8d9e5e9b-c702-4580-af2f-bfaceede29a0 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1053-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00412-2014-7                                                             Procesinio sprendimo kategorija 45.12.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. S. įmonės apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-671-156/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovui E. S. įmonei, trečiajam asmeniui AB DNB lizingas dėl skolos už parduotÄ daiktÄ Â priteisimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. įmonės 18150,00 Lt skolos, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad jis 2012-08-28 pardavė atsakovui automobilį MAN 26.343 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 18150 Lt, tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡rašė atsakovui sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau atsakovas už automobilį neapmokėjo.

Nors ieÅ¡kovas tik 2012-12-19 baigė mokėti bankui įmokas pagal lizingo sutartį už šį automobilį, tačiau pirkimo pardavimo sutartis nepanaikinta ir yra galiojanti.Atsakovas E. S. įmonė ieÅ¡kinio nepripažino, paaiÅ¡kino, kad nupirko automobilį, tačiau jis buvo nesukomplektuotas, trÅ«ko užvedimo raktelių, televizoriaus, valdymo kompiuterio. Be to, VÄ® „Regitra“ duomenimis, daikto savininkas yra AB DNB lizingas ir ieÅ¡kovas pardavė ne sau priklausantį daiktÄ . 2010-10-31 pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ , kad minėtų daiktų nėra automobilyje.

TrÅ«kumai iki Å¡iol nepaÅ¡alinti, todėl už automobilį nemokėjo ir nesutinka už jį mokėti.Trečiasis asmuo AB DNB lizingas nurodė, kad 2012-12-18 lizingo gavėjas UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ sumokėjo reikiamÄ sumÄ ir sekančiÄ dienÄ iÅ¡siuntė UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ turto perdavimo nuosavybėn aktÄ , kuriuo perdavė nuosavybės teisė į transporto priemonę UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“. Lizingo bendrovei nėra žinoma, dėl ko transporto priemonės savininkas nėra perregistruotas.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Priteisė iÅ¡ atsakovo E. S. įmonės 18150 Lt už nesumokėtÄ daiktÄ , 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-03-06) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2012,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“.                     Teismas pažymėjo, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudotis lizingo objektu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį objektÄ nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sÄ lygos.

Nors sudarius lizingo sutartį nuosavybės teisė į lizingo objektÄ iÅ¡lieka lizingo davėjui, tačiau nepaneigiant lizingo, kaip finansinės veiklos, esmės, lizingo sutartimi lizingo gavėjas įgyja ne tik teisę valdyti ir naudotis lizingo objektu, bet ir galimybę įgyti nuosavybės teisę į jį ir ateityje juo disponuoti. IÅ¡ to teismas sprendė, kad UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ lizingo sutarties pagrindu turėdamas teisę valdyti ir naudoti automobilį „MAN“, 2012-08-18 sudarydamas minėto automobilio pardavimo sutartį su atsakovu, nors ir pardavė anksčiau, negu formaliai jam atiteko nuosavybės teisė į automobilį, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė.

Pirkėjas neapmokėjo daikto kainos ir vėliau po 2012 m. gruodžio mėnesio, kuomet pardavėjui nuosavybės teisės atsiskaičius su lizingo bendrove jau buvo perėję, pardavėjas pateikė pirkėjui pretenzijÄ 2013-10-04 ir pareikalavo iki 2013-10-21 apmokėti kainÄ .Teismas akcentavo, kad atsakovas, pirkdamas automobilį iÅ¡ automobilio registracijos liudijimo matė, kad perka nuomojamÄ automobilį, tačiau su tuo sutiko ir sudarė pirkimo pardavimo sutartį. Nors atsakovas pateikė 2012-10-30 pretenzijos ieÅ¡kovui nuoraÅ¡Ä , kurioje nurodyta, kad daiktas turi trÅ«kumų, tačiau teismas Å¡iuo dokumentu nesivadovavo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ pretenzijÄ gavo, ant pretenzijos nėra spaudo apie Å¡io dokumento gavimÄ bendrovėje, be to, atsakovas pripažino, kad pretenzija buvo įteikta tik buvusiam direktoriui asmeniÅ¡kai.Teismas sprendė, kad atsakovas, gavęs PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡ karto turėjo sumokėti už nupirktÄ daiktÄ ieÅ¡kovui, bet to nepadarė.

Be to, atsakovas žinojo, kad perka daiktÄ su trÅ«kumais, tačiau su pardavėju sulygo dėl pardavėjui ir pirkėjui priimtinos daikto kainos – 18150 Lt. Kad pirkėjui buvo žinomi perkamo automobilio trÅ«kumai, patvirtino byloje apklausti liudytojai. IeÅ¡kovui sumokėjus reikiamas įmokas, trečiasis asmuo AB DNB lizingas 2012-12-19 iÅ¡siuntė UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ atliekų surinkimo automobilio Man 26.343 perdavimo nuosavybėn aktÄ , taip perdavė nuosavybės teisę į automobilį.

Tačiau ir po to su pardavėju atsakovas neatsiskaitė, pirkimo pardavimo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais neginčijo, todėl teismas laikė, kad CK 6.38 str. 1 d. pagrindu sutartis turi bÅ«ti vykdoma.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas E. S. įmonė praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį E. S. įmonė iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko automobilį MAN 26.343, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 18150 Lt.

Kadangi automobilis buvo nesukomplektuotas, trūko užvedimo raktelių, televizoriaus, valdymo kompiuterio, todėl buvo susitarta, kad atsiskaitymas įvyks pilnai sukomplektavus automobilį. Tuometinis UAB „Radviliškio būsto“ vadovas D. S. žodiniu susitarimu įsipareigojo minėtus trūkumus pašalinti, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Be to, atsakovas negalėjo įregistruoti nupirkto automobilio savo vardu, kadangi VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklausė AB DNB lizingas.

Atsakovo nuomone ieÅ¡kovas neturėjo teisės parduoti minėto automobilio, kadangi jis nuosavybės teise priklausė AB DNB lizingas. Atsakovas ne kartÄ su pretenzija kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , tačiau į raÅ¡tiÅ¡kas pretenzijas niekas nereagavo. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo naikintinas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiamo sprendimo argumentai, susiję su ieÅ¡kinio tenkinimo eisminiais pagrindais yra aiÅ¡kÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki ir motyvuoti.

IÅ¡ sprendimo turinio aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių, t. y. kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais remdamasis teismas tenkino ieÅ¡kinį. Teismas pagrįstai nustatė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nenurodytas terminas dėl kainos sumokėjimo, taip pat pirkimo dienÄ buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kurios gavimÄ pirkėjas patvirtino savo paraÅ¡u, nepateikdamas jokių pretenzijų dėl daikto kokybės ar komplektiÅ¡kumo.

Be to, atsakovas iÅ¡ automobilio registracijos liudijimo matė, jog perka nuomojamÄ automobilį ir su tuo sutiko. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui. Apeliantas nenurodo nei vieno CPK numatyto teismo sprendimo panaikinimo pagrindo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB DNB lizingas praÅ¡o bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje surinktus įrodymus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.

           Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už transporto priemonę įgytÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakymÄ apmokėti grindžiant perduoto daikto trÅ«kumais bei nuosavybės teisės į transporto priemonę pardavimo metu neturėjimu.

Dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į transporto priemonę Apeliantas įsitikinęs, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės parduoti transporto priemonės, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise automobilis priklausė trečiajam asmeniui AB DNB lizingas. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovo UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«stas“ ir trečiojo asmens AB DNB lizingas 2008-05-20 sudarytos lizingo sutarties pagrindu, trečiasis asmuo įsigijo atliekų surinkimo automobilį MAB 26.343 ir suteikė teisę lizingo gavėjui, tai yra ieÅ¡kovui, 60 mėnesių lizingo termino metu šį automobilį valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas pagal sudarytÄ sutartį.

IeÅ¡kovui, anksčiau lizingo sutartyje nustatyto termino, tai yra 2012-12-18, sumokėjus visas lizingo įmokas ir pilnai atsiskaičius pagal lizingo sutartį, kuria buvo lizinguojama transporto priemonė, nuo 2012-12-19 kuomet gavo turto perdavimo nuosavybėn aktÄ , įgijo nuosavybės teisę į šį automobilį. CK 6.567 straipsnio ir teismų praktikos analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudotis lizingo objektu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį objektÄ nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sÄ lygos.

Nors sudarius lizingo sutartį nuosavybės teisė į lizingo objektÄ iÅ¡lieka lizingo davėjui, tačiau nepaneigiant lizingo, kaip finansinės veiklos, esmės, lizingo sutartimi lizingo gavėjas įgyja ne tik teisę valdyti ir naudotis lizingo objektu, bet ir galimybę įgyti nuosavybės teisę į jį. IÅ¡ CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iÅ¡ anksto yra žinoma, kad jis įgis nuosavybės teisę į daiktÄ sumokėjęs visÄ lizingo sutartyje nustatytÄ kainÄ , jeigu sutartimi nenumatyta ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas lizingo sutarties pagrindu turėdamas teisę valdyti ir naudoti automobilį MAN bei 2012-08-18 sudarydamas minėto automobilio pardavimo sutartį su atsakovu, nors ir pardavė anksčiau, negu formaliai jam atiteko nuosavybės teisė į automobilį, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad iÅ¡ automobilio registracijos liudijimo apeliantas privalėjo matyti, kad perka nuomojamÄ automobilį. Jokių pretenzijų ieÅ¡kovui dėl perkamo nuomojamo automobilio nereiÅ¡kė, prieÅ¡ingai atsakovas su tokia sÄ lyga sutiko ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Å iuo atveju, apeliantas nepaneigė faktinių bylos aplinkybių, kad sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį jam nebuvo žinomas tikrasis turto savininkas. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo bylÄ nagrinėjęs teismas, pirkėjas neapmokėjo daikto kainos ir vėliau po 2012 m. gruodžio mėnesio, kuomet pardavėjui nuosavybės teisė pagal lizingo sutartį jau buvo įgyta.

Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, neprašė jos pripažinti negaliojančia. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog ieÅ¡kovas neturėjo teisės parduoti transporto priemonės, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise automobilis priklausė trečiajam asmeniui AB DNB lizingas. Å iuo aspektu pažymėtina esminė faktinė aplinkybė, kad automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu tik formaliai automobilio savininku buvo trečiasis asmuo, tačiau faktiÅ¡kai nuosavybės teisės neįforminimas, nesant ginčo tarp buvusios savininko ir pardavėjo, nepaneigia pardavėjo teisių.

            Dėl transporto priemonės trÅ«kumų aspekto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. aplinkybę, jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje specialių nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje;

įstatyme nėra įtvirtintos parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).Apeliantas nesutikimÄ apmokėti už įsigytÄ automobilį grindžia ir tuo, kad parduotas daiktas – automobilis buvo nesukomplektuotas, trÅ«ko užvedimo raktelių, televizoriaus, valdymo kompiuterio.Nagrinėjamu atveju, paties apelianto pripažinta, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, transporto priemonė buvo nevažiuojanti, nesant užvedimo raktelių tÄ pačiÄ dienÄ negalėjo jos pasiimti.

Aplinkybes, kad trÅ«kumai atsakovui buvo žinomi, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai D. L. ir A. G.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, apie daikto trÅ«kumus, atsakovui buvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodomi transporto priemonės trÅ«kumai nėra aptarti nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje. Taigi, iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje, kurios gavimÄ apeliantas patvirtino savo paraÅ¡u, nepateikė jokių pretenzijų dėl daikto kokybės ar komplektiÅ¡kumo.

Pirmosios instancijos teismo tinkamai vertinto tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas gavo 2012-10-30 siųstÄ pretenzijÄ , byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pretenzija gauta ieÅ¡kovo bendrovėje, be to, atsakovas pripažino, kad pretenzija buvo įteikta tik buvusiam direktoriui asmeniÅ¡kai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad jis ne vienÄ kartÄ raÅ¡tu su pretenzijomis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ . Å iuo atveju, apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad egzistavo susitarimas dėl atsiskaitymo pilnai sukomplektavus automobilį.

Tokio susitarimo sÄ lygos nėra ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Apeliantas neįrodė ir teiginio, kad tuometinis UAB „RadviliÅ¡kio bÅ«sto“ vadovas D. S. žodiniu susitarimu įsipareigojo minėtus trÅ«kumus paÅ¡alinti. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas žinojo apie daikto trÅ«kumus, su jais sutiko ir iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl tokio daikto įsigijimo, todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atsisakymas apmokėti už automobilį, grindžiant perduoto daikto trÅ«kumais.

           Dėl prievolės apmokėti už transporto priemonę Nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai (LR CK XXIII skyriaus pirmasis skirsnis). Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (LR CK 6.305 str. 1 d.).

IÅ¡ byloje pateiktos pirkimo pardavimo sutarties turinio matyti, kad Å¡alys sutartyje nesitarė dėl atsiskaitymo už parduodamÄ perkamÄ automobilį tvarkos. Taigi, automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡alys nenustatė tikslios datos, kada atsakovas turi apmokėti už perduotÄ transporto priemonę. Akcentuotina tai, kad transporto pirkimo-pardavimo dienÄ ieÅ¡kovas iÅ¡rašė ir PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija RKP Nr. 2011850, kuriÄ apeliantas patvirtino savo paraÅ¡u. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6. 314 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas yra tinkamai įvykdęs savo pareigas pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis atsakovui perduotas naudotis, tačiau atsakovas iki Å¡iol už transporto priemonę nėra atsiskaitęs. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų ginčijęs Å¡alių sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Už įsigytÄ transporto priemonę atsakovas neatsiskaitė iki Å¡iol, nors apie prievolę sumokėti buvo įspėtas20136-10-04 pretenzija.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti skolÄ už atsakovui parduotÄ transporto priemonę.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino esamus įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

         Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje          Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 242 Lt už suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikia, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                            Kolegijos pirmininkas                                                                        Vytautas Kursevičius                                                                                                  Teisėjai                                                                                               Laisvė Aleknavičienė                                                                                                            Danutė Burbulienė