8d9eff0d-d424-4dc2-a0ee-cc10b320fd56 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

                                                                               Â

              Baudžiamoji byla Nr. 1A-61/2011

             Procesinio sprendimo kategorija

             1.2.3.1. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                               2011

m. sausio 21 d.

                                                        Â

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Aloyzo Kruopio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

J. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16

d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) laisvės atėmimu devyniems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

          Â

Iš nuteistojo J. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. L. priteista 1 509,53 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei

žalai atlyginti.

          Laikinai apribotos J. K. turto nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ : XXX Lt; X/X gyvenamojo namo, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X klėties, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X Å«kinio pastato, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X tvarto, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X Å«kinio pastato, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X Å«kinio pastato, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X pirties, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X tvarto, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX; X/X kitų kiemo statinių, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX, įregistruotus nekilnojamojo turto registre Nr. XXXX-XXXX-XXX ir X/X X,X ha žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXX, įregistruotÄ nekilnojamojo turto registre Nr. XX/XXXX, esančius (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 19 d., laikotarpiu tarp 19 val. ir 20 val. 30 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų metu tyčia sudavė tris smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam M. L., taip padarė jam du pavirÅ¡inius odos įpjovimus kairio rieÅ¡o srityje, vienÄ durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdÄ kairėje nugaros pusėje su plaučio sužeidimu, dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus vidinis nukraujavimas ir nukentėjusysis M. L. įvykio vietoje mirė, taip tyčia jį nužudė.

Nuteistasis

J. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti ir jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusįjį M. L. nužudė netyčia, savo namuose gindamasis nuo girto nukentėjusiojo smūgių. Teigia, kad nukentėjusysis jam grasino ir sudavė daugybę smūgių rankomis, kojomis, taip pat

porÄ kartų trenkė kumščiu į veidÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis M. L. buvo jaunesnis ir fiziÅ¡kai stipresnis už jį, todėl jis

(apeliantas), bÅ«damas senyvo amžiaus norėjo tik apsiginti. Pasak apelianto, nukentėjusysis M. L. jį ankščiau ne kartÄ buvo sumušęs. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad labai gailisi dėl savo netikėtų veiksmų, kuriuos iÅ¡provokavo nukentėjusysis, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo artimųjų ir giminių. Skunde taip pat nurodo, kad yra senyvo amžiaus, pensininkas, todėl negalės atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. L. priteistos 1 509,

53 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos. Prašo sumažinti arba panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi jis gynėsi, todėl nesijaučia kaltas dėl padaryto nusikaltimo.

Nuteistojo

J. K. gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo

J. K. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK

303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

J. K. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Å ioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiÅ«ri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

           Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusįjį M. L. nužudė netyčia, dėl neatsargumo. IÅ¡ nuteistojo parodymų teisme matyti, kad M. L. į nugarÄ dÅ«rė peiliu gindamasis, kai nukentėjusysis jį sugriebė už kairės rankos ir tempė į laukÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tokius nuteistojo argumentus įvertino ir atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi toks nuteistojo teiginys nepagrįstas, nes neatitinka bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis J. K. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad nukentėjusysis jam sudavė apie 10-12 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Po to nukentėjusysis M. L. nusisuko ir pasakė: „palauk aÅ¡ tuoj ateisiu, vis tiek užmuÅ¡iu tave“, ir išėjo į koridorių. Po Å¡ių žodžių, nuteistasis iÅ¡sigando, kad gali blogai baigtis, nes nukentėjusysis yra

stambaus kūno sudėjimo ir nuo jo neatsigins. Nuteistasis išėjo paskui M. L. į koridorių ir peiliu, kuriuo valė grybus, dūrė kažkur

į nugarÄ (t. 1, b. l. 112-113). Nuteistasis Å¡iuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 120-126). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu J. K. apie įvykio aplinkybes buvo apklaustas ir dar kartÄ nurodė tokias pačias aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjui. Tiek nuteistasis, tiek kiti proceso dalyviai dėl Å¡ių ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ir suraÅ¡ytų procesinių dokumentų jokių pastabų nepareiÅ¡kė. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie įrodymai gauti teisėtai, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir surinktus įrodymus motyvuotai

ir pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios V. L., liudytojų A. L., K. Ž. parodymais, iš kurių matyti,

kad būtent nuteistasis dar ankstesnių konfliktų metu su peiliu yra puolęs M. L., šaudė dujiniu pistoletu (t. 2, b. l. 84-85-87).

Nuteistasis ir nukentėjusysis nuolatos bendravo, nuteistasis prižiÅ«rėdavo nukentėjusiajam priklausantį arklį, o nukentėjusysis iÅ¡ nuteistojo imdavo vandenį arkliui girdyti, nors dažnai dėl to paties arklio pykdavosi. Todėl tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis vienas kitÄ gerai pažinojo, kiekvieno iÅ¡ jų elgesys nekėlė netikėtumų, nes jų tarpusavio santykiai buvo nusistovėję. IÅ¡ teismo medicinos specialisto Ą. Sutkaus parodymų matyti, kad peilis buvo įdurtas į nukentėjusiojo kÅ«nÄ Ä¯strižai, beveik 45 laipsnių kampu iÅ¡ virÅ¡aus žemyn ir iÅ¡ nugaros į priekį. Tokia žaizdos kanalo kryptis įrodo, kad labiausiai tikėtina, jog M. L. buvo sužalotas jam stovint arba sėdint, peiliu smÅ«giuojant iÅ¡ nugaros pusės, iÅ¡ virÅ¡aus (t. 2, b. l. 105-106). Akivaizdu, kad toks sužalojimo pobÅ«dis ir mechanizmas atitinka nuteistojo pirminius parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis.

           Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis vėliau ikiteisminio tyrimo metu pakeitė savo parodymus ir teigė, kad nukentėjusįjį sužalojo, kai Å¡is jį (nuteistÄ jį) tempė už kairės rankos. IÅ¡ teismo medicinos specialisto Ą. Sutkaus parodymų teisme matyti, kad mažai tikėtina, jog nuteistasis nukentėjusiajam esant tokioje padėtyje galėjo įdurti į nugarÄ ir padaryti tokius sužalojimus (t. 2, b. l. 2, 105-106). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis negalėjo objektyviai ir įtikinamai paaiÅ¡kinti savo parodymų pakeitimo priežasčių. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistojo pakeisti parodymai nepagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino kaip siekimÄ palengvinti savo atsakomybės laipsnį. Sužalojimo pobÅ«dis

rodo, kad nuteistasis panaudojo fizinį smurtÄ iÅ¡ nugaros pusės, kai M. L. buvo nusisukęs. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis tuo

metu nesikėsino į nuteistojo sveikatÄ ar gyvybę. IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis rankomis ir kojomis jam (nuteistajam) neva sudavė daugybę smÅ«gių į veidÄ , kojas. Tačiau iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nuteistajam J. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos nugaroje, deÅ¡inėje ir kairėje rankose, deÅ¡inėje kojoje ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 136). Akivaizdu, kad nuteistojo veide ar galvoje nėra konstatuota jokių sužalojimų, todėl tokie apelianto parodymai neatitinka tikrovės. Aukščiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad tarp J. K. ir nukentėjusiojo M. L. įvyko konfliktas, tačiau byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje. Tai, kad J.

K. yra vyresnis (gimęs XXXX m.), o nukentėjusysis M. L. (gimęs XXXX m.) buvo nežymiai jaunesnis ir fiziÅ¡kai stipresnis, neduoda jokio pagrindo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. K. nužudė M.

L. dėl asmeninių nesutarimų, nuteistojo veiksmai dėl kilusio pykčio protrÅ«kio buvo kaip atsakomoji reakcija į rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Tačiau kerÅ¡tas nebuvo Å¡io nusikaltimo padarymo pagrindinis motyvas, nes tokius nuteistojo veiksmus iÅ¡ dalies sÄ lygojo rizikingi nukentėjusiojo veiksmai. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas kerÅ¡tÄ nurodė kaip Å¡io nusikaltimo padarymo motyvÄ (t. 2, b. l. 118), tačiau tai nekeičia teismo nustatytų faktinių aplinkybių ar nuosprendžio esmės.

           Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis. Priežastinis ryÅ¡is yra bÅ«tinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryÅ¡io vystymasis paprastai iÅ¡ anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryÅ¡io vystymasis nėra iÅ¡ anksto numatomas, jis negali bÅ«ti inkriminuotas kaip

padarytas esant tyčinei kaltei. Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas J. K. dėl tyčinio nužudymo konstatavo netiesioginę tyčiÄ . Teismas,

įvertinęs suduotų smÅ«gių skaičių, jų intensyvumÄ ir lokalizacijÄ , nusikaltimo padarymo įrankį (peilį, kuriuo buvo smÅ«giuota į nugarÄ , kur yra iÅ¡sidėstę žmogui gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai) padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys.

           Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali bÅ«ti jam inkriminuoti, kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sÄ moningo leidimo jiems kilti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne­at­sar­gus gyvy­bės atėmimas dėl nusikals­ta­mo pasitikėji­mo yra tada, kai kal­ti­nin­kas nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li su­kel­ti ki­to žmo­gaus mir­tį, ta­čiau lengvabÅ«diš­kai ti­ki­si Å¡ių pa­da­ri­nių iš­veng­ti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Esant nusikalsta­mam pa­si­ti­kė­ji­mui kal­ti­nin­kas su­pran­ta, kad

el­gia­si rizikin­gai dėl ki­to žmogaus gy­vy­bės, ta­čiau ti­ki­si gy­vy­bės

at­ėmi­mo iš­veng­ti. Kal­ti­nin­ko tikė­ji­mas tu­ri bū­ti parem­tas aplin­ky­bė­mis,

kurios, jo ma­ny­mu, tu­ri už­kirs­ti ke­liÄ ki­to žmogaus gy­vy­bės atėmimui.

Šios ap­lin­ky­bės tu­ri bū­ti objek­ty­vaus po­bū­džio. Ti­kė­ji­mas abst­rak­čio­mis

aplinkybė­mis – sėk­me, pra­na­šys­tė­mis ar pan., ku­rios ne­tu­ri ob­jek­ty­vaus

pagrin­do ir iš es­mės ne­ga­li už­kirs­ti ke­lio ža­lin­giems padariniams at­si­ras­ti,

ne­lai­ko­mas tikėjimu kaip nusikalstamo pa­si­ti­kė­ji­mo kal­tės ele­men­tu.

Ti­kė­ji­mas kon­kre­čio­mis aplinkybė­mis, ku­rios, kal­ti­nin­ko ma­ny­mu, ob­jek­ty­viai

ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti ki­to žmo­gaus mir­ties, yra pagrin­di­nis po­žy­mis,

pa­gal ku­rį vei­ka atribojama nuo nužu­dy­mo ne­tie­sio­gi­ne ty­čia (BK 15 straips­nio 3 da­lis), kai kal­ti­nin­kas yra abe­jin­gas galimam ki­to žmo­gaus gyvybės at­ėmi­mui dėl sa­vo veikos, sÄ Â­mo­nin­gai leis­da­mas kil­ti

numa­to­miems pa­da­ri­niams. Ne­at­sar­gus gy­vy­bės atėmimas dėl nu­si­kals­ta­mo

nerūpestingumo yra ta­da, kai kaltininkas ne­nu­ma­tė, kad jo vei­ka ga­li at­im­ti

gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ta­čiau pa­gal vei­kos aplin­ky­bes ir sa­vo as­me­ni­nes

sa­vy­bes tu­rė­jo ir ga­lė­jo tai numaty­ti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esant nusikals­ta­mam nerÅ«pestingumui, kal­ti­nin­kas nesu­pran­ta, kad da­ry­da­mas vei­kÄ ke­lia pa­vo­jų ki­to žmo­gaus gy­vy­bei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 punktas). Nusikalstamas pasitikėjimas reikalauja, kad asmuo ne tik suprastų, jog veikia rizikingai žmogaus sveikatai, ir numatytų žmogaus mirtį kaip galimus tokios veikos padarinius, bet ir tikėtųsi iÅ¡vengti tų padarinių, t. y. kartu numatytų konkrečias realias aplinkybes, kurios, jo manymu, toje situacijoje paÅ¡alins pavojingų padarinių (žmogaus mirties) atsiradimo galimybę. J. K. apeliacinio skundo argumentas, kad M. L. sužalojo netyčia (dėl neatsargumo) laikomas kaip deklaratyvus teiginys, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais, nes nuteistojo veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo, nei nusikalstamo nerÅ«pestingumo požymių.

           Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame

nuosprendyje vietoj J. K. pavardės klaidingai nurodė J. K. pavardę (t. 2, b. l. 118). Teisėjų kolegijos nuomone,

teismas padarė techninę klaidÄ , kuri neturi jokios reikÅ¡mės įrodymų vertinimui ir nuteistojo veikos kvalifikavimui, todėl iÅ¡taisoma nekeičiant nuosprendžio.Â

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino J. K. asmenybę (yra pensininkas, anksčiau neteistas,

nebaustas administracine tvarka). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad J. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė spontaniÅ¡kai, o

nukentėjusiojo veiksmai įvertinti kaip rizikingi ir teisingai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kauno apygardos teismas skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. K. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nusikaltimas baigtas, dėl ko kilo neatitaisomi padariniai, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J.

K. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir nesigailėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis bylos aplinkybes traktuoja tik sau naudinga linkme, taip stengiasi sumažinti savo veiksmų apimtį ir suÅ¡velninti atsakomybę. Nuteistojo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja kitai faktinei bylos medžiagai. Akivaizdu, kad J.

K. prisipažinimas ir gailestis dėl padaryto nusikaltimo yra tik formalus ir nenuoÅ¡irdus. Todėl pripažinti J. K. jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pranešė V. L., jog nukentėjusiajam reikalinga medicinos pagalba. Nors nuteistasis skunde teigia, kad labai gailisi dėl savo netikėtų veiksmų, kuriuos iÅ¡provokavo nukentėjusysis, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo artimųjų ir giminių, tačiau to nepakanka, kad bÅ«tų galima suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d. įstatymo                  Nr. XI-303 redakcija) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už įstatymo

sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde neiÅ¡dėsto jokių naujų įtikinamų

argumentų, dėl kurių jam reikėtų paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę Å¡velninti. Teisėjų

kolegijos nuomone, J. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui ir pavojingumui. Tai atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, J. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ iÅ¡dėstytas nuostatas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jo nepagrįstai priteisė 1 509,53 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes yra senyvo amžiaus pensininkas, todėl praÅ¡o priteistÄ neturtinę žalÄ panaikinti arba jos dydį sumažinti iki minimumo. Apeliantas pažymi, kad Kauno apygardos teismas priteisdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus neatsižvelgė į tai, kad jis gynėsi, todėl nesijaučia kaltas dėl padaryto nusikaltimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje dėl M. L. nužudymo kaltu pripažintas bÅ«tent nuteistasis J. K., todėl jis privalo nukentėjusiajai atlyginti Å¡ia nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios V. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos

atlyginimo. Toks ieškinys pagrįstas ir įrodytas dokumentais, t. y. iš J. K. priteista 1 509,53 Lt už laidojimo išlaidas ir

sugadintus rūbus. Nuteistasis skunde jokių argumentų dėl šios žalos atlyginimo panaikinimo ar dydžio sumažinimo skunde nenurodo.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos

pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas

turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio

1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus netekus artimųjų ir kt.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡ nuteistojo J. K. priteisė 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus ir juos aptarė pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad remiantis CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kai žala padaryta tyčia, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neturi atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iÅ¡ nuteistojo J. K. nukentėjusiajai

V. L. priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiÅ¡kiai per didelė, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir nevirÅ¡ija teismų praktikoje už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad siekiant užtikrinti civilinio ieÅ¡kinio atlyginimÄ , J. K. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t. 2, b. l. 44, 100-101). Tai patvirtina, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra sunki, jis turi pakankamai turto, kurį realizavus bus užtikrintos nukentėjusiosios teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pusiausvyra tarp nukentėjusiosios teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ , teisėtÄ jos prioritetÄ ir nuteistojo padėties yra iÅ¡laikyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

            Nuteistojo J. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Â

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Kęstutis

Jucys

Teisėjai                                                                                                            Â

Aloyzas Kruopys

                                                                                   Â

                                                          Linas

Žukauskas