2020-03-25 Nr. CB-3513-2-68-3-28857-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1372

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28857-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 17 d. gautu atsakovo M. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas M. N. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės BUAB „Opsta“ ieškinys tenkintas ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis bei kasos išlaidų orderis Nr. 22 pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taip pat taikyta vienašalė restitucija. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo M. N. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo procesinio sprendimo motyvavimą (CPK 6, 18 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalies 1–4 punktai, Lietuvos Teisėjų Tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.L2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 1.1, 1.2, 4.1, 4.3, 4.4 punktus; 2) teismas pažeidė CK 1.86 straipsnio 1 dalį – tariamo sandorio neteisėtumo pasireiškimas (teisinių sandorio pasekmių nebuvimas) išplėstas ir tiems teisiniams santykiams, kurie pagal savo teisinę prigimtį sukelia aiškiai išreikštas teisines pasekmes minėtų teisinių santykių dalyviams; 3) teismas pažeidė CK 1.82 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai išplėtė atsakovo, kaip fizinio asmens, veiksmų nesąžiningumo apibūdinimą, nustatydamas atsakovui nepagrįstai plačias pareigas prieš sudarant sandorį, nukrypo nuo šios teisės normos kasacinio teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019); 4) teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 7, 9, 13 dalių, 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką; 5) teismas netinkamai aiškino rangos sutarties sampratą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Skunde iš esmės pateikiamas kitoks, nei bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių vertinimas

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas