8da5fa18-c5fe-4aca-a42d-1745c63d2704 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                 Administracinė byla Nr. I-297-414/2014                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01226-2013-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74                     (S)                  KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                      SPRENDIMAS                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2014 m. sausio 2 d.                                                               Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv.

Tadui Dumbliauskui, Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,              nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 550,67 Lt turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atstovas paaiÅ¡kino, kad 2012-05-12 S. P., vairuodamas transporto priemonę Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Pramonės pr. Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį pareiÅ¡kėjo draudėjas informavo policijos pareigÅ«nus. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai, kurie buvo įvardinti Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte.

PareiÅ¡kėjas apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, bÅ«tinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 550,67 lt, bei jas kompensavo iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Pramonės pr. Kaune, yra vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡asis kelias. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 p., Pramonės pr. Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančiame Pramonės pr. privalo savininkas, t. y. atsakovas.

Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis Pramonės pr. Kaune, bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės buvo patirta turtinė žala, kuri neatlygnta, todėl priteistina. Pažymėjo, jog CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų realų žalos padarymo faktÄ , duobės buvimÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . Atstovo nuomone, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties.

Vairuotojui turėjo bÅ«ti žinoma, kad Kauno gatvėse gali bÅ«ti duobių, kurių kiti vairuotojai iÅ¡vengia, todėl autoįvykį sÄ lygojo pačio vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Pažymėjo, kad byloje nėra vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui 550,67 Lt turtinę žalÄ dėl 2012-05-12 eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės dalių atkÅ«rimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011). Å ioje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo:

1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoti eismÄ ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiÅ«rÄ taip, kad ji atitiktų kelių priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as. Vadovaujantis ApraÅ¡o 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . ApraÅ¡o 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaujantis minėtų įstatymų ir ApraÅ¡o nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikÅ¡mingu metu turėjo pareigÄ užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos žalos.

Å io ryÅ¡io negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 57 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz,. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).Pažymėtina, kad byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2012-05-12 S. P., vairuodamas transporto priemonę priemonę Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Pramonės pr.

Kaune, kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2012-05-12 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ir liudytojo S. P. parodymai. Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , patrulio Ž. B. nurodytuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį buvo nurodyta, jog eismo įvykyje buvo sugadinta: deÅ¡inės pusės priekinio rato ratlankis ir padanga, deÅ¡inės pusės užpakalinio rato padanga. 2012-05-17 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte, kurį surašė pareiÅ¡kėjo darbuotojas, buvo nurodyta, jog bÅ«tina keisti priekinę deÅ¡inės pusės padangÄ ir priekinį deÅ¡inės pusės rato varžtÄ ir remontuoti deÅ¡inės pusės priekinį ratlankį, galinį deÅ¡inės pusės ratlankį, atlikti ratų geometrijos patikrÄ ir patikrinti galinę deÅ¡inės pusės padangÄ . PareiÅ¡kėjas apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, bÅ«tinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 550,67 lt, bei jas kompensavo iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ .

IÅ¡ 2012-05-22 ekspertizės/sÄ matos Nr. 1267649 akivaizdu, jog buvo remiamasi „Audatex“ kompiuterinės sistemos atliktais skaičiavimais ir bÅ«tinas transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidas sudarė remonto darbai (287,00 Lt) ir dalys (263,67 Lt). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad galinės deÅ¡inės pusės padangos pakeitimas, įvertinant nusidėvėjimÄ , sudarė 131,8 Lt. Kaip jau buvo paminėta, 2012-05-17 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte, kurį surašė pareiÅ¡kėjo darbuotojas, buvo nurodyta, jog bÅ«tina patikrinti galinę deÅ¡inės pusės padangÄ , tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad Å¡i padanga buvo patikrinta ir buvo nuspręsta jÄ pakeisti.

Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. P. nurodė, jog po įvažiavimo į duobę, automobilis su galine deÅ¡inės pusės padanga buvo parvairuotas į Kėdainius ir tik po to pateiktas apžiÅ«rai, todėl teismas sprendžia, jog galinės deÅ¡inės pusės padangos keitimas ir galinės deÅ¡inės pusės ratlankio remontas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su įvažiavimu į duobę Pramonės pr. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ , nes remiantis Å¡iais įrodymais galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog S. P. įvažiavo bÅ«tent į nurodytÄ duobę Pramonės pr., kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei, kas sÄ lygojo automobilio apgadinimÄ .

Teismas pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . Å iuo atveju vertintina, jog pareiÅ¡kėjas byloje įrodė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos turtinės žalos, kuriÄ jis patyrė iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ už priekinę deÅ¡inės pusės padangÄ , priekinį deÅ¡inės pusės rato varžtÄ , priekinį deÅ¡inės pusės ratlankio remontÄ ir atliktÄ ratų geometrijos patikrÄ .

Kaip jau buvo paminėta, galinės deÅ¡inės pusės padangos keitimas ir galinės deÅ¡inės pusės ratlankio remontas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su įvažiavimu į duobę Pramonės pr., todėl turi bÅ«ti atlyginta 348,87 Lt. iÅ¡mokėtos sumos, nes praÅ¡oma priteisti žala mažintina galinės deÅ¡inės pusės padangos verte ir 1 val. remonto darbų verte, kuri 2012-05-22 ekspertizės/sÄ matoje Nr. 1267649 įkainota 70 Lt. Tokio dydžio remonto vertė mažintina CK 6.24 straipsnio 1dalyje aptartu atveju, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Atsakovo argumentai dėl automobilį vairavusio S. P. neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog S. P. pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Tuo tarpu byloje esantys duomenys – eismo įvykio vietos schema, 2012 m. gegužės 12 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ rodo, jog automobilį vairavęs S. P. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog pagrindinė įvykio priežastis buvo vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių priežastį ryšį tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, patikimumu bei jais nesiremti.

Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kad egzistavo kitos aplinkybės, duodančios pagrindÄ sumažinti žalos atlyginimÄ ar tokį reikalavimÄ atmesti (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Todėl spręstina, jog atsakovas privalo atlyginti 348,87 Lt žalÄ dėl automobilio vertės atkÅ«rimo.         Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, nurodydamas, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali bÅ«ti laikoma realiu žalos atlyginimu.

Tačiau Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai - tai iÅ¡laidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieÅ¡ apgadinimÄ techninės bÅ«klės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodÄ , kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas).

Automobiliui esant nesuremontuotam, turi bÅ«ti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Ekspertas E. B., atlikęs apgadinto automobilio vertinimÄ , turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta vertintojo asistento kvalifikacija (Vertintojo asistento pažymėjimas Nr. A001785), abejoti jo kompetencija atlikti Å¡io pobÅ«džio turto vertinimÄ nėra pagrindo, todėl 2012-05-22 ekspertizės/sÄ mata Nr. 1267649 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu bÅ«simo remonto iÅ¡laidas.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ . Proceso Å¡alys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.), tačiau atsakovas niekuo nepagrindė, jog ekspertizės/sÄ matoje numatyta TP KPL matuoti prieÅ¡ remontÄ (ratų geometrijos patikra) nebuvo, kokrečiu atveju, bÅ«tina. Taigi, atsakovo argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti.Teismas atmeta atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad draudėjo sumokėta įmoka visiÅ¡kai padengia pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl žalos priteisimas draudimo bendrovei yra negalimas, nes toks aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai paneigia subrogacijos instituto, įtvirtinto Lietuvos teisėje, taikymÄ .  Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).

Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, priteistina pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. rugsėjo 30 d. teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jo naudai 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas. ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 44 str. 6 d. numato, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/02/21, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 185, 2013-07-26 mokėjimo pavedimas Nr. 95294 patvirtina 200 Lt advokato iÅ¡laidas už skundo teismui suraÅ¡ymÄ , kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir administracinėse bylose.

Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 44 straipsnyje, jam turi būti atlyginta. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį.

Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjas kėlė du reikalavimus:

1) priteisti iš atsakovo 550,67 Lt turtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pirmasis skundo reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 0,63 dalimi (348,87 / 550,67), nes pareiÅ¡kėjas prašė priteisti 550,67 Lt, o priteista 348,87 Lt. Tai sudaro 0,32 dalį nuo 0,5 reikalavimų (0,5 x 0,63). Antrasis reikalavimas, kuris sudaro 0,5 dalį visų reikalavimų, patenkintas pilnai (praÅ¡ymas priteisti 5 proc. palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos patenkintas).

Taigi, visi pareiÅ¡kėjo reikalavimai buvo patenkinti 0,82 (0,5 + 0,32) dalimi. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, iÅ¡laidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,82. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjui priteistina 164 Lt (200 x 0,82) iÅ¡laidų suma (ABTÄ® 44 str. 2 d., 45 str.).PraÅ¡ymas stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477, 3, 5.3 p. atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. netenkintinas, nes praÅ¡ymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTÄ® 111 str. 2 d. 1p.).

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėjas n u s p r e n d ž i a: SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 348,87 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. rugsėjo 30 d. teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 164 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Rimantas Giedraitis