2013-07-04 Nr. AB-3395-3-61-3-00898-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-784/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00898-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 19 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. A. prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2012 m. vasario 21 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dėl R. A. dalį, kuria nuspręsta, jog Raseinių savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus bei kitaip veikdamas sprendimus, susijusius su Raseinių lopšeliu–darželiu „Liepaitė“ (toliau – ir Darželis), kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1, 2 dalių ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Paaiškino, kad Komisija tik formaliai taikė Įstatymo nuostatas ir nevertino susiklosčiusios situacijos, sprendimą grindė tik deklaracijomis ir prielaidomis. Komisijos išvada, jog Raseinių savivaldybės meras galėjo būti suinteresuotas, kad jo svainės vadovaujamoje įstaigoje nebūtų įkurta profesinė sąjunga, yra objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Komisija šio fakto iš esmės netyrė ir dėl jo rezoliucinėje Sprendimo dalyje nepasisakė. Pareiškėjo pasirodymas Darželyje 2011 m. rugsėjo 9 d. negali būti traktuojamas kaip trukdymas įsteigti profesinę sąjungą, kadangi šios sąjungos steigimo faktas tėra prielaida. Atsakovui ruošiant medžiagą dėl R. A. veiklos, ši problema taip pat nebuvo keliama, dėl jos pareiškėjas negalėjo atsikirsti. Pareiškėjas nurodė, jog būdamas Raseinių rajono meru, dalyvavo svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (1.1)TS-49 „Dėl Raseinių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo vasarą“ ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (1.1)TS-69 „Dėl mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“, kurie yra susiję ir su Darželiu, kuriame mero svainė dirbo socialine pedagoge. Pareiškėjo dalyvavimas svarstant ir priimant šiuos sprendimus negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis viešuosius ir privačius interesus.

Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-49 buvo nustatyta Raseinių rajono darželių darbo tvarka ir grupių skaičius. Kitiems Raseinių miesto ir rajono darželiams nustatytas mažesnis grupių skaičius nei Darželiui, atsižvelgiant į Raseinių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorių raštiškus prašymus. Visi darželiai iš esmės analogiškomis sąlygomis ir proporcijomis dirbo ir ankstesniais metais. 2011 m. birželio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-69 skirstant mokinio krepšelius buvo atsižvelgta į ugdytinių skaičių bei tai, kad Darželyje veikia globos grupė „Naminukai“, kurioje vaikai iš neturtingų šeimų paliekami visai parai, taigi darželiui reikalingas didesnis finansavimas. Pareiškėjo svainė A. J. Darželio direktore pradėjo dirbti 2011 m. rugpjūčio 16 d.. Į šias pareigas asmuo skiriamas atvirojo konkurso būdu. Minėti sprendimai buvo priimti dar prieš sužinant atvirojo konkurso eiti Darželio direktorės pareigas rezultatus. Meras negalėjo numatyti, kad jo žmonos sesuo ateityje taps šio darželio direktore.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. (1.1)TS-162 „Dėl Raseinių rajono ugdymo įstaigų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patvirtinimo 2011-2012 mokslo metais“. Šis sprendimas buvo parengtas vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-136 „Dėl priėmimo į Raseinių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo ir bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo“ bei rajono ugdymo įstaigų vadovų pateikta informacija dėl klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių sudarymo. Priimant sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo grupių sudarymo, buvo vadovaujamasi švietimo įstaigų direktorių pateiktais ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos susistemintais bei Tarybos sprendime atsispindinčiais duomenimis. Anoyt pareiškėjo, darželio veiklos teritorija yra didelė ir jame jau daugelį metų yra daugiausia grupių ir vaikų. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. (1.1)TS-271 „Dėl Raseinių rajono ugdymo įstaigų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patvirtinimo 2010-2011 mokslo metais“ nesiskiria nuo ankstesnių metų Tarybos sprendimų, kuriais Darželiui taip pat buvo patvirtintos didžiausios grupės ir vaikų skaičius, todėl nėra pagrindo teigti, kad Raseinių rajono savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas priimant šį sprendimą, pažeidė Įstatymo nuostatas ir suteikė kokias nors papildomas galimybes Darželiui. R. A. veiksmuose nebuvo jokio interesų konflikto. Tarybos priimti sprendimai buvo išimtinai einamoji ūkinė veikla.

Pareiškėjas akcentavo, jog Komisija lygino Darželį su Ariogalos lopšeliu-darželiu, tačiau tokie palyginimai yra negalimi jau vien dėl to, kad Raseiniai yra rajono centras, o Ariogala – rajono miestelis, kuriame gyventojų yra mažiau. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. rašto Komisijai matyti, jog Darželis grąžino socialinei paramai vaikams skirtus, bet nepanaudotus 6,1 tūkst. Lt į valstybės biudžetą. Visi socialinei paramai skirti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, likusi grąžinta valstybės biudžetui, neatliekant neteisėtų, konkrečiam darželiui aktualių veiksmų. Raseinių rajono savivaldybės meras R. A. nesiekė naudos sau ar artimiems asmenims. Jis neturėjo nei turtinio, nei neturtinio suinteresuotumo. Tai, jog vienoje iš įstaigų dirba jo svainė, nepagrindžia fakto, jog meras supainiojo viešuosius ir privačius interesus. R. A., dalyvaudamas Raseinių savivaldybės tarybos posėdžiuose ir spręsdamas darbotvarkėje numatytus klausimus, vykdė Vietos savivaldos įstatymu pavestas mero funkcijas. Apie viešųjų ir privačių interesų pažeidimą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriuos priimant dalyvavo meras, būtų susiję tik su Darželiu ir Darželiui būtų suteiktos privilegijos. Skunde pabrėžiama, jog pripažinti pareiškėją pažeidusį Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą nebuvo jokio pagrindo, nes meras, siekdamas išvengti interesų konflikto, pateikė privačių interesų deklaraciją. Jis nenuslėpė asmenų, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, taigi veikė sąžiningai, rūpestingai ir teisingai. Tokie pareiškėjo veiksmai turėtų būti traktuojami kaip ypatingas skaidrumo ir viešumo principų laikymasis. Rūpinimasis Raseinių rajono mokymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų gerove nėra ir negali būti laikomas privačiu interesu.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas pirmininkavo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d., 2011 m. birželio 29 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. posėdžiams, kuriuose buvo svarstyti ir priimti sprendimai „Dėl Raseinių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo vasarą“, „Dėl mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“, „Dėl Raseinių rajono ugdymo įstaigų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patvirtinimo 2011-2012 mokslo metais“ (toliau – ir Sprendimai), susiję su Raseinių lopšeliu-darželiu „Liepaitė“, kuriame dirba pareiškėjui artimas asmuo – žmonos sesuo A. J.. Aplinkybė, kad Darželyje dirba R. A. svainė, ir kad tai yra privatus jo interesas, matyti iš pareiškėjo privačių interesų deklaracijos. Todėl jis negalėjo būti objektyvus ir nešališkas ir privalėjo nusišalinti nuo jų svarstymo ir priėmimo procedūrų.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad iš minėtų Sprendimų jis jokios naudos negavo, reiškia tik tai, kad nebuvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, už kurią nustatyta atsakomybė Baudžiamajame kodekse, tačiau tai nepaneigia padarytų interesų konfliktų valdymo pažeidimų. Įstatymas yra prevencinio pobūdžio ir pažeidimui konstatuoti nereikia nustatyti, kad asmuo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka nustatyti, kad jis nesiėmė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Įstatymo 11 straipsnis nenustato išimčių bendro pobūdžio sprendimams priimti. Sprendimais yra suinteresuoti tik tam tikri subjektai. Sprendimai Darželiui nustato individualias veiklos sąlygas. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad tarybos narys privalo nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas prieštarauja Įstatymui.

Atsakovas akcentavo, jog R. A., naudodamasis savivaldybės mero pareigomis, galia ir vardu, 2011 m. rugsėjo 29 d. siekė paveikti V. B., E. V., D. K., I. L., D. P., R. Č., R. D., I. K., K. K., D. V., R. Š. ir R. K. sprendimą steigti profesinę sąjungą Darželyje. VTEK nustatė, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų prižiūrėti ir kontroliuoti Darželio darbuotojus, jiems dalyvaujant profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime. Remiantis rašytiniu liudytojų patvirtinimu nustatyta, savivaldybės meras, naudodamas psichologinio spaudimo priemones, trukdė profesinės sąjungos steigiamajam susirinkimui ir siekė, kad profsąjungos steigėjai išsiskirstytų. Šios kategorijos bylose nebūtina nustatyti realaus, objektyviai egzistuojančio turtinio ar neturtinio pareiškėjo suinteresuotumo, svarbu, kad jis, veikdamas sprendimą, susijusį su svainės vadovaujama įstaiga, naudojosi pranašesne padėtimi, rajono vadovo statusu, pareigomis, galiomis ir vardu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. KS-13 bei nustatė, kad Raseinių savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su Raseinių lopšeliu-darželiu „Liepaitė“, kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Teismas konstatavo, jog ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendimo, kad Raseinių rajono savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus bei kitaip veikdamas sprendimus, susijusius su Darželiu, kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VTEK 2011 m. spalio 4 d. buvo gautas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – LŠDPS) Raseinių rajono susivienijimo pirmininko V. B. pranešimas, kuriame jis prašė įvertinti Raseinių rajono savivaldybės mero R. A. elgesį. Pareiškime nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. į Darželyje po darbo vykstantį Darželio profesinės organizacijos steigiamąjį susirinkimą atvykęs Raseinių rajono savivaldybės meras R. A. stengėsi sutrukdyti įsteigti profesinę sąjungą taikydamas psichologinio spaudimo priemones.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog VTEK 2011 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1279-(2.5) paprašė pareiškėjo iki 2011 m. spalio 31 d. pateikti paaiškinimą dėl V. B. prašyme nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 7 d. paaiškinime nurodė, kad jo, kaip savivaldybės mero, pasirodymas susirinkime ir domėjimasis, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais vyksta pašalinių asmenų susirinkimas savivaldybės įstaigoje, negali būti laikomas trukdymu profesinių sąjungų veiklai. Pašalinių asmenų dalyvavimas Darželyje po darbo valandų ir nesuderinus su įstaigos administracija yra neteisėtas. Gavęs informacijos apie be Darželio direktorės žinios vykdomą susirinkimą, įgyvendindamas savo pareigas, privalėjo reaguoti. Elgesys buvo svarstytas Raseinių rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos 2011-10-26 posėdyje, tačiau pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 168).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, VTEK 2012 m. sausio 23 d. raštu Nr. S-92-(2.5) paprašė R. A. iki 2012 m. vasario 1 d. pateikti paaiškinimą dėl dalyvavimo svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (1.1)TS-49, 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (1.1)TS-69, 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (1.1)TS-162, susijusius su įstaiga, kurioje dirba jo žmonos sesuo A. J.. R. A. 2012 m. vasario 2 d. paaiškinime nurodė, kad sprendimai, susiję su Darželiu, buvo priimti 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d., o jo žmonos sesuo A. J. Darželio direktore dirba tik nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d.. Priimant 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą buvo vadovautasi švietimo įstaigų direktorių pateiktais ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos susistemintais bei Tarybos sprendime atsispindinčiais duomenimis, todėl jo dalyvavimas svarstant ir priimant šį sprendimą visiškai nesusijęs su žmonos seserimi A. J.. Svarstomi klausimai buvo bendri visoms įstaigoms, priimami daugybę metų ir nesudaro pagrindo su juo susijusios įstaigos vadovės karjeros galimybėms.

Teismo vertinimu, siekiant suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, suteikti viešiesiems interesams pirmenybę prieš privačius ir tokiu būdu užtikrinti valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, bendrosios prievolės. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog VTEK 2012 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. KS-13, kad Raseinių rajono savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus bei kitaip veikdamas sprendimus, susijusius su Raseinių lopšeliu-darželiu „Liepaitė“, kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1, 2 dalių ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas inter alia pabrėžė, jog Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas pareiškėjui buvo pripažintas dėl to, kad jis dalyvavo priimant Sprendimus. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. A. pirmininkavo 2011 m. gegužės 23 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, svarstė 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (1.1)TS49 „Dėl Raseinių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo vasarą“ projektus, teikė sprendimą balsuoti ir už jį balsavo. Šiuo sprendimu buvo suteiktas leidimas dirbti keturiems Raseinių rajono darželiams, nustatytas grupių skaičių bei periodą ir nuspręsta uždaryti tris ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes. Iš Raseinių rajono savivaldybės tarybos 3-iojo posėdžio 2011 m. gegužės 25 d. protokolo Nr. (1.1)T-3 matyti, kad svarstyti klausimą pateikė savivaldybės administracija. Sprendimas priimtas 23 tarybos nariams balsavus vienbalsiai. Prieš sprendimo priėmimą sprendimo projektas buvo apsvarstytas Raseinių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitete (2011 m. gegužės 20 d. protokolas Nr. (1.4)TKŠ-2).

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pirmininkavo 2011 m. birželio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, svarstė 2011 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-69 „Dėl mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ projektą ir už jį balsavo. Sprendimu ikimokyklinio ugdymo įstaigoms paskirstytos mokinio krepšelio lėšos: Darželiui buvo skirti 7,5 tūkst. Lt, Ariogalos lopšeliui-darželiui – 0,8 tūkst. Lt, Girkalnio darželiui – 2,3 tūkst. Lt. Iš 2011 m. birželio 8 d. aiškinamojo rašto matyti, kad Švietimo ir mokslo ministerijos ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 31 d. lėšų naudojimo sutartimi Nr. SR2-265/S-313 skirtos papildomos lėšos dėl ikimokyklinio amžiaus mokinių skaičiaus padidėjimo. Iš Raseinių rajono savivaldybės tarybos 7-ojo posėdžio 2011 m. birželio 29 d. protokolo Nr. (1.1)T-7 matyti, kad klausimą svarstyti pateikė Savivaldybės administracija. Sprendimas priimtas 22 tarybos nariams balsavus vienbalsiai. Prieš sprendimo priėmimą sprendimo projektas buvo apsvarstytas Raseinių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitete (2011 m. birželio 17 d. protokolas Nr. (1.32)TKŠ-2) ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitete (2011 m. birželio 17 d. protokolas Nr. (1.31)TF-2).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. A. taip pat pirmininkavo 2011 m. rugsėjo 6 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, svarstė 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-162 „Dėl Raseinių rajono ugdymo įstaigų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patvirtinimo 2011-2012 mokslo metais“ projektą ir už jį balsavo. Sprendimu Darželiui „Liepaitė“ patvirtintas 62 vaikų skaičius ir trys priešmokyklinio ugdymo grupės. Iš Raseinių rajono savivaldybės tarybos 11-ojo posėdžio 2011 m. rugsėjo 9 d. protokolo Nr. (1.1)T-11 matyti, kad klausimą svarstyti pateikė Savivaldybės administracija. Sprendimas priimtas 24 tarybos nariams balsavus vienbalsiai.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog interesų konfliktas apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Interesų konfliktu pripažįstama situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad privatūs interesai – tai asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešaisiais interesais laikomas visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, siekiant kvalifikuoti asmens veiklą pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį reikalinga nustatyti, kad jis pats ar jam artimi asmenys galėtų turėti turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, kuris suprantamas kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), priimamu sprendimu. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad artimi asmenys – tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, kaip matyti iš šio apibrėžimo, žmonos sesuo tarp artimų asmenų nepatenka. Šio straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 įsigaliojimo (2012 m. birželio 27 d.), taip pat tarp artimų asmenų nebuvo nustatyta sutuoktinio sesuo. Tačiau iš Raseinių rajono savivaldybės mero R. A. privačių interesų deklaracijos matyti, kad pareiškėjas kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, yra nurodęs žmonos seserį A. J.. Pareiškėjas deklaravo, kad žmonos sesuo dirba Darželyje socialine darbuotoja. A. J. nuo 2003 m. spalio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. dirbo Darželio socialine pedagoge, o nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. eina šios įstaigos direktorės pareigas. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Šiuo atveju ne Įstatymas, o pats pareiškėjas įvardijo A. J. asmeniu, dėl kurio galimas interesų konfliktas. Asmens nurodymas deklaracijoje iš esmės jį prilygina artimiems giminaičiams pagal Įstatymą, kadangi pats deklaruojantysis turi pareigą įvertinti gana asmeninio pobūdžio galinčias sukelti interesų konfliktą aplinkybes, tokias kaip moralinis įsipareigojimas ar moralinė skola.

Pirmosios instancijos teismas argumentavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pažymėta, kad Įstatymas iš esmės yra prevencinis. Tai reiškia, kad tam, jog būtų konstatuotas Įstatymo pažeidimas, nėra būtina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/2007, 2010-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2012, 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 -2728/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismo nuomone, identifikuojant formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius, reikia įvertinti, ar valstybės tarnyboje dirbančio asmens priimamas sprendimas gali kokiu nors turtiniu ar neturtiniu būdu turėtų įtakos jam artimo asmens padėčiai. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo, o yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Raseinių rajono savivaldybės tarybai priimant 2011 m. gegužės 23 d. bei 2011 m. birželio 29 d. Sprendimus dėl Darželio darbo vasaros metu ir mokinio krepšelio lėšų paskirstymo pareiškėjo žmonos sesuo A. J. dirbo Darželio socialine pedagoge, jos veikla nebuvo susijusi su sprendimų įstaigos vardu priėmimu, byloje nenustatyta, kad Darželio darbo laiko nustatymas ar vos 7,5 tūkst. mokinio krepšelio lėšų skyrimas galėtų kokiu nors teigiamu būdu daryti įtaką A. J. padėčiai Darželyje, kad jos darbo užmokestis, priemokos ar pan. priklausytų nuo to, ar Darželis dirbs ilgesnį, ar trumpesnį laiką. Komisija apskritai nenustatė aplinkybės, ar sprendimas dėl darbo vasarą teigiamai, ar neigiamai veikia Darželio darbuotojus. Esant tokiai padėčiai negalima teigti, kad A. J. galėtų turėti asmeninį suinteresuotumą dėl 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. priimtų Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimų. Nenustačius, galimybės, kad tokie sprendimai turėtų įtakos pareiškėjo žmonos sesers padėčiai darbovietėje, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. A. galėjo siekti patenkinti jam artimo asmens interesus. Nors viešųjų ir privačių interesų konfliktui kvalifikuoti nereikia nustatyti realaus sprendimo poveikio suinteresuotam asmeniui, tačiau galimybė, kad toks sprendimas gali turėti įtakos, turi būti pagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad R. A. dalyvavimas svarstant ir priimant 2011 m. gegužės 23 d. bei 2011 m. birželio 29 d. sprendimus buvo teisėtas ir atitinkantis Įstatymo nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Raseinių rajono savivaldybės tarybai priimant 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, mero svainė dirbo Darželio direktore. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas Raseinių rajono ugdymo įstaigų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius 2011–2012 mokslo metais, o tai yra neabejotinai susiję su įstaigos darbuotojų darbo krūviu, o taip pat ir su Darželiui skiriamu finansavimu. Aplinkybė, kad darželio vadove dirba pareiškėjo svainė, yra privatus R. A. interesas, galėjęs turėti įtakos jam svarstant ir priimant minėtą sprendimą.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju dalyvaudamas priimant sprendimus, kurie buvo susiję su jo privačiais interesais, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir nenusišalino nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, svarstymo ir priėmimo. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimas nėra bendras visoms ugdymo įstaigoms. Jame nurodyti konkrečių įstaigų, kurioms skirtas teisės aktas, pavadinimas, individualus grupių skaičius.

Taigi pareiškėjo teiginys, kad sprendimas yra bendro pobūdžio ir nėra jokio pagrindo teigti, jog lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ buvo suteiktos privilegijos, atmestinas kaip nepagrįstas. VTEK sprendimo pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. (1.1)TS-162 neišsiskiria iš ankstesnių metų Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimų bei kad priimant sprendimą buvo vadovaujamasi švietimo įstaigų direktorių pateiktais ir rajono savivaldybės administracijos susistemintais bei tarybos sprendime atsispindinčiais duomenimis.

Šios aplinkybės nėra reikšmingos kvalifikuojant pareiškėjo padarytą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimą, nes Įstatymas nenustato jokių išimčių, kai asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. R. A. argumentas, kad nesiekė jokios naudos sau ar artimiems asmenims, taip pat nepaneigia padarytų interesų konfliktų valdymo pažeidimų. Elgtis taip, jog nekiltų jokių, net menkiausių, abejonių jo nešališkumu, pareiškėją įpareigoja ne tik Įstatymo nuostatos, tačiau toks įpareigojimas kyla dėl jo, kaip Rasenių rajono savivaldybės mero, statuso ir jam keliamų reikalavimų bei visuomenės lūkesčių.

Nenusišalindamas nuo minėto sprendimo svarstymo bei priėmimo, R. A. nesilaikė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir taip pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 bei 2 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas nustatytas dėl to, kad Raseinių rajono savivaldybės meras R. A. 2011 m. rugsėjo 29 d. ėmėsi aktyvių veiksmų prižiūrėti ir kontroliuoti Darželio darbuotojus, jiems dalyvaujant profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime. VTEK konstatavo, kad pareiškėjas, naudodamasis savivaldybės mero pareigomis, galia ir vardu, 2011 m. rugsėjo 29 d. siekė paveikti V. B., E. V., D. K., I. L., D. P., R. Č., R. D., I. K., K. K., D. V., R. Š. ir R. K. sprendimą steigti profesinę sąjungą Darželyje. Naudodamas psichologinio spaudimo priemones, jis trukdė profesinės sąjungos steigiamajam susirinkimui ir siekė, kad profsąjungos steigėjai išsiskirstytų. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Interesų konfliktą dėl profesinės sąjungos steigimo Darželyje lėmė tos pačios aplinkybės, kaip ir anksčiau teismo sprendime aprašytoje situacijoje dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjo deklaracijoje kaip asmuo, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, nurodyta A. J., darbdama Darželio direktore, galėjo būti suinteresuota tuo, jog Darželyje nebūtų kuriama profesinė sąjunga, nes profesinės sąjungos įsteigimas verčia darbdavį skirti didesnį dėmesį darbuotojų darbo teisių apsaugai.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, dėl kurių konstatuotas minėtas pažeidimas, išdėstytos V. B. 2011 m. spalio 4 d. rašte Komisijai, kuriame nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. Darželyje po darbo vyko Darželio profesinės organizacijos steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo įstaigos darbuotojos ir jis, kaip LŠDPS rajono susivienijimo pirmininkas. Į patalpas, kuriose vyko susirinkimas, netikėtai įėjęs meras R. A. pareiškė, kad čia renkasi svetimi asmenys, įstaigos direktorė nėra gavusi informacijos dėl vyksiančių susibūrimų, todėl susirinkimas yra neteisėtas. Meras pareikalavo, kad jam būtų pateiktas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas ir jų paaiškinimai, jis mobiliuoju telefonu filmavo susirinkimo dalyvius, jų veidus, į prašymus nefilmuoti nereagavo. Tokiu pareiškėjo elgesiu buvo ribojama darbuotojų teisė jungtis į profesines sąjungas, trukdoma profesinių sąjungų veikla. Rašte nurodytus faktus savo parašais patvirtino E. V., D. K., I. L., D. P., R. Č., R. D., I. K., K. K., D. V., R. Š., R. K..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininko V. B. skundą atsisakyta patenkinti ir Šiaulių apygardos prokuratūros Raseinių rajono apylinkės prokuratūra neatnaujino nutraukto ikiteisminio tyrimo. Prokuratūros nutarime konstatuotos šiai bylai aktualios aplinkybės, kad įvykio metu R. A. nežinojo, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas Darželyje yra steigiamasis profesinės sąjungos susirinkimas, nes oficiali informacija darbovietėje bei per žiniasklaidą apie steigiamą profesinę sąjungą nebuvo pateikta. 2011 m. rugsėjo 30 d. susirinkimo stenograma rodo, kad šio susirinkimo metu buvo aptarti ne profesinės sąjungos steigimo, o kiti darbo klausimai. Pažeidimo nagrinėjimo Komisijoje metu nebuvo surinkta kokių nors papildomų įrodymų, 2012 m. vasario 14 d. posėdyje V. B. iš esmės nebuvo apklaustas dėl įvykio aplinkybių, o 2012 m. vasario 21 d. posėdyje dalyvavusios A. L., G. J., D. K. ir R. Č., kurios galimai Komisijos buvo pripažintos pareiškėjomis, nes posėdžio eigoje klaustos dėl nušalinimo Komisijos nariams pareiškimo, apskritai nebuvo apklaustos. 2012 m. vasario 21 d. sprendime Komisijos konstatuotos faktinės aplinkybės, kad R. A. 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkime ėmėsi aktyvių veiksmų prižiūrėti ir kontroliuoti Darželio darbuotojus, jiems dalyvaujant profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime, naudojo psichologinio spaudimo priemones, trukdė profesinės sąjungos steigiamajam susirinkimui ir siekė, kad profsąjungos steigėjai išsiskirstytų, nustatytos pagal V. B. skundą. V. B. paaiškinimai yra prieštaringi, nes 2011 m. spalio 4 d. pareiškime Komisijai jis nurodė, kad į 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimą atvyko R. A. ir administracijos direktorė A. L., o VTEK 2012 m. vasario 14 d. posėdyje jis teigė, kad, kai Darželyje vyko profesinės sąjungos kūrimosi susirinkimas, į jį iš Savivaldybės atvyko 8 asmenų grupė, susidedanti iš mero, vicemero, Švietimo skyriaus vedėjos, teisininko ir kitų asmenų.

Įvertinęs tai, kad atsakovas savarankiško tyrimo dėl pažeidimo neatliko, be jokio tyrimo rėmėsi tik V. B. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias pats Vytautas B. K. posėdyje aiškino skirtingai nei pareiškime, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apygardos prokuratūros Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarime atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotomis aplinkybėmis, kad R. A. nežinojo, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas Darželyje yra steigiamasis profesinės sąjungos susirinkimas. 2011 m. rugsėjo 30 d. Darželyje vykusio susirinkimo stenograma nepatvirtina, kad pareiškėjas žinojo, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas yra steigiamasis profesinės sąjungos susirinkimas, 2011 m. rugsėjo 30 d. susirinkime kalbėta apie bendras darbo organizavimo problemas, nebuvo aiškinamasi, ar priekaištaujama dėl profesinės sąjungos steigimo. Nežinodamas apie profesinės sąjungos steigiamąjį susirinkimą, jis negalėjo daryti įtakos nepriimti sprendimo įsteigti profesinę sąjungą ir taip pažeisti Įstatymo 13 straipsnio reikalavimų. Darytina išvada, kad R. A. veiksmai negali būti laikomi jo tarnybinių pareigų, galių ir vardo panaudojimu, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris yra susijęs su valstybės tarnautojo (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeniniu turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu ir dėl kurio valstybės tarnyboje visuomenės suinteresuotumo prasme galėtų būti priimti šališki ir neteisingi sprendimai. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Teismas pripažino, jog neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas siekė paveikti sprendimą steigti profesinę sąjungą įstaigoje, kuriai vadovauja jo svainė. Kadangi teismas konstatavo, jog pareiškėjas nežinojo apie ketinamą priimti sprendimą, pareiškėjo, kaip Raseinių rajono mero, pareiga vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytas pareigas neturi bylai reikšmės ir neanalizuojama.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad jį Komisijos pirmininkas informavo, jog faktas dėl incidento steigiant profesinę sąjungą nebus nagrinėjamas, nes nepriklauso Komisjos kompetencijai, dėl to jam buvo sukliudyta duoti paaiškinimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad VTEK 2011 m. spalio 24 d. raštu Nr. S-1279-(2.5) pareiškėjo paprašė pateikti paaiškinimus kaip tik dėl šios informacijos, o 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (5.35)R5-2203 Raseinių rajono savivaldybės meras tokią informaciją pateikė (t. 1, b. l. 168). VTEK posėdžio 2012 m. vasario 21 d. protokole Nr. IN-21-(1.3) nėra užfiksuota, kad VTEK pirmininkas būtų nurodęs, jog incidentas Darželyje nebus nagrinėjamas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra neesminė, kadangi pareiškėjui buvo suteikta galimybė dėl įvykio paaiškinti raštu, o duoti paaiškinimus žodžiu jis galėjo teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas nusprendė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog R. A. pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, todėl VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. KS-13 keistinas ir iš pareiškėjo padarytų pažeidimų šalintinas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant apklausti liudytojais V. B. ir R. K.. Tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų minėto prašymo, atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. KS-13. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas pažymi, jog ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime plėtojami interesų konflikto kriterijai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išplėtoto Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo ir taikymo. Atsakovo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs ir nuosekliai laikosi labai aiškios ir motyvuotos pozicijos, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti, nėra nūtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius veišųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė šio Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Atsakovo vertinimu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje A492-3330/2011, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012) akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar minėtų savivaldybės tarybos sprendimų poveikis yra neigiamas ar teigiamas Darželiui, kuriame dirba A. J., taip pat nėra svarbu, kio dydžio lėšos buvo skirtos įstaigai.

2. Anot atsakovo, ginčijamame sprendime atsakovas anaiptol nesirėmė tik V. B. teiginiais. Atsakovo sprendime aiškiai nurodyta, kad spaudimo steigiamai profesinei sąjungai faktą raštu patvirtino net 12 liudytojų: V. B., E. V., D. K., I. L., D. P., R. Č., R. D., I. K., K. K., D. V., R. Š., R. K.. Atsakovo teigimu, sugretinus pareiškėjo ir V. B. paaiškinimus matyti, kad pastarojo duoti parodymai, priešingai negu teigiama teismo sprendime, yra nuoseklūs ir neprieštaringi: abu asmenys nurodo, kad į 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimą darželyje atvyko tik pareiškėjas ir admiistracijos direktorė A. L., o 2011 m. rugsėjo 30 d. susirinkime dalyvavo pareiškėjas, vicemeras, tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino šiuos skirtingus įvykius ir padarė nepagrįstas išvadas apie V. B. parodymų prieštaringumą. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovas prašė įtraukti į bylą V. B. trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, o teismui atmetus šį prašymą prašė apklausti V. B. byloje liudytoju. Tačiau teismas to nepadarė ir, nevisapusiškai ištyręs aplinkybes, priėmė sprendimą, paremtą klaidingomis išvadomis.

3. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia savo sprendimą, yra kvestionuotini dėl keleto priežasčių. Pirma, teismas rėmėsi Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, kuris buvo priimtas praėjus pusei metų po ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo. Todėl, anot atsakovo, akivaizdu, kad sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės atsakovas negalėjo įvertinti ir tai negali būti teisėta priežastis panaikinti jos sprendimą. Antra, nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje atsakovas nedalyvavo, negali sukelti jam jokių teisinių pasekmių. Atsakovas pažymi, jog nebuvo ikiteisminio proceso dalyvis, negalėjo skųsti prokuratūros nutarimo ir ginčyti jame nustatytų aplinkybių. Atsakovas pabrėžia, aptariamas nutarimas neturi prejudicinės galios, o jame nurodytos aplinkybės negali būti laikomos neginčytinai nustatytu faktu.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas, atstovaujamas advokato R. K., prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto išvada, jog „apibendrinus, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, jog Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai yra formalios, o ne materialios sudėties, kas yra pakankamas pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti“, teisiniu loginiu požiūriu yr neaiški ir nepagrįsta, todėl atmestina.

2. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija dalies atsakovo sprendimo panaikinimą motyvavo remdamasi byloje konkrečiais įrodymais bei įrodymų visuma ir tai matosi apelianto skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kurioje teismo nurodyti įrodymai sudarė pagrindą aukščiau minėtam teismo sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo santykių teisinio reguliavimo

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendimo, kad Raseinių rajono savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus bei kitaip veikdamas Sprendimus, susijusius su Darželiu, kuriam vadovavo jo svainė A. J., pažeidė inter alia Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš nurodyto VTEK sprendimo taip pat matyti, jog jame buvo konstatuota, kad R. A. padaryti Įstatymo nuostatų pažeidimai pasireiškė šiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) (t. 2, b. l. 1–6):

1) R. A., kaip meras, pirmininkavo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. posėdžiams, kuriuose buvo svarstyti ir priimti Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimai „Dėl Raseinių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo vasarą“, „Dėl mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“, „Dėl Raseinių rajono ugdymo įstaigų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patvirtinimo 2011-2012 mokslo metais“, susiję su Darželiu, kuriame dirba pareiškėjo žmonos sesuo A. J. (Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas);

2) Pareiškėjas, naudodamasis savivaldybės mero pareigomis, galia ir vardu, 2011 m. rugsėjo 29 d. ėmėsi aktyvių veiksmų prižiūrėti ir kontroliuoti jo svainės vadovaujamo Darželio darbuotojus, jiems dalyvaujant profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimas).

Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas pareiškėjui buvo pripažintas dėl to, kad jis dalyvavo priimant Sprendimus ir nuo jų priėmimo nenusišalino, nors Sprendimų priėmimo metu jo svainė A. J. dirbo socialine pedagoge (priimant 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimus) ir vėliau – Darželio direktore (priimant 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje ((2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) įtvirtinta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Tuo tarpu Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimas buvo konstatuotas įvertinus R. A. elgesį Darželio darbuotojų profesinės sąjungos susirinkime, vykusiame 2011 m. rugsėjo 29 d., kuomet, kaip nurodyta VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendime, pareiškėjas, naudodamas psichologinio spaudimo priemones, siekė paveikti Darželio darbuotojų sprendimą steigti profesinę sąjungą darželyje, kuriam vadovavo jo svainė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1562 redakcija) numato, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas R. A. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendimo dėl R. A. dalį, kuria nuspręsta, jog Raseinių savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus bei kitaip veikdamas sprendimus, susijusius su Darželiu, kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1, 2 dalių ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir ginčijamą VTEK sprendimą pakeisti ir konstatuoti, jog: 1) pareiškėjo dalyvavimas svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimus buvo teisėtas ir atitinkantis Įstatymo nuostatas (teismo sprendimo motyvacinėje dalyje neteisėtu buvo pripažintas tik pareiškėjo dalyvavimas priimant 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą; t. 2, b. l. 33); 2) pareiškėjas nesiekė paveikti sprendimą steigti profesinę sąjungą įstaigoje, kuriai vadovauja jo svainė, todėl iš pareiškėjo padarytų pažeidimų šalintinas Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą (t. 2, b. l. 35).

Apeliaciniu skundu VTEK ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant apklausti liudytojais V. B. ir R. K.. Tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų minėto prašymo, atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. KS-13. Atsižvelgdama į tai, jog atsakovas VTEK iš esmės ginčija teismo sprendimo išvadas tiek dėl pareiškėjo dalyvavimo svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimus, tiek ir dėl galimo Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo, galimai padaryto siekiant paveikti sprendimą steigti profesinę sąjungą įstaigoje, kuriai vadovauja jo svainė, teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl kiekvieno nurodyto bylos epizodo.

Dėl pareiškėjo dalyvavimo svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimus (Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai)

Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas šį administracinį ginčą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Raseinių rajono savivaldybės tarybai priimant 2011 m. gegužės 23 d. bei 2011 m. birželio 29 d. sprendimus dėl Darželio darbo vasaros metu ir mokinio krepšelio lėšų paskirstymo pareiškėjo žmonos sesuo A. J. dirbo Darželio socialine pedagoge, o jos veikla nebuvo susijusi su sprendimų įstaigos vardu priėmimu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Darželio darbo laiko nustatymas (2011 m. gegužės 23 d. sprendimas) ar mokinio krepšelio lėšų skyrimas (2011 m. birželio 29 d. sprendimas) galėtų kokiu nors teigiamu būdu daryti įtaką A. J. padėčiai Darželyje, kad jos darbo užmokestis, priemokos ar pan. priklausytų nuo to, ar Darželis dirbs ilgesnį, ar trumpesnį laiką. Nenustatęs galimybės, kad tokie sprendimai turėtų įtakos pareiškėjo žmonos sesers padėčiai darbovietėje, pirmosios instancijos teismas nerado ir pagrindo daryti išvadą, kad R. A., dalyvaudamas minėtų sprendimų priėmime, galėjo siekti patenkinti jam artimo asmens interesus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors viešųjų ir privačių interesų konfliktui kvalifikuoti nereikia nustatyti realaus sprendimo poveikio suinteresuotam asmeniui, tačiau galimybė, kad toks sprendimas gali turėti įtakos, turi būti pagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. A. dalyvavimas svarstant ir priimant 2011 m. gegužės 23 d. bei 2011 m. birželio 29 d. sprendimus buvo teisėtas ir atitinkantis Įstatymo nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo R. A. dalyvavimo svarstant ir priimant 2011 m. gegužės 23 d. bei 2011 m. birželio 29 d. sprendimus teisinio kvalifikavimo Įstatymo nuostatų prasme iš esmės nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, spręsdama iš esmės analogiško pobūdžio ginčą, išaiškino, jog Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, t. y. įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-230/2013). Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, taip pat nėra teisiškai reikšminga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012 ir kt.). Be to, kaip nurodyta LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, įpareigojimas asmeniui (savivaldybės merui) elgtis taip, jog nekiltų jokių net menkiausių abejonių jo nešališkumu, kyla ne tik iš minėtų Įstatymo nuostatų, bet ir iš paties asmens, kaip savivaldybės mero, statuso bei jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lūkesčių.

Iš nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo veiksmų (dalyvavimo svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimus) atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms negalėjo būti pripažįstama svarbia (esmine) aplinkybė ar minėtų savivaldybės tarybos sprendimų poveikis buvo teigiamas ar neigiamas Darželiui, kuriame dirbo pareiškėjo svainė, bei pačiai pareiškėjo svainei asmeniškai, taip pat ar pareiškėjas, dalyvaudamas priimant minėtus sprendimus, pasiekė norimą rezultatą, galimai susijusį su jo privačiu interesu. Šiuo atveju pats pareiškėjo, kaip savivaldybės mero, dalyvavimas priimant sprendimus, susijusius su jam artimu asmeniu, pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nurodytu Viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje kaip asmuo, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas (t. 1, b. l. 165–166, 181–183), galėjo sukelti abejonių jo šališkumu. Teisėjų kolegijos vertininu, tai nagrinėjamoje situacijoje suponavo pareigą pareiškėjui laikytis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų elgesio taisyklių.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas, dalyvaudamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimų priėmimo procedūrose minėtų Įstatymo nuostatų nesilaikė, t. y. nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui savo veikloje išvengti – neinformavo asmenų (Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių), kurie kartu dalyvavo nurodytų sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo dalyvavimo tolesnėse procedūrose (t. 1, b. l. 61–67). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo dalyvavimas svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 29 d. sprendimus buvo teisėtas ir atitinkantis Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, paliekant galioti VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. KS-13 rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad Raseinių savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su Raseinių lopšeliu-darželiu „Liepaitė“, kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Dėl pareiškėjo veiksmų 2011 m. rugsėjo 29 d. vykusiame Darželio darbuotojų profesinės sąjungos susirinkime (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimas)

Akcentuotina, jog Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Nagrinėjamu atveju VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendime buvo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė šias imperatyvias Įstatymo nuostatas imdamasis prižiūrėti ir kontroliuoti jo svainės vadovaujamo Darželio darbuotojus, jiems dalyvaujant profesinės sąjungos susirinkime, vykusiame 2011 m. rugsėjo 29 d., nors tokia veikla (profesinių sąjungų veiklos kontrolė), vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, nėra priskirtina savivaldybės mero kompetencijai.

Vertindama šį pareiškėjui inkriminuotą Įstatymo pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų (įrodymų), jog, dalyvaudamas Darželio darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkime, pareiškėjas siekė paveikti tam tikrus profesinės sąjungos sprendimus, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą. VTEK 2012 m. vasario 21 d. sprendime nurodoma, jog pareiškėjas R. A. savo veiksmais 2011 m. rugsėjo 29 d. vykusio profesinės sąjungos susirinkimo metu trukdė šiam susirinkimui, siekė, kad profesinės sąjungos steigėjai išsiskirstytų bei trukdė įsteigti profesinę sąjungą. Tačiau Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarime atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 177 straipsnį („Trukdymas profesinių sąjungų veiklai“), ištyrus aplinkybes, susijusias su R. A. veiksmais 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo metu, buvo konstatuota, jog R. A. nežinojo, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas Darželyje yra steigiamasis profesinės sąjungos susirinkimas (t. 2, b. l. 23–25). 2011 m. rugsėjo 30 d. Darželyje vykusio susirinkimo stenograma (t. 1, b. l. 48–50) taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas žinojo, kad anksčiau vykęs 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas buvo steigiamasis profesinės sąjungos susirinkimas, kadangi, kaip pažymima stenogramoje, 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkime kalbėta apie bendras darbo organizavimo problemas, nebuvo aiškinamasi, ar priekaištaujama dėl profesinės sąjungos steigimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš anksto nežinodamas apie profesinės sąjungos susirinkimo pobūdį, pareiškėjas analizuojamoje situacijoje objektyviai negalėjo naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą, t. y. daryti įtaką dėl sprendimo įsteigti profesinę sąjungą priėmimo ar nepriėmimo, ir taip pažeisti Įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nenustačius siekio paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą, pareiškėjo galima neetiškas ar moralės normas bei viešąją tvarką pažeidžiantis elgesys 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo metu (pasisakymai, jog renginys yra neteisėtas, reikalavimas sudaryti ir pateikti susirinkimo dalyvių sąrašą, rašyti pasiaiškinimus dėl dalyvavimo susirinkime, susirinkimo dalyvių filmavimas ir(ar) fotografavimas, grasinimai iškviesti policiją ir pan.) pats savaime (per se) negali būti pripažįstamas Įstatymo nuostatas pažeidžiančia veika, t. y. veika, kuria buvo pažeisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių ir visuomenės viešųjų interesų derinimo reikalavimai (veika, kuria siekiama paveikti kitų asmenų sprendimą, susijusį su valstybės tarnautojo (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeniniu turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu ir dėl kurio valstybės tarnyboje visuomenės suinteresuotumo prasme galėtų būti priimti šališki ir neteisingi sprendimai). Šiuo atveju nurodyti pareiškėjo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip veiksmai, sąlygojantys kitų teisinės atsakomybės formų (civilinės, baudžiamosios, administracinės atsakomybės) taikymą. Tačiau, kaip jau ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju Raseinių rajono apylinkės prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 177 straipsnį („Trukdymas profesinių sąjungų veiklai“) dėl R. A. ir A. J. veiksmų Darželio profesinės sąjungos 2011 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2011 m. spalio 12 d. vykusių susirinkimų metu ir šį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. A. ir A. J. tyčia negalėjo būti nukreipta į trukdymą profesinės sąjungos veiklai, jų veiksmai buvo nukreipti į situacijos išsiaiškinimą renginio metu, bet ne į trukdymą profesinės sąjungos veiklai (t. 2, b. l. 23–25). Dėl šios priežasties taip pat nėra teisinio pagrindo papildomai tirti faktinių aplinkybių, susijusių su minėto susirinkimo eiga ir tenkinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo dėl papildomos liudytojų apklausos.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo padarytų pažeidimų pašalino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą, susijusį su pareiškėjo R. A. dalyvavimu Darželio profesinės sąjungos 2011 m. rugsėjo 29 d. susirinkime. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ginčą buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės bei byloje surinkti įrodymai, o tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais šioje dalyje nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimas yra pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kurioje buvo konstatuota, kad R. A. dalyvavimas svarstant ir priimant Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 23 d. bei 2011 m. birželio 29 d. sprendimus buvo teisėtas ir atitinkantis Įstatymo nuostatas. Likusioje dalyje, kurioje iš R. A. padarytų pažeidimų pašalintas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį suformuluoti sekančiai:

„pareiškėjo R. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. KS-13 rezoliucinės dalies 1 punktą ir nustatyti, kad Raseinių savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant 2011 m. gegužės 23 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus, susijusius su Raseinių lopšeliu-darželiu „Liepaitė“, kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. KS-13 rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kurioje buvo konstatuota, jog Raseinių savivaldybės meras R. A., dalyvaudamas svarstant ir priimant bei kitaip veikdamas sprendimus, susijusius su Raseinių lopšeliu-darželiu „Liepaitė“, kuriam vadovauja jo svainė, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas