2018-10-25 Nr. AB-19495-3-61-3-02553-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-693-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2016 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 10-V-703 „Dėl Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą vykdyti informavimą ir konsultacijas su Profesinės sąjungos atstovais. Nurodė, kad Įsakymu buvo patvirtinti nauji pareigybių aprašymai, kurie galimai turės (kai kuriais atvejais jau turėjo) neigiamų pasekmių pareigūnų teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) bei 2015 m. kovo 16 d. Komisariato kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 9 ir 14 punktų reikalavimų, t. y. Komisariatas, rengdamas sprendimus dėl norminių teisės aktų, susijusių su darbuotojų darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis priėmimo, iš anksto per protingą terminą turėjo pareigą konsultuotis su profesine sąjunga bei atlikti ne tik informavimo, bet ir konsultavimo funkciją. Profesinė sąjunga 2016 m. birželio 6 d. reikalavimu Nr. VAI 7-82(16) „Dėl įsakymo panaikinimo“ kreipėsi į Komisariatą ir prašė panaikinti Įsakymą, o sprendimą dėl pareigybių aprašymų pakeitimo priimti įvykdžius konsultacijas su Komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės r. PK) darbuotojų atstovais, objektyviai įvertinus pertvarkymų reikalingumą ir apimtį, informavo apie daromus teisės pažeidimus ir pareikalavo išnagrinėti nurodytus reikalavimus. Komisariatas 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. 10-S-134033 informavo, jog reikalavimas išnagrinėtas 2016 m. birželio 16 d. Komisariate vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo ir profesinių sąjungų atstovai.

2. Ukmergės r. PK darbuotojai buvo supažindinti su Įsakymu patvirtintais pareigybių aprašymais ir juos pasirašė. Pareiškėjo teigimu, minėtame rašte buvo pateikiama neteisinga informacija, pareigūnai nebuvo supažindinti su patvirtintais pareigybių aprašymais, nebuvo pateikti pareigybių aprašymų projektai ir nebuvo derinami su pareigūnais ar Profesinės sąjungos nariais. Komisariatui nesiėmus veiksmų, nurodytų Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje bei netenkinus reikalavimo, Profesinė sąjunga įgijo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Profesinė sąjunga nebuvo informuota apie planuojamą Ukmergės r. PK pareigūnų pareigybių aprašymų pakeitimą, nors informacija apie sprendimus, turinčius esminės įtakos tarnautojų darbo, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, Profesinei sąjungai privalėjo būti pateikta. Buvo pažeistas Kolektyvinės sutarties 14 punktas bei DK 47 straipsnio 4 dalis. Profesinė sąjunga negavo minėtose normose nurodytos informacijos iš Komisariato. Pareiškėjo nuomone, Komisariatas neįvykdė Kolektyvinėje sutartyje nurodytų susitarimų ir priėmė pareigybių aprašymų keitimą neįgyvendinęs visų nurodytų procedūrų. Profesinės sąjungos duomenimis, Ukmergės r. komisariato pareigūnams buvo įteikti pareigybių aprašymai vadovaujantis aukščiau minėtu Įsakymu, neišaiškinant pareigybių aprašymų keitimo priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad darbdavys negalėjo savavališkai keisti pareigybių aprašymų. Pareiškėjo teigimu, net ir viena papildoma funkcija iš esmės išplėtė darbuotojo veiklos sritį, atsakomybę. Pareigūnas su pareigybės aprašymo projektu turėjo susipažinti iki jo patvirtinimo ir turėjo turėti galimybę aptarti pareigybės aprašymo pakeitimus, o vadovas galėjo tvirtinti naują pareigybių aprašymą tik gavęs darbuotojo sutikimą. Šiuo atveju su pareigūnais dėl pareigybių aprašymų pakeitimų niekas nebuvo derinta, asmenys nebuvo supažindinami su pareigybių aprašymų projektu. Keičiant pareigybės aprašymą turėjo būti iš naujo įvertinama pati pareigybė: priskyrus papildomų, sudėtingesnių funkcijų, nustačius didesnę veiklos teritoriją ar pan., atsirado galimybė reikalauti, kad būtų peržiūrėtas ir apmokėjimas už išsiplėtusias funkcijas.

3. Atsakovas Komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Profesinės sąjungos reikalavimas panaikinti Įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti grupės darbuotojų pareigybių aprašymai, buvo nepagrįstas, kadangi ginčijamas teisės aktas pareiškėjo atžvilgiu jokių subjektinių teisių ar pareigų nenustatė ir nepanaikino, atitinkamai, nepažeidė jokių jo teisių ar teisėtų interesų. Todėl Profesinė sąjunga negalėjo būti šio ginčo šalimi. Kadangi Profesinė sąjunga kreipėsi į teismą ne dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynybos, jos kreipimasis negalėjo būti pripažintas tinkamu Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio pagrindu, iškeltam ginčui aktuali gali būti tik Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose. Ši įstatymo nuostata suteikė profesinėms sąjungoms teisę atstovauti savo narius pagal įstatymą, tačiau tais atvejais, kai dėl pažeistų tarnautojų teisių kyla individualūs ar kolektyviniai tarnybiniai ginčai. Juose profesinė sąjunga dalyvauja įstatymų nustatyta tvarka pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnio 1 dalį. Įsakymo pagrindu jokio individualaus ar kolektyvinio ginčo nėra ir nebuvo kilę. Visi darbuotojai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), buvo pasirašytinai supažindinti su naujais pareigybių aprašymais. Skundų, prieštaravimų, pastabų įstaigoje nebuvo gauta. Pareiškėjas neįvardino, kokių konkrečiai neigiamų pasekmių sukėlė ginčijamas Įsakymas. Iš esmės pareiškėjo reikalavimo pagrindas buvo nukreiptas į ateitį ir buvo tik tikėtinas, o tai neatitiko skundo turiniui keliamų reikalavimų.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, papildomai paaiškino, kad Profesinė sąjunga gina narių, dirbančių Ukmergės r. PK, interesus, teisę kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo suteikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, DK ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos.

5. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas siekiant suderinti pareigybių aprašymų sąvokas su pakeisto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto sąvokomis, Įsakymu patvirtintose pareigybių aprašymuose buvo įrašyta papildomų, naujų funkcijų. Sutiko, kad buvo padaryta klaida, nes dėl pareigybių aprašymų nebuvo derėtasi su Profesinėmis sąjungomis. Pripažino, kad informavimo ir konsultavimo procedūra nebuvo atlikta. Paaiškino, kad Įsakymas nebeaktualus, kadangi Ukmergės r. PK lygiagrečiai buvo įsteigtos naujos pareigybės, į kurias pareigūnai buvo perkelti. Nurodė, kad pareigūnai pagal Įsakymu patvirtintus pareigybių aprašymus nebedirba.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 10-V-703 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo“. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Komisariato viršininko Įsakymo teisėtumo. Pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą dėl, jo nuomone, padarytų DK 47 straipsnio 4 dalies, Kolektyvinės sutarties 9 bei 14 punktų pažeidimų, kadangi atsakovas neįvykdė informavimo ir konsultavimo procedūros.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas ginti profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytu pagrindu. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, jog profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti skundžiami sprendimai, kuriuose išdėstyti tam tikri darbdavio nurodymai, patvarkymai, pažeidžiantys įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, priėmus visiems atsakovo padalinio (Ukmergės r. PK) pareigūnams privalomą lokalinį aktą (Įsakymą), buvo pažeistos Profesinės sąjungos narių norminiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės per atstovus dalyvauti darbdaviui priimant reikšmingus sprendimus dėl esminių darbo organizavimo aspektų. Profesinė sąjunga 2016 m. birželio 6 d. reikalavimu Nr. VA17-82(16) kreipėsi į Komisariatą, reikalaudama panaikinti Įsakymą, tačiau Komisariatas 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. 10-S-134033 atsisakė reikalavimą tenkinti. Taigi atsakovo Įsakymas galėjo būti skundžiamas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nurodyta tvarka teismui Profesinės sąjungos kaip tinkamo pareiškėjo.

9. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad Įsakymas naikintinas. Teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamą Įsakymą, atsakovas, laikydamasis norminių teisės aktų ir galiojančios Kolektyvinės sutarties nuostatų, turės diskrecijos teisę spręsti dėl tolesnio darbo organizavimo Ukmergės r. PK, atitinkamų lokalinių teisės aktų priėmimo. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ukmergės r. PK buvo įsteigtos naujos pareigybės, į kurias pareigūnai buvo perkelti. Atsižvelgęs į tai, kad nesant duomenų, kokiu konkrečiu būdu atsakovas, panaikinus skundžiamą Įsakymą, toliau vykdys tolesnį darbo organizavimą, kokius konkrečius lokalinius teisės aktus priims, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo antrojo skundo reikalavimo ir a priori (iš anksto) įpareigoti atsakovą vykdyti informavimą ir konsultacijas su pareiškėjo atstovais.

III. 10. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Komisariato argumentus, kad Profesinė sąjunga negali būti nagrinėjamo administracinio ginčo šalimi bei kad jos kreipimasis negali būti pripažintas tinkamu Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio suteiktos teisės įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir klaidingai vertino Įsakymą kaip Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio pagrindu naikintiną teisės aktą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003 aiškindama Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad: „Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d. profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Darbdavio sprendimai pagal paminėtą nuostatą yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymais numatytos profesinių sąjungų narių teisės. Jais turi būti pažeidžiamos narių teisės, kurios numatytos įstatymais ir kitais galiojančiais teisiniais aktais, išleistais valstybėje nustatyta norminių teisės aktų leidimo tvarka. Tai nėra bet koks darbuotojų darbo teisių pažeidimas. Jeigu yra pažeidžiamos darbuotojų darbo teisės, tai gali kilti individualūs ar kolektyviniai darbo ginčai. Juose profesinė sąjunga dalyvauja įstatymų numatyta tvarka pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 str. Paminėto įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinta teisė profesinei sąjungai reikalauti panaikinti darbdavio sprendinius sietina ne su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu. Individualus darbo ginčas kyla dėl atskiro darbuotojo individualios subjekto teisės pažeidimo. Kolektyvinis ginčas kyla dėl viso darbuotojų kolektyvo kaip teisės subjekto teisės pažeidimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas.“

13. Atsakovas pažymi, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad profesinė sąjunga, įgyvendindama jai Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte suteiktas teises, gali kreiptis į teismą kaip pareiškėja tik tais atvejais, kai gina savo narių teises ir teisėtus jų interesus, t. y. tik tada, jeigu kilęs ginčas nėra sietinas su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu; o kai yra pažeidžiamos nario(-ių) subjektinės teisės ar teisėti interesai, profesinė sąjunga kreipdamasi į teismą veikia kaip profesinės sąjungos nario atstovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1554/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisakė, kad minėtos kategorijos bylose spręstini klausimai yra: 1) ar pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu gali būti pripažintas Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises pažeidžiančiu sprendimu; 2) ar šis atsakovo sprendimas Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu gali būti pripažintas privalomu derinti su profesinės sąjungos organu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-660/2011).

14. Profesinė sąjunga reikalauja panaikinti Įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti vieno iš įstaigos struktūrinių padalinių darbuotojų pareigybių aprašymai. Reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybe, jog Įsakymas buvo išleistas, pažeidžiant DK 47 straipsnio bei Kolektyvinės sutarties 9 ir 14 punktų reikalavimus (neįvykdžius informavimo ir konsultavimosi pareigos).

15. Atsakovas pabrėžia, kad Įsakymas nėra visiems įstaigos darbuotojams privalomas lokalinis teisės aktas – šio Įsakymo taikymas yra aktualus tik grupei darbuotojų (Ukmergės r. PK statutinių valstybės tarnautojų kolektyvui). Be to, Įsakymo paskirtis patvirtinti grupės darbuotojų pareigybių aprašymus, o ne reglamentuoti įstaigos darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines teises, siekiant jas vienaip ar kitaip modifikuoti.

16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymu „buvo pažeistos Profesinės sąjungos narių norminiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės per atstovus dalyvauti darbdaviui priimant reikšmingus sprendimus dėl esminių darbo organizavimo aspektų.“ Kaip minėta, Įsakymu buvo patvirtinti grupės darbuotojų pareigybių aprašymai, o ne reglamentuotas darbuotojų teisės per atstovus dalyvauti darbdaviui priimant reikšmingus sprendimus įgyvendinimas, todėl išvada, kad ginčijamas įsakymas susiaurino ar paneigė minėtą teisę yra nelogiška ir atmestina. Be to, teismas nesant pagrindo ir pakankamos motyvacijos padarė išimtį iš teismų praktikos dėl lokalinio teisės akto privalomumo visiems darbuotojams ir tokiu būdu paneigė aukštesnės instancijos teismų praktiką.

17. Atsakovas nurodo, kad Įsakymas pagal savo pobūdį yra individualaus taikymo teisės aktas, t. y. skirtas konkretiems įstaigos darbuotojams (jų grupei). Atsižvelgiant į tai, jo priėmimo procedūros laikymosi klausimas, t. y. klausimas, ar procedūra buvo pažeista ir ar galimai padaryti pažeidimai gali būti pripažinti esminiais, yra konkretaus tarnybinio ginčo (individualaus ar kolektyvinio) dalykas ir nepatenka į Profesinių sąjungų 18 straipsnio reguliavimo sritį, kaip naikintinas sprendimas.

18. Profesinė sąjunga šioje byloje turėjo pareigą įrodyti ne faktinę aplinkybę, jog ginčijamas vidaus teisės aktas buvo priimtas nevykdant informavimo ir konsultavimo pareigos (dėl ko ginčas apskritai nebuvo kilęs), bet aplinkybę, kad Įsakymu patvirtinti pakeitimai realiai sukels (sukėlė) konkrečių neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių konkretiems įstaigos darbuotojams. Atsakovas pažymi, kad tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, o formalus teiginys, jog padariniai yra tikėtini ar neišvengiami, nėra pakankamas argumentas.

19. Atsakovas nurodo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2574-232/2015, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas ne tik dėl informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimo fakto, bet ir siekta nustatyti ginčijamo darbdavio sprendimo esmę, tikslą ir paskirtį bei jo keliamas pasekmes; o sprendimas panaikinti darbdavio sprendimą, kaip neteisėtą, priimtas ne vien dėl formalaus procedūros pažeidimo, bet dėl to nustatytų realių teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių grėsmės darbuotojams. Taigi, atsakovo nuomone, teismas rėmėsi nagrinėjamam ginčui aktualia bendros kompetencijos teismo nutartimi, tačiau klaidingai ją interpretavo.

20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuodamas ginčijamą sprendimą vadovavosi netinkama praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146-650/2009 ir Nr. eAS-1270-143/2015), kadangi minėtose nutartyse buvo nagrinėtas skundų priėmimo, bet ne jų pagrįstumo klausimas.

21. Pareiškėjas Profesinė sąjunga atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės remiasi argumentais nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kėlė ginčą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 10-V-703 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą įsakymą panaikino, sprendime konstatavęs, kad pagal Darbo kodekso 47 straipsnio, Kolektyvinės sutarties 9 ir 14 punktų nuostatas darbdavys privalėjo informuoti Profesinę sąjungą ir konsultuotis su jos paskirtais atstovais dėl naujuose pareigybių aprašymuose nustatytų papildomų, naujų funkcijų įtakos darbo organizavimui, taigi ir teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams bei numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisę skųsti darbdavio sprendimą, kuriame išdėstyti tam tikri nurodymai, patvarkymai, pažeidžiantys nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises, profesinei sąjungai užtikrina Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nuostatos.

25. Apeliacinį skundą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atsakovas, nurodydamas, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir klaidingai vertino ginčijamą Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymą, kaip Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio pagrindu naikintiną teisės aktą.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2016 m. gegužės 15 d. įsakymu, vadovaudamasis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855 patvirtino (naujus) Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko ir kitų pareigūnų pareigybių aprašymus. Pareiškėjo tvirtinimu, šie pareigybių aprašymai galimai turės (kai kuriais atvejais jau turi) neigiamų pasekmių pareigūnų teisėms ir teisėtiems interesams. Priimdamas tokį įsakymą darbdavys nevykdė Darbo kodekso 47 straipsnio bei Kolektyvinės sutarties (pasirašytos 2015 m. kovo 16 d.) 9 ir 14 p. reikalavimų.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ši nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas). Taigi, profesinės sąjungos funkcija teisme ginti įstaigos darbuotojus (ne atstovauti konkrečius savo narius) pasižymi tam tikra specifika, nes profesinės sąjungos tokios gynybos į teismą gali kreiptis ne bet kaip ir bet kada, o tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais.

30. Pareiškėjo skundas teismui paduotas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio pagrindu. Pagal šio straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.

31. Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

32. Reikalavimą panaikinti atsakovo įsakymą pareiškėjas grindžia aplinkybe, kad prieš priimdamas šį įsakymą dėl naujų Ukmergės rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo, atsakovas jo nesuderino su pareiškėju ir tuo pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje yra spręstini klausimai: 1) ar pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas (jo dalis) Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu gali būti pripažintas Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises pažeidžiančiu sprendimu; 2) ar šis atsakovo sprendimas (jo dalis) Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu gali būti pripažintas privalomu derinti su profesinės sąjungos organu sprendimu.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003 m.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas visų pirma turėjo pareigą įrodyti ne faktinę aplinkybę, jog ginčijamas teisės aktas buvo priimtas nevykdant informavimo ir konsultavimo pareigos, bet aplinkybę, kad ginčijamu Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu patvirtinti pakeitimai (nauji darbuotojų pareigybių aprašymai) realiai sukels (ar sukėlė) konkrečias neigiamas pasekmes darbuotojų teisinei padėčiai, neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes.

35. Pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, nurodė tik spėjimą, kad, atsakovo patvirtinti nauji pareigybių aprašymai galimai turės neigiamų pasekmių pareigūnų teisėms ir pareigoms. Gi teiginys, kad kai kuriais atvejais tokių pasekmių jau turi, nepagrįstas ne tik įrodymais, bet ir jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažindamas pareiškėjo teisę kreiptis į teismą Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir vertindamas, kad pagal Darbo kodekso 47 straipsnio bei Kolektyvinės sutarties 9 ir 14 punktų nuostatas, darbdavys privalėjo informuoti Profesinę sąjungą ir konsultuotis su jos paskirtais atstovais dėl tokios iniciatyvos teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams, taip pat visiškai neanalizavo konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su naujai patvirtintų Ukmergės rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų įtaka pareigūnų teisinei padėčiai, ir nesprendė, ar tai turi neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes. Teismas neišsireikalavo anksčiau buvusių pareigybių aprašymų, jų neanalizavo ir nelygino su naujai patvirtintais pareigybių aprašymais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamu įsakymu patvirtintuose pareigybių aprašymuose buvo numatytos papildomos, naujos pareigūnų funkcijos, turėjusios esminės įtakos darbo organizavimui šiame įstaigos padalinyje ir jame dirbančių pareigūnų - profesinių sąjungų narių - teisinei padėčiai, nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis.

37. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gegužės 18 d. įsakymas patvirtinti Ukmergės rajono policijos komisariato pareigybių aprašymus priimtas vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad 34 Ukmergės policijos komisariate dirbantys profesinės sąjungos nariai 2016 m. gegužės 25 d. – 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė susipažinę su pareiškėjo ginčijamu įsakymu patvirtintų pareigybių aprašymais.

38. Tinkamai neišanalizavus anksčiau minėtų aplinkybių, negalima spręsti ar atsakovo sprendimas (Vilniaus AVPK viršininko įsakymas Nr. 10-V-703 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (jo dalis)) Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu gali būti pripažintas privalomu derinti su profesinės sąjungos organu sprendimu.

39. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurioms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylą grąžinant teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus apskrities policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė