2013-03-27 Nr. AB-830-3-61-3-00426-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-329/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00426-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą patikrinti pastate valgyklos ir rūsio patalpų būklę, techninius duomenis, rekonstrukciją, komunikacijas, eksplikuoti pastate esančias valgyklos patalpas pagal 1995 m. sausio 10 d. potvarkį Nr. 15p, perskaičiuoti atkūrimo ir atkuriamąją vertę, nustatyti realiai komerciniame pastate valgyklos ir rūsio vidutinę rinkos vertę, perskaičiuoti mokestinę vertę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti I. Z. skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėja skundą teismui padavė po to, kai 2013 m. sausio 3 d. gavo VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.1.35)s-5412 įformintą sprendimą, priimtą išnagrinėjus jos 2012 m. lapkričio 28 d. skundą, paduotą dėl teritorinio padalinio veiksmų nuo 1994 m. registruojant pastato (valgyklos-parduotuvės), pažymėjimas plane 1E2p, reg. Nr. 97/35954, kadastro duomenis. VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (1.1.35)s-5412 priimtas išnagrinėjus skundą ne Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, ir šis raštas nėra viešojo administravimo subjekto vykdant administravimo funkcijas priimtas teisės aktas ar tokio subjekto priimtas individualus teisės aktas. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, nes rašte paaiškinama, kaip pareiškėja turėtų spręsti iškilusią problemą. Šio rašto pareiškėja teismui neskundžia kaip neteisėto ir nepagrįsto.

Skunde teismui pareiškėja nesutinka su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais jai nuosavybės teise priklausančių patalpų kadastro duomenimis, tačiau nenurodo ir neprašo panaikinti VĮ Registro centro sprendimų, kuriais atsisakyta ištaisyti kadastro duomenis. Iš skundo ir pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėja dėl neteisingų kadastro duomenų teikė skundus registratoriui 2010 m. balandžio 9 d., 2010 m. birželio 30 d. 2010 m. lapkričio 27 d., 2011 m. sausio 28 d., tačiau gautų atsakymų (VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. (1.7./2120/06)s-12 ir 2010 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. (1.7./2120/02)s-2594, VĮ Registrų centro 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. (1.1.38.)s-5227, VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 2011 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. (1.7./2120/01)s-647) teismui neskundžia.

Kita vertus, dėl nurodytų sprendimų skundas turėtų būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą patikrinti pastate valgyklos ir rūsio patalpų būklę, techninius duomenis, rekonstrukciją, komunikacijas, eksplikuoti pastate esančias valgyklos patalpas pagal 1995 m. sausio 10 d. potvarkį Nr. 15p, perskaičiuoti atkūrimo ir atkuriamąją vertę, nustatyti realiai komerciniame pastate valgyklos ir rūsio vidutinę rinkos vertę, perskaičiuoti mokestinę vertę.

Taigi pareiškėja prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą nustatyti statinio (patalpos) kadastro duomenis, t. y. atlikti kadastrinius matavimus – pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 8 straipsnio 3 dalį, kadastro duomenų nustatymo metu išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai, apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą, parengiami statinių aukštų planai, apskaičiuojamos statinio vertės Vyriausybės nustatyta tvarka (t. y. atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė), užpildomos statinių kadastro duomenų formos, parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantys asmenys, jų teisės ir pareigos nustatytos Kadastro įstatymo 11 straipsnyje, ir jame nėra nustatyta, kad VĮ Registrų centras atlieka kadastrinius matavimus. Todėl nesutikdama su nustatytais statinio (patalpos) kadastro duomenimis pareiškėja pirmiausia turėtų kreiptis į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantį asmenį ir po to pateikusi naujus duomenis kadastro tvarkytojui prašyti tuos duomenis patikslinti registre. Pareiškėja taip pat nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto mokestine verte, tačiau skundą padavė nesilaikydama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas) 10 straipsnyje nustatytos skundo dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės padavimo tvarkos, nes nenurodė ir nepateikė teismui šiuo klausimu priimto turto vertintojo sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui.

VĮ Registrų centras nesprendžia dėl nekilnojamojo turto mokesčio dydžio, todėl šis reikalavimas atsakovu nurodytam VĮ Registrų centrui keliamas nepagrįstai. Kita vertus pareiškėja skunde nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kad dėl nekilnojamojo turto mokesčio dydžio kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir gavo kokį nors jos teises pažeidžiantį sprendimą, kuris galėtų būti skundžiamas teismui.

III. Pareiškėja I. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi nesutikdama su VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (1.1.35)s-5412, kuriuo jai nebuvo pasiūlyta jokių parduotuvės-valgyklos vidutinės rinkos vertės bei atkuriamosios vertės pakeitimo būdų. Pareiškėjos manymu, VĮ Registrų centras atitinka ABTĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodytus viešojo administravimo subjekto požymius, o jo parengtas atsakymas laikytinas individualiu teisės aktu (ABTĮ 2 str. 14 d.), skųstinu teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi, kuria pripažinta, kad jos skunde nurodyti reikalavimai nenagrinėtini teismų.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Pažymėtina, jog paduodamas skundą teismui dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pareiškėjas pats pasirenka šių teisių gynimo būdus bei apimtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į teismą po to, kai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras – išnagrinėjo jos 2012 m. lapkričio 28 d. skundą, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti visus neteisingus, klaidingus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis <...>; 2) nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo leidžiama ketvirtadalio pastato rekonstrukciją priskirti visam pastatui; 3) perskaičiuoti pastato atkūrimo ir atkuriamąją vertę; 4) nustatyti teisingą pastato tūrį; 5) nustatyti vidutinę rinkos vertę <...>; 6) įvertinti VĮ Registrų centro Mažeikių filialo veiksmus dėl pastatui suteikto pavadinimo „Parduotuvė-valgykla“. Minėtų aplinkybių kontekste įvertinusi skundo teismui dalyką ir pagrindą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog I. Z., manydama, kad nurodyta administracinė procedūra nedavė siekiamo rezultato – nesukūrė konkrečių materialinių teisinių pasekmių, turi teisę reikšti teismui reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, savo ruožtu teismui kyla pareiga bylos nagrinėjimo iš esmės metu patikrinti, ar VĮ Registrų centrui yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ginčo teisinių santykių srityje, ir ar jie buvo tinkamai realizuoti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 10 straipsnyje, 57 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti bendrieji administracinių bylų proceso principai, įpareigojantys teismą aktyviai dalyvauti bylos procese, padėti asmenims įgyvendinti procesines teises vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikšmingi tuo, kad teismas galėtų realiai užtikrinti asmens pažeistų teisių gynybą ir operatyvų bylos išsprendimą. Iš to seka išvada, jog bylos iškėlimo stadijoje pagrįstai manydamas, kad pareiškėjos suformuluoti reikalavimai nėra pakankamai aiškūs ir išbaigti, Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.), pasiūlydamas jai tam tikrose ribose tikslinti skundą (pvz., ginčyti VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (1.1.35)s-5412 ir pan.).

Kadangi tikrinamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręstas I. Z. skundo priėmimo klausimas, 2013 m. vasario 12 d. nutartis naikinama ir klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė