį reiÅ¡kinį, susiejus tik su iÅ¡laikymo teikimo reikalingumu, bÅ«tų paneigta Å¡io plataus Å¡eimos instituto (tėvystės) esmė ir prigimtis, juolab norminis reguliavimas vaikams, negaunantiems iÅ¡laikymo, numato, kad toks iÅ¡laikymas yra teikiamas valstybės (CK 3.204 straipsnis) ir tai sudaro dalį valstybės socialinės politikos. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, negali padaryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinimas kaip nors labiau sÄ lygotų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ vaiko raidÄ , vaiko parengimÄ Â savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, rÅ«pinimÄ si jo sveikata, fizine ir psichologine raida, nes ieÅ¡kovas jokių veiksmų Å¡ioms pasekmėms sukurti neatliktų.

IeÅ¡kovo neigiama nuostata ir galimai negatyvus elgesys dukters atžvilgiu galėtų sukelti vaikui netgi ir neigiamas pasekmes. Vertindamas pirmiau minėtus motyvus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atmetimas Å¡ioje dalyje atitinka vaiko interesus.                Vaiko Teisių Konvencijos 7 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Å is reguliavimas aiÅ¡kintinas ir taip, kad vaikas neturėtų bÅ«ti klaidinamas nurodant asmenis, kurie nėra vaiko tėvai.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad vaiko ir tėvo nesieja ne tik biologinė, tačiau ir socialinė tėvystė teismas sprendžia ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.             Antruoju ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti vaiko pavardę iÅ¡ N. N. į N. N.. Minėtas Konvencijos straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę į vardÄ , o Å¡ios Konvencijos 8 straipsnis užtikrina vaiko teisę į identitetÄ , kurios vienas elementų yra vaiko vardas ir pavardė.

Vaiko vardas ir pavardė yra svarbÅ«s vaiko asmeniniam savęs suvokimui, taip pat ir socialiniam savęs suvokimui. Vaikas save suvokia kaip N. N. ir taip save pristato socialiniame kontekste. Å iuo metu Å¡alių duktė lanko mokyklÄ - yra antrokė, jos identitetas kolektyve inter alia yra ir jos vardas, ir jos pavardė, todėl, teismo vertinimu, pavardės pakeitimas vaikui sukeltų neigiamus ir nereikalingus nepatogumus, t.y. pačiam vaikui tektų suprasti, kodėl jo pavardė pasikeitė, kita vertus, patirti socialinę reakcijÄ Ä¯ tai.

Vertindamas Å¡iuos argumentus teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmeta kaip nepagrįstÄ ir prieÅ¡taraujantį vaiko interesams.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jų paskirstymo.           Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas pateikė du reikalavimus, kurių vienas yra patenkintas, o antrasis – atmestas. IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje sudaro 209,01 Eur genetinio tyrimo iÅ¡laidos (6 b.l.), 41 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidos (8 b.l.) ir 450 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (24, 25 b.l.).

Kadangi reikalavimas dėl pavardės pakeitimo yra esmingai susijęs su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, teismas Å¡iuos reikalavimus laiko vienodai reikÅ¡mingais, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra patenkintas 50 procentų. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteista pusė jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 93 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principo atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių jos susidarė.

Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje susidarė aplinkybės, dėl kurių bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui nepriteistinos. Kaip nurodė vaiko teisių apsaugos institucijos, atstovė ir jos Å¡eima yra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl silpnų atsakovės socialinių įgÅ«džių. Pati atsakovė niekur nedirba ir savarankiÅ¡kų pajamų negauna, atsakovė gauna vaikams teikiamÄ paramÄ , taip pat jÄ remia jos tėvas, dirbantis užsienyje. Todėl Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisus iÅ¡ atsakovės reikÅ¡tų, kad priteista suma bus įvykdyta iÅ¡ vaikams skirtų lėšų, nes, kaip minėta, atsakovė savarankiÅ¡kų pajamų ir turto neturi.

Teismas taip pat vertina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidoms susidaryti įtakos turėjo ir paties ieÅ¡kovo elgesys, nes tėvystę, kuriÄ jis ginčijo, buvo pats pripažinęs pareiÅ¡kimu. Vertinant ieÅ¡kovui teismo sprendimu sukuriamas teisines pasekmes, bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimas jam atitinka sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Vertinant Å¡ias aplinkybes teismas sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui nepriteisti.              Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.              Nuginčyti ieÅ¡kovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatyti, kad A. N. nėra N. N. tėvas, o N. N. nėra A. N. duktė.              Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti duomenis apie N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvÄ .

             Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, jo kopijÄ siųsti civilinės metrikacijos įstaigai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas                                                                                           Ernestas Å ukys