8da84c8c-4e1e-44da-ab4a-2a011ed5913e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-664-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11757-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.5; 3.3.2.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumažinimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. civilinėje byloje Nr. 2-150-894/2013 priimto sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo: priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ sÅ«nui K.

S. periodinėmis iÅ¡mokomis po 101 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sÅ«nui sueis pilnametystė, lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieÅ¡kovui, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui M. S. periodinėmis iÅ¡mokomis po 101 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sÅ«nui sueis pilnametystė, lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovei, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko K.

S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečio vaiko K. S. 1 893 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; sumažinti atsakovės Airijos teisme pateikto ieÅ¡kinio sumÄ nuo 3 784 Eur iki 1 893 Eur.

2. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys sudarė taikos sutartį, prašė jÄ patvirtinti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir nutraukti civilinę bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Nustatęs, kad Å¡alims žinomos ir iÅ¡aiÅ¡kintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punkte, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje, taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį ir grÄ Å¾inti civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. PasiraÅ¡yta sutartis neatitinka tikrosios ieÅ¡kovo valios. Sutartis buvo sudaryta teisininko, ieÅ¡kovui, neturinčiam teisinio iÅ¡silavinimo, buvo sunku jÄ objektyviai vertinti. Pradėjus gilintis į sutarties sÄ lygas, skaityti teisės aktus, paaiÅ¡kėjo, kad sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas reikalauja papildomų interpretacijų, o tai gali sÄ lygoti ginÄÄ ateityje. 4.2.

Taikos sutartyje nėra aptartos kitos ieÅ¡kovui aktualios sÄ lygos – atsakovės reikalavimų dėl ieÅ¡kovo įsiskolinimo tolimesnė eiga. 4.3. Taikos sutartis pažeidžia sÅ«naus K. S., kuris Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kovu, interesus, nes įsiskolinimas, kurio ieÅ¡kovas atsisakė sutartimi, yra atsiradęs dėl netinkamai vykdytos jo iÅ¡laikymo prievolės.

5. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, skirti ieÅ¡kovui 2 500 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 5.1. Kai atsakovė pateikė civilinę bylÄ nagrinėjančiam teismui papildomus dokumentus (atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ ), ieÅ¡kovo atstovas, atstovaudamas ieÅ¡kovo interesams, pasiÅ«lė ginÄÄ baigti taikos sutartimi.

IeÅ¡kovo atstovas elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė atsakovei taikos sutarties projektÄ , kurį, Å¡alims pasiraÅ¡ius, ieÅ¡kovo atstovas kartu su praÅ¡ymu patvirtinti taikos sutartį pateikė civilinę bylÄ nagrinėjančiam teismui. Teismui buvo pateiktas tvirtinti ieÅ¡kovo taikos sutarties variantas, kuriame atsakovė atliko savo korekcijas. Taigi sutarties sÄ lygos buvo derinamos tarp Å¡alių ir tik jas suderinus buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis. Taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nėra kitų pagrindų, dėl kurių teismas negalėjo jos tvirtinti. 5.2.

IeÅ¡kovas atskirÄ jį skundÄ grindžia deklaratyviais teiginiais. IeÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovei yra susidaręs už periodÄ iki to momento, kuomet abu Å¡alių vaikai gyveno pas atsakovę, ieÅ¡kinio reikalavimai nėra susiję su ieÅ¡kovo įsiskolinimu atsakovei. 5.3. IeÅ¡kovas nepateikia jo tikrosios valios neatitikimÄ pagrindžiančių argumentų ir (ar) įrodymų, juo labiau, kad jis bÅ«tų buvęs kaip nors suklaidintas ar apgautas. IeÅ¡kovui atstovavo profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas).

Be to, ieÅ¡kovas jau turėjo teisminio bylinėjimosi patirties, kadangi atsakovės bankroto byloje, kurioje ieÅ¡kovas dalyvauja kaip atsakovės kreditorius, jis aktyviai iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ teikdamas skundus. 5.4. IeÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė nepagarbÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su atskiruoju skundu ne dėl to, jog jo paties pasiraÅ¡yta taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios, o tiesiog piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir siekia visais įmanomais bÅ«dais pakenkti atsakovei, vilkinti teismuose kilusius teisinius ginčus.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Ä®statyme taikos sutartis apibrėžta kaip Å¡alių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.

Kadangi esminis Å¡ios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų bÅ«du, tai taikos sutarties sÄ lygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikÅ¡mės, tačiau Å¡alims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. Å¡i sutartis turi Å¡alių teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę.

9. Å alių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginÄÄ Ä¯tvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Å¡alių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylÄ taikos sutartimi. Ä®statyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alys yra iÅ¡naudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Ä®statyme nustatyta, kad teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu ji prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

10. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumažinimo. Å alys raÅ¡tu pareiÅ¡kė norinčios bylÄ baigti taikiai, pateikė abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ 2019 m. sausio 15 d. taikos sutartį. Nustatęs, kad Å¡alims žinomos ir iÅ¡aiÅ¡kintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino 2019 m. sausio 15 d. Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylÄ .

11. IeÅ¡kovo teigimu, taikos sutarties turinys neatitinka tikrosios ieÅ¡kovo valios, pažeidžia sÅ«naus K. S. interesus, taikos sutartyje nėra aptartos kitos ieÅ¡kovui aktualios sÄ lygos – atsakovės reikalavimų dėl ieÅ¡kovo įsiskolinimo tolimesnė eiga. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovo pozicija.

12. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovui visÄ laikÄ , be kita ko ir derinant taikos sutarties sÄ lygas, atstovavo profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo atstovas parengė taikos sutarties tekstÄ . IeÅ¡kovas neteigia, kad taikos sutartis parengta ir pasiraÅ¡yta prieÅ¡ jo valiÄ , jo atstovui nederinant taikos sutarties sÄ lygų su pačiu atstovaujamuoju. IeÅ¡kovas atskirajame skunde dėsto deklaratyvius samprotavimus, kad taikos sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas reikalauja papildomų interpretacijų, tačiau jų nepagrindžia konkrečiais duomenimis ir įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sÄ lygos yra trumpos ir aiÅ¡kios, todėl turėjo bÅ«ti suprantamos teisinio iÅ¡silavinimo neturinčiam ieÅ¡kovui ir jo visapusiÅ¡kai įvertintos taikos sutarties sÄ lygų galutinio suderinimo momentu. IeÅ¡kovo argumentai dėl Å¡alių sÅ«naus K. S. interesų pažeidimo taip pat vertintini kaip nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas neįrodė savo teiginio dėl atsakovės netinkamai vykdytos K. S. iÅ¡laikymo prievolės, Å¡iÄ aplinkybę pagrindžia taikos sutarties sÄ lyga (4 punktas), kuria ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pastaroji taikos sutarties sÄ lyga ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti nesuprantama ar kažkaip kitaip interpretuojama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu dėl neaptartų kitų ieÅ¡kovui aktualių sÄ lygų – atsakovės reikalavimų dėl ieÅ¡kovo įsiskolinimo tolimesnės eigos, kadangi Å¡is klausimas spręstinas toje byloje, kurioje nagrinėjamas tokio pobÅ«džio atsakovės reikalavimas, o ne Å¡ioje byloje. Be to, taikos sutarties 4 punkte yra numatyta, kad ieÅ¡kovas atsisako reikalavimo sumažinti susidariusį vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad Å¡i taikos sutarties sÄ lyga yra neaiÅ¡ki ir reikalaujanti papildomų paaiÅ¡kinimų. Aplinkybė, kad taikos sutartimi ieÅ¡kovas atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, nelemia taikos sutarties neteisėtumo ar ieÅ¡kovo teisių pažeidimo. PrieÅ¡ingai, Å¡alys sudarydamos taikos sutartį, vadovaujasi dispozityvumo principu ir gali sulygti dėl taikos sutarties sÄ lygų, kuriomis atsisakoma visų ar dalies ieÅ¡kinio reikalavimų.

13. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. IeÅ¡kovas, ginčydamas teismo nutartį, kuria patvirtinta Å¡alių laisva valia sudaryta taikos sutartis, nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių taikos sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui. Vien ieÅ¡kovo nuomonės dėl taikos sutarties sÄ lygų jam naudingumo pasikeitimas, nėra teisėtas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria Å¡i taikos sutartis, Å¡alims to praÅ¡ant, buvo patvirtinta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiÅ¡kiant aiÅ¡kiai nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas padavė atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieÅ¡kovas, naudodamasis procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , kreipėsi į aukÅ¡tesnės instancijos teismÄ , siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismÄ negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovui baudÄ CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

15. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Lozoraitytė