Legislator Case Law & Legislation
8d9d6398-274a-4d5d-9823-eb4e627c4ee8 AI generated

8d9d6398-274a-4d5d-9823-eb4e627c4ee8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8d9d6398-274a-4d5d-9823-eb4e627c4ee8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Nuorašas: Baudžiamoji byla Nr. 1-44-315/ 2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42476-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.; 3.1.2.11.; 7.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Jurgitos Kolyčienės ir Stasio Punio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, gynėjai advokatei R.

Legislator headnote

AI generated

8d9d6398-274a-4d5d-9823-eb4e627c4ee8 · Vilniaus apygardos teismas: Jis suprato, kad ji jau miega ir nusprendė ryte paskambinti. 2016m. rugsėjo 6 d. 7.35 val. motina jam skambino tikriausiai, kad jį pažadinti į darbÄ . Jis dažnai nustatydavo žadintuvÄ , atsikeldavo ir vėl nueidavo miegoti Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. pagarsino kaltinamojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis iÅ¡ esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios apklausos metu (apklausiant liudytoju) buvo nurodęs, jog neprisimena ar laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 dienos buvo namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Nuorašas: Baudžiamoji byla Nr. 1-44-315/ 2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42476-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.; 3.1.2.11.; 7.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Jurgitos Kolyčienės ir Stasio Punio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, gynėjai advokatei R.

A. Kučinskaitei, kaltinamajam E. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamasis E. V., laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 1 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 7 val., turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su A.

M., gimusia (duomenys neskelbtini), įsibrovė į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl senyvo amžiaus, sudavė nukentėjusiajai rankomis ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į nosį bei kojomis sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius per kojas, nuo ko ji nukrito ant grindų, gulinčiai nukentėjusiajai rankomis spaudė burnÄ bei daužė jos galvÄ Ä¯ grindis, rankomis spaudė jai pilvÄ , nukentėjusiajai prieÅ¡inantis tyčia sudavė smÅ«gius jai per rankas, iÅ¡ viso padarė ne mažiau kaip septyniolika sužalojimų – burnos lÅ«pų gleivinių nubrozdinimus, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose, kepenų plyÅ¡imus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip palaužęs A.

M. pasiprieÅ¡inimÄ , jėga nuplėšė jos drabužius, iÅ¡ virÅ¡aus jÄ užgulė bei jėga įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, padarydamas iÅ¡ilginį makÅ¡ties sienelės plyÅ¡imÄ , atsiveriantį į pilvaplėvės ertmę, taip nukentėjusiÄ jÄ išžagino, ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , slėpdamas savo padarytÄ nusikaltimÄ â€“ išžaginimÄ , tyčia jėga įkiÅ¡o bulvę A. M. į burnÄ , tuo užkimÅ¡o jos kvėpavimo takus, dėl ko nuo uždusimo svetimkÅ«niu nukentėjusioji mirė, taip, slepiant kitÄ nusikaltimÄ , nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės A.

M.. Å iais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose. Kaltinamasis E. V. teisme dėl pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad Å¡ių nusikaltimų jis nepadarė. Apie įvykį su kaimyne A. M. papasakojo močiutė. Ji nurodė, kad naktį, tikslios datos neprisimena, ryte ar vėliau kažkokie garsai sklido iÅ¡ kaimynės buto. Atvažiavo pareigÅ«nai ir rado negyvÄ kaimynę. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su savo močiute.

A. M. pažinojo kaip kaimynę iÅ¡ 59 buto. Butai buvo prieÅ¡ais. Jis yra buvęs pas žuvusiÄ ja namuose apie tris kartus. Tai buvo keletÄ metų atgal nuo Å¡io įvykio, o paskutinį kartÄ buvo tris mėnesius iki įvykio. Tada jo kaimynė paprašė perstumti spintelę nuo įėjimo durų iki kambario durų. Kai buvo pas kaimynę prieÅ¡ keletÄ metų, tai ji prašė pažiÅ«rėti, kodėl neveikia televizorius. DNR specialisto iÅ¡vada byloje jam žinoma. Jis įsitikinęs, kad specialistai padarė klaidÄ .

Nežino, kaip tai komentuoti. Tuo metu turėjo draugę. Jos vardas S., pavardės neprisimena. Su ja bendravo , jie susitikinėjo. Turėjo su S. intymių santykių. Ji tuo metu nedirbo, prižiÅ«rėjo namie vaikÄ . Jos adreso negali pasakyti, nes neprisimena. 2016m. rugsėjo iÅ¡ 5-os į 6-os naktį buvo namie. BÅ«tent minėtÄ naktį buvo namie, miegojo, nes kitÄ dienÄ reikėjo eiti į darbÄ . Vakare grįžo po darbo. Apie 22--23 val. nuėjo miegoti, nes anksti reikia keltis į darbÄ . Kaimynė buvo labai savotiÅ¡ko charakterio, kibdavo prie visų kaimynų dėl smulkmenų.

Dėl to visi kaimynai vengė su ja palaikyti kaimyniÅ¡kus santykius. Jis su kaimyne pasisveikindavo, daugiau nebendraudavo. Kaimynė kartais užeidavo ir klausdavo juos ar jie neskambino jai į duris. Kartais praÅ¡ydavo padėti. Jis prieÅ¡ tris mėnesius buvo pas jÄ namuose. Padėjo kaimynei nes ji senyvo amžiaus. Jis su A. M. konfliktų neturėjo. Nežino, kaip paaiÅ¡kinti tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog bandė nepalaikyti su A. M. jokių ryÅ¡ių. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad neatsimena, ar jis tÄ naktį buvo namie ar jis buvo pas draugę.

ApmÄ stęs, prisiminė, kad jis dirbo statybose ir tikrai nakvodavo namie. Tuo metu galimai dirbo Rudaminoje, tiksliai negali prisiminti. Močiutės butas yra trijų kambarių, su kaimynės butu susiję koridoriaus ir močiutės kambario sienomis. Jis miegojo praeinamajame kambaryje, durys visos buvo atidarytos. Vienas kambarys buvo negyvenamas.. Jis neturėjo praeiti pro močiutės kambarį. KitÄ dienÄ vakare jam močiutė pasakė, kad girdėjo kažkokį triukÅ¡mÄ už sienos. Kai močiutė girdėjo triukÅ¡mÄ , jo ji nežadino.

Jis buvo tÄ dienÄ blaivus, bet triukÅ¡mo negirdėjo. Anksčiau jis tik vienÄ kartÄ yra bandęs rÅ«kyti žolę , už tai buvo nubaustas. . Labai ilgÄ laikÄ jis nematė, kad pas nukentėjusiÄ jÄ kas nors užeitų Paskutiniu metu kažkas pradėjo lankyti pas kaimynę Klausė savo močiutės kas lankosi. Močiutė pasakė, kad dukterėčia ir lyg tai jos vyras ar sÅ«nėnas. Jam buvo labai keista, nes minėti asmenys daug metų gyveno, o lankytojų pas jÄ nesimatė. A. M. pasitikėjo juo, nes jų butai viename aukÅ¡te ir visur gyvena pensininkai.

Jis buvo vienintelis, pas kurį ji galėjo praÅ¡yti pagalbos. Apie kaimynės nužudymÄ jis sužinojo grįžęs iÅ¡ darbo, po trijų, keturių dienų po įvykio. Su motina kalbėjo po minėto įvykio nakties, Å¡eÅ¡tÄ valandÄ . Kalbėjo telefonu. Tuo metu buvo namuose. Jis pasiskambino ryte motinai ir paklausė, ar ji ryte ateis padėti močiutei ir kelintÄ valandÄ jam ruoÅ¡tis į darbÄ . Ji pasakė, kad ji atėjo ir kad jis atidarytų duris. Jis atidarė duris ir nuėjo miegoti. Su močiute iÅ¡ ryto nesusitiko, nes jis miegojo .

Atsikėlė ir išėjo iÅ¡ buto. Močiutės ir motinos nebuvo, jos dirbo . Trečias kartas, kai buvo pas kaimynę, ji paprašė atrakinti jos buto duris, nes spyna labai sunkiai rakinosi. Jis vos atrakino spynÄ , Užėjęs į butÄ apžiÅ«rėjo duris iÅ¡ vidaus ir iÅ¡ iÅ¡orės. Pamatė, kad spyna sunkiai rakinasi ir pasiÅ«lė jai pakviesti meistrÄ .2016m. rugsėjo 5 d. jis skambino motinai, bet ji neatsiliepė. Kitos dienos ryte skambino jai ryte, nes norėjo pasiteirauti dėl darbo ir ar ji ateis padėti močiutei.

Jis suprato, kad ji jau miega ir nusprendė ryte paskambinti. 2016m. rugsėjo 6 d. 7.35 val. motina jam skambino tikriausiai, kad jį pažadinti į darbÄ . Jis dažnai nustatydavo žadintuvÄ , atsikeldavo ir vėl nueidavo miegoti Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. pagarsino kaltinamojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis iÅ¡ esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios apklausos metu (apklausiant liudytoju) buvo nurodęs, jog neprisimena ar laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 dienos buvo namuose.

Gali tik pasakyti, kad vienÄ dienÄ , negali pasakyti kuriÄ , jo nebuvo tÄ naktį namie, o jam atėjus namo, močiutė R. Å . pasakė, kad girdėjo iÅ¡ A. M. buto sklindantį triukÅ¡mÄ , Å¡aukimus, beldimÄ . Močiutė pasakė, kad ryte kažkas suÅ¡aukė, tada buvo bildėjimai kažkokie ir po kiek laiko viskas nutilo (t. 2, b. l. 83-85); apklausiamas įtariamuoju E. V. jau parodė, kad laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 nakvojo namuose, nieko negirdėjo, nes kietai miega (t. 3, b. l. 37-39). Nukentėjusioji V.

D. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Nukentėjusioji yra jos teta, jos mamos sesuo A. M.. Jai yra žinoma, kÄ pasakė ekspertas. Jos teta gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji yra jos krikÅ¡to mama. Ji vieniÅ¡a, netekėjusi, visÄ gyvenimÄ gyveno viena. Maždaug prieÅ¡ 6 metus teta blogai pasijautė, ir jai buvo padaryta galvos operacija. Ji tada jÄ prižiÅ«rėjo: vežiojo į ligoninę, slaugos namus, reabilitacijÄ , paskui ji jÄ pradėjo lankyti į savaitę kartÄ .

VasarÄ ji dažniausiai bÅ«na sode, tai prieÅ¡ važiuojant į sodÄ , nuveža jai maisto ir iÅ¡važiuoja į sodÄ . Be to jos susiskambindavo. TÄ kartÄ ji buvo sode ir vakare paskambino tetai. Ji neatsiliepė. Galvojo, kad miega. Paskambino vėliau neatsiliepė. Tada ji 7 val. ryto ji paskambino broliui ir paprašė nueiti pas tetÄ . Jis nuėjo, pasižiÅ«rėjo ir jai paskambino. Pasakė, kad ji greičiau važiuotų, kad kažkas atsitiko. Durys neužrakintos, bute dega Å¡viesa, o teta guli ant grindų.

Ji liepė broliui iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ . Prie tetos namų buvo apie 9.00 val. Ä® daktarus teta nesikreipė, buvo sveika. PraÅ¡o priteisti laidojimo iÅ¡laidas( pateikė dokumentus) ir neturtinę žalÄ 10 000 Eur. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 4), kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusioji patvirtino, jog parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad kai grįžo iÅ¡ sodo, tetos bute jau buvo policija, kriminalistai, ji į butÄ net nėjo, jos neleido, o paskui, kai iÅ¡vežė į morgÄ , butÄ užplombavo.

Bute teta gyveno nuo tada, kai buvo pastatytas namas. Teta nelabai bendravo su kitais kaimynais. Ji, kai dar buvo jaunesnė, kai 70 metų buvo, buvo aktyvi, visur dalyvaudavo, pas draugę į sodÄ važiuodavo, į bažnyčiÄ eidavo. Skambindavo kaimynei, kurios butas buvo Å¡alia, 58 numeris, vardu O., lyg tai. Ji jai paskambindavo, ji padėdavo gerai tetos telefono ragelį. Pas tetÄ be jos niekas daugiau nesilankydavo. Paskutinį kartÄ , kai lankėsi pas tetÄ , rado tris gabalus Å«kiÅ¡ko muilo, padėtus prieÅ¡kambaryje ant veidrodžio.

Teta sakė, kad jai atnešė. Dar brolio praÅ¡ydavau jos pasižiÅ«rėti. Brolis netoliese, Jankausko gatvėje gyveno. Nepasakojo teta, kad kas bÅ«tų pas jÄ atėjęs ir konfliktų su ja, bet ji jai buvo nusipirkusi iÅ¡simokėtinai čiužinį už 2,5 tÅ«kstančio, tai ji turėjo jį grÄ Å¾inti firmai. Duris teta visada užsirakindavo, ji tikrindavo nakčiai duris. Kai ji ateidavo, durys bÅ«davo užrakintos. Teta duris atrakindavo, nes ji jai prieÅ¡ ateidama paskambindavo. Akutė yra duryse.

Kai paskambindavo į duris, teta klausdavo: ,,Kas?“. IÅ¡ karto po įvykio įeiti į butÄ neleido. Po to bute buvo užėjusi, viskas buvo iÅ¡versta, viskas iÅ¡ sekcijos iÅ¡mesta ant žemės, kambarys baisus, nebuvo kur kojos įžengti. Tyrėjai dar rado žiedÄ ant žemės numestÄ , įdomu, kaip jo nesurado. Po įvykio bute viskas iÅ¡ sekcijos iÅ¡mesta - albumai, drabužiai, patalai, - ir sienos kruvinos, kruvini pirÅ¡tų antspaudai buvo. Jos brolis ateidavo pas tetÄ tik jos praÅ¡ymu, ir tai nenoriai.

Brolis su teta nebendravo, vyresnis gal iÅ¡ viso nė karto nėra buvęs. Ji su teta negyveno, tai nežino, kÄ ji įsileisdavo, ko neįsileisdavo. Dėl turtinės ir neturtinės 11 300 eurų žalos, liudytoja parodė, kad jÄ sudaro 10 000 eurų neturtinės žalos ir 1 300 eurų turtinės žalos. Čekių jai kunigas, neÅ¡ikai, duobkasiai nedavė, vainikus pirko – ne visus davė. Palaiko savo 11 300 eurų civilinį ieÅ¡kinį, bet neatpirksi, jei žmogus mirtų savo mirtim, tai visai kas kita.

IÅ¡ valstybės gavo iÅ¡mokÄ laidojimui, negautÄ pensijÄ . Tų pinigų, kuriuos gavo neįtraukė į 1 300 eurų sumÄ . Teta eidavo į bažnyčiÄ . Ji kiek galėdavo, tiek padėdavo tetai tvarkytis bute: dulkes paÅ¡luostydavo, ji ir pati tvarkydavosi. Paskutiniu metu, 2 metus, viena į parduotuvę teta neidavo. Pinigų teta turėjo, ji jos pinigų neskaičiuodavo. Gal teta ir eidavo duonos nusipirkti, nežino. Ji turėjo raktus nuo tetos buto. Brolis K. M. raktų nuo tetos buto neturėjo. Paskutinį kartÄ buvo pas tetÄ , galėjo bÅ«ti, rugpjūčio 29-30 d., kaip nurodyta protokole.

BÅ«davo, kad tetos namuose sumažėja pinigų, bet gal teta ir slėpdavo kažkur. Ji jai sakydavo, pasižiÅ«rėk, pas tave turėjo bÅ«ti daugiau pinigų. Teta pinigus dėdavo į barÄ , tas baras iÅ¡laužtas, ji raktus iÅ¡laužė, tai su Å¡akute tÄ barÄ atidarinėdavo. Baro spynelę teta pati su Å¡akute buvo iÅ¡laužusi. Bare bÅ«davo indeliai su pinigais, kai mažiau tų pinigų, sakydavo, kad pasižiÅ«rėtų rankinuke. Tai rankinuke rasdavo, neprisimindavo, kur padėdavo. Dėl tų trijų gabalų Å«kiÅ¡ko muilo, tai teta pasakė, kad jai paskambino į duris, sakė, kad čia jums kažkas siunčia, kas konkrečiai, ji nežinojo.

Kas pas tetÄ lankydavosi, ji jai nepasakojo. Liudytojas K. M. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusioji – jo teta. Teta gyveno visiÅ¡kai netoli jo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su teta susitikdavo retai. TÄ lemtingÄ dienÄ jam paskambino sesuo, ir paprašė nueiti pas tetÄ A. M. Jis nuėjo, paskambino į duris, niekas neatidarė. Dar kartÄ paskambino. Paėmė už rankenos, durys atsidarė. Jis įėjo ir pamatė gulinčiÄ tetÄ . Jis iÅ¡sigando, paskambino seseriai ir paskui ,,112“.

Paskutinį kartÄ prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį buvo užėjęs prieÅ¡ keletÄ dienų pas tetÄ . Matė jÄ gyvÄ . TetÄ labai retai lankydavo. Jam nežinomi tetos santykiai su kaimynais ir kitais asmenimis. TetÄ paskutinį kartÄ matė bute prieÅ¡ keletÄ dienų iki įvykio. Buvo pas jÄ užėjęs į butÄ , nes sesuo prašė užeiti. Teta pati atidarė duris. Ji pati duris atidarydavo, nes durys visada bÅ«davo užrakintos. Kalbėdavosi su teta ir virtuvėje, ir kambaryje. Ji jam niekuo nesiskųsdavo, nekalbėjo apie kaimynus.

VienÄ kartÄ buvo atvejis, kai prašė pinigų, ir teta pasakė, kad neturi, bet tai nebuvo judviejų konfliktas. Kai atėjo pažiÅ«rėti tetos, jis į jokį kambarį tetos bute nebuvo užėjęs, buvo tik koridoriuje. Nematė kraujo, o Å¡viesa tetos bute degė. Kai atvažiavo greitoji pagalba, jis buvo užėjęs į virtuvę. Tetos kaimynų nepažinojo, su jais nėra kalbėjęs. Kai ateidavo pas tetÄ kildavo liftu, atgal – eidavo pėsčias. Jo teta, prieÅ¡ atidarydama duris, visada paklausdavo, kas atėjo.

Teta nebuvo jam minėjusi, kad pas jÄ bute kažkas lankytųsi. Teismui pagarsinus liudytojo K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 25-26), kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi. Liudytojas S. J. teismui parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas nuo mažens, jie - kaimynai namais. Kaltinamojo tėvai – jo draugai. Nukentėjusioji jam nepažįstama. Apie įvykį sužinojo tiktai iÅ¡ interneto ir buvo labai nustebęs. Paties įvykio nežino.

Buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime. Jo klausinėjo apie E. V., kaip jis gyveno, kaip jo šeima, ar vartojo/nevartojo narkotikus. Iš tikrųjų, tai kai išgirdo apie įvykį, iš karto galvojo, kad čia yra klaida, nes jis niekada nebuvo piktas, blogo nedarė. Jis padėdavo visada garaže pataisyti automobilį. Kaltinamasis gyveno viename bute su tėvais ir močiute. Jis bendravo su kaltinamojo tėvu, jie bendraamžiai, dirbo kartu, praleisdavo daug laiko. Kaltinamasis ne dažnai, bet lankydavosi. Jis ateidavo pas jo posūnį.

Jie buvo draugai, posÅ«niui yra 21 metai. PosÅ«nis jau seniai negyvena su juo kartu. Kaltinamasis yra likęs pas jį nakvoti. Gali bÅ«ti, kad kaltinamasis nenakvojo pas juos 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 5 d. To negali patvirtinti. KÄ veikia kaltinamasis, konkrečiai nepasakys, jis dirbo statybose, plovykloje. Su kaltinamuoju apie jo pomėgius, gyvenimÄ , nėra kalbėjęs. KaltinamÄ jį neblaivų matė, bet jis niekada negirdėjo, kad jis kÄ nors bÅ«tų padaręs girtas. Su kuo be jo posÅ«nio kaltinamasis dar bendravo, nežino.

Jo draugų rato nežinojo. Jis močiutei padėdavo. Teismui pagarsinus liudytojo S. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 76), liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad tuo metu, kai tyrėja skambino, buvo iÅ¡vykęs į vestuves. Kai buvo vestuvėse, posÅ«nis jau seniai negyvena su jais Jam esant E. V. yra nakvojęs jo namuose. PosÅ«nis raktus nuo jų buto turi. Dalis posÅ«nio daiktų yra jų namuose, ir jis gali ateiti pas jį į namus. Jam dėl netinkamo E. V. elgesio niekas niekada nėra pasiskundęs. PosÅ«nis iÅ¡vyko į AnglijÄ rudenį.

Jis neatsimena, ar prieÅ¡ 2016m. rugsėjo 5-7 d., ar po. Jo posÅ«nis iÅ¡vyko į AnglijÄ kartu su jo draugais2016m. spalio 6 d. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ interneto. PosÅ«nis neplanavo iÅ¡vykti į AnglijÄ . Jis iÅ¡vyko dirbti, nes jo pažįstami atvažiavo, ir čia viskas staiga buvo, jam pasiÅ«lė gerÄ darbÄ . PosÅ«nis ir anksčiau yra buvęs Anglijoje, bet nuvažiavo, ir atvažiavo atgal – nepasisekė, važiavo dirbti. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo S. J. parodymų matyti, kad be aukščiau nurodytų aplinkybių, liudytojas parodė, kad jam posÅ«nis niekada nebuvo sakęs, kad E. V. su juo dirbo plovykloje.

Jis savo posÅ«nio draugams ar pažįstamiems neleidžia savo bute nakvoti. Prie jo E. V. nėra jo bute nakvojęs. 2016 metais nuo rugsėjo 5 iki 7 dienos, E. V. pas juos bute nenakvojo. PosÅ«nis E. J. jam nieko nesakė, kad E. V. nakvojo pas juos (t. 2, b. l. 75-76). Liudytojas J. P. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis yra greitosios medicininės pagalbos specialistas. Gavo iÅ¡kvietimÄ , atvyko nurodytu adresu ir rado tokiÄ situacijÄ , kuriÄ nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo su savo vairuotoju E. M..

Kai atvyko nurodytu adresu, rado moters kÅ«nÄ , gulintį ant žemės. Tai buvo moters lavonas, gyvybinių požymių nebefiksavo, nes matė, kad buvo smurto požymių: gulėjo keistoje padėtyje, buvo apnuogintas moters kÅ«nas. Nukentėjusioji gulėjo ant nugaros. Atsižvelgiant į tÄ faktÄ , kad jau buvo susiformavusios lavondėmės, kÅ«nas jau buvo pagulėjęs kažkurį laikÄ . Mirtis neįvyko tuo metu, kai buvo nurodytas tas kvietimas – tai faktas. Fiksavo maiÅ¡elį burnoje, celofanas styrojo, ant galvos matėsi hematoma.

Kadangi kÅ«nas buvo apnuogintas, ant tarpvietės buvo padėtas rÅ«bo gabalas ar skiautė iÅ¡tepta krauju. Jis lavono nevartė, tik apžiÅ«rėjo, fiksavo, kad moteris mirusi. Kadangi įtarė, kad prieÅ¡ moterį buvo naudotas smurtas, jis iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykus į kvietimÄ , buvo įjungta Å¡viesa, nes iÅ¡kvietusysis buvo vyras. Jis buvo giminaitis. Namuose buvo netvarka. Vyras jiems pateikė tapatybės dokumentÄ . Jis buvo iÅ¡sigandę. Pasakojo, kad rado tokiÄ situacijÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Jis iÅ¡ burnos maiÅ¡elio neišėmė, neapžiÅ«rėjo. Laukė, kol atvažiuos policija. Buto užuolaidos buvo užtrauktos, kambaryje degė Å¡viesa. Moteris buvo neįprastoje padėtyje: kairė koja sulenkta per kelį, ji buvo gulinti ant nugaros.. Asmens dokumentÄ rado prisistatęs giminaiti . Greitosios pagalbos dokumentus( formÄ ) pildė jis. Joje buvo nurodytos lavondėmės. Fiksavo - kvėpavimÄ , nekvėpavimÄ Ä , kÅ«nas buvo atÅ¡alęs. Visa tai fiksavo čiuopimo bÅ«du. Matė, kad jos vyzdžiai buvo iÅ¡siplėtę, nepamena, ar ji buvo atmerktomis akimis.

Atvyko pareigÅ«nai. Teismui pagarsinus liudytojo J. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 172-173), kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi. Liudytojas B. B. teismui parodė, kad kaltinamasis jam nepažįstamas. Žino apie įvykį iÅ¡ gandų. Ä®vykio ryte apie 5 val .jis iÅ¡girdo smÅ«gius į sienÄ . Jis gyvena toje pačioje laiptinėje (duomenys neskelbtini) bute, pirmame aukÅ¡te IÅ¡girdo kelis stiprius smÅ«gius į sienÄ ar iÅ¡ kaimyninio buto, ar iÅ¡ aukščiau.

Pagalvojo, kad kaimynei iÅ¡ 39 buto (senyvo amžiaus) gali bÅ«ti insultas. Paskui garsai nutilo ir suprato, kad viskas gerai, kad nereikia pagalbos. Nukentėjusios nežinojo, nebendravo su ja. Å auksmo negirdėjo. Girdėjo tik smÅ«gius.Jie buvo labai stiprÅ«s. Jis ateinančių pas tÄ moterį asmenų nematė. Kur gyveno nukentėjusioji nežino, galimai virÅ¡ jo. Tai buvo anksti ryte, prieÅ¡ darbÄ . Jis apie 7 val. išėjo į darbÄ .į Nežino ar kaltinamasis laiptinėje gyveno, nes jis devynių aukÅ¡tų name gyvena pirmame aukÅ¡te.

Jų namo laiptinėje yra ribojamas žmonių įėjimas, bet užeiti galima laisvai. Laiptinėje yra mechaninė spyna, kodinė su mygtukais. Kodas veikiantis, bet visi, kas nori, tas gali sužinoti ir užeiti. Iš kur sklido smūgio garsas - ar pirmas aukštas, ar aukščiau, jis negali pasakyti. Teismui pagarsinus liudytojo B. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 49-50), kurie iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytoja R. Å . teismui parodė, kad E. V. yra jos anÅ«kas. Jis geras vaikinas. 2016-09-05 naktį anÅ«kas buvo namuose. Nukentėjusioji jam yra pažįstama. Ji gyveno Å¡eÅ¡tame aukÅ¡te. Jie gyveno Å¡alia. Ji paskutiniu metu gyveno su anÅ«ku. AnÅ«kas jos klausė, buvo paslaugus, padėjo jai darbuose. AnÅ«ko tėvas gyvena užsienyje, o jos dukra atskirai. Ji apie įvykį davė parodymus, kur nurodė , kad iÅ¡girdo kažkokį garsÄ . Virtuvės langas buvo atidarytas, ji nesuprato iÅ¡ kur sklido garsas Tuo metu jos anÅ«kas buvo namuose.

Kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , anÅ«kas buvo namuose. Jis miegojo. Su kaimyne (nukentėjusiÄ ja nedraugavo. Apie įvykį sužinojo, kai atvažiavo policija ir rado kaimynę negyvÄ . AnÅ«kas visas dienas buvo namuose. Dirbo. Jos dukra raktų nuo jos buto neturėjo. Nurodytos dienos rytÄ jos dukra atėjo jai padėti darbuose. Ar dukra jai skambino tÄ rytÄ , neprisimena. Ji jai neskambino prieÅ¡ ateinant. Nukentėjusioji ateidavo praÅ¡yti pagalbos ir jos, ir anÅ«ko. Ji tÄ rytÄ , išėjusi iÅ¡ namų, skambino anÅ«kui, kėlė jį į darbÄ .

Duktė D. atėjo pas jÄ apie 6.10 val. Išėjusi į laiptinę, laiptinėje nieko nematė. Ji neprisimena, kaip vyko jos judėjimas po butÄ tÄ rytÄ . Matė, kad anÅ«ko kambario durys buvo atviros, ir matė jį miegantį. Su A. M. ji nekonfliktavo. Pastaroji su nieko nedraugavo, nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Å . parodė, kad savo kaimynę A. M. pažinojo tik iÅ¡ matymo. 2016-09-05 ji nuėjo miegoti apie vidurnaktį, jokių garsų negirdėjo. 2016-09-06 apie 05.30 val. jÄ pažadino keistas garsas, nei tai verksmas, nei tai aimanos.

Tas garsas sklido neilgai, gal apie minutę. Ji atsikėlė, nuėjo į virtuvę ir pažiÅ«rėjo kiek valandų. Tada nuėjo prie durų ir pasižiÅ«rėjo per akutę, laiptinėje nieko nebuvo. IÅ¡ karto po to kai nutilo verksmas ir pasigirdo beldimai, kurie trÅ«ko apie 10-15 min. PažiÅ«rėjusi per akutę ji vėl nuėjo ir atsigulė į lovÄ , bet jau nemiegojo, nes apie 06.00 val. turėjo ateiti dukra D. V.. Dukra atėjo apie 06.10 val., liudytoja jau buvo apsirengusi. Jos greitai išėjo.

Laiptinėje nieko nematė (t. 2, b. l. 34-35). Liudytojas D. M. teismui parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas nuo 2006 metų, buvo klasiokai. Kartu Å¡eÅ¡is metus mokėsi mokykloje. Tuo metu, kai įvyko minėtas įvykis, jis mažiau bendravo su E. V.. jie buvo geri draugai. Pastarasis pas jį namuose yra buvęs.. Jie gyveno skirtinguose namuose, skirtingose gatvėse. Ikiteisminio tyrimo metu, kai jį apklausė, tiesiog klausinėjo apie jį, kÄ jis atsimena iÅ¡ jo vaikystės, iÅ¡ jo santykių su draugais, su Å¡eima, o apie įvykį jis žino tik iÅ¡ žiniasklaidos.

Kaip žmogus, jis geras draugas, visada visapusiÅ¡ka pagalba. Apie įvykį jis pats sužinojo tik tada, kai draugas jam pranešė, kad pamatė žiniose. PasižiÅ«rėjo žinias ir sužinojo. Netiki, kad jis čia galėtų bÅ«ti kažkÄ panaÅ¡aus padaręs. Kaltinamasis sakė, kad yra nužudyta jo kaimynė ir kad apklausė kaimynus. Žino, kad ta kaimynė ilgÄ gyvenimo dalį gyveno tame bute. Nuo pradinių klasių, mokyklos laikais kaltinamasis kaimynei palikinėdavo raktus. Jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, kaimyniÅ¡ki.

Pastovios merginos jo žiniomis E. V. neturėjo. Nežino ar E. V. vartoja narkotikus Kaltinamojo santykiai su mama buvo prasti, nei šeimyniški, nepastovūs, o su tėvu santykiai buvo geri . Su kitais draugais E. V. santykiai buvo geri. Nukentėjusiosios nėra matęs. Kad E. V. yra buvęs nukentėjusiosios bute, jis yra minėjęs. Teismui pagarsinus liudytojo D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas iš esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, papildomai nurodė, jog yra girdėjęs, kad E. V. 2016 metais susidėjo su kažkokiais vaikinais, susijusiais su narkotikais.

E. V. pats yra jam sakęs, kad niekaip negali nuo tų vaikinų atsikabinti. E. V. pastovios merginos neturėjo (t. 2, b. l. 73-74). Liudytoja L. K. teismui parodė, kad kaltinamasis jai pažįstamas. Ji ateidavo pas jo močiutę pasiskolinti pinigų, ir jis vienÄ kartÄ atidarė duris. Ji gyvena kitoje laiptinėje. Nukentėjusiosios nepažinojo. Dėl Å¡io nusikaltimo ji nieko nežino. Teismui pagarsinus liudytojos L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 42-44), kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytoja Novilė A. A. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Byloje jai žinoma tik tiek, kad tÄ naktį ji girdėjo triukÅ¡mÄ . Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kur gyveno nukentėjusioji, bet ji su ja nebendravo. Kaltinamojo nepažinojo. Nukentėjusiosios butas aukÅ¡tu žemiau. TÄ naktį ji girdėjo moters Å¡auksmÄ . Jai atrodė, kad tai yra jaunos moters Å¡auksmas. Nepagalvojo, kad čia yra kaimynės Å¡auksmas. Paskui girdėjo trenksmus, kaip smÅ«gius. Galvojo, kad viskas vyksta kažkur virÅ¡uje, devintame aukÅ¡te.

Kiek laiko visa tai truko, neatsimena. Tai buvo paryčiais. Policijos nekvietė, nes triukÅ¡mas po kurio laiko nutilo. Su nukentėjusiÄ ja ji nebendravo. Kartais matydavo jÄ vaikÅ¡tančiÄ . Girdėdavo, kaip ji barasi. Ji nežinojo jos vardo. Kiek laiko truko moters Å¡auksmas, neatsimena. IÅ¡ pradžių atrodė, kad tai gal net laiptinėje vyksta, nes buvo toks lyg aidas, o paskui jau toks duslesnis garsas, lyg viskas persikėlė kažkur į patalpas. Ji negirdėjau jokio durų užsidarymo. Daugiau jokio kito balso negirdėjo.

Teismui pagarsinus liudytojos N. A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 31-33), kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja patvirtino, jog parodymai teisingi. Liudytojas E. K. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs. Jie kaip pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ . Greitoji pagalba buvo atvažiavusi. Gydytojai buvo konstatavę nukentėjusiosios mirtį. Jiems parodė akivaizdžias hematomas, kur buvo sumuÅ¡imai. IÅ¡ burnos matėsi celofano gabalas – vienkartinio maiÅ¡elio dalis, nukentėjusioji buvo iÅ¡rengta.

Butas visas sujauktas, daiktai ir kambaryje, ir koridoriuje išvartyti. Be jo dar buvo pareigūnas V. P. ir greitoji - ekipažas 0852. Nukentėjusioji gulėjo koridoriuje ant nugaros, viena koja sulenkta, ant galvos matėsi sumušimai, mėlynės, iš apačios jau formavosi lavondėmės, bet iš viršaus matėsi galvoje sumušimai. Butas buvo visas išvartytas: visi daiktai išvartyti, senų laikų lagaminai atidaryti, išvartyti, koridoriuje atidaryti priėjimai prie vamzdžių. Jam atrodė, kad kažko ieškota, bet nukentėjusioji buvo išrengta.

Kai jie su kolega atvyko, greitoji pagalba jau buvo, taip pat buvo ir nukentėjusiosios giminaitis, sÅ«nėnas. Nematė, kad bÅ«tų judinamas lavonas, greitosios ekipažas irgi nejudino, tik parodė, kur sumuÅ¡imai. Jie patys lavono irgi nejudino, laukė eksperto. Jie paskambino į 112 budinčiÄ dalį, iÅ¡kvietė ekspertÄ . Ekspertas buvo atvažiavęs į įvykio vietÄ . Ant lovos buvo kraujas. Ant daiktų kažkokių pėdsakų nematė. Buvo mintis, kad moteris buvo iÅ¡prievartauta, nes buvo iÅ¡rengta.

Jie nerašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ jie kaip asmenys nedalyvavo. Jie tik saugojo įvykio vietÄ . NegyvÄ moterį rado sÅ«nėnas. Jis pasakė, kad užėjo į butÄ ir pamatė lavonÄ ir iÅ¡bėgo, laukė kol atvažiuos greitoji pagalba. Bute Å¡viesa buvo įjungta. Kaimynų apklausoje jis nedalyvavo, bet girdėjo, kaip vyko apklausa. Kaimynė, kurios tiesiai durys, pagyvenusios, nieko nepasakė, o kita, kiemsargė, pasakė, kad prieÅ¡ parÄ iki jų atvažiavimo, girdėjo paryčiais triukÅ¡mÄ .

Kiti kaimynai pasakė, kad nukentėjusioji buvo labai įtari, mėgėja pasižiÅ«rėti pro akutę ir kai kada atidaryti duris ir pasižiÅ«rėti, kas pas kitus ateina. Teismui pagarsinus liudytojo E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 174-176), kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, jog parodymai teisingi. Liudytojas V. P. teismui parodė, kaltinamojo nepažįsta. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jam žinoma, kad 2016-09-07 gavo iÅ¡kvietimÄ , kad nurodytu adresu aptikta negyva moteris su smurto žymėmis.

Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko medikai ir bute buvo nukentėjusiosios sÅ«nėnas K. M.. Buto durys buvo praviros, pasitiko medikai. Įėjus į butÄ , koridoriuje, ant grindų gulėjo senyvo amžiaus moteris. Gulėjo nuoga su akivaizdžiais sumuÅ¡imais - visas veidas su hematomomis. Nukentėjusioji gulėjo ant nugaros, jos kairė ar deÅ¡inė koja, buvo sulenkta. IÅ¡ burnos kyÅ¡ojo plastikinio maiÅ¡elio dalis. Prie lavono jie nesilietė. IÅ¡ karto telefonu bendravo su Vilniaus miesto OVS ,nes matėsi smurtas.

Bendravo su budėtoju, buvo iÅ¡kviesta operatyvinė grupė, ekspertai. Sulaukę jų, jie parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Jie saugojo įvykio vietÄ . Bendravo su nukentėjusiosios giminaičiu K. Sulaukė ekspertų. Kambaryje, degė Å¡viesa. Bendravo su kaimyne, kuri dirba kiemsarge. Ji pasakė, kad naktį buvo ramu, bet praeitÄ naktį girdėjo moters Å¡auksmus. Tiksliai iÅ¡ kur ji negirdėjo pasakyti negalėjo ,bet, paskui nurimo. Ä®vykio vietoje, buvo įtartina, kad celofano dalis kyÅ¡ojo iÅ¡ burnos.

Niekaip negalėjo suprasti, kam jis atsirado burnoje. Senyva gulinti moteris buvo stipriai sumuÅ¡ta. Ant nukentėjusiosios buvo Å¡alikiukas Å¡ilkinis, kolega sakė, kad tai - kelnaitės. Jos buvo nuimtos. Kai pamatė nuimtas kelnaitės kilo įtarimas, kad greičiausiai nukentėjusioji bus iÅ¡prievartauta, nes ji buvo nuoga. Idealios tvarkos tame bute nebuvo Liudytoja D. V. teismui parodė, kad kaltinamasis E. V. yra jos sÅ«nus. IÅ¡aiÅ¡kinus BPK 82 str. esmę, liudytoja duoti parodymus sutiko, parodė, kad kaip sakė kaimynai, kad jos mama tÄ dienÄ Å¡auksmus girdėjo, tai kai ji ėjo pas motinÄ 6.00 val. ryte, jokių Å¡auksmų nebuvo.

E. V. miegojo kambaryje. Jos motina dirba kiemsarge. Ji atėjo 6.00 val. ryto jai padėti. Ji gyvena su E. S., adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Jos sÅ«nus gyvena su močiute. Jos mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji netiki, kad jos sÅ«nus galėjo padaryti, nurodytÄ nusikaltimÄ . SÅ«nus su nukentėjusiÄ jÄ draugavo. Nukentėjusioji buvo serganti ir visÄ laikÄ pasimesdavo laiptinėje, jÄ reikėdavo kartais parvesti į namus. Teismui pagarsinus liudytojos D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 78-79), liudytoja patvirtino, jog parodymai teisingi.

Papildomai parodė, kad dukterėčia teisme sakė, kad ji vaikščiojo pas nukentėjusiÄ jÄ , tačiau ji jos niekada nėra mačiusi. Kai atvažiavo policija, kai surado, ji priėjo prie jos mamos ir pasakė, kad ,,pasakykite policijai, kad aÅ¡ ateidavau visÄ laikÄ ir jai atneÅ¡davau maisto“. Ji niekada neatneÅ¡davo, tikrai, ji jos net nemačiusi, nei vardo, nei pavardės nežino. Pas mamÄ atėjo 6 val., jos susitarė 6.00 val., gali bÅ«ti iki 6.10 val. Kol iÅ¡ mamos išėjo į laukÄ , praėjo gal 10 min., kol persirengė, nes ji skubėjo į savo darbÄ .

Jai atrodo, kad ryte su sÅ«numi jie susiskambino. Ji sÅ«naus niekada nežadina, jis turi savo raktus, o į darbÄ , tai kai jis dirbo su E. S., ji jį žadino. Ar tuo metu žadino, neatsimena. Rugsėjo 6 d. 6.08 val. sÅ«nus negalėjo jai į telefonÄ skambinti. Kam 40 sekundžių kalbėti: gal jis netyčia paspaudė miegodamas, nežino, ji tÄ dienÄ su juo neÅ¡nekėjo. Ar tÄ dienÄ sÅ«nus skambino močiutei, nežino, neatsimena. Ar močiutė skambino sÅ«nui, nežino, nieko nesakė, o Å¡iaip jie susiskambindavo, močiutė galėjo jam skambinti, žadinti į darbÄ , nes jis miega labai kietai.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė P., nes jis ateidavo pas jÄ , ji matė pro akutę, kai skambino. Jis nukentėjusiosios ir jos mamos kaimynas. Su juo jokių santykių nėra. Jis pirmoje laiptinėje gyvena, o Å¡ita močiutė - antroje. Jos mama nemoka raÅ¡yti žinučių, o ar septintÄ dienÄ ji (liudytoja) susiraÅ¡inėjo su sÅ«numi, ji irgi neatsimins, jie kiekvienÄ dienÄ su sÅ«num susiskambinėdavo. Mama nemoka perskaityti žinučių. Kai atėjo Å¡eÅ¡tÄ dienÄ pas mamÄ , lipo laiptais, nes liftas labai stringa, tai ji bijo su juo važiuoti, bet nieko nesutiko įtartino, jokių žmonių.

Ant palangės nieko nematė padėto. P. jÄ sumušė, turėjo labai stipriÄ galvos operacijÄ - vos iÅ¡gyveno, kraujo perpylimas buvo. Jis jai smÅ«giavo į galvÄ . Jis jai pasakė: ,,Kam tu davei parodymus, kad aÅ¡ vaikščiojau pas tÄ močiutę“. Su nužudytos kaimynės butu ribojasi koridoriai - jos ir mamos. SÅ«nus visada buvo ramus, nesipykdavo su močiute, pykčio priepuolių nebÅ«davo - jis prie jos net nesikeikė. Kaimynai jai dėl sÅ«naus elgesio nesiskundė, močiutė irgi nieko nesakė.

E. S. girdavo sÅ«nų, kad labai gerai dirbo. BÅ«davo tokių atvejų, kad sÅ«nus ryte pas mamÄ jai atidarydavo duris, jei ji vėliau, ne Å¡eÅ¡tÄ eidavo pas mamÄ padėti. BÅ«davo, ir aÅ¡tuntÄ eidavo, tada ji jį septintÄ pakeldavo. Atvejų, kad sÅ«nus atidarytų duris ir eitų miegoti, neatsimena. Kad sÅ«nus tÄ dienÄ tikrai dirbo pas E. S., tik E. S. gali patvirtinti. Jei sÅ«nui patentÄ nupirkdavo, tai tada dirbdavo kažkiek oficialiai. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. V. duotų parodymų matyti, kad E. V. yra jos sÅ«nus.

Jos sÅ«nus gyvena su jos motina R. Å . bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. MotinÄ ji dažnai lanko, gyvena netoliese. Kaimynę A. M., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji pažinojo. Žino, kad kaimynė sirgo. Jos motina tvarko Å¡io namo laiptinę, dažnai padėdavo A. M. nueiti namo. Liudytoja A. M. bute nėra buvusi, yra tik padėjusi jai atrakinti buto įėjimo duris, nes ji negalėjo jų atrakinti. Nei ji, nei jos sÅ«nus nėra turėję konfliktų su A. M.. Žino, kad A.

M. gyveno viena, o pastaruosius du mėnesius iki mirties, vos ne kiekvienÄ dienÄ lankėsi jos giminaitis, kurio vardo nežino. Nėra mačiusi jokios A. M. giminaitės, kuri neÅ¡iotų maisto. Kiek matė A. M. pati nueidavo ir į kiemÄ , ir į parduotuvę. Dar pas A. M., lyg buvo atėjęs P., kuris vaikÅ¡to jų laiptinėje praÅ¡ydamas pinigų. BÅ«dama pas motinÄ , ji girdėjo laiptinėje balsus, pažiÅ«rėjo pro durų akutę, matė, kad lyg P. kalbėjosi su A. M.. Liudytoja ateina padėti motinai pasitvarkyti, padėti jos darbe, t. y. padeda jai valyti laiptines.

Laiptines motina valo visas darbo dienas, Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nedirba. Ji neprisimena tiksliai dienos, tačiau tai buvo rugsėjo mėn. darbo diena, apie 06 val. ji atėjo pas motinÄ . Eidama pas motinÄ , laiptinėje nieko įtartino nepastebėjo. Kai atėjo, motina pasakė, kad nuo 5 val. nemiega. Jos motinÄ R. Å . pažadino Å¡aukiančios moters balsas. IÅ¡ kur sklido tas balsas, ji nežino. Motina miegojo su atidarytu langu, todėl nesuprato iÅ¡ kur tas Å¡auksmas, ar iÅ¡ lauko, ar iÅ¡ laiptinės. Daugiau motina nieko nesakė, ar girdėjo kokius beldimo, daužymo garsus, nežino.

Nori pasakyti, kad tuo metu kai atėjo pas motinÄ apie 06 val., tai jos sÅ«nus miegojo savo kambaryje. SÅ«naus kambarys yra pereinamas, ėjo persirengti, todėl matė, kad jis miega. Jos motinos butas yra trijų kambarių. Motina miega kambaryje, esančiame buto koridoriaus gale po kaire puse. Motinos kambario siena ribojasi su A. M. buto kambario siena. SÅ«nus miega kambaryje, kuris yra užėjus į butÄ po deÅ¡inę pusę, iÅ¡ karto prie virtuvės. Kai dar gyveno su motina, ji miegojo tame kambaryje, kuriame Å¡iuo metu miega sÅ«nus.

O jis miegojo kambaryje, esančiame buto koridoriaus gale po deÅ¡ine puse. SÅ«nus niekur nedirba, kiek reikia pagalbos jos draugui E. S., tai sÅ«nus Å¡iam padėdavo statybose. SÅ«nus dar dirbo plovykloje, ŽirmÅ«nuose, tikslaus adreso nežino. Ar jis dirbo oficialiai plovykloje, ji nežino. Neprisimena, kur sÅ«nus dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 iki 2016 m. rugsėjo 7 d. Jei dirbtų su E. S., tai priklausomai nuo oro, iÅ¡važiuodavo dirbti nuo 7.00 ar nuo 8.00 val. ir baigdavo darbÄ Ä¯vairiai. Kai dirbo plovykloje, darbÄ pradėdavo nuo 8.00 val., o dirbo irgi priklausomai kiek bÅ«davo automobilių.

Kadangi atėjo pas mamÄ darbo dienÄ , tai sÅ«nus irgi turėjo eiti į darbÄ . Apie A. M. nužudymÄ sužinojo iÅ¡ savo motinos, kai pareigÅ«nai pradėjo tirti nužudymÄ . Pati apie nužudymo aplinkybes nieko negali parodyti, nieko nežino. Tik tiek, kad tuo metu kai motina girdėjo Å¡auksmÄ apie 5 ryto, eidama pas jÄ 6 ryto jau buvo tylu, jokio triukÅ¡mo laiptinėje negirdėjo. Ar E. V. yra buvęs A. M. bute, ji asmeniÅ¡kai nėra mačiusi, kad sÅ«nus bÅ«tų pas jÄ bute. SÅ«nus yra sakęs, kad padėjo atidaryti jai buto duris.

Nori pasakyti, jog nematė, kad aplamai pas A. M. kas eitų. Nematė, kad kokia kaimynė pas jÄ lankytųsi. Tik ėjo tas giminaitis bei lyg S. P.. Namuose sÅ«nus visada ramus, jis nesibarė nei su močiute, nei su ja. Nėra turėjusi su juo problemų, jis neturi pykčio priepuolių. Jos sÅ«nus E. V. nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, neturėjo psichikos sutrikimų, neturėjo galvos traumų. SÅ«nus nesirgo, kai perėjo iÅ¡ vaikų poliklinikos, suaugusiųjų poliklinikoje nesilankė. SÅ«nus turi tris draugus - E. J., kuris Å¡iuo metu Anglijoje, iÅ¡važiavo prieÅ¡ 3 dienas;

D., kuriuo pavardės nežino, buvęs jo klasiokas; R., kuriuo kitų duomenų nežino, irgi jo klasiokas. Yra dar vienas draugas, tačiau Å¡io aplamai jokių duomenų nežino (t. 2, b. l. 77-79). Liudytojas E. S. teismui parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas. Jis dirbo pas jį iki suėmimo dienos 2016 m. spalio mėn. Nusikaltimas įvyko apie mėnesį prieÅ¡ jo suėmimÄ . Jis pas jį dirbo. Tada turėjo objektÄ Druskininkuose. Atvažiavo Druskininkų pareigÅ«nai ir jį suėmė. Jis gyveno (duomenys neskelbtini).

KÄ kaltinamasis darė 2016-09-05 neatsimena, bet jis tuo metu pas jį dirbo. Jie visÄ laikÄ 7.30 val. iÅ¡važiuodavo į darbÄ . Dirbo Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį. Charakterizuoti kaltinamÄ jį gali teigiamai. Nukentėjusiosios nepažinojo, nė karto jos nematęs. Jis kviesdavo kaltinamÄ jį į darbÄ pagal poreikį: jei darbo didesnės apimtys, jis jį pasikviečiu, bet paskutiniu metu jis dažnai dirbo, praktiÅ¡kai nuo pirmadienio iki Å¡eÅ¡tadienio. Patvirtinti, kad kaltinamasis rugsėjo 5 ir rugsėjo 6 dienas dirbo, negali.

Apskaitos jis neveda, mokėjimai pas jį Å¡eÅ¡tadieniais bÅ«davo. Kiek žino, kaltinamasis turėjo draugę. Kas ta draugė nežino, nematė. Ar nužudymo dienÄ kaltinamasis dirbo, negali nieko pasakyti, nes jis tiksliai nežino tos dienos. Pas kaltinamÄ jį pykčio, agresijos priepuolių, nematė. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. S. duotų parodymų matyti, kad E. V. yra jo darbuotojas. Pastarasis pas jį dirba neoficialiai, padeda statybose, pagalbiniu darbuotoju. E. V. jis pažįsta nuo jo vaikystės, pažinojo jo tėvÄ .

Žino, kad Å¡is gyvena su močiute bei mama (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Yra buvęs jo bute. Kaimynės, gyvenančios 59 bute, jis nepažįsta, nėra matęs. Apie tÄ kaimynę, kaip iÅ¡ tyrėjos sužinojo A. M., jis nieko nėra girdėjęs. VienÄ kartÄ E. V. motina D. V. yra jam pasakiusi apie tÄ kaimynę, kai jie darė remontÄ , kad kaimynė buvo atėjusi ir sakė, kad pas jÄ mažėja sienos. Apie nužudymÄ girdėjo tik tai, kÄ per televizijÄ sakė bei iÅ¡ Dianos iÅ¡girdo, kad kaimynės durys užantspauduotos policijos, kad kaimynę nužudė.

Ar laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 E. V. dirbo su juo, Å¡iuo metu tikslai negali prisiminti. Liudytojas turėjo objektÄ už Vaidotų, tai E. V. galėjo ir ten dirbti. Kai E. V. dirbo su juo, į darbÄ iÅ¡važiuodavo arba 07.00 ar 08.00 val., priklausomai nuo oro sÄ lygų, ir dirbo iki 17.00 val. E. V. apie nužudymÄ nieko nesakė, tik paminėjo, kad kaimynė nužudyta. E. V., kaip pagalbinis darbuotojas, yra geras darbininkas, pareigingas, atsakingas, konfliktų su juo nėra turėjęs. E. V. iÅ¡geria alkoholio, tačiau proto ribose.

E. V. sakė, kad nori užsidirbti pinigų bei persikraustyti gyventi su drauge prie buvusios „Saturno“ parduotuvės, nuomotis butÄ . Jis E. V. draugės vardo ir pavardės jis nežino, nėra jos matęs (t. 2, b. l. 80-82). IÅ¡ teisme pagarsintų liudytojo A. J. parodymų matyti, kad 2016-09-05 naktį, t. y. iÅ¡ 2016-09-05 į 2016-09-06 apie 21 val. girdėjo kažkokį tai triukÅ¡mÄ laiptinėje, t. y. girdėjo, kad kažkas tai bėgiojo laiptinėje. IÅ¡ triukÅ¡mo gali pasakyti, kad tai galėjo bÅ«ti jaunimas. 2016-09-06 apie 03.00 val. jis girdėjo keistÄ garsÄ , t. y. du smÅ«giai į sienÄ , garsÄ girdėjo iÅ¡ virÅ¡aus.

Taip pat nori parodyti, kad Å¡itas garsas galėjo bÅ«ti ir krentančio daikto, tiksliai nežino. Jokių balsų negirdėjo. Apie kaimynės nužudymÄ sužinojo tik 2016-09-08 iÅ¡ žiniasklaidos. Kas tai galėjo padaryti nežino ir nieko neįtaria (t. 2, b. l. 68-70). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas butas yra devynių aukÅ¡tų name, Å¡eÅ¡tame aukÅ¡te. Buto durys medinės, durų virÅ¡uje ranka raÅ¡yti skaičiai „59“.

Durys rakinamos dvejomis spynomis, durų stakta ir spynos be matomų pažeidimų. ApžiÅ«ros metu durys atidarytos. Durys atsidaro į laiptinės pusę. Vidinėje durų dalyje, virÅ¡utinėje spynoje yra raktas su prikabintu raktu ryÅ¡uliu. Už apraÅ¡ytų durų yra dar vienos medinės durys, kurios atidaromos į buto vidų. Duryse dvi spynos, kurios be matomų pažeidimų. ApžiÅ«ros metu Å¡ios durys atidarytos. Užėjus į butÄ , matome, kad butas yra vieno kambario, kuris yra įėjus į butÄ po deÅ¡inę pusę koridoriaus gale.

ApžiÅ«ros metu buto kambaryje bei vonios kambaryje įjungtos Å¡viesos. Užėjus į butÄ , po kairę pusę nuo įėjimo durų yra spinta. Spinta dviejų dalių. Spintų durelės pravertos. Atidarius virÅ¡utinės dalies spintos dureles, matome, kad joje sudėta patalynė, maiÅ¡eliai su mezgimo siÅ«lais ir kiti daiktai, kurių bendra tvarka nepažeista. Apatinės spintos dalies kairės pusės durelių rankena sulaužyta, jos dalys mėtosi ant grindų prie spintos. Rankenos dalys paimamos tyrimui.

Apatinėje spintos dalyje yra ant pakabų sukabinti rÅ«bai, paltai. Spintos deÅ¡inės pusės durelės atidarytos, prie jos ant grindų bei prieÅ¡ais įėjimo į butÄ duris yra kilimas, ant kuriuo guli suversti daiktai: Å¡viesiai rudas lagaminas, jame tvarkingai sudėta pagalvė, po jo rudos spalvos lagaminas, drabužiai, apsiaustas mėlynos spalvos nuo lietaus, Å¡viesiai rudos spalvos odos imitacijos moteriÅ¡kas krepÅ¡ys. Pakėlus iÅ¡vardintus daiktus, ant grindų prie sienos, esančios prieÅ¡ais įėjimo duris, prie atidarytų spintos durelių guli medinis pagalys, kuris paimamas tyrimui.

PrieÅ¡ais įėjimo į butÄ duris yra sienoje durelės, už jų vamzdžiai. Durelės pravertos, jų apatinis kraÅ¡tas sujaukė ant grindų gulintį kilimÄ . Ant Å¡ių durelių rankenos matomas polietileno maiÅ¡elio gabalas, kuris paimamas tyrimui. Nuo Å¡ių durelių paimama nuoplova. Prie Å¡ių durelių ant kilimo guli 2 raktų ryÅ¡ulys su žalsva juostele, kuris paimamas tyrimui. Toliau yra koridoriaus atÅ¡aka į kairę pusę - į virtuvę. Ant minėtos sienos, prie atÅ¡akos yra jungiklis.

Prie jungiklio, ant sienos yra rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo, delno pavidalo sutepimas. Tyrimui paimamas sutepimo tepinėlis. Koridoriuje prie sienos iš dešinės pusės nuo įėjimo durų stovi kėdė. Už kėdės yra komoda su veidrodžiu. Ant komodos stovi vaza su dirbtinėmis gėlėmis, prie jos plaukų lakas, reklamų lankstinukai, sieninis kalendorius, kitame komodos krašte stacionarus telefonas, po juo telefonų knyga. Ant komodų esančių daiktų bendra tvarka nepažeista.

Lavonas yra koridoriuje ant grindų. Guli aukÅ¡tielninkas. Kojomis link koridoriaus galo, kuriame yra išėjimo į laiptinę durys. Galva link kambario. Galva yra koridoriaus atÅ¡akos į virtuvę centre. DeÅ¡inė ranka sulenkta per alkÅ«nę, plaÅ¡taka remiasi į peties sÄ narinio pavirÅ¡iaus priekį. Kairė ranka iÅ¡tiesta, atmesta į Å¡alį. Ranka užpakaliniu pavirÅ¡iumi remiasi į grindis. PlaÅ¡taka yra po kairės kojos keliu, kelio projekcijos lygiu. Koja sulenkta per kelį ir atmesta į Å¡onÄ bei keliu remiasi į stovinčios spintelės lentynos kraÅ¡tÄ .

DeÅ¡inė koja iÅ¡tiesta, galva nežymiai pasukta į kairę pusę. Lavonas aprengtas margais balsvais apatiniais marÅ¡kinėliais, kurie sukelti virÅ¡ krÅ«tų priekyje ir iki menčių apačios nugaroje. Ant lavono pilvo bei lytinių organų srities guli apatinės balsvos spalvos kelnaitės, suteptos rausvos spalvos skysčiu. Apatinės kelnaitės supakuojamos tyrimui. Lavoninis sustingimas pradedantis nykti (lenkiant kojas, rankas per sÄ narius linksta lengvai). Lavondėmės lokalizuotos nugariniame kÅ«no pavirÅ¡iuje, intensyvios tamsiai violetinės spalvos, spaudžiant spalvos nekeičia.

TemperatÅ«ra: patalpos: 25oC, deÅ¡inėje pažastyje 24oC, tiesiojoje žarnoje 24.5oC. TemperatÅ«ra matuota 10.40-11 val. Lavono akys sumerktos, ragenos padrumzlėjusios, tačiau rėmelis ir vyzdys skiriasi. Nosies Å¡nervėse yra kraujingo padžiuvusio turinio, prilipusio prie gleivinės ir angų kraÅ¡tų. Burna pravira, per deÅ¡inį burnos kampÄ prie apatinės lÅ«pos prilipusiu galu yra nutįsusi polietileninio maiÅ¡elio skiautė. Ji supakuota tyrimui. Burnos ertmėje čiuopiamas rausvas, kietu pavirÅ¡iumi derinys (svetimkÅ«nis- žalia su lupenomis bulvė), kuris iÅ¡imtas ir paimtas tyrimui.

Išėmus svetimkūnį burnos ertmė apatinėje dalyje užpildyta skysto kraujingo skysčio. Apdžiūvusio kraujingo patekėjimo yra per lūpų kampus tiek kairėje, labiau dešinėje su plaukų sutepimu prie grindų. Smakro priekyje pavieniai sutepimai. Viršutinėje lūpoje raudonos, padžiūvusios, standokos lūpų-burnos gleivinės pavienės kraujosruvos. Kaktos dešinėje pusėje yra rausvos spalvos paviršiumi odos nubrozdinimas, sudžiūvusio kraujo patekėjimo link pakaušio.

Kairio antakio iÅ¡oriniame kraÅ¡te yra kraujo kreÅ¡uliu padengtas odos plotas su matoma kraujosruva. Kairės akies abiejuose vokuose tamsiai mėlyna kraujosruva. DeÅ¡inės akies abiejuose vokuose taip pat skiriamos mažesnio intensyvumo kraujosruvos. Kakle matomų sužalojimų požymių nėra. PakauÅ¡io srityje čiuopiamas odos atsisluoksniavimÄ primenantis sluoksnis be matomo sužalojimo. DeÅ¡inės rankos plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje pavieniais ploteliais sutepti sudžiÅ«vusiu kraujingu skysčiu.

PirÅ¡tų galai raukÅ¡lėti, minkÅ¡ti, oda patamsėjusi, nagai taip pat. DeÅ¡inėje alkÅ«nėje ir dilbio virÅ¡utinėje dalyje yra nubrozdinimų ir kraujosruvų grupė. Kairės plaÅ¡takos panagės patamsėjusios, pirÅ¡tų galai taip pat. Žaste ir dilbyje yra pavienių petechninių kraujosruvų. Nugariniame kÅ«no pavirÅ¡iuje sužalojimų nėra. Čiuopiant kaulo lūžių nėra. Esamomis darbo sÄ lygomis, kitų sužalojimų nenustatyta. Prie lavono deÅ¡inės kojos ant grindų yra polietileninis maiÅ¡elis, kuris paimamas tyrimui.

Prie lavono deÅ¡inio klubo, ant grindų yra rudos spalvos berete, ant kurios matosi rausvos spalvos, panaÅ¡us į kraujo, pailgas sutepimas. Berete paimama tyrimui. Po berete yra polietileninis maiÅ¡elis, kuris paimamas tyrimui. Koridoriaus gale, pasukama į atÅ¡akÄ , vedančiÄ Ä¯ virtuvę. Koridoriuje po kaire puse yra durys, už jų tualeto patalpa, bendra tvarka nepažeista. Sutepimų, objektų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui nepastebėta. Toliau yra vonios kambarys. Jame prie sienos iÅ¡ kairės pusės yra gyvatukas, ant jo sukabinti rankÅ¡luosčiai, drabužiai.

Po gyvatuku, ant grindų susuktas čiužinys. Nuo vonios čiaupo maišytuvo rankenos paimama tyrimui nuoplova. Po kriaukle kibiras, lėlė, kiti tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Nuo kriauklės dešiniau vonia, ant jos krašto guli lentyna, ant kurios sudėtos antklodės. Išėjus iš vonios, priešais yra durelės, už jų sieninė spinta, kurioje lentynos, ant kurių įvairūs tyrimui reikšmės neturintys daiktai, jų bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus gale yra virtuvė. Užėjus į virtuvę, joje po dešine, kampe, yra kriauklė.

Po kriaukle spintelė, kurioje tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Nuo kriauklės dešiniau spintelė, ant jos prie kriauklės puodeliai, popierinių rankšluosčių ritinėlis, kuris guli pusiau ant kriauklės krašto. Prie minėtų puodelių yra plastikinis indas, kuris guli ir iš jo ant stalo nuverstas polietileninis maišelis, kuriame bulvės. Maišelis praplėštas, tyrimui paimamos nuoplovos nuo maišelio paviršiaus. Spintelėje stiklainiai, puodai, kiti tyrimui reikšmės neturintys daiktai.

Nuo spintelės dešiniau, virtuvės kairiame tolesniame kampe yra dujinė viryklė, ant jos puodas. Viryklė įjungiama trimis rankenomis. Ant rankenos prie dešiniojo viryklės krašto yra polietileninis maišelis, kuris paimamas tyrimui. Dešiniau nuo viryklės yra langas, po juo stalas. Prie stalo dvi taburetės, ant stalo lėkšte. Virtuvėje prie sienos iš dešinės pusės, už virtuvės durų yra kėdė, ant jos rankšluosčiai, juoda rankinė, skėtis. Toliau šaldytuvas, ant jo rankšluostis, kalendorius.

Tolesniame deÅ¡iniajame virtuvės kampe spintelė, ant jos sudėti tyrimui reikÅ¡mės neturintys daiktai, užkloti servetėle. Išėjus į koridorių, einama į buto kambarį. Jame prie sienos iÅ¡ kairės pusės yra fotelis, už jo apvalus stalas, ant jo bendra daiktų tvarka nepažeista. Už stalo fotelis, toliau langas ir išėjimo į balkonÄ durys. Lango naktinės užuolaidos užtrauktos. Balkone bendra tvarka nepažeista. Balkonas įstiklintas mediniais rėmais, visi rėmai uždaryti.

Prie kambario sienos, esančios iš dešinės nuo įėjimo durų, priešais duris yra lova, ant jos paklodė, kuri paimama tyrimui. Už lovos kampe stalas, ant jo naktinis šviestuvas, kuriuo gaubtas viršutinėje dalyje sudaužytas, stiklų nesimato. Kairiau nuo stalo, prie sienos, esančios priešais įėjimo į kambarį duris, yra trijų dalių sekcija. Viršutinėse sekcijos dalyse stiklinės durelės, už jų matomi sudėti indai, knygos, kiti daiktai, jų bendra tvarka nepažeista.

Apatinių 3 dalių sekcijos durelės atidarytos, juose pusiau tuščios lentynos, daiktai (knygos, drabužiai, rankinukai, patalynė ir kt. daiktai) suversti ant kilimo prieÅ¡ais sekcijÄ . ApžiÅ«rint iÅ¡verstus daiktus, prie sekcijos dalies, esančios arčiau lovos, ant kilimo rastas geltono metalo žiedas rausva akute. Taip pat prie iÅ¡mėtytų daiktu rasta „Rimi“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paimama tyrimui. Ant grindų tarp daiktų rastos 2 „Tele2 Pildyk“ kortelių dėklai su telefono Nr. +37067397359 ir Nr. 67189647.

Nuo sekcijos durelių, esančių arčiau balkono durų pavirÅ¡iaus, paimamos dvi daktiloskopinės plokÅ¡telės su rankų pėdsakais (t. 1, b. l. 7-25). IÅ¡ papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durys užantspauduotos, be pažeidimų. Buto koridoriuje, ant grindų yra raudonos spalvos kilimas, ant kuriuo matomos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . ApžiÅ«ros metu daroma Å¡io kilimo iÅ¡karpa nuo durelių už kurių vamzdžiai, palei spintelę su veidrodžiu, iki atÅ¡akos į virtuvę galo.

Ant kilimo, prieÅ¡ais spintelę su veidrodžiu yra sulankstytas "RIMI" parduotuvės reklaminis laikraÅ¡tis, ant kuriuo matosi rausvos spalvos, panaÅ¡ios į kraujÄ , sutepimas. Kambaryje ant lovos sujauta patalynė - pagalvė ir antklodė. Tarp patalynės guli apatinės kelnaitės balsvos spalvos mėlynom gėlėm raÅ¡tu bei gelsvos spalvos kelnaitės (t. 1, b. l. 26-30). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M1169/2016 (01) matyti, kad A. M. mirtis įvyko nuo uždusimo užkimÅ¡us kvėpavimo takus svetimkÅ«niu: bulve, tai rodo bulvės radimas burnoje, taÅ¡kinės kraujosruvos akių vokų gleivinėje, plaučių ir Å¡irdies pavirÅ¡iuose, emfizemiÅ¡kai iÅ¡sipÅ«tę plaučiai, ryÅ¡ki vidaus organų veninė pilnakraujystė.

A. M. mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 1-3 paras iki jos lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje (2016-09-07 d. 10.40 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiÅ¡kiniai. IÅ¡tyrus A. M. lavonÄ ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis jai nustatyti tik mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai:

1. Uždusimas: viršutinius kvėpavimo takus užkimšus svetimkūniu (bulve). Šis uždusimas padarytas netrukus prieš mirtį, tai rodo įvykio vietoje nukentėjusiosios burnoje rastas svetimkūnis: bulve ir mirties priežastį patvirtinantys požymiai: taškinės kraujosruvos akių vokų gleivinėje, plaučių ir širdies paviršiuose, emfizemiškai išsipūtę plaučiai, ryški vidaus organų veninė pilnakraujystė. Kadangi nukentėjusioji nuo šio uždusimo mirė, jis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19. punktu.

2. Burnos lūpų gleivinių nubrozdinimai, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose padarytos ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, kietais bukais daiktais, iki keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Kepenų plyšimai padaryti kietais bukais daiktais traumuojant pilvo siena, iki keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Kepenų sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktu.

4. Išilginis makšties sienelės plyšimas, atsiveriantis į pilvaplėvės ertmę, padarytas kietu buku daiktu ištempiant nukentėjusiosios makšties sienelė, kuo galėjo būti standi vyriškio varpa, iki keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Kadangi šis sužalojimas yra atviras pilvo ertmės sužalojimas, jis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

5. Pomirtiniai dešiniųjų VII - IX šonkaulių lūžiai. Kadangi šie lūžiai padaryti po mirties, todėl jie nevertinami ir nekvalifikuojami. Nukentėjusiosios tyrimo metu rasti sužalojimai galėjo būti padaryti: - odos nubrozdinimas kaktos dešinėje su masyve aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, muštinė žaizdelė su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir masyvia minkštųjų audinių kraujosruva kairiojo antakio išorinio galo projekcijoje galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūnant ar nugriuvus ir minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus paviršius.

Poodinė kraujosruva nosyje galėjo būti padaryta kitam asmeniui sudavus smūgį kietu buku daiktu, pavyzdžiui kumščiu. Minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje su minkštųjų audinių išsisluoksniavimu ir kraujo susikaupimo pakaušyje, galėjo būti padaryta nukentėjusiajai ne vienkartiniai pakaušiu kontaktuojant su kietu buku plokščiu neribotu paviršiumi, pavyzdžiui gulint aukštielninkai daužant pakauši į grindis. Poodinės kraujosruvos rankose ir nugaroje galėjo būti padarytos nukentėjusiajai nugriuvus ar griūnant atsitrenkus į kietus bukus paviršius, neatmetama galimybė, kad sužalojimai rankose galėjo atsirasti ir jai ginantis nuo smūgių.

Poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios kojose galėjo bÅ«ti padarytos kitam asmeniui suduodant ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kojomis. Burnos lÅ«pų gleivinių nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti kitam asmeniui (asmenims) nukentėjusiajai užspaudžiant burnÄ ir lÅ«pas prispaudžiant prie dantų. Kepenų sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kitam asmeniui spaudant nukentėjusiosios pilvÄ , jai gulint kniÅ«psčiai. IÅ¡ilginis makÅ¡ties sienelės plyÅ¡imas, atsiveriantis į pilvaplėvės ertme galėjo bÅ«ti padarytas lytinių santykiu metu atliekant judesius standžia vyro varpa.

Vertinant nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ galima daryti prielaidÄ , kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tokiu bÅ«du: užpuolikui suduodant smÅ«gį kojomis per jos kojas (buvo padarytos kraujosruvos kojose), nuo to nukentėjusioji griuvo ir viena galvos puse atsitrenkė į greta esančiÄ sienÄ (buvo padaryti galvos deÅ¡inės pusės sužalojimai), po to kita galvos puse ir nugara atsitrenkė į grindis (buvo padaryti kairės galvos pusės sužalojimai). Gulint nukentėjusiajai aukÅ¡tielninkai užpuolikas rankomis spaudė burnÄ (padaryti burnos lÅ«pų gleivinės sužalojimai), tuo pat metu ar artimu laiku užpuolikas galėjo patalpinti svetimkÅ«nį (bulve) į burnÄ .

Po to su gulinčia aukÅ¡tielninkai nukentėjusiajai, atliko lytinius judesius varpa į makÅ¡tį bei spaudė pilvÄ rankomis (tuomet buvo sužalota makÅ¡tis ir kepenys). Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti daugiau kaip 16 trauminių poveikių: ne mažiau kaip vienu - į makÅ¡tį, daugiau kaip vienu - į pakaušį, daugiau kaip vienų - į lÅ«pos sritis, daugiau kaip vienų - į deÅ¡inę galvos pusę, vienu - į kairę galvos puses, vienu - į nosį, ne mažiau kaip trimis į - nugarÄ , ne mažiau kaip penkiais - į rankas ir ne mažiau kaip dviem - į kojas.

Sužalojimai, kurie bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui: nosies sumuÅ¡imas - vienu, kojų sumuÅ¡imas - ne mažiau kaip vienu. Nukentėjusiosios tyrimo metu rastuose sužalojimuose užsifiksavo tik plačios grupinės priklausomybės požymiai, kuriais remiantis nustatyti sužalojimus padariusių objektų nėra galimybės. Kai nukentėjusiajai į bumÄ buvo patalpintas svetimkÅ«nis (bulvė), nukentėjusioji negalėjo kalbėti, jai sutriko kvėpavimas, todėl ji netrukus prarado sÄ monę ir netrukus mirė.

Kiti sužalojimai įtakos jos sÄ monei ir aktyviems sÄ moningiems veiksmams neturėjo. A. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 35-44). Specialisto J. P. paaiÅ¡kinimų protokole nurodyta, kad 2016-11-10 VTMT Vilniaus skyriuje jo suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1169/2016(01), 11 punkte aptariamuose trauminiuose poveikiuose nėra įskaičiuotas trauminis poveikis (trauminiai poveikiai) į pilvÄ . Tai, kad buvo trauminis poveikis (poveikiai) į pilvÄ rodo kepenų plyÅ¡imai, aptarti iÅ¡vados 3.3. papunktyje ir 10 punkte: galimai nukentėjusiajai gulint aukÅ¡tielninkai, spaudžiant jos pilvÄ rankomis lytinių santykių metu.

Neatmestina galimybė, kad poveikių galėjo bÅ«ti ir daugiau, tai leidžia daryti iÅ¡vada kepenų plyÅ¡imo pobÅ«dis ir lokalizacija. Atsižvelgiant į šį (Å¡iuos) trauminius poveikius nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti daugiau nei 17 trauminių poveikių. DeÅ¡iniųjų VII-IX Å¡onkaulių lūžiai vertinami kaip padaryti po mirties, nes apie juos nebuvo jokių gyvam organizmui bÅ«dingų reakcijų į sužalojimÄ (kraujosruvų, kraujo iÅ¡siliejimo, paburkimo, patinimo).

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti lavono transportavimo metu. IÅ¡ visų nukentėjusiajai nustatytų trauminių sužalojimų, smÅ«giais galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai nosies srityje, kojose - ne mažiau kaip 3 (t. 1, b. l. 45-49). Ekspertas J. P. teismo posėdyje paskelbus specialisto iÅ¡vadÄ t. 1, b. l. 44, 48-50, parodė, kad Å¡iÄ savo iÅ¡vadÄ tvirtina. Akto 11 punkte buvo suskaičiuota, kiek smÅ«gių buvo suduota nukentėjusiajai. 2016-09-07 tyrė A. M. lavonÄ . Tyrimo metu nustatė, kad ji mirė nuo uždusimo, užkimÅ¡us kvėpavimo takus svetimkÅ«niu, konstatuoja, - bulve, nes jÄ Ä¯vykio vietoje iÅ¡traukė iÅ¡ burnos ekspertas, medicinos specialistas, A.

D., iÅ¡traukė maiÅ¡elio fragmentÄ , turi nuotraukas, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad bulve. Taip pat tÄ uždusimÄ patvirtina taÅ¡kinės kraujosruvos akių gleivinėje, plaučių, Å¡irdies pavirÅ¡iuose, efezemiÅ¡kai iÅ¡sipÅ«tę plaučiai ir vidaus organų pilnakraujystė. Jos tyrimo metu rasta visa grupė sužalojimų, kurie nurodyti 7 punkte (pagarsina). Kraujosruva pakauÅ¡yje ypatinga tuo, kad jos projekcijoje susidaręs visas audinių atsisluoksniavimas nuo kaulo ir ten susitvenkę daug kraujo.

Ta kraujosruva masyvi, plati, faktiÅ¡kai, toks sužalojimas padaromas nevienkartinai traumuojant tam tikrÄ sritį, pvz., daužant galvÄ pakauÅ¡iu į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Ä®vertinus visus tuos sužalojimus padarė tokiÄ tikimybinę iÅ¡vadÄ , kaip tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti, jÄ iÅ¡dėstė deÅ¡imtame klausime. Vienas iÅ¡ variantų, kad jai sudavė smÅ«gį per kojas, ji neiÅ¡laikiusi nuo to smÅ«gio pusiausviros griuvo, viena puse atsitrenkė į grindis ar į sienÄ , į Å¡ito smÅ«gio prieÅ¡ingÄ pusę nukrito ir liko gulėti.

Gulinčiai jai keletÄ kartų paspaudė pilvÄ , uždengė burnÄ , nes nubrozdinimai burnos srityje atitinka dantų kraÅ¡telius, įdėjo bulvę, ar prieÅ¡, ar po, ir mėgino atlikti lytinius santykius. Ypatingas Å¡is atvejis dėl to, kad Å¡i moteris neturėjusi lytinių santykių, nors amžius ypatingai garbingas, lytiniuose organuose iÅ¡reikÅ¡ta atrofija, įvyko didžiulis, masyvus plyÅ¡imas, nusitęsiantis į pilvo ertmę. Konstatuoja, kad tiek apie tÄ plyÅ¡imÄ , tiek apie kepenis yra palyginti nedidelis kraujo iÅ¡liejimas, iÅ¡ to galima daryti tikimybinę iÅ¡vadÄ , kad vis dėlto bulvė buvo įkiÅ¡ta ir vyko jos asfikcija.

IÅ¡ to galima padaryti prielaidÄ , kad galbÅ«t buvo atliekami tie lytiniai santykiai, kai ji jau duso, ir neužbaigti todėl, kad jis pastebėjo, kai atlikinėjo tuos santykius, kad ji jau mirė. O kraujavimas į lytinius organus iÅ¡ tų pažeidimų vyko masyvus, bet nebuvo mirties priežastimi. Mirties priežastis – bulvė uždarė kvėpavimo takus. Teismui pagarsinus baudžiamosios bylos medžiagÄ (t. 1, b. l. 48-49), liudytojas savo paaiÅ¡kinimus patvirtino. Papildomai parodė, kad dėl to, ar lytiniai santykiai su nukentėjusiÄ ja buvo atliekami dar jai esant gyvai, tai mirtis nuo uždusimo nevyksta staiga, t. y. kraujotaka vyksta 1-20 kartų per minutę.

Jos mirtis nuo uždusimo vyko ypatingai lėtai, nes dar buvo kažkiek kvėpavimo. Tos mirties metu ir vyko tas visas procesas, jai dÅ«stant. Kaip asmenybė žmogus mirÅ¡ta įvykus smegenų žievės mirčiai, tai užtrunka 3-5 minutes, pavyzdžiui, jei skęsta, bet čia vyko lėtai: aiÅ¡ku, ji prarado sÄ monę, dar kurį laikÄ iÅ¡liko nesÄ moninga, ir vyko tie lytiniai santykiai. FaktiÅ¡kai, dar nukentėjusiajai gyvai esant vyko tie lytiniai santykiai. Kiti sužalojimai: kraujosruvos kojose, rankose – sužalojimai neabejotinai esant gyvai.

O tada ar buvo praradusi sÄ monę, ar ne, negali atsakyti. Ekspertas daro prielaidÄ , kad ji buvo sÄ moninga, nes kam tuomet galvÄ trankyti, matyti, ji kelias, ir jai buvo suduoti ne vienas, ne du kartai. Koks vienas smÅ«gis galėjo bÅ«ti ir kritimo metu, bet jų visuma, plotis ir kraujo iÅ¡siliejimas neabejotinai padaryta ne griÅ«nant, o daužant galvÄ , paprastai, į grindis. Kitų sužalojimo mechanizmo variantų jis neturi. Palaikai jam buvo pateikti aprengti baltais mėlynų gėlių ornamentais naktiniais marÅ¡kinėliais, kurie sukelti ant krÅ«tinės. Specialistas A.

D. iÅ¡traukė bulvę įvykio vietoje. Kodėl jis iÅ¡traukė, jis nežino. Yra nufotografuota įvykio vietoje. Kiek prisimena, matosi, bulvė ir maiÅ¡elio gabalėlis, tas maiÅ¡elis taip pat galėjo prisidėti prie dusimo. Nemėgino iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bulvė buvo maiÅ¡elyje. Kiek atsimena, tyrėjas sakė, tas maiÅ¡elio fragmentas buvo užkliuvęs už danties, nebuvo konstatuota, kad buvo viduje, burnoje. Ta bulvė yra pakankamai didelė, jai gulint aukÅ¡tai, spaudžiant burnÄ , tÄ bulvę prispaudė prie kvėpavimo takų, ir ji užduso.

Kai mokėsi, jam sakydavo, kad net peilio negalima iÅ¡traukti, bet praktika visai kitokia, jie visada įvykio vietoje iÅ¡traukia peilį. Kartu su palaikais gauna ir užduotį, ir jei ima mėginius, tai mėginius įtraukia į ekspertizės aktÄ . Trijų Å¡onkaulių lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti transportavimo metu, nes pasitaiko pomirtinių sužalojimų. Kokybės tarnybos sistema pas juos yra gana griežta. Dėl to, kad lavono panagėse rasti kito asmens DNR pavyzdžiai, gali paaiÅ¡kinti, kad mirtis įvyko, kai buvo užspausta burna ir prispausta ta bulvė.

Iki to laiko, ji su rankom galėjo daryti, kÄ nori, ne iÅ¡ karto viskas įvyko. Ji gulėjo, ir kažkurį laikÄ vyko tas procesas, gal ji su rankom stumdėsi. Eksperto manymu, ji rėkė, dėl to jai ir įkiÅ¡o bulvę, dėl to jai spaudė, dėl to ji mėgino galvÄ kelti, dėl to ji trankėsi, daužėsi, nes nėra prasmės daužyti galvÄ taip žiauriai į grindis, kad bÅ«tų tokios masyvios žiaurios kraujosruvos ir tada ji mėgino griebti, nes rankos yra sužalojimai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti jai ginantis, tačiau, neatmetant, kad ji galėjo tiesiog rankomis mosikuoti ir užsigauti į aplinkinius daiktus, bet galėjo ir gintis.

Panagėse DNR turinys atsirado, eksperto manymu, ginantis. Kiek asmenų galėjo bÅ«ti, pasakyti negali. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. S301/2016(01) matyti, kad ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj.) rastas žmogaus kraujas ir nežymÅ«s sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriÅ¡kos lyties asmens dalinis DNR profilis. Ant A. M. lavono marÅ¡kinėlių (30 obj.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M.

DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriÅ¡kos lyties asmens dalinis DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu nustatytu ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj .). Ant bulvės, beretės (17 obj.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant medinio pagalio, paklodės žmogaus kraujo, spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant keturių polietileninių maiÅ¡elių dalių Nr. l,2,4,5, (43,44,47,49 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai.

Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant polietileninių maiÅ¡elio dalies Nr. 3 (45 obj.), nuoplovų Nr.1,3,4 (50,52,53 obj.), trijų spintos durų rankenos dalių (38,3 9,41 obj.) dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Nuoplovoje Nr.2 (51 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant beretės (12-16,18,5 5-58 obj.) spermos nerasta, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta.

Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant polietileninio maiÅ¡elio (paimtas iÅ¡ namo laiptinės), spintos durų rankenos dalies (40 obj.) dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ , gauti miÅ¡rÅ«s DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 65-102). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. S311/2016 (01) matyti, kad A. M. deÅ¡inės rankos nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas A.

M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso K. M., S. P., bet sutampa su daliniu DNR profiliu gautu ant A. M. kelnaičių ir marÅ¡kinėlių (SI Nr.301/20l6(01) 3,30 obj.). Atlikus A. M. kairės rankos nagų nuokarpų DNR tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iÅ¡karpos (3,7 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iÅ¡karpos (5,8,9,18,19 obj.) rasti nežymÅ«s sperminio skysčio pėdsakai.

Atlikus autosominių STR lokusų tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe, o vyriÅ¡kos lyties asmenų DNR profiliai pagal Y chromosomos STR lokusus netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant laikraščio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant antklodės užvalkalo, pagalvės užvalkalo, dvejų kelnaičių spermos nerasta (t. 1, b. l. 105-128). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. S 335/2016(01) matyti, kad A. M. deÅ¡inės rankos nagų nuokarpose, ant A.

M. lavono kelnaičių, marÅ¡kinėlių nustatytas vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis priklauso E. V. su nemažesne nei 99,999999% tikimybe tarp giminystės ryÅ¡iais pagal vyriÅ¡kÄ linijÄ nesusijusių asmenų (t. 1, b. l. 131-139). IÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 369/2016(01) matyti, kad ant E. V. sportinių kelnių, mėlyno džemperio, džemperio su melsvais rombais, dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta. Ant E. V. sportinių kelnių rasti trys žmogaus plaukai, turintys kolbos pavidalo svogÅ«nėlius Å¡akniniuose galuose.

Atlikus DNR tyrimÄ , gautas miÅ¡rus dalinis DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 142-143). IÅ¡ Neįgalumo pažymėjimo Nr. 004283 matyti, kad A. M. specialiųjų poreikių lygis - vidutinis, neterminuotas, pažymėjimas iÅ¡duotas 2007-07-18 (t. 2, b. l. 18). IÅ¡ specialistėss J. J. paaiÅ¡kinimų matyti, kad žmogaus DNR yra dezoksiribonukleininė rÅ«gÅ¡tis, kurioje užkoduota visa informacija apie individÄ . DNR profilis tai yra rinkinys charakteristikų, kurias gauname iÅ¡tyrę tam tikras DNR atkarpas arba lokusus.

Darbe naudojami skirtingi reagentų rinkiniai, į kuriuos gali įeiti skirtingas skaičius tiriamų lokusų. Jeigu nustatomas DNR profilis ne visuose tirtuose lokusuose, toks profilis vadinamas daliniu. Priklausomai nuo iÅ¡tirtų jų skaičiaus DNR profilis sudarys skirtingus skaičius, pateiktų tik tam asmeniui bÅ«dingų alelių. Kai nustatomas tapatumas, DNR profilis iÅ¡ biologinės kilmės pėdsakų ir DNR profilis iÅ¡ asmens lyginamojo pavyzdžio, privalo pilnai sutapti. VienareikÅ¡miÅ¡kai pasakyti kiek mėginys yra tinkamas DNR tyrimui negalima, tai priklauso nuo jo saugojimo sÄ lygų, biologinės medžiagos kiekio.

Mėginius, tinkančius DNR tyrimui, galima nuplauti vandeniu. Plaunant rankas vandeniu, asmens DNR nusiplautų. Asmens DNR profilis yra vienodas tiriant kraujÄ , spermÄ , seiles, epitelį. SpermÄ sudaro sperminis skystis ir spermijai. Sperminis skystis yra prostatos liaukų produktas. Jeigu buvo ieÅ¡koma spermijų ir jų nerasta, yra papildomi testai, kurių pagalba galima nustatyti sperminio skysčio buvimÄ . Kurį irgi galima naudoti DNR tyrimui. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. SI 301/2016(01) iÅ¡vados 2 punkte negalima kategoriÅ¡kai pasakyti iÅ¡ ko nustatytas vyriÅ¡kos lyties dalinis profilis, kadangi DNR tyrimas nerodo biologinės kilmės pėdsako rūšies, todėl tai gali bÅ«ti tiek vyriÅ¡kos lyties asmens kraujas, tiek ir epitelis.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 311/16(01) 4 punkte nurodytas ant kilimo iÅ¡karpos rasti vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profiliai pagal Y chromosomos STR lokusus yra netinkami asmens identifikavimui, todėl kad jie yra miÅ¡rÅ«s (ne mažiau nei 3 asmenų). Duodama paaiÅ¡kinimÄ pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S369/16(01), paaiÅ¡kino, kad žmogaus plaukai, turintys svogÅ«nėlį yra tinkami DNR tyrimui. Tačiau jį atlikus buvo nustatytas miÅ¡rus (ne mažiau 3 asmenų) ir dalinis, turintis mažai nustatytų lokusų DNR profilis, kuris netinka asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 144-147).

Ekspertė J. J. teismo posėdyje pagarsinus specialisto iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 65-67), teismui parodė, kad patvirtina Å¡iÄ savo byloje duotÄ iÅ¡vadÄ . Ji byloje atliko keturias ekspertizes. Paprastai, jie tiria biologinę žmogaus medžiagÄ , ir tada, jei gauna tinkamÄ vertinimui DNR profilį, jį lygina ir vertina. Biologinę medžiagÄ jie gauna, priklausomai, kokie yra klausimai. Jei reikia nurinkti nuo įtariamojo ar nukentėjusiojo, tai gali reikti nurinkti nuo daiktų, kurie yra kambaryje. Å iuo atveju, jiems buvo pristatyti ne mėginiai, o tiriamieji daiktai, o tuos mėginius nurinko jų ekspertai.

Nustato ir autosominės DNR profilius, ir nustatinėjam Y chromosomos DNR profilius. Dėl E. V. autosominių genotipų reikia žiÅ«rėti iÅ¡vadÄ Nr. 335, pirmas objektas. Pagarsinus t. 1, b. l. 131-132, kur yra E. V. autosominis DNR profilis, ji dabar neturi iÅ¡vados ir nežino, ar jis buvo nustatinėjamas, todėl, kad lyginimui jai reikėjo tik Y chromosomos DNR. Kadangi jai nebuvo poreikio nustatinėti autosominį, nes ant panagių turinio ir ant marÅ¡kinėlių, ir ant kelnaičių buvo nustatytas tik Y chromosomos DNR profilis, todėl papildomai, kai buvo pateiktos E. V. seilės, jie nedarė to perteklinio tyrimo.

BÅ«tent, Y chromosomos DNR profilis tai yra tik Y chromosomoje esančios DNR atkarpos, o autosominis DNR profilis gali bÅ«ti iÅ¡ įvairių chromosomų paimtos DNR atkarpos: iÅ¡ trečios, iÅ¡ Å¡eÅ¡tos, iÅ¡ vienuoliktos, iÅ¡ įvairių. O čia yra, bÅ«tent, Y - specifinė vyrams. Visų autosomų profilio nedarė, kadangi buvo 301, 311 užduotys, ir ten visur buvo, kur autosominis DNR profilis, visų pirma buvo darytas Å¡itas tyrimas, buvo gautas tik A. M. DNR profilis, vyriÅ¡kos lyties DNR profilio, tinkamo identifikavimui pagal autosominį tyrimÄ nebuvo gauta.

Buvo papildomai atliktas kitas tyrimas pagal Y chromosomos DNR CRISPR lokusus, ir buvo gautas vienas profilis ant trijų objektų. Ir todėl, kai buvo pateikta ne jo vieno, buvo daugiau, lyginamosios seilės, jai nebuvo poreikio atlikti autosominės DNR tyrimÄ , kadangi ji jo neturėtų su kuo lyginti. Ant dviejų objektų – 3 ir 30 – gavo dalinį profilį, kas matyti 301 iÅ¡vadoje. Dalinis profilis gali sutapti keliems asmenims. Dėl asmens identifikavimo pagal dalinį profilį, tai žiÅ«rint kiek tai yra dalių tas profilis.

Jei jie tiria pagal Y chromosomas 27 DNR atkarpas ir ji negauna kažkurios vienos atkarpos, ji jau rašo dalinis DNR. Tai jei trūksta 1 iš 27, ji pilnai gali identifikuoti. Šiuo atveju, nagų nuokarpose su panagių turiniu buvo visi, o ten buvo daliniai, bet jie pilnai sutapo su šituo profiliu, kuris buvo 311 užduotyje. Ekspertė byloje esančiuose prieduose parodė, kurie DNR profiliai sutapo ir paaiškino: 301 – trisdešimtas objekto numeris, 301 – trečias objekto numeris, 335 – pirmas objekto numeris yra E. V. profilis (34 b. l.), sulyginam profilio alelius (1 lapas 335 ekspertizės), 449R yra dalinis profilis, t. y., gali būti bet kuris šitame lokuse galimų alelių, kad dviejuose punktuose neturim duomenų ar sutapimo, tai nieko nereiškia, nėra paneigiama. 30 objektas (35 lapas).

Specialisto išvados Nr. 335, 20, 24 punktuose yra dalinis profilis. Dalinis profilis yra tada, jei jie tiria žmoguje rinkinį, į kurį įeina 27 DNR atkarpos, ir jei negaunu pilno profilio, kai būna sperminio skysčio pėdsakai, kai yra labai mažai DNR, tai tada labai dažnai jie negauna pilno profilio ir žiūri, kiek jiems trūksta tų lokusų, DNR atkarpų ir pagal tai jie sprendžia, ar yra vertintinas tas profilis, ar ne. Anksčiau Y chromosomos tyrimui naudojo 17 DNR atkarpų, ir būdavo pilnai vertinama pagal 17.

Jei čia iÅ¡ 27 trÅ«ksta viename dviejų ar trijų, kitame – penkių, tai iÅ¡ tikrųjų jie yra vertinami. Prieduose, kur nėra skaičių, kur yra tuÅ¡ti langeliai – tai ir yra dalinis profilis: reiÅ¡kia, kad Å¡itoje DNR atkarpoje ji nežino, koks yra to pėdsako profilis, kokiÄ jis reikÅ¡mę turi, todėl nenurodo nieko, o kur skaičiai vienoje vietoje nesutampa tai yra, kad gali bÅ«ti labai silpni profiliai, kai yra mažai tos DNR, tada visada jų tyrime iÅ¡kyla toks pavojus, kad gali bÅ«ti įkritę arba iÅ¡kritę aleliai.

Ten, kur buvo tuščia vieta, tai reiškia, tas alelis iškritęs ir jis nepasidaugino, ji negavo. O šitoje vietoje jis galėjo būti įkritęs – čia yra tokia jų specifika. Ekspertei nekyla abejonės, kad tai yra kito žmogaus, todėl, kad pavyzdžiui, ir kitoje išvadoje Nr. 311 panagių turinyje gautas pilnas profilis, kuris pilnai sutampa, ir tas dar sustiprina. Reiškia, tame pačiame įvykyje gauti du daliniai profiliai ir vienas pilnas profilis, ir tai sustiprina tikimybę, kad tai priklauso vienam asmeniui, tris kartus pasikartoja tas pats profilis ant skirtingų daiktų.

Jei, tarkim, ji bÅ«tų gavusi tris tuos pačius profilius tik ant kelnaičių, bÅ«tų silpnesnis įrodymas, negu kad ant kelnaičių, marÅ¡kinėlių ir nuokarpose su panagių turiniu. Grafoje S301 seka objekto numeris ir čia 30 objektas pasikartoja du kartus, nes ten turbÅ«t yra vienas profilis autosominės DNR tyrime, o kitas yra pagal Y chromosomos tyrimÄ , todėl kad ten yra skirtingos DNR atkarpos. Nustatyti DNR lokusai yra skirtingi, negu tie, kurie yra 35. Dėl ekspertizės Nr. 301 iÅ¡vados 8 priedo lape yra gauti autosominiai DNR duomenys, o 35 lape yra pagal Y chromosomos profilį duomenys.

Ekspertė parodė, kad duodama savo iÅ¡vadÄ remiasi visu savo mokslinių žinių bagažu ir yra garantuota dėl savo iÅ¡vados 99,999999 tikslumo. Dėl ekspertizės Nr. 311: pirmas – kairės rankos autosominis, antras – kairės rankos autosominis ir prie ekspertizės nepridėtas dar vienas priedas, kurį ji yra atsispausdinusi ir atsineÅ¡usi į teismo posėdį. Ekspertės teismui pateiktame 2016-09-jo priede, iÅ¡ to paties projekto, yra nukentėjusiosios deÅ¡inės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu Y chromosomos DNR profilis, kurie iÅ¡vadoje yra apraÅ¡yti.

Paskelbus 4, 2 lapus prie Y chromosomos tyrimo prie iÅ¡vados Nr. 311, ekspertė J. J. teismui parodė, kad Å¡itame punkte nenurodo, kad gauti miÅ¡rÅ«s ne mažiau kaip trijų asmenų DNR profiliai apie Y chromosomos DNR profilį, kuris yra nevertintinas. Ant kilimo iÅ¡karpos rasti nežymÅ«s sperminio skysčio pėdsakai, ir bÅ«tent todėl ji raÅ¡o, kad bÅ«tent Y chromosomos profilis netinkamas vertinti, todėl, kad rasti sperminio skysčio pėdsakai, tai jei ji negauna autosominio DNR profilio, vyriÅ¡kos lyties, reiÅ¡kia, ji ieÅ¡ko pagal Y chromosomos tyrimÄ vyriÅ¡kos lyties asmens, ir ji tų profilių negalėjo vertinti ir tai parašė.

Prie antro punkto neparašė, nes čia spermos nerasta. Y chromosoma iÅ¡imama ne tik iÅ¡ spermos, bet nuo to, ar ji bÅ«tų paraÅ¡iusi prie to antro punkto, kad Y chromosomos DNR profilis netinkamas vertinimui, pati iÅ¡vada neįgautų nei stiprumo, nei ji susilpnėtų, o kadangi ketvirtame punkte paraÅ¡yta, kad yra sperminio skysčio pėdsakai, todėl ji aiÅ¡kino ir apie Y chromosomos tyrimÄ . DNR profilį galima iÅ¡gauti iÅ¡ žmogaus medžiagos, taip pat ir iÅ¡ prakaito, epitelio lÄ stelių. Metodas Helix derva teismo medicinoje ir genetiniuose tyrimuose yra įprastas metodas.

Å itas metodas Å¡itame tyrime naudotas tik iÅ¡skyrimui iÅ¡ lyginamųjų seilių. Visi Å¡itie surinkti objektai nuo daiktų buvo skirti antru punktu, kur automatinis DNR iÅ¡skyrimas magnetinių dalelių pagalba. Objektus tyrimui atvežė tyrėjas, ji pati mėginių neėmė. Mėginiai patenka į jų laboratorijÄ , tada ekspertė serologė O. P. apžiÅ«ri daiktus ir ieÅ¡ko dėmių ir sutepimų, jei yra užduotas klausimas kraujo ar spermos, surenka tuos objektus. Jei yra tikimybė, kad tai yra kraujas, ji atlieka kraujo buvimo testÄ , čia yra apraÅ¡yta, arba spermos paieÅ¡kÄ , tada atrenka tuos objektus, kurie toliau eina į DNR tyrimÄ .

Kaltinamojo autosominio tyrimo nedarė, nes jai jo nereikėjo: ant marÅ¡kinėlių ir ant kelnaičių buvo nustatytas tik pagal Y chromosomÄ trečiame ir trisdeÅ¡imtame objekte. Pagal autosominį DNR tyrimÄ buvo nustatytas A. M. DNR profilis. Praktika yra tokia, kad ji turėdama tiriamÄ jį objektÄ , visų pirma, ji darys autosominį DNR tyrimÄ . Ir jei negaunama to vyriÅ¡ko DNR profilio, tada ji daro Y chromosomos. Jei ji nustatė jos profilį, tai ji privalo įdėti ir tÄ priedÄ , bet jei tik jos profilis nustatytas, jei ji turės įtariamojo autosominį profilį, ji jo niekaip nepritemps iki jos – nemato logikos.

Sutapimas gautas tik pagal Y chromosomos tyrimÄ . Y chromosomos tyrimas ir sutapimas yra tokio pat stiprumo kaip ir tas autosominis, gal Å¡iek tiek blogesnė ta situacija, kad neleidžia atskirti, ar tai yra jis, ar jo brolis, ar jo tėvas, iÅ¡vadoje yra priraÅ¡yta, kad tarp giminystės ryÅ¡iais nesusijusių asmenų. Tikimybė 99,999999 gaunasi paskaičiavus alelių dažnius. IÅ¡ Vilniaus apskr. VPK KP SNTV vyr. tyrėjo A. V. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos abonento Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi E. V.) iÅ¡klotinės. IÅ¡analizavus nustatyta, kad nuo 2016.09.05 10:32 val. iki 15:58 val. buvo cėlės bokÅ¡to B74D (Vilniuje, Sietyno g.

8) veikimo zonoje, 16:12 val. buvo cėlės bokšto A21E (Vilniuje, R. J. g.

1) veikimo zonoje 16:13 val. buvo cėlės bokšto B74D (Vilniuje, Sietyno g.

8) veikimo zonoje, nuo 16:15 iki 16:22 val. būdamas cėlės bokšto A21E (Vilniuje, R. J. g.1) veikimo zonoje, 16:28 val. buvo cėlės bokšto B42D (Vilniuje, L. A. g.

29) veikimo zonoje, 16:30 val. buvo cėlės bokšto A57A (Vilniuje, Sausio 13-oios g.

2) veikimo zonoje, nuo 16:57 val. iki 17:36 val. buvo cėlės bokšto B42D (Vilniuje, L. A. g.

29) veikimo zonoje, nuo 2016-09-05 18:01 val. iki 2016-09-06 08:31 val. buvo cėlės bokšto B74D (Vilniuje, Sietyno g.

8) veikimo zonoje, tuo laiku 2016-09-05 22:02 val. E. V. iÅ¡ savo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)skambino D. V. į abonentinį Nr. 8 648 57709, tačiau ji neatsiliepė, 2016-09-06 06:08 val. E. V. iÅ¡ savo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)skambino D. V. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis trÅ«ko 40 s., 2016-09-06 07:35 val. į E. V. naudojamÄ abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. Å ., pokalbis trÅ«ko 10s., nuo 2016.09.06 11:59 val. iki 19:50 val. buvo cėlės bokÅ¡to B05C (Vilniuje, ŽirmÅ«nų g.

70) veikimo zonoje, tuo laiku 11:59 val. nesėkmingai skambino į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. V., 14.45 val. gavo du trumpuosius pranešimus iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. Š., 15:08 val. ir 15:26 val. parašė 2 trumpuosius pranešimus abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. Š., 16.21 val. E. V. skambino abonentas Nr(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. V., pokalbis trūko 51 s., 18.29 val. E. V. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini)pokalbis trūko 58 s., trumpaisiais pranešimais jie bendravo nuo 18:31 val. iki 19.50 val., 19.53 val. buvo celės bokšto A17D (Vilnius, Ozo g. 14A) veikimo zonoje, nuo 20:07 val. iki 20:09 val. buvo celės bokšto A14F (Vilniuje, Laivės pr.

55) veikimo zonoje, nuo 21:11 val. iki 21:20 val. buvo cėlės bokšto A21E (Vilniuje, R. J. g.1) veikimo zonoje, nuo 21:28 val. iki 22:15 val. buvo cėlės bokšto B74D (Vilniuje, Sietyno g.

8) veikimo zonoje, nuo 2016.09.06 22:58 val. iki 2016.09.07 08:45val. buvo cėlės bokšto A148 (Vilniuje, Laisvės pr.

55) veikimo zonoje, nuo 14:26 val. iki 19:57 val. buvo cėlės bokšto B05C (Vilniuje, Žirmūnų g.

70) veikimo zonoje. (t. 2, b. l. 124-125) Teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas E. V. kaltinime nurodyta, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su A. M., gimusia 1925 m., tačiau toks kaltinamojo tikslas byloje surinktais įrodymais nėra nustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. V. nusikalstamas veikas padarė spontaniÅ¡kai, neturėdamas jokio iÅ¡ankstinio tikslo, todėl kaltinimo formuluotė - „turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti“, Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.

Ä®vertinusi surinktų baudžiamojoje byloje įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kaltinamojo E. V. kaltumÄ patvirtinančių įrodymų, jog jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išžagino ir, siekdamas nuslėpti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiÄ jÄ A. M.. Nors kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais bylos duomenimis - specialistų iÅ¡vadomis, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, iÅ¡ dalies liudytojų parodymais bei kitais bylos raÅ¡ytiniais įrodymais.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M1169/2016 (01) konstatuota, kad A. M. mirtis įvyko nuo uždusimo užkimÅ¡us kvėpavimo takus svetimkÅ«niu: bulve, tai rodo bulvės radimas burnoje, taÅ¡kinės kraujosruvos akių vokų gleivinėje, plaučių ir Å¡irdies pavirÅ¡iuose, emfizemiÅ¡kai iÅ¡sipÅ«tę plaučiai, ryÅ¡ki vidaus organų veninė pilnakraujystė. A. M. mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 1-3 paras iki jos lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje (2016-09-07 d. 10.40 val.). Ekspertas J. P. nurodė, kad vertinant nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ galima daryti prielaidÄ , kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tokiu bÅ«du: užpuolikui suduodant smÅ«gį kojomis per jos kojas (buvo padarytos kraujosruvos kojose), nuo to nukentėjusioji griuvo ir viena galvos puse atsitrenkė į greta esančiÄ sienÄ (buvo padaryti galvos deÅ¡inės pusės sužalojimai), po to kita galvos puse ir nugara atsitrenkė į grindis (buvo padaryti kairės galvos pusės sužalojimai).

Gulint nukentėjusiajai aukÅ¡tielninkai užpuolikas rankomis spaudė burnÄ (padaryti burnos lÅ«pų gleivinės sužalojimai), tuo pat metu ar artimu laiku užpuolikas galėjo patalpinti svetimkÅ«nį (bulve) į burnÄ . Po to su gulinčia aukÅ¡tielninkai nukentėjusiajai, atliko lytinius judesius varpa į makÅ¡tį bei spaudė pilvÄ rankomis (tuomet buvo sužalota makÅ¡tis ir kepenys). Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti daugiau kaip 16 trauminių poveikių. Kai nukentėjusiajai į burnÄ buvo patalpintas svetimkÅ«nis (bulvė), nukentėjusioji negalėjo kalbėti, jai sutriko kvėpavimas, todėl ji netrukus prarado sÄ monę ir netrukus mirė.

Kiti sužalojimai įtakos jos sÄ monei ir aktyviems sÄ moningiems veiksmams neturėjo (t. 1, b. l. 35-44). Ekspertas J. P. Å¡iÄ savo iÅ¡vadÄ patvirtino teisme. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S301/2016(01) nurodoma, kad ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj.) rastas žmogaus kraujas ir nežymÅ«s sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriÅ¡kos lyties asmens dalinis DNR profilis. Ant A. M. lavono marÅ¡kinėlių (30 obj.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta.

Atlikus DNR tyrimÄ nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriÅ¡kos lyties asmens dalinis DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu nustatytu ant A. M. lavono kelnaičių (3 obj .). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S311/2016 (01) nurodoma, kad A. M. deÅ¡inės rankos nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe ir vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su daliniu DNR profiliu gautu ant A. M. kelnaičių ir marÅ¡kinėlių (SI Nr.301/20l6(01) 3,30 obj.).

Atlikus A. M. kairės rankos nagų nuokarpų DNR tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iÅ¡karpos (3,7 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kilimo iÅ¡karpos (5,8,9,18,19 obj.) rasti nežymÅ«s sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimÄ , nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 335/2016(01) nurodoma, kad A. M. deÅ¡inės rankos nagų nuokarpose, ant A.

M. lavono kelnaičių, marÅ¡kinėlių nustatytas vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis priklauso E. V. su nemažesne nei 99,999999% tikimybe. Specialistė J. J., atlikusi Å¡ias ekspertizes (Nr. S301/2016(01), Nr. S311/2016(01) ir Nr. S 335/2016(01)) ir pateikusi iÅ¡vadas, teisme patvirtino savo ekspertizėse pateiktų iÅ¡vadų teisingumÄ . Kaltinamojo gynėjos teigimu, specialisto iÅ¡vados nėra patikimos, kadangi specialistės nurodyti daliniai DNR profiliai neleidžia kategoriÅ¡kai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad nenustatytos kilmės biologinius pėdsakus ant nužudytosios marÅ¡kinėlių, taip pat biologinius pėdsakus ant nužudytosios kelnaičių paliko bÅ«tent kaltinamasis E. V., nepatikima specialisto iÅ¡vada ir dėl nagų nuoplovose gauto pilno DNR profilio.

Tačiau, specialistė J. J. teisme paaiškino, kad tame pačiame įvykyje gauti du daliniai profiliai ir vienas pilnas profilis, tas pats profilis tris kartus pasikartoja ant skirtingų daiktų, kas sustiprina tikimybę, jog tai priklauso vienam asmeniui. Ekspertė neabejoja, kad nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis priklauso E. V.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išvadų patikimumu. Kaltinamasis E. V., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ant nukentėjusiosios A.

M. kelnaičių atsirado jam priklausanti sperma bei kodėl A. M. rankų panagėse buvo rastas jo DNR. IÅ¡ nukentėjusiosios V. D. parodymų matyti, kad su A. M. jai nepavykus susisiekti telefonu nei 2016-09-05, nei kitÄ dienÄ , 2016-09-07 ji paskambino savo broliui K. M. ir paprašė nueiti pas tetÄ Ä¯ butÄ , nes jai buvo neramu. Po kurio laiko susisiekus su broliu, Å¡is pranešė, kad teta nužudyta. Liudytojas K. M. nurodė, kad 2016-09-07 jam nuėjus pas tetÄ A. M., rado neužrakintas buto duris, kurias atidaręs pamatė tetÄ gulinčiÄ koridoriuje ant žemės, vonios kambaryje ir kambaryje degė Å¡viesa, jis iÅ¡kart paskambino sesei V.

D. ir iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡ liudytojos N. A. A. parodymų matyti, kad A. M. butas yra po jos butu. 2016-09-05 ji atsibudo maždaug apie 05.15 val. nuo moters klyksmo. Jai pasirodė, kad Å¡aukė laiptinėje, nes Å¡aukė labai garsiai. PažiÅ«rėjusi į laiptinę pro durų akutę, nieko nepamatė. Moteris Å¡aukė gal kelias minutes. Ji neÅ¡aukė žodžiais, tiesios žviegė. Po kelių minučių moters Å¡auksmas pasidarė tylesnis, atrodė lyg bÅ«tų į buto vidų nuėję.

Kai moters balsas pasidarė tylesnis, iÅ¡girdo daužymo gausus, lyg trankytų į sienÄ ar grindis. Po kažkiek tų trankymo garsų moters balso jau negirdėjo. Girdėjo, traukiamas užuolaidas, girdėjo, kaip kažkas vaikščiojo bute, panaÅ¡u, kad vienas žmogus. Tie garsai truko apie 15 minučių. Girdėjo, kaip kažkas uždarė buto duris, daugiau jokių garsų nebuvo. Kadangi liftas važiuoja garsiai, tai ji bÅ«tų girdėjusi, jei kviestų liftÄ , o Å¡iuo atveju, uždarė duris ir lifto ji negirdėjo.

Laiptinėje negirdėjo bėgančio žmogaus garsų. SmÅ«gius įvykio naktį girdėjo ir kiti nužudytosios A. M. laiptinėje gyvenantys kaimynai - liudytojai B. B. ir A. J. (t. 2, b. l. 68-70). IÅ¡ liudytojų bei paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad A. M. kaltinamÄ jį E. V. pažinojo, juo pasitikėjo, jis ne kartÄ pas jÄ bute yra lankęsis. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ kart po įvykio apklausiamas kaip liudytojas E. V. nurodė, kad tÄ naktį, kai močiutė R. Å . jam nurodė, jog girdėjo iÅ¡ A.

M. buto sklindantį triukÅ¡mÄ , Å¡aukimus, beldimÄ , jo namie nebuvo, o jam atėjus namo, močiutė pasakė, kad ryte kažkas suÅ¡aukė, kad tada buvo bildėjimai kažkokie ir kad dar po kurio laiko viskas nutilo (t. 2, b. l. 83-85). Po įvykio praėjus apie mėnesį, apklaustas įtariamuoju E. V. nurodė, kad įvykio naktį jis galėjo nakvoti pas savo draugÄ E. J., o apklausiamas kaltinamuoju teisme, jau nurodė, kad jis miegojo namuose, tačiau nieko negirdėjo. Taip pat teigė, kad dienos metu jis dirbo pas mamos sugyventinį E. S. darbe, ne Vilniaus mieste.

Tačiau Å¡ie jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ teisme pagarsintų liudytojo S. J. parodymų matyti, kad jis savo posÅ«nio draugams ar pažįstamiems neleidžia savo bute nakvoti, 2016-09-05 – 2016-09-07 E. V. pas juos bute nenakvojo (t. 2, b. l. 75-76). Teisme liudytojas patvirtino, kad aptariamu laikotarpiu E. V. jo namuose nenakvojo. Nors tiek kaltinamojo teigimu, tiek iÅ¡ E. S. parodymų matyti, kad laikotarpyje nuo 2016-09-05 iki 2016-09-07 E. V. galimai galėjo dirbti pas jį objekte už Vilniaus miesto ribų, tačiau tokiÄ galimybę paneigia policijos pareigÅ«no A.

V. tarnybinis pranešimas, kuriame išanalizuotos abonento Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi E. V.) išklotinės ir, iš kurio matyti, kad minėtomis dienomis E. V. buvo Vilniaus mieste. Liudytoja R. Š., kuri yra E. V. močiutė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad naktį, kai ji pabudo nuo moters šauksmo, anūkas E. V. miegojo namuose, tačiau tokie jos parodymai vertintini tik kaip siekis padėti anūkui išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas jais nesivadovauja.

Dėl to paties motyvo teisėjų kolegija nesivadovauja ir E. V. motinos D. V. parodymus, jog jai atėjus pas motinÄ apie 6 val. ryto, jos sÅ«nus E. V. miegojo savo kambaryje. BK 129 str. 2 d. 2 p. numato atsakomybę už bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymÄ . Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«klė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veikÄ daro prieÅ¡ tokios bÅ«klės asmenį ir ja (tokia bÅ«kle) pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017).

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji A. M. turėjo neįgalumo pažymėjimÄ Nr. 004283, jai buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis - vidutinis, neterminuotas, iÅ¡duotas 2007-07-18 (t. 2, b. l. 18). Apie tai, kokio amžiaus ir sveikatos stovio buvo nukentėjusioji, neabejotinai žinojo ir kaltinamasis E. V.. A. M., nusikaltimo jos atžvilgiu darymo metu, neturėjo galimybės prieÅ¡intis kaltinamajam dėl senatvės ir tai kaltinamasis suvokė, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. Nužudymas pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. kvalifikuojamas tuomet, kai tai padaroma siekiant nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ .

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji A. M. prieÅ¡ nužudymÄ buvo išžaginta. Å ias aplinkybes pilnai patvirtina specialistų iÅ¡vadose konstatuoti A. M. patirti sužalojimai bei E. V. rasti biologiniai pėdsakai. Taigi byloje neginčitinai įrodyta, kad kaltinamasis E. V. nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaręs išžaginimÄ , kurį buvo suinteresuotas nuslėpti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis tam bÅ«tų turėjęs kokį nors kitÄ motyvÄ . Todėl Å¡i jo veika atitinka ir BK 129 str. 2 d. 11 p. numatytÄ kvalifikuojantį požymį – nužudymas siekiant nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ .

Apibendrinant baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, vertinant juos tiek atskirai, tiek jų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis E. V., laikotarpiu nuo 2016-09-05 01.00 val. iki 2016-09-06 07.00 val., įsibrovė į A. M. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas Å¡ios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl senyvo amžiaus, panaudodamas fizinį smurtÄ , ir taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, atliko lytinius santykius su 91 metų A.

M., prieÅ¡ jos valiÄ , t. y. nukentėjusiÄ jÄ išžagino, o po to, siekdamas nuslėpti jau padarytÄ nusikaltimÄ , pasinaudodamas A. M. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, pastarÄ jÄ nužudė, jÄ uždusindamas - įkiÅ¡damas Å¡iai į burnÄ bulvę. Kaip minėta, kaltinamojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos ir atitinka požymius nusikaltimų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p. Tarp kaltinamojo padarytų veikų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tyčios turinį parodo visos jo padarytų nusikaltimų aplinkybės. Kaltinamasis, bÅ«damas pakaltinamas neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir pagal pasirinktÄ veikimo bÅ«dÄ bÅ«tent to siekė, todėl nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimai yra baigti. Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusioji V. D. pareiÅ¡kė 10 000 Eur ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti bei 1 300 Eur ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 9-14).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis CK nuostatomis, žmogaus gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai žmogaus gyvybė atimama nusikaltimu, neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama ir kitiems artimiems žuvusiajam asmenims, su kuriais žuvusįjį siejo glaudÅ«s tarpusavio dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai.

Nukentėjusioji V. D. pagal giminystę nukentėjusiajai A. M. yra dukterėčia, tačiau ji nuolat palaikė su nukentėjusiÄ ja ryšį, bendraudavo telefonu, nukentėjusiÄ jÄ lankydavo jos namuose. Nukentėjusioji artimÄ Å¾mogų prarado dėl tyčinio labai sunkaus ir žiauraus nusikaltimo. Neabejotina, kad V. D. patyrė stiprius iÅ¡gyvenimus. V. D. pripažintina teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tyčinių nusikaltimų atveju nustatant neturtinės žalos dydį kaltininko turtinė padėtis nėra prioritetinis kriterijus, tačiau teismų praktikoje reikalaujama atsižvelgti ir į Å¡iÄ aplinkybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013).

Å ia prasme kaltinamojo turtinės galimybės realiai atlyginti labai didelės apimties neturtinę žalÄ bylos duomenimis bus ribotos. Kasacinėje teismų praktikoje pažymima ir tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Ä®vertinus visumÄ aptartų aplinkybių, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl V.

D. civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai. Nukentėjusios V. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. PraÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 9-14), nukentėjusiosios parodymais ir nevirÅ¡ija protingų bÅ«tinumo ribų, tačiau, kaip pati nukentėjusioji parodė teismo posėdžio metu, iÅ¡ valstybės ji yra gavusi 309 Eur laidojimo iÅ¡laidoms padengti ir Å¡ios sumos į praÅ¡omÄ priteisti 1 300 Eur sumÄ ji neįskaitė.

Todėl nukentėjusiajai priteistina 991 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Bausmės skyrimas, kiti klausimai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. V. padarė du nusikaltimus: sunkų ir labai sunkų. Å ie nusikaltimai smurtinio pobÅ«džio, sukėlė negrįžtamas pasekmes. Padarytų nusikaltimų pobÅ«dis rodo jų ypač didelį pavojingumÄ visuomenei. E. V. iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, nevedęs, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas.

Nors E. V. teisiamas pirmÄ kartÄ , jo padarytos nusikalstamos veikos apibÅ«dina jį kaip socialiai pavojingÄ asmenį. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis gailesčio neparodė. Ä®vertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nukentėjusiosios A. M. amžių, jos patirtas fizines ir dvasines kančias bei minėtas kaltinamojo E. V. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, kaltinamajam už išžaginimÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, negu sankcijos vidurkis.

E. V. nukentėjusiÄ jÄ nužudė veikdamas tiesiogine tyčia, Å¡altakraujiÅ¡kai, esant dviem kvalifikuojančioms nužudymÄ aplinkybėms – bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus ir siekiant paslėpti kitÄ nusikaltimÄ . Vadovaudamasi visuma aptartų aplinkybių, kaltinamajam už veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 2 p., 11 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, negu sankcijos vidurkis. Kaltinamojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumÄ , padarytas sunkus ir labai sunkus nusikaltimai (BK 11 str.), todėl už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 12 d. (3 t., b. l. 18-20). E. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Ä®vykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiÅ«ros metu paimti objektai, spintos durų rankenos dalys iÅ¡ koridoriaus, 5 polietileninių maiÅ¡elių dalys, polietileninis maiÅ¡elis, bulvė (iÅ¡imta iÅ¡ lavono burnos), beretė, A.

M. apatinės kelnaitės (rastos ant lavono pilvo), 4 nuoplovos, paklodė (paimta kambaryje nuo lovos), medinis pagalys (rastas koridoriuje), A. M. apatiniai marškinėliai, polietileninis lietpaltis, “Rimi” kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), “Tele 2 Pildyk” du Sim kortelių dėklai, 2 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakais nuo sekcijos durelių paviršiaus kambaryje; VTMT lavono tyrimo metu paimta: lavono rankų nagų su panagių turiniu, nuoplovos, tepinėliai su makšties, burnos turiniu;

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta: iš buto koridoriaus paimta kilimo, ant kuriuo buvo rastas lavonas, iškarpa. Ant šio kilimo rastas “Rimi” reklaminis laikraštis su rausva dėme, panašia į kraujo. Kambaryje nuo lovos paimti antklodės ir pagalvės užvalkalai, tarp patalynės rastos gelsvos kelnaitės bei balsvos kelnaitės mėlynomis gėlėmis; Tyrimui paimti K. M., V. D., S. P., E. V., R. B., B. B., A. N., J. V., A. J., V. K. seilių pavyzdžiai; 1 CD laikmena su telefonų išklotinėmis;

Lyginamieji delnų ir pirÅ¡tų atspaudai - daktiloskopinės kortelės (V. D., K. M., A. M., įtariamojo E. V.) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. E. V. drabužiai: tamsiai mėlynos su diržu kelnės, juodos spalvos kelnės, striukė, batai rudos spalvos su baltu padu (1 pora), vyriÅ¡ki bateliai (1 pora), sportinės kelnės, dryžuotas su užtrauktuku džemperis, mėlynos spalvos su užtrauktuku megztinis, raktai, mobiliojo ryÅ¡io telefonas LG-E960 Nexus su SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini E. V..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, BK 129 str. 2 d. 2 p., 11 p. ir nubausti: - pagal BK 149 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; - pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 11 p. - laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., Å¡ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir skirti E. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų.

Bausmę skirti atlikti - pirmus 6 metus kalėjime, likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti E. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ - nuo 2016 m. spalio 12 d. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. palikti suėmimÄ . IÅ¡ dalies tenkinti civilinius ieÅ¡kinius ir iÅ¡ E. V. V. D. naudai priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ E. V. V. D. 991 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus – įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiÅ«ros metu paimtus objektus, spintos durų rankenos dalis iÅ¡ koridoriaus, 5 polietileninių maiÅ¡elių dalis, polietileninį maiÅ¡elį, bulvę (iÅ¡imta iÅ¡ lavono burnos), beretę, A. M. apatinės kelnaites (rastas ant lavono pilvo), 4 nuoplovas, paklodę (paimtÄ kambaryje nuo lovos), medinį pagalį (rastÄ koridoriuje), A. M. apatinius marÅ¡kinėlius, polietileninį lietpaltį, “Rimi” kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), “Tele 2 Pildyk” du Sim kortelių dėklus, 2 daktiloskopines plokÅ¡teles su pirÅ¡tų pėdsakais nuo sekcijos durelių pavirÅ¡iaus kambaryje;

VTMT lavono tyrimo metu paimtus: lavono rankų nagų su panagių turiniu, nuoplovas, tepinėlius su makÅ¡ties, burnos turiniu; Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus: iÅ¡ buto koridoriaus paimtÄ kilimo, ant kuriuo buvo rastas lavonas, iÅ¡karpÄ . Ant Å¡io kilimo rastÄ â€œRimi” reklaminį laikraÅ¡tį su rausva dėme, panaÅ¡ia į kraujo. Kambaryje nuo lovos paimtus antklodės ir pagalvės užvalkalus, tarp patalynės rastas gelsvas kelnaies bei balsvas kelnaies mėlynomis gėlėmis;

Tyrimui paimtus K. M., V. D., S. P., E. V., R. B., B. B., A. N., J. V., A. J., V. K. seilių pavyzdžius; 1 CD laikmenÄ su telefonų iÅ¡klotinėmis; Lyginamuosius delnų ir pirÅ¡tų atspaudus - daktiloskopines korteles (V. D., K. M., A. M., įtariamojo E. V.) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. E. V. drabužius: tamsiai mėlynas su diržu kelnes, juodos spalvos kelnes, striukę, batus rudos spalvos su baltu padu (1 porÄ ), vyriÅ¡kus batelius (1 porÄ ), sportines kelnes, dryžuotÄ su užtrauktuku džemperį, mėlynos spalvos su užtrauktuku megztinį, raktus, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ LG-E960 Nexus su SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti E. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjai ArÅ«nas Kisielius Jurgita Kolyčienė Stasys Punys NuoraÅ¡as tikras: Kolegijos pirmininkas ArÅ«nas Kisielius