8da8539e-ae6f-4cbf-ace4-e1d58beba0bc · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4210-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-01707-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.;74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A.L. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 4-7) nurodė, kad nuo 2010-08-10 iki 2013-11-20 buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose. Buvo paskirtas į 11-Ä bÅ«rį, 2010-08-25 d. perkeltas į 10-Ä nuteistųjų bÅ«rį, 2010-10-27 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į 22-Ä nuteistųjų bÅ«rį.

Pažymėjo, jog nebuvo užtikrintas minimalus patalpų plotas. Pasivaikščiojimų kiemelių plotas apie 250 kv. m. ir juo gali naudotis 250-300 asmenų. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose beveik visi asmenys rÅ«ko, nerÅ«kantiems asmenims ar rÅ«kantiems su tinkama ventiliacija patalpų nėra. Pažymėjo, jog yra įrengtas atskiras tualetas, kuriame įrengti 3 tualetai bei 2 pisuarai ir prausimosi kranai. Tualetai nėra atitverti sienelėmis, nėra durų, neįrengta juose ir ventiliacija. Teigė, kad duÅ¡u, kuriame nėra pertvarų, gali naudotis 250-300 nuteistųjų vienÄ kartÄ per savaitę, kitos galimybės pasinaudoti Å¡iltu vandeniu nėra.

Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje didelė drėgmė, todėl rÅ«bai dažnai supelija, čiužiniuose yra parazitų, patalpoje - graužikų, tarakonų, ko pasėkoje neįmanoma miegoti. Draudžiama su savimi turėti nuosavus pledus. Pataisos namuose nėra nuteistiesiems papildomų užsiėmimų, iÅ¡skyrus du kartus per savaitę skirta valanda sportui ir vienÄ kartÄ galima pasinaudoti biblioteka. Taip pat nurodė, kad pareigÅ«nai netinkamai elgiasi su nuteistaisiais. Tokiu bÅ«du buvo ir yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Dėl to patyrė neturtinę žalÄ , didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogėjo sveikata, sutriko miegas ir visavertis gyvenimas.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti.         Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10-15). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės pataisos namus atvyko 2010-08-10 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu 2010-08-18 d. buvo paskirtas į 11-Ä bÅ«rį, 2010-08-25 d. perkeltas į 10-Ä nuteistųjų bÅ«rį, 2010-10-27 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į 22-Ä nuteistųjų bÅ«rį.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 22-e nuteistųjų bÅ«ryje gyveno 2 gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosios patalpos plotas 144,92 m2, buvo įrengta 36 gyvenamosios vietos. 22-as bÅ«rys, kuriame pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, susideda iÅ¡ eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo (apie 170 kvadratinių metrų), kur nuteistieji turi galimybę visÄ dienÄ vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves.

Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“, kuri savo gamybinę veiklÄ vykdo pataisos namų teritorijoje. Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vienÄ iÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.          22 bÅ«rio sanitarinio mazgo patalpoje, įrengti 3 klozetai ir 2 pisuarai.

Tarp klozetų įrengtos pertvaros. Prausykloje yra įrengtas duÅ¡as, pastatyta skalbimo maÅ¡ina, įrengti penki Å¡alto vandens čiaupai. Pastatas pastatytas 1985 metais, kapitaliai rekonstruotas nebuvo. Sanitariniai mazgai turi atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , todėl sanitariniuose mazguose tinkama ventiliacija užtikrinama. Kadangi tinkama sanitarinių mazgų ventiliacija užtikrinama, sanitariniuose mazguose nesikaupia drėgmė ir blogas kvapas. 22 bÅ«rio nuteistieji nėra skundęsi, jog jiems kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, nei vienas nelaukė eilėje, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higienos reikalus.        PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad atliekant bausmę 22 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose beveik visi asmenys rÅ«ko, Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis.

Tabako kontrolės įstatymas draudžia bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Todėl teiginys neturi pagrindo.       Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2014 m. spalio mėnesį, 2012 m. kovo mėn. atliko Marijampolės pataisos namų patikrinimus, įvertinant objekto atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams (aktai pridedami) ir pažeidimų nenustatė.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2010-08-10 iki 2013-11-20.          Atsakovas atsiliepime prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b.l. 10-15), nes pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2010 m. rugpjūčio 10 d., ir atsakovas praÅ¡o ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui (vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d.) taikyti senaties terminÄ , kadangi dauguma įstaigos dokumentų, pasibaigus saugojimo terminui sunaikinti ir atsakovas objektyvių duomenų pateikti negali.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis laikymo sÄ lygomis nuo 2010-08-10 iki 2013-11-20.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto į Marijampolės PN administracijÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Marijampolės PN administracijos.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios, t.y. nuo 2010-08-10 (b.l. 16), tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015-09-02 (b.l. 4). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-08-10 iki 2012-09-02 taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, aplinkybės susijusios su Å¡iuo laikotarpiu teismo nevertintinos, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Taigi sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2012-09-03 iki 2013-11-20.

ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jis buvo laikomas perpildytoje patalpoje, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo sÄ lygos. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.          Bylos duomenys patvirtina, kad 22 bÅ«ryje pareiÅ¡kėjui buvo skirta gyvenama vieta antroje gyvenamojoje patalpoje (patalpų schemos kopija b.l. 25, schemoje pažymėta 3-1). Patalpos plotas  144,92 m2.  Šioje gyvenamojoje patalpoje įrengtos 36 gyvenamosios vietos.

Todėl užtikrinant anksčiau paminėtus reikalavimus 22 bÅ«rio antroje gyvenamojoje patalpoje galėtų gyventi: 144,92 / 3,1 = 46,75 nuteistieji. Atsižvelgiant į pateiktÄ Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininko pažymÄ (b.l.

17) nustatyta, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu 22 būrio antroje gyvenamojoje patalpoje vienam nuteistajam teko 4,026 m2 gyvenamojo ploto. Taigi, pareiškėjo buvimo 22 būrio antroje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiais buvo užtikrinamas minimalaus ploto reikalavimas vienam nuteistajam.        Marijampolės pataisos namuose nuteistieji į būrius skirstomi vadovaujantis Diferencijuoto skirstymo schema (b.l. 29-30), taip pat atsižvelgiama į vietų skaičių būryje bei kitas išskirtines aplinkybes.

Dauguma pareiÅ¡kėjo pateiktų citatų, kalinimo sÄ lygų tema, yra iÅ¡ bylų(-los), kur nagrinėjamos sÄ lygos kamerų tipo patalpose t. y. tardymo izoliatoriuose arba pataisos namų baudos izoliatoriuje. Kamerų tipo patalpose nuteistieji neturi teisės laisvai judėti po kitas patalpas ar teritorijas, jie kameroje (vienoje patalpoje) praleidžia apie 95 proc. paros laiko ir turi tik trumpus pasivaikščiojimus nustatytu laiku nedideliuose kiemeliuose.Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemÄ ) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse - pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

Todėl Å¡iam kalinimo tipui Europos žmogaus teisių teismas yra suformavęs visiÅ¡kai kitokiÄ jurisprudencijÄ , nei nurodo pareiÅ¡kėjas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsakovas pagrįstai akcentuoja, jog bausmės atlikimo Marijampolės PN 10, 11, 22 bÅ«rio nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Marijampolės PN bendrosios sÄ lygos, t. y., kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Be to, pabrėžtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Marijampolės PN bÅ«riai, kuriuose pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, susideda iÅ¡ eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo, kur nuteistieji turi galimybę vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ papildė nemaži kitų bÅ«riui priklausančių patalpų plotai bei pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė.

PareiÅ¡kėjas Å¡iais aplinkybes nutyli. Pats pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 47). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas prašė perkelti jį į kitÄ bÅ«rį dėl nepakankamo ploto ar blogų kalinimo sÄ lygų. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog yra įrengtas atskiras tualetas, kuriame įrengti 3 tualetai bei 2 pisuarai ir prausimosi kranai. Tualetai nėra atitverti sienelėmis, nėra durų, neįrengta juose ir ventiliacija.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 22 bÅ«rio sanitarinio mazgo patalpoje, įrengti 3 klozetai ir 2 pisuarai. Tarp klozetų įrengtos pertvaros. Prausykloje yra įrengtas duÅ¡as, pastatyta skalbimo maÅ¡ina, įrengti penki Å¡alto vandens čiaupai. Pastatas pastatytas 1985 metais, kapitaliai rekonstruotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ bÅ«riuose nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam bÅ«tų kilę problemų ir jis bÅ«tų skundęsis dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, dėl to, kad reikia laukti eilėje, ar dėl to, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higieninius reikalus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).Byloje esantys įrodymai, t.y. 2015-09-15 pažyma Nr. 55/04-463 patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Pataisos įstaigoje į psichologinę tarnybÄ dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos nebuvo kreipęsis (b.l. 47).

Teismui pateiktų pažymų (b.l. 47, 48) duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teiginių apie jo iÅ¡vardintus pergyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , kurių tiesiogine priežastimi bÅ«tų bausmės atlikimo sÄ lygos. Kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog pasivaikščiojimų kiemelių plotas apie 250 kv. m. ir juo gali naudotis 250-300 asmenų.

Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, o sportuoti nuteistiesiems Pataisos įstaigoje yra įrengtas sporto aikštynas kuriame visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti (b.l. 27, 28), todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas akcentuoja, jog Pataisos įstaigoje gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose rūkoma, o patalpų, skirtų rūkymui, įrengta nėra.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Taigi Pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Pataisos įstaigos visų bÅ«rių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos.

Ä® bylÄ pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose, gyvenamuosiuose bÅ«riuose, valgykloje ir kitose patalpose kur buvo atliekamas patikrinimas nebuvo rÅ«koma, visur buvo iÅ¡kabinti įspėjamieji ženklai. Taip pat, minėtame protokole pažymėta, kad lauke yra įrengtos rÅ«kymo vietos su nuorodomis „RÅ«kymo vieta“ (b.l. 36-37). PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis.

Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose nuteistieji rūko atmestini kaip neįrodyti.Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje didelė drėgmė, todėl drabužiai pelija. Taip pat pažymėjo, kad čiužiniuose yra parazitų, patalpoje - graužikų, tarakonų. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo akte Nr. Pa-65 ir 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akte Nr. PT-342 konstatavo, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b.l 31-35).

Teismas pažymi, jog minėtais aktais, konstatuota, jog Pataisos įstaigoje laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b.l. 31-35). PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų gyvenamojoje patalpoje atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.). Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, jog Pataisos įstaigoje nėra jokių papildomų užsiėmimų.

Ä® bylÄ pateikti atsakovo dokumentai patvirtina, kad pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka (2014 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 4/07-18, ( b.l. 26), 2014 m. liepos 21 d. Nr. 14/07-2396 Socialinės reabilitacijos programų vykdymo grafikas (b.l. 27)), atsiliepime nurodoma, kad nuteistieji gali lankyti Pataisos įstaigoje veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę bei kitas laisvalaikiui skirtas erdves, taip pat nuteistieji gali lankyti vienÄ iÅ¡ kelių pasirinktinai socialinės reabilitacijos programų, kurių metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos.PareiÅ¡kėjas teigia, kad atvykstant ar iÅ¡vykstant iÅ¡ Marijampolės pataisos namų, daromos asmens apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Toks pareiškėjo argumentas atmestinas. 2014 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PT-272 (b.l. 40-42) yra nustatyta, kad nuteistųjų kratų patalpose, kontrolės praleidimo punkto koridoriuje oro temperatūra, santykinė oro drėgme, oro judėjimo greitis atitiko HN 76:2010 reglamentuotas vertes. Kratos patalpose tabako dūmų kvapo nesijautė. Rūbus galima pasidėti ant stalo arba ten ant ten esančių kėdžių. Kratas ir apžiūras atlieka prižiūrėtojai, kitų laisvės atėmimo vietų tarnybų pareigūnai.

Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiÅ«ros metu palaikyti gali bÅ«ti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos vieÅ¡ojo saugumo pajėgų, atsakingų už vieÅ¡Ä jį saugumÄ pareigÅ«nai.  Kratas  ir apžiÅ«ras  atliekantys pareigÅ«nai  privalo bÅ«ti  reiklÅ«s  suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų. Kratų ir apžiÅ«rų metu gali bÅ«ti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai Å¡unys.Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nors ir reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl 120 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Natalja Zelionkienė