2021-03-17 Nr. AB-5553-3-62-3-03056-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-133-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03056-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) viršininko 2020 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 20-TE-770 „Dėl K. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), pripažįstant atleidimą neteisėtu; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja prašymą grindė tuo, jog Įsakymas jai asmeniškai ir pasirašytinai nebuvo įteiktas, į Policijos duomenų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) jis buvo įkeltas 2020 m. spalio 29 d. arba 2020 m. spalio 30 d. Kadangi Įsakyme jos atleidimo data nurodyta 2020 m. lapkričio 2 d., pareiškėja vertino, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes jos teisių pažeidimas prasidėjo 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 71 straipsnis numato vieno mėnesio apskundimo terminą, nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie jo pažeistas teises. Jei teismas vertins, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, pareiškėja prašė jį atnaujinti, nes jis praleistas nežymiai, o atsakovas jai paaiškino, jog vieno mėnesio terminas Įsakymo apskundimui nuo įspėjimo įteikimo yra nesvarbus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjos K. K. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas aptarė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios normos taikymo aspektu ir nustatė, kad Kauno AVPK 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 20-S-25955 teismą informavo, kad DVS priemonėmis Įsakymas pareiškėjai buvo perduotas 2020 m. spalio 28 d., apie Įsakymą pareiškėja turėjo žinoti iš Atsiskaitymo lapelio projekto, su kuriuo susipažino 2020 m. spalio 30 d. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai (vidaus dokumento 20-IL-36204 istorija, iš https://dvs.policija.lt/) patvirtina aplinkybę, jog su Kauno AVPK Valdymo organizavimo skyriaus suformuotu Atsiskaitymo lapeliu (toliau – ir Atsiskaitymo lapelis) pareiškėja susipažino 2020 m. spalio 30 d. Atsiskaitymo lapelyje, be kita ko, nurodoma Įsakymą priėmusi institucija, Įsakymo priėmimo data, numeris ir turinys. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja 2020 m. spalio 30 d. Valdymo organizavimo skyriaus atsakingiems specialistams grąžino Pareigūno tarnybinį pažymėjimą, Policijos pareigūno ženklą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja apie Įsakymą sužinojo vėliausiai 2020 m. spalio 30 d., todėl paskutinė skundo dėl Įsakymo panaikinimo padavimo teismui diena buvo 2020 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgęs į tai, kad skundą teismui pareiškėja pateikė 2020 m. gruodžio 1 d., teismas sprendė, jog pareiškėja praleido terminą jam paduoti.

Teismas aptarė ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu ir įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes (atsakovo atstovo suteiktą klaidinančią informaciją apie termino svarbą, Statuto 71 straipsnyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą nuo sužinojimo apie pažeistas teises dienos) sprendė, jog nagrinėjamu atveju termino praleidimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis priežastimis, o nepagrįstą delsimą laikė kliūtimi praleistam terminui atnaujinti.

Kadangi pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis, teismas atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjai terminą Įsakymui apskųsti, priimti patikslintą skundą nagrinėti.

Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, tik viena diena, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas vadovaujantis bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, taip pat siekiant pašalinti prielaidas neproporcingam pareiškėjos teisių suvaržymui, sudarant realią galimybę įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-759-492/217 suformuota praktika;

2. Pareiškėjai yra panaikinta prieiga prie buvusio elektroninio pašto, Įsakymas jai asmeniškai ir pasirašytinai nebuvo įteiktas, į DVS jis gal ir buvo įkeltas 2020 m. spalio 29 d. arba 2020 m. spalio 30 d., ši aplinkybė buvo nurodyta teismui, teikiant patikslintą skundą. Nepagrįstas teismo argumentas, kad Atsiskaitymo lapelio projektas pareiškėjai įteiktas 2020 m. spalio 30 d., todėl tai laikytina Įsakymo įteikimo data. Atsiskaitymo lapelis gautas pradėjus domėtis, ar atsakovas tinkamai atsiskaitė su pareiškėja, atleisdamas ją iš pareigų, 2020 m. lapkričio 6 d. kreiptasi į Policijos departamento buhalteriją ir elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 6 d. gauti atsiskaitymo duomenys. Vertinant, kad tai susiję su Įsakymo įteikimo diena, tai laikytina, kad vieno mėnesio terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 7 d. Ši aplinkybė leistų daryti prielaidas, kad nėra praleistas vieno mėnesio terminas skųsti neteisėtą atleidimą, nes apie pažeistas pareiškėjos teises galutinai sužinota iš Atsiskaitymo lapelio – 2020 m. lapkričio 6 d. arba 2020 m. lapkričio 4 d. gavus galutinį atsiskaitymą pervedant lėšas į banką. Paskutinė diena skundui pateikti buvo 2020 m. gruodžio 2 d., kadangi tą dieną pareiškėja ketino ginčyti neteisėtą atleidimą, jeigu paaiškėtų, kad nesumokėta žadėta kompensacija už 13 lapkričio mėnesio dienų. Gavusi Atsiskaitymo lapelį bei supratusi, kad kompensacija nesumokėta, pareiškėja nusprendė ginčyti pažeistas teises;

3. Vienintelė priežastis dėl kurios skundas nustatytu terminu nebuvo pateiktas – suklydimas, nes Įsakyme nėra išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl pagrįstai manyta, jog apskundimo terminas skaičiuojamas nuo Įsakyme nurodytos atleidimo datos (2020 m. lapkričio 2 d.). Teismas nesiaiškino, koks pareiškėjos elgesys lėmė termino skundui paduoti praleidimą, nenurodė, kodėl neteisingai pasielgė pareiškėja ir kaip ji turėjo pasielgti vienu ar kitu atveju. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tinkamai įteiktus dokumentus, kurie sukelia teisines pasekmes darbuotojui;

4. Nesuprantama, kodėl teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas. Teismas turėjo įvertinti, kad Kauno AVPK pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias pareigūno atleidimą iš tarnybos Statuto 72, 76 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su pareiškėjos gautu įspėjimu dėl atleidimo (2020 m. spalio 13 d.), atliko atsakovo advokato vaidmenį, nes iš pirminių skundo dokumentų matyti, kad atleisti darbuotoją galima tik po mėnesio, kai jam įteiktas pranešimas apie atleidimą, t. y. tik 2020 m. lapkričio 13 d. Teismas turėjo vertinti, kad dėl pažeistos atleidimo iš vidaus tarnybos tvarkos, pareiškėja neteko dalies pareiginio darbo užmokesčio, pažeistos pareigūnui nustatytos jo teisių apsaugos garantijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjos K. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Įsakymas DVS priemonėmis pareiškėjai buvo perduotas 2020 m. spalio 28 d., su Atsiskaitymo lapeliu, kuriame, be kita ko, nurodoma Įsakymą priėmusi institucija, Įsakymo priėmimo data, numeris ir turinys, pareiškėja susipažino 2020 m. spalio 30 d. Tą pačią dieną pareiškėja Valdymo organizavimo skyriaus atsakingiems specialistams grąžino Pareigūno tarnybinį pažymėjimą, Policijos pareigūno ženklą. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja apie Įsakymą, jo turinį sužinojo 2020 m. spalio 30 d., o į teismą 2020 m. gruodžio 1 d. kreipėsi praleidusi ABTĮ nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su atsiskaitymo su ja data (2020 m. lapkričio 6 d. arba 2020 m. lapkričio 4 d.), ar atleidimo data (2020 m. lapkričio 2 d.) pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinio aplinkybių vertinimo nekeičia, nes teisines pasekmes pareiškėjai sukelia Įsakymas, todėl nuo sužinojimo apie jį momento yra skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsni 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama pasinaudoti savo teise į gynybą, o nurodytos termino praleidimo priežastys nevertintinos kaip svarbios ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme: suklydimas, kad būtent Įsakymas, o ne atsiskaitymas su pareiškėja, ar atleidimo iš pareigų data, sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir jį reikia skųsti, negali būti vertinamas kaip objektyvios termino skundui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios, juolab, kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos nurodytą argumentą, kad terminas praleistas nežymiai, atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015). Pabrėžtina, jog priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-759-492/217 suformuota praktika nėra pagrindo vadovautis, nes pareiškėjos nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios (šioje byloje, priešingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eAS-759-492/217, nėra nustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių).

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su pažeista atleidimo iš vidaus tarnybos tvarka, netekta dalimi pareiginio darbo užmokesčio, pažeistų pareigūnui nustatytų jo teisių apsaugos garantijų, pažymi, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija dėl minėtų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius