8d92e29c-a1a2-4e76-986c-1e548c32a15e · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-5481-428/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00752-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3.

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovui V. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo 122,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ir 5,82 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2022-12-31.

PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimÄ , apskaitÄ , surinkimo kontrolę ir nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, rinkliava susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų.

Pažymėjo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2022-12-31 valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybėje. PareiÅ¡kėja nurodė, jog ji siuntė atsakovui praneÅ¡imus apie esamÄ prievolę mokėti vietinę rinkliavÄ , tačiau rinkliavos įmokų VASA negavo.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog praneÅ¡imas su įsiskolinimo suma buvo pateiktas adresu (duomenys neskelbtini), taip, kaip to reikalauja Rinkliavos nuostatos, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui buvo žinoma apie prievolę mokėti rinkliavÄ ir informacija apie rinkliavos dydį buvo pateikta tinkamai.

Pažymėjo, kad dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ laiku nesilaikymo, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytÄ laikotarpį. Pažymėjo, jog atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 5,82 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ bei delspinigių susidariusių laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 202-12-31, priteisimo iÅ¡ atsakovo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ , kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis Å¡iÄ rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Å iuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimÄ . Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritorijÄ atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinimo principas „teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali bÅ«ti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytÄ rinkliavÄ .

Rinkliavos nuostatai, su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavÄ visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamÄ jį turtÄ , arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti RinkliavÄ (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki Å¡iol taikytÄ tarifinę sistemÄ , kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktÄ , pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant RinkliavÄ visiems atliekų turėtojams pagal bendrÄ apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotÄ . Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktÄ , kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant RinkliavÄ visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normÄ . Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytÄ bendrÄ pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytÄ kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iÅ¡ konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). RinkliavÄ pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Vadovaujantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ais, atsakovui nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė Å¡ie nekilnojamojo turto objektai: adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėtoju, todėl turi pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ .

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA praÅ¡omos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo praneÅ¡imai bei raginimai sumokėti įsiskolinimÄ . Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotÄ . Byloje nėra duomenų, kad atsakovui bÅ«tų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimÄ atsakovas bÅ«tų sumokėjęs.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 5,82 Eur delspinigių, susidariusių atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, bet ne už ilgesnį nei Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®) nustatytÄ laikotarpį.

Rinkliavos nuostatų 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ sumokėtÄ rinkliavÄ . Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo bÅ«ti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ , o jų dydis apskaičiuojamas pagal tÄ dienÄ paskelbtÄ galiojusių delspinigių dydį. Tų pačių nuostatų 60 punkte nurodoma, jog Mokėjimo praneÅ¡ime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo praneÅ¡ime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visÄ mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visÄ mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi bÅ«ti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimÄ kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi bÅ«ti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Taip pat svarbu paminėti, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad SÄ jungos aplinkos politika siekiama aukÅ¡to apsaugos lygio ir kad Å¡i politika yra „grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausiai turi bÅ«ti atitaisoma ten, kur yra jos Å¡altinis, ir kad atlygina teršėjas“. Principas „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo srityje detalizuotas antriniuose Europos SÄ jungos dokumentuose. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, jog pagal principÄ â€žteršėjas moka“ atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Å ios direktyvos pirmtakės taip pat akcentavo minėtÄ principÄ â€“ 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje pažymėta, jog „pagal principÄ â€žteršėjas moka“, atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas privalo padengti: a) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba) b) ankstesni turėtojai arba produkto, iÅ¡ kurio atliekos atsirado, gamintojai.“ Principas „teršėjas moka“ akcentuotas ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvoje dėl atliekų (75/442/EEB) (žr. direktyvos 14 konstatuojamÄ jÄ dalį). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad Å¡is principas yra bendrasis (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimÄ ). Ä® nacionalinę teisę principas „teršėjas moka“ perkeltas Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsniu, pagal kurį atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmoka teršėjas bei Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 32 straipsnis 1 dalyje nustatyta, jog Å¡is principas reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

Taigi atsakovas turėjo pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2022-12-31, o nuo jos mokėjimo (dalies mokėjimo) galėjo bÅ«ti atleistas tik Rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka. Visgi byloje duomenų, kad atsakovas bÅ«tų siekęs bÅ«ti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo Rinkliavos nuostatose nustatyta tvarka, nėra. Todėl atsakovui nėra pagrindo nemokėti vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2022-12-31.

Vertinant priteistinos rinkliavos dydį, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra nurodęs (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. Å¡ios teisės normos tarpusavyje sÄ veikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl Å¡iam klausimui spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas su pareiÅ¡kimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2023-03-28. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo bÅ«ti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų sumokėti rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ bei tvarkymÄ už 2018 m. ir 2019 m, todėl reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018-05-01 – 2019-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 yra 79,44 Eur. Taigi, pritaikius senatį, reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo 79,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ laiku, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti delspinigius tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant 3,50 Eur delspinigių iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjos naudai.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti ir 24,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiÅ¡kėjai teikė advokatas J. J..

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas. Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ . Plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ , vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis vieÅ¡ojo administravimo subjektų uždavinys, Å¡ie subjektai turi bÅ«ti pajėgÅ«s teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iÅ¡ atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl kurio pareiÅ¡kėja buvo priversta praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ , nelaikomas iÅ¡skirtiniu, dėl Å¡ių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, praÅ¡ymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis iÅ¡laidomis, tokio pobÅ«džio darbas gali bÅ«ti atliekamas ir naudojantis VASA žmogiÅ¡kaisiais iÅ¡tekliais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTÄ® yra papildytas Penktuoju skirsniu „PareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo“, pagal kurį pareiÅ¡kėja galėjo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, naudodama vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, remiantis aktualiausia ir naujausia LVAT praktika Å¡ios kategorijos bylose, kuriose praÅ¡oma bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, iÅ¡laidos nepriteisiamos (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo V. V. 79,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, bei 3,50 Eur delspinigių.

Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė