8d9d5b8d-e453-47a5-b40a-98682ca1b595 · Marijampolės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. eA2-321-1021/2018               Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-02063-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.4.3; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.8; 3.3.4.2.9; 3.2.7.1;       MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMO VILKAVIŠKIO RŪMAI N U T A R T I S 2018 m. sausio 2 d.Vilkaviškis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų E. V. ir R.

V. atstovo advokato padėjėjo E. P. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-321-1021/2018 (senas Nr.e2-2271-1021/2017). Teismas n u s t a t ė: 2017-11-08 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme gautas atsakovų E. V. ir R. V. atstovo advokato padėjėjo E. P. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-321-1021/2018 (senas Nr. eA2-2271-1021/2017).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti civilinę bylÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 str. 1 d.2 p. pagrindu (paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms), CPK 366 str.1 d.7 p. pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), CPK 366 str.1 d. 8 p. (bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas), CPK 366 str.1 d.8 p. (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.)PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad:Procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms), kur nurodyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Ginčo atveju, atsakovams tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas ir kitas asmuo – V. V. – veikdami iÅ¡vien, apgaulės bÅ«du įtikino atsakovus pasiraÅ¡yti net Å¡eÅ¡is tai pačiai prievolei užtikrinti iÅ¡duotus vekselius, tačiau, pasinaudodami atsakovų geranoriÅ¡kumu, ne visuomet naujo vekselio iÅ¡davimo metu sunaikindavo ar grÄ Å¾indavo ankstesnį vekselį. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo V. V., galimai iÅ¡ anksto susitarę, įvykdė veikas, kurios galimai pasižymi ir nusikalstamos veikos požymiais (BK 181, 182 ir 183 straipsniai).

Aukščiau aptartu bÅ«du ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo V. V. sukÅ«rė ir civilinėje apyvartoje panaudojo net tris tÄ pačiÄ prievolę užtikrinančius vekselius (vekselis2, vekselis4 ir vekselis5), sukÅ«rė skirtingus subjektus, kuriems turi bÅ«ti įvykdomas prievolės užtikrinimas ir tokiu bÅ«du nepagrįstai praturtėjo (ir toliau siekia praturtėti) atsakovų sÄ skaita. V. V. atžvilgiu atsakovai niekuomet jokios prievolės neturėjo, atsakovas1 turėjo prievolę ieÅ¡kovui, o su V.

V. jis nebuvo nei pažįstamas, nei kada nors iÅ¡ jo kÄ nors skolinęsis, gavęs ar kitu bÅ«du sukÅ«ręs prievolę. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, veikdamas susitaręs su V. V., kaip iÅ¡samiai aptarta Å¡io praÅ¡ymo pastraipoje, apgavo atsakovÄ 1 ir atsakovę2 (kuri buvo tik laiduotoja ir pasiraÅ¡ydavo tuos dokumentus, kuriuos nurodydavo sutuoktinis) pasinaudoję jų patiklumu ir nesuvokimu, kad vekselis, kaip besÄ lyginis vertybinis popierius, sukuria atskiras prievoles, kurios nesÄ Å¾iningos Å¡alies gali bÅ«ti ir nesusietos su tikrÄ ja prievole.

BÅ«tent kaip nutiko ir Å¡iuo atveju – negrÄ Å¾inus atsakovams vekselio2 (pagal kurį Å¡ioje byloje priteista neva buvusi skola A. M.) ir ėmus vėlesnius vekselius raÅ¡yti jau V. V. vardu (vekselis4, vekselis5, vekselis6), dargi ir atgavus 10.000 Eur pagal vekselį4, V. V. indosavo vekselį5 A. M., kuris tÄ pačiÄ dienÄ jį indosavo byloje nedalyvaujančiam A. D., kuris, tikėtina, nieko nežinodamas apie neteisėtas A. M. ir V. V. schemas, kreipėsi priverstinio vykdymo pagal vekselį5. Aukščiau aptartu bÅ«du ieÅ¡kovas A.

M. ir trečiasis asmuo V. V. neteisėtai, veikdami susitarę, sukūrė ir panaudojo atsakovų atžvilgiu tris atskiras turtines prievoles (pagal vekselį2, vekselį4 ir vekselį5), kurios išties tėra vienos turtinės prievolės (ieškovo ir atsakovo1 žodinio susitarimo) užtikrinimo priemonė. Visi aukščiau aptarti ieškovo ir V. V. veiksmai atsakovams nebuvo žinomi ir suprantami iki ieškovas A. M. 2017 m. rugsėjo mėnesį ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų, siekdamas nepagrįstai praturtėti.

Atsakovai buvo įsitikinę, jog nėra niekam skolingi, o A. M. inicijuotas procesas, kurio metu priimtas sprendimas VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme, nebus faktiÅ¡kai vykdomas. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. nurodė atsakovei2 nesikreipsiÄ s priverstinio vykdymo, taip pat įvertinus tai, kad atsakovai laikė (ir tebelaiko) tinkamai įvykdę prievoles pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo1 žodinį susitarimÄ ir Å¡i prievolė yra pasibaigusi, tuo tarpu ieÅ¡kovas savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu pakeitė jau po sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo atsakovai mano, jog Å¡ios aplinkybės pripažintinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis, atskleidžiančiomis ieÅ¡kovo A.

M. ir V. V. nesÄ Å¾iningus (ir galimai neteisėtus) susitarimus, kuriais siekiama pasipelnyti atsakovų sÄ skaita ir negalėjo bÅ«ti atsakovams žinomos anksčiau. Atsakovai Å¡ių aplinkybių negalėjo žinoti iki ieÅ¡kovui A. M. ėmusis priverstinio vykdymo veiksmų, kurie patvirtino jį siekiant nepagrįstai praturtėti, todėl CPK 368 str. nurodytas 3 mėnesių terminas skaičiuojamas, nuo antstolės S. Ž. turto areÅ¡to aktų vykdomosios bylose (2017 m. rugsėjo 22 d.) iÅ¡siuntimo, nėra suėjęs. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, atsakovų nuomone, yra pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-2509-633/2016 (e2-2509-1021/2017) CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kur nurodyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Atsakovų nuomone, 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų, bÅ«tent V. V., teisių ir pareigų. Kaip buvo nurodyta aukščiau, atsakovai yra dalinai atsiskaitę pagal vekselį4 ir tinkamai bei galutinai atsiskaitę pagal vekselį5.

Tiek vekselį4, tiek vekselį5 atsakovas1 iÅ¡davė V. V. naudai. Tuo tarpu vekselis2, kurio pagrindu Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui A. M. priteistos sumos, iÅ¡duotas A. M. naudai, nors užtikrina ir tÄ pačiÄ prievolę. Primintina, jog visi atsakovų nurodyti vekseliai (vekselis1, vekselis2, vekselis3, vekselis4, vekselis5, vekselis6) yra iÅ¡duoti (arba buvo suraÅ¡yti) siekiant užtikrinti tÄ pačiÄ atsakovo1 prievolę ieÅ¡kovui, pagal Å¡alių žodinį susitarimÄ . Vekselis4 ir vekselis5 buvo iÅ¡duoti V.

V. vardu tik todėl, jog ieÅ¡kovas A. M. iÅ¡reiÅ¡kė tokį praÅ¡ymÄ , t. y. dėl atsakovams nežinomų ieÅ¡kovo ir V. V. tarpusavio santykių, A. M. perleido reikalavimo teisę (užtikrinimo priemone) trečiajam asmeniui V. V.. Pagal vekselį4 V. V. buvo sumokėta dalis sumos, mokėtinos A. M. (tačiau reikalavimÄ perleidus V. V., mokėta jam) – 10.000 Eur. Tokiu bÅ«du V. V. nurodytÄ sumÄ priėmus (patvirtina jo pakvitavimas vekselyje), jis patvirtino perėmęs reikalavimo teisę į atsakovÄ 1 ir prievolės dalinį įvykdymÄ pripažino kaip tinkamÄ .

Be to, indosuodamas vekselį5 A. M., o vėliau Å¡iam jį indosavimus A. D., su kuriuo atsakovė2 tinkamai atsiskaitė ir prievolė pasibaigė, V. V. sudarė sÄ lygas atsakovų prievolei pasibaigti, ir ji pasibaigė. Tačiau nepaisant to, jog atsakovų prievolė pasibaigė, ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį teismui jÄ neteisėtai atnaujino. Pateikdamas ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovas „susigrÄ Å¾ino“ žodiniu susitarimu Å¡alių sukurtÄ prievolę ir ėmėsi jÄ Ä¯gyvendinti antrÄ kartÄ .

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pažeidė ne tik atsakovų teises, tačiau ir trečiojo asmens V. V., bei galimai A. D. teises. CK 6.106 str. nustatyta, jog jeigu apie reikalavimo perleidimÄ skolininkui nepraneÅ¡ta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iÅ¡ paskesnių kreditorių laikomas tinkamu. Vadovaujantis Å¡ia norma, atsakovai yra įvykdę prievolę V. V. ir A. D., kuriems buvo perleistos reikalavimo teisės ir prievolė įvykdyta tinkamai bei visa, todėl pasibaigusi.

Nepaisant to, jog prievolė tinkamai įvykdyta, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ teisme, praÅ¡ydamas pakartotinai įvykdyti tÄ pačiÄ prievolę (pažymėtina, jog ieÅ¡kovas sÄ moningai teismui nenurodė apie kitus vekselius ir jų apmokėjimÄ ), todėl elgiasi nesÄ Å¾iningai reikalaudamas antrÄ kartÄ atsakovų sumokėti pagal prievolę, pagal kuriÄ jau atsiskaityta. Kadangi teismas 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį patenkino, t. y. iÅ¡ atsakovų A. M. priteisė sumÄ , kuriÄ atsakovai jau yra sumokėję V.

V. ir A. D., A. M. iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ atsakovų priteistas sumas, atsakovai įgys reikalavimo teises į V. V., A. D. bei A. M. (į pastarÄ jį dėl nuostolių, kilusių dėl netinkamo reikalavimo teisės perleidimo, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir kitų papildomų iÅ¡laidų). Dėl Å¡ios aplinkybės, akivaizdu, bylos nagrinėjimu suinteresuoti ir V. V. bei A. D., kuriems, palikus galioti 2016 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimÄ , atsakovai galės pareikÅ¡ti turtinius reikalavimus. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei atsakovai bÅ«tų galėję savo pažeistas teises tinkamai ginti dar iki preliminaraus sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, jie tai bÅ«tų darę bÅ«tent įtraukdami į bylÄ trečiaisiais asmenimis V.

V. ir A. D.. Atsakovų pagrįsta nuomone yra akivaizdu, jog Å¡ioje byloje priimtas sprendimas turi materialines teises ir pareigas mažiausiai dviem į bylÄ neįtrauktiems asmenims, t. y. V. V. ir A. D.. Todėl teismo sprendimas, kuriuo byla pagal ieÅ¡kovo nepagrįstÄ ir sÄ moningai klaidingÄ ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėta priimant sprendimÄ , kuriuo de facto nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų (V. V. ir A. D.) teisių ir pareigų, sudaro sÄ lygas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ CPK 366 str.1 d. 7 p. pagrindu.CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Atsakovų įsitikimu bylÄ iÅ¡nagrinėjimo neteisėtos sudėties teismas ir Å¡iÄ klaidÄ privaloma iÅ¡taisyti. 2016 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimÄ priėmė teisėjas A. V., kuris pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ prieÅ¡taravimams Å¡ioje byloje pateikti, 2017 m. spalio 26 d. nutartimi nusiÅ¡alino nuo tolimesnio Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo. Teisėjo nusiÅ¡alinimo motyvai aiÅ¡kÅ«s ir suprantami- „teisėjo sutuoktinė yra atsakovų praÅ¡omo įtraukti į tolimesnį bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, kaip tikrÄ jÄ (faktinę) ginčo sandorio, dėl kurio vykdymo ir jo užtikrinimo yra kilęs ginčas, Å¡alį, be kita ko, atsakovų kaltinamÄ nusikalstamu nesÄ Å¾iningumu, V.

V. sutuoktinės giminaitė, su kuria palaiko giminyste pagrįstus asmeninius santykius, šį asmenį kaip sutuoktinės giminaitį asmeniškai pažįsta ir teisėjas. Šios aplinkybės yra žinomos ir ieškovui, neišvengiamai tolimesniame bylos procese taptų žinomos ir atsakovams. Vertinant teisėjo nusišalinimo motyvus, akivaizdu, jog teisėjas tinkamai vadovavosi CPK 65 str. 1 d. 5 p. nurodytu pagrindu ir dėl galimo jo sutuoktinės (net ir netiesioginio) suinteresuotumo bylos baigtimi, bei jo asmeninės pažinties su prašomu įtraukti trečiuoju asmeniu, nusišalino.

Be to, teismas nurodė, jog pačiam ieÅ¡kovui, t. y. A. M. Å¡ios aplinkybės yra žinomos. Taigi teismui yra žinoma, jog ieÅ¡kovas A. M. žinojo, apie teisėjo A. V. ir V. V. artimus ryÅ¡ius. Pažymėtina, jog sužinojęs apie teismo sudėtį jau pats ieÅ¡kovas privalėjo reikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ (CPK 68 str. 1 d.), žinodamas, jog vekseliai, kuriais užtikrinta ginčijama prievolė, yra sudaryti ir V. V. naudai (jam perleista reikalavimo teisė). Tačiau ieÅ¡kovas, bÅ«damas nesÄ Å¾iningas, taip nepasielgė ir leido teismui, pačiam to nežinant, suklysti ir priimti preliminarų sprendimÄ byloje, kurioje Å¡ios sudėties teismas kitų atveju, t. y. nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ginčo teisenos tvarka ir atsakovams pareiÅ¡kus praÅ¡ymus įtraukti trečiaisiais asmenimis V.

V., privalėtų nusiÅ¡alinti. Atsakovų nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , jog 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl bylos nagrinėjimas privalo bÅ«ti atnaujintas ir byla iÅ¡nagrinėta tinkamos sudėties teismo, t. y. nekeliant pagrįstų abejonių sprendimo teisėtumo ir nepriklausomumu nei vienam iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų. CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Ginčo atveju sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, o priimtame 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariame sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teigia, kad „E. V. užtikrindamas gautos 42 200 Lt. (Å¡iuo metu tai atitinka 12 221,96 eur) sumos sumokėjimÄ , 2014 m. sausio 23 d. iÅ¡davė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kurio pagrindu įsipareigojo 2014 m. vasario 23 d. sumokėti ieÅ¡kovui A. M. 12 221,96 eur pinigų sumÄ â€œ. Be to, ieÅ¡kovas nurodo, jog „Atsakovams laiku negrÄ Å¾inus paskolos jie privalo mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si ieÅ¡kovo pinigais“.

Taigi ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis. CK 6.870 str.1 d. pateiktas paskolos sutarties apibrėžimas patvirtina, jog paskolos sutartis yra realinė, taigi tampa vykdytina nuo pinigų perdavimo. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. gruodžio 6 d. preliminaraus sprendimo, teismas neįsitikino tuo, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui pinigus, kokia apimtimi juos perdavė, t. y. teismas netyrė, ar ieÅ¡kovas įvykdė sÄ lygÄ skolos prievolei atsirasti – ar perdavė pinigus.

Be to, teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar dalis paskolintų lėšų (o gal ir visos) yra grÄ Å¾inta. Å ios aplinkybės teismui nenurodė ir ieÅ¡kovas (nors jam buvo žinoma, jog prievolė yra pasibaigusi), nors kaip patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo sprendimo priėmimo metu (o taip pat ir ieÅ¡kinio pateikimo metu), vekseliu užtikrinta prievolė jau buvo įvykdyta ir pasibaigusi. Tokie netinkami materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pavyzdžiai sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ , todėl bÅ«tina atnaujinti procesÄ ir iÅ¡taisyti padarytus pažeidimus. Šios bylos kontekste, sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, labai svarbu tai, jog prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis bÅ«das atsakovui iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieÅ¡kinį nepraneÅ¡ama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas, kaip ir minėta, neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.).

Preliminarus sprendimas iÅ¡ esmės yra sÄ lyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos Å¡alies (ieÅ¡kovo) požiÅ«rį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tik dokumentinio proceso pradžiÄ , o atsakovo nuomonė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir priimto sprendimo gali bÅ«ti tik iÅ¡dėstyta prieÅ¡taravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieÅ¡kovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

Taigi pagrįsta teigti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjus dokumentinio proceso tvarka, neiÅ¡klausius atsakovo prieÅ¡taravimų ir proceso neatnaujinus, bÅ«tų pamintos atsakovų teisės į teisminę gynybÄ , teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam ir bÅ«tų užkirstas kelias atsikirsti į visiÅ¡kai nepagrįstus, Å¡iuo atveju netgi nusikalstamus, ieÅ¡kovo reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas Å¡ioje byloje turi atnaujinti procesÄ ir užtikrinti tinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir teisingumo bei teisėtumo vykdymÄ , neleisti ieÅ¡kovui, veikiančiam galimai nusikalstamoje grupėje, pasipelnyti atsakovų sÄ skaita (b. 69-76 l.).2017-12-12 teisme gautas pareiÅ¡kėjų atsakovų E. V. ir R.

V. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodoma, kad 2017-12-12 teismo EPP sistemoje pateiktas ieÅ¡kovo A. M. atstovo atsiliepimas į atsakovų E. V. bei R. V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Atsakovo atstovas spėjo susipažinti su atsiliepimu ir įžvelgęs jame akivaizdžiai teismÄ klaidinančius faktus, teikia teismui Å¡iuo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais nori atkreipti gerbiamo teismo dėmesį į kai kurias atsiliepime nurodytas klaidinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog atsakovai galėtų kritikuoti ir daugiau ieÅ¡kovo teiginiu ir pačiÄ pozicijÄ iÅ¡ esmės, tačiau atsižvelgiant į paskirtÄ bylos nagrinėji laikÄ , teikia trumpus atsikirtimus.Visų pirma, ieÅ¡kovo pozicija pagrįsta ne konkrečiais įrodymais, o tik dvejonėmis, kuriu nepatvirtina nei įrodymai, nei logikos dėsniai.

Pavyzdžiui, ieÅ¡kovas nurodo, jog nei V. V., nei A. D. nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau tokios savo pozicijos niekaip nepagrindžia. IeÅ¡kovas sÄ moningai ignoruoja tÄ faktÄ , kad su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pateiktÄ vekselį 16.760 EUR sumai, iÅ¡duotÄ V. V. naudai, pastarasis vėliau indosavo A. M. naudai, o A. M., vos po 2 dienu, jį indosavo A. D. naudai. Pažymėtina, jog Å¡is vekselis (praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo Priedas Nr. 5), neva iÅ¡raÅ¡ytas 2014-01-23, po dviejų dienų indosuotas A.

M., o dar po dviejų - A. D., kad ir kaip formaliai siektu į tai žiÅ«rėti ieÅ¡kovo atstovas, negali bÅ«ti niekaip nesusijęs su Å¡ia byla. Dar daugiau, jis yra neabejotinai su ja susijęs ir patvirtina atsakovu nurodytas aplinkybes apie vekseliu perraÅ¡inėjimÄ pagal numatomÄ skolos grÄ Å¾inimo terminÄ . Be to, Å¡is vekselis, kuriam notarė atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei antstolė priverstinai vykdė, yra prima facie galiÄ turintis įrodymas, aiÅ¡kinantis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovu susiklosčiusius teisinius santykius.Antra, ieÅ¡kovas žinomai klaidina teismÄ nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus.

IeÅ¡kovas nurodo: „VisiÅ¡kai nelogiÅ¡kas pareiÅ¡kėjų aiÅ¡kinimas, kad vekselis iÅ¡raÅ¡ytas 2017-01-21 ir pinigų grÄ Å¾inimo diena irgi buvo numatyta 2017-01-21, toks vekselio iÅ¡davimas aplamai nebÅ«tų galimas, kadangi jo ir iÅ¡davimo ir įvykdymo data yra tapati, kitaip tariant toks vekselis turėtų bÅ«ti įvykdytas jo iÅ¡davimo dienÄ ." (atsiliepimo 5 psl.). Tačiau tokie ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimai yra klaidingi. IeÅ¡kovas nors ir galimai sÄ Å¾iningai suklydo raÅ¡ydamas 2017 metus, tačiau akivaizdžiai klaidina teismÄ teigdamas, jog tiek vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, tiek ir skolos grÄ Å¾inimo data yra ta pati.

Kaip patvirtina pats aptariamas įrodymas (praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 1), jame nurodyta vekselio apmokėjimo diena -2014-02-21, o ne 2014-01-21, kaip atsiliepime teigia ieÅ¡kovas.Trečia, ieÅ¡kovas sÄ moningai klaidina teismas perfrazuodamas atsakovo praÅ¡ymÄ ir taip iÅ¡kreipdamas atsakovų pozicijÄ . Å tai ieÅ¡kovas atsiliepimo 6 lape nurodo: „PareiÅ¡kėjai daug dėstydami apie įvairių vekselių iÅ¡raÅ¡ymÄ apie 2014-01-23 vekselį iÅ¡raÅ¡ytÄ V. V. 16 760 eur sumai nutyli ir jos sudarymo aplinkybių kažkodėl nedetalizuoja. <...> PareiÅ¡kėjai tik teigia, kad su V.

V. atsiskaitė, tačiau nepaisant to pastarasis vis vien minėtÄ vekselį perleido indosamentu. Å ioje vietoje pažymėtina, kad vekselis indosamentu ieÅ¡kovui perleistas dar 2014-01-25, o ieÅ¡kovas 2014-01-27 indosamentu jį perleido A. D.. Kiek supranta ieÅ¡kovas pagal minėtÄ vekselį buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir Å¡io iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kėjai neginčijo bei su A. D. susitarė dėl atsiskaitymo sumokėdami jam sutartÄ piniginę sumÄ .". Tokie ieÅ¡kovo teiginiai yra žinomai klaidingi.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovai teigia, jog atsiskaityta buvo pagal 2014-01-23 vekselį (15.800 EUR sumai), sumokant 10.000 EUR. TÄ patvirtina pats vekselis (praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 4). Tačiau Å¡is vekselis nebuvo indosuotas nei A. M., nei A. D.. Indosuotas buvo kitas - 2014-01-23 vekselis (16.760 EUR sumai, praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 5).Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ne tik ieÅ¡kovo sÄ moningÄ faktų iÅ¡kraipymÄ , tačiau paneigia ir ieÅ¡kovo gynybinę pozicijÄ , esÄ atsakovai patys prisirašė vekselių ir juos teikia teismui, nes mažiausiai trijų vekseliu autentiÅ¡kumas (tačiau ne atskirumas) byloje yra neginčijamas - 2014-01-23 vekselis 16.760 EUR sumai, nes jį patvirtino notarė vykdomuoju įraÅ¡u, 2014-01-23 vekselis 15.800 EUR sumai, nes V.

V. savo ranka jame nurodė gavęs 10.000 EUR sumÄ bei ginčo vekselis, t.y. tos pačios dienos vekselis 42.200 LT sumai.Ketvirta, siekiant papildomai paneigti ieÅ¡kovo teiginius apie esÄ atsakovu raÅ¡ymÄ savo iniciatyva, kone klastojimÄ , teismui teikiami paties A. M. siusti el. laiÅ¡kai iÅ¡ jo įmovės UAB „(duomenys neskelbtini)" el. paÅ¡to dėžutės, kuriais jis persiuntė atsakovei R. V. pridedamÄ naujo vekselio projektÄ (Priedas Nr. 1). Pažymėtina, jog vekselio projektas yra su paties A. M. ranka darytais koregavimais, todėl ieÅ¡kovui ginčijant šį įrodymÄ , byloje galėtu bÅ«ti skiriama raÅ¡ysenos ekspertizė. (b.130-131 l.)2017-11-14 nutartimi praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas, jo kopijos iÅ¡siųstos ieÅ¡kovui, jo atstovui, ir paskirta praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka data. 2017-12-17 gautas ieÅ¡kovo atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad su pateiktu praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir praÅ¡o teismo jo netenkinti (procesÄ atsisakyti atnaujinti).

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas su pateiktu praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka dėl Å¡ių žemiau iÅ¡dėstytų argumentų bei motyvų:Atsakovai praÅ¡o atnaujinti civilinę bylÄ , nurodydami Å¡iuos proceso atnaujinimo pagrindus: CPK 366 str. 1 d.2 p. pagrindu (paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms); CPK 366 str.1 d.7 p. pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų); CPK 366 str.1 d.8 p. (bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas);

CPK 366 str.1 d.8 p. (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka).Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis bÅ«das, leidžiantis atnaujinus procesÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kuriÄ nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių Å¡iltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009). Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų (skolininkų) pateikto praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, pareiÅ¡kėjai žinodami tiek apie patys bylos procesÄ (pateiktÄ ieÅ¡kinį, taikytas laikinÄ sias priemones, turto areÅ¡tÄ , priimtÄ preliminarų sprendimÄ ) bei neskųsdami preliminaraus teismo sprendimo Å¡iuo metu nepagrįstai bando vilkinti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ bandydami į jį įtraukti kitus su bylos nagrinėjimu nesusijusius asmenis.

Nors pareiÅ¡kėjas E. V. ir nurodo, kad neva jam nebuvo žinoma apie pateiktÄ ieÅ¡kinį bei priimtÄ preliminarų teismo sprendimÄ , tačiau pažymėtina, kad tiek apie pateiktÄ ieÅ¡kinį, tiek ir apie priimtÄ preliminarų teismo sprendimÄ , tiek ir apie taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones abu pareiÅ¡kėjai puikiai žinojo ir tuo klausimu bendravo su ieÅ¡kovu. Visa tai rodo, kad pareiÅ¡kėjai elgiasi nesÄ Å¾iningai ir bando nepagrįstai vilkinti procesÄ . Pažymėtina, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bei apie tai sužinojus pareiÅ¡kėjams (gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei duomenis iÅ¡ antstolės S. Ž. apie taikytÄ turtui areÅ¡tÄ ) patys pareiÅ¡kėjai susiekė su ieÅ¡kovu bei prašė, kad ieÅ¡kovas nesiimtų prievartinių iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių.

Kaip matyti byloje yra antstolės S. Ž. patvarkymas apie taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, bei 2016-12-06 turto apraÅ¡as, kuriuo areÅ¡tuota ne tik pareiÅ¡kėjų turimas nekilnojamasis turtas, tačiau ir piniginės lėšos banko sÄ skaitose. Minėti dokumentai taip pat buvo pateikti pareiÅ¡kėjams ir apie juos jie žinojo, dėl ko sužinoję apie taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, patys ir susiekė su ieÅ¡kovu bei bandė skolos sumokėjimo klausimÄ spręsti geruoju. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie turi turto, t.y. yra įsigiję 3,0877 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro (duomenys neskelbtini)., kad jame yra įregistravę Å«kininko sodybÄ , kad žemės sklype yra iÅ¡kasta kÅ«dra bei pastatyti statiniai su visais reikalingais leidimais.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad už skolÄ jie galėtų perleisti ieÅ¡kovui minėtÄ turtÄ . Tuomet ieÅ¡kovas paprašė pareiÅ¡kėjų, kad atsiųstų duomenis apie minėtÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja R. V. 2017-01-16 ieÅ¡kovui persiuntė aukščiau paminėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo planÄ bei Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimÄ . PareiÅ¡kėja laiÅ¡ke nurodė, kad „siunčiu Jums dokumentus, kaip ir prašėt. Ten yra įregistruotas ūkininko Å«kis su visais leidimais“.

Taigi minėtas pareiÅ¡kėjos 2017-01-16 el. laiÅ¡kas bei atsiųsti ieÅ¡kovui dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai apie pradėtÄ procesÄ Å¾inojo bei skolinius įsipareigojimus pripažino bei bandė spręsti atsiskaitymo su ieÅ¡kovu klausimÄ . IeÅ¡kovas apžiÅ«rėjęs jam siÅ«lomÄ perimti už skolÄ turtÄ pareiÅ¡kė, kad jis jo perimti už skolÄ nepageidauja, bei nori, kad jam skola bÅ«tų atiduota pinigais. Tada pareiÅ¡kėjai prašė, nesikreipti į antstolius, dėl priverstinio turto pardavimo, o leisti patiems ieÅ¡koti pirkėjo.

PareiÅ¡kėjų noras buvo iÅ¡vengti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų bei tikėjosi patys rasti pirkėjus už didesnę sumÄ , nei kad galimai realizuotų antstolis. Kadangi pareiÅ¡kėjų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko ieÅ¡kovas buvo garantuotas, kad turtas niekur nedings, bei atsižvelgdamas į tai, kad priverstinis turto pardavimo procesas taip pat užtrunka gana ilgai, kadangi jo procesas yra reglamentuotas įvairiomis procedÅ«romis, sutiko, kad pareiÅ¡kėjai patys ieÅ¡kotų pirkėjo turtui parduoti bei geranoriÅ¡kai atsiskaityti.

PareiÅ¡kėjams gana ilgÄ laikÄ patiems neradus pirkėjo turimam turtui parduoti bei su ieÅ¡kovu neatsiskaičius, ieÅ¡kovas ir kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡o iÅ¡davimo ir į antstolio kontorÄ dėl priverstinio vykdymo. Ar pareiÅ¡kėjai sÄ Å¾iningai ieÅ¡kojo pirkėjų turimam turtui parduoti ar tik turėjo tikslÄ vilkinti procesÄ ieÅ¡kovas nežino, tačiau akivaizdu, kad per daugiau kaip pusę metų bÅ«dami sÄ Å¾iningi galėjo rasti pirkėjus arba ieÅ¡koti kitų bÅ«dų kaip atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tačiau to nepadarė.

Todėl kalbėti apie tai kad neva ieškovas buvo pažadėjęs, kad nesikreips dėl priverstinio išieškojimo nepagrįsta, nelogiška bei neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjai visiškai be jokio pagrindo bando įvelti bei susieti visiškai nesusijusius dalykus. Pareiškėjai kalba apie kažkokius galimai turėtus santykius su V. V.. Ieškovas paaiškina, kad jam nėra žinoma apie tai ar pareiškėjai bendrai ar kiekvienas iš jų atskirai turėjo kokių nors prievolinių teisinių santykių su V.

V., ieÅ¡kovui taip pat nėra žinoma ir apie tai dar su kokiais kitais asmenimis pareiÅ¡kėjai yra turėję ar turi prievolinius teisinius santykius, kadangi tai tik pačių pareiÅ¡kėjų asmeninis reikalas. Tačiau nei V. V., nei kitas praÅ¡yme įvardintas asmuo A. D. niekaip nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. PareiÅ¡kėjai visiÅ¡kai nepagrįstai dėsto aplinkybes apie tai, kad neva pirma buvo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis, kurio grÄ Å¾inimo data buvo iki 2017-01-21, o vėliau pakeistas kitu vekseliu, nurodant terminÄ iki 2017-02-23.

VisiÅ¡kai nelogiÅ¡kas pareiÅ¡kėjų aiÅ¡kinimas, kad vekselis iÅ¡raÅ¡ytas 2017-01-21 ir pinigų grÄ Å¾inimo diena irgi buvo numatyta 2017-01-21, toks vekselio iÅ¡davimas aplamai nebÅ«tų galimas, kadangi jo ir iÅ¡davimo ir įvykdymo data yra tapati, kitaip tariant toks vekselis turėtų bÅ«ti įvykdytas jo iÅ¡davimo dienÄ . Jeigu toks vekselis bÅ«tų buvęs iÅ¡raÅ¡ytas jis ir bÅ«tų buvęs pateiktas notarui vykdyti vėliausiai jo iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , kadangi vėlesnis jo pateikimas nebÅ«tų buvęs galimas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad toks vekselis nebuvo iÅ¡duotas, o pareiÅ¡kėjai gali bet kada, bet kokiam subjektui, bet kokiai sumai ir jų pačių nustatytam terminui iÅ¡raÅ¡yti vekselį, t.y. vekselis yra iÅ¡raÅ¡omas bÅ«tent asmens, kuris jį iÅ¡duoda. Todėl pareiÅ¡kėjai gali savo vardu iÅ¡raÅ¡yti kokių tik nori vekselių bei juos teikti teismui teigdami vienas ar kitas aplinkybes, kadangi tai priklauso tik nuo jų pačių valios ir veiksmų. Tačiau 2014-01-21 dienai jokio pareiÅ¡kėjų iÅ¡raÅ¡yto vekselio ieÅ¡kovo žinioje nebuvo, toks vekselis ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡duotas, kÄ liudija ir tai, kad jo ieÅ¡kovas neturi, ir jį turi tik patys pareiÅ¡kėjai, kurie kaip jau minėta bet kada ir bet kieno naudai jų gali priraÅ¡yti.

Lygiai taip pat kaip kad nepagrįstai praÅ¡yme yra kalbama ir apie 2014-06-08 vekselį tariamai 15 800 eur sumai. IeÅ¡kovas pažymi, kad toks vekselis ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡duotas ir jis ieÅ¡kovo žinioje niekados nėra buvęs. Kaip jau minėta vekselis yra iÅ¡raÅ¡omas jį iÅ¡duodančio asmens, todėl pareiÅ¡kėjai į bylÄ gali teikti savo pačių pasiraÅ¡ytų kiek tik nori vekselių, kokių tik nori datomis ir sumomis. Tačiau jie nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi, jie ieÅ¡kovui niekada nebuvo iÅ¡duoti ir ieÅ¡kovo nebuvo priimti.

Jeigu jau kalbėti apie tai, kad toks vekselis iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvęs iÅ¡duotas ieÅ¡kovui ir į jį bÅ«tų buvę įskaičiuotos kokios nors Å¡alių sutartos palÅ«kanos, bÅ«tų logiÅ¡ka manyti, kad ieÅ¡kovas ir bÅ«tų kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir bÅ«tų pateikęs tokį vekselį, kurio suma didesnė ir į kurį įskaičiuota papildomos kokios nors kompensacinės sumos. Juk nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad ieÅ¡kovas turėdamas vekselį 15 800 eur sumai į teismÄ kreiptųsi su vekseliu dėl 12 221,96 eur sumos.

Kadangi pareiÅ¡kėjų pateikto kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo 2014-06-08 vekselio 15800 eur sumai ieÅ¡kovas niekada neturėjo ir neturi, tai ir negalėjo kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti to ko jis neturi. BÅ«tent ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi bÅ«tent su 2014-01-23 vekseliu ir patvirtina, kad ieÅ¡kovo žinioje buvo tik Å¡is vienintelis vekselis. PareiÅ¡kėjai į bylÄ yra pateikę ir vekselius iÅ¡raÅ¡ytus V. V.. Kaip jau minėta kam, kokiu ir už kÄ iÅ¡raÅ¡yti vekselius yra paties vekselio davėjo teisė, t.y. tik jis pats asmeniÅ¡kai nusprendžia iÅ¡duoti vekselį ar ne.

Kokius santykius pareiÅ¡kėjai yra turėję su kitais asmenimis yra pačių pareiÅ¡kėjų reikalas ir jų pačių prievolės. Tačiau jų teikiami papildomi vekseliai su nagrinėjama byla nėra susiję. Ar buvo kokių nors teisinių santykių ir kokių tarp pareiÅ¡kėjų ir kitų asmenų yra tik tų Å¡alių reikalas, kuris ieÅ¡kovo neliečia. Dar kartÄ pasikartojant nurodome, kad pareiÅ¡kėjai gali iÅ¡raÅ¡yti kada nori, kiek nori ir kam nori vekselių ir jų įvairių pateikti į bylÄ teikdami vienas ar kitas aplinkybes.

Tačiau tokie pareiÅ¡kėjų teikiami vekseliai ieÅ¡kovo nesaisto ir jokios įtakos nagrinėjamai bylai neturi ir negali turėti. PareiÅ¡kėjai teigia, kad 2014-01-23 V. V. buvo iÅ¡rašę vekselį 15800 eur sumai, tačiau kiek suprantama iÅ¡ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo, jie 2014-01-23 vekselio originalo neturi, nes teigia kad buvo iÅ¡duotas ir originalas nebuvo grÄ Å¾intas, tad kyla klausimas iÅ¡ kur pas juos tuomet yra kopija ir antra teismas gali vertinti tik pateiktų dokumentų originalus arba jų tinkamai patvirtintus nuoraÅ¡us. PareiÅ¡kėjai tai pat pateikę ir vekselio projektÄ , kuris neva turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas V.

V.. PareiÅ¡kėjai gali teikti savo raÅ¡ytų projektų ar kitų dokumentų kiek tik nori ir kokių tik patys sugalvos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokie pačių pareiÅ¡kėjų sukurti dokumentai sukels kokias nors teisines pasekmes. PareiÅ¡kėjai daug dėstydami apie įvairių vekselių iÅ¡raÅ¡ymÄ apie 2014-01-23 vekselį iÅ¡raÅ¡ytÄ V. V. 16 760 eur sumai nutyli ir jos sudarymo aplinkybių kažkodėl nedetalizuoja. PareiÅ¡kėjai tik teigia, kad su V. V. atsiskaitė, tačiau nepaisant to pastarasis vis vien minėtÄ vekselį perleido indosamentu.

Å ioje vietoje pažymėtina, kad vekselis indosamentu ieÅ¡kovui perleistas dar 2014-01-25, o ieÅ¡kovas 2014-01-27 indosamentu jį perleido A. D.. Kiek supranta ieÅ¡kovas pagal minėtÄ vekselį buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir Å¡io iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kėjai neginčijo bei su A. D. susitarė dėl atsiskaitymo sumokėdami jam sutartÄ piniginę sumÄ . Todėl pareiÅ¡kėjai manydami, kad vekselis jokių teisinių pasekmių negalėjo sukelti, galėjo jį ginčyti, tačiau prieÅ¡ingai to nedarė ir su A.

D. atsiskaitė. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjai kalbėdami apie 12 221,91 eur sumÄ kalba apie kažkokius žodiniu susitarimus (praÅ¡ymo 9, 20 pastraipa), kai tuo tarpu toks sandoris sudaromas paprasta raÅ¡ytine forma ( CK 1.73 str. 1 d.), bei paprastos raÅ¡ytinės formos reikalavimų nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais ( CK 1.93 str. 2 d.). Esminė aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjai nepaisant visko neneigia savo prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nurodo, kad buvo iÅ¡davę 2017-01-23 ginčo vekselį, kad privalėjo sumokėti jame nurodytÄ sumÄ , tačiau atsiskaitymui reikalingos sumos neturėjo (praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo 10, 13, 14 pastraipa).

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kėjų prievolę pagal vekselius buvo deklaravęs ir Mokesčių inspekcijoje pateikdamas metinę gyventojo turto deklaracijÄ , kurioje taip pat yra deklaravęs, tiek gautas paskolas, tiek suteiktas paskolas, tiek ir pinigines lėšas. Dėl CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindo. CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Ginčo atveju, atsakovams tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad neva jiems nebuvo žinomos praÅ¡ymo 12-19 pastraipose nurodytos aplinkybės. Su tuo negalima sutikti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai gana detaliai dėsto įvairias su vekselių iÅ¡raÅ¡ymu susijusias aplinkybes minėtos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis. Tam, kad tam tikrÄ aplinkybę bÅ«tų galima pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusia bylos aplinkybe, bÅ«tina, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe praÅ¡yme atnaujinti procesÄ .

PareiÅ¡kėjams gavus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei jo priedus, kuriame aiÅ¡kiai įvardintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 12 221,96 eur sumÄ pagal 2014-01-23 pareiÅ¡kėjo E. V. iÅ¡duotÄ vekselį už kurį laidavo pareiÅ¡kėja R. V., jiems negalėjo bÅ«ti nežinomos jų praÅ¡yme dėstomos aplinkybės, kadangi jos nėra nei naujai atsiradusios nei naujai paaiÅ¡kėjusios ir pareiÅ¡kėjams buvo bei turėjo bÅ«ti žinomos. PareiÅ¡kėjai kalba apie kažkokius tai galimai neteisėtus veiksmus, tačiau jokių naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu aplamai nenurodo.

Vien tik pareiÅ¡kėjų kalbėjimas apie galimus tariamus neteisėtus veiksmus nesudaro CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. PareiÅ¡kėjų nurodoma aplinkybė, neva ieÅ¡kovas atsakovams pareiÅ¡kė, kad nesikreips dėl priverstinio vykdymo taip pat niekaip nepagrįsta ir nesudaro CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Kaip jau minėta pareiÅ¡kėjai žinodami apie ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priimtÄ teismo sprendimÄ patys rodė iniciatyva atsiskaityti su ieÅ¡kovu geranoriÅ¡kai, siÅ«lė už skolÄ paimti jų siÅ«lomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ kurio duomenis persiuntė el. paÅ¡tu, tačiau ieÅ¡kovui nesutikus, bei iÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ , kad nori skolÄ gauti pinigais, pareiÅ¡kėjai prašė, nesikreipti į antstolius, dėl priverstinio turto pardavimo, o leisti patiems ieÅ¡koti pirkėjo.

PareiÅ¡kėjų noras buvo iÅ¡vengti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų bei tikėjosi patys rasti pirkėjus už didesnę sumÄ , nei kad galimai realizuotų antstolis. Kadangi pareiÅ¡kėjų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko ieÅ¡kovas buvo garantuotas, kad turtas niekur nedings, bei atsižvelgdamas į tai, kad priverstinis turto pardavimo procesas taip pat užtrunka gana ilgai, kadangi jo procesas yra reglamentuotas įvairiomis procedÅ«romis, sutiko, kad pareiÅ¡kėjai patys ieÅ¡kotų pirkėjo turtui parduoti bei geranoriÅ¡kai atsiskaityti.

PareiÅ¡kėjams gana ilgÄ laikÄ patiems neradus pirkėjo turimam turtui parduoti bei su ieÅ¡kovu neatsiskaičius, ieÅ¡kovas ir kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡o iÅ¡davimo ir į antstolio kontorÄ dėl priverstinio vykdymo. Kreipimasis dėl priverstinio vykdymo negali bÅ«ti laikoma jokia naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, dėl kurios galėtų bÅ«ti atnaujinamas procesas. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iÄ tapačiÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjai jau buvo nurodę teismui ir kreipdamiesi su praÅ¡ymu dėl prieÅ¡taravimų priėmimo termino atnaujinimo.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas spręsdamas pareiÅ¡kėjų pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl termino prieÅ¡taravimams pateikti atnaujinimo, 2017-10-31 nutartimi dėl minėtos aplinkybės pasisakė, kad ieÅ¡kovo pažadas nesikreipti dėl priverstinio vykdymo pas antstolį nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, ir teismo vertintina kaip sutikimas su teismo sprendimu, tik nesutikimas su jo priverstiniu vykdymu. Taip pat atsakovė žinojo, kad yra areÅ¡tuotas jos ir atsakovo turtas, tačiau sÄ moningai nesikreipė su prieÅ¡taravimas dėl teismo preliminaraus sprendimo, kas rodo, kad ji su teismo sprendimu sutiko.

Taigi pareiÅ¡kėjai žinojo apie iÅ¡keltÄ bylÄ , žinojo apie taikytÄ jų turtui areÅ¡tÄ , žinojo apie priimtÄ teismo sprendimÄ , jokių prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, kas reiÅ¡kia, kad su teismo sprendimu sutiko. Todėl pareiÅ¡kėjų motyvai, kad jie minėtų aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti iki kol ieÅ¡kovas ėmėsi priverstinių veiksmų nepagrįsti ir atmestini. Todėl pareiÅ¡kėjai Å¡io pagrindo egzistavimo neįrodė, be to yra praleidę ir 3 mėn. terminÄ , kadangi apie priimtÄ teismo sprendimÄ jau žinojo 2016-12-10 (gavus patį ieÅ¡kinį ir teismo preliminarų sprendimÄ ), taip pat žinojo apie taikytas turtui areÅ¡tÄ .

Kad žinojo papildomai liudija ir pareiÅ¡kėjos 2017-01-16 siųstas el. laiÅ¡kas ieÅ¡kovui.Dėl CPK 366 str. 1 d. 7 punkto pagrindo. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. PareiÅ¡kėjo nuomone, 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų, bÅ«tent V. V., teisių ir pareigų.

Su tuo negalima sutikti. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ar pareigų. Å is proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam yra vienas iÅ¡ pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimÄ , proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad bÅ«tų peržiÅ«rėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesÄ (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Pažymėtina, kad teismo sprendimu niekaip nėra pasisakyta dėl V. V. teisių ir pareigų. Minėto teismo sprendimo pagrindu V. V. neįgyja jokių nei teisių nei pareigų, teismo sprendimas jam taip pat jokios įtakos neturi. Todėl teismo sprendimu nėra pasisakyta dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko tuo pagrindu atnaujinti proceso negalima. Pažymėtina ir tai, kad minėtu pagrindu procesÄ atnaujinti praÅ¡o ne toks galimai suinteresuotas asmuo, kurio galimai teisės ir pareigos priimtu sprendimu yra pažeistos, tačiau patys pareiÅ¡kėjai, kai tuo tarpu pats V.

V. nėra kreipęsis į teismÄ , kad bÅ«tų atnaujintas procesas tuo pagrindu, jog priimtu teismo sprendimu yra pasisakyta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo proceso atnaujinimo bylose formuojamoje praktikoje konstatuota, kad praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti materialiÄ ja teisės norma pagrįstÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesÄ , taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordic Trucking Logistics A/S v.

AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-181/2014) PareiÅ¡kėjai nurodo, kad jeigu jie bÅ«tų galėję savo teises ginti tinkamai, jie bÅ«tų prašę teismo V. V. ir A. D. byloje traukti trečiaisiais asmenimis. Tačiau pažymėtina, kad Å¡iÄ teisė pareiÅ¡kėjai turėjo ir tÄ galėjo padaryti. Kaip jau minėta pareiÅ¡kėjai žinojo tiek apie paduotÄ ieÅ¡kinį, tiek apie priimtÄ teismo preliminarų sprendimÄ (įteiktas 2016-12-10), tiek apie taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, ir su sprendimu sutiko.

Vien tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į antstolių kontorÄ praÅ¡ydamas pradėti priverstinius vykdymo veiksmus nesuteikia pagrindo procesui atnaujinti.Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Å ioje dalyje kaip pagrindÄ pareiÅ¡kėjai nurodo tai, kad teisėjas A. V., kuris priėmė preliminarų teismo sprendimÄ , nusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjų pateikto praÅ¡ymo atnaujinti prieÅ¡taravimų pateikimo terminÄ .

Pažymėtina, kad teisėjas A. V. apie savo nusiÅ¡alinimÄ pareiÅ¡kė vien tuo pagrindu, kad į procesÄ buvo praÅ¡oma trečiuoju asmeniu įtraukti V. V., kuris yra sutuoktinės giminaitis. Teisėjui A. V. nagrinėjant bylÄ jokio pagrindo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo nebuvo, kadangi jo su ieÅ¡kovu ar jo artimais giminaičiais niekas nesieja. Teismas nagrinėjo bylÄ tarp ieÅ¡kovo ir pareiÅ¡kėjų, ir nesprendė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Dar daugiau ieškovas taip pat neturėjo jokio pagrindo teisėjo nušalinimui nuo bylos. Todėl pareiškėjų argumentas, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nepagrįstas ir atmestinas. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šioje dalyje pareiškėjai iš esmės pasisako dėl tok kad neva teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tačiau jokios aiškios taikymo klaidos taip ir nenurodo.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Å¡io proceso atnaujinimo pagrindo pirmiausia pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai galimybe teikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ turi pasinaudoti per CPK 368 str. 1 d. nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kuriÄ paduodantis praÅ¡ymÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . Paduodant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiÅ¡kėjų manymu, padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai apie teismo sprendimÄ sužinojo 2016-12-10, vadinasi, jiems apie priimtÄ sprendimÄ buvo žinoma nuo 2016-12-10, o praÅ¡ymas pateiktas 2017-11-08, iÅ¡ esmės po metų laiko, taigi, praleidus įstatyme nurodytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėjai žinodami apie priimtÄ teismo sprendimÄ nuo pat jo gavimo dienos (2016-12-10) galėjo teismui reikÅ¡ti tiek prieÅ¡taravimus, tiek ir kitus praÅ¡ymus, tačiau to nedarė. Tačiau bet kokiu atveju terminas skaičiuojamas nuo 2016-12-10. Å iuo atveju termino pradžios eiga negali bÅ«ti siejama su asmens subjektyviomis savybėmis ar suvokimu, kadangi tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebÅ«tų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ .

CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ (CPK 370 str. 3 d.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba.

IeÅ¡kovo nuomone visos pareiÅ¡kėjų žinomos aplinkybės pareiÅ¡kėjams buvo žinomos dar 2016-12-10 (ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dienÄ ) dėl ko pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo turėtų bÅ«ti atmestas kaip praleidus įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ . PareiÅ¡kėjai praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo dėsto ir kitas aplinkybes, jas įvardindami kaip prieÅ¡taravimų motyvus, tačiau minėtos aplinkybės negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesÄ .

Dėl bylos galimumo nagrinėti bylÄ dokumentinio proceso tvarka, procesinių dokumentų įtekimo pareiÅ¡kėjams ir kitas teismas jau yra pasisakęs 2017-10-31 nutartimi, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti, kuriuose pareiÅ¡kėjai jau buvo nurodę minėtas ta pačias aplinkybes. Teismas minėtoje nutartyje be kita ko yra pasisakęs: kad atsakovai buvo vyras ir žmona E. V. ir R. V., gyvenantys (duomenys neskelbtini), skola iÅ¡ jų priteista solidariai.

IeÅ¡kinio, jo priedų ir preliminaraus sprendimo kopija atsakovei buvo įteikta pasiraÅ¡ytinai 2016-12-10. Kad vadovaujantis CPK 123 str.3 d. laikyti, kad preliminarus sprendimas ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui E. V. tinkamai įteikti 2016-12-10; gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, keičiantys gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje ar iÅ¡vykstantys iÅ¡ Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ ; atsakovas iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos nėra deklaravęs. Fizinis asmuo privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (CK 2.17 str.3 d.); vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali bÅ«ti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.12 str.5 d.); nurodyta jos prieÅ¡taravimų nepateikimo priežastis- ieÅ¡kovo pažadas nesikreipti dėl priverstinio vykdymo pas antstolį nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, ir teismo vertintina kaip sutikimas su teismo sprendimus, tik nesutikimas su jo priverstiniu vykdymu.

Taip pat atsakovė žinojo, kad yra areÅ¡tuotas jos ir atsakovo turtas, tačiau sÄ moningai nesikreipė su prieÅ¡taravimas dėl teismo preliminaraus sprendimo, kas rodo, kad ji su teismo sprendimu sutiko. Taip pat teismo neįtikino ta aplinkybė, kad R. V., gavusi teismo preliminarų sprendimÄ , žinodama apie priteistÄ pakankamai didelę pinigų sumÄ bei areÅ¡tuotÄ turtÄ , apie tai neinformavo kito bendraatsakovio savo vyro E. V., nors tas tuo metu galėjo bÅ«ti ir užsienyje. Todėl minėtos aplinkybės teismo jau buvo iÅ¡tirtos ir dėl jų pasisakyta atmetant pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl termino prieÅ¡taravimams pateikti atnaujinimo.

Papildomai pažymėtina, kad ieÅ¡kovo turimais duomenimis bylos nagrinėjimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas E. V. taip pat buvo registruotas Darbo biržoje, kaip asmuo ieÅ¡kantis darbo, kas taip pat rodo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta minėtu laikotarpiu buvo Lietuvoje (Marijampolėje) ir jis ieÅ¡kojosi darbo bÅ«tent čia.Kiti teikiami teisiniai argumentai dėl reiÅ¡kiamo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ byloje: Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertintinas praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iÅ¡ naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes prieÅ¡ingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikÅ¡tų pakartotinį bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimÄ , tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „StatÅ«na“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

K. v. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

Å alys privalo rÅ«pintis greitu bei operatyviu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku teikti jų reikalavimus bei atsikirtimus paremiančius įrodymus, taigi, atsakovui žinant, jog yra kilęs ginčas dėl vekselio, visus su tuo susijusius įrodymus turėjo teikti dar bylos nagrinėjimo metu, o nesutikdami su įrodymu vertinimu, – pasinaudoti instancine teismų sprendimų teisėtumo ir kontrolės sistema. Dėl to laikytina, kad tuos įrodymus, kuriuos atsakovai teikia su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Â galėjo bÅ«ti pateikti dar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, kadangi atsakovai nenurodė jokių objektyvių faktorių, kurie bÅ«tų sutrukdę jiems tokius įrodymus gauti dėl to teismas negali atsakovų pateiktų dokumentų pripažinti naujais įrodymais, kurie turėtų neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos baigčiai ir kurie patvirtintų aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir neturėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu (b.110-116 l.).2017-12-12 nutartimi tenkinus ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡duotas teismo liudijimas gauti duomenis iÅ¡ VSDFV, pareiÅ¡kimo nagrinėjimas atidėtas 2018-01-02 16:00 val..2017-12-27 buvo gautas papildomas ieÅ¡kovo atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, kad pagal VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017-12-12 nutartį Marijampolės teritorinė darbo birža pateikė 2017-12-22 raÅ¡tÄ Nr. SD-3401, kuriame nurodė, kad atsakovas E. V. nuo 2016-07-18 iki 2017-08-28 buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis.

Minėtas darbo biržos raÅ¡tas bei jame pateikti duomenys paneigia atsakovo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo E. V. gyvenamoji vieta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ buvo ne Lietuvoje ir kad neva atsakovui E. V. nei apie pradėtÄ procesÄ nei apie priimtÄ teismo sprendimÄ nieko nebuvo žinoma bei pagrindžia atsiliepime į atsakovų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kad abiem atsakovams tiek apie iÅ¡keltÄ bylÄ , tiek ir apie priimtÄ teismo sprendimÄ buvo žinoma.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį atsakovas pareiÅ¡kė 2017-11-23. Kaip matyti iÅ¡ Marijampolės teritorinės darbo biržos atsakymo, atsakovas E. V. bÅ«tent 2017-11-23 dienÄ lankėsi Marijampolės darbo biržoje, kas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad neva ieÅ¡kovas sužinojęs apie atsakovo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį, iniciavo procesÄ . Taigi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ , atsakovas E. V. ne tik gyveno Lietuvoje, tačiau ir rÅ«pinosi darbo paieÅ¡kos Lietuvoje klausimais. Vadovaujantis Darbo rinkos stebėsenos sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 04 d.

įsakymu Nr. A1-473 (galiojo iki 2017-07-01), 7 punktu, teritorinės darbo biržos registruoja darbo ieÅ¡kančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, esančioje teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje. Todėl atsakovas E. V., kaip asmuo gyvenantis Marijampolėje nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir buvo registruotas Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, kaip bedarbis. Aplinkybė, jog atsakovas E. V. gyveno Lietuvoje, buvo registruotas Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, kaip bedarbis, atvykdavo į darbo birÅ¾Ä , parodo, kad atsakovas E. V. tiek apie pradėtÄ teismo procesÄ , tiek ir apie priimtÄ teismo sprendimÄ Å¾inojo ir negalėjo nežinoti.

Asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per 3 mėn. terminÄ , nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimÄ . Todėl abu atsakovai, žinodami tiek apie pradėtÄ teismo procesÄ , tiek ir apie taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones bei priimtÄ teismo sprendimÄ , per 3 mėn. terminÄ nepareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, nors apie visas aplinkybes žinojo ir turėjo žinoti. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017-10-31 nutartimi, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti, yra pasisakęs: kad atsakovai buvo vyras ir žmona E. V. ir R.

V., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Marijampolė, skola iÅ¡ jų priteista solidariai. IeÅ¡kinio, jo priedų ir preliminaraus sprendimo kopija atsakovei buvo įteikta pasiraÅ¡ytinai 2016-12-10 bei kad įteikus minėtus dokumentus kartu gyvenančiai sutuoktiniai, laikytina, kad dokumentai įteikti ir atsakovui E. V.. Taigi abu atsakovai žinojo tiek apie ieÅ¡kinį, tiek ir apie teismo sprendimÄ , prieÅ¡taravimų neteikė, taip pat per nustatytÄ 3 mėn. terminÄ , nepateikė ir praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, dėl ko Å¡iai dienai jų praÅ¡ymas neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

Marijampolės teritorinės darbo biržos 2017-12-22 raÅ¡tas papildomai patvirtina, kad atsakovas E. V. žinojo ir galėjo žinoti, tiek apie pradėtÄ teisminį procesÄ , tiek ir apie priimtÄ teismo sprendimÄ , bei, kad jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių neatsirado. Pažymėtina ir tai, kad skola iÅ¡ atsakovų priteista solidariai. Dėl prievolės solidarumo (specifinio materialiųjų teisinių santykių požymio) kyla taip pat ir tam tikrų procesinių teisinių padarinių – privalomas procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.1 d. 1 p.).

Dėl ko vieno iÅ¡ bendrininkų pasekmės yra taikomos ir kitiems bendrininkams (b.138-139 l.)2017-12-12 teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM praÅ¡ymas paÅ¡alinti iÅ¡ bylos nagrinėjimo kaip trečiÄ jį asmenį, kadangi bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms (b.125-126 l.)2017-12-12 teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM praÅ¡ymas paÅ¡alinti iÅ¡ bylos nagrinėjimo kaip trečiÄ jį asmenį, kadangi bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms (b.128-129 l.) PraÅ¡ymas netenkintinas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (paaiškėjus naujoms aplinkybėms). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikoje yra konstatuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad:

1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) jos turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės neatitinka Å¡ių reikalavimų, tai jos negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Nagrinėjant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos bÅ«tų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ . Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Atsakovai savo pareiÅ¡kime 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminÄ skaičiuoja nuo tada, kai ieÅ¡kovas kreipėsi pas antstolį dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo 2017 m. rugsėjo mėn..

Nors pareiÅ¡kėjai savo pareiÅ¡kime nurodo, kad jiems jų nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos ginčo metu, tačiau sprendžiant iÅ¡ jų pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad Å¡ios aplinkybės joms buvo tuo metu jau žinomos, t.y. atsakovai žinojo apie visus pasiraÅ¡ytus vekselius, kadangi juos suraÅ¡o ir pasiraÅ¡o skolininkai, be to patys pateikė Å¡ių vekselių kopijas teismui. Žinojo apie jų negražinimus, kadangi tai jau buvo aiÅ¡ku pasiraÅ¡ant galimai naujus vekselius. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovams nebuvo suprantami ieÅ¡kovo veiksmai, kad jie veikė sÄ Å¾iningai, bei buvo apgauti, kadangi patys atsakovai savo pareiÅ¡kimo atnaujinti procesÄ Â 14 p., 15 p. nurodo, kad pasiraÅ¡inėjo vekselius atbuline data, o ne faktine jų suraÅ¡ymo diena, pasiraÅ¡inėjo vis naujus vekselius, nors skolos pagal ankstesnius vekselius nebuvo sumokėtos, pasiraÅ¡inėjo naujus vekselius, negavę seno vekselio.

Atsakovai nurodo, kad jie tokiais ieÅ¡kovo ir trečiojo V. V. veiksmais buvo apgauti, jų atžvilgiu sukurtos naujos prievolės, kurių jie neturėjo, t.y. jų atžvilgiu galimai buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181, 182,183 str., t.y. galimai vekseliai buvo suklastoti. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ , nusikalstamų veikų netiria ir nenagrinėja, dėl ko atsakovai turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Todėl nesuprantamas atsakovų teiginys, kad Å¡ie visi veiksmai jiems nebuvo žinomi iki ieÅ¡kovas nepradėjo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Be to atsakovai nurodo, kad nesuprato ieÅ¡kovo veiksmų, kad jis siekia nepagrįstai praturtėti įgyvendindama jam nepriklausančiÄ turtinę teisę, kol jis nesikreipė dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį. Teismas tokį atsakovų teiginį laiko nepagrįstu, kadangi ieÅ¡kovas savo teisę į skolÄ Ä¯gyvendino jau 2016-12-06 preliminariu sprendimu, apie kÄ atsakovams buvo žinoma nuo sprendimo įteikimo momento, ko jie iÅ¡ esmės ir neneigia, tik nurodo, kad suprato ieÅ¡kovo veiksmų esmę, kai jis pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Teismui nėra aiÅ¡kios tikros atsakovų veiksmų priežastys, kodėl jie žinodami neva teismo sprendimas nėra neteisėtas nesikreipė į teismÄ dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, o juos tenkino ieÅ¡kovo pažadėjimas nesikreipti dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimo, tačiau tai rodo, kad atsakovai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi, jų nesikreipimas į teismÄ rodo, kad jie pripažino, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Atsižvelgdamas į virÅ¡ paminėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nėra paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių, dėl ko procesas bÅ«tų atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) CPK 266 str. įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimÄ dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas Å¡io draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali bÅ«ti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 str., 320 str. 1 d.).

Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iÅ¡ esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistÄ teisę ar teisėtÄ interesÄ yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai CPK 336 str. 1 d. 7 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, bet pareiÅ¡kėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstÄ konkrečiÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesÄ , pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentÄ , kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimÄ .

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylÄ asmenys negali piktnaudžiauti Å¡iuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus. Å ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiÅ¡kinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukÅ¡tesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų bÅ«ti įgyvendinama, siekiant iÅ¡taisyti esminius trÅ«kumus, ir kad proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v.

Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys.

Nenustačius Å¡io pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir bÅ«tų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes bÅ«tų sudarytos sÄ lygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Å alis (Å¡iuo atveju atsakovas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylÄ , neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu, nes tokio pobÅ«džio praÅ¡ymas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas iÅ¡skirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų.

Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; kt.).Atsakovai savo pareiÅ¡kime nurodo, kad teismas 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį patenkino, t. y. iÅ¡ atsakovų A. M. priteisė sumÄ , kuriÄ atsakovai jau yra sumokėję V. V. ir A. D., A. M. iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ atsakovų priteistas sumas, atsakovai įgys reikalavimo teises į V. V., A. D. bei A. M.. PareiÅ¡kėjai, bÅ«dami civilinėje byloje atsakovais, savo pareiÅ¡kime praÅ¡o atnaujinti procesÄ , pasisakydami dėl kitų į bylÄ neįtrauktų asmenų – VMI, V.

V. ir A. D. teisių ir pareigų. PareiÅ¡kėjai atsakovai Å¡iuo pagrindu savo praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo siekia apginti ne savo teises, o jų manymu į bylÄ nepagrįstai neįtrauktų asmenų – VMI, V. V. ir A. D.. IÅ¡ 2016-12-06 teismo preliminaraus sprendimo matyti, kad juo priteista ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų 12221,96 Eur skola pagal atsakovų iÅ¡duotÄ 2014-01-23 neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo atsakovai įsipareigojo iki 2014-02-23 sumokėti ieÅ¡kovui tokiÄ sumÄ . IÅ¡Â teismo sprendimo, ieÅ¡kinio, prie jo pridėtų dokumentų nematyti, kad su byla kaip nors bÅ«tų susiję atsakovų minimi VMI, V.

V. ir A. D.. IÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kimo matyti, kad jie ir patys nurodo, kad galimai Å¡iems asmenims bÅ«tų sukurtos teisės ir pareigos ne preliminaraus sprendimo pagrindu, o jeigu pasitvirtintų atsakovų nurodytos aplinkybės, jiems pareiÅ¡kus atskirus ieÅ¡kinius Å¡iems asmenims. Todėl teismas priimdamas sprendimÄ niekaip negalėjo nuspręsti dėl Å¡ių asmenų teisių ir pareigų. VMI ir V. V. pateikė praÅ¡ymus nelaikyti juos trečiaisiais asmenimis, nurodydami, kad teismo priimtas preliminarus sprendimas nesukelia jiems teisių ir pareigų.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad jeigu VMI, V.

V. ir A. D. mano, kad 2016-12-06 sprendimu buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų, turi patys kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 pagrindu, o atsakovų praÅ¡ymas Å¡iuo pagrindu netenkintinas. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu (bylÄ iÅ¡nagrinėjus neteisėtos sudėties teismui). Tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinti CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi bÅ«ti užtikrintas teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principo teisingas įgyvendinimas, t.y. byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris bÅ«tų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, neturi bÅ«ti pažeisti CPK 64–66, 71 str. nustatyti reikalavimai.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagrindas procesui atnaujinti yra tai, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t.y. numatytas CPK 366 str. 1 d. 8 p. proceso atnaujinimo pagrindas.Teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, jog toks pareiÅ¡kėjų argumentas yra pagrįstas. BÅ«tų pagrindas pripažinti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, jei bÅ«tų nustatytos CPK VI skyriuje numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindus teisėjui nuÅ¡alinti. Tačiau tokių aplinkybių, kurios nurodytos CPK 65-66 straipsniuose ir CPK 71 straipsnyje, nėra.

Teisėjas A. V. nagrinėjo civilinę bylÄ dokumentinio proceso tvarka pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams E. V. ir R. V.. Bylos medžiagoje niekur nėra minimas V. V., dėl kurio teisėjas nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo tik gavęs atsakovų prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, ir paminėjus V. V. vardÄ ir pavardę. Teisėjas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kurioje V. V. nebuvo dalyvaujantis asmuo, jis nebuvo net minimas, todėl vien tai, kad savo prieÅ¡taravimuose kaip įtrauktinÄ Ä¯ bylÄ asmenį jį paminėjo pareiÅ¡kėjai atsakovai, nedaro teismo sudėtį neteisėta.

Taip pat teismas laiko nepagrįstu atsakovų teiginį, kad ieÅ¡kovas A. M. turėjo nuÅ¡alinti teisėjÄ A. V., vien žinodamas apie jo ir V. V. artimus ryÅ¡ius, kadangi paduodamas savo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ jis nesirėmė jokiomis aplinkybėmis ar dokumentai, susijusiais su A. V., jo teisėmis ir pareigomis, prieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kimo, jis tai pasak atsakovų, visiÅ¡kai nuslėpė, nebuvo suinteresuotas Å¡io asmens figÅ«ravimu. Toks nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas dėl asmens, nesančio byloje dalyvaujančiu asmeniu, ryÅ¡ių su bylÄ nagrinėjančiu teisėju, bÅ«tu visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu yra atmestinas, kaip neapgrįstas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (esant padarytai aiÅ¡kiai teisės normos taikymo klaidai) Remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p., procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji.

Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėta. AiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai.Atsakovai savo pareiÅ¡kime kaip teisės normos taikymo klaidas nurodo tai, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų  buvo sudaryta paskolos sutartis, neįsitikino tuo, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui pinigus, kokia apimtimi juos perdavė, t. y. teismas netyrė, ar ieÅ¡kovas įvykdė sÄ lygÄ skolos prievolei atsirasti – ar perdavė pinigus, netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar dalis paskolintų lėšų (o gal ir visos) yra grÄ Å¾inta, nors teismo sprendimo priėmimo metu (o taip pat ir ieÅ¡kinio pateikimo metu), vekseliu užtikrinta prievolė jau buvo įvykdyta ir pasibaigusi.Civilinė byla, kurioje buvo priimtas 2016-12-06 preliminarus teismo sprendimas, buvo iÅ¡nagrinėta dokumentinio proceso tvarka.

Remiantis CPK 424 str.1 d. dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamas ieÅ¡kinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, grindžiami leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Remiantis CPK 427 str. toks ieÅ¡kinys nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iki preliminaraus sprendimo atsakovui apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nėra praneÅ¡ama. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad skola jam nėra gražinta. Teismas 2016-12-06 preliminariu sprendimu nusprendė, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kinio pagrindÄ turi įrodinėti ieÅ¡kovas, o atsakovas turi teisę prieÅ¡tarauti ieÅ¡kiniui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų atsakovų pareiÅ¡kimo, nėra aiÅ¡ku kokius ieÅ¡kovas turėjo pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, kad jam skola nebuvo gražinta. Atsakovai savo teisę prieÅ¡tarauti ieÅ¡kiniui byloje dokumentinio proceso tvarka įgyja tuomet, kai gauna teismo preliminarų sprendimÄ ir gali pateikti prieÅ¡taravimus. Å ioje byloje atsakovai teismui pateikė prieÅ¡taravimus praleidę jų pateikimo terminÄ . 2017-11-14 teismo nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti prieÅ¡taravimų priėmimo terminÄ .

Å ios teismo nutarties pareiÅ¡kėjai atsakovai atskiruoju skundu neskundė.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjų atsakovų praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu yra atmestinas, kaip neapgrįstas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. 2017-11-14 teismo nutartimi, tenkinus pareiÅ¡kėjų atsakovų praÅ¡ymÄ , taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolės S. Ž. atsakovų E. V. ir R. V. atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526 pagal VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-2509-633/2017, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-2271-1021/2017, t. y. iki bus iÅ¡nagrinėtas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, o jo atnaujinimo atveju – iki bylos pakartotinio iÅ¡nagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo.Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi CPK 150 str.1 d.).

Kadangi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjai atsakovai paduodami pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 157 Eur žyminį mokestį, bei 50 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurie atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjų atsakovų praÅ¡ymas netenkintas, paliktini valstybei.Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur, o Å¡ioje byloje susidariusios 5,16 EUR dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tenka mažiau kaip 3 eurai, iÅ¡ jų nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjų atsakovų E. V. ir R. V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti.Atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. eA2-321-1021/2018.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017-11-14 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų sustabdymÄ antstolės S. Ž. atsakovų E. V. ir R. V. atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526 pagal VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-2509-633/2017, panaikinti suėjus Å¡ios teismo nutarties apskundimo terminui (įsiteisėjus teismo nutarčiai).Nutarties kopijÄ per tris darbo dienas nuo jos paskelbimo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                          Jonas Abraitis