8db9bd3a-7d70-4f67-8e04-5ccf29fb26fb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-1543-577/2011             Procesinio sprendimo kategorija: 44.2., 44.2.4.2., 122.2.; 122.3.; 122.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. spalio 25 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovės E. K.

įstatyminiam atstovui S. K.,atsakovui R. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. K., atstovaujamos atstovo pagal įstatymÄ S. K., ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė E. K., atstovaujama pagal įstatymÄ tėvo S. K., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė ieÅ¡kovės naudai priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-05-14, apie 21 val., atsakovas R. K., bÅ«damas netoliese Žadeikos g. 14A esančio vaikų darželio, Vilniuje, aÅ¡arinių dujų balionėliu papurÅ¡kė ieÅ¡kovei į veido sritį, tuo padarė mažametei ieÅ¡kovei nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės akies obuolio junginės 1 laipsnio bei veido odos (skruostų srityje) nudegimu, padarytu paveikus chemine deginančių savybių turinčia medžiaga.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-88/2010 atsakovas pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieÅ¡kovė patyrė pažeminimÄ , psichologinį stresÄ , iÅ¡gyveno stiprų fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybės bendrauti ar užsiimti norima veikla, dėl ko laikui bėgant iÅ¡sivystė emocinė depresija. IeÅ¡kovė po patirtų atsakovo nusikalstamų veiksmų nuolat jaučia baimę bÅ«ti tarp nepažįstamų žmonių vieÅ¡ose vietose.

Patirtos traumos pobÅ«dis lemia tai, jog sužalojimai gali atsiliepti atsakovės sveikatos bÅ«klei ir ateityje, nes buvo sužalota akis. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės palaiko. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010-12-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ R.

K. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų E. K., pagal įstatymÄ atstovaujamos S. K., naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ R. K. 66 Lt žyminio mokesčio ir 2,72 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisė iÅ¡ E. K., pagal įstatymÄ atstovaujamos S. K., 24,30 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-12-17 sprendimÄ dėl priteistų 2000 Lt ieÅ¡kovės neturtinei žalai atlyginti, taip pat dėl priteistų 80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų E. K., pagal įstatymÄ atstovaujamos S. K., naudai, bei dėl priteistų 66 Lt žyminio mokesčio.

Nurodo, kad visi ieÅ¡kovės minimi patirti nepatogumai pasireiÅ¡kė iÅ¡kart po 2009-05-14 įvykio (tai nustatyta dar baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-88/2010). Todėl mano, kad dar iki Vilniaus miesto pirmam apylinkės teismui priimant 2010-01-18 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-88/2010, ieÅ¡kovė turėjo užtektinai laiko pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį toje pačioje baudžiamojoje byloje ir reikalauti neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas buvo nubaustas, nors kaltės ir nepripažino, teismo paskirtus įsipareigojimus sÄ Å¾iningai įvykdė.

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad dėl apelianto nusikalstamos veikos „ieÅ¡kovė patyrė pažeminimÄ , psichologinį stresÄ , iÅ¡gyveno stiprų fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybės bendrauti ar užsiimti norima veikla, dėl ko laikui bėgant iÅ¡sivystė emocinė depresija, ieÅ¡kovė po patirtų nusikalstamų veiksmų nuolat jaučia baimę bÅ«ti tarp nepažįstamų žmonių vieÅ¡ose vietose”, nors į bylÄ nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas Å¡ioms iÅ¡vadoms pagrįsti.

Apeliantas pažymėjo, kad po įvykio ieškovė pradėjo lankyti modelių agentūros būrelį, o tai tik įrodo, kad ieškovės žodžiai neatitinka jos veiksmų. Taip pat teigiama, kad dėl apelianto veiksmų „sutrikdytas ieškovės psichologinis socialinis vystymasis, ji dažnai negali susikaupti ruošdamasi pamokoms vidurinėje mokykloje, neužmiega naktimis”, tačiau įrodymų nepateikė, o minėtas aplinkybes gali lemti daugybė priežasčių. Ieškovė dėl visų šių minimų nepatogumų į gydytojus (psichologus) kreipėsi tik po civilinio ieškinio padavimo vos ne metams praėjus.

Be to, kreiptasi buvo konkrečiai ne dėl apelianto sukelto įvykio, o dėl dažnų konfliktų su šeimos nariais, fobinio nerimo sutrikimo vaikystėje. Taip pat ieškovė jos žodžius patvirtinančius įrodymus turėjo pateikti kartu su civiliniu ieškiniu arba turėjo nurodyti įrodymus, kurių ji negali pateikti teismui, kartu nurodydama aplinkybes, trukdančias tai padaryti, tačiau ieškovė psichologų pažymas pateikė jau įpusėjus civilinei bylai. Teismas suteikė ieškovei galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi ir byla dėl neturtinės žalos priteisimo įgavo ne tiek kompensacinį, kiek labiau baudinį pobūdį.Apeliantas nurodo, jog nesutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadomis.

Nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis tiesiog norėjo iÅ¡skirti mergaites, kad jos nebesimuÅ¡tų. Apeliantas, jausdamas tėviÅ¡kÄ ir pilietinę pareigÄ , pamėgino iÅ¡skirti besimuÅ¡ančias mergaites, kol jos nesužeidė viena kitos. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje atmesti jo argumentus dėl atliktų veiksmų bÅ«tinojo reikalingumo.Pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo iÅ¡vadoje nurodo, kad ieÅ¡kovė mokosi gerai, mokytojai nusiskundimų neturi, kad ji užsiima norima veikla, o teisme ieÅ¡kovė kalba visiÅ¡kai prieÅ¡ingai.

Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nuolat yra meluojama. Be to, iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovė nenori kalbėti apie šį įvykį, nes pravirksta. Tačiau parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovės tėvas paprašė iÅ¡kviesti į teismÄ ieÅ¡kovę, kad duotų parodymus, nors teismas ir atsakovas prašė to nedaryti, kad nebÅ«tų žalojamas vaikas. Ä® tai tėvas neatsižvelgė ir atsivedė jÄ Ä¯ teismÄ prieÅ¡ jos valiÄ , tuo suteikdamas jai moralinį skausmÄ . IÅ¡ ko matyti, kad yra vykdomas ne teisingumas, o pasipelnymo planas 20000 tÅ«kstančių litų sumai.

IeÅ¡kovai turėjo pateikti raÅ¡tiÅ¡kus įrodymus, o ne eilinį kartÄ kviesti vaikÄ , kad sugraudintų teismÄ , nors vaikas tam prieÅ¡taravo. IeÅ¡kovė taip ir nepateikė nei vieno įrodymo atsakovo atžvilgiu.Nurodo, jog teismas, priimdamas 2010-12-17 sprendimÄ , neatsižvelgė į dabartinę Lietuvos Respublikos ekonominę situacijÄ , o kadangi Lietuvoje vis dar tebesitęsia ekonominė krizė, Å¡alies gyventojų pragyvenimo lygis tebėra žemas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, priteista 2000 Lt neturtinė žala ieÅ¡kovės naudai yra neadekvati jos argumentuojamų patirtų nepatogumų ir atsakovo bei jo Å¡eimos finansinės situacijos, valstybės ekonominės padėties atžvilgiu.

Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, priteista 2000 Lt neturtinė žala yra per didelė.IeÅ¡kovė, pagal įstatymÄ atstovaujama S. K., atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog nesutinka su atsakovo argumentais apeliaciniame skunde, ir praÅ¡o jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-12-17 sprendimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovo R. K. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu).

Jeigu atlyginant materialinę žalÄ visais atvejais įmanoma vadovautis visiÅ¡ko (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas aiÅ¡kiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalÄ taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais bÅ«dingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K.

R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas R. K. nežymiai sužalojo mažametę E. K., gimusiÄ 1996-12-19, kai 2009-05-14 apie 21.00 val., bÅ«damas netoliese (duomenys neskelbtini) esančio vaikų darželio, Vilniuje, aÅ¡arinių dujų balionėliu papurÅ¡kė ieÅ¡kovei – nukentėjusiajai mažametei E. K. į veido sritį, tuo padarė ieÅ¡kovei – nukentėjusiajai mažametei E. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Minėtu nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) (b.l. 6-8). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad E. K. nustatyta kairės akies obuolio junginės 1 laipsnio bei veido odos (skruostų srityje) nudegimas, padarytas paveikus chemine, deginančių savybių turinčia medžiaga. IeÅ¡kovės sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo bÅ«ti padaryti vienu trauminiu poveikiu (baudžiamoji byla Nr. 1-230-88/2010, b.l. 10-11).Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus bei pagrįstai laikė įrodytu ieÅ¡kovei padarytos žalos faktÄ , atsakovo kaltę bei jo neteisėtus veiksmus, sÄ lygojančius žalos atsiradimÄ , taip pat pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir ieÅ¡kovės sveikatai kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl yra nustatytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti(CK 6.246 - 6.249 straipsniai, CPK 182 str. 3p.), taip pat pagrįstai taikė CK 6.283 str. 1 d. nuostatas, kur numatyta, jog, jei fizinis asmuo suluoÅ¡inamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Teismo funkcija – nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybių sistemÄ ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar iÅ¡plėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalÄ padariusio asmens interesus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, taikymo taisyklių ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ . Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukÅ¡tesnių instancijų teismų praktika nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, kurioje nurodoma, jog iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli.

Todėl teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

Pagrįstai nurodė, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalÄ negali nukentėjusiojo asmens grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai suÅ¡velninti negatyvias pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog subjektyviojo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 str., požymio – kaltės – forma yra tyčia (tiesioginė ar netiesioginė), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos motyvais, kuriuose teismas pasisako, jog atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu, Å¡ie pirmos instancijos teismo motyvai paÅ¡alintini. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 20000 Lt materialinė neturtinės žalos iÅ¡raiÅ¡ka nėra logiÅ¡kai pagrįsta, teisinga ir protinga. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo elgesys (nusikalstama veika mažamečio, tai yra, 12 metų amžiaus nukentėjusiojo asmens atžvilgiu padaryta suaugusio asmens, turinčio akivaizdų pranaÅ¡umÄ ) neabejotinai ieÅ¡kovei sukėlė fizinį skausmÄ , baimę bei dvasinį, psichologinį sukrėtimÄ .

Dėl atsakovo padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ji patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, sugaiÅ¡o laiko, pastangų bei nepatogumų dėl gydymosi. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dydį, pagrįstai rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgė į tai, jog nors ieÅ¡kovės sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau padaryti sužalojimai sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , taip pat įvertino nukentėjusiosios amžių.

Taigi, pirmos instancijos teismas taip pat įvertino, kad ieÅ¡kovės gydymosi periodas buvo neilgas, ji gydėsi namuose ambulatoriÅ¡kai, mokyklos lankymas nesutriko, po įvykio atsirado naujas užsiėmimas – modelių agentÅ«roje, pateiktus į bylÄ iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nepilnametės E. K. pergyvenimai, susiję su nurodytu įvykiu, buvo laikino pobÅ«džio, nepadarę esminės įtakos jos gyvenimo kokybei. Teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, pažymi, jog ieÅ¡kovė pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, kuris patvirtina ieÅ¡kovės apsilankymus pas psichologÄ , Vilniaus FabijoniÅ¡kių vidurinės mokyklos pažymÄ su ieÅ¡kovės ugdymo rezultatais, iÅ¡ kurios matyti, jog rezultatai yra suprastėję; byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai įvertinti pirmos instancijos teismo, todėl apelianto argumentai, jog nepateiktas nei vienas raÅ¡ytinis įrodymas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Taip pat teismas vertino atsakovo turtinę padėtį, tai, jog atsakovo Å¡eimoje auga nepilnametė dukra (iÅ¡laikymo reikalingas asmuo), tai, kad atsakovo Å¡eima gyvena socialiniame bÅ«ste bei turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamų pajamų dydį, tai, kad atsakovas privalo sumokėti 5 MGL į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas neįrodė savo veiksmų bÅ«tinojo reikalingumo, nes nepateikė jokių duomenų, jog dėl mažamečių konflikto buvo grėsmė didesnei žalai atsirasti, taip pat kad nebuvo galima imtis kitų adekvačių situacijai priemonių iÅ¡skirti konfliktuojančius vaikus (CPK 178 str.).Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumÄ , atskleidė jų reikÅ¡mę nustatant priteistinos piniginės kompensacijos dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas ginčo teisiniam santykiui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: sužalojimų pobÅ«dį, nukentėjusiosios amžių, jos patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sužalojimo pasekmes, atsakovo kaltės formÄ , atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdama į teisminę praktikÄ ir siekdama nustatyti kiek įmanoma sÄ Å¾iningesnį ir teisingesnį atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisinės interesų pusiausvyros, mano, kad pirmos instancijos teismo priteista neturtinė žala ieÅ¡kovei yra adekvati jos patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams, fiziniam skausmui.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis – 2000 Lt – atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.) bei teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.Pažymėtina, jog iÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-230-88/2010 medžiagos matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinys iÅ¡ viso nebuvo pareikÅ¡tas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog įstatyminis ieÅ¡kovės atstovas yra kartÄ atsisakęs nuo civilinio ieÅ¡kinio, ir antrÄ kartÄ jo reikÅ¡ti negali; taip pat apeliantas neteisingai interpretuoja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu apeliantui paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad nuosprendžiu paskirta įmoka yra baudžiamojo poveikio priemonė, o ne tiesiogiai nukentėjusiai priteisti pinigai. Specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos tikslas – užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimÄ pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymÄ . Å io įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Å is įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimÄ ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimÄ avansu. Tačiau pažymėtina, jog Å¡is įstatymas nereglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ nusikaltimÄ padariusių asmenų ar už jų veikas atsakingų asmenų. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis, įmokėdamas į fondÄ 650 Lt, juos sumokėjo nukentėjusiajai, o teismui nusprendus, kad apeliantas turi dar atlyginti neturtinę žalÄ , jis yra nubaustas du kartus.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos ekonominę situacijÄ , į aplinkybę, kad gyvenimo lygis yra žemas. Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , atsižvelgė ir visapusiÅ¡kai įvertino atsakovo turtinę padėtį.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 4 str.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, nuo Å¡ios praktikos nukrypo.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo R. K. valstybei priteistina 11,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, bei 700 Lt advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) ieÅ¡kovės E. K.

įstatyminiam atstovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės E. K. įstatyminiam atstovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 700 Lt (septynis Å¡imtus litų) advokato pagalbai apmokėti.Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iÅ¡ R.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                              Jadvyga Mardosevič                          Teisėjai                                                                                            Loreta Lipnickienė                                                                                                         Henrichas Jaglinskis