N-261-1189-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N261-1189/2012

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00176-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. C. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimo V. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. C. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. C. 2010 m. birželio 8 d., apie 2 val., Palangoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, būdamas neblaivus (0,46 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutarimu V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog V. C. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes netrukus po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo daryta medicininė apžiūra paneigė pirminius alkotesteriu nustatytus duomenis.

II. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į pirminį policijos pareigūnų atliktą neblaivumo testą ir nesprendė galimybės skirti neblaivumo patikrinimų išvadų ekspertizės. Institucijos įsitikinimu, pirminis neblaivumo (girtumo) patikrinimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti svarbesnis už gydymo įstaigoje atliktą patikrinimą, praėjus 50 minučių nuo įvykio pradžios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą tenkino. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad iškilusios abejonės dėl V. C. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikintas, o byla grąžinta tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Palangos miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu V. C. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė 1000 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas pažeidėjo teiginius, jog jis vairavo blaivus, pripažino paneigtais tiek pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenimis (b. l. 7), tiek juos patvirtinančiais specialisto išvada (b. l. 19) bei ekspertizės aktu (b. l. 57-58). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog net, jei pareigūnų patikros metu, nebuvo praėję 15 min. nuo to laiko, kai V. C. vartojo alkoholį, į medikus jis kreipėsi nepraėjus valandai nuo tada, kai buvo sustabdytas pareigūnų, ir, remiantis eksperto išvada, iškvepiamame ore esanti alkoholio koncentracija ir jos mažėjimas tikrinant specialistui patvirtino, jog tikrinamas policijos pareigūnų V. C. buvo neblaivus, be to, atlikti tikslesnį tyrimą – duoti biologinės terpės bandinį V. C. pats atsisakė (b. l. 19). Įvertinęs visus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendė, jog V. C. 2010 m. birželio 8 d., 2.00 val., automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

III. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. C. (toliau – ir apeliantas) prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikinti.

Skunde (b. l. 78-79) nurodo, kad konkrečių įrodymų apie tai kada, po kiek laiko buvo išgėręs, byloje nėra, yra tik teiginiai nieko neįrodantys. Alkotesteris Lion alcol meter 500, serijos Nr. 19134, parodė 0,46 promilių girtumą. Paprašius leisti pūsti dar kartą, policijos pareigūnai V. C. to neleido, tada jis sutiko su jų parodymais, tačiau ne su savo girtumu. Jis pasirašė, kad galėtų kuo skubiau vykti į ligoninę ir išsitirti savo būklę. Ligoninėje nustatė kad yra blaivus (2.50 val. buvo nustatyta 0,36 promilės etilo alkoholio iškvepiame ore, o 3.10 val. – 0,25 promilės). Taigi, turėtų būti remiamasi ligoninėje atliktu neblaivumo nustatymo aktu.

Į teismo posėdžius atvykti negalėjo, nes per pirmąjį posėdį gulėjo psichiatrijos ligoninėje su ūmios psichozės diagnoze. Per du kitus posėdžius jau gydėsi ambulatoriškai, tačiau vartojo ir tebevartoja daug vaistų, 6 mėnuo, kaip gali būti tik savo šeimoje, kol kas negali lankytis viešose vietose, bendrauti su žmonėmis. Apie negalėjimą dalyvauti posėdžiuose teismas iš anksto visada būdavo informuotas. Tačiau Palangos miesto apylinkės teismas nutarė, kad svarbios priežasties, dėl kurios V. C. negalėtų atvykti dalyvauti paskutiniame posėdyje, nėra ir nutarė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Atsiliepime (b. l. 89) į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo šio skundo netenkinti ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas nutarime aiškiai išdėstė kokiais įrodymais remdamasis priėmė nutarimą V. C. atžvilgiu. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog posėdžio dieną 2012 m. balandžio 30 d. V. C. į teismą negalėjo atvykti dėl svarbios priežasties nenustatė, o prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas negavo. V. C. teigia, kad automobilį vairavo blaivus, ir anot jo( tai įrodo pakartotinio blaivumo tikrinimo medicinos įstaigoje aktas. Siekdamas nustatyti, ar V. C. vairavimo metu buvo neblaivus, ir byloje esant prieštaringiems duomenims (policijos pareigūnų 2.04 val. prietaisu nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilių), 2.50 val. medikų atlikto patikrinimo išvada – blaivus), Palangos miesto apylinkės teismas skyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatras pateikė išvadą, kad vairavimo momentu V. C. buvo neblaivus. Taigi, byloje esantys prieštaravimai buvo pašalinti, todėl teismas pagrįstai pripažino V. C. kaltu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Skundžiamu Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu V. C. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. administracinė byla Nr. N261-3165/2009), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. administracinė byla N62-3686/2008).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, siekiant pašalinti byloje surinktų įrodymų prieštaringumą, t. y. svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę, kadangi ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.

Palangos miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu pripažino V. C. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams. Teismas pažeidėjo teiginius, jog jis vairavo blaivus, pripažino paneigtais tiek pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenimis (b. l. 7), tiek juos patvirtinančiais specialisto išvada (b. l. 19) bei ekspertizės aktu (b. l. 57-58). Teismas pripažino, kad į medikus V. C. kreipėsi nepraėjus valandai nuo tada, kai buvo sustabdytas pareigūnų, ir, remiantis eksperto išvada, iškvepiamame ore esanti alkoholio koncentracija ir jos mažėjimas tikrinant specialistui patvirtino, jog, tikrinamas policijos pareigūnų, V. C. buvo neblaivus, be to, atlikti tikslesnį tyrimą – duoti biologinės terpės bandinį V. C. pats atsisakė (b. l. 19). Taigi, kaip matyti, šiuo Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu galutinai pašalinti byloje surinktų įrodymų trūkumai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi (2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2011 m. kovo 1 d., o nuo 2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d. ši dalis laikoma penktąja), kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirminiu 2010 m. liepos 12 d. nutarimu Palangos miesto apylinkės teismas V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi šį nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 str. 1 d.) turi būti skaičiuojamas iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2011 m. rugsėjo 23 d. Palangos miesto apylinkės teismas V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą pakartotinai išnagrinėjo 2012 m. balandžio 30 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl darytina išvada, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje duomenų, kad, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, būtų pratęstas terminas nuobaudos skyrimui nėra.

Konstatavus, jog nuobauda V. C. paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytam nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo teisena yra negalima, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 7 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą V. C. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti.

V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys