8d9a587f-e08a-4faf-81e7-d5a4b1a45db9 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eB2-216-730/2017 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1; 3.4.3.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto administratorei S. S. K., kreditorės N. M. – V. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, suinteresuotiems asmenims A. E., P. D., suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovui advokatui ArtÅ«rui Jaskelevičiui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditorės N. M. – V.praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankrutavusios uždariusios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys A. E., A. E., P. D., S. S.. Teismas n u s t a t ė :

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ kreditorė N. M. – V. praÅ¡o pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankrotÄ tyčiniu. Kreditorė N. M. – V. nurodo, kad savo reikalavimÄ dėl tyčinio bankroto grindžia Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu, kurį patvirtina:

1) bendrovės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas;

2) į bylÄ pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2018 m. birželio 21 d. kaltinamasis aktas ir jame nurodytos aplinkybės, tai yra jog A. E. ir P. D. kaltinami tuo, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando LT“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Abiejų 2015 m. gruodžio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando Lt“ dokumentų perdavimÄ pasiraÅ¡iusių asmenų parodymai, duoti baudžiamojoje byloje ir Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ esmės skiriasi. Kreditorė N. M. – V. taip pat nurodo, kad savo reikalavimÄ dėl tyčinio bankroto grindžia Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu, kurį patvirtina byloje esantys Juridinio asmenų registro duomenys. PareigÄ kreiptis į teismÄ turėjo įmonės vadovai A. E. ir P. D..

2. Bankroto administratorė S. S. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su pateiktu praÅ¡ymu nesutinka, Å¡is praÅ¡ymas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant įgyvendinti kreditorės asmeninius tikslus. Atsiliepime nurodo, kad norint pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, reikalinga įrodyti tyčinius įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, taip pat nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tokių duomenų bankroto administratorės teigimu byloje nėra. Nurodo, kad pagal bankroto byloje esančius dokumentus, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui atsirado nuo 2015 m. liepos 16 d., nesumokėjus įmokų apskaičiuotų už 2015 m. birželio gruodžio mėn., bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo skolinga, darbuotojai finansinių reikalavimų nepareiÅ¡kė, smulkių kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado, direktoriumi tapus P. D. ir bandant atgaivinti bendrovės veiklÄ .

Bankroto administratorė teigia, kad dokumentų neperdavimas bankroto administratorei neįrodo kryptingo įmonės vedimo prie bankroto, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotÄ buvus tyčinį.

3. Teismo posėdžio metu kreditorės N. M. – V. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis nurodė, kad praÅ¡ymÄ palaiko. PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Teigia, kad A. E. pozicija dėl dokumentų perdavimo yra nenuosekli ir jo paaiÅ¡kinimai nėra tikslÅ«s. Nurodo, kad yra padaryta žala įmonės kreditoriams, be to, teismas privalo nagrinėjamu atveju ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

4. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto administratorė S. S. K. su prašymu nesutinka.

5. Suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius nurodė, kad su kreditorės N. M. – V. prašymu nesutinka. Nurodo, kad nors dokumentų neperdavimas yra kvalifikuojantis požymis tyčiniam bankrotui, tačiau tik tuo pagrindu, jei teismui yra pakankamas pagrindas, jei nustatyta, kad netinkamu įmonės dokumentų tvarkymu padaryta žala įmonei. Nuo pat įsteigimo įmonė balansus teikė, ta aplinkybė, kad nėra išsaugota dalies dokumentų nereiškia, kad šiais veiksmais buvo siekiama įmonės nemokumo ar išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nurodo, kad kreditorė N. M. – V. neįrodė, kad dokumentų neperdavimas gali būti susietas su tyčiniu bankrotu. Dėl tyčinio bankroto požymių.

3. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Ä®BÄ® 20 straipsnyje yra apibÅ«dinti konkretÅ«s tyčinio bankroto požymiai.

4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sÄ vokos, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Ä®monei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikÅ¡ti kaip vengimas atsiskaityti su įmonės kreditoriais Ä®BÄ® numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedÅ«roje numatytÄ tvarkÄ , įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat suformulavo teisės taikymo taisyklę - jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

6. Kreditorė N. M. – V. praÅ¡o pripažinti bankrotÄ tyčiniu tuo, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai ir tuo, kad įmonės vadovas vengė ir neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų. Atsižvelgiant į Å¡iuos nurodytus argumentus, teismas sprendžia dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ nemokumo atsiradimo momento, įmonės vadovo atliktų veiksmų kreditorių atžvilgiu tyčinio bankroto požymių kontekste. Dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo.

7. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Be to, kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-297-915/2018).

8. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl tos aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įstatymas nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

9. Siekiant atskleisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ nemokumo atsiradimo momentÄ , teismas remiasi byloje pateiktais įmonės finansinės atskaitomybės ir kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

10. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. gruodžio 9 d.. A. E. nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo įmonės vadovu. Įmonės vadovas nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo P. D..

11. Kreditorė N. M. – V. teigia, kad uždaroji akcinė bendrovė „Grando LT“ buvo nemoki nuo 2012 metų. Su šiuo nurodytu argumentu sutinkama. Iš įmonės 2012 metų balanso duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto už 5456,70 EUR (18 841 LT), ilgalaikis turtas sudarė 2987,72 EUR (10 316 LT), trumpalaikis turtas 2469,01 EUR (8525 LT) ir mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 10 940,98 (37 777 LT) suma. Iš įmonės 2013 m. balanso duomenų matyti, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo, tai yra įmonė turėjo turto už 2290,89 EUR (7910 LT), ilgalaikis turtas – 2150,14 EUR (7424 LT), trumpalaikis turtas 140,76 EUR (486 LT) ir mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 17 674,35 EUR (61 026 LT) suma.

IÅ¡ įmonės 2014 metų balanso duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto už 8207,83 EUR (28 340 LT), ilgalaikis turtas – 967,33 EUR (3340 LT), trumpalaikis turtas 7240,50 EUR (25 000 LT) ir mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 58 326,29 EUR (201 389 LT) suma. FaktÄ , kad įmonė dirbo nuostolingai nuo 2012 metų pagrindžia kartu su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais pateikti aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai. Pažymėtina, kad atsakovė registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nėra duomenų apie kitokį atsakovei realiai nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Aplinkybes, kad įmonė nuo įmonės veiklos pradžios dirbo nuostolingai, parodė ir liudytoja R. K., kuri buvo UAB „Grando LT“ buhalterė (2018 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio protokolas, nagrinėjant kreditorinių reikalavimų pagrįstumÄ , teismo posėdžio garso įraÅ¡as 10:20:30 – 11:29:11). Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad UAB „Grando LT“ jau 2012 metais buvo nemoki ir įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡i pareiga įvykdyta nebuvo.

12. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Tyčinis bankrotas dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo teismo gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, jei bÅ«tų nustatyta, kad, įmonės valdymo organui nesikreipiant dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, atsakovės kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir arba buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Taigi, Ä®BÄ® nuostatos tyčinį bankrotÄ sieja ne vien su formaliu nuostatų pažeidimu, bet su sÄ moninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių.

13. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta pabloginti įmonės turtinę padėtį. Ä®monei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikÅ¡ti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais Ä®BÄ® numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedÅ«roje numatytÄ tvarkÄ , įgyvendinimas.

Kadangi pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

14. Kaip jau minėta, vien aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis buvo bloga, nuosekliai prastėjo ar net atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesudaro pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Vertinant byloje esančius įrodymus, svarbu nustatyti, ar įmonės vadovai tęsdami veiklÄ siekė iÅ¡naudoti įmonės turtÄ ir ar siekė kitų asmeninių interesų patenkinimo. Aplinkybę, kad A. E. ir P. D. siekė tęsti įmonės veiklÄ , panaudodami asmenines lėšas įmonės veikloje, pagrindžia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kiti įrodymai ir jų pagrindu patvirtinti A.

E. ir P. D. kreditoriniai reikalavimai UAB „Grando LT“ bankroto byloje. Taigi atsižvelgiant į tai matyti, kad tiek P. D., tiek A. E. nesiekė sumažinti įmonės turto tiek, kad sumažinti ar panaikinti galimybę kreditoriams gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimÄ . PrieÅ¡ingai, investavo asmenines lėšas į įmonės veiklÄ , siekiant iÅ¡vengti įmonės likvidavimo dėl bankroto. Ä®monės veiklos laikotarpiu įmonės įsiskolinimai nebuvo dideli, P. D. ir A. E. į įmonės veiklÄ investavo didesnes sumas nei buvę įmonės įsiskolinimai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog A.

E. ir P. D. turėjo galimybę aiÅ¡kiai suvokti, jog įmonės likvidavimo dėl bankroto iÅ¡vengti neįmanoma. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog tuo laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, A. E. ir P. D. sÄ moningai sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl teismo vertinimu, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp kreditorės N. M. – V. nurodytų aplinkybių dėl P. D. ir A. E. pareigos nevykdymo dėl bankroto bylos inicijavimo ir įmonės bankroto, bÅ«tino kvalifikuoti įmonės bankrotÄ tyčiniu.

Dėl įmonės dokumentų neperdavimo kaip sÄ lygos pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

15. Kreditorė N. M. – V. nurodo, kad kitas pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu yra įmonės dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui. Kreditorė atsižvelgiant į tai, praÅ¡o pripažinti bankrotÄ tyčiniu IBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

16. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-330/2018).

17. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

18. Vertinant faktines aplinkybes, kokiÄ Ä¯takÄ turėjo dokumentų neperdavimas svarbu tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-722-718/2018, kurioje 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu A. E. ir P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad nėra aplinkybių, pagrindžiančių faktÄ , kad A. E. ir P. D. paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl jų kaltės negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d.

19. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatytos aplinkybės. Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. perdavimo akto matyti, kad A. E. perduoda, o paskirtas direktorius P. D. priima perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „Grando LT“ dokumentus. Iš 2015 m. gruodžio 18 d. perdavimo akto matyti, kad P. D. perduoda, o naujai paskirtas direktorius S. S. priima perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „Grando LT“ dokumentus. S. S. priėmimo – perdavimo akte pasirašė, kad dokumentus gavo. Šie priėmimo – perdavimo aktai yra galiojantys, įstatymu nustatyta tvarka nenuginčyti.

Teismo vertinimu, esant šiems rašytiniams įrodymams, S. S. parodymai nėra pakankami išvadai padaryti, jog įmonės dokumentai faktiškai jam nebuvo perduoti. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas abejoti S. S. parodymų objektyvumu, jam siekiant išvengti atsakomybės, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus – juridinių asmenų registrų išrašus, iš kurių matyti, jog S. S. užsiėmė įmonių supirkimu.

20. Pažymėtina, kad siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu dėl dokumentų neperdavimo negalima apsiriboti tik buhalterinės apskaitos tvarkymo trÅ«kumų konstatavimu, o reikia įvertinti, ar su tuo susiję veiksmai buvo nukreipti į nemokios įmonės padėties esminį bloginimÄ , tikrųjų bankroto priežasčių, neteisėtų ar aiÅ¡kiai nuostolingų sandorių ar dalies turto nuslėpimÄ . Vertinant byloje esančių įrodymų visetÄ darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų padaryti iÅ¡vadai, kad dėl dokumentų neperdavimo yra nukentėję kreditorių interesai.

Nuo pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto administratorė įmonės sudarytų sandorių neginčija, o atlikusi įmonės dokumentų patikrinimÄ nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl įmonės sandorių ar kreditorinių reikalavimų pagrįstumo (ataskaitos 4 dalis). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankrotÄ tyčiniu, todėl tenkinti kreditorės N. M.

– V. praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmetamas (Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 punktas, 5 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

21. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ â€“ atmesti kreditorės N. M. – V. praÅ¡ymÄ dėl tyčinio bankroto pripažinimo, kreditorės N. M. – V. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovas advokatas ArtÅ«ras Jaskelevičius pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 968 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

22. Suinteresuotų asmenų A. E., P. D. ir A. E. atstovas advokatas ArtÅ«ras Jaskelevičius teikdamas praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizavimo dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡laidų dydį, todėl teismas spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯vertins faktiÅ¡kai byloje advokato suteiktas teisines paslaugas, pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.

23. Nustatyta, kad advokatas Artūras Jaskelevičius teikė procesinius prašymus dėl įrodymų teikimo (DOK-22969, DOK-23641, DOK-23641, DOK-24350). Nustatyta, kad teismo posėdis, vykęs 2018 m. gruodžio 14 d. dėl tyčinio bankroto iškėlimo truko nuo 10.08 val. iki 15.08 val. teismo posėdyje nuo 11.33 val. iki 13.23 val. paskelbta ( 1 val. 45 min.) pertrauka, todėl viso posėdžio trukmė 3.15 val. 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis vyko nuo 10.10 val. iki 14.54 val., posėdžio metu nuo 11.54 val. iki 13.39 val. paskelbta (1 valandos 45 minučių) pertrauka. Viso posėdžio trukmė – 3.20 val. 2018 m. spalio 3 d. teismo posėdis vyko nuo 10.05 val. iki 12.00 val. iš viso 1.55 val. 2018 m. liepos 13 d. teismo posėdis truko nuo 13.38 val. iki 15.52 val. iš viso 2.10 val. Bendra trukmė 10.40 val.

24. Siekiant apskaičiuoti, ar advokato nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų užmokesčio už atskirus procesinius veiksmus dydžio, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 926,70 EUR). Pagal rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų trukmę, laikoma, kad suteikta 11 val. teisinių paslaugų. Pagal rekomendacijų 8.19. punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 (92,67 EUR). 11 x 92,67 EUR = 1019,37 EUR.

25. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

26. Atsižvelgiant į tai, kad faktiÅ¡kai advokatas ArtÅ«ras Jaskelevičius teikė suinteresuotiems asmenims kompleksines paslaugas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje visÄ laiko tarpÄ buvo nagrinėjami tie patys klausimai, byla nėra teisiÅ¡kai sudėtinga, advokato patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 700 EUR. Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos už jas sumokėjusiam asmeniui – suinteresuotam asmeniui P. D.. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi teisę nukrypti nuo rekomendacijų atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas n u t a r i a : Atmesti kreditorės N. M. – V. praÅ¡ymÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Priteisti iÅ¡ kreditorės N. M. – V. 700 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų suinteresuotam asmeniui P. D.. IÅ¡siųsti nutarties patvirtintÄ kopijÄ bankroto administratorei, įpareigojant su nutartimi supažindinti kreditorius. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja Erinija Kazlauskienė