8da53a32-e483-445d-aa18-317ad7eeee26 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2YT-502-752/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10805-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Linai StankÅ«naitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. V. ir jos atstovui Elmarui Urbonui, suinteresuotam asmeniui I. R. ir jos atstovei advokatei Elenai Gylienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. R. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, bei pagal suinteresuoto asmens I. R. savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. V. ir valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas nustatė:

1. pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po S. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė jos sutuoktinis E. V., miręs (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, jog jos ir suinteresuoto asmens I. R. tėvai E. V. ir S. V. buvo susituokę. Po sutuoktinės mirties liko santuokos metu įgytas paveldimas turtas: dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsiradusį palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjos tėvas E. V., faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, t. y. po sutuoktinės mirties jis toliau gyveno jų bendruose namuose, toliau rÅ«pinosi visu turtu kaip savo. Nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu, todėl jis į notarų biurÄ nesikreipė, paveldėjimo byla po S. V. mirties nebuvo užvesta.

3. Suinteresuotas asmuo I. R. su pareiÅ¡kimu iÅ¡ dalies sutiko, tačiau nesutiko, kad S. V. palikimÄ priėmė vien tik jos sutuoktinis E. V.. Nurodė, kad ji taip pat priėmė S. V. priklausančio turto dalį kaip palikimÄ , ir jį valdo – nuo 2005-07-12 gyvena namų valdoje (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi likusiu kilnojamuoju turtu: namų apyvokos daiktais, indais, patalyne, papuoÅ¡alais, knygomis, tvarko mamos kapÄ . Todėl reiÅ¡kia byloje savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡ydama nustatyti, kad po motinos S. V. mirties (duomenys neskelbtini), ji priėmė S. V. palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2006 m. gegužės 22 d. tėvai jai padovanojo 34/100 dalis gyvenamojo namo, 34/100 dalis kitų statinių ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog ji nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjos tėvas E. V. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus, kuriame nurodė, kad praÅ¡o reikalavimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. PareiÅ¡kėja S. V. pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens I. R. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ . Atsiliepime nurodė, kad I. R. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Dalį turto tėvai padovanojo seseriai dar iki motinos mirties ir ji disponavo tik jai dovanota nekilnojamojo turto dalimi. Tuo tarpu likusia turto dalimi rÅ«pinosi pats E. V., mokėjo mokesčius. Sesuo už likusiÄ turto dalį mokesčių nemokėjo. Turtas buvo registruotas E. V. vardu, suinteresuotas asmuo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų savo interesus. E. V.visÄ jam priklausantį turtÄ paliko jai testamentu. PraÅ¡o savarankiÅ¡ko reikalavimo netenkinti.

6. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas advokatas palaikė pareiÅ¡kime bei atsiliepime į savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, o savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atmesti. PareiÅ¡kėja papildomai paaiÅ¡kino, tėvai kartu nusprendė padovanoti seseriai I. dalį turto – namo ir žemės sklypo, todėl likusiÄ dalį turto tėvas testamentu paliko jai. Po mamos S. V. mirties nei ji, nei sesė į mamos palikimÄ nepretendavo. VisÄ jos turtÄ priėmė ir toliau valdė tėvas E. V.– jis ir toliau mokėjo mokesčius, naudojosi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, buities reikmenimis. Tėvas vienas sprendė, kÄ daryti su likusias asmeniniais mamos daiktais. Tik keletÄ iÅ¡ motinos daiktų atidavė dukterims, likusius asmeninius motinos daiktus pasiliko sau, rÅ«bus iÅ¡vežė. Motinos kapu iki Å¡iol rÅ«pinasi abi seserys.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. R. ir jos atstovė advokatė palaikė savarankiškuose reikalavimuose išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad iki mamos mirties mokesčius mokėjo tėtis, o ji su sese prisidėdavo tiek, kiek tėtis pasakydavo, nes jos abi taip pat gyveno tėvų name, naudojosi buities reikmenimis visi bendrai. Po mamos mirties niekas nepasikeitė, viskuo toliau naudojosi taip pat. Kol vyko rekonstrukcija, ji su šeima naudojosi kambariu, esančiu tėvų namo dalyje.

Ji rekonstravo jai dovanotÄ dalį namo. Å iai rekontrukcijai tėvas davė sutikimÄ . Ji gavo statybos leidimÄ , iÅ¡sikėlė mansardÄ , ten įrengė kambarius. Tėvų dalies nerekonstravo. Po mamos mirties, jos nuomone, ji paveldėjo tam tikrÄ dalį mamos turto, kadangi tame name gyveno, naudojosi žemės sklypu, ten pasistatė malkinę, naudojosi Å«kinio pastato dalimi. Tėtis sakė, kad gali statytis, leido naudotis Å«kinio pastato dalimi. Teismas konstatuoja:

8. pareiškimas tenkintinas visiškai.

9. Suinteresuoto asmens I. R. savarankiškas reikalavimas atmestinas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos tėvas E. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., buvo susituokęs su S. V., gimusia (duomenys neskelbtini) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina 2007 m. balandžio 13 d. mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje E. V. ir S. V. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjos S. V.ir suinteresuoto asmens I. R. (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Santuokos metu S. V. su sutuoktiniu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypÄ , ir jame esančius statinius: gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir kitus kiemo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai). 2006 m. gegužės 22 d. E. V. ir S. V. ½ dalį žemės sklypo ir 36/100 dalis gyvenamojo namo bei jo priklausinio padovanojo suinteresuotam asmeniui I. R. (2006 m. gegužės 22 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro Donato Germanavičiaus patvirtinta dovanojimo sutartis Nr. 2-3158).

Suinteresuotam asmeniui I. R. 2006 m. spalio 18 d. buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas Nr. 38-3-GR696-649 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. 2016 m. lapkričio 7 d. I. R. iÅ¡duota deklaracija apie baigtÄ statinio statybÄ . Kauno miesto 18-ojo notaro biuro 2020 m. vasario 25 d. pažyma patvirtina, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. PareiÅ¡kėja S. V. ir suinteresuotas asmuo I. R. yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės, turėjusios teisę priimti palikimÄ po S. V. mirties.

TokiÄ teisę turėjo ir palikėjÄ S. V. pergyvenęs sutuoktinis E. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (2019 m. lapkričio 25 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). E. V.visÄ savo turtÄ testamentu paliko pareiÅ¡kėjai S. V. (Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės 2019 m. balandžio 30 d. patvirtintas testamentas). 2020 m. sausio 16 d. Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, kad po E. V.mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja S. V..

11. Byloje kilo ginčas dėl S. V. palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjos S. V. teigimu, nei ji, nei suinteresuotas asmuo motinos palikimo nepriėmė, o jį priėmė jų tėvas, S. V. pergyvenęs sutuoktinis E. V.. Suinteresuotas asmuo I. R. Å¡ių aplinkybių neginčijo, tačiau teigė, kad ji taip pat yra priėmusi motinos palikimÄ .

12. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. V. visÄ po jos mirties likusį paveldimÄ turtÄ priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos sutuoktinis E. V., miręs (duomenys neskelbtini) Nors dėl palikimo priėmimo į notarÄ E. V. nesikreipė, tačiau toliau naudojosi visu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius. Taip pat naudojosi ir disponavo kilnojamuoju turtu – namų apyvokos daiktais, taip pat asmeniniais palikėjos daiktais, savo nuožiÅ«ra juos tvarkydamas, dalį jų paskirstydamas dukroms. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pareiÅ¡kėja, joms neprieÅ¡taravo ir su pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės sutiko ir suinteresuotas asmuo I. R..

14. Teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK, 178, 185 straipsniai).

15. Suinteresuotas asmuo I. R. pateikė byloje savarankiÅ¡kus reikalavimus, kuriais praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, ji priėmė S. V. palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

16. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ½ dalis žemės sklypo ir 36/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso I. R. 2006 m. gegužės 22 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2016 m. lapkričio 7 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindais asmeninės nuosavybės teise. I. R. į bylÄ pateikė duomenis, kad ji ir jos Å¡eima nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto Å ančių seniÅ«nijos 2015 m. birželio 8 d. pažyma apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. (duomenys neskelbtini)).

17. Pažymėtina, kad apie tai, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v.

E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

18. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.

19. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro nekilnojamasis turtas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

20. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime ir atsiliepime į savarankiÅ¡kus reikalavimus nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos tėvas E. V., o ne sesuo I. R., po motinos S. V. mirties priėmė likusius S. V. asmeninius daiktus ir tik dalį jų jau savo valia perdavė abiem dukterims, rÅ«pinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo. Ji žinojo apie seseriai padovanotÄ turtÄ , taip pat patvirtino, kad tokia buvo mirusių tėvų valia: vienai iÅ¡ dukterų jie su sutuoktine padovanojo dalį turto, todėl kitai – likusiÄ dalį paliko testamentu.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ½ dalies žemės sklypo ir 36/100 dalių namo su priklausiniais 2006 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartimi sutuoktiniai S. V. ir E. V. perleido dukrai I. R.. IÅ¡ to seka, kad I. R. dar iki S. V. mirties (duomenys neskelbtini)., buvo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto bendraturtė. Todėl suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad ji tame turte gyveno, juo naudojosi, vykdė rekonstrukcijÄ , nepatvirtina palikimo priėmimo fakto. Tuo labiau, kad pati I. R. pripažino, kad po mamos mirties ji liko gyventi tame pačiame kambaryje, kaip ir anksčiau, o po rekonstrukcijos iÅ¡sikėlė į naujai įrengtus kambarius, kad malkinę bendrame sklype statė su tėčio leidimu, tėtis jai leido naudotis Å«kinio pastato dalimi, tėtis padalino dukroms po mamos mirties likusius papuoÅ¡alus, asmeninius daiktus. Å ios aplinkybės rodo, kad jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti suinteresuotas asmuo nesiėmė.

22. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

23. Suinteresuotas asmuo I. R. byloje nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes. Jos pateikti duomenys apie gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ nepatvirtina fakto, kad po motinos S. V. mirties ji paveldėjo jos turtÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji po motinos mirties priėmė jos likusį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , asmeninius daiktus, 24. Teismas, įvertindamas byloje pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis įstatymo reikalavimais sprendžia apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį ir pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo I. R. nepateikė byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji po motinos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė S. V. palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti.

25. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad praÅ¡omas nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog po S. V., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, jos palikimÄ priėmė sutuoktinis E. V., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

26. Suinteresuotas asmuo I. R. nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ji po motinos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė S. V.palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, todėl suinteresuoto asmens I. R. savarankiÅ¡ki reikalavimai byloje atmetami.

27. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

28. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Byloje praÅ¡ymus dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo pateikė suinteresuoto asmens I. R. atstovė advokatė Elena Gylienė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ bei atmetus suinteresuoto asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetamas.

29. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė sutuoktinis E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Faktas nustatytas pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Atmesti suinteresuoto asmens I. R. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimÄ priėmė dukra I.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vida Agurkienė