8db5f3e2-a7dc-416a-bb5d-39c116aece82 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Ričardas

Gilys                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-193/2011

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas                               Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Nijolės Sušinskienės, Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei ,

dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nukentėjusiajai

I. Č.,

nuteistajam

R. K.,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl 2010 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas

kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., ir nubaustas vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės mėnesio 22 dienos, 12.15 val., iki 2010 m. vasario 26 d., 13.00 val. Panevėžyje, sistemingai baugino I. Č. ir jos

mažametę dukrÄ G. L. naudodamas psichinę prievartÄ ,:

-2009 m. gegužės 22 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) buto bendro naudojimo koridoriuje, rankoje turėdamas peilį, pasakė nukentėjusiajai G. L., kad papjaus;

-2009 m. rugsėjo 18 d., apie 20 val., peiliu trankydamas į I. Č. buto, esančio, (duomenys neskelbtini), duris, grasino papjauti I. Č. ir jos Å¡eimÄ ;

-2010 m. sausio

14 d., apie 4 val., bÅ«damas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡Å«kavo, kad papjaus nukentėjusiÄ jÄ I. Č.;

-2010 m. vasario 26 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti I. Č. ir jos šeimos narius.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. praÅ¡o skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka dėl jame padarytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų bylÄ nagrinėjant teisme.

Skunde

nurodo, kad nei I. Č., nei jos mažametės dukters G. L. niekuomet nebaugino, tuo labiau to nedarė sistemingai.

Jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos grindžiama tik nenuosekliais aiškiai suinteresuoto jo iškeldinimu iš turimos gyvenamosios

patalpos asmens – I. Č. ir jos artimųjų bei jos draugo O. B. parodymais, dėl to jį apkaltinantys duomenys yra

nepatikimi ir negalėjo bÅ«ti įvertinti pakankamais neabejotinai apelianto kaltei pagrįsti .Tvirtina,  kad byloje nėra visiÅ¡kai jokių duomenų, kurie leistų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis-apeliantas kada nors grasino nužudyti mažametę G. L.. 2009-05-22 apie 12.15 bylos duomenimis-mažametės nukentėjusiosios G. L. parodymais jai visai negrasino, teismo posėdyje apklausiama G. L. nieko konkretaus apie tos dienos įvykį papasakoti nespėjo, nes teismo sprendimu jos apklausa buvo nutraukta. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Å¡i liudytoja davė parodymus apie tai, kad jai bÅ«nant tualete jisapeliantasieÅ¡kojo ne jos, o jos motinos I. Č., jokio grasinimo apeliantas jai neiÅ¡sakė, o kai pamatė, kad iÅ¡ tualeto iÅ¡eina ne jos motina, bet

G. L.- pasitraukė prie sienos, kad ji galėtų laisvai

praeiti (t.l b.l. 30-32) Å iÄ aplinkybę 2010-05-13 teismo posėdyje G. L. patikslino tik tuo, kad pamatęs tualete jÄ , o ne jos

motinÄ , jisapeliantas-pradėjo juoktis, bet negrasino nužudyti. Dėl to grasinimas papjauti G. L. nėra nustatytas jokiais bylos dokumentais, o grasinimas papjauti kitÄ asmenį jam nėra inkriminuotas.

Yra tos nuomonės, kad antrasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodas – grasinimas papjauti I. Č. ir jos Å¡eimÄ 2009-09-18 grindžiamas prieÅ¡taringais duomenimis ir teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl priima vienus įrodymus ir atmeta kitus. Å iame epizode teismas pasirėmė tik nukentėjusiosios I. Č. ir liudytojo O. B.

parodymais, tačiau nuosprendyje pagrįstai iÅ¡dėstęs liudytojo G. S. parodymus apie tai, kad bÅ«tent tÄ dienÄ jis buvo pas

apeliantÄ ir jokio konflikto nebuvo, teismas nepasisakė, kodėl Å¡iais liudytojo parodymais nesiremia, bet juos atmeta. Tuo teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimÄ . Liudytojo G. S. parodymus atitiko ir liudytojo J. S. parodymai, prieÅ¡ingai negu teigiama nuosprendyje, Å¡is liudytojas niekada neteigė, kad apeliantas jį prašė liudyti apie tai, ko nebuvo. Be to, 2009-11-26 nutarimu administracinėje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas nutraukė apeliantui administracinę bylÄ , konstatuodamas, kad dėl patikimų duomenų trÅ«kumo negalima padaryti iÅ¡vados, kad jis-apeliantas, iÅ¡plÅ«do I. Č. bei jai grasino. Apelianto nuomone Å¡is nutarimas priimtas dėl tos pačios veikos nebuvo panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, tyrimas dėl tos pačios veikos nebuvo atnaujintas, todėl teismas, prieÅ¡ingai negu teigiama nuosprendyje, negalėjo nutarimo kvestionuoti.

Skunde tvirtinama, kad grasinimo papjauti I. Č. 2010-01-14 apie

4 val. epizodas apskritai nėra grindžiamas jokiais bylos duomenimis, pati I. Č. parodė, kad tÄ naktį ji tik girdėjo abstraktų triukÅ¡mÄ

ir apelianto Å¡Å«kavimÄ , ginčus su kažkokia moterimi, kurių metu neva girdėjo apelianto grasinimus kažkÄ papjauti, spėjo, kad tie abstraktÅ«s grasinamojo pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimai galėjo bÅ«ti iÅ¡sakyti ir jos atžvilgiu. IÅ¡vada apie grasinimus konkrečiam asmeniui galėtų bÅ«ti daroma tik konkrečių įrodymų, o ne spėjimų pagrindu. Jei toks ginčas ir buvo tai abstraktÅ«s grasinantys posakiai ar iÅ¡sakyti tokie posakiai kito asmens bet ne Č. atžvilgiu negali bÅ«ti pagrindu joapeliantobaudžiamajai atsakomybei už I. Č. bauginimÄ .

Skunde teigiama, kad jokiais bylos duomenimis negrindžiamas ir jo nusikalstamos veikos epizodas 2010-02-26 apie 13 val. Nei vienas iÅ¡ Å¡eimos narių nedavė parodymų, kad jis –apeliantas grasino bÅ«tent nužudyti. I. Č. davė parodymus tik apie tai, kad jisapeliantas agresyviai įsiveržė į butÄ ,

klausdamas, kodėl F. Č. neatidarė durų, tačiau F. Č. jį išvijo iš buto ir uždarė duris.

Apeliantas tvirtina, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai pasirėmė nukentėjusiosios pareiškimu Panevėžio miesto VPK viršininkui bei jos apklausos duomenimis papildomos apklausos protokole, nes nuosprendyje teismas turi remtis tik teisme patikrintais įrodymais, taigi liudytojo apklausa galimai patikslinant reikiamas aplinkybes, be to minimuose dokumentuose I. Č. teiginiai yra abstraktaus pobūdžio. Apelianto nuomone, eilinis tarpusavyje nesutariančių kaimynų kivirčas negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika iš įvykio aplinkybių niekaip negalima manyti, kad grasinimas, jei ir apskritai buvo, buvo realus, vien jo ankstesni teistumai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apeliantas teigia, kad BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tuomet, kai asmuo bauginamas sistemingai-ne mažiau trijų kartų, o apeliantui inkriminuotos veikų bent trijuose epizoduose nepatvirtina jokie duomenys, todėl BK 145 str. 2 d. jam pritaikyta netinkamai.

Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo atsisakė apklausti liudytojus K.

Å ., E. K., socialinę darbuotojÄ , lankiusiÄ E. K. ir jos sÅ«nų, todėl suvaržė jo-apelianto įstatymo

garantuotas teises gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Skundas atmetamas.

Dėl įrodymų leistinumo, patikimumo ir jų vertinimo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik prielaidomis ir nepatikrintais duomenimis, neatsižvelgė į liudytojų, patvirtinančių apelianto nekaltumÄ parodymus. Å ie teiginiai atmestini. Bylos medžiaga rodo, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos leistinais įrodymais, kurių visumos visiÅ¡kai pakanka padarytam nusikaltimui konstatuoti. Nustatydamas Å¡io nusikaltimo aplinkybes, teismas rėmėsi nukentėjusiųjų G. L. ir

I. Č. tiesiogiai patyrusių R. K. bauginimus, liudytojų F. Č., O. B., savo akimis mačiusių R. K. bauginimo veiksmus, parodymais. Pagrindo teigti, kad R. K. kaltumas nustatytas prielaidomis ir nepatvirtintais duomenimis ar kad teismas neiÅ¡samiai vertintų įrodymus, nėra. Teismas nurodė ir kitus motyvus, kodėl netiki kaltinamojo paaiÅ¡kinimais: nes jie yra visiÅ¡kai paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, netikėti Å¡iais įrodymais nėra jokio pagrindo, pats kaltinamasis neneigia, kad jis konfliktavo su nukentėjusiÄ ja, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismui jų tikrumas nekelia jokių abejonių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiu byloje esančių įrodymų vertinimu. Apelianto nurodomo liudytojo G. S. parodymų, kad jis 2009-08-19 su draugais buvo pas R. K. bute,

nepatvirtino nei liudytojas J. S., nei liudytojas S. Š., todėl teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo

parodymais.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas rėmėsi leistinais ir patikimais įrodymais, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taigi įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) nepažeidė.

Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybÄ atsisakant apklausti liudytojus K. Å ., E. K., socialinę darbuotojÄ , lankiusiÄ E. K. ir jos sÅ«nų. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad praÅ¡ymų apklausti liudytojais K. Å ., socialinę darbuotojÄ , lankiusiÄ E. K., pareikÅ¡ta nebuvo, liudytojos E. K. parodymai buvo pagarsinti teisme, ji į posėdį negalėjo atvykti dėl neįgalumo, su jos parodymų pagarsinimu sutiko pats R. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju K. Å . parodė, kad tiek I. Č., tiek nuteistasis gyveno (duomenys neskelbtini), kur yra jo kaip policijos darbuotojo aptarnaujama apylinkė. Ten yra bendrabučio tipo namas, kuriame yra bendras koridorius, I. ir R. durys yra Å¡alia, viename kambaryje gyvena I., o kitame- R.. Daugiausia nusiskundimų buvo iÅ¡ I. pusės dėl bendro koridoriaus, R. buvo baustas už nedidelį chuliganizmÄ administracine tvarka, rašė jam protokolÄ už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ . Vėliau buvo dėl grasinimų iÅ¡kelta byla. Jam teko susidurti tik su byla dėl nedidelio chuliganizmo gegužės 22 dienÄ . R. kaimynę buvo iÅ¡plÅ«dęs necenzÅ«riniais žodžiais. Dalyvavo tyrime dėl įvykio. Grasinimo tada nustatyti nepavyko, nes buvo tik du asmenys: nuteistasis pripažino, kad plÅ«dosi, o liudytojų nebuvo nustatyta. Rašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Apie grasinimÄ kaimynę nužudyti, apie vaiko vaikymÄ si su peiliu nieko negirdėjo. Konfliktai tarp I. Č. ir nuteistojo vykdavo visada, jai sutikus bendrame koridoriuje neblaivų nuteistÄ jį. To neblaivumo nustatyti nebuvo galima, nes pareiÅ¡kimas buvo raÅ¡ytas vėliau, o jei ir bÅ«davo kviečiama policija, tai R. K. jų neįsileisdavo. IÅ¡ kaimynų paaiÅ¡kinimų paimti nepavykdavo, nes dauguma jų tame aukÅ¡te gyveno jau ne pirmus metus, prisimindavo, už kÄ buvo nuteistasis teistas, todėl raÅ¡tiÅ¡kai raÅ¡yti atsisakydavo, sakydavo, kad tai yra ne jų reikalas. R. K. viskÄ neigė, nei, kad peilį turėjo, nei kad plÅ«dosi. PareiÅ¡kėja ir kaimynas nurodė, kad

R. tik turėjo peilį, bet kad jis su peiliu bÅ«tų kÄ nors daręs, grasinęs

nebuvo. Po R. bausmės atlikimo, tai konfliktai pagrinde būdavo tik su I. Č., nes kiti kaimynai neblaivaus R. vengdavo, gal jo

bijojo. Nepamena, ar I. Č. yra skundusis, kad nuteistasis kÄ nors bloga daro jos mažametei dukrai. R. K. iÅ¡gėręs yra agresyvus, įžūlus, turi problemÄ - daugiadienį gėrimÄ . Dėl blaivaus R. niekas neturėtų nusiskundimų Abejoja, ar R. minimi pas jį ateinantys asmenys yra filmų mėgėjai. Girto R. elgesys paÅ¡aliniams yra bauginantis, jis tada nemÄ sto, kÄ daro. Nurodyto liudytojo parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepaneigia R. K. kaltės sistemingai bauginus nukentėjusiÄ jÄ ir neduoda pagrindo abejoti nuosprendžio pagrįstumu.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

 Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikÅ¡tis ne tik grasinimais atlikti konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atvirus sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebÅ«tina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindÄ bijoti bÅ«tent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka iÅ¡vados, jog jis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes jis sistemingai (daugiau kaip tris kartus) baugino nukentėjusiÄ jÄ ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. baugino nukentėjusiÄ jÄ ne tik iÅ¡sakydamas jai grasinimus (papjauti, nužudyti), bet ir mosikuodamas peiliu, įsibraunamas į gyvenamÄ patalpÄ -butÄ . Å ie agresyvÅ«s tęstiniai veiksmai, vertinant juos tiek pagal objektyvų poveikį žmogaus psichikai, tiek subjektyvų nukentėjusiosios suvokimÄ , pagrįstai pripažinti

realiu (ne tariamu) bauginimu. Nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad R. K.. suvokė, kad savo veiksmais kelia nukentėjusiajai baimę

dėl jos ir dukters gyvybės ir sveikatos, verčia jÄ nuolat nesaugiai jaustis, ir to norėjo.

Tokiu būdu naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-05 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kartu su apeliaciniu skundu perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir nuteistojo R. K. skundas dėl 2010 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria prokuroras informuojamas apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 233 str. 1 d. Šis skundas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenagrinėtinas, nes jis spręstinas BPK X dalies tvarka.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R I A:

Nuteistojo R.

K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Ričardas

Gilys

Teisėjai                                                                                               Nijolė

Sušinskienė

Tomas Zdanavičius