2026-04-28 Nr. BB-2599-1-01-1-13604-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1237/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13604-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. gynėjo advokato Egidijaus Kiero kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas E. Kieras prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir V. V. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tai lėmė neteisėtos, teisingumo bei proporcingumo principų ir bausmės paskirties neatitinkančios, pačios griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės paskyrimą nuteistajam.

Kasatoriaus nuomone, teismai, atsižvelgdami į bylos faktines aplinkybes, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 2 dalimi, turėjo pareigą savo iniciatyva nustatyti V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ne)buvimą bei tai motyvuoti, tačiau to nepadarė. Dėl nuteistojo veiksmų niekam reali žala nepadaryta, be to, eismo įvykis įvyko tik dėl nesėkmingų nepalankių aplinkybių sutapimo, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, o ne dėl jo neblaivumo.

Taip pat kasatorius mano, kad buvo pažeistos BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, nes buvo apsiribota tik abstrakčia nusikalstamos veikos pavojingumo charakteristika ir visiškai nevertinta, kad nuteistojo veikos pavojingumas yra gerokai mažesnis nei tipinis šios veikos pavojingumas. Nusikalstama veika nėra smurtinė, nepadaryta tiesioginė žala konkretiems nukentėjusiesiems. Be to, nepakankamai individualizuota nuteistojo asmenybė, t. y., kad jis darbingo amžiaus, turi kelis verslus, užsiima visuomenei reikšminga veikla, nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam padarė pirmą kartą. Tai rodo, kad ši veika yra atsitiktinio pobūdžio. Svarbu, be kita ko, ir tai, kad nuteistasis yra sukūręs tvirtus socialinius bei ekonominius ryšius, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju neabejotinai nutrūks.

Pasak kasatoriaus, teismai, nusprendę, kad V. V. turi būti skiriama griežtesnė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, turėjo objektyvų pagrindą įvertinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę ir paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (pavyzdžiui, laisvės apribojimą). Be kita ko, turėtų būti įvertinta ir tai, kad V. V. yra paskirtas me tik laisvės atėmimas, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas ir turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės savaime užtikrina visapusišką bausmės paskirties įgyvendinimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, juo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį, sumažinant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus su šiais prašymais susijusius argumentus. Iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas, padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką V. V. atžvilgiu pasitvirtino visa apimti bei sprendė, kad ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Apeliaciniu skundu nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė dėl bausmės griežtumo ir apeliacinės instancijos teismas klausimų, kurie dabar keliami kasaciniame skunde, nenagrinėjo ir savo nutartyje dėl jų nepasisakė, todėl jie negali būti kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl nurodytų priežasčių kasacinis skundas negali būti priimamas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. gynėjo advokato Egidijaus Kiero kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas