8db8bc21-b2ff-472a-a5cb-c275535b68a5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-2202-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05862-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.6.; 24.2.; 30.10.; 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M. L., O. Z. ir V. L. ieÅ¡kinį) atsakovei R. Å . dėl dalies sandorio pripažinimo niekiniu (tretieji asmenys – VÄ® Registrų centras, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai M. L., O. Z. ir V. L. prašė pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento tarp atsakovės R.

Å . ir A. D. 1997-06-13 pasiraÅ¡ytos sutarties 1 punkto dalį, pagal kuriÄ Â½ dalis Å«kio pastato (plane pažymėto indeksu 1J1/p, (duomenys neskelbtini)) parduota atsakovei R. Å . ir panaikinti atsakovės nuosavybės teisių į Å¡io pastato registracijÄ Nekilnojamojo turto registre. PaaiÅ¡kino, kad Å«kinį pastatÄ pastatė A. L. 1979 metais, 1994-09-22 pastatas buvo įteisintas. 1994-09-20 ieÅ¡kovė M. L. ir A. D. nupirko iÅ¡ valstybės ir pasidalino žemės sklypÄ ant kurio stovi Å«kinis pastatas bei susitarė, jog Å«kinis pastatas yra M.

L. priklausančioje žemės sklypo dalyje. 1994 metais A. L. mirė, o ½ medinio gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini) ir po 1/3 ginčo Å«kinio pastato dalį paveldėjo ieÅ¡kovai. Likusi ½ gyvenamojo namo dalis priklausė A. D.. 1997 metais A. D. nusprendė parduoti jai priklausančio namo dalį bei pasiÅ«lė ieÅ¡kovėms pirmumo teise pirkti A. D. priklausančio namo dalį už 33000 Lt, tačiau ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atsisakė. A. D., siÅ«lydama pirkti jai priklausančio namo dalį, apie ginčo Å«kinio pastato pardavimÄ neužsiminė.

Tačiau Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras 1997-06-13 patvirtino A. D. ir R. Å . sutartį, pagal kuriÄ A. D. pardavė atsakovei ne tik A. D. priklausančio namo dalį, bet ir ½ ginčo Å«kinio pastato dalį, kuri priklauso ieÅ¡kovams. Kadangi notariÅ¡kai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, VÄ® Registrų centras atsisako iÅ¡taisyti ginčo Å«kinio pastato nuosavybės teisių duomenis Nekilnojamojo turto registre (b. l. 90-94). Atsakovė R. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį.

PaaiÅ¡kino, kad ginčo sutartis sudaryta 1997-06-13, t. y. prie 15 metų, todėl ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PrieÅ¡ sudarant ginčo sutartį, 1997-06-12 O. L. ir M. L. (veikianti už save ir savo nepilnametį sÅ«nų V. L.) notariÅ¡kai patvirtino, kad ginčo sutarties sÄ lygos joms yra žinomos ir jos atsisako nuo pirmumo teisės pirkti namo dalį (b. l. 59-61).Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl R. Å . nuosavybės teisių į ½ dalį Å«kinio pastato registravimo panaikinimo atmesti, likusioje dalyje spręsti teismo nuožiÅ«ra.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai 2006-03-28, 2006-12-01 ir 2012-10-24 kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymais iÅ¡taisyti Nekilnojamojo turto registre neteisingai įraÅ¡ytus duomenis apie ginčo Å«kinio pastato nuosavybės teisės turėtojus. IeÅ¡kovų praÅ¡ymai buvo atmesti, kadangi registre R. Å . nuosavybės teisės į ½ dalį Å«kinio pastato įregistravimo teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas. IeÅ¡kovei O. Z. 2003-07-18 buvo iÅ¡duotas pažymėjimas apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre.

Todėl apie atsakovės nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ ginčo pastatÄ ieÅ¡kovė žinojo jau 2003-07-18 (b. l. 34-37). Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S. prašė ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad teismui yra pateikta sutartis dėl žemės pasidalijimo ir žemės sklypo plano su statiniais kopija, tačiau joje nedetalizuojama, kam kuri žemės sklypo dalis priklauso, taip pat nėra to metų duomenų dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos įteisinimo.

Rasų seniÅ«nijos valdybos 1994-09-22 potvarkiu buvo įteisintas A. L. pastatytas ginčo Å«kinis pastatas, tačiau tai nėra nuosavybės teisės įregistravimo vieÅ¡ame registre įrodymas (b. l. 29-31). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-25 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino niekine nuo sudarymo momento 1997-06-13 atsakovės R. Å . ir A. D. įgalioto asmens D. D. pasiraÅ¡ytÄ sutartį (notarinio registro numeris 11-1695) dalyje dėl ½ dalies Å«kio pastato, plane pažymėto indeksu 1J1/p, kurio (duomenys neskelbtini), pardavimo R.

Å .; pripažino naikintinu R. Å . nuosavybės teisių į ½ dalies Å«kio pastato, kurio (duomenys neskelbtini), įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre. Padarė iÅ¡vadÄ , jog A. D. atsakovei R. Å . 1997-06-13 sutartimi pardavė ½ dalį Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), kuri priklausė ieÅ¡kovams, o ne A. D.. Todėl A. D. perleido turtÄ , kurio perleisti negalėjo. Apie tai, kad nuosavybės teisės į ½ dalį Å«kinio pastato įregistruotos atsakovės R. Å . vardu, ieÅ¡kovai sužinojo 2012 m. spalio-lapkričio mėnesį, į teismÄ kreipėsi 2013-02-20, todėl ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė R. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. PaaiÅ¡kino, kad turėjo bÅ«ti taikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi ieÅ¡kovai apie savo galimai pažeistas teises sužinojo ne 2012 m. spalio-lapkričio mėn., o gerokai anksčiau. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatytÄ tvarka.

Atsakovės turtinės teisės į ginčo pastatÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ir galioja nuo 1997-06-17, tuo tarpu ieÅ¡kovų – nuo 1994-12-02. Taigi nuo įrašų registre atsiradimo momento ieÅ¡kovai galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimÄ , į teismÄ kreipėsi tik 2013 m., todėl praleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Notarine tvarka patvirtintoje ginčo sutartyje taip pat yra nurodyta aiÅ¡ki Å¡alių valia ir pardavimo objektas, įskaitant ginčo Å«kinį pastatÄ .

Todėl nebuvo pagrindo pripažinti ginčo sandorio dalį negaliojančia.IeÅ¡kovai M. L., O. Z. ir V. L. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti atsakovei R. Å . 20000 Lt baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovams po lygiai. PaaiÅ¡kino, kad apeliaciniu skundu atsakovė iÅ¡ esmės pripažino, kad bÅ«tent ji 1997-06-17 įregistruodama daiktines į namÄ , turėjo žinoti, jog ginčo Å«kinis pastatas priklauso ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai ginčo sandoryje nedalyvavo, apie Å«kinio pastato pardavimÄ nežinojo, Å«kiniu pastatu naudojasi iki Å¡iol, todėl negalėjo tikėtis, kad jų nuosavybė perleista.

Su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiami Rasų seniÅ«nijos 1997-12-17 ir 1998-01-28 potvarkiai dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto taip pat patvirtina, kad apeliantė jau tuo metu žinojo, jog ginčo Å«kinis pastatas jai nepriklauso. Ir tik VÄ® Registrų centrui atsakovei pasiÅ«lius paraÅ¡yti atsiliepimÄ dėl jos vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo Å«kinį pastatÄ , atsakovė suprato, kad praturtėjo ir nutarė nesÄ Å¾iningai pasinaudoti situacija.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

             Apeliacinis skundas grindžiamas dvejais pagrindiniais argumentais: kad ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti buvo suėjęs senaties terminas ir kad iÅ¡duodant sutikimÄ parduoti dalį namo, kartu buvo iÅ¡duotas sutikimas parduoti ir Å«kio pastato dalį.             Pagal CK 1.125 str. 1 d. bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).

VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovams 2003-07-09 praÅ¡ant 2003-07-18 buvo iÅ¡duotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre ir iÅ¡duotame pažymėjime buvo įraÅ¡yta, kad Å«kio pastatas turi keturis savininkus. Kaip tvirtina ieÅ¡kovai, o atsakovė tokio fakto nenuginčijo, Å«kiniu pastatu nuo pat jo pastatymo naudojasi ieÅ¡kovų pusė. Todėl laikytina, kad apie teisės pažeidimÄ ieÅ¡kovai sužinojo 2003-07-18 gavę oficialų faktÄ apie keturis registruotus savininkus tam pačiam Å«kio pastatui, ir teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės gynimo, turėjo iki 2013-07-18.

IeÅ¡kinį teismui pareiÅ¡kė 2013-02-20 (b. l. 2), todėl ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, kad iki ieÅ¡kinio dėl dalies pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, ieÅ¡kovai bandė įraÅ¡us nekilnojamojo turto registre nuginčyti kita (administracine) tvarka, t. y. savo teises ginė aktyviai. Todėl atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti praleido ieÅ¡kininės senaties terminÄ , nepagrįstas.             Pagal CK 4.14 str. 1 d. antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai.

Ūkinis pastatas, kuris pastatytas namų valdoje ir skirtas gyventojų Å«kinėms reikmėms, yra gyvenamojo namo priklausinys. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jei namas turi keletÄ savininkų, kiekvienas Å«kinis pastatas turi bÅ«ti viso gyvenamojo namo priklausinys. Priklausomai nuo namo valdymo susiklosčiusių aplinkybių, Å«kinis pastatas gali bÅ«ti tiek viso namo, tiek jo dalies priklausinys. Kaip tvirtina namo dalies pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 97-102), A. L. 1975 ir 1976 metais nusipirko ½ dalį namo (duomenys neskelbtini), be Å«kinių pastatų. 1976 metais buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b. l. 96), pagal kuriÄ Ä¯ A.

L. naudojimui priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , pateko Å«kinės paskirties pastatas IJ1/m, prie kurio priėjimo kitai gyvenamojo namo savininkei A. D. nebuvo numatyta. 1994-09-20 namo savininkų susitarimu (b. l.

11) žemės sklypo dalys buvo privatizuotos nustatant, kad bendrai naudojamos žemės privatizuojant namų valdÄ , nėra. Vilniaus miesto Tarybų r. Vykdomojo komiteto 1977-07-07 sprendimas tvirtina, kad A. L. buvo leista Å«kinę daržinę, kuri inventorizacijos plane pažymėta indeksu IJ1/m ir nuosavybės teise priklauso A. D., perstatyti į sklypo dalį, kuria naudojimosi tvarka buvo nustatyta A. D., o jam leista pasistatyti naujÄ Å«kinę daržinę pagal paruoÅ¡tÄ projektÄ . 1994-09-22 Rasų seniÅ«nijos valdybos potvarkis Nr. 48 (b. l.

15) tvirtina, kad leistas statyti Å«kinis statinys įteisintas, suteikiant jam inventorinį indeksÄ IJ1/p. Å ie dokumentai tvirtina, kad A. L. dalį namo nusipirko be Å«kinių pastatų, o pagal iÅ¡duotus leidimus pasistatė Å«kinį pastatÄ IJ1/p, kuris įteisintas kaip asmeninė jo statyba ir yra jam nuosavybės teise priklausiusio ½ gyvenamojo namo priklausinys. Pirkimo dokumentai tvirtina, kad A. L. nuosavybės teise neįsigijo kito Å«kinio pastato – IJ1/m, dėl kurio ginčo Å¡ioje byloje nėra.

Jo turto paveldėtojams (ieÅ¡kovėms) pagrįstai buvo įregistruota po 1/3 nuosavybės teisės dalį į Å«kinį pastatÄ , indekse pažymėtÄ IJ1/p, todėl ieÅ¡kovėms atsisakius pirkti ½ dalį gyvenamojo namo, atsakovė galėjo nusipirkti tik tuos statinius, kurie nuosavybės teise priklausė pardavėjai A. D. – ½ dalį gyvenamojo namo ir Å«kinį statinį IJ1/m (Å¡iuo metu registruotÄ kaip stoginę). VÄ® „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filialo 1997-06-09 iÅ¡duotame detalizuotame pažymėjime neatsispindėjo reali nuosavybės teisių į Å«kio statinius padėtis, todėl Å¡is pažymėjimas nebuvo teisingai įvertintas A.

D. atsakovei parduodant nuosavybės teise turėtus statinius. Tačiau padaryta klaida negali bÅ«ti pagrindu nusavinti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį turtÄ , o ieÅ¡kovių nepageidavimas pirkti A. D. priklausančiÄ namo dalį (b. l.

17) negali bÅ«ti laikomas sutikimu parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį Å«kinį pastatÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ½ dalies Å«kinio pastato IJ1/p pardavimo pripažinimo neteisėtu, visiÅ¡kai pagrįstas. Naikinti teismo sprendimÄ pagrindo nenustatyta.             Pagal CPK 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ . Priteistina atlyginimo suma negali bÅ«ti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytÄ jÄ .

IeÅ¡kovė O. Z. pateikė mokėjimo advokatui dokumentus – 2014-05-12 2000 Lt mokėjimo pavedimÄ (b. l. 172) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85, maksimali atlygintina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ 2014-05-12 buvo 1500 Lt, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei O.

Z., sumokėjusiai už advokato pagalbÄ , priteisiama 1500 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimÄ palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â .             Priteisti iÅ¡ R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Lt advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Zita Smirnovienė Asta Radzevičienė Andrius Ignotas