8d973b58-e25d-4ad2-b31e-69ad98e90c26 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-825-557/2013Teisėja R. Kulberkienė                     Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00231-2012-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                     1.2.19.3.; 2.1.7.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Reginos BertaÅ¡ienės,   sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Girgždutaitienei, nuteistajam R. B. ir jo gynėjui Gintautui Daugėlai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. 62 MGL (8060 Lt) dydžio bauda. Remiantis BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas 2012-07-23, vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:R. B. nuteistas už tai, kad siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus tiesiogiai pasiÅ«lė duoti kyšį: 2012-07-22 23.40 val.

Kretingos r., kelio Å iauliai – Palanga 139 km sustabdytas policijos pareigÅ«nų R. B., vengdamas neblaivumo patikrinimo ir siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., t. y. siekdamas neteisėtos policijos pareigÅ«no veikos vykdant įgaliojimus, už tai, kad policijos pareigÅ«nai neraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo apie tai, kad 2012-07-22 23.40 val. Kretingos r., kelio Å iauliai – Palanga 139 km jis vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo,– papirko Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vyresniuosius patrulius L.

S. ir V. L., praÅ¡ydamas susitarti ir neraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo, už tai tiesiogiai pasiÅ«lydamas sumokėti grynaisiais pinigais tiek, kiek pareigÅ«nai pareikalaus.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad įstatymai bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja jam teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, gintis pačiam ar padedant gynėjui, teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad įgyvendintų lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo, lygybės prieÅ¡ įstatymus principus, o BPK 1 str., 10 str. 2 d. konstatuojama, kad ne tik prokuroras, bet pirmiausia teismas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir bÅ«dais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.

Tai reiškia, kad teismas, kaip ir tyrėjas, prokuroras privalo imtis visų priemonių, kad būtų ginamos ir žmogaus teisės, tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nebūtų nuteistas nekaltas asmuo. Jis ir jo gynėjas turi teisę prašyti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, pateikti ir išreikalauti reikiamus gynybai dokumentus, duomenis, kurių negali gauti be nurodytų pareigūnų ar institucijų reikalavimų (BPK 1 str., 21-22 str., 44 str., 48 str. 1 d. 8 p., 96-97 str., 218 str. 4 d., 238 str.).

Bet iÅ¡ teismui perduotos bylos medžiagos matyti, kad jo ir jo gynėjo pateiktas praÅ¡ymas dėl įrodymų bei bylos nutraukimo buvo atmestas. Susipažinę su ikiteisminio tyrimo duomenimis iÅ¡siaiÅ¡kino, kad nėra byloje patrulių veiksmus tarnyboje reglamentuojančių dokumentų, nėra duomenų apie jo skambinimÄ pagalbos telefonu į policijÄ dėl sulaikiusių jį patrulių veiksmų, nėra duomenų apie tai, kada, kokiu bÅ«du buvo praneÅ¡ta apie jo sulaikymÄ policijos budinčiam, kokiu pagrindu bei dėl kokių priežasčių patrulis L.

S. apie dvi valandas įraÅ¡inėjo su juo pokalbį privačiu telefonu, ko jis Å¡iuo pokalbiu siekė, kas, kokiu laiku informavo apie tariamÄ pareigÅ«no papirkimÄ . Be to, iÅ¡siaiÅ¡kino ir tai, kad tyrėjas padarė tik kelių minučių L. S. neteisėtai daryto telefoninio įraÅ¡o iÅ¡klotinę, o kitos įraÅ¡o dalies net neprijungė prie bylos. Teismas teigdamas, kad Å¡is įraÅ¡as yra leistinas įrodymas, nevertino, ar jis yra sumontuotas, kaip ir iÅ¡ kokių viso įraÅ¡o dalių teismui pateikta dalis įraÅ¡yta, kelinta Å¡io įraÅ¡o minutė, valanda, su kuo L.

S. dar be jo kalbasi, kam jis teigia įraÅ¡inėjantis pokalbį. IÅ¡ nuosprendžio reikia suprasti, kad L. S. ir V. L. buvo visÄ laikÄ Å¡alia vienas kito, nes yra vienas ekipažas. Tai reiÅ¡kia, teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kad apie įraÅ¡Ä L. S. galėjo pasakyti V. L., nes jis apie įraÅ¡Ä sužinojo tik administracinio proceso eigoje. Teismo nuomone, neturi reikÅ¡mės, kuriam iÅ¡ ekipažo siÅ«loma duoti kyšį, tai vis tiek reiÅ¡kia, kad paperkami visi ekipažo policininkai, nes nuosprendyje raÅ¡oma:

„nustatyta, kad abu policininkai dalyvavo kaip vienas ekipažas...“. Esant iÅ¡dėstytiems faktams, jis ir jo gynėjas teismo prašė iÅ¡reikalauti gynybai reikiamų dokumentų, informacijos, apklausti liudytojÄ . Jis teisėtomis priemonėmis gynėsi nuo nepagrįsto kaltinimo. BylÄ nagrinėjanti teisėja praktiÅ¡kai visus jo ir jo gynėjo praÅ¡ymus patenkino, iÅ¡reikalavo reikiamus dokumentus, patrulių veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, tačiau, pažeidžiant BPK nuostatas, nuosprendyje jų konkrečiai ne tik nevertino, bet Å¡iuo klausimu parašė neaiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ dėl L.

S. daryto įraÅ¡o diktofonu (nors pats L. S. nepripažįsta turėjęs diktofonÄ ), cituojama: „kritiÅ¡kai vertintina kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija, kad tai yra neleistinas įrodymas, nes garso įraÅ¡o padarymas neatitinka policijos darbo reglamentavimo, tačiau policijos pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuojantys norminiai aktai nedraudžia naudoti asmeninių technikos priemonių, jos yra leistinos, kai nėra veikiančių tarnybinių, be to, Å¡is įrodymas nėra vienintelis, o tik greta ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktų liudininkų parodymų“.

IÅ¡ Å¡ios nuosprendžio citatos iÅ¡ viso sunku suvokti, apie kokiÄ ir kur vykusiÄ situacijÄ kalbama, nes teismas aiÅ¡kiai žino, jog jokio diktofono L. S. nenaudojo, nors ir turėjo tarnybai iÅ¡duotÄ tokį techninį įrenginį. Apie tarnybinio diktofono iÅ¡davimÄ bei turėjimÄ patruliai nei žodžiu neužsiminė, o jie apie šį įrenginį sužinojo tik teismui iÅ¡reikalavus patrulių tarnybinę veiklÄ reglamentuojančius aktus bei iÅ¡ liudininko V. K. parodymų. Po to, kai Å¡iÄ svarbiÄ aplinkybę jie iÅ¡siaiÅ¡kino teisme, teisėja savo iniciatyva iÅ¡kvietė (jiems buvo paaiÅ¡kinta, jog kaip specialistÄ ) Kelių policijos skyriaus vadovÄ V.

K., kuris į klausimÄ , kodėl L. S. nenaudojo stacionarios policijos automobilyje įrengtos video bei audio aparatÅ«ros, paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje maÅ¡inoje tokios įrangos nebuvo, o iÅ¡duotas policijos diktofonas neveikė, nes pasibaigė baterijos. Baterijų pasibaigimo versija atsirado tik teismui iÅ¡reikalavus lokalinius aktus, reglamentuojančius L. S. ir V. L. veiksmus įvykio metu, ir nustačius, jog patrulių maÅ¡inose privalo bÅ«ti sumontuota video bei audio, kita policijos veiklai vykdyti bÅ«tina aparatÅ«ra, o jei jos nėra, tai turėjo bÅ«ti iÅ¡duota patrulių ekipažui audio ar video aparatÅ«ra, kas, pasirodo, ir buvo padaryta.

IÅ¡ teismo nuosprendžio apraÅ¡ytos citatos neaiÅ¡ku, kokiais Å¡iuo atveju įstatymais ar aktais teismas vadovaujasi teigdamas, kad L. S. teisėtai įraÅ¡inėjo pokalbius įvykio vietoje asmeniniu mobiliu telefonu, nenurodo, koks konkretus įstatymas, poįstatyminis aktas jo apraÅ¡ytomis faktinėmis aplinkybėmis leidžia kelių patruliui naudoti savo asmeninį diktofonÄ , savo asmenines technines priemones. NeaiÅ¡ku ir tai, kaip, kokiais įrodymais teismas nustatė, kad patrulių maÅ¡inoje nebuvo sumontuota audio-video aparatÅ«ra, kad neveikė patruliams iÅ¡duotas diktofonas (bent jau bÅ«tų pridėtas neveikiančio diktofono patikrinimo aktas ar pan.).

NeaiÅ¡ku ir tai, kÄ teismas norėjo pasakyti teiginiais: „be to, Å¡is įrodymas nėra vienintelis, o tik greta ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktų liudininkų parodymų“. Taigi, jeigu kalbama apie L. S. pateikto įraÅ¡o iÅ¡traukÄ , tyrėjo padarytÄ iÅ¡raÅ¡Ä ar sumontuotÄ garsinį epizodÄ , tai ar Å¡is įraÅ¡as yra įrodymas, ar tik yra greta neįvardintų „liudininkų pateiktų parodymų“. Yra įsitikinęs ir tuo, kad nuo 2013 m. kovo mėn. dirbančio Kelių policijos skyriaus vadovu V.

K. paaiÅ¡kinimo, jog 2012-07-22 diktofonas iÅ¡duotas su neveikiančiomis baterijomis ar sugedo įvykio metu, nepakanka. Aptarta teismo iÅ¡vada negali bÅ«ti pripažinta kaip nuosprendį motyvuojanti, pagrįsta aplinkybė. Ji visiÅ¡kai neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas bei pagrįstas, aiÅ¡kus, įrodymai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai įvertinti, kitaip tariant, nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti suprantamos ir dėl jų neturi kilti abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ).

Kaip nurodė aukščiau, pagrindinės įvykio aplinkybės ir policijos darbuotojo L. S. neteisėti veiksmai buvo išsiaiškinti tik tada, kai teismo pagalba išsireikalavo bei detaliai susipažino su šiais žinybiniais policijos dokumentais: generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“, Policijos patrulių veiklos instrukcija, L. S., V. L. Pareigybių charakteristikomis, Policijos departamento prie VRM Generalinio komisaro 2006-02-03 patvirtinta atmintine „Dėl policijos įstaigų pareigūnų veiksmų kyšio davimo atveju“, Kretingos r.

PK pažyma apie tai, kad įvykio metu patrulių maÅ¡ina buvo be reikiamos patrulių maÅ¡inai įrangos, kad buvo iÅ¡duotas diktofonas, apie duomenis, kad nėra jokios registracijos apie L. S. nustatytos tariamos nusikalstamos veikos fiksavimÄ , iÅ¡skyrus, kad įregistruotas eismo įvykis su iÅ¡taisytu arba priraÅ¡ytu laiku. Kai teismo iniciatyva buvo iÅ¡kviesti tyrėjas ir specialistas V. K., suinteresuotas pripažinti Kelių policijos pareigÅ«nų veiksmus teisėtais, jis suabejojo teismo objektyvumu, tačiau, regis, proceso metu teismas dėjo visas pastangas, kad iÅ¡aiÅ¡kintų objektyviÄ tiesÄ , tai darė ir po Å¡ių pareigÅ«nų apklausos, todėl tikėjo, jog nuosprendis bus pagrįstas jo nekaltumÄ pagrindžiančiais įrodymais.

Dėl to nei teismui, nei prokurorui nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo, nors negalėjo bÅ«ti kviečiamas specialistu asmuo, kuris tiesiogiai suinteresuotas komisariato darbuotojų veiksmų teisumu. Tačiau kai nuosprendyje, be jau minėtų iÅ¡vadų, teismas vadovavosi savo pareigas netinkamai atlikusių L. S. bei V. L. prieÅ¡taringais parodymais, neteisėtai padarytu, neiÅ¡samiu mobilaus telefono įraÅ¡u ir dar konstatavo, jog jis yra „nenuoÅ¡irdus padarytos veikos atžvilgiu, vilkino procesÄ vis praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti naujus įrodymus, kuriais jokios esminės, naujos aplinkybės nebuvo nustatytos“, įsitikino, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus bei neteisingas jo atžvilgiu.

Be to, mano, teismui buvo padarytas neleistinas spaudos atstovų netiesioginis poveikis prieÅ¡ nuosprendžio priėmimÄ pavieÅ¡inant jo bylos aplinkybes spaudoje (Å irvintų rajono spaudinyje bei centrinėje spaudoje). IÅ¡ Å¡ios informacijos jis įsitikino, kad gali bÅ«ti nuteistas vien dėl savo socialinės padėties, nes dirba savivaldybėje skyriaus vadovu. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, yra nuteistas, nors iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina kÄ kita. Yra įsitikinęs, jog teismo iÅ¡vada, kad jis praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti gynybai reikiamus įrodymus yra nenuoÅ¡irdus padarytos veikos atžvilgiu (nesupranta, kodėl taip paraÅ¡yta, neaiÅ¡ki sÄ voka „padaryta veika“) ir taip vilkino procesÄ , yra akivaizdus teisės į gynybÄ pažeidimas, galima teigti, ignoravimas BPK 1 str., 20 str. ir kitų įstatymų, garantuojančių įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo teises, nuostatų nepaisymas (Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismo procesas turi bÅ«ti organizuojamas taip, jog nekiltų pagrįstų abejonių bylÄ nagrinėjančio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, kasacinė byla Nr. 2-122/2010).

Nuosprendyje teismas kritikuoja gynėjo pozicijÄ jÄ vadindamas „paaiÅ¡kinimais“ ir Å¡iuos „paaiÅ¡kinimus“ vertina kritiÅ¡kai, sutapatinant su jo parodymais, teigiant, jog taip jis vengia atsakomybės už nusikaltimo padarymÄ . Tai dar vienas faktas, kad teismas jo teisę neigti kaltinimus panaudoja kaip kaltės įrodymÄ . Tokia teismo pozicija taip pat neteisėta ir nepagrįsta. Mano, kad teismui inkriminavus (tiksliau, perraÅ¡ius prokuroro suformuotÄ ) nekonkretų ir nepagrįstÄ kaltinimÄ (BPK 219 str., 256 str.), kaip ir ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes nebuvo ir nėra suprantama kaltinimo esmė.

Jis niekada, jokiais bÅ«dais, priemonėmis neatliko veiksmų, kurie atitiktų BK 227 str. 2 d. dispozicijÄ . Mano, jo pozicijÄ aiÅ¡kiai patvirtina teismo inkriminuotos jam nusikaltimo sudėties aplinkybės, kurių jis jokiais veiksmais neatliko arba kurios jam nesuprantamos ir nekonkrečios. Pavyzdžiui, kaltinime raÅ¡oma: „tiesiogiai pasiÅ«lė duoti kyšį; papirko patrulius, praÅ¡ydamas susitarti; tiesiogiai pasiÅ«lydamas sumokėti grynaisiais tiek, kiek pareigÅ«nai pareikalaus“. Ar skaitant šį kaltinimÄ nereikėtų asmens nuteisti pagal BK 227 str. 4 d., nes policininkai galėjo pareikalauti tik 1 MGL kyÅ¡io, o jis, jei bÅ«tų norėjęs papirkti pareigÅ«nus, tokiÄ sumÄ bÅ«tų sumokėjęs, arba nuteisti pagal BK 227 str. 3 d., nes policininkai galėjo pareikalauti daugiau nei 250 MGL.

Mano, teismo iÅ¡vada „kiek pareikalaus“ sutelpa į Å¡io kaltinimo esmę. Paradoksali situacija, teismas raÅ¡o, kad jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta, bet neraÅ¡o, iÅ¡ kokių duomenų nustatė kaltinimo pagal BK 227 str. 2 d. sudėtį. Kaltinimas, o ypač nuosprendis, negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma.

Teismas negali iÅ¡kraipyti įrodymų prasmės, nuosprendį turi pagrįsti tik leistinais, patikrintais, iÅ¡tirtais įrodymais (Å¡iuo atveju - policininkų veiklÄ Ä¯vykio metu reglamentuojančiais aktais). Visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nuo Å¡ių principų teismas nukrypo ir BPK, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotų nuostatų nesilaikė (kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009; 2K-610/2006, LAT senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40).

Teismas, aiÅ¡kindamas BK 227 str. 2 d. dispozicijos požymius, visiÅ¡kai neatsižvelgė į policijos patrulių pripažinimÄ , jog įvykio metu jis buvo labai iÅ¡sigandęs, pasimetęs, strese, kad jis buvo iÅ¡ tikro neblaivus (Å¡iÄ aplinkybę inkriminavo kaip sunkinančiÄ atsakomybę), daug kalbėjo. Teismas nebuvo teisingas ir objektyvus įvertinant, kad tokioje situacijoje kiekvienas žmogus gali prikalbėti daug banalybių, nesÄ monių, praÅ¡yti gailesčio, kalbėtis su policininkais, ir tai, kad L.

S. vietoj to, kad bÅ«tų tinkamai atlikęs jam pavestas ir teisės aktais reglamentuotas pareigas (įforminęs protokolu atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ , pateikti dokumentus ar nepaklusimÄ pareigÅ«no teisėtam reikalavimui), apie dvi valandas įraÅ¡inėjo jo kalbėjimus privačiu telefonu, „palaikė“ pokalbį. Teismas net nebandė aiÅ¡kintis tokio policininkų elgesio priežasčių, nors sÄ Å¾iningai ir protingai vertinant situacijÄ , kiekvienas žmogus, atsidÅ«ręs tokioje padėtyje, kalba ir iÅ¡sako, dažnai emocingai, žodžius.

Yra įsitikinęs, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog jo galimi žodžiai: „vyrai, nebauskit, susitarkim, stabdykit tuos veiksmus, važiuokim prie artimiausios kolonėlės, bankomato“ - yra pareigūnų papirkimas, įvykdytas tiesiogine tyčia, kaip to reikalauja jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis. Tokie nurodytoje situacijoje ir jo būsenoje išsakyti žodžiai, pokalbiai, teismo įvertinti papirkimu, neatitinka BK 227 str. sampratos, LAT išaiškinimų ir teisingumo, protingumo principų, nes bet koks dviprasmiškas posakis tave sustabdžiusiam ir prie automobilio priėjusiam policininkui bus įvertintas papirkimu, nors ir neatliksi jokių tai patvirtinančių veiksmų, o tik susijaudinęs, išsigandęs, neturėdamas teisinių žinių dėl galimo pažeidimo pasakysi:

„policininke, nebauskite griežtai, aÅ¡ sumokėsiu (turint mintyse, pavyzdžiui, baudÄ ), susitarkime (turint mintyse neskirti baudÄ , o galbÅ«t tik įspėjimÄ ir pan.) - neteisingai formuoja teisinius precedentus. Tokiai jo pozicijai pagrįsti pažymi keletÄ aplinkybių. Pirmiausia, jo studijuotoje teismų praktikoje dėl papirkimo veiksmų teisinio vertinimo absoliučiai daugumoje atveju dominuoja pinigai, vertybės, tiesioginiai veiksmai, iÅ¡ kurių matyti realus pasiÅ«lymas, veiksmai susiję su vertybių padavimu, pažadėjimu perduoti, o ne prielaidos, nekonkretÅ«s apmastymai apie kyÅ¡io davimÄ tiek, kiek pareigÅ«nas pareikalaus.

Jo atveju bÅ«tina paminėti LAT iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ , kai panaÅ¡aus į jo kaltinimÄ vienos moters kaltinimai buvo panaikinti, nes toje byloje taip pat kaltinimas buvo suformuluotas nesuprantamai ir pažeidžiant teisę į gynybÄ . Å ioje byloje iÅ¡teisintoji buvo kaltinta, kad policininkui pasiÅ«lė ir davė kyšį „MGL dydžio piniginį vienetÄ â€œ (kasacinė byla Nr. 2K-283/2008). Jis kaltinamas panaÅ¡iai, kad pasiÅ«lė ir papirko policininkus kyÅ¡iu tiek, kiek jie pareikalaus. IÅ¡ nurodytų argumentų tampa aiÅ¡ku, jog teismas, nuteisdamas jį pagal BK 227 str. 2 d., netinkamai vertino įvykio situacijÄ , jo bei policininkų (ypač neteisėtus L.

S.) veiksmus, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė BPK normas. Nuosprendyje teigiama, kad neginčijamai įrodyta kaltė tokiais įrodymais: nuosekliais ir aiÅ¡kiais policijos darbuotojų parodymais; asmeninio diktofono įraÅ¡u, nes kitų veikiančių įraÅ¡ymo priemonių neturėta; administracinės nuobaudos paskyrimo procese pripažintu L. S. daryto įraÅ¡o leistinumu, kad siekiant iÅ¡vengti atsakomybės bandyta susitarti; „populiariausio“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u.

Kadangi teismo iÅ¡vardinti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, trumpai apžvelgia kai kuriuos pareigÅ«nų parodymus ir jų padarytus teisės aktų pažeidimus.Teismas teigia, kad L. S. ir V. L. parodymai nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Tai neteisinga iÅ¡vada, nes Å¡ie pareigÅ«nai, ypač L. S., suinteresuoti, jog jis bÅ«tų apkaltintas, nes prieÅ¡ingu atveju jų veiksmai bÅ«tų neteisėti ne tik dėl to, kad jis buvo sulaikytas ir nepagrįstai patalpintas į areÅ¡tinę (nors jis pateikė dokumentus, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , buvo patikrintas alkotesteriu, sÅ«nus buvo blaivas ir galėjo parvežti jį namo), bet jiems tektų aiÅ¡kintis, dėl kokių priežasčių, vykstant į įvykį Vydmantuose, Å¡ie policininkai nukrypo nuo užduoties.

Tektų aiÅ¡kinti ir tai, kodėl sustabdžius jo automobilį bei, pasak policininkų, jam atsisakius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , tikrintis girtumÄ , apie dvi valandas privačiu telefonu L. S. įraÅ¡inėjo pokalbį su juo, o ne pristatė į PK asmenybei iÅ¡siaiÅ¡kinti, nesurašė ATPK, Kelių eismo taisyklėse numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, neatliko veiksmų, kaip tai numatyta ATPK 9 str., 126 str. 4 d., 225 str., 272 str., KET 7 p., 14 p., 18 p., nesielgė taip, kaip tai numato Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.1-6.2, 7-8, 9.1, 10, 27 p. Vengimas tikrintis girtumÄ apibÅ«dintas Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010.

Vengimui konstatuoti užtenka, kad asmuo iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ nesitikrinti. Tariamai jam papirkus policininkus, jie nepranešė 23 val. 40 min. Byloje pateikto žurnalo iÅ¡raÅ¡e matyti, kad praneÅ¡ta apie ATPK numatyto pažeidimo padarymÄ , o ne apie papirkimÄ . Be to, net ir praneÅ¡imo apie ATPK 126 str. 4 d. laikÄ iÅ¡taisytas įraÅ¡as arba jis neteisėtai priraÅ¡ytas (PK pažymos priedas „Darbo rezultatai“). Kadangi L. S. pripažino, jog jis įraÅ¡inėjo apie dvi valandas, o jį kaltinančio įraÅ¡o byloje pateikta tik dalis - apie keletÄ minučių, jau vien tai rodo, kad byloje pateiktas prokuroro įrodymas yra neleistinas ir turėjo bÅ«ti atmestas.

Jis negalėjo susipažinti su visa įraÅ¡o apimti ir, mano, kad teismo nurodytas įraÅ¡o iÅ¡raÅ¡as yra galimai neteisėtai panaudotas iÅ¡ viso įraÅ¡o konteksto ar net neleistinai sumontuotas. L. S., V. L. pažeidė Policijos veiklos įstatymÄ (4, 16, 18, 21 str.), Pareigybių charakteristikÄ (6.6, 6.11, 7.5-7.8, 7.10 p.), nes nevykdė patrulio veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, elgėsi prieÅ¡ingai policijos darbuotojų veiksmus nustatantiems principams. Pirmiausia, iÅ¡vyko į tarnybÄ automobiliu, kuriame, pasak PK pažymos, nebuvo sumontuota patrulio veiklai vykdyti bÅ«tinų įrenginių, turėjo diktofonÄ , bet juo nesinaudojo, apie jo turėjimÄ ir tariamÄ neveikimÄ neinformavo budinčio pareigÅ«no, nepaminėjo tarnybiniame praneÅ¡ime, liudininko apklausoje.

L. S., o tuo pačiu V. L., teigdamas, jog jis jam siÅ«lė kyšį, nevykdė ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9 str., 10 str., 13 str. 4 p., 18 p., 20 str. 2 p., ir iÅ¡vyko į užduotį be Å¡iame straipsnyje nurodytų techninių priemonių (arba Å¡ių priemonių nepagrįstai nenaudojo). L. S. bei V. L., bendraudami su juo, privalėjo naudotis ne privačiu telefonu, o inventorinėmis garso, vaizdo įraÅ¡ymo priemonėmis (20 str. 9 p., 35 p.), tačiau prieÅ¡ tai jie privalėjo susilaikyti nuo bet kokių komentarų, kaltės vertinimo, jį apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä Ä¯spėti ir ne kažkam galimai pasakytu bei neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis tariamu pasakymu „AÅ¡ jau įraÅ¡inėju“, bet instrukcijoje nustatyta tvarka bei bÅ«du.

Å ie pareigÅ«nai privalėjo jį įspėti, kad yra daromas pokalbio su juo audio įraÅ¡as, bei informuoti, kad viskÄ , kÄ jis pasakys, gali bÅ«ti panaudota nagrinėjant administracinę bylÄ ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Be to, Å¡i instrukcija jo apraÅ¡ytoje situacijoje iÅ¡ viso L. S. draudė naudoti mobiliojo ryÅ¡io priemonę bei naudoti neinventorinius prietaisus (20.10-20.11 p.). Vadovaujantis instrukcijos 32 p., Å¡ie asmenys, privalėdami įvertinti jo emocinę bÅ«senÄ bei leisti nusiraminti dėl įvykio ir tik po to aiÅ¡kintis aplinkybes, elgėsi atvirkščiai.

Minėti patruliai pažeidė ir generalinio komisaro 2006-02-03 patvirtintÄ atmintinę, su kuria, patruliai patvirtino, jie buvo susipažinę. Å ios atmintinės preambulėje juodu Å¡riftu iÅ¡skirta svarbi kiekvieno policininko pareiga „Visais atvejais, jei įmanoma, kad gali bÅ«ti siÅ«lomas, žadamas ar duodamas kyÅ¡is (esant bet kokioms asmens užuominoms, praÅ¡ymams ar pasiÅ«lymams), pareigÅ«nas pirmiausia turi taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę“.

Susipažinus su tyrėjo pateikta teismui įraÅ¡o iÅ¡trauka, ne tik nėra užfiksuota, kad policininkai elgėsi pagal instrukcijos ir atmintinės nustatytÄ tvarkÄ , o atvirkščiai, net kai jis galimai įtarė telefono naudojimÄ Ä¯raÅ¡ymui ir L. S. galimai apie tai paklausė, Å¡is pagal įraÅ¡o iÅ¡klotinę (b. l.

18) jam į klausimÄ net neatsakė. Jeigu L. S. ir V. L. bÅ«tų įvykdę savo pareigas tinkamai, nebÅ«tų kilę neaiÅ¡kumų dėl vieno ar kito neblaivaus ir susijaudinusio asmens žodžių. Nusikalstamos veikos laikas nuosprendyje apibÅ«dintas kaip nesvarbus minučių prasme. Su tokiais teismo teiginiais jis nesutinka, nes laikas, kaip ir nusikalstamos veikos bÅ«das, padariniai, vieta, yra svarbus ir tai konkrečiai nustatyti reikalauja BPK 1 str., 44 str., 305 str. 1 d. 1-2 p., kaip ir bÅ«tina įrodyti kiekvienÄ nusikalstamos veikos sudėties požymį.

Å ioje byloje, vertinant policijos patrulių parodymų patikimumÄ , teismui nepagrįstai nėra svarbu, kad jų suraÅ¡yti dokumentai yra su neaptartais iÅ¡taisymais ir neaiÅ¡kiu pažeidimo laiku (kuris pagal policininkų praneÅ¡imus neatitinka tariamo nusikaltimo realaus laiko, vietos, b. l. 8-9, 56, 59), arba iÅ¡ viso be dokumento suraÅ¡ymo laiko (b. l. 12). Kita vertus, L. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nenurodė apie panaudotÄ asmeninį mobilųjį telefonÄ , o kodėl to nepadarė, 2012-07-31 apklausoje nepaaiÅ¡kino.

Kai kurias iÅ¡vadas, kurios rodo patrulių parodymų nepatikimumÄ , galima padaryti iÅ¡ to, kad, teismui iÅ¡reikalavus duomenis ir įraÅ¡us iÅ¡ PK, matyti, jog pagal laikÄ galimai L. S. 23 val. 15 min. praneÅ¡a sulaikę vairuotojÄ (bet sulaikymas fiksuotas 2012-07-23 01 val. 25 min., o protokolas suraÅ¡ytas tik 4 val. 11 min.), o 23 val. 32 min. į budinčiojo klausimÄ atsako, jog tikrina vairuotojo duomenis. Nėra duomenų, kodėl sulaikytas, nėra duomenų apie girtÄ asmenį ir tik 2012-07-23 00 val. 21 min. kvietė operatyvinę grupę, nes teigiama, jog buvo bandymas papirkti, nors iÅ¡ įraÅ¡o girdėti, kad asmuo, raÅ¡antis administracinio teisės pažeidimo protokolÄ teigia jam neturįs jokių pretenzijų.

Mano, jog visiÅ¡kai pagrįstai galima teigti, kad teismas neteisėtai daro iÅ¡vadas apie L. S. ir V. L. parodymų patikimumÄ , nuoseklumÄ ir aiÅ¡kumÄ . Yra įsitikinęs, kad apeliaciniame skunde motyvuotai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo nesutikimo su nuosprendžiu pozicijÄ . Vadovaujantis aptartais įrodymais ir argumentais, teismas neturėjo pagrindo nuosprendyje remtis nurodytais policijos patrulių parodymais bei L. S. neteisėtai padarytu telefoniniu įraÅ¡u apkaltinti jį papirkus policijos pareigÅ«nus.

Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad administracinėje byloje panaudoto įraÅ¡o administracinio pažeidimo bylÄ nagrinėjusiojo teismo įvertinimas (nustatant pažeidimÄ ) yra privalomas baudžiamojoje byloje, konstatuojant nusikaltimo įvykdymÄ . BPK 20 str., 301 str. 1 d. nėra numatytos galimybės, kad administraciniame procese priimti įsiteisėję procesiniai dokumentai baudžiamajame procese turi prejudicinę galiÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad tiesiogiai pasiÅ«lė duoti kyšį valstybės tarnautojams - policijos pareigÅ«nams siekdamas neteisėtos jų veikos vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jie neraÅ¡ytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, pasiÅ«lė sumokėti grynaisiais pinigais tiek, kiek pareigÅ«nai pareikalaus. Nuteistasis R. B. nesutinka su jo nuteisimu ir jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 227 str. 2 d., anot jo, jį kaltinantys įrodymai buvo surinkti pažeidžiant įstatyme nustatytÄ Ä¯rodymų rinkimo tvarkÄ .Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimÄ .

Tuo tikslu buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatÄ dėl duomenų apie tarnybinio diktofono iÅ¡davimÄ pareigÅ«nų V. L. ir L. S. ekipažui pateikimo bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas L. S.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog apylinkės teismas, R.

B. atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi neteisėtu bÅ«du, pažeidžiant nuteistojo R. B. teises gautais duomenimis, bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sÄ lygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Ä®rodymų leistinumas reiÅ¡kia, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys.

Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai reikÅ¡mingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar Å¡ie duomenys gauti įstatyme neuždraustu bÅ«du (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).

Tuo tarpu tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog policijos pareigūnams L.

S. ir V. L. kilus įtarimų dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, buvo sustabdytas nuteistojo R. B. vairuojamas automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnas L. S. nusprendė pokalbį su pažeidėju nuteistuoju R. B. įrašyti. Policijos patrulių veiklos instrukcijos (t. 1, b. l. 159-163) 35. p. inter alia nustatyta, jog jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti; 20.9. p. inter alia nustatyta, jog visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas.

Naudojant vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo įrangÄ , asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, kÄ jis pasakys, gali bÅ«ti panaudota nagrinėjant administracinę bylÄ ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2006-02-03 pateiktoje atmintinėje dėl policijos įstaigų pareigÅ«nų veiksmų kyÅ¡io davimo atveju nurodyta, jog visais atvejais, jei manoma, kad gali bÅ«ti siÅ«lomas, žadamas ar duodamas kyÅ¡is (esant bet kokioms asmens užuominoms, praÅ¡ymams ar pasiÅ«lymams), pareigÅ«nas pirmiausia turėtų taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Nuteistasis R. B. teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 191-192) parodė, jog policijos pareigÅ«nas L. S. neįspėjo jo, kad jis daro pokalbio įraÅ¡Ä . Jis jo paklausė apie įraÅ¡inėjimÄ , nes rankoje kažkÄ turėjo, tačiau pareigÅ«nas nesakė, kÄ daro. Dėl baudžiamosios atsakomybės irgi niekas nieko nesakė. Liudytojas policijos pareigÅ«nas L. S. teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 137-139) parodė, kad automobilį „Chrysler Voyager“ sustabdė dėl to, kad jis važiavo po visÄ keliÄ vingiuodamas.

Jam priėjus prie automobilio matėsi, kad vyras yra neblaivus, buvo kvapas, todėl pasiÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ . Pokalbį įraÅ¡inėti pradėjo ne iÅ¡ karto, apsikeitus porÄ frazių, nuo sustabdymo praėjo gal 2- 5 min., nes pamatė, kad sunku bendrauti. R. B. jis neįspėjo, kad bus įraÅ¡inėjamas pokalbis. Nežino, ar yra numatyta instrukcijoje, kad jis gali pokalbį įraÅ¡inėti telefono aparatu, laikytis instrukcijos taisyklių jis privalo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 2, b. l.

25) liudytojas policijos pareigÅ«nas L. S. patvirtino, jog R. B. jis neįspėjo, kad įraÅ¡omas pokalbis. Kodėl neįspėjo, atsakyti negali. Teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 138) liudytojas policijos pareigÅ«nas V. L. taip pat patvirtino, jog jis R. B. neįspėjo, kad pokalbis yra įraÅ¡inėjamas, kita vertus nurodė, kad jis tik po to sužinojo, kad buvo įraÅ¡inėjama. Jis pokalbio pradžios negirdėjo, pokalbį pradėjo girdėti, kai kolega vairuotojÄ parsivedė prie automobilio patikrinimui.

Su kokia aparatūra L. S. įrašinėjo pokalbį, jis nežino. Iš baudžiamojoje byloje esančio garso įrašo, kurį savo iniciatyva pateikė L. S., apžiūros (perklausos) protokolo (t. 1, b. l. 16-19) matyti, jog pokalbio su R. B. pradžioje buvo pasakyta: „Aš jau įrašinėju“, tačiau kad nuteistasis R. B. būtų buvęs įspėtas apie tai, kad naudojama garso įrašymo aparatūra ir jo pokalbis su policijos pareigūnais įrašinėjamas, tokių duomenų nėra.

Kartu pažymėtina, jog, kaip matyti iÅ¡ pokalbio įraÅ¡o iÅ¡klotinės, R. B. paklausė pareigÅ«nų: <...> čia kaip suprantu mus įraÅ¡inėja, ane?“,- tačiau jam į tokį klausimÄ buvo atsakyta: „Tai kaip suprantu, jÅ«s (nesuprantami žodžiai) atsisakot, tada yra“. Perklausius bylose esantį garso įraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 177) matyti, jog garso įraÅ¡o apžiÅ«ros (perklausos) protokole nebuvo užfiksuotas visas garso įraÅ¡o turinys, nurodyta, kad tolesniame įraÅ¡e nėra tyrimui vertingos informacijos.

Liudytojas policijos pareigÅ«nas A. F. teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 181) taip pat nurodė, kad tirdamas įraÅ¡Ä jis ieÅ¡kojo duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima patvirtinti arba paneigti papirkimo faktÄ , įraÅ¡o gale tokių duomenų nebuvo, todėl nebuvo tikslinga jo perklausyti, trumpa atkarpa palikta neperklausyta. Tačiau pastebėtina, jog Å¡iuo atveju reikÅ¡mės turi visas garso įraÅ¡as, kadangi jis patvirtina, jog pokalbis su nuteistuoju R. B. buvo įraÅ¡inėjamas ir jam esant tarnybiniame automobilyje, kur buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apie tai, kad R. B. bÅ«tų buvęs įspėtas, kad naudojama garso įraÅ¡ymo aparatÅ«ra ir jo pokalbis su policijos pareigÅ«nais įraÅ¡inėjamas ir tarnybiniame automobilyje, garso įraÅ¡e nėra užfiksuota. Kartu pastebėtina, jog nėra jokių duomenų, kad bent vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų po to, kai R. B. ėmė praÅ¡yti jų sustabdyti savo veiksmus ir siÅ«lyti jiems važiuoti kartu prie bankomato, bÅ«tų ėmęsis prevencinių priemonių ir jį įspėjęs, kad tokie jo veiksmai gali užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Todėl teisėjų kolegija laiko nepaneigtu, kad tuo atveju, jeigu R. B. bÅ«tų buvęs policijos pareigÅ«nų tinkamai, nustatyta tvarka įspėtas apie tai, kad jų pokalbis yra įraÅ¡inėjamas ir už tokius jo pasiÅ«lymus gresia baudžiamoji atsakomybė, jis bÅ«tų pasirinkęs kitokį elgesio variantÄ ir susilaikęs nuo bet kokių tolesnių dviprasmiÅ¡kų užuominų, nebÅ«tų kilę neaiÅ¡kumų dėl vieno ar kito neblaivaus ir susijaudinusio asmens žodžio. Å iuo atveju policijos pareigÅ«nams neįspėjus R.

B., pastarasis, būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 ‰ neblaivumo laipsnis, t. 1, b. l. 67), susijaudinęs ir išsigandęs (tai  patvirtino ir liudytojas L. S.) dėl to, kad buvo sustabdytas girtas ir jam gresia griežta administracinė nuobauda (įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu jis nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, t. 1, b. l. 26-27, 28-30), ėmė elgtis neapgalvotai ir neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai.

Bylos duomenimis nustatytas policijos pareigÅ«nų elgesys incidento metu – akivaizdus jų veiklÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nesilaikymas, neįspėjant asmens apie garso įraÅ¡o darymÄ ir galimÄ vėlesnį Å¡io įraÅ¡o panaudojimÄ prieÅ¡ jį, nesiėmimas prevencinių priemonių dėl galimo bandymo papirkti leidžia teigti, jog ir policijos pareigÅ«nai pradžioje tokių neblaivaus ir susijaudinusio asmens žodžių nelaikė realiu bandymu juos papirkti, o tik neatsakingai ir lengvabÅ«diÅ¡kai iÅ¡tartomis neblaivaus asmens frazėmis.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato rašto (t. 1, b. l. 176) matyti, jog tarnybiniame automobilyje „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašymo įranga įrengta nebuvo. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato rašto (t. 2, b. l.

23) matyti, jog diktofonai yra priskirti prie Patrulių būrio pareigūnų naudojamų tarnybinių transporto priemonių ir nuolat jose laikomi. Iš policijos pareigūnų L. S. ir V. L. pirminių tarnybinių pranešimų (t. 1, b. l. 8, 9) matyti, jog juose nieko apie tai, kad pokalbis su R. B. buvo įrašinėjamas, neužsimenama. Nenurodytos nei tokios aplinkybės, kad buvo bandyta pasinaudoti tarnybiniu diktofonu, bet pradėjus jį naudoti išsikrovė maitinimo elementai, todėl buvo pasinaudota asmeninio mobiliojo telefono diktofonu.

Aplinkybės apie tai, kad galimai buvo bandoma naudotis tarnybiniu diktofonu, tačiau iÅ¡sikrovė jo maitinimo elementai, pradėjo aiÅ¡kėti tik teisminio nagrinėjimo metu. Teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 137-138) policijos pareigÅ«nas L. S. nurodė, kad diktofonas buvo iÅ¡sikrovęs. Teismui tenkinus gynybos praÅ¡ymÄ ir kreipusis į Kretingos rajono policijos komisariatÄ dėl duomenų pateikimo apie tai, ar policijos pareigÅ«nams buvo iÅ¡duota mobili įranga garso įraÅ¡ams fiksuoti, buvo gautas Kretingos rajono policijos komisariato atsakymas (t. 1, b. l. 176), kad policijos pareigÅ«nams pradėjus naudoti tarnybinį diktofonÄ iÅ¡sikrovė maitinimo elementai, todėl patruliai pasinaudojo turima įraÅ¡ymo priemone – mobiliojo telefono diktofonu.

Teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 181) liudytojas Kretingos rajono PK Kelių policijos poskyrio viršininkas R. K. taip pat patvirtino, kad policijos darbuotojai pasinaudojo asmenine įrašymo priemone, nes tuo metu nesuveikė turima inventorinė technika. Tokios pozicijos apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 2, b. l.

25) laikėsi ir liudytojas policijos pareigÅ«nas L. S. nurodydamas, kad automobilyje yra diktofonas, tačiau reikiamu metu jis iÅ¡sikrovė, nes įjungus jis neveikė. Policijos patrulių veiklos instrukcijos (t. 1, b. l. 159-163) 9.3. p. nustatyta, jog teisės pažeidimams iÅ¡aiÅ¡kinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprÅ«pinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletėmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greičio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonėmis.; 20.10.-20.11. p. nustatyta, jog policijos patruliui tarnybos metu draudžiama naudoti neinventorinius matavimo prietaisus ir priemones (ruletes, alkoholio kiekio matuoklius, dujų analizatorius, greičio, stiklo skaidrumo matuoklius ir kt.); bendraujant su teisės pažeidimÄ padariusiu asmeniu, naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis (atsakyti į skambučius, skambinti, skaityti (raÅ¡yti), siųsti praneÅ¡imus ir kt.), iÅ¡skyrus tarnybinius pokalbius.

Taigi, kaip matyti, policijos pareigÅ«nai, tarnybos metu rinkdami įrodymus, privalėjo naudotis ne asmeninėmis, o tarnybinėmis/inventorinėmis garso įraÅ¡ymo priemonėmis, Å¡iuo atveju taikomas principas – leidžiama tai, kas numatyta įstatyme. Teisė naudotis savo asmeninėmis garso įraÅ¡ymo priemonėmis duotoje situacijoje jiems nebuvo suteikta.IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai, rinkdami įrodymus (įraÅ¡ydami pokalbį su R.

B.) pažeidė teisės aktuose nustatytÄ duomenų gavimo tvarkÄ tiek duomenų gavimo formos, tiek ir jų turinio aspektu – R. B. užsiminus apie galimÄ kyÅ¡io davimÄ , netaikė nagrinėjamoje situacijoje reikalingų taikyti prevencinių priemonių ir neįspėjo R. B., kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, po ko ėmėsi daryti pokalbio su R. B. garso įraÅ¡Ä neinventorine garso įraÅ¡ymo priemone, neįspėję R. B. apie tai, jog jų pokalbis yra įraÅ¡inėjamas ir viskas, kÄ jis pasakys, gali bÅ«ti panaudota atliekant ikiteisminį tyrimÄ .

IÅ¡ to seka, kad Å¡io policijos pareigÅ«no L. S. padaryto garso įraÅ¡o negalėjo vertinti kaip įrodymo, nes garso įraÅ¡as gautas ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 str. 1 d. pažeidimas) ir pažeidus reikalavimÄ duomenis rinkti tik teisėtais bÅ«dais (BPK 20 str. str. 4 d. pažeidimas). Apylinkės teismas, pripažindamas R. B. kaltu, rėmėsi ir liudytojų policijos pareigÅ«nų L. S. bei V. L. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 137-138) liudytojas policijos pareigÅ«nas L.

S. parodė, jog bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės, R. B. pasiÅ«lė važiuoti prie bankomato atsiskaityti, sumos nesakė. Sakė, kiek reikia, tiek ir bus. Jis vertina, kad R. B. jam siÅ«lė kyšį. TyrėjÄ D. D. kvietė į įvykio vietÄ , nes suprato, kad R. B. nori juos papirkti. Teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 138) apklausiamas liudytojas policijos pareigÅ«nas V. L. parodė, kad pokalbį pradėjo girdėti, kai kolega parsivedė R. B. prie tarnybinio automobilio patikrinimui. Jis nenorėjo tikrintis, prasidėjo siÅ«lymai važiuoti iki bankomato.

Jie suprato, kad tai bandymas papirkti. Konkreti suma nebuvo siÅ«loma. Iki kyÅ¡io siÅ«lymo iÅ¡sirutuliojimo nieko jie nedarė. Tuo tarpu nuteistasis R. B. teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 191-192) parodė, jog jam pastoviai buvo kalbama, kad bus blogiau, tačiau niekas nepaaiÅ¡kino, kas blogiau. Dėl siÅ«lymo susitarti – niekas neperspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti, R. B. neneigia fakto dėl mėginimo „susitarti“ su policijos pareigÅ«nais, kÄ patvirtina ir aukščiau aptarti liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai.

Å iuo atveju svarbu tai, kad R. B. papraÅ¡ius sustabdyti administracinio teisės pažeidimo forminimo procedÅ«rÄ ir važiuoti iki artimiausio bankomato, t. y. užsiminus apie galimÄ kyÅ¡io davimÄ pareigÅ«nams už jų neteisėtÄ neveikimÄ , policijos pareigÅ«nai nesiėmė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2006-02-03 pateiktoje atmintinėje dėl policijos įstaigų pareigÅ«nų veiksmų kyÅ¡io davimo atveju nurodytų prevencinių priemonių ir neįspėjo R.

B., kad bet kokios užuominos, praÅ¡ymai ar pasiÅ«lymai dėl kyÅ¡io užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tokiu bÅ«du, tinkamai neatlikdami savo pareigos dėl prevencinių priemonių taikymo stresinėje situacijoje buvusio (sulaikyto įtariant vairavimu neblaiviam) neblaivaus R. B. atžvilgiu, ir toliau elgdamiesi dviprasmiÅ¡kai – tęsdami ir palaikydami pokalbį su R. B., kurį iÅ¡ karto ėmėsi įraÅ¡inėti netarnybine garso įraÅ¡ymo priemone, neįspėję R. B. apie garso įraÅ¡o darymÄ ir galimÄ vėlesnį Å¡io garso įraÅ¡o panaudojimÄ prieÅ¡ R.

B. ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigÅ«nai tokiais savo veiksmais (neveikimu) skatino nusikalstamos veikos darymÄ . Pažymėtina, jog valstybės institucijos, jų pareigÅ«nai neturi skatinti asmenų nusikalsti. Suprasdami, kad gali bÅ«ti padaryta nusikalstama veika, pareigÅ«nai turi imtis priemonių užkirsti keliÄ tokios veikos padarymui, o ne patys skatinti jos atlikimÄ , turint tikslÄ vėliau su asmeniu susidoroti patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigÅ«nai, nuo pat pirmosios užuominos apie kyÅ¡io davimÄ neperspėję R.

B., kad kyÅ¡io jie nepriims ir jokių R. B. pageidaujamų neteisėtų veiksmų (neveikimo) neatliks, ir kad už bandymÄ papirkti R. B. gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sudarė prielaidas R. B. tikėtis, jog pareigÅ«nai yra pasiruošę „derėtis“ dėl neteisėtų veiksmų atlikimo už atitinkamÄ materialinį atlygį. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepaneigtu, jog duotoje situacijoje R. B. bÅ«tų susilaikęs nuo bet kokių tolesnių derybų su pareigÅ«nais dėl administracinio teisės pažeidimo neforminimo, jei policijos pareigÅ«nai bÅ«tų tinkamai atlikę savo pareigas, elgęsi aiÅ¡kiai, kategoriÅ¡kai ir nedviprasmiÅ¡kai, įspėję ir sudrausminę jį, o ne savo neveikimu ir netiesioginiu R.

B. veiksmų toleravimu skatinę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo susijaudinusį ir pasimetusį neblaivų R. B. toliau elgtis neteisėtai. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad tokį R. B. elgesį iÅ¡provokavo patys pareigÅ«nai, o už valstybės pareigÅ«nų paskatintÄ atlikti neteisėtÄ veikÄ R. B. negali bÅ«ti baudžiamas.2008 m. vasario 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ (Ramanauskas v.

Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), savo sprendime priėmė teismų praktikai reikÅ¡mingÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad visi įrodymai, gauti kurstymo veiksmais, privalo bÅ«ti atmesti. Taigi tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ (nutartis Nr. 2A-P-6/2008) suformuota teismų praktika patvirtina, kad nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais. Materialinės teisės aspektu pažymėtina, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva.

Valstybė turi pareigÄ imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebÅ«tų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytÄ veikÄ negali bÅ«ti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio jÄ darant negali bÅ«ti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymÄ . Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Baudžiamojo proceso normų aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamÄ veikÄ , tačiau proceso ar jam prilygstantys veiksmai negali bÅ«ti atliekami, siekiant paskatinti asmenį atlikti BK draudžiamus veiksmus.

Pagal BPK proceso veiksmai privalo bÅ«ti atliekami, paaiÅ¡kėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“ (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-39/2013). Ä®vertinus tiek materialiuosius, tiek procesinius teisinius aspektus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, t. y. egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ nuteistojo R.

B. atžvilgiu. Todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – R. B. iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a:Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – R. B. dėl kaltinimo pagal BK 227 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Skaitmenines laikmenas su garso įraÅ¡ais palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Violeta Miliuvienė                                                                                               Regina BertaÅ¡ienė