8d97ffb6-dc49-49e0-a9c3-fa8febd5c060 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-33/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Danske bank A/S atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1191-392/2010 pagal ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kiniu atsakovams A.

M. , A. D. , A. P. , M. M. , D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei piniginių lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, piniginių sumų priteisimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad įsiskolinimai atsirado, kai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo A. M. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KKT1502070101, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui A.

M. 1 700 000 Lt kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolintas lėšas, mokėti palÅ«kanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Suėjus kredito grÄ Å¾inimo terminams, atsakovas A. M. kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė: vėlavo mokėti ir negrÄ Å¾ino dalies kredito. IeÅ¡kovo naudai, užtikrinant prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymÄ , atsakovas A. M. įkeitė žemės sklypus. Atsakovo A. M. prievolė pagal kreditavimo sutartį ieÅ¡kovui nėra tinkamai užtikrinta, kadangi skola sudaro 1 844 324,44 Lt, o įkeisto turto vertė, remiantis turto vertės nustatymo pažymomis, yra 870 000 Lt.

Be to, ieÅ¡kovui pradėjus priverstinę įkeisto turto realizavimo procedÅ«rÄ , turto likvidacinė vertė bÅ«tų mažesnė nei esanti rinkos vertė. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas A. M. nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius atsakovams A. D. , A. P. , M. M. , D. P. , todėl prievolės užtikrinimui nesant pakankamai įkeisto turto, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia actio Pauliana ieÅ¡kinius.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra visiÅ¡kai užtikrinti atsakovo A.

M. įkeistu turtu, kurio vertė įkeitimo dienai buvo 2 175 000 litų. Net jei ieÅ¡kovui įkeisto turto vertė sumažėjo ir ieÅ¡kovo reikalavimai nebus visiÅ¡kai patenkinti iÅ¡ įkeisto turto, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu neturi neginčijamos reikalavimo teisės į viso ieÅ¡kinio patenkinimÄ , nes neaiÅ¡ku kokia dalis jo reikalavimų nebus patenkinta pardavus įkeistÄ turtÄ . Remdamiesi Å¡iais argumentais atsakovai A. M. , A. D. ir M. M. prašė Å¡iÄ bylÄ sustabdyti iki bus realizuotas ar perimtas bankui įkeistas turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-1191-392/2010 sustabdė iki ieÅ¡kovui įkeisto turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo priimtÄ nutartį Nr. 793/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.Teismas konstatavo, kad Danske bank A/S praÅ¡ymu 2009 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 793/2009 buvo areÅ¡tuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai –įkeisti žemės sklypai, atsakovas A.

M. įspėtas, kad negrÄ Å¾inus skolos – 1 778 673,37 Lt per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas pažymėjo, kad jei laikyti, kad įkeisto turto vertė, kaip teigia bankas, yra tik 870 000 litų, o įsiskolinimo dydį sudaro 1 844 324 litai, tai turto įkeitimu neužtikrinta skolos dalis sudaro 974 324 Lt. Tačiau ieÅ¡kovas actio Pauliana ieÅ¡kiniu siekia nuginčyti sandorį ir prisiteisti lėšų, kurių vertė yra 1 544 454 litai, t. y.

žymiai daugiau nei įkeitimu neužtikrinta skolos dalis. Tačiau teismas sprendė, kad nesant baigtai iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rai negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas iÅ¡ minėto turto, be to, net ir tokiu atveju Å¡iuo metu nėra aiÅ¡ku koks dydis skolos liktų nepadengtas. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius savo reikalavimo teisę į skolininkÄ (AtsakovÄ A. M. ) jau įgyvendina pradėta skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka, iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ra, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ actio Pauliana instituto prasme kreditorius turėtų tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistÄ turtÄ gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik tokio dydžio, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta. Susiklosčius tokiai situacijai - kai kreditorius nors formaliai ir turi reikalavimo teisę į skolininkÄ pagal kreditavimo sutartį Nr. KKT1502070101, tačiau Å¡iÄ teisę jis jau yra pradėjęs įgyvendinti kaip hipotekos kreditorius ne ginčo tvarka - kol nėra baigtos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ros, kreditoriaus teisė actio Pauliana instituto prasme nėra galiojanti visa apimtimi.

Teismas sprendė, kad Å¡i kreditoriaus teisė, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kontekste, priklausys nuo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«rų baigties. Pažymėjo, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas.

Teismo nuomone, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas savo teisių gynimÄ yra užsitikrinęs atsakovų turto areÅ¡tu ir Å¡ios priemonės jo teisių gynimui Å¡iame bylos nagrinėjimo etape neabejotinai pakanka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas Danske bank A/S praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis:Teismui nagrinėjant ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu svarbu nustatyti ar kreditorius turi neabejotinÄ ir neginčijamÄ reikalavimÄ skolininko atžvilgiu, o tokio reikalavimo egzistavimui jokio įtakos prievolių užtikrinimo priemonės negali turėti įtakos.

Sustabdžius bylÄ ir vėliau jÄ atnaujinus tik po to, kai bus baigtos hipotekos procedÅ«ros, teismui vis tiek tektų, sprendžiant ar yra actio Pauliana taikymo sÄ lygos, jas nustatinėti ieÅ¡kinio padavimo momentui. Todėl akivaizdu, kad sustabdžius bylÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovės A. D. ir M. M. praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ jÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nagrinėjamÄ bylÄ bÅ«tina sustabdyti, nes pagal teismų praktikÄ , actio Pauliana instituto taikymo atveju kreditoriams neturėtų bÅ«ti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas A.

M. taip pat praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad iki priverstinio ieÅ¡kovo vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto pabaigos nagrinėjama byla turi bÅ«ti sustabdyta, nes iki minėto proceso pabaigos objektyviai nebus galima patvirtinti arba paneigti visų bÅ«tinų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų, taip pat galimai bus pažeisti skolininko teisėti interesai bei paneigtas sutarties laisvės principas. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartis, kuria nagrinėjama civilinė bylÄ sustabdyta iki ieÅ¡kovui įkeisto turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo priimtÄ nutartį Nr. 793/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.

Teismas Å¡iÄ nutartį grindė tuo, kad kreditorius savo reikalavimo teisę į skolininkÄ jau įgyvendina pradėta skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka, iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ra, todėl neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ actio Pauliana instituto prasme kreditorius turėtų tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistÄ turtÄ gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik tokio dydžio, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta.CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana.

Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Å io instituto paskirtis - užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Litimpeks bankas“v.

UAB „PajÅ«rio paslaptys“ ir kt; bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003).Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.Atkreiptinas dėmesys, kad, aplinkybė, jog prievolė yra užtikrinta hipoteka, nesietina su actio Pauliana instituto taikymu, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, teismui nagrinėjant ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, svarbu nustatyti, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir neginčijamÄ reikalavimÄ skolininko atžvilgiu.

Tokio reikalavimo egzistavimui jokio įtakos neturi prievolių užtikrinimo priemonės (nagrinėjamu atveju – hipoteka) ir jų realizavimas, nes CK 6.66 straipsnis nereikalauja reiÅ¡kiant actio Pauliana ieÅ¡kinį nurodyti neabejotinÄ reikalavimo dydį. Kaip jau minėta, actio Pauliana atveju siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai perleido kitiems asmenims. Nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjama byla bus sustabdyta, ar ne, teismui vis tiek reikėtų nustatinėti, ar yra actio Pauliana taikymo sÄ lygos ieÅ¡kinio padavimo momentui.

Å ios aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ir bylai esant tokiame etape, kai neiÅ¡nagrinėtas CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetas, sustabdžius bylÄ , bÅ«tų pažeistas proceso koncentracijos principas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos sustabdymÄ reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sustabdė nagrinėjamÄ bylÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atsakovų praÅ¡ymas atmestinas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Nijolė PiÅ¡kinaitė Vigintas ViÅ¡inskis