8db2bab9-ce96-4fdd-83b2-9c41edfe302f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4395-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00376-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2018 metais, dėl laikymo sÄ lygų jis patyrė nepatogumus ir stresÄ . Daug kartų žodžiu kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl iÅ¡duodamos patalynės, dėl sanitarinio mazgo, tačiau administracija nereagavo.

Ne visose kamerose tualetai įrengti su klozetais, lovos per trumpos, didesnio Å«gio žmogui neįmanoma iÅ¡sitiesti ir iÅ¡simiegoti. IÅ¡duodami čiužiniai ir pagalvės neatitinka standarto, čiužiniai trumpi, pagalvės mažos. PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (2, 49, 51-52 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (49 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (43-47 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2018-03-06 iki 2018-12-13 kamerose Nr. 65, 46, 8, 3 ir 44, kur jam teko nuo 3,67 iki 22,6 kv. m. PareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl net ir nustačius kitus neesminius pažeidimus neturtinė žala pinigais neturėtų bÅ«ti priteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį.

Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė – 1 komplektas, taigi tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl per trumpų lovų ir netinkamo minkšto inventoriaus yra abstraktūs ir atmestini.

Å iaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, esant poreikiui, lovos ilginamos pagal kalinčių asmenų praÅ¡ymus. PareiÅ¡kėjas dėl gulto prailginimo nesikreipė, be to, pareiÅ¡kėjui tekę gultai buvo 1,97 m ilgio, o pareiÅ¡kėjo Å«gis 1,82 m, taigi gultai jam nebuvo per trumpi. MinkÅ¡tasis inventorius pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas vadovaujantis 2016-04-20 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡u, tai įrodo pridedamos Asmeninės sÄ skaitos Nr. 343 ir 2114.

Tai, kad minkÅ¡tasis inventorius jam iÅ¡duotas, pareiÅ¡kėjas patvirtino savo paraÅ¡u. PareiÅ¡kėjo skunde minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia patikrinimo aktas Nr. PA-2772, minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡ karto nuraÅ¡omas. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. PareiÅ¡kėjo A. N. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bÅ«nant Å iaulių TI netinkamomis sÄ lygomis 2018 metais, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, per trumpos lovos, čiužiniai ir pagalvės neatitinka standartų. IÅ¡ byloje esančios 2019-04-01 pažymos Nr. 60/09-12076 (19 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A. N. Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2018-03-06 iki 2018-03-13, nuo 2018-04-05 iki 2018-04-10, nuo 2018-04-26 iki 2018-05-03 ir nuo 2018-12-11 iki 2018-12-13, viso 25 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 65, 46, 8, 3 ir 44.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ne visose Å iaulių TI kamerose tualetai įrengti su klozetais. Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų iÅ¡laikyti asmens orumo jausmÄ . Higiena ir Å¡vara yra ne tik dalis pagarbos, kuriÄ asmenys turi skirti savo kÅ«nui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgÄ laikÄ , jos taip pat yra sveikatos iÅ¡saugojimo sÄ lyga ir bÅ«tinybė. Tikrai humaniÅ¡ka aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės iÅ¡likti Å¡variam (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.).

Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018), taip pat atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti tinkamai, šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir atitinkamai konstatuojami atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1237-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1086-756/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, kad ne visose Å iaulių TI kamerose tualetai įrengti su klozetais, o atsakovas teigia, kad tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikia duomenų, ar pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose buvo įrengti klozetai, ar jose tebėra sanitariniai įrenginiai grindyse su Å¡alto vandens nubėgimo sistema. Kadangi atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginio dėl klozetų kamerose neįrengimo, laikytina, kad sanitariniai mazgai pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose nebuvo įrengti tinkamai, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose lovos per trumpos, didesnio ūgio žmogui neįmanoma išsitiesti ir išsimiegoti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino naujas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių darbužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Taigi aktualus teisinis reglamentavimas nenumato lovų iÅ¡matavimų, iÅ¡ pažymos apie Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ (20-23 b. l.) matosi, kad gultų ilgis visose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose yra 1,97 m. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokio Å«gio yra jis pats, pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (10 b. l.) jo Å«gis taip pat nėra nurodytas. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamos lovos į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas dėl lovų ilgio skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jis pats negalėjo tokioje lovoje tinkamai pailsėti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad lovos pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose buvo netinkamos, o pareiÅ¡kėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI iÅ¡duodami čiužiniai ir pagalvės neatitinka standarto, čiužiniai trumpi, pagalvės mažos. Ä® Tardymo izoliatorius patalpintų asmenų aprÅ«pinimÄ patalyne reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. IR-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), kuris numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas). Å io apraÅ¡o 1 priede nurodytas tik iÅ¡duodamos patalynės (čiužinio, pagalvės, rankÅ¡luosčių, paklodės, užvalkalų) kiekis vienam asmeniui ir naudojimo laikas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, suimtieji turi teisę naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato tik tai, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ Äiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsakovas nurodo, kad minkÅ¡tasis inventorius pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡u. IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninėje sÄ skaitoje matosi, kad kiekvienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui atvykus į Å iaulių TI patalynė, tame tarpe ir čiužinys bei pagalvė, jam buvo iÅ¡duodami (24-27 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu (36-38 b. l.) higienos normos pažeidimų dėl patalynės iÅ¡davimo Å iaulių TI laikomiems asmenims nenustatė, patikrinimo akte nurodė, kad minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.

Taigi teisės aktai nei čiužinių, nei pagalvių dydžio nereglamentuoja, byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos bÅ«klės, neiÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl čiužinių ir pagalvių dydžio atmestinos, kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis daug kartų žodžiu kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl iÅ¡duodamos patalynės, dėl sanitarinio mazgo, tačiau administracija nereagavo.

Suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, skundų, pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų priėmimo ir atsakymų į juos pateikimo tvarkÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, kurių 41-45 punktuose nurodyta, kad suimtieji pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus), peticijas ir skundus pateikia raÅ¡tu tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtam administracijos darbuotojui, žodiniai suimtųjų pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai) ir skundai registruojami Suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (7 priedas) arba elektroninėje apskaitos sistemoje.

Atsakymus į suimtųjų pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus), peticijas ir skundus suimtiesiems tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgalioti darbuotojai įteikia per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento suimtajam pasiraÅ¡ant Suimtiesiems atsiųstų atsakymų apskaitos žurnale (8 priedas) arba elektroninėje apskaitos sistemoje. Atsakovas pateikė į bylÄ pažymÄ , kurioje nurodyta, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų, skundų, peticijų TI direktoriui registracijos žurnalus laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, A.

N. į Å iaulių TI direktorių su skundais ir praÅ¡ymais nesikreipė (28 b. l.), todėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad jis daug kartų žodžiu kreipėsi į administracijÄ , tačiau negavo atsakymo nepakanka konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista skundų ir praÅ¡ymų gavimo ir registravimo tvarka. Å iaulių TI administracijai galimai nereaguojant į žodinius pareiÅ¡kėjo skundus, jis turėjo galimybę kreiptis raÅ¡tu, tačiau to nedarė. LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu Å iaulių TI buvo laikomas periodiÅ¡kai, po 3, 6, 8 dienas, kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sÄ lygų nesiskundė (28 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė