8d953591-cce7-4a6b-aed8-e9c847dbe4b1 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25926-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, asmeniui, kuriam byla nutraukta, A.

Å . (A. Å .), jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui L. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo L. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla A. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 daliai).

Civilinių ieškovų L. S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl to, kad sužalojo žmogų, kuriam dėl to buvo nepataisomai subjaurotas kūnas, taip pat smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2015 m. balandžio 25 d., apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje, namo koridoriuje, žodinio konflikto bei tarpusavio grumtynių metu jam ir L.

S. gulint ant grindų tyčia nukando L. S. kairės ausies kauÅ¡elį bei po to kėde sudavė jam per rankas. Tokiu bÅ«du nukentėjusiajam L. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kÄ stine kairės ausies kauÅ¡elio žaizda, tuo nepataisomai subjaurodamas L. S. kÅ«nÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva kairiame žaste.

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-788-276/2016 baudžiamoji byla A. Å . pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 daliai). Civilinių ieÅ¡kovų L. S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti.

3. Apylinkės teismas konstatavo, kad, nors pats A. Å . kandimo veiksmas nėra tipiÅ¡kas vyro gynimosi nuo užpuolimo veiksmas, tačiau Å¡ioje situacijoje buvo vienintelis gynybos nuo užpuolimo bÅ«das ir, apylinkės teismo nuomone, L. S. veiksmai realiai kėlė pavojų A. Å . gyvybei ir sveikatai. L. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neprognozuojamai, užpuolė antrÄ jį kartÄ be jokios priežasties. Dėl Å¡ių priežasčių A. Å . elgesys vertintinas kaip noras iÅ¡vengti jam gręsiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai ir, nors jo veiksmuose formaliai yra BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau A.

Å . jÄ padarė gindamasis ir Å¡ioje situacijoje bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė, padaryta žala L. S. nebuvo pavojinga gyvybei ar sveikatai, nevirÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribų ir tai Å¡alina baudžiamÄ jÄ atsakomybę (BK 28 straipsnis), todėl baudžiamasis procesas A. Å . nutrauktinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi A. Å . veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl jo veiksmai buvo teisėti. Nesant civilinės atsakomybės bÅ«tinosios sÄ lygos – veiksmų neteisėtumo, byloje pareikÅ¡ti L.

S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini. II. Apeliacinių skundų argumentai 4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3–iojo skyriaus prokurorė Vita Gedvilienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį, nuosprendį, kuriuo A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams įpareigojant A. Å . atlyginti padarytÄ Å¾alÄ per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Patenkinti Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 099,38 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo ir jį priteisti iÅ¡ A. Å .. Patenkinti nukentėjusiojo L. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos, 3 000 eurų turtinės žalos, 600 Eur iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L.

S. atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. 4.2. Apeliantė argumentuoja, kad apylinkės teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino netinkamai ir nepagrįstai konstatavo, jog A. Å . veikė bÅ«tinosios ginties ribose. 4.3. Apeliantė pastebėjo, kad apylinkės teismas nepagristai padarė iÅ¡vadÄ , jog A. Å . įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prokurorės nuomone, vertindamas Å¡iÄ aplinkybę apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi paties A.

Å . bei liudytojų A. T., K. V., V. S. parodymais, duotais teisme, jog prieÅ¡ įvykį A. Å . jokio alkoholio nevartojo, tik gėrė vaikiÅ¡kÄ Å¡ampanÄ , nes buvo Å¡venčiamas A. T. vaiko septintasis gimtadienis. Å ie liudytojai vienaip ar kitaip yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi betarpiÅ¡kai bendrauja su A. Å .. A. T. yra A. Å . sugyventinė, V. S. yra A. T. brolis, o K. V. – A. T. draugė. Apeliantė analizuodama Å¡ių paminėtų liudytojų parodymus daro iÅ¡vadÄ , jog jie prieÅ¡tarauja vienas kito parodymams ir dėl to vertintini kritiÅ¡kai. 4.4.

O bÅ«tent, liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vaiko gimtadienio metu jis pats gėrė „StarkÄ â€œ, o A. Å . gėrė alų ir Å¡ampanÄ , jis „Starkos“ negėrė, nes sakė, jog Å¡is alkoholinis gėrimas jam per stiprus. Teisme V. S. parodė, jog A. Å . gėrė tik vaikiÅ¡kÄ Å¡ampanÄ , kaip jis suprato iÅ¡ Å¡ventės nuotraukų, o jis pats gėrė „StarkÄ â€œ. Teisėjui paskelbus teisme liudytojo V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo parodymuose prieÅ¡taravimų atsiradimo pagrindÄ , V.

S. parodė, jog jo parodymai nepilni, gali bÅ«ti, kad tyrėja iki galo jo nesuprato. Toks V. S. pasiteisinimas yra nelogiÅ¡kas, kadangi apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu yra jo paraÅ¡as ir prieraÅ¡as, jog jo parodymai užraÅ¡yti teisingai. Toks liudytojo V. S. pasiteisinimas keičiant teisme aplinkybes apie A. Å . vartojamus alkoholinius gėrimus vertinamas kaip bandymas padėti A. Å . iÅ¡vengti arba suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 4.5. Apeliantė pastebi, kad liudytoja K. V. teigė, jog ji apskritai nematė, jog Å¡ventės metu bÅ«tų buvę alkoholio.

A. Å . bei liudytoja A. T. taip pat teigė, jog vaiko gimtadienio metu buvo geriamas tik vaikiÅ¡kas Å¡ampanas, jokio kito alkoholio niekas negėrė. Tiek A. Å ., tiek Å¡ių dviejų liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja liudytojo V. S. teiginiui, jog Å¡ventės metu jis gėrė „StarkÄ â€œ. 4.6. Prokurorės manymu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojo V. S. parodymus, kuris yra tiek A. Å ., tiek L. S. kaimynas, ir yra mažiausiai suinteresuotas bylos baigtimi. Å is liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis matė, jog A.

Å . iÅ¡ skardinės gėrė alų. Taip pat teigė, jog V. S. jam pasakė, kad A. Å . visÄ dienÄ gėrė, nes kažkÄ tai Å¡ventė. Teisme liudytojas V. S. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, nes tada apklausiamas liudytoju geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes, ir patvirtino, jog matė, kaip A. Å . gėrė kažkokį alkoholį, gali bÅ«ti, kad gėrė alų ir Å¡ampanÄ . 4.7. IÅ¡ to prokurorė daro iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu A. Å . buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir sÄ lygojo jo tolimesnius veiksmus nukentėjusiojo L.

S. atžvilgiu. 4.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent tuo momentu, kai L. S. laikė ant grindų gulintį A. Å ., užgulęs ir suėmęs jo rankas, A. Å . jam įkando į ausį ir tai galėjo padaryti tada, kai L. S. spaudė savo smakru jo kaklÄ ir tokiu bÅ«du naudodamas fizinį smurtÄ trukdė jam kvėpuoti (smaugė), o tuo metu L. S. ausis buvo prie kaltinamojo burnos. Teismas nutartyje teigia, jog realiai tokie L.

S. veiksmai kėlė A. Å . pavojų jo gyvybei ir sveikatai, nes L. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neprognozuojamai, užpuolė antrÄ kartÄ , be jokios priežasties. Prokurorės nuomone, vertindamas Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamojo A. Å . teiginiais kaip gynybine versija, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. 4.9. Apeliaciniame skunde pastebima, kad A. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad išėjus į koridorių L.

S. staiga deÅ¡ine ranka griebė jam iÅ¡ už nugaros, už sprando, ir jį pargriovė ant grindų. L. S. jį prispaudė gulintį ir pasakė: „ŽiÅ«rėk, koks aÅ¡ stiprus kaimo Jurgis“. V. S. ir V. S. padėjo L. S. atitraukti nuo jo. L. S. jį paleido ir jie ėjo toliau. Padarius kelis žingsnius L. S. vėl norėjo jį pagriebti iÅ¡ už nugaros, už sprando, tačiau A. Å . pasisuko, todėl L. S. pagriebė jam už gerklės. Jis muistėsi, prarado pusiausvyrÄ , abu nukrito ant grindų.

L. S. jį apkabino per krÅ«tinę, gulėjo ant jo virÅ¡aus ir laikė jo rankas. Kadangi L. S. rankos buvo užimtos, jis smakru pradėjo spausti jam gerklę. Jis neatsimena ir nepastebėjo, kad L. S. bÅ«tų įkandęs į ausį, gali bÅ«ti, kad tai atsitiko grumtynių metu, kai jam trÅ«ko oro, jis duso, galėjo įkasti, bet to nepamena, nes toliau grÅ«mėsi. Jis sÄ monės praradęs nebuvo, bet staiga L. S. jį paleido, atsistojo laikydamasis už ausies. Jis nieko nesuprato, buvo iÅ¡sigandęs, todėl pradėjo nuo jo bėgti, girdėjo, kaip L.

S. pasakė, kad susidoros su juo, paduos į teismÄ ir pasodins į kalėjimÄ . Jis bėgdamas nuo jo, kad Å¡is nesivytų, parbloÅ¡kė kėdę ir iÅ¡bėgo į laukÄ . Teisme pasikeitus A. Å . gynėjui, A. Å . buvo papildomai apklaustas ir tada jis parodė, jog tuo metu, kai L. S. jam smakru spaudė gerklę, jis buvo praradęs sÄ monę. Kai atsigavo, L. S. jau stovėjo, susiėmęs už ausies. 4.10. Apeliantė pažymi, kad vertinant Å¡iuos A. Å . parodymus teismas nutraukdamas bylÄ A. Å . atžvilgiu nepagrįstai rėmėsi tik A.

Å . teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais ir yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. 4.11. Visų pirma, teisme du kartus apklausus A. Å . jis davė prieÅ¡taringus parodymus. PirmÄ kartÄ jis teigė, jog tuo metu, kai L. S. jam smakru spaudė gerklę, jis sÄ monės nebuvo praradęs. AntrÄ kartÄ jis jau teigė, kad jis buvo praradęs sÄ monę ir nežino, kaip nukando ausį. 4.12. Pažymima, kad vertinant Å¡iuos A. Å . prieÅ¡taringus teiginius darytina iÅ¡vada, jog A. Å . iÅ¡ viso neigia nukandęs L.

S. ausį, nors yra nustatyta, jog joks kitas trečiasis asmuo grumtynėse nedalyvavo, o pats L. S. sau ausies nukasti negalėjo. 4.13. Be to, prokurorės nuomone, abejotinas A. Å . teiginys, jog L. S. laikydamas jį apglėbęs rankomis per krÅ«tinę smakru spaudė jam gerklę, kadangi L. S. apglėbus rankomis A. Å . buvo labai nepatogu smakru spausti dar ir A. Å . gerklę, tuo labiau, kad L. S. tÄ dienÄ nuo ryto gėrė alkoholį ir buvo nemažai jo iÅ¡gėręs, kas rodo, kad dėl to jis net neprisiminė visų įvykio aplinkybių.

Pats A. Å . parodė, jog L. S. buvo iÅ¡gėręs, jam pynėsi liežuvis. Akivaizdu, kad nukentėjusysis L. S., apgirtęs nuo alkoholio, neturėjo pakankamai jėgų vienu metu laikyti apglėbtÄ rankomis A. S. ir tuo pačiu metu smakru spausti A. Å . gerklę didele jėga, kaip parodė A. Å .. 4.14. Taip pat prokurorė pastebi, kad spaudžiant L. S. smakru A. Å . gerklę L. S. galva turėjo bÅ«ti prie A. Å . , kuris tuo metu gulėjo ant grindų, galvos. Dėl tokios padėties A. Å . negalėjo pakankamai laisvai pasukti savo galvÄ , kad pasiektų nukentėjusiojo L.

S. ausį. 4.15. Antra, jeigu asmuo, užspaudus jam gerklės sritį, netenka pakankamai oro, jis instinktyviai siekia gauti kuo daugiau oro siekdamas kuo daugiau įkvėpti iÅ¡sižiojus, o ne, prieÅ¡ingai, kaip teigia A. Å ., griebia dantimis už kito asmens kÅ«no dalies, Å¡iuo atveju ausies, ir jÄ nukanda. Be to, nukandant ausį reikia įdėti pakankamai jėgos ir pastangų, tokio veiksmo negalima padaryti netyčia, kaip nori įrodyti A. Å .. 4.16. Apeliantė pažymi, kad tai, jog A. Å . visokiais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, rodo ir ta aplinkybė, jog jis neigia sudavęs L.

S. kėde, teigdamas, kad jo kėdę metė Å¡alia jo, kad L. S. jo nesivytų, o L. S. nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva kairiame žaste, galėjo atsirasti pačiam L. S. nukritus ant grindų. Tačiau tokį A. Å . teiginį paneigė teismo medicinos specialistas nurodydamas, jog L. S. sužalojimas buvo padarytas daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių ir sužalojimai L. S. negalėjo atsirasti jam pačiam parkritus ant grindų. Liudytojas V. S. paneigė A.

Å . teiginį parodydamas, jog jis matė, kaip A. Å ., iÅ¡bėgęs iÅ¡ buto, sulankstoma kėde smogė L. S. į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ , tik neįsidėmėjo, į kuriÄ . 4.17. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nutraukti bylÄ A. Å . atžvilgiu visiÅ¡kai atmetė liudytojo V. S. parodymus remdamasis kitų liudytojų, suinteresuotų bylos baigtimi, bei A. Å . parodymais. 4.18. Nurodoma, kad neÅ¡aliÅ¡kas liudytojas V. S. parodė, jog tuo metu, kai L. S. ir A.

Å . ėjo koridoriumi apsikabinę, jau po pirmojo nukritimo ant grindinio pastebėjo, kaip A. Å . smogė galva nukentėjusiajam L. S. į galvÄ . Tuomet jie abu susigrÅ«mė. Matė, kad jie nukrito ant grindų, tačiau nematė, kaip jie tiksliai grÅ«mėsi. Po to pamatė, kaip abu atsistojo, L. S. laikėsi už ausies, o A. Å . nubėgo į butÄ . 4.19. Prokurorė iÅ¡ Å¡ių parodymų daro iÅ¡vadÄ , jog antrÄ jį kartÄ tarpusavio grumtynės tarp A. Å . bei L. S. kilo dėl to, kad pats A. Å . pirmasis galva smogė į L.

S. galvÄ . BÅ«tent liudytojas V. S. paneigia A. Å . versijÄ , jog antrÄ jį kartÄ L. S. jam griebė už gerklės ir parvertė jį ant grindų. Å io liudytojo nurodytos aplinkybės negalima atmesti, nes jos parodo, jog A. Å . buvo pats agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu ir tai apsprendžia, jog jam nekilo jokia reali, akivaizdi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. 4.20. Teigiama, kad situacijÄ , jog A. Å . nekilo jokia reali, akivaizdi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, rodo ir ta aplinkybė, jog jis nesiÅ¡aukė pagalbos, nors visiÅ¡kai Å¡alia stovėjo V.

S. ir V. S., su kuriais jis ėjo pas V. S. į butÄ . 4.21. Be to, liudytojas V. S. nurodė dar vienÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę. Tada, kai antrÄ jį kartÄ A. Å . bei L. S. grÅ«mėsi ant grindų, jis norėjo juos iÅ¡skirti, tačiau jam neleido V. S. pasakydamas, kad jie abu patys iÅ¡siaiÅ¡kins. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog nei V. S., nei V. S. neįžvelgė, jog nukentėjusiojo L. S. veiksmai kelia grėsmę kaltinamojo A. Å . gyvybei ar sveikatai, dėl ko A. Å . reikėjo gintis nukandant L. S. ausį. 4.22.

Apeliantės teigimu, Å¡i aplinkybė įrodo, jog A. Å . antrÄ jį kartÄ grumtynes pradėjo pats smogdamas nukentėjusiajam L. S. be jokios priežasties į galvÄ , o ne todėl, kad jam kilo reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. A. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ L. S. padarė ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ , o pats pirmasis panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu. 4.23. Apeliaciniame skunde vertinama, kad Å¡iuo atveju apylinkės teismas nutartyje neteisingai konstatavo, jog pagal atsiradusius padarinius A.

Å . veika formaliai atitiktų BK 135 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos veikos požymius, tačiau jÄ padarė gindamasis ir Å¡ioje situacijoje bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė. 4.24. Pastebima ir tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ nepasisakyta, ar A. Å . pasirinkta gynybos priemonė buvo proporcinga, ar jo gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nes bÅ«tent Å¡ios aplinkybės neabejotinai svarbios sprendžiant bÅ«tinosios ginties proporcingumo klausimÄ , kadangi įstatyme numatyti tik du atvejai, kuriais esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai:

a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. 4.25. Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ . Å iuo atveju kito asmens sužalojimas, jo sunkus sveikatos sutrikdymas draudžiamas įstatymo, todėl A. Å ., nors galbÅ«t ir iÅ¡provokuotas nusikalsti, turi atsakyti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to kilusias pasekmes.

Tarp A. Å . nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam L. S. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nėra nustatyta, jog L. S. savo veiksmais pavojingai kėsinosi į A. Å . sveikatÄ ar gyvybę, kas bÅ«tų sudarę pagrindÄ A. Å . padaryti L. S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam L. S. A. Å . padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. A. Å . nukasdamas L. S. ausį suvokė tokio savo veiksmo pavojingumÄ ir norėjo tokių padarinių, todėl A.

Š. turi atsakyti pagal sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius A. Š. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti A. Å . kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, atitinkamai patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. S. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000,00 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

Å . nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. S. naudai arba bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 5.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas .L. S. nurodo, kad baudžiamoji byla A. Å . atžvilgiu BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindais nutraukta visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai, atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai atmesti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos medžiagoje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes (teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių). 5.2.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. Å . veiksmuose nustatydamas bÅ«tinosios ginties situacijÄ ir spręsdamas bÅ«tinosios ginties ribų neperžengimo klausimÄ tinkamai ir tiksliai neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, tokių savo iÅ¡vadų tinkamai teisiÅ¡kai neargumentavo, nemotyvavo ir nepagrindė. Skundžiamoje nutartyje nebuvo atskleistas ir bylos medžiagoje esančiais įrodymais nepagrįstas teismo konstatuoto bÅ«tinosios ginties ribų neperžengimo turinys. 5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai, tinkamai neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs bylos medžiagoje esančių įrodymų, konstatavo, kad A.

Å . gynėsi nuo nukentėjusiojo L. S. užpuolimo, t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, o padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam L. S. (nepataisomai subjaurodamas kÅ«nÄ â€“ nukandus dalį ausies (kairės ausies kauÅ¡elį) neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, kas kaltinamojo veiksmuose netgi formaliai esant BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams laikytina baudžiamÄ ja atsakomybe Å¡alinančia aplinkybe. 5.4. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar yra bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos ir faktiÅ¡kai tik formaliai konstatavo A.

Å . veikus esant bÅ«tinajai ginčiai. Tuo tarpu priimdamas skundžiamÄ nutartį ir konstatuodamas, jog A. Å . įgyvendino savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir tai darė pagrįstai ir teisėtai, apylinkės teismas privalėjo nutartyje nurodyti bÅ«tinosios ginties požymius ir savo iÅ¡vadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. 5.5. L. S. teigimu, apylinkės teismas neteisingai traktavo faktines aplinkybes ir konstatavo, kad bÅ«tent L. S. užpuolė A. Å ., ko pasėkoje pastarasis neva gynėsi nuo užpuolimo.

Ä®vertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, akivaizdu, jog A. Å . ne gynėsi nuo neva nukentėjusiojo L. S. puolimo, o pats puolė L. S., ko pasėkoje L. S. bandydamas sulaikyti A. Å ., kad Å¡is nesimuÅ¡tų, jį laikė rankomis apglėbęs per juosmenį, ir jie abu, praradę pusiausvyrÄ , nugriuvo ant žemės, o netrukus po nugriuvimo ant žemės A. Å . nukando L. S. dalį ausies. 5.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, pirminėse apklausose liudytoju apklaustas V.

S. nurodė, kad po to, kai L. S. su A. Å . ėjo apsikabinę koridoriumi, jis vienu momentu pastebėjo, kaip A. Å . smogė galva L. S. į galvÄ ir tuomet jie abu susigrÅ«mė, abu nugriuvo ant žemės ir abu staiga atsistojo – L. S. laikėsi už ausies, o A. Å . nubėgo į butÄ prieÅ¡ tai smogdamas sulankstoma kėde L. S. į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ (t. 1, b. l. 63–64). Pirminėse apklausose liudytoju apklaustas V. S. taip pat nurodė, kad matė, jog A. Å . bandė L. S. smogti galva, o Å¡iems pargriuvus L.

S. laikė prispaudęs A. Å . ant žemės, ko pasėkoje staiga L. S. paleido A. Å . ir tada V. S. pastebėjo, kad L. S. ausis kraujuoja (t. 1, b. l. 66–67). Netikėti Å¡iais bÅ«tent pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų V. S. ir V. S. parodymais nėra pagrindo. 5.7. L. S. vertinimu, apylinkės teismas ignoravo Å¡iuos liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus spręsdamas klausimÄ , kas visgi buvo įvykio iniciatorius ir užpuolikas (antrajame epizode, kai buvo nukÄ sta L.

S. ausies dalis), atitinkamai visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi bylos nagrinėjimo teisme metu to paties liudytojo V. S. (kuris, beje, yra A. Å . sugyventinės ir vaikų motinos A. T. brolis, atitinkamai suinteresuotas teikti kaltinamajam palankius parodymus) pateiktais jau kitokiais bei kritiÅ¡kai vertintinais paaiÅ¡kinimais – kad „antrÄ susikibimÄ â€œ pradėjo L. S., kuris pargriovė A. Å . ant grindų. 5.8. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos K. V. (A. Å . sugyventinės A. T. brolio draugės, kuri taip pat turi atitinkamÄ suinteresuotumÄ teikti A.

Š. palankius paaiškinimus) parodymai (kad ji matė, kaip ant nugaros gulėjusio A. Š. „sėdėjo“ L. S., nors yra nurodžiusi, kad, kas vyko koridoriuje, ji nematė) negali būti laikomi patvirtinančiais, jog užpuoliku buvo L. S., jau vien dėl to, kad nei vienas iš koridoriumi ėjusių ir koridoriuje įvykio metu buvusių asmenų (A. Š., L. S., V. S. ar V. S.) nematė jokių kitų asmenų (įskaitant K. V.) vaikštant ar buvus koridoriuje įvykio metu, o ir A. T. nurodė, kad K.

V. jai nieko nesakė apie jokį įvykį koridoriuje. 5.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad L. S. užpuolė ir pargriovė A. Š., ko pasėkoje jis gynėsi nuo L. S. tariamo užpuolimo, neatskleidė ir nepagrindė bylos medžiagoje esančiais įrodymais, kad (atitinkamai dėl kokios priežasties ir kuo konkrečiai remiantis) L. S. veiksmai laikytini pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi į BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas vertybes. 5.10.

L. S. nesupranta, kaip pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad negali nei paneigti, nei laikyti įrodytu, jog dėl L. S. veiksmų užgulant A. Å . pastarajam buvo sutrikdytas kvėpavimas ir deguonies patekimas į kraujÄ ir tuo pačiu smegenis galėjo konstatuoti, kad L. S. veiksmai realiai kėlė pavojų A. Å . gyvybei ir sveikatai. 5.11. L. S. vertinimu, taip pat objektyviai, logiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kaip L. S. laikydamas ant grindų gulintį A. Å . jį užgulęs ir suėmęs jo rankas savo rankomis galėjo smaugti (savo smakru) A.

Å . kaklÄ (beje, A. Å . visÄ laikÄ kalbėjo apie spaudžiamÄ raktikaulį), o tokio veiksmo metu jo kairės ausies kauÅ¡elis galėjo bÅ«ti prie A. Å . burnos (jam patogioje minėtos ausies dalies nukandimui padėtyje). L. S. nuomone, akivaizdu, kad tokia situacija buvo objektyviai neįmanoma, kas reiÅ¡kia, jog A. Å . padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ L. S. nespaudžiant jam kaklo smakru (juolab nesmaugiant), t. y. nesant realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei. 5.12. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, jog nei vienas liudytojas, buvęs koridoriuje įvykio metu, nenurodė, kad A.

Å . bÅ«tų Å¡aukęsis pagalbos ar pan., kas tik dar kartÄ liudija, jog jam jokia reali grėsmė gyvybei ar sveikatai nebuvo kilusi. 5.13. Apeliaciniame skunde vertinama, kad Å¡iuo atveju buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir tiek nepagrįstai konstatuotas tariamai L. S. inicijuoto A. Å . užpuolimo faktas, tiek tinkamai neatskleista, kodėl L. S. veiksmai laikytini pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi į BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas vertybes. 5.14. Taip pat sprendžiama, kad apylinkės teismas nenurodė ir nepagrindė, kokia konkrečiai reali grėsmė ir pavojus buvo atsiradęs A.

Å . gyvybei ir sveikatai dėl to, kad L. S. galimai buvo užgulęs A. Å .. 5.15. L. S. vertinimu, pirmosios instancijos teismui tinkamai neiÅ¡tyrus bylos medžiagoje esančių duomenų, jų teisingai neįvertinus ir nenustačius, kad L. S. veiksmai buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į A. Å . gyvybę ir sveikatÄ , nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. Å . veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, atitinkamai nebuvo galimas iÅ¡vados, kad A. Å . neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, padarymas. 5.16.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog A. Å . veikė gindamasis nuo L. S. bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl to sprendžiant klausimÄ , buvo ar nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, buvo netinkamai taikytos ir BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatos. 5.17. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad padaryta žala L. S. nebuvo pavojinga gyvybei ir sveikatai, nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A.

Å . ne įkando, bet nukando L. S. kairės ausies kauÅ¡elį (ko, beje, A. Å . neneigė, o teismas nurodydamas, kad A. Å . veiksmuose formaliai yra BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, patvirtino), tokiu bÅ«du nepataisomai subjaurodamas L. S. kÅ«nÄ ir padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ (beje, iÅ¡ minėtos teismo iÅ¡vados, kad padaryta žala L. S. nebuvo pavojinga gyvybei ir sveikatai, apskritai nebegalima suprasti, kÄ teismas visgi laiko užpuoliku ir besiginančiuoju). 5.18.

Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad A. Å . neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, tuo pat metu pripažindamas, kad A. Å . veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius (sunkus sveikatos sutrikdymas), nepaneigė A. Å . tiesioginės tyčios, kai tuo tarpu akivaizdu, kad nukÄ sti dalį žmogaus ausies „netyčia“ objektyviai neįmanoma, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine (apibrėžta ar neapibrėžta) tyčia. 5.19.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad A. Å . neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, ir nurodydamas klaidingÄ aplinkybę, jog padaryta žala L. S. nebuvo pavojinga gyvybei ar sveikatai, nevertino A. Å . tariamos gynybos proporcingumo ir adekvatumo. 5.20. Apelianto vertinimu, netgi jeigu iÅ¡ tiesų L. S. buvo prispaudęs A. Å . ant žemės, toks prispaudimas nebuvo tiek pavojingas, kad bÅ«tų imamasi tokios neadekvačios ir neproporcingos gynybos, sukÅ«rusios neadekvačius ir neproporcingus padarinius – nepataisomai subjaurotas kÅ«nas, t. y. nukandus L.

S. kairės ausies kauÅ¡elį, iÅ¡liko vijoklio defektas ir pilnai atstatyti ausies kontÅ«rÄ neįmanoma dėl kremzlės defekto. 5.21. L. S. vertina, kad tariama A. Å . gynyba aiÅ¡kiai neatitinka tariamo kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, juolab laikantis pozicijos, kad L. S. ne užpuolė A. Å ., bet bandė jį patį sulaikyti nuo L. S. gresiančių fizinių veiksmų, t. y. bÅ«tent A. Å . laikytinas užpuoliku. 5.22. Apeliaciniame skunde pažymima, kad neaiÅ¡ku, kuo vadovaujantis skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad L.

S. elgėsi neprognozuojamai ir antrÄ jį kartÄ užpuolė A. Å . be jokios priežasties. 5.23. Argumentuojama, kad liudytojo V. S. ir V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad bÅ«tent A. Å . užsipuolė (smogė ar bandė smogti galva) L. S.. Tai, kad L. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nereiÅ¡kia, kad jis elgėsi ar galėjo elgtis neprognozuojamai, t. y. toks faktas nėra pagrįstas bylos medžiagoje esančiais įrodymais. Tuo tarpu apylinkės teismas vertindamas A. Å . elgesį ir jo iÅ¡keltÄ Ä¯vykio versijÄ neatsižvelgė į atitinkamai A.

Å . charakterizuojančius duomenis, t. y. kad A. Å . ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus. 5.24. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį vertino byloje esančius atskirus įrodymus, nesiedamas jų su kitais duomenimis ir nevertindamas visų byloje esančių įrodymų kaip visumos, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų reikalavimus. Å iuo atveju teismo iÅ¡vados iÅ¡ esmės grindžiamos ne įrodymų viseto, o atskirų įrodymų analize – kaltinamojo A.

Å . ir jam artimų asmenų (sugyventinės A. T., jos brolio V. S., sugyventinės A. T. brolio draugės K. V., turinčių suinteresuotumÄ teikti A. Å . palankius ir suderintus parodymus) teisiamojo posėdžio metu duotais bei kritiÅ¡kai vertintinais parodymais. 5.25. Apibendrindamas apeliantas L. S. daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ A. Å . atžvilgiu BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, esant jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 daliai), atitinkamai visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L.

S. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismui konstatavus A. Å . veiksmuose esant BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas patenkinti L. S. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000,00 Eur turtinės žalos ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti.

7. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. S. atstovė prašė savo atstovaujamojo apeliacinį skundÄ , patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir panaikinti skundžiamÄ nutartį, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį A. Å . atžvilgiu pripažįstant jį kaltu padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nurodė, kad, kadangi praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas nuo baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo pradžios, tai, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir iÅ¡augusias kainas, pateikė pažymÄ ir tos pažymos pagrindu yra atitinkamų sÄ skaitų ir faktÅ«rų, kurios liudija medicininių konsultacijų iÅ¡laidas, todėl praÅ¡o padidinti turtinės žalos atlyginimo sumÄ . PraÅ¡omos priteisti neturtinės žalos suma nesikeičia, t. y. 5 000 eurų. IÅ¡ viso praÅ¡oma priteisti 1400 eurų proceso iÅ¡laidų.

8. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam byla nutraukta, A. Å . ir jo gynėjas Petras Prijalgauskas prašė prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo L. S. apeliacinius skundus bei patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ nutartį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkinami 9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ prokurorės ir nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir baudžiamosios bylos nutraukimu esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

10. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nutartį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat įrodymus, gautus atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus faktines įvykio aplinkybes, ko pasekoje buvo atliktas neteisingas Å¡ių faktinių aplinkybių ir gautų įrodymų teisinis įvertinimas baudžiamojo įstatymo kontekste.

11. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. S. prašė jo apeliacinį skundÄ , patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir panaikinti skundžiamÄ nutartį. Parodė, kad ausis anksčiau jau buvo sužalota ir tas sužalojimas irgi akivaizdžiai matomas, nes ant ausies kitos pusės yra likęs plonas randelis. Tuo momentu, kai jam buvo padarytas Å¡is sužalojimas, ausis buvo pilna, su sveiku vijokliu, tik su plonu mažu randeliu, kuris yra už ausies ir iÅ¡ iÅ¡orės matosi labai minimaliai.

Anksčiau jo ausys buvo visiÅ¡kai vienodos. L. S. vyko du kartus abdukcijai, nes pirmÄ jį kartÄ buvo pasakyta, kad S. C. nenuklijuos ir neapžiÅ«rės, jis Å¡iek tiek pradaręs pro tarpelį apibÅ«dino, ir buvo pasakyta atvykti antrÄ jį kartÄ . Ausies nebuvo Å¡alinama nė kiek, iÅ¡ karto buvo užsiÅ«ta. L. S. randeliu ausyje nesiskundė, bet ekspertas jo paklausė apie Å¡iÄ 2008 metais patirtÄ traumÄ . 3 000 eurų suma buvo pasakyta privataus plastikos chirurgo, kiek kainuotų jo klinikoje operacija.

L. S. jaučia tÄ subjaurojimÄ , žmonių žvilgsnius ir jam tai fiziÅ¡kai nemalonu. Tuo nemaloniu jausmu grindžia neturtinę žalÄ . L. S. turi paso nuotraukÄ , kuri buvo padaryta iki Å¡io sužalojimo. Po Å¡ios traumos, kuri buvo padaryta Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tam, kad ausis bÅ«tų atstatyta į dabartinę padėtį, L. S. patyrė lankymÄ si į perriÅ¡imus, mėnesį buvo nedarbingas, po trijų mėnesių vyko į Santaros klinikas, darėsi su pilna narkoze operacijÄ , buvo imami audiniai, po ko yra likęs apie 10 cm randas, nes reikėjo imti audinius iÅ¡ vienos vietos ir perkelti juos į kitÄ .

Tai truputį pagerino padėtį, bet jo tai visiškai netenkina.

13. Asmuo, kuriam byla nutraukta, A. Å . parodė, kad kai pirmÄ kartÄ L. A. Å . pargriovė ant žemės ir laikė, sakė, žiÅ«rėk, koks aÅ¡ stiprus, jie tada iÅ¡siskyrė ir A. Å . vengė konflikto. AntrÄ kartÄ A. Å . pajuto, kad L. S. ir vėl nori tÄ patį padaryti. A. Å . atsisuko ir L. S. pradėjo jį smaugti. A. Å . pradėjo rankomis atsimuÅ¡inėti. A. Å . visÄ laikÄ sakė, kad prieÅ¡ tai, kai jie nugriuvo, L. ant jo buvo užgriuvęs, visa smÅ«gio jėga jam teko, jau tada pradėjo dusti ir L. jį smaugė smakru ir jam trÅ«ko oro, praradinėjo sÄ monę, ir jis tai galėjo, tai negalėjo suvokti. A. Å . smakru spaudė iÅ¡ kairės pusės, L. S. buvo jį apkabinęs ir užgriuvęs, savo rankų negalėjo iÅ¡traukti, negalėjo Å¡auktis pagalbos, muistėsi. Kai A. Å . atsikėlė, bėgo, numetė L. kėdę, kad jis jo nesivytų.

14. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. (buvusi pavardė S.) parodė, kad jis pažįsta L. S. ir A. Å .. TÄ dienÄ V. V. gėrė su L. S.. Kai nuėjo į A. Å . namus, alkoholį vartojo V. V., L. S., gali bÅ«ti, kad tada A. Å . gėrė alų. Ä®vyko kivirčas tarp L. S. ir A. Å ., negali pasakyti kuris buvo iniciatorius, negali pasakyti ir to, kad vienas kažkuris puolė. V. V. matė A. Å . smÅ«gį. Jie tarpusavy susigrÅ«mė, vienas kitam kumščiais smÅ«giavo. Nebuvo vieno asmens dominavimas, tai buvo lygiavertės grumtynės. A.

Å . neprašė V. V. pagalbos. AntrÄ kartÄ , kai nukrito A. Å . ir L. S. ant grindų, V. V. bandė ir skirti juos. Paties įvykio (imtynių, ausies nukandimo veiksmo) V. V. nematė, nes jį laikė ir buvo gana tamsu, tai tiksliai neatsimena, tik matė, kaip jie atsikėlė. V. V. iÅ¡girdo, atsisuko, paskui V. S. jį pradėjo laikyti ir pasakė nelįsti, kad patys nenukentėtų. Po to A. Å . kažkÄ padarė su ta kėdute, tiesiog jau buvo įnirÅ¡is dėl paties įvykio. A. Å . matė, kad kažkas su ausimi L.

S. negerai. Po to L. S. į namus nuėjo. Įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė.

15. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad jis pažįsta ir A. Å ., ir L. S.. V. S. tÄ vakarÄ gėrė „starkÄ â€œ. V. S. sesuo (A. Å . sugyventinė) pasakė, kad A. Å . vaikiÅ¡kÄ Å¡ampanÄ gėrė. A. Å . gėrė iÅ¡ bokalo. Užpuolikas buvo L. auka buvo A.. A. gynėsi, nepuolė L. L. S. puolė A. Å .. L. bandė rankomis A. smaugti, tačiau neatsimena ar L. jį buvo paėmęs už kaklo. V. S. matė, kaip A. bandė smogti L. į galvÄ , bet nepataikė.

A. metė kėdę į L., pataikė į rankas. Pasibaigus pirmosioms muštynėms A. paėmė kėdę ir metė į L. S.. Po to A. atsistojo nuo žemės, pradėjo pretenzijas reikšti ir tada metė kėdę. A. Š. ir L. S. buvo nukritę. V. S. matė jų grumtynes. A. Š. buvo užspaustas. Kai L. S. buvo pasilenkęs prie A., jų galvos buvo ne daugiau pusės metro atstumu. Paties ausies nukandimo V. S. nematė. Muštynių pabaigoje, kai L. jį paleido, tada jam jau kraujavo ausis. A. prisipažino, kad nukando L. ausį gindamasis, nes šis bandė jį smaugti.

Įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė.

16. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas S. C. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis jau buvo pas juos atvykęs po medicininės apžiÅ«ros ir jiems atliekant apžiÅ«rÄ buvo pateikti Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapas ir jame nurodytas sužalojimas, tai yra kairės ausies kÄ stinė žaizda. Nukentėjusysis, atėjęs į apžiÅ«rÄ , buvo su ausies kauÅ¡elio trÅ«kumu, tos ausies dalies nebuvo. Jis apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį.

SužalojimÄ vertino nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais bei apžiÅ«ros duomenimis, jie nurodė, kad tai yra kÄ stinė ausies žaizda. Teismo medicinos praktikoje sužalojimo jėga nėra nustatinėjama. IÅ¡vados, kad buvo nepataisomai sužalotas veidas, negali daryti. Medicinos specialistas iÅ¡vadoje nurodo tik esamus fizinius sužalojimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ galėtų daryti tik sprendžiant klausimÄ su plastikos chirurgijos specialistais dėl padarinių paÅ¡alinimo galimybės.

17. Savanoriškų daiktų, dokumentų 2019-10-11 protokolu buvo pateiktos penkios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kaip L. S. atrodo iki 2015 metų (t. 3, b. l. 126-132) 18. 2019-10-11 apžiūros protokole užfiksuota L. S. veido ir ausų apžiūra (t. 3, b. l. 134-139) 19. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas R. V. paaiškino, kad L. S. veidas (ausis) negali atsistatyti, nes yra minkštųjų ir kietųjų kremzlės defektas. Minkštuosius audinius buvo bandyta atstatyti, bet nesėkmingai. Kremzlės atstatyti neįmanoma. Proporcijų pilnai atstatyti buvo negalima.

20. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. 2015 m. balandžio 25 d. jo konflikto su A. Å . metu buvo padaryta kÄ stinė kairės ausies kauÅ¡elio žaizda, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste. Dėl kairės ausies kÄ stinės žaizdos (sužalojimo) susiformavo kairės ausies kauÅ¡elio vijoklio defektas virÅ¡utiniame trečdalyje. Tokios kairės ausies kauÅ¡elio sužalojimo pasekmės vertinamos kaip nepaÅ¡alinamos terapinėmis priemonėmis. Todėl L. S. 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikta kairės ausies kauÅ¡elio rekonstrukcinė plastinės operacija. Vertinant Å¡ias aplinkybes ir tai, kad Å¡ios byloje jau konstatuotas nepataisomas kÅ«no subjaurojimas, L. S. sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. L. S. kairės ausies kauÅ¡elio sužalojimas gali bÅ«ti vertinamas kaip kÄ stinės žaizdos (sužalojimo) pasekmė (t. 3, b. l. 42-45).

21. Teismo medicinos konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. konflikto su A. Å . metu buvo padaryta kÄ stinė kairės ausies kauÅ¡elio žaizda, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste. Po pirmos operacijos iÅ¡lieka ausies vijoklio defektas. Teismo medicinos eksperto kompetencijoje yra vertinimas pagal sužalojimų prarasto darbingumo procentų nustatymo lentelę, kas ir buvo įvertinta 21.2 punktu, kad atitinka 10 procentų prarasto bendrojo darbingumo, ir todėl vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ar sužalotas kÅ«nas laikytinas subjaurotu, nustato teismas (t. 3, b. l. 69-76).

22. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. R. paaiÅ¡kino, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai teismas konstatuoja, kad nepataisomai subjaurotas kÅ«nas. Eksperto iÅ¡vadoje sužalojimas vertintas sunkiu dėl to, kad klaidingai suprasta, jog teismo nutartyje skirti ekspertizę konstatuotas nepataisomas kÅ«no subjaurojimas. Atliekant ekspertizę buvo manyta, kad teismas konstatavo L. S. kÅ«no nepataisomo subjaurojimo faktÄ . Sužalojimas įvertintas kaip nepataisomas terapinėmis priemonėmis, tai reiÅ¡kia, jis yra neatstatomas, todėl ir sunkus.

Jeigu teismas to nebÅ«tų konstatavęs, tai tada pagal turimus medicininius duomenis sužalojimo sunkumas liktų toks, koks buvo – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kairės ausies kÄ stinės žaizdos susiformavo kairės ausies kauÅ¡elio vijoklio defektas virÅ¡utiniame trečdalyje ir tokios pasekmės vertinamos kaip nepaÅ¡alinamos terapinėmis priemonėmis, todėl buvo atlikta plastinė operacija. Atlikus plastinę operacijÄ pasekmės nebuvo paÅ¡alintos. Kairė ausis, kuri buvo sužalota, vis tiek liko su defektu.

Medicininiuose dokumentuose tokių detalių, ar buvo, ar nebuvo paÅ¡alinta dalis audinių atliekant vijoklio dalies rekonstrukcinę operacijÄ , užfiksuota nėra, tik, kad atlikta profilaktika ir pirminis žaizdos sutvarkymas. Ar ateityje tÄ defektÄ bus galima iÅ¡taisyti taip, kad jo nebÅ«tų galima pastebėti, plastikos chirurgai negali atsakyti. Jei žmogus neteko kÅ«no dalies, ji buvo deformuota ir tam reikėjo atlikti plastinę operacijÄ , kaip ir Å¡iuo atveju, toks pažeidimas vertinamas kaip neatstatomas.

Terapinės priemonės yra tepalai, fizioterapinės procedÅ«ros. Jei nebÅ«tų atliekamos plastinės operacijos, jei niekas nekonstatuotų nepataisomo kÅ«no subjaurojimo, bÅ«tų nesunkus sveikatos sutrikdymas – toks, koks buvo padarytas kÄ stine žaizda. Chirurgai Å¡alino nebegyvybingÄ ausies dalį tam, kad sugytų gyvybinga ausies dalis. Vertinant sunkumo laipsnį nepriklausomai, ar galima atstatyti chirurginėmis priemonėmis, ar negalima, net jei bÅ«tų visiÅ¡kai atstatyta ausies kauÅ¡elio pirminė forma, įtakos tai sužalojimo vertinimui neturi.

Galimybės atstatyti sužalojimo į pirminę bÅ«senÄ nėra. Kad bus identiÅ¡kai atstatyta taip, kaip buvo, veikiausiai nepavyks. Tai, kad negalima atstatyti iki buvusios bÅ«senos, nekeičia sužalojimo sunkumo laipsnio. Netgi visÄ ausį nupjovus sužalojimas nepasiekia sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijaus. Buvo nukÄ sta ne daugiau 10 procentų ausies. Vertinant, ar subjaurojimas, turi bÅ«ti atsižvelgiama, ar yra galimybė atstatyti pilnai. Nustatant kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsnį, ne subjaurojimo lygį, reikia atsižvelgti ir į galimybę paÅ¡alinti tas sužalojimo pasekmes.

Nepataisomas sužalojimas gali bÅ«ti ir nesunkus. Jei teismas nekonstatuoja subjaurojimo fakto, tada jis bus nesunkus. Å iuo atveju Å¡ios sužalojimo pasekmės vertinamos kaip nepaÅ¡alinamos. Komisinės ekspertizės akte yra plastikos specialisto R. V. paraÅ¡as. R. V. yra iÅ¡davęs ir pažymÄ , kurioje paraÅ¡yta, kad kremzlės defektas yra nepaÅ¡alinamas, tik galima jį sumažinti. Kai darė ekspertizę ir aiÅ¡kinosi dėl 2008 metų įvykio, nukentėjusysis jam parodė, kur yra tie randai. Jis yra tos pačios ausies kauÅ¡elyje, bet Å¡ita dalis su dabartiniu defektu nieko bendro neturi.

Dėl bÅ«tinosios ginties sÄ lygų 23. Vienas esminių skundų argumentų yra susijęs su nagrinėjamos situacijos įvertinimu bÅ«tinosios ginties aspektu. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymima, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

24. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai:

1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016).

25. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

26. Apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis L. S. parodė, kad 2015-04-25 savo bute Å¡ventė uoÅ¡vio gimtadienį, per visÄ dienÄ iÅ¡gėrė apie litrÄ degtinės, tačiau jautėsi tvirtai, suvokė kÄ daro. Vakare jis palydėjo svečius į namus, lauke sutiko V. S., su juo nusipirko alaus, kurį iÅ¡gėrė. Prie namo iÅ¡girdo V. S. kalbant su A. Å ., Å¡is pasikvietė V. S. į svečius, kartu užėjo ir jis. Jis su V. S. gėrė alų, ar gėrė alkoholį A. Å . ir kiti buvę bute, to jis neįsidėmėjo.

A. T. liepus jis, V. S., V. S. iÅ¡ buto išėjo, kartu ėjo ir A. Å .. Koridoriuje jis pamena vienÄ konfliktÄ su A. Å ., jis su A. Å . buvo žodinis, priežasties nepamena. Jiems nugriuvus, jis smakru A. Å . gerklės nespaudė ir nedusino, jiems besigrumiant A. Å . įkando jam į ausį, pradėjo bėgti kraujas, jis atsistojo. Nukastos ausies dalies koridoriuje nerado (t. 1, b. l. 187-189). 27. 2015-05-07 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. S. parodė, kad 2015-04-25, apie 18.00 val., savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, sutiko savo draugÄ V.

S., kuris pasiÅ«lė nueiti į svečius pas A. Å ., kuris gyvena antrame aukÅ¡te. Sutiko ir kartu su V. nuėjo pas A. Å .. Pas A. Å . bute buvo V., jis ir A. sugyventinės brolis, vardu V.. Ar bute buvo A. Å . sugyventinė, pasakyti negali, neatsimena. IÅ¡gėrinėjo visi keturi. Buvo girtas, kadangi prieÅ¡ ateinant gėrė degtinę, apie litrÄ . KÄ gėrė visi kartu neatsimena. Po kurio laiko tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, A. jį puolė, jie apsistumdė, jis laikė A., kad nesimuÅ¡tų ir A. jam įkando į kairės pusės ausį, po to jis iÅ¡bėgo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ (t. 1, b.l. 18). 28. 2015-05-13 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas L.

S. parodė, kad 2015-04-25, apie 21.30 val., jis buvo sužalotas, t.y. jam buvo nukasta dalis ausies, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, kadangi buvo smarkiai apgirtęs, tačiau tikrai pamena, kad ausį jam nukando A. Š.. Nepamena, ar gindamasis nuo A. Š. jis jam kur nors sudavė ar jį smaugė, tačiau gali būti. Įvykio metu A. Š. taip pat buvo apgirtęs, nežino, kiek jis buvo išgėręs. Dar nori paminėti, jog prieš įvykį jis nebuvo patyręs jokių sužalojimų, visi po minėto įvykio jo kūne nustatyti sužalojimai jam buvo padaryti įvykio metu.

Įvykio metu jis grūmėsi tik su A., su kitais buvusiais asmenimis jis nesimušė ir nesistumdė, todėl mano, kad visus sužalojimus jam padarė A. Š. (t. 1, b.l. 19-20).

29. Apibendrinant viso baudžiamojo proceso metu duotus nukentėjusiojo L. S. parodymus, matyti, kad jis pakankamai nuosekliai kiekvienos apklausos metu parodė, kad jam dalį ausies nukando A. Š. ir tai įvyko po judviejų žodinio konflikto kilusių grumtynių metu. L. S. negalėjo detaliai nurodyti savo ir A. Š. veiksmų, tačiau neigė smaugęs ar dusinęs A. Š..

30. Apylinkės teisme apklaustas A. Å . parodė, kad 2015-04-25 bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Å¡ventė sugyventinės A. T. sÅ«naus gimtadienį, bute buvo V. S., K. V., alkoholinių gėrimų jis negėrė, gėrė vaikiÅ¡kÄ Å¡ampanÄ . Vakare iÅ¡girdo lauke V. S. balsÄ , pro langÄ pamatė jį ir L. S., pakvietė užeiti. V. S. ir L. S. buvo neblaivÅ«s, bute jie gėrė atsineÅ¡tÄ alų, viskas vyko ramiai, konfliktų nebuvo. A. T. pasakė, kad jie per garsiai kalba ir paprašė iÅ¡eiti, jis nutarė visus palydėti į 1 aukÅ¡tÄ , kur gyveno V.

S.. Išėjus į koridorių L. S. jį netikėtai sugriebė už sprando ir pargriovė, sakė „žiÅ«rėk, koks aÅ¡ stiprus kaimo Jurgis“. Jis prašė paleidžiamas, V. S. atitraukinėjo L. S. nuo jo, V. S. įkalbinėjo paleisti. L. S. jį paleido, jis atsistojo. L. S. pasakė, kad jis pajuokavo. Paėjus kelis žingsnius pajuto, kad L. S. vėl bando iÅ¡ už nugaros sugriebti jį už sprando, atsisukęs nustÅ«mė jo rankas, tada L. S. abiem rankomis iÅ¡ priekio sugriebė jį už gerklės, jis muistėsi, prarado pusiausvyrÄ ir abu nugriuvo.

L. S. gulėjo ant jo, laikė abi rankas, smakru pradėjo spausti jam gerklę, pradėjo trÅ«kti oro ir jis duso, bijojo, kad bus pasmaugtas, buvo panikoje. Momento kaip įkando L. S. į ausį jis nepamena, nors sÄ monės praradęs nebuvo, bet taip galėjo bÅ«ti, nes L. S. staiga jį paleido ir atsistojęs laikėsi už ausies. BÅ«damas iÅ¡sigandęs jis paÅ¡oko, bėgdamas metė kėdę į L. S., Å¡is jam grasino susidoroti, paduoti į teismÄ ir pasodinti į kalėjimÄ . Jis pavaikščiojo mieste, grįžęs nuėjo pas V.

S., Å¡is jam pasakė, kad jis neva nukando L. S. ausį. Tyrėjai jis sakė, kad L. S. jam smakru spaudė kaklÄ , dėl lietuvių kalbos nežinojimo galėjo tai įvardinti raktikauliu, bet spaudė kaklÄ (t. 1, b.l. 186-187).

31. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Å . kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-04-25, apie 21.00 val., jis buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine A., jos drauge K. ir A. broliu V.. Å ventė sÅ«naus E. gimtadienį. Å ventės metu bute nebuvo jokio alkoholio, jis pats tÄ dienÄ apskritai nevartojo jokio alkoholio. Jam bÅ«nant bute, pro atvirÄ langÄ jis iÅ¡girdo lauke kalbant savo draugÄ V., jo pavardės nežino, gyvenantį tame pačiame daugiabutyje, trečiame aukÅ¡te, todėl priėjo prie lango.

Matė, kad jis ėjo su kitu jam iÅ¡ matymo pažįstamu vyriÅ¡kiu, vardu L.. Vidas elgėsi ramiai, o L. kažkÄ Å¡Å«kavo. Jis V. pakvietė į butÄ , tačiau į butÄ kartu su V. atėjo ir L., jis tam neprieÅ¡taravo. L. atrodė apgirtęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, V. girtas nepasirodė, tačiau nuo jo taip pat sklido alkoholio kvapas. L. atsinešė du stiklinius butelius alaus, vienas buvo atidarytas, o kitas – uždarytas. V. atsinešė alaus skardinėse. Atėję pas juos į butÄ L. ir V. gėrė savo atsineÅ¡tus alkoholinius gėrimus, jis su jais kartu negėrė, nematė, kad ir V. butų kartu su jais gėręs. Po kiek laiko, kai vaikams atėjo laikas miegoti, jie nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kur nors kitur.

Jis su V., V. ir L. išėjo iš buto. Iš buto išėjo iš karto visi kartu. Pirmi išėjo V. ir V., paskui ėjo jis, o paskui jį – L.. Tik uždarius duris, staiga iš niekur nieko L. priėjęs jam iš nugaros griebė jam už kaklo, nespėjo pamatyti kuria ranka, kadangi nesitikėjo tokio L. poelgio. Sugriebęs jam už kaklo, L. jį parvertė ant žemės ir laikydamas jam už kaklo prispaudęs prie žemės, jam gulint nugara į viršų šaukė „ar matai, aš kaimo Jurgis, man viskas (duomenys neskelbtini), ar matai, koks aš stiprus“.

Po to prie jų pribėgo V. ir V. ir atitraukė L. nuo jo. Po to jis atsistojo ir jie vėl visi ėjo toliau koridoriumi. Jis ėjo pirmas, paskui jį – L., o paskui juos – V. ir V.. Vienu momentu pajuto, kad L. vėl jį puola, todėl atsigręžė. Tuo metu staiga L. jam sugriebė už kaklo deÅ¡ine ranka, jis tuomet norėdamas apsiginti stengėsi numuÅ¡ti jo rankÄ , jam pavyko iÅ¡silaisvinti, L. paleido jo kaklÄ . Tačiau praslysdama jo (A. Å .) ranka L. netyčia pataikė į antakio sritį, todėl gali bÅ«ti, kad nubrozdino L. ties antakio sritimi.

IÅ¡ karto po to L. jį stipriai apglėbė per juosmenį ir jie abu praradę pusiausvyrÄ nugriuvo ant žemės. Jis nugriuvo nugara į grindis, o L. visu kÅ«nu, priekiu užgriuvo ant jo. Jiems nugriuvus ant žemės L. vis dar laikė jam už juosmens, taip pat buvo apglėbtos ir jo rankos. Kadangi L. rankos buvo užimtos, L. smakru stipriai jam spaudė kairės pusės raktikaulio sritį, dėl ko jam pradėjo trÅ«kti oro. Neįsidėmėjo, kad grumtynių metu bÅ«tų L. į kÄ nors kandęs, neįsidėmėjo, kad bÅ«tų nukandęs ir ausį.

Vienu momentu L. jį paleido ir atsistojo laikydamasis už ausies. Nematė, ar L. ausis buvo nukasta ar kaip nors sužalota, jokio kraujo ant L. kūno nesimatė. Taip pat kraujo ar nukastos ausies dalies jis nematė ir koridoriuje ant grindų (t. 1, b.l. 79-80).

32. Apibendrinant A. Š. parodymus, matyti, kad jis teigė, jog L. S. jį užpuolė du kartus, po antro užpuolimo jie pargriuvo ant grindų, o L. S. jį smaugė ir dusino savo smakru spausdamas kairės pusės raktikaulio sritį (parodymai ikiteisminio tyrimo metu) arba gerklę (parodymai pirmosios instancijos teisme). A. Š. negalėjo nurodyti, kad jis nukando L. S. ausies dalį (šios aplinkybės neprisimena), tačiau grumtynių metu vienu momentu L. jį paleido ir atsistojo laikydamasis už savo ausies.

33. Taigi asmens, kuriam byla nutraukta ir nukentėjusiojo parodymai dalyje dėl smurto naudojimo vienas kito atžvilgiu ir smaugimo veiksmo iš esmės skiriasi, todėl būtina vertinti kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius A. Š. ar L. S. nurodytas įvykio aplinkybes.

34. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. T. parodė, kad A. Å . yra jos sugyventinis, L. S. pažįsta nuo vaikystės, nes jie gyvena tame pačiame name. 2015-04-25 Å¡ventė sÅ«naus gimtadienį, alkoholio niekas negėrė, gėrė vaikiÅ¡kÄ Å¡ampanÄ . Vakare vaikai iÅ¡bėgo į laukÄ , iÅ¡girdo kaip per atidarytÄ langÄ A. Å . kalbasi su V. S. ir L. S., suprato, kad Å¡ie užeis į svečius. V. S. ir L. S. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, jie abu gėrė atsineÅ¡tÄ alų, kiti alkoholio negėrė.

L. S. pradėjo keiktis, todėl ji paprašė, kad A. Å . svečius iÅ¡praÅ¡ytų iÅ¡ buto. Ji girdėjo kaip koridoriuje kažkas rėkė, kad yra stiprus kaimo Jurgis, buvo nėščia ir į koridorių nėjo. Ä® koridorių buvo išėjusi K. V., bet kÄ ji matė jai nesakė. Tyrimo metu jos parodymai, kad A. Å . jai sakė, kad L. S. jį puolė, o jis įkando jam į ausį, yra netiesa, ji sakė, kad žmonės bendrabutyje kalbėjo, kad A. Å . nukando L. S. ausį (t. 1, b. l. 189-191).

35. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. T. parodė, kad 2015-04-25, vakare, po devynių, buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo jos sugyventinis A. Å ., draugė K. V., V. S., jos sÅ«nus E. T., kuriam 6 m., ir draugės dukra D. V., kuriai apie 10 m. BÅ«dami namuose jie Å¡ventė jos sÅ«naus gimtadienį. Å vęsdami alkoholinių gėrimų nevartojo, bute jų neturėjo. Vienu momentu pro pravertÄ langÄ iÅ¡girdo jų kaimynus L. S. ir V., kurio pavardės nepamena. Pradžioje jie kažkÄ garsiai kalbėjo tarpusavyje, negirdėjo, kÄ .

Po to prie lango priėjo jos sugyventinis, jis pradėjo su jais kalbėtis. IÅ¡girdo, kaip L. ir V. užsiminė, kad jie užeis pas juos į butÄ . A. sutiko juos įsileisti. Taigi jos vyras jiems atidarė duris, jie įėjo. Matėsi, kad abu jie buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nuo jų sklido alkoholio kvapas. V. buvo ramus, tačiau L. labai keikėsi ir garsiai kalbėjo. Tiksliai neįsidėmėjo, ar L. ar V. pasiÅ«lė A. alaus. Kadangi įėję kaimynai labai triukÅ¡mavo, todėl ji liepė A. su L. ir V. iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kur nors kitur.

Nematė, kaip jie išeidinėjo iš buto, tačiau girdėjo, kaip L. kažkam pasakė ,,aš kaimo Jurgis“. Kadangi ji buvo kitame kambaryje, buvo įjungtas televizorius, ji buvo užsiėmusi su vaikais, todėl nekreipė į A. ir L. su V. dėmesio, negirdėjo ir nematė, kad jie būtų susigrūmę ar baręsi. Jos akivaizdoje apskritai nevyko netgi joks žodinis konfliktas tarp A. ir minėtų dviejų kaimynų. Maždaug po pusvalandžio, kai A. su kaimynais išėjo iš buto, pas juos atvyko pareigūnai, paklausė, kur A..

PareigÅ«nai nurodė, kad A. nukando ausį. Ji pasakė pareigÅ«nams, kad A. nėra, nurodė A. gimimo metus ir telefono numerį. Po to pareigÅ«nai iÅ¡vyko. Maždaug apie 23.00 val. į namus grįžo A., jis buvo labai susijaudinęs, sakė, kad jai viskÄ paaiÅ¡kins rytoj, sakė, kad jis buvo pasislėpęs. Nepastebėjo, kad jis bÅ«tų buvęs iÅ¡gėręs. KitÄ dienÄ A. jai papasakojo, kad jis susigrÅ«mė su L., L. jį puolė, o jis Å¡iam įkando į ausį (t. 1, b.l. 60-61).

36. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. V. parodė, kad 2015-04-25 A. T. pakvietė jos dukrÄ Ä¯ savo sÅ«naus gimtadienį, kartu atėjo ir ji. PobÅ«vio metu alkoholis nebuvo geriamas, nes buvo vaikų Å¡ventė. Atėjo neblaivÅ«s V. S. ir L. S., kuriuos pro langÄ pakvietė A. Å .. V. S. ir L. S. gėrė atsineÅ¡tÄ alų, pradėjo keiktis vaikų akivaizdoje, todėl buvo papraÅ¡yti iÅ¡eiti. Visi vyrai iÅ¡ buto išėjo. Ji girdėjo koridoriuje triukÅ¡mÄ , bet ten nėjo. Po to ėjo plauti indų į virtuvę ir matė kaip ant grindų gulinčiam A. Å . bandė suduoti smÅ«gius ant jo sėdintis L. S., o Å¡is gynėsi rankomis. Ar tuo metu dar kas nors buvo Å¡alia, to ji nepamena (t. 1, b.l. 189-191).

37. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. V. parodė, kad tikslios datos nepamena, galimai 2015-04-25, vakare, galimai apie 21.00 val., ji buvo pas savo vaikino seserį A., adresu (duomenys neskelbtini), kur Å¡ventė A. vaiko gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo ji, A., A. ir V. taip pat gimtadienyje buvo ir A. sÅ«nus, bei jos dukra. Nematė, kad Å¡ventės metu bÅ«tų buvę alkoholio, nematė, kad kas nors bÅ«tų vartojęs. Vienu momentu jie buvo išėję su vaikais ir A. į laukÄ , todėl gali bÅ«ti, kad tuo metu vyriÅ¡kiai vartojo alkoholį, tačiau ji nepastebėjo, kad kas nors iÅ¡ vyrų bÅ«tų apgirtęs. Vienu momentu į butÄ atėjo jai iÅ¡ matymo pažįstami du vyrai.

Jie atsinešė alkoholio, vienas vyras atsinešė kelias skardines alaus, o kitas (kurį, kaip vėliau sužinojo, sužalojo A.) – jei gerai pamatė, stiklinį butelį su kažkokiu alkoholiu. Atėję vyriškiai labai keikėsi, garsiai kalbėjo, nuo jų sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad jie buvo girti. Jie paprašė, kad paminėti du vyrai išeitų. Nors dėl tokio jų prašymo jie buvo nepatenkinti, tačiau vis dėlto jie išėjo iš buto. Kartu su jais išėjo ir V. su A..

Po kiek laiko ji nusprendė nueiti į virtuvę plauti indų. Eidama iÅ¡ virtuvės koridoriumi pamatė, kad ant žemės guli A., o jį prispaudęs už kaklo vienas iÅ¡ minėtų anksčiau į butÄ atėjusių vyriÅ¡kių (kurį vėliau sužalojo A.). Matė, kaip tarp A. ir minėto vyriÅ¡kio vyko grumtynės, tačiau ji nebandė jų skirti, nenorėjo veltis į vyriÅ¡kus reikalus, todėl grįžo į butÄ . Kas vyko koridoriuje, ji nematė. Po kiek laiko į butÄ atvyko policininkai, pasakė, kad A. sužalojo žmogų, jam nukando ausį, paklausė, ar nežino, kur A., apieÅ¡kojo butÄ norėdami jį rasti.

Bute A. nebuvo, jai bÅ«nant bute A. negrįžo. Nori pažymėti, kad ji nematė, ar A. nukando vienam iÅ¡ į butÄ atėjusių vyriÅ¡kių ausį ar kaip nors kitaip jį sužalojo, apie tai, kad vienam iÅ¡ vyriÅ¡kių buvo nukasta ausis, sužinojo tik iÅ¡ policininkų (t. 1, b. l. 69-70).

38. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2015-04-25 jis pas seserį A. T. Å¡ventė Å¡ios sÅ«naus gimtadienį. Jis turėjo 0,5 l butelį „Starkos“ ir gėrė, iÅ¡gėrė apie pusę butelio. Kiti alkoholio negėrė. Tyrimo metu sakė, kad A. Å . gėrė Å¡ampanÄ , po to matė nuotraukas iÅ¡ pobÅ«vio ir suprato, kad Å¡ampanas buvo vaikiÅ¡kas. Pro langÄ iÅ¡girdo, kad į svečius ateis V. S. ir L. S., kurie buvo neblaivÅ«s, gėrė atsineÅ¡tÄ alų.

Jie pradėjo keiktis, A. T. liepė iÅ¡eiti, todėl jis juos pasikvietė į savo butÄ namo 1 aukÅ¡te. Koridoriuje tarp L. S. ir A. Å . įvyko konfliktas, dėl ko jis nežino, pamatė, kad L. S. A. Å . pargriovė ir smaugia už kaklo, jis ir V. S. juos iÅ¡skyrė. Jis paklausė L. S., kodėl jis užpuolė A. Å ., Å¡is pasakė, kad norėjo parodyti savo jėgÄ . Jie susitaikė ir toliau ėjo koridoriumi, einant L. S. griebė A. Å ., jį pargriovė, jie abu susikibo. Jie nespėjo jų iÅ¡skirti, viskas įvyko labai greitai.

Po to abu atsistojo, A. Š. bėgdamas į L. S. metė kėdę ir nubėgo. Po to A. Š. atėjo pas jį į namus, klausė kas atsitiko, nes kaimynai jam pasakė, kad jis nukando L. S. ausį (t. 1, b.l. 189-191).

39. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. S. parodė, kad 2015-04-25, apie 21.00 val., jis buvo pas savo seserį A., (duomenys neskelbtini). Pas seserį kartu su jos sugyventiniu A. ir brolio drauge K. Å¡ventė A. sÅ«naus gimtadienį. Å vęsdami, vartojo alkoholinius gėrimus: jis gėrė starkÄ , A. gėrė alų ir Å¡ampanÄ , starkos negėrė, kadangi sakė, jog Å¡is alkoholinis gėrimas jam per stiprus. Kiek A. iÅ¡gėrė, jis neskaičiavo. Vienu momentu A. per langÄ Ä¯ butÄ pasikvietė savo kaimynus, jo pažįstamus L. ir V., jie užėjo į butÄ , buvo taikÅ«s, su jais nekonfliktavo, jie gražiai bendravo.

Ä® butÄ jie atsinešė, jei gerai pastebėjo, po porÄ skardinių alaus. Kadangi bendraudami jie visi kėlė triukÅ¡mÄ , o jo sesuo A. laukėsi, todėl ji paprašė, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ buto. Jie taip ir padarė. Vienu momentu, einant su A., V. ir L. koridoriumi (jie su A. ėjo priekyje, o L. su V. paskos), L. iÅ¡ niekur nieko, iÅ¡ nugaros puolė A. ir jį parvertė ant žemės, L. laikydamas A. už kaklo pradėjo jį smaugti. Jis bandė iÅ¡skirti A. ir L., o V. bandė juos įkalbinėti, kad jie iÅ¡siskirtų.

Vienu momentu A. pavyko iÅ¡silaisvinti nuo L. ir A. nubėgo namo į butÄ , tačiau netrukus grįžo atgal į koridorių, pradėjo L. reikÅ¡ti pretenzijas dėl to, kad jį užpuolė. Tuomet L. pasakė, kad jis tiesiog norėjo parodyti savo jėgÄ , o jo sumuÅ¡ti nenorėjo. Taigi jie susitaikė ir jie visi keturi ėjo toliau gerti. Tačiau tik paėjus apie 2 metrus, L. su A. vėl susigrÅ«mė, nematė, kas pirmas kÄ puolė. Matė, kad A. bandė L. smogti galva, L. bandė A. smaugti. A. staiga paėmė koridoriuje buvusiÄ sulankstomÄ kėdę ir ja smogė L.

į rankas. Po to L. ir A. nugriuvo ant žemės ir grÅ«mėsi, L. laikė prispaudęs A. ant žemės. Staiga L. paleido A. ir tada jis pastebėjo, kad L. ausis kraujuoja. Atsistoję A. ir L. pradėjo vienas kitam reikÅ¡ti pretenzijas, barėsi. Po to staiga A. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. L. išėjo į laukÄ ir laukė greitosios medicinos pagalbos. Viskas tuo ir baigėsi. Apie 23.00 val., jam bÅ«nant namuose, (duomenys neskelbtini), pas jį užėjo A., pradėjo klausinėti apie L. ausį, prisipažino, kad nukando L. ausį, kadangi gynėsi, nes L. jį bandė smaugti.

Nori pažymėti, jog jis nematė to momento, kaip A. nukando ausį L., kaip jau minėjo, tiesiog vienu momentu pamatė kraujuojančiÄ L. ausį. Nukastos ausies dalies įvykio vietoje nepastebėjo. A. jam nesakė, kokiÄ dalį ausies jis nukando ir kÄ su nukasta dalimi darė, t.y. ar jÄ iÅ¡metė, ar prarijo. Kiek jam žinoma, A. nėra agresyvus (t. 1, b.l. 66-67).

40. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2015-04-25 jis su L. S. susitiko jų gyvenamo namo kieme, abu buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Jie dar nusipirko alaus skardinėse, grįžo į kiemÄ . Ten bÅ«nant juos į svečius pro buto langÄ pakvietė A. Å .. Bute buvo A. Å ., A. T., V. S., K., jie kažkÄ Å¡ventė. Jis ir L. S. gėrė alų, V. S. gėrė alkoholį, A. Å . gėrė alų arba Å¡ampanÄ . Jokio konflikto nebuvo, visi bendravo draugiÅ¡kai. Vėliau A. T. paprašė juos iÅ¡eiti, nes norėjo migdyti vaikus.

Jis, A. Å ., V. S. ir L. S. išėjo į koridorių, užėjo į tualetÄ , po to ruošėsi eiti pas V. S. į butÄ . Žodinio konflikto tarp A. Å . ir L. S. nebuvo, eidamas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atsisukęs pamatė, kad L. S. laiko rankomis ant grindų gulintį A. Å ., priėjęs su V. S. iÅ¡skyrė. Einant toliau iÅ¡girdo dundesį, pamatė, kad L. S. su A. Å . guli ant grindų susikibę. Jis bandė juos iÅ¡skirti, V. S. liepė nesikiÅ¡ti. Viskas įvyko greitai, L. S. paÅ¡okęs laikėsi už ausies, A.

Å . paÅ¡oko, bėgdamas pastÅ«mė vaikiÅ¡kÄ kėdutę link L. S. ir pabėgo. Ar dar kas matė konfliktÄ â€“ jis nematė. Jam atrodo, kad A. Å . galva nebandė suduoti L. S. (t. 1, b.l. 189-191).

41. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad tikslios datos nepamena, galimai 2015-04-25, vakare, apie 21.00 val., jis su draugu, L. S., ėjo iÅ¡ parduotuvės, kur buvo nusipirkę 4 skardines alaus, namo. Jiems einant, pro langÄ jo draugas A., kurio pavardės nepamena, juos pasikvietė užeiti. Taigi, jie pas jį užėjo, bute rado A., V., A., nepamena, ar bute buvo daugiau žmonių, kadangi buvo iÅ¡gėręs. Užėjęs į butÄ pastebėjo, kad bute buvo kažkas Å¡venčiama, matė, kad A. gėrė alų iÅ¡ skardinės. V. jam pasakė, kad A. visÄ dienÄ gėrė, nes kažkÄ Å¡ventė.

Jie kurį laikÄ gėrė alų kartu su A., V. ir L., ramiai bendravo, po to nusprendė eiti iÅ¡ buto kur nors kitur. Išėjo iÅ¡ buto jis, L., A. ir V.. Išėję iÅ¡ buto nuėjo į tualetÄ , iÅ¡ tualeto jis išėjo pirmas. Einant iÅ¡ tualeto, staiga, atsisukęs pamatė, kad A. guli ant pilvo, ant žemės, o L. jį laiko prispaudęs viena ranka. Jis neįsidėmėjo, ar jie vienas kitam kÄ nors sakė, ar jie barėsi. Jis tuomet bandė atkalbėti L. paleisti A., pasakė, kad jie iÅ¡siskirtų.

Vienu metu jie iÅ¡siskyrė, atsistojo ir jie visi toliau ėjo koridoriumi. A. ir L. ėjo apsikabinę. Vienu momentu, jiems netoli nuėjus, pastebėjo, kaip A. smogė galva L. į galvÄ . Tuomet jie abu susigrÅ«mė. Staiga V. sugriebė jį, kad jis neitų skirti A. ir L.. Nematė, kaip tiksliai grÅ«mėsi A. ir L.. Pamatė, kad A. ir L. nugriuvo ant žemės, po to pastebėjo, kad abu atsistojo, L. laikėsi už ausies, o A. nubėgo į butÄ . Tuomet V. jį paleido. Netrukus A. iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, nėra įsitikinęs, bet jam atrodo, kad su sulankstoma kėde smogė L.

į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ , neįsidėmėjo į kuriÄ . Po to kažkur pasiÅ¡alino. Jis pastebėjo, kad L. trÅ«ksta dalies ausies. IÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir L.. Kaip viskas vyko toliau, detaliai paaiÅ¡kinti negali, kadangi buvo apgirtęs, todėl tiksliai nepamena įvykio aplinkybių. Matė, kad po kiek laiko atvyko greitoji ir policija. Jis po to nuėjo namo. Dėl ko įvyko konfliktas tarp A. ir L., jis nežino (t. 1, b. l. 63-64).

42. Teisėjų kolegija, vertindama A. Å . ir L. S. parodymus, taip pat aukščiau apraÅ¡ytus liudytojų paaiÅ¡kinimus, atsižvelgia į tai, kad L. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo įtakoti tai, jog jis neprisiminė arba netiksliai prisiminė įvykio aplinkybes; į tai, kad liudytojai A. T., V. S., K. V. yra artimais santykiais susiję su A. Å . ir jo sugyventine A. T., kas reiÅ¡kia, jog jie gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai ir preciziÅ¡kai, lyginant ir gretinant tiek tarpusavyje, tiek kitų įrodymų kontekste. Paties A. Å . parodymai taip pat vertinami itin atsargiai, kaip asmens, kuris turi teisę į gynybÄ ir gali nutylėti ar klaidingai nurodyti įvykio aplinkybes.

43. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , apygardos teismas nustatė sekančiÄ Ä¯vykių eigÄ . 2015 m. balandžio 25 d., apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje, iÅ¡ kambario išėjo keturi asmenys: A. Å ., L. S., V. S. ir V. V.. Pagal A. Å ., V. S. ir V. V. parodymus daroma iÅ¡vada, kad tuo metu įvyko du konfliktai tarp A. Å . ir L. S.. Pagal minėtų asmenų parodymus negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kas ir kaip pradėjo pirmÄ jį konfliktÄ , tačiau nustatyta, kad Å¡io konflikto metu abu minėti asmenys pargriuvo, duomenų, kad tuo metu kuriam nors buvo padaryti sužalojimai, nėra. A. Å . ir L. S. buvo iÅ¡skirti V. S. ir V. V..

44. Antrasis konfliktas tarp A. Å . ir L. S. kilo netrukus po pirmojo, paėjus vos kelis metrus. Anot A. Å ., šį kartÄ jį be priežasties užpuolė L. S., dėl ko jie parkrito, o vėliau L. S. jį pradėjo smaugti. Teismas tokius A. Å . parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį suÅ¡velninti savo atsakomybę ar jos iÅ¡vengti.

45. Å iuo atveju reikÅ¡mingi kiti byloje esantys įrodymai. Pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad po kurio laiko tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, A. jį puolė, jie apsistumdė, jis laikė A., kad nesimuÅ¡tų (t. 1, b. l. 18). Nors vėliau nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad dėl girtumo netiksliai atsimena įvykio aplinkybių ir detaliai negali visko papasakoti, tačiau teismas Å¡iuos pirminius jo parodymus laiko patikimais bei (dėl trumpo laiko tarpo nuo įvykio) geriausiai apibÅ«dinančiais situacijÄ . Pažymima ir tai, bÅ«tent Å¡ioje dalyje L. S. parodymus patvirtina ir liudytojo V. V. bei V. S. paaiÅ¡kinimai.

46. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. V. paaiškino, kad negali pasakyti, jog kuris nors buvo iniciatorius, negali pasakyti ir to, kad vienas kažkuris puolė. V. V. matė A. Š. smūgį. Jie tarpusavy susigrūmė, vienas kitam kumščiais smūgiavo. Taip pat patikslino, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad „vienu metu, jie išsiskyrė, atsistojo ir jie visi toliau ėjo koridoriumi. A. ir L. ėjo apsikabinę. Vienu momentu, jiems netoli nuėjus, pastebėjo, kaip A. smogė galva L.

į galvÄ . Tuomet jie abu susigrÅ«mė. Staiga V. sugriebė jį, kad jis neitų skirti A. ir L.. Nematė, kaip tiksliai grÅ«mėsi A. ir L.. Po to A. Å . kažkÄ padarė su ta kėdute, tiesiog jau buvo įnirÅ¡is dėl paties įvykio.“ 47. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes dėl antrojo konflikto pradžios papasakojo ir liudytojas V. S.. Apeliacinės instancijos teisme jis parodė, kad matė, kaip A. bandė smogti L. į galvÄ , bet nepataikė. Pasibaigus pirmosioms muÅ¡tynėms A. paėmė kėdę ir metė į L.

S., pataikė į rankas. Po to A. atsistojo nuo žemės, pradėjo pretenzijas reikšti ir tada metė kėdę. Šioje dalyje V. S. parodymai (dėl smūgiavimo galva) iš dalies (dėl pataikymo) sutampa su liudytojo V. V. parodymais, o paaiškinimus dalyje dėl kėdės metimo byloje patvirtina ir objektyvūs duomenys – 2015-04-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad L. S. padaryta: kastinė kairės ausies kaušelio žaizda, labiausiai tikėtina dantimis 2015-04-25; odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste (t. 1, b. l. 24-26).

Taigi dalyje dėl A. Š. smūgiavimo galva ir kėde L. S. minėtų liudytojų parodymai iš esmės sutampa, juos patvirtina objektyviai nustatyti sužalojimai, todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje liudytojų V. S. ir V. V. parodymai yra patikimi ir jais vadovaujasi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. V. šioje byloje nėra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jis draugystės ar giminystės ryšiais nėra susijęs nei su L. S., nei su A. Š..

48. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antrasis konfliktas (kurio metu ir buvo nukÄ sta ausies dalis) prasidėjo bÅ«tent dėl aktyvių A. Å . veiksmų, kurie sekė galimai dėl pykčio, kilusio dėl pirmųjų grumtynių su L. S.. Vėliau aktyviais fiziniais veiksmais atsakė ir L. S., kas reiÅ¡kia, kad abu konflikto dalyviai smurtÄ naudojo puolimo, bet ne gynybos tikslais, dėl ko bÅ«tinoji gintis tokioje situacijoje pagal minėtÄ teismų praktikÄ nėra galima.

49. Pažymima ir tai, kad kilusi muÅ¡tynių situacija vėlesnio fizinio kontakto tarp L. S. ir A. Å . metu neperaugo į bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Minėta, kad A. Å . teigė, jog kando į ausį dėl to, jog duso, nes jį smaugė L. S., kai abu gulėjo ant grindų, jam L. S. smaugė gerklę smakru, o rankas laikė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. Å . parodė, kad L. S. smakru jam spaudė raktikaulį, ir tik pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog jam buvo spaudžiama gerklė. Apygardos teismas kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ , vertina A. Å . parodymus dėl to, kad jie nėra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, be to jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

50. Liudytojos A. T. ir K. V. apskritai nematė konflikto arba matė tik jo dalį (K. V.), atsižvelgiant į šias aplinkybes ir šių liudytojų ryšį su A. Š., sprendžiama, kad jų parodymai šioje dalyje nėra informatyvūs bei kartu ir patikimi. Tuo tarpu liudytojas V. V. parodė, kad jie tarpusavyje susigrūmė, vienas kitam kumščiais smūgiavo. Nebuvo vieno asmens dominavimas, tai buvo lygiavertės grumtynės (t. 3, b. l. 12). Liudytojas V. S. parodė, kad matė, kaip L. bandė rankomis A. smaugti, tačiau neatsimena, ar L. jį buvo paėmęs už kaklo. A. Š. buvo užspaustas. Kai L. S. buvo pasilenkęs prie A., jų galvos buvo ne daugiau pusės metro atstumu. Paties ausies nukandimo V. S. nematė (t. 3, b. l. 13). Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad po to L. ir A. nugriuvo ant žemės ir grūmėsi, L. laikė prispaudęs A. ant žemės.

51. Taigi nei vienas iš minėtų liudytojų nepatvirtino A. Š. parodymų, kad į jo gerklę ar raktikaulį smakru buvo įsirėmęs L. S.. Priešingai, liudytojas V. V. teigė, kad abu grumtynių dalyviai vienodai grūmėsi. Tuo tarpu V. S. paaiškino, jog smaugiama buvo rankomis, nors kartu neatsiminė, ar L. A. buvo paėmęs už kaklo. Apie tai, kad A. Š. buvo spaudžiamas smakru, neparodė nei vienas iš liudytojų.

52. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Å . parodymai dėl smaugimo pavojingumo nėra logiÅ¡ki, todėl nėra įtikinami. Pažymima, kad vienam asmeniui gulint ant kito ir smakru spaudžiant gulinčiojo gerklę, prispaustajam asmeniui nėra įmanoma dantimis pasiekti ant jo gulinčio asmens ausies, nes Å¡i bÅ«na keliolikos centimetrų atstumu nuo gulinčiojo burnos. Toks veiksmas yra įmanomas tik užgulusiam asmeniui pasukus galvÄ Ä¯ Å¡onÄ , tačiau tokiu atveju smakras jau nebesirems į kito asmens gerklę ir tokiu bÅ«du nebekels realaus pavojaus. Gulinčiajam asmeniui kito asmens ausį dantimis galima pasiekti nebent tuo atveju, kai jam spaudžiamas raktikaulis (ikiteisminio tyrimo metu duoti A. Å . parodymai), nes tokiu atveju vieno asmens ausis gali bÅ«ti visiÅ¡kai Å¡alia kito burnos. Tačiau paprastai raktikaulio spaudimas jokio realaus pavojaus kito asmens sveikatai ar gyvybei nesukelia, žmogus nuo tokio veiksmo nedÅ«sta, todėl nėra pagrindo bÅ«tinajai ginčiai.

53. Kartu Å¡iame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad A. Å . ir L. S. yra panaÅ¡aus kÅ«no sudėjimo, Å«gio ir svorio, įvykio metu L. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl mažai tikėtina, kad panaÅ¡aus kÅ«no sudėjimo (ir jėgos) žmogus, bÅ«damas labai apsvaigęs, gali pavojingai kėsintis Å¡iuo atveju į A. Å . sveikatÄ ar gyvybę. Juo labiau, kad apskritai Å¡io konflikto ir grumtynių metu A. Å . neprašė ir neÅ¡aukė pagalbos iÅ¡ Å¡alia buvusių V. S. ar V. V., be to, ir Å¡ie asmenys nematė bÅ«tinumo dar kartÄ skirti besigrumiančius asmenis (V. S. parodė, kad jie nusprendė nesikiÅ¡ti).

54. Apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma pripažinti, kad nusikalstamÄ veikÄ A. Å . padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo turėti jo veiksmams ir (ar) parodymams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Pats A. Å . neigė vartojęs alkoholį. Apygardos teisme apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad gali bÅ«ti, kad A. Å . gėrė alų, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užėjęs į butÄ matė, jog A. gėrė alų iÅ¡ skardinės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V.

S. parodė, kad A. gėrė alų ir Å¡ampanÄ , starkos negėrė, kadangi sakė, jog Å¡is alkoholinis gėrimas jam per stiprus. Kiek A. iÅ¡gėrė, jis neskaičiavo. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklaustas V. S. parodė, kad A. Å . gėrė vaikiÅ¡kÄ Å¡ampanÄ , o tyrimo metu dėl to susipainiojo, nes A. gėrė iÅ¡ bokalo. Daugiau byloje nėra jokių duomenų įrodymų dėl to, kad įvykio metu A. Å . buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ar juo labiau, kad veiksmams įtakos turėjo iÅ¡gertas alkoholio kiekis.

Apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti V, V. parodymais, kad A. Š. gėrė alų, nes iš esmės nuoseklūs, jis neturi pagrindo apkalbėti A. Š., nes su nėra susijęs jokiais santykiais. Be to, jo parodymus šioje dalyje patvirtina ir liudytojo V. S. parodymai, kuris vėlesnius savo parodymus galėjo pakeisti A. Š. įtakos dėka. Taigi sprendžiama, kad A. Š. įvykio metu išgėręs alkoholio, tačiau šiuo metu nėra galimybės nustatyti jo kiekio, kartu ir įtakos jo veiksmams.

Apskritai iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos kyla abejonių dėl to, kad A. Å . elgesiui galėjo turėti įtakos alkoholio vartojimas (niekas iÅ¡ dalyvių neparodė apie tai, kad jis buvo nekoordinuotas, kad nuo ji sklido alkoholio kvapas, kalba neriÅ¡li ir pan.). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu A. Å . buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nėra pakankamai duomenų, kad jis nusikaltimÄ padarė iÅ¡gerto alkoholio įtakoje.

55. Apibendrindama iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. Å . ir L. S. tarpusavio konflikto metu vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , nes tarp Å¡ių asmenų kilo žodinis, o vėliau fizinis konfliktas. Antrojo konflikto metu fizinius veiksmus L. S. atžvilgiu pradėjo bÅ«tent A. Å ., o vėliau vienas kito atžvilgiu smurtÄ naudojo abu konflikto dalyviai. Todėl vertinant A. Å . elgesį, sprendžiama, kad kilusi situacija atitinka muÅ¡tynių situacijÄ , kas reiÅ¡kia, abi pusės (Å¡iuo atveju viena iÅ¡ pusių – A.

Å .) buvo puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudojo ne gynybos, bet puolimo tikslais. Todėl teismas sprendžia, kad A. Å . Å¡ioje situacijoje neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Kartu tai reiÅ¡kia, kad nesant bÅ«tinosios ginties situacijos, nėra pagrindo vertinti, ar buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Dėl L. S. padaryto sveikatos sutrikdymo masto vertinimo 56. Prokurorė ir nukentėjusysis apeliaciniais skundais, be kita ko, praÅ¡o pripažinti, kad nukentėjusiojo veidas buvo nepataisomai subjaurotas, kas atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Šio nusikalimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra būtinasis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis.

57. Pažymima, kad nepataisomas nukentėjusio asmens kÅ«no subjaurojimas, atitinkantis BK 135 straipsnio dispozicijÄ , pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes:

1) kÅ«nas yra subjaurotas ir 2) tas kÅ«no subjaurojimas yra nepataisomas. Pastarasis faktas nustatomas vadovaujantis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos ekspertų ar specialistų iÅ¡vadas. KÅ«nas laikomas nepataisomai subjaurotu, kai subjaurojimas laikui bėgant pats savaime neiÅ¡nyksta ar jo negalima paÅ¡alinti be specialių kosmetinių operacijų. Tačiau teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ požymį, ar sužalotas kÅ«nas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas subjaurotu, nustato teismas.

Å is požymis yra vertinamasis. Baudžiamojo įstatymo prasme ne bet kuris randas ar kitoks dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo iÅ¡vaizdos pablogėjimas laikytinas kÅ«no subjaurojimu. Paprastai laikoma, kad kÅ«nas subjaurotas yra tada, kai jis tampa neestetiÅ¡ku, atstumiančiu (pvz., dėl akies obuolio, nosies praradimo, didelių randų, likus aiÅ¡kiai pastebimai kÅ«no asimetrijai ir pan.). Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, diferencijuojama pagal nusikalstama veika sukeltus atitinkamo sunkumo padarinius, grupuojant juos pagal mastÄ Ä¯ sunkų, nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Pagal įstatymÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi atvejai, kai nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas (BK 135 straipsnis). KÅ«no subjaurojimu kaip veikos, numatytos BK 135 straipsnyje, padariniu gali bÅ«ti pripažintas tik toks nukentėjusiojo iÅ¡vaizdos pablogėjimas, kuris yra ryÅ¡kus ir, įvertinus nukentėjusiajam tuo sukeltų neigiamų pasekmių sunkumÄ , gali bÅ«ti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pagal įstatymo loginę prasmę, o ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo iÅ¡vaizda.

Kartu pažymima, kad, jeigu teismas kaip įrodytÄ konstatuoja BK 135 straipsnyje numatytÄ kÅ«no subjaurojimo požymį, bÅ«tina nurodyti ne tik šį požymį pagrindžiančias konkrečias faktines aplinkybes (pvz.: randų kiekį, dydį, lokalizacijÄ ir pan.), bet ir kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis Å¡is teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas požymis nustatytas (greta estetinių kriterijų, pvz., gali bÅ«ti nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybių sumažėjimas ir pan.).

58. Šiuo atveju sužalojimo nepataisomumas konstatuotas jau minėtu ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad L. S. 2015 m. balandžio 25 d. jo konflikto su A. Š. metu buvo padaryta kastinė kairės ausies kaušelio žaizda, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste. Dėl kairės ausies kastinės žaizdos (sužalojimo) susiformavo kairės ausies kaušelio vijoklio defektas viršutiniame trečdalyje. Tokios kairės ausies kaušelio sužalojimo pasekmės vertinamos kaip nepašalinamos terapinėmis priemonėmis.

Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas specialistas plastikos chirurgas R. V., kuris nurodė, kad L. S. veidas negali atsistatyti, nes yra minkštųjų ir kietųjų kremzlės defektas. Minkštuosius audinius buvo bandyta atstatyti, bet nesėkmingai. Kremzlės atstatyti neįmanoma. Proporcijų pilnai atstatyti buvo negalima. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. R. taip pat paaiškino, kad dėl kairės ausies kastinės žaizdos susiformavo kairės ausies kaušelio vijoklio defektas viršutiniame trečdalyje ir tokios pasekmės vertinamos kaip nepašalinamos terapinėmis priemonėmis, todėl buvo atlikta plastinė operacija.

Atlikus plastinę operacijÄ pasekmės nebuvo paÅ¡alintos. Jei žmogus neteko kÅ«no dalies, ji buvo deformuota ir tam reikėjo atlikti plastinę operacijÄ , kaip ir Å¡iuo atveju, toks pažeidimas vertinamas kaip neatstatomas. Å iuo atveju Å¡ios sužalojimo pasekmės vertinamos kaip nepaÅ¡alinamos.

59. Nors teismo medicinos konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. konflikto su A. Å . metu buvo padaryta kastinė kairės ausies kauÅ¡elio žaizda, kuri vertintina nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 69-76), tačiau Å¡ios iÅ¡vados argumentai nepaneigia galimybės teismui nustatyti kitokį sveikatos sutrikdymo mastÄ , be to, Å¡ioje iÅ¡vadoje apskritai nepasisakoma dėl minėto sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo galimybės.

60. Minėta, kad kÅ«no subjaurojimas (sužalojimo) nepataisomumas nustatomas vadovaujantis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos ekspertų ar specialistų iÅ¡vadas. Å iuo atveju, įvertinus ekspertizės aktÄ , dviejų specialistų teiktus paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad L. S. nukasta ausies dalis iki Å¡io nėra atstatyta, to padaryti po plastinių operacijų (praėjus beveik 5 metams) nėra galimybės, todėl Å¡is sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. Teismas neturi pagrindo abejo teismo ekspertizės akte nurodyta ir specialistų teismo posėdyje patvirtinta iÅ¡vada dėl nepataisomo L. S. kÅ«no dalies (ausies) sužalojimo fakto.

61. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, ar nukentėjusiojo kūnas buvo subjaurotas, o dėl šios aplinkybės turi nuspręsti teismas, kaip minėta, vadovaudamasis estetiniais ir panašiais kriterijais.

62. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam L. S. buvo nukasta apie ¼ virÅ¡utinės ausies dalies, kas specialistų buvo įvertina 10 procentų darbingumo netekimu. Vis tik vien skaičiais iÅ¡reikÅ¡tas formalus darbingumo netekimas negali turėti lemiamos reikÅ¡mės nustatant kÅ«no (Å¡iuo atveju veido srities) subjaurojimÄ .

63. Teismas pastebi, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai randas veido ar kaklo srityje, gali bÅ«ti pripažįstamas kaip bjaurojantis nukentėjusiojo kÅ«nÄ , tačiau tai paprastai daroma, kai randas yra vertinamas kaip žymus, itin ryÅ¡kus, negražus, atstumiantis. BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, veido srityje esančio rando kaip kÅ«no subjaurojimo negalima pripažinti vien formaliai ir izoliuotai nevertinant kitų pagal BK 135 straipsnio dispozicijÄ kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo vertinamų sužalojimų pobÅ«džio ir jų rimtumo. Tokiais pagal įstatymų leidėjÄ pripažįstami sužalojimai ar susargdinimai, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ .

64. Teismo įsitikinimu, bÅ«tent dėl tokių BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių rimtumo ir Å¡ios veikos pavojingumo teisės doktrinoje pripažįstama, kad „veido subjaurojimas – yra akies obuolio netekimas, nosies netekimas ar deformacija, ausies kauÅ¡elio ar jos dalies netekimas, žymus veido randas, asimetrija ar pan.“ (žr. plačiau Abramavičius A. [et. al.] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras [Kn.] 2, Specialioji dalis (99-212 straipsniai), Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004, p. 136). Žymiu veido randu teismas turėtų pripažinti tokį, kuris pvz., yra itin ryÅ¡kus, apimantis žymiÄ veido dalį, dėl savo estetinės iÅ¡vaizdos pats savaime atkreipiantis dėmesį į žmogų ir pastebimas iÅ¡kart, o ne specialiai apžiÅ«rint žmogų ir matomas tik iÅ¡ arti.

65. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ausies dalies nepataisomas praradimas, padarinių sunkumo ir veikos pavojingumo prasme, gali bÅ«ti vertinamas kaip veido dalies netekimas, kuris prilyginamas vienos iÅ¡ pagrindinių žmogaus estetinį vaizdÄ sudarančių kÅ«no dalių netekimu. Pažymima, kad toks sužalojimas (sprendžiant pagal L. S. vaizdÄ gyvai teismo posėdžių salėje bei jo apžiÅ«ros protokolÄ ) yra lengvai pastebimas ir itin ryÅ¡kus, iÅ¡ karto atkreipiantis kitų žmonių dėmesį, žymiai iÅ¡kreipiantis veido srities simetrijÄ . Tokie šį sužalojimÄ apibÅ«dinantys požymiai teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nukentėjusiojo L. S. veidas buvo subjaurotas, o Å¡is subjaurojimas yra nepataisomas.

66. Apygardos teismas, apibendrindamas minėtas aplinkybes bei įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad A. Å . sužalojo žmogų, kuriam dėl to buvo nepataisomai subjaurotas kÅ«nas, taip pat smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2015 m. balandžio 25 d., apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje, namo koridoriuje, žodinio konflikto bei tarpusavio grumtynių metu jam ir L. S. gulint ant grindų tyčia nukando L. S. kairės ausies kauÅ¡elį bei kėde sudavė jam per rankas, dėl ko nukentėjusiajam L.

S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kastine kairės ausies kauÅ¡elio žaizda, tuo nepataisomai subjaurodamas L. S. kÅ«nÄ (veidÄ ) bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva kairiame žaste. A. Å . veiksmai kvalifikuojami pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Dėl skirtinos bausmės 67. A. Å . atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

68. Skirdamas bausmę A. Š., teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena sunki nusikalstama veika žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra panašus rūšiniam tokios nusikalstamos veikos pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

69. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurios pavojingumas yra nedidelis. A. Å . anksčiau neteistas, daugiau nei prieÅ¡ metus kelis kartus baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 107-114), Å¡iuo metu dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Teismas vertina ir tai, kad A. Å . yra jauno amžiaus, turi mažametį vaikÄ . Analizuojant A. Å . asmenybę matyti, kad nusikaltimas buvo daugiau jo gyvenimo padarinys. Skiriant bausmę atsižvelgiamÄ ir į pakankamai ilgÄ visÄ baudžiamojo proceso trukmę, kuri iÅ¡ esmės nepriklausė nuo A. Å . veiksmų.

70. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Viena iÅ¡ bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

71. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus ir aktualiÄ teismų praktikÄ skiriant bausmes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Å . paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimÄ bausmės minimumui, mažesnę nei praÅ¡oma prokurorės apeliaciniame skunde.

72. Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymima, kad tai yra formalÅ«s bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

73. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant ir į apeliacinio skundo reikalavimus ir ribas, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Å . įpareigotinas pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A. Å . skiriama baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti L. S. padarytÄ turtinę žalÄ 3 675 Eur).

75. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių 76. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusysis L. S., kuris reikalauja 3 675 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri reikalauja 2 099,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

77. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

78. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 2 099,38 Eur turtinės žalos padarymo pagrįstas dokumentais, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas turtinę žalÄ patyrė dėl L. S. gydymo. Apygardos teismui nustačius, kad sužalojimus L. S. nusikalstamais veiksmais padarė A. Å ., minėta suma priteistina iÅ¡ jo.

79. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. S. atstovė E. T. nurodo, kad L. S. patyrė 75 Eur iÅ¡laidas dėl medikų apžiÅ«ros (pateikti kvitai (t. 3, b. l. 144-145), taip pat 3 600 Eur nurodė kaip bÅ«simas iÅ¡laidas dėl ausies operacijos (t. 3, b. l. 143). Dėl turtinės žalos atlyginimo 80. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Å i teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų buvusi sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos).

81. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-85/2011, 2K-276-458/2019).

82. Å iuo atveju bÅ«sima turtinė žala grindžiama plastinės chirurgijos klinikos raÅ¡tu (t. 3, b.l. 143), iÅ¡ kurio matyti, kad L. S. siÅ«loma kairės ausies vijoklio rekonstrukcija Å¡onkaulio kremzle. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl L. S. veido subjaurojimo, kurį padarė A. Å ., kas reiÅ¡kia, kad veido (ausies) atstatymui ar koregavimui bÅ«tina plastinė operacija. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų, L. S. konsultavosi UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinika, todėl Å¡ios klinikos pateikta bÅ«simos operacijos kaina vertinama kaip patikima ir reali.

Taip pat nustatyta ir dokumentais pagrįsta, kad L. S. patyrė 75 Eur turtinės žalos dėl medikų konsultacijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 3 675 Eur suma priteisiama iš A. Š.. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 83. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014) 84.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

85. Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusiojo prašomas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste nėra per didelis. Teismas neabejoja, kad L. S. dėl ausies dalies netekimo patyrė išgyvenimus, nepatogumus, šie su sužalojimai galėjo turėti įtakos jo savijautai, bendravimui su kitais asmenimis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad sužalojimas padarytas veido srityje, akivaizdžiai pastebimas ir iki šiol nėra pašalintas, vertinamas kaip nepataisomas. Teismas vertina ir kitus civilinės atsakomybės kriterijus – A. Š. turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes.

86. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju 5 000 Eur yra pakankama ir pagrįsta suma L. S. individualiai neturtinei žalai kompensuoti, kuri priteisiama iÅ¡ A. Å .. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo 87. Byloje buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė, paslaugų apmokėjimo, L. S. naudai priteisti 500 Eur patirtų iÅ¡laidų advokatės paslaugoms apmokėti. Pagal byloje esančius pinigų priėmimo kvitus matyti, kad 1 400 Eur sumokėjo L. S. (t. 2, b. l. 8-11, t. 3, b. l. 65-68, 147-148).

88. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

89. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012).

90. Teismas, spręsdamas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio proporcingumÄ suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta bendra proceso tvarka, bylos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , buvo daug teismo posėdžių, apklausti liudytojai, kaltinamasis, nukentėjusysis, ekspertai ir specialistai, advokatė surašė civilinį ieÅ¡kinį, apeliacinį ir kasacinį skundus. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti 1 400 Eur suma yra protinga, todėl priteisiama iÅ¡ A.

Å .. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo L. S. apeliacinius skundus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nuosprendį. A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir 2 dalies 5 ir 8 punktais, A. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirti A. Å . baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti L. S. padarytÄ turtinę žalÄ 3 675 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.

Priteisti iÅ¡ A. Å . Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 099,38 Eur (du tÅ«kstančius devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 38 ct) turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ A. Å . L. S. 3 675 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) turtinei žalai ir 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ A. Å . L. S. 1 400 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Darius Pranka Laureta Ulbienė