2022-01-12 Nr. AB-866-3-61-3-03776-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-62-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03776-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 1 000 Eur, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2019 m. sausio mėn. iki vasario 20 d. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo pažeidžiamas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas. Taip pat Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, kadangi sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas, pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu, galėjo matyti kiti kameroje buvę asmenys. Be to, kameroje buvo netinkama ventiliacija (atidarytų langų neužteko), dėl to kaupėsi drėgmė, kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K taip pat buvo netinkamas apšvietimas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs stresą, neigiamas emocijas, todėl jam atlygintina neturtinė žala – 5 000 Eur (pareiškėjas skundo pabaigoje prašo priteisti 1 000 Eur).

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas. Be to, kamerose buvo netinkamai įrengtos lovos, kadangi nebuvo kopėtėlių. Šiaulių TI buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, kadangi sanitarinio mazgo patalpa yra tik dalinai atitverta nuo likusio kameros ploto, įrenginiai yra pasenę, ne visose kamerose įrengti unitazai. Dėl netinkamos ventiliacijos kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, buvo pelėsio, grybelis. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2020 m. rugsėjo 18 d. įstaigoje įrengta mechaninė ventiliacija. Teigė, kad pareiškėjui į kameras nebuvo išduodamos priemonės kamerų švarai palaikyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog ant langų buvo įrengtos dvigubos grotos. Be to, Šiaulių TI laikomi asmenys buvo išvedami pasivaikščioti kartą per dieną, pasivaikščioti buvo suteikiama 1 val. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, kiemeliuose trūko vietos. Šiaulių TI nebuvo sudarytos galimybės nemokiems asmenims skalbti drabužius, nebuvo šilto vandens, drabužių džiovyklų. Pareiškėjas nurodė, jog keletą kartų skundėsi administracijai, tačiau skundai buvo išmetami.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas pateikė kamerų duomenis, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas ir pažymėjo, jog buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

6. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad kamerose esančios lovos yra dviaukštės, tačiau užlipimui į antrą lovos aukštą nėra kopėtėlių. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, ir to Šiaulių TI pareigūnai nedarė, todėl negalėjo nurodyti, kuriame lovos aukšte buvo pareiškėjo gultas. Atkreipė dėmesį, jog ši skundo dalis yra neindividualizuota, teisės aktai nenumatė kopėtėlių įrengimo, todėl atmestina.

7. Atsakovo atstovo teigimu, sanitarinių mazgų įrengimas Šiaulių TI atitiko teisės aktų reikalavimus. Visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose esantys sanitarinių mazgų atitvėrimai kur kas aukštesni nei 1,5 m. Atkreipė dėmesį, jog sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu. Kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu sanitariniu mazgu nebuvo, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio sanitarinio mazgo įrengimo, nebuvo pagrindas konstatuoti pažeidimą.

8. Dėl blogo kvapo atsakovo atstovas pažymėjo, jog tinkamai vėdinant kameras jo galima buvo išvengti. Be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Šiaulių TI nuomone, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo ir tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų Šiaulių TI leido daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Šiaulių TI nuomone, kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

9. Pareiškėjas skundė tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis bei džiovinti viršutinius rūbus, be to, kamerose nėra šilto vandens. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose. Vykdant HN143:2015 nuostatas, nemokių kalinamų asmenų rūbai skalbiami kartą per mėnesį įstaigoje esančioje skalbykloje. Be to, asmenims buvo sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Be to, HN134:2015 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, o karšto vandens tiekimo į kamerą teisės aktai nenumatė. Tačiau lengvajai grupei priskirti nuteistieji galėjo turėti elektrinį virdulį, ši nuostata taikoma ir suimtiesiems, taigi, vandenį buvo galima pasišildyti.

10. Atsakovo atstovas tvirtino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus valyti gyvenamąsias patalpas valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šluota, šepetys, šiukšlių semtuvas, šiukšlių kibiras, kibiras, šluostės) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad grotos nuvalyti langų netrukdė, tačiau, esant poreikiui, dėl langų nuvalymo pareiškėjas galėjo paprašyti pareigūnų grotas atidaryti.

11. Šiaulių TI nurodė, jog darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė nei kada, nei kurie pareigūnai tariamai netinkamai vykdė savo pareigas, be to, iš Resocializacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. 61-3224 buvo matyti, kad pareiškėjo prašymai dėl skunde nenagrinėjamų aspektų buvo registruoti.

12. Šiaulių TI pažymėjo, kad ant režiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Jokie teisės aktai kiemelių dydžio nereglamentuoja. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Be to, galiojantys teisės aktai nenumatė suoliukų ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose, tačiau, jei pareiškėjas pavargdavo, jis galėjo bet kada nutraukti savo pasivaikščiojimą ir būti parvestas į kamerą. Atsakovo atstovas teigė, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatyme nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos buvo matyti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie Lukiškių TI-K kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas ir pažymėjo, jog minimali gyvenamojo plota norma nebuvo pažeista.

15. Vilniaus PN teigė, kad administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyveno: valė kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekavo sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką buvo išduodami į kameras. Į kameras taip pat buvo išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpindavo Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Karantino metu kameras valė iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plovė bei dezinfekavo su jam išduotais valikliais.

16. Atsakovo atsakovas paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokojo valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvėrimų sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tekdavo daryti pakartotinį remontą. Kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

17. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas įstaigoje taip pat buvo įrengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamas.

18. Vilniaus PN nuomone, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 490 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose: 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje taip pat buvo laikomas vienas; 2019 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 358 (plotas – 7,77 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 4 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2019 m. vasario 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 kv. m), kurioje buvo laikomas iki paleidimo į laisvę dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 19 d., kameroje buvo nuo 6 iki 9 asmenų.

21. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo apgyvendintas šiose kamerose (Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus pažyma): laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 24 (plotas – 18,85 kv. m), kameroje nurodytu laikotarpiu buvo 3–5 asmenys; 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 40 (plotas – 22,93 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. gegužės 18 d., kameroje buvo 4–5 asmenys; 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 21 (plotas – 18,72 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 2 d., kameroje buvo 2–5 asmenys; 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 64 (plotas – 22,34 kv. m), kameroje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 28 (plotas – 17,62 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 8 d., kameroje buvo 3–4 asmenys; 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. TLK-5 (plotas – 18,46 kv. m), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 21 (plotas – 18,72 kv. m), kurioje buvo iki 2020 m. birželio 16 d., kameroje buvo 1–4 asmenys; 2020 m. birželio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 92 (plotas – 18,95 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 17 d., kameroje buvo 2–4 asmenys; 2020 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 89 (plotas – 18,73 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 25 d., kameroje buvo 1–5 asmenys; 2020 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 38 (plotas – 20,69 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 29 d., kameroje buvo 2–3 asmenys; 2020 m. birželio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 64 (plotas – 22,34 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. liepos 2 d., kameroje buvo 2–5 asmenys; 2020 m. liepos 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 24 (plotas – 18,85 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., kameroje buvo 1–5 asmenys; 2020 m. rugpjūčio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 67 (plotas – 23,02 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. lapkričio 16 d., kameroje buvo 3–6 asmenys.

22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kuris, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl neteisėtų Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI veiksmų.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundėsi, jog tiek Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus PN), tiek Šiaulių TI neužtikrino jam minimalaus gyvenamojo ploto kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyti reikalavimai, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip buvo matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių), pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis teismo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui teko nuo 3,84 kv. m (nuo 2019 m. vasario 17 d. iki vasario 18 d., kameroje Nr. 257) iki 7,77 kv. m (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 26 d. iki sausio 30 d., kameroje Nr. 358) ploto. Šiaulių TI pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m (be kita ko, 2020 m. gegužės 27 d., kameroje Nr. 21) iki 18,85 kv. m (2020 m. rugpjūčio 7 d., kameroje Nr. 24) ploto.

24. Teismui patikrinus pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas buvo nustatyta, jog ir šiuo atveju atsakovo atstovai užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas teismo atmestas kaip nepagrįstas.

25. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI kamerų apšvietimo yra iš esmės neindividualizuotas, neargumentuotas – pareiškėjas tik teigė, jog buvo netinkamas apšvietimas, bet nekonkretizavo, kodėl, nenurodė, kokiose kamerose. Pareiškėjas pripažino, jog kamerų apšvietimui buvo naudojamas dirbtinis apšvietimas (o tai reiškė, kad apšvietimas veikė). Be to, teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų (to nenurodė ir pareiškėjas), jog pareiškėjas būtų teikęs skundus ar prašymus Lukiškių TI-K administracijai. Šiuo atveju teismas taip pat paminėjo, jog pareiškėjo nekonkretūs ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl Šiaulių TI kamerų apšvietimo (faktiškai analogiški išdėstytiems dėl Lukiškių TI-K) nesudarė pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, į bylą buvo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas, iš kurio teismas nustatė, jog 2020 m. vasario 4 d. kamerose Nr. 1, 9, 20, 24, 33, 45, 60, 95, 96 ir 103 buvo atliekami apšvietimo tyrimai, pažeidimų nenustatyta. Iš to teismas darė išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo Šiaulių TI kamerose buvo nepagrįsti.

26. Pareiškėjas teigė, jog įstaigose buvo netinkama oro cirkuliacija, dėl nepakankamo vėdinimo tiek Lukiškių TI-K, tiek Šiaulių TI kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, kamerose buvo pelėsio ir grybelio. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, jog gyvenamos kameros turi būti vėdinamos per langus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde neneigė, jog galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o įstaigose atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nebuvo privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai buvo pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu, ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nekonkretizavo, kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo pelėsio ir (ar) grybelio, nenurodė (net apytikriai) laikotarpių, kada kamerose buvo netinkamas mikroklimatas. Be to, su skundais ar pareiškimais dėl nurodytų pažeidimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.

27. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl mikroklimato Šiaulių TI kamerose, todėl nekartojo argumentų, nurodytų šio teismo sprendimo punkte aukščiau. Tačiau papildomai pabrėžė, jog iš jau minėto NVSC 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto buvo matyti, jog kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, mikroklimatas (sąlygos kamerose – oro temperatūra, apšvietimas, santykinė oro drėgmė, bendra kamerų švara (dėl pelėsio ir grybelio)) atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog aptariamame patikrinimo akte buvo nustatyti ir nežymūs pažeidimai (pvz., įskilęs veidrodis, nutrupėję dažai), tačiau dėl šių aplinkybių pareiškėjas nesiskundė, o ir iš to buvo galima daryti išvadą, jog pažeidimai įstaigoje buvo nustatomi, fiksuojami ir šalinami. Teismas paminėjo, jog iš į bylą pateiktų NVSC 2020 m. rugsėjo 16 d. ir liepos 31 d. patikrinimo aktų buvo matyti, kad kameroje Nr. 90 ir Nr. 102 buvo pelėsio, tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas. Atitinkamai teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl mikroklimato kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

28. Dėl grotų įrengimo teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET), 14.1 papunktyje nustatyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Atitinkamai teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

29. Dėl to, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo įrengtų kopėtėlių, teismas pažymėjo, kad aptariamas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei teisės aktai, nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja, jog dviejų aukštų gultai turi būti su apsaugomis ir kopėtėlėmis, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kopėtėlių ir apsaugos nebuvimas galėjo sukelti pareiškėjui papildomus nepatogumus, ir kad ši aplinkybė turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.

30. Dėl pareiškėjui į kameras neišduodamų priemonių kamerų švarai palaikyti, teismas atkreipė dėmesį, jog NVSC 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte nurodė, jog į Šiaulių TI pristatytiems asmenims išduodant inventorių yra užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrenginiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“. Išduodant inventorių kiekvienas asmuo turi galimybę patikrinti išduodamą jam inventorių. Be to, kameras valė patys nuteistieji, o priemonėmis aprūpino Saugumo valdymo skyriaus specialistai. NVSC 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus kameras buvo nustatyta, jog jose buvo valymo priemonės. Be to, jos, atsakovo atstovo teigimu, papildomai išduodamos esant asmenų prašymui. Iš byloje pateiktos pažymos apie pareiškėjo skundus ir prašymus, gautus įstaigoje nustatyta, jog pareiškėjas tokių prašymų (dėl valymo priemonių išdavimo) įstaigai neteikė. Atitinkamai teismas šį neindividualizuotą ir nepagrįstą argumentą atmetė.

31. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat skundėsi, jog įstaigoje yra neregistruojami (išmetami) asmenų skundai, tačiau pabrėžė, jog pareiškėjas net apytikriai nenurodė, dėl ko skundėsi, kokiems pareigūnams teikė skundus (nenurodė jų vardų ar pavardžių, laipsnių, pareigybių), nei kada (bei dėl kokių aplinkybių) tariamus skundus teikė. Be to, iš aukščiau minėtos pažymos teismas nustatė, jog įstaigoje buvo registruojami ir paties pareiškėjo skundai, tad šis pareiškėjo argumentas atmestas kaip nekonkretizuotas ir nepagrįstas.

32. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neginčijo, jog turėjo galimybę pasivaikščioti vieną valandą. Pabrėžė, jog privalomo suoliukų ar sporto inventoriaus įregimo pasivaikščiojimo kiemuose (kaip ir pačių kiemelių ploto) teisės aktai nereglamentuoja, todėl aplinkybė dėl šio inventoriaus nebuvimo negalėjo būti pripažinta teisės aktų pažeidimu, be to, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų dėl nurodytų aplinkybių (dėl suoliukų) teikęs skundus įstaigos administracijai, to nenurodė ir pareiškėjas.

33. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus (atsižvelgiant į minėtą Šiaulių TI pažymą dėl pareiškėjo skundų ir prašymų, taip pat į tai, jog pats pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kam teikė tokio pobūdžio skundus), neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo išsiskalbti rūbus laikė nepagrįstais.

34. Dėl Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI pareiškėjui neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką ir pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais Lukiškių TI-K objektyviai galėjo būti pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Pabrėžė, jog atsakovo atstovas nurodė, jog kameroje Nr. 257 sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kaip atskira kabina su durimis, todėl laikotarpiu, kai jis buvo laikomas minėtoje kameroje, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeidžiamas, tačiau atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos kitais laikotarpiais, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 13 parų. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu kamerose buvo ir vienas, tad vertino, jog jo neigiami išgyvenimai objektyviai būtų buvę didesni, jeigu tuo metu su juo būtų laikomi kiti asmenys.

35. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 21, 24, 28, 38, 40, 64, 67, 89, 92 ir TLK-5, iš atsakovo atstovo pateiktos sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 buvo matyti, jog joje nurodytos konstrukcijos (mūrinė sienelė ar OSB plokštė), kurios atitveria sanitarinio mago patalpą nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas pažymėjo (bei pateikė aplinkybes pagrindžiančias fotonuotraukas), kad kamerose Nr. 21, 28, 38, 92 sanitarinių mazgų įėjimai atitverti durimis, tačiau likusiose kamerose – užuolaidomis, kurios yra tvarkingos, iki pat žemės. Teismas pabrėžė, kad pagal EŽTT praktiką užuolaidų įrengimas neužtikrina asmenų privatumo, todėl šiuo atveju pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą laikotarpiais, kai jis nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa turi tinkamas duris (atitinkamai pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas kamerose Nr. 24, 40, 38, 64, 67 ir 89 ir TLK-5 (dėl kurios atsakovo atstovas nepasisakė)). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Šiaulių TI 227 paras buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas.

36. Teismas akcentavo, kad teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, jog tualetas turi būti įrengtas kaip sėdimas, todėl teismas šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakako pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažino, kad privatumo sanitariniame mazge Lukiškių TI-K (13 parų) ir Šiaulių TI (227 paras) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Be to, paminėta, jog pareiškėjas skunde ne tik nenurodė, kodėl iš atsakovo atstovų turi būti atlygintina būtent jo prašyta suma (31 000 Eur), tačiau ir nurodė skirtingą sumą, kurią prašoma atlyginti dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (1 000 ir 5 000 Eur). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo aspektus bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, į tai, jog pareiškėjas įvairias laikotarpiais kamerose buvo laikomas vienas, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas vertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis – 520 Eur (atitinkamai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteista 30 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, – 490 Eur).

III. 38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

39. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 490 Eur neturtinei žalai atlyginti, arba ši suma turėtų būti bent jau mažintina. Šiaulių TI teigimu, užuolaidos, kuriomis atitveriami sanitariniai mazgų įėjimai, yra ne medžiaginės, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, kuri yra nepermatoma, o dėl pakankamai didelio svorio, stabili, neblaškoma vėjo ir pan. Todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu juo, privatumą. Tai, kad užuolaidos apima visą įėjimo plotą bei dengia visą įėjimą nuo apačios iki sanitarinio mazgo atitvėrimo aukščio patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodo, kad turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.

40. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Šiaulių TI sanitariniai mazgai atskirti tinkamai, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo EŽTT teiginį, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Priešingai nei nurodytoje byloje, Šiaulių TI sanitariniai mazgai iš esmės atitverti OSB plokštėmis arba mūrinėmis sienelėmis ir tik sanitarinio mazgo įėjimai, t. y. plotas, ne didesnis, nei įprastai užima durys, atitvertas užuolaida. Taigi, atsakovo atstovo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina privatumą naudojantis juo ne tik pagal nacionalinę teisę, bet ir pagal EŽTT praktikos reikalavimus.

41. Atsakovo atstovas nurodo, kad duomenų, jog kas nors pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, neperspėjęs praskleistų užuolaidas, nėra, to nenurodo ir pats pareiškėjas, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisė privačiai naudotis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas jokių skundų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, atsakovui neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio lygio išgyvenimus, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

42. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo Šiaulių TI apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą laikyti pagrįstu ir padidinti neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pareiškėjo nuomone, už 1 dieną praleistą tokiomis sąlygomis priteistina 10 Eur, t. y. pareiškėjas prašo neturtinės žalos sumą padidinti iki 2 270 Eur. Taip pat pareiškėjas prašo teismo skirti Šiaulių TI baudą už piktnaudžiavimą esama padėtimi, dėl dangstymosi melagystėmis, nepagarba teismui, slepiant bylai aktualius įrodymus. Pareiškėjas nurodo pridedantis dokumentus, kurie patvirtina, jog kreipėsi į Šiaulių TI dėl sanitarinio mazgo įrengimo.

43. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas teikdamas procesinius dokumentus, nepateikė teismui teisingos informacijos, kuri susijusi su bylos medžiaga. Pareiškėjas teigia, kad nei viename teisės akto reikalavime nėra nurodyta, kad sanitarinis mazgas gali būti atitvertas užuolaida, t. y. teisės akto pažeidimas. Pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas, nes buvo kalinamas daugiavietėse kamerose ir kiti asmenys galėjo atidengti užuolaidą, o taip buvo atsitikę ir ne kartą. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas minimaliai įvertino padarytą neturtinę žalą, tačiau pareiškėjo išgyvenimų intensyvumas įrodo tai, kad neatlaikęs patirtų išgyvenimų, kančių buvo priverstas imtis kraštutinių priemonių – skelbti bado akciją dėl daugumos esamų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas I. M. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI, priteisimo.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 520 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K 13 parų ir Šiaulių TI 227 paras jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

46. Atsakovo atstovas Šiaulių TI iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pareiškėjo privatumo pažeidimu ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir būdu, prašo pakeisti teismo sprendimą arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą.

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų.

48. Kaip minėta, Šiaulių TI pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija šiais aspektais – teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, taip pat, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui apskritai neturėjo būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais arba priteisiama suma turėjo būti mažinama.

49. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

50. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

51. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, pažymi, kad į bylą pateikti duomenys (Šiaulių TI Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145, kamerų fotonuotraukos) patvirtina, jog Šiaulių TI kamerose (ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 21, 24, 28, 38, 40, 64, 67, 89, 92 ir TLK-5) sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti mūrine sienele, OSB arba PDF plokšte ir yra uždari (su durimis kamerose Nr. 21, 28, 38, 92 arba įėjimo anga uždengta užuolaida), atitvėrimo konstrukcijos aukštis kamerose yra nuo 1,70 iki 2,40 m (b. l. 75–83).

Šiaulių TI paaiškino, kad užuolaidos, kuriomis atitveriami sanitariniai mazgų įėjimai, yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, kuri yra nepermatoma, o dėl pakankamai didelio svorio yra stabilios, be to, užuolaidos buvo įrengtos tik įėjimo durų vietoje ir apima visą įėjimo plotą bei dengia visą įėjimą nuo apačios iki sanitarinio mazgo atitvėrimo viršaus. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą laikotarpiais, kai jis nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa turi tinkamas duris, t. y. sprendė, kad atitinkamai pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas kamerose Nr. 24, 40, 38, 64, 67, 89 ir TLK-5 (dėl kurių atsakovo atstovas nepasisakė).

Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI 227 paras buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Teisėjų kolegija, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi, kaip matyti iš minėtos Šiaulių TI Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145, kamerose Nr. 24, 40, 38, 64, 67 ir 89 buvo įrengta aukšta nuo 1,70 iki 2,40 m mūrinė sienelė, „plastikinė d.“ arba OSB plokštė, o kaip matyti iš fotonuotraukų ir nurodė pats atsakovo atstovas procesiniuose dokumentuose, įėjimui uždengti buvo įrengtos užuolaidos.

Pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas nepasisakė dėl kameroje Nr. TLK-5 esančio sanitarinio mazgo įrengimo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad į šią kamerą pareiškėjas buvo perkeltas 2020 m. birželio 15 d. ir tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 21, t. y. kameroje Nr. TLK-5 buvo laikinai, trumpą laiko tarpą. Aplinkybės, kad kamerose, kuriose sanitariniame mazge nebuvo durų, buvo įrengtos užuolaidos neginčija ir pats pareiškėjas. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengti taip, jog naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pareiškėjo privatumo užtikrinimu, sutinka su Šiaulių TI pozicija, kurią patvirtina tiek EŽTT praktika (2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.), tiek naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-670-415/2021, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-238-822/2020), kad šios nutarties 52 punkte nurodytas sanitarinių mazgų įrengimas atitinka minimalų privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimą, nes nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais Šiaulių TI, yra nepagrįsta.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo bei nenustatytas neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktas, taigi nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą šiuo aspektu.

55. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju Šiaulių TI apeliacinį skundą tenkina ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikina teismo sprendimo dalį, kuria konstatuotas pažeidimas dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Šiaulių TI pažeidimas ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteista 490 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo I. M. skundas tenkintas iš dalies ir priteista pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 490 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, ir pareiškėjo I. M. skundą atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė