2013-02-21 Nr. AB-98-3-63-3-00440-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-437/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00440-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-593 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jis atleistas iš tarnybos – Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir KPS) viršininko pareigų, Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, taip pat prašė grąžinti į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Paaiškino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą netinkamai taikytos teisės normos, pažeistos procedūros, todėl tarnybinio patikrinimo išvada neobjektyvi, neatitinka faktinių aplinkybių ir jos pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo negali būti laikomas teisėtu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (redakcija, galiojanti nuo 2011-09-04) patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 punkte nurodyta, jog gavus duomenų apie galimą tarnybinį nusižengimą ne vėliau kaip kitą dieną turi būti pavedama atlikti tarnybinį patikrinimą.

Teigė, jog tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 5-V-812 gavus 2011 m. rugsėjo 5 d. įslaptintą raštą, kurio turinys jam nežinomas. Argumentavo, jog 2011 m. rugsėjo 5 d. slaptas dokumentas neatitinka Tvarkos 6 punkte išvardintų pagrindų, kuriems esant gali būti pradedamas tarnybinis patikrinimas, nes operatyvine tvarka gauti duomenys nelaikytini leistina įrodinėjimo priemone tarnybiniam nusižengimui nustatyti, pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą.

Nurodė, jog iš neįslaptintos tarnybinio patikrinimo medžiagos dalies matyti, kad jo ir jam pavaldžių pareigūnų atžvilgiu tyrimas buvo pradėtas ne 2011 m rugsėjo 9 d., bet atliekamas jau 2011 m. liepos-rugpjūčio mėn. Pranešimai dėl tarnybinio susižengimo su grifu „Visiškai slaptai“ jam įteikti 2011 m. spalio 6 d. ir 2011 m. spalio 20 d., o duomenys apie tarnybinį nusižengimą nebuvo pateikti iki prašymo teismui padavimo dienos, pažeidžiant Tvarkos 17 punkto reikalavimus, o su tarnybinio patikrinimo išvadomis buvo supažindintas atleidus jį iš tarnybos.

Pareiškėjo teigimu, įslaptinus duomenis, kurių pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, sąmoningai suvaržyta jo teisė į gynybą, pažeisti Tvarkos 16.2, 3 ir 20 punktai, nes konstatuojant pažeidimus remtasi neteisėtai gautais įrodymais. Vadovavosi Tvarkos 8 punktu ir teigė, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra duomenų, kad dėl jam pavaldžių pareigūnų veiksmų jau buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, kurių metu informacija, kurios pagrindu pradėti tarnybiniai patikrinimai (asmenų skundai), nepasitvirtino.

Pareiškėjo teigimu, nėra teisinio pagrindo iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tų pačių aplinkybių, remiantis ta pačia informacija (asmenų skundais). Pagal Tvarkos 9 punktą tarnybinis patikrinimas gali būti neatliekamas, o pradėtas gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš vienerius metus. Pareiškėjo teigimu, tarnybinių nusižengimų pranešimuose nurodyta, kad dalis jam inkriminuojamų nusižengimų buvo padaryti 2010 metais, todėl pagal Tvarkos 9 punkto nuostatas tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atliekamas ir jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

Pažymėjo, jog pažeistas Tvarkos 19 punkte nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. spalio 5 d. pranešime apie nusižengimą formuluojamas kaltinimas, jog jis palaikė netarnybinius ryšius su areštinėje laikomais asmenimis. Teigė, jog pranešime minimi asmenys neįvardinti, nenurodyta tokio įvykio ar laikotarpio data. Pareiškėjas neigė šiuos kaltinimus ir argumentavo, jog esant nekonkrečiam kaltinimui neturi galimybės tinkamai apsiginti. Nesuprato, kodėl buvo apkaltintas tuo, kad vieno iš suimtųjų asmenų giminaičiai žinojo apie šio asmens bendradarbiavimą su policijos pareigūnais, nes pranešime nenurodyta, kaip jis ar jam pavaldūs pareigūnai kaip nors susiję su tokiu žinojimu ar nežinojimu.

Teigė, jog nebuvo apkaltintas neteisėtai atskleidęs valstybinę ar tarnybinę paslaptį sudarančius duomenis, ar netinkamai atlikęs (arba neatlikęs) pavestas funkcijas, todėl manė, jog kaltinimas nepagrįstas. Tvirtino, jog pranešime nepagrįstai formuluojamas kaltinimas, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio Šilutės areštinėje laikomiems asmenims sudarydavo sąlygas gauti siuntinius su draudžiamais daiktais. Pažymėjo, jog tokių veiksmų nebūtų galėjęs atlikti, nes siuntinių perdavimo areštinėje laikomiems asmenims sąlygas ir tvarką numato areštinių veiklos nuostatai.

Teigė, kad tame pačiame pranešime kitoje vietoje nurodyta, jog jam tik buvo žinoma apie tokius neteisėtai perduodamus siuntinius. Motyvavo, jog toks prieštaravimas suponuoja, kad nebuvo nustatyta sąsajų su sulaikytiesiems asmenims neva perduodamais siuntiniais. Teigė, jog nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės kaltinimai, kad jam buvo žinoma apie pareigūnų tarnybiniuose kabinetuose pasimatymų metu vartojamus alkoholinius gėrimus, taip pat kad jis leisdavo sulaikytiems asmenims apsivilkti policijos pareigūno tarnybinę uniformą, o vėliau fotografuotis.

Tvirtino, jog formuluojant šį pažeidimą taip pat prieštaringai pranešime nurodyta, kad tokius veiksmus atliko jam pavaldūs pareigūnai, tačiau jam apie tai buvo žinoma ir jis netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų darbą. Nurodė, jog iš pranešimų apie nusižengimus prieštaringų formuluočių neaišku, kokia kaltės forma padaryti inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad pranešime apie nusižengimą nėra įvardinta inkriminuojamų pažeidimų data, reikšminga ne tik dėl to, kad nuo 2010 m. neva padarytų tarnybinių nusižengimų yra praėję daugiau kaip metai, bet ir dėl to, jog keitėsi jo funkcijos.

Nurodė, jog 2010 m. lapkričio mėnesį panaikintas Šilutės r. PK viršininko pavaduotojo etatas, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už kriminalinės policijos veiklą, ją organizavo ir kontroliavo, o jis buvo pavaldus bei atskaitingas Šilutės r. PK viršininko pavaduotojui ir objektyviai negalėjo padaryti dalies inkriminuojamų pažeidimų. Neigė ir inkriminuojamą nusižengimą, jog eidamas Šilutės r. PK KPS viršininko pareigas nuslėpė 2011 m. birželio 3 d. areštinėje įvykusį sulaikytųjų konfliktą, kurio metu buvo sužaloti sulaikytieji, nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir neatliko patikrinimo.

Nurodė, jog tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios bei jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos). Teigė, jog pranešime nurodytas įvykis areštinėje įvyko 2011 m. birželio 3 d. (penktadienį) vakare. Gavęs pranešimą apie areštinėje susižalojusius asmenis įvykio metu budėjęs pareigūnas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pavedė atlikti šios informacijos patikrinimą, tačiau sužalotieji budėtojui paaiškino, kad susižalojo patys ir niekam pretenzijų neturi.

Budėtojas surašė tarnybinį pranešimą dėl susižalojusių asmenų, užregistravo jį įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog tarnybinį pranešimą budėtojas D. M. adresavo komisariato viršininkui S. M., o jis apie įvykį sužinojo tik 2011 m. birželio 6 d., t. y. pirmadienį ryte. Informacijos patikslinimą pavedė atlikti tyrėjui M. P., kuris patikslinęs aplinkybes bei nustatęs, kad ikiteisminį tyrimą pradėti nėra pagrindo, 2011 m. birželio 7 d. priėmė procesinį sprendimą ir tyrimą nutraukė. Argumentavo, jog pagal Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. 30-TE-22 patvirtintą pareigybės aprašymą, kontrolės ir prevencijos priemonių gali imtis tik pavaldžių pareigūnų atžvilgiu jiems atliekant tarnybos funkcijas. Pažymėjo, jog areštinėje laikomų asmenų apsaugą kontroliuoja vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie atlieka rytinį ir vakarinį patikrinimus, kamerų ir daiktų apžiūrą, asmenų kratą, turi perskaičiuoti areštinėje laikomus asmenis, išklausyti jų skundus ir pan. (Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 253 ir 140 p.) ir nėra jam pavaldūs.

Pareiškėjas neigė 2011 m. spalio 18 d. pranešime apie nusižengimą formuluojamus kaltinimus, jog organizuodamas ir kontroliuodamas padalinyje operatyvinę veiklą neužtikrino, kad racionaliai bei pagrįstai būtų naudojamos lėšos, skirtos operatyvinei veiklai, bei tai, jog galimai 2010 m., bei nuo 2011 m. pradžios iki 2011 m. spalio 7 d. jo leidimu atliekantys bausmę asmenys buvo daug kartų gabenami iš pataisos įstaigų, laikomi kartu, dėl to neužtikrintas slapto bendradarbio konfidencialumas ir pažeisti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 5V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtintos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatai. Argumentavo, jog minėta Instrukcija įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjas 2010 metais negalėjo pažeisti negaliojančio teisės akto. Dėl operatyvinių lėšų naudojimo teigė, jog pagal Instrukciją lėšos gali būti naudojamos kitoms būtinoms išlaidoms operatyviniams veiksmams vykdyti ar operatyvinei veiklai užtikrinti. Tvirtino, kad pranešime apie nusižengimą nėra konstatuota, jog operatyvinės lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, o tik tai, kad lėšų nurašymo aktuose pateikta per mažai informacijos.

Nurodė, jog lėšų nurašymo akte nėra reikalaujama nurodyti naudotą transporto priemonę, pravažiuotą kilometrų kiekį, pasiektus tikslus ir atliktas priemones. Argumentavo, jog norminiuose teisės aktuose nereglamentuota per mažą lėšų nurašymo akte nurodytos informacijos kiekį traktuoti kaip tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, jog 2011 m. spalio 18 d. pranešime apie nusižengimą nėra nurodyta konkrečių teisės aktų pažeidimų, todėl bendro pobūdžio teiginiai neįrodo netinkamo skyriaus viršininko pareigų atlikimo ar neatlikimo.

Teigė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos pareigūnai vertino jo vadovaujamo skyriaus veiklą 2010 metais bei 2011 metų I ketvirtį ir 2011 m. gegužės 5 d. ataskaitoje pažeidimų nenurodė. Pareiškėjas argumentavo, jog kaltinimai nekonkretūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, pranešimuose apie nusižengimus nenurodyta, kurie iš inkriminuotų veiksmų turėtų būti traktuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas, nenurodyta, kurie priešingi teisei veiksmai ar tarnybinės etikos normų reikalavimų pažeidimai sukėlė būtinas tarnybiniam pažeidimui inkriminuoti pasekmes, t. y. pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją sukompromitavo.

Teigė, jog tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai rinko tik jį kaltinančius duomenis, o kaltę paneigiančios objektyvios aplinkybės nebuvo tiriamos.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėstė, jog ginčijamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, Policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai yra privalomi jam pavaldiems policijos pareigūnams, todėl Policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 4 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados pasiūlymai yra privalomi policijos komisariato viršininkui.

Atsakovas argumentavo, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, tačiau šia teise nesinaudojo ir nepateikė paaiškinimų ar duomenų, patvirtinančių jo nekaltumą ir tyrimo neobjektyvumą. Pažymėjo, jog baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas 2011 m. lapkričio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. turėjo galimybę susipažinti su Tarnybinio tikrinimo išvada bei medžiaga. Nurodė, jog pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinta tai, kad pareiškėjas, eidamas Šilutės r.

PK KPS viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už skyriaus operatyvinės veiklos organizavimą bei kontrolę, neužtikrino tinkamo darbo vadovaujamame padalinyje kontrolės, sudarė sąlygas kilti neigiamiems reiškiniams, nepranešęs prokurorui, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjus leidimo etapuoti nuteistuosius procesiniams veiksmams atlikti į areštinę, prašymuose teismui tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nepridėjo teismo nutarčių prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 170 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, nesilaikė Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.6, 4.9 ir 4.11 punktuose nustatytų reikalavimų. Argumentavo, jog tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakako konstatuoti pareiškėją atlikus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, ir atleisti iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Statuto 26 straipsnio 6 ir 10 dalis, Tvarkos 6, 17 ir 2 punktus. Nustatė, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu (2011-10-11 įsakymas papildytas) sudaryta komisija Šilutės r. PK tarnybiniam patikrinimui atlikti. Dokumentas, kuris buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą, gautas 2011 m. rugsėjo 5 d., tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., t. y. pažeidžiant Tvarkos 6 punkte įtvirtintą reikalavimą, tačiau teismas konstatavo, kad šis pažeidimas yra formalus, nesuvaržė pareiškėjo teisių ir negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą Įsakymą. Analogiška išvadą padarė ir dėl argumento, kuriuo pareiškėjas grindė Tvarkos 17 punkto pažeidimą. Apie pradėtą tarnybinį patikrinimą jam pranešta 2011 m. spalio 6 d. (ir 2011-10-20), nors pagal Tvarkos 17 punktą toks pranešimas turėjo būti įteiktas iki 2011 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimai gali būti pagrindas panaikinti nuobaudą tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūnų veiksmus. Objektyvių duomenų ar įrodymų apie tai, kad šie formalūs pažeidimai turėjo įtakos nustatytoms aplinkybėms ir tarnybinio patikrino išvadoms, pareiškėjas nepateikė ir teismas tokių nenustatė. Dėl šių pažeidimų pareiškėjo teisė aktyviai dalyvauti tyrime (teikti paaiškinimus, įrodymus), nebuvo suvaržyta. Be to, terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti pratęstas 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d.

Pareiškėjui argumentuojant, jog kaltinimą padarius tarnybinius nusižengimus grindžiant įslaptinta informacija yra suvaržyta jo teisė į gynybą, teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalį ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra nurodytos normos formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje, gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus.

Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Pažymėjo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šilutės r.

PK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos bei Tarnybinio patikrinimo išvados dalis buvo išslaptinta 2011 m. gruodžio 29 d. Atlikto tarnybinio patikrinimo neįslaptinti dokumentai pateikti nagrinėjamoje administracinėje byloje, o nevieša bylos medžiaga buvo pateikta teismui susipažinti. Teismo 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. birželio 5 d. nutartimis pateikti susipažinimui įslaptinti duomenys dėl tarnybinio patikrinimo, atlikto Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK, kurių pagrindu surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, 2011 m. gegužės 5 d. ataskaita apie atliktą patikrinimą Nr. 38-5-S7-224KF su žyma „Visiškai slaptai“, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 5V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtinta instrukcija su žyma „Konfidenciali“, Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK Neįformintų informacijos šaltinių registracijos žurnalas, Susirašinėjimo slaptųjų bendradarbių apskaitos klausimais dokumentai, Slaptųjų bendradarbių registracijos žurnalas, slaptųjų bendradarbių pranešimų registracijos žurnalas, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 16 punkte bei 2 dalies 20 punktus sudarantys valstybės arba tarnybos paslaptį, pripažinti įrodymais nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, Statuto 2 straipsnio 7 dalį ir nustatė, kad pareiškėjas A. R. vidaus tarnyboje (su pertrauka nuo 1995-06-08 iki 1997-12-01) dirbo nuo 1992 m. lapkričio 11 d. Šilutės r. PK KPS viršininku dirbo nuo 2009 m. gruodžio 2 d. Išdėstė, kokias funkcijas vykdo KPS viršininkas. Tarnybinio patikrinimo išvados neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu už operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, neužtikrino tinkamo darbo vadovaujamame padalinyje kontrolės, prašydamas teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, prašymuose teismui sąmoningai, tyčia nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus, t. y., kad nuteistieji žino apie įvykdytą nusikaltimą, nors nei vienoje byloje nėra tai pagrindžiančio dokumento, gauti teismų procesiniai sprendimai dėl etapavimo nebuvo įdedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, būdamas skyriaus vadovu nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, todėl pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio nuostatas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, Etikos kodekso 4.6., 4.9., 4.14. punktus, Statuto 3 straipsnyje įtvirtintus vidaus tarnybos principus, tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su ikiteisminių tyrimų medžiagomis Nr. 94-1-00103-08; Nr. 94-1-00283-08; Nr. 94-1-00307-10; Nr. 94-1-00288-10; Nr. 94-1-00213-10; Nr. 94-1-01000-07; Nr. 94-1-01000-06; Nr. 94-1-00489-07; Nr. 94-1-01101-09; Nr. 94-1-00177-10; Nr. 94-1-00366-10; Nr. 94-1-00341-10. Šių medžiagų pagrindu buvo nustatyta, kad visuose ikiteisminiuose tyrimuose iki 2011 m. sausio 1 d. prokuroro nurodyta tęsti nusikaltimą padariusių asmenų paiešką.

Šilutės r. PK KPS pareigūnai daugybę kartų etapavo nuteistuosius (konkretūs asmenys ir kiti duomenys lentelėse) iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šilutės r. PK procesiniams veiksmams atlikti ikiteisminiuose tyrimuose. Kai nuteistieji buvo etapuoti į Šilutės r. PK areštinę, tiesiogiai pareiškėjui pavaldūs pareigūnai (konkretūs duomenys surašyti lentelėse) juos išvesdavo iš areštinės procesiniams veiksmams atlikti. Atlikus procesinius veiksmus, nebuvo surašyti procesiniai dokumentai, todėl pareigūnai pažeidė BPK 179 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjui tiesiogiai pavaldūs pareigūnai ir pats pareiškėjas, prašydamas teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, prašymuose teismui nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus, t. y., kad nuteistieji žino apie įvykdytą nusikaltimą, nors nei vienoje byloje nėra tai pagrindžiančio dokumento, taip pat iš bylų nesimato ryšio tarp nuteistųjų ir asmenų, galbūt padariusių nusikalstamas veikas. Etapavus nuteistuosius pareigūnai nenustatė nei viename ikiteisminiame tyrime, kuriame jie gavo nutartis etapuoti, asmens galbūt padariusio nusikalstamą veiką.

Taip pat neišsiuntė nei vieno patikrinto ikiteisminio tyrimo su kaltinamuoju aktu į teismą, todėl galima daryti pagrįstą prilaidą, kad pareiškėjas ir jam pavaldūs pareigūnai be pagrindo kreipėsi į teismą ir etapavo nuteistuosius į areštinę. Nuteistieji buvo etapuoti pagal ikiteisminius tyrimus, kuriuose nusikaltimų padaryta žala neviršija nei 1 000 Lt, o jie (nuteistieji) buvo etapuoti 5 ir daugiau kartų vieno tyrimo metu, kas viršija nusikaltimų padarytą žalą, todėl galima daryti išvadą, kad komisariatui skiriamos lėšos buvo naudojamos neefektyviai.

Be to, nurodytose ikiteisminio tyrimo medžiagose nebuvo rasta nei vieno tarnybinio prašymo, lydraščio, teismo nutarčių dėl leidimo etapuoti ar kitų dokumentų, iš kurių būtų matyti, kada ir kiek kartų, kokiu tikslu asmenys buvo etapuojami. Pareiškėjas, pasirašydamas etapavimo lydraščius, kreipdamasis į teismą dėl leidimo etapuoti, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tais pačiais veiksmais (ir neveikimu) pareiškėjas, pažeidė ir neužtikrino BPK 170 straipsnio 6 dalies vykdymo, pagal kurią tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo.

Teismas nustatė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo susipažinta su medžiaga, kurioje 2011 m. birželio 7 d. priimtas nutarimas Nr. 30-94-PR5-3969. Šioje medžiagoje buvo tiriamas Šilutės r. PK areštinės kameroje 2011 m. birželio 3 d. įvykęs incidentas, kurio metu susižalojo areštinėje buvę asmenys. Įvykus incidentui, pareiškėjas, gavęs pareigūno tarnybinį pranešimą, 2011 m. birželio 6 d. nurodė patikslinti įvykio aplinkybes. Tą pačią dieną buvo gauti įvykyje dalyvavusių ir mačiusių asmenų paaiškinimai.

Šilutės r. PK pareigūnas dėl šio įvykio 2011 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą ir pasiūlė medžiagos aplinkybių patikslinimą užbaigti. Tą pačią dieną nutarimą patvirtino pareiškėjas. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo gauti papildomi duomenys apie įvykį. Iš Šilutės ligoninės buvo gauta informacija apie areštinės kameroje buvusių asmenų sužalojimų pobūdį, pristatytų asmenų neblaivumą. Pareiškėjas, surašydamas ir tvirtindamas nutarimą dėl šio įvykio, nesilaikė nutarimams atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą reikalaujamos formos ir turinio tvarkos: nutarimas be pavadinimo, rezoliucijoje parašytas siūlymas medžiagos aplinkybių patikslinimą užbaigti.

Rezoliucija turi būti aiški ir suprantama, joje turi būti nurodyta, kas nutarta – atsisakyti pradėti ikiteisminį turimą nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime turi būti nurodyti motyvai ir pagrindai, jie turi būti patvirtinti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė BPK 168 straipsnio reikalavimus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų ėmęsis neatidėliotinų veiksmų (pavedęs jų imtis pavaldiems asmenims) tokioje situacijoje, t. y. nėra duomenų, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausti liudytojai, buvo siekiama nustatyti, iš kur nuteistieji gavo draudžiamų areštinėje turėti daiktų, kuriais jie buvo sužaloti, nesiaiškino, kokiu būdu areštinės kameroje buvę nuteistieji buvo neblaivūs, nebandė šalinti prieštaravimų, buvusių tarp objektyvių duomenų (gydytojo dokumentų) ir nuteistųjų paaiškinimų, neišsiuntė per 24 valandas prokurorui nutarimo nuorašo (neužtikrino išsiuntimo).

Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad žinodamas apie netinkamą areštinės pareigūnų pareigų atlikimą, informavo komisariato viršininką apie galimus tarnybinius nusižengimus. Teismo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ir neveikimu neužtikrino, kad būtų laikomasi BPK 1, 2, 168 straipsnių reikalavimų, Tvarkos 6 punkto reikalavimų.

Teismas taip pat konstatavo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-192-386/2012 nustatyti pareiškėjui tiesiogiai pavaldžių asmenų, tarp jų – KPS tyrėjo R. M. veiksmai, akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą, institucijos prestižą, dėl kurių pareiškėjo pavaldiems asmenims skirtos tarnybinės nuobaudos. Pabrėžta, kad pareiškėjui pavaldūs asmenys ilgą laiką (nuolat) nepaisė pareigos elgtis pagal teisės aktų reikalavimus (kartu su nuteistaisiais ir jų giminėmis vartodavo alkoholinius gėrimus, tarnybinėse patalpose leisdavo sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma, neteisėtai perduodavo areštinėje esantiems asmenims artimųjų siuntas ir kt.), todėl pareiškėjas, būdamas asmeniškai atsakingu už Šilutės r. PK KPS pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, atsakingu už operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, turėjęs pareigą užtikrinti tinkamą darbą vadovaujamame padalinyje, užtikrinti, kad Šilutės r. PK KPS veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, turėjo žinoti apie nuolat daromus įžūlius pavaldžių asmenų pažeidimus. Teismas nurodė Statuto 3 straipsnio 1 dalį ir Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 12 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-77/2011. Vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai. Pareiškėjas buvo vidaus reikalų sistemos, kuri turi būti teisėtumo garantu, pareigūnas, todėl akivaizdu, kad aptarti pareiškėjo veiksmai (neveikimas) kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik už tuos pažeidimus, kurie buvo įvardinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Vien tai, kad visos tarnybinio nusižengimo aplinkybės nebuvo nurodytos pranešime apie įtariamą tarnybinį nusižengimą, nepripažintina esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimu, nes tik tarnybinio patikrinimo metu nustatomos visos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, pažeidimų kvalifikacija, kaltės forma bei kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės. Vertinant kitaip, būtų paneigiama pati tarnybinio patikrinimo esmė. Teismas nurodė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį ir nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs byloje esančius įrodymus (išslaptintą ir neišslaptintą medžiagą), konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio nuostatas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, Etikos kodekso 4.6., 4.9, 4.14. punktus, Statuto 3 straipsnyje įtvirtintus vidaus tarnybos principus, tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Nustatyti neesminiai tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimai, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą. Pabrėžta, jog Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis Nr. A4-189/2007), ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011). Įvertinęs visumą nustatytų teismo sprendime aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių, teismas konstatavo, jog skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. R. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 26-35) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Įsakymą bei gražinti jį į analogiškas pareigas Klaipėdos apskrities VPK.

Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl tarnybinio patikrinimo pradžios momento, pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, nes, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, šis tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne 2011 m. rugsėjo 9 d., o 2011 m. rugsėjo 5 d. ir pagrindas šiam tarnybiniam patikrinimui pradėti buvo pareiškėjų D. O. bei E. B. dar 2011 m. liepos 14 d. bei 2011 m. rugpjūčio 5 d. tiesiogiai vėliau tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui G. P. adresuoti skundai. Tai, kad šie gauti dokumentai buvo pagrindu 2011 m. rugsėjo 5 d. pradėti tarnybinį patikrinimą matyti tiek iš teisme išslaptintos tarnybinio patikrinimo medžiagos dalies, tiek iš teisme apklausto pareigūno, kuriam ir buvo adresuoti šie skundai, t. y. G. P. parodymų, kuriuose šis patvirtino, kad iki pradedant tarnybinį patikrinimą buvo atliekamas skunduose nurodytų aplinkybių tyrimas. Beje, šias pareigūno teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino ir ant šių skundų esančios rezoliucijos „prijungti skundus prie esamos medžiagos“. Pareiškėjo teigimu, G. P. nešališkumas kelia pagrįstų abejonių, nes, nors šis pareigūnas teisme ir paneigė pažinojęs pareiškėjus ar kada nors juos matęs, aplinkybė, kad asmenys kreipiasi asmeniškai į neviešas funkcijas atliekantį operatyvinės veiklos valdybos pareigūną, kelia pagrįstų abejonių. Teismas visiškai nesiaiškino, kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtas šis tarnybinis patikrinimas, kas, kokiu pagrindu jį pradėjo, ar asmuo pradėjęs tarnybinį patikrinimą apskritai turėjo tam teisinius įgalinimus. Be to, nebuvo aiškinamasi, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu iki pradedant tarnybinį patikrinimą jau prieš kelis mėnesius buvo atliekamas skunduose nurodytų aplinkybių tyrimas.

Taip pat teismas nesiaiškino ir nepasisakė, kokiu pagrindu pranešimus ruošė ir pasirašinėjo pareigūnas, kuris nebuvo tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtyje, t. y. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB) Operatyvinės veiklos biuro 1-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas einantis S. S.. Kaip dėl šios aplinkybės teisme paaiškino tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas G. P., kad neva tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka numato, jog pranešimus apie nusižengimus pasirašo tos įstaigos, kurios pareigūnai atlieka tarnybinį patikrinimą, vadovas. Teigia, jog šiuo atveju susidarė visiškai kitokia situacija, t. y. komisija buvo sudaryta iš skirtingų valdybų bei skirtingų padalinių, todėl traktuoti, kad tarnybinį patikrinimą atliko vieno padalinio darbuotojai, nėra jokio įstatyminio pagrindo. Be to Tvarkos 6 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius patikrinimus atliekančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybini patikrinimą. Pareiškėjo teigimu, S. S. turėjo būti pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir tik tuo atveju jis būtų galėjęs dalyvauti šioje procedūroje. S. S. vadovaujamas padalinys nebuvo tarnybinius patikrinimus tiriantis padalinys, nes, kaip minėta, komisija buvo sudaryta iš kelių padalinių atstovų. Vadovaujasi Tvarkos 6 punktu ir teigia, jog bet koks medžiagos tyrimas (kuris, kaip matyti iš medžiagos, truko nuo 2011 m. vasaros vidurio) iki pradedant tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas. Pareiškėjas mano, kad pareigūno, neįgalioto atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, dalyvavimas jo tyrime bei esminių šios procedūros veiksmų atlikime (pvz., pranešimų apie nusižengimus ruošimas, pasirašymas bei įteikimas) turėtų būti vertintinas esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, darančiu tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jį baigus surašytą išvadą neteisėtais. Ši esminė procedūrinė pažaida turėtų būti pagrindas panaikinti paskirtą nuobaudą. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1456/2008, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1094/2007.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nevertinta, kokiu juridiniu pagrindu tarnybinio patikrinimo metu buvo įslaptinta pati pranešimo apie nusižengimą sudėtis, t. y. kokius neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko, kai patys pareiškėjai (bei jų anketiniai duomenys) buvo išviešinti, bet įslaptinant jų parodymus apie neva tai neteisėtus pareigūnų veiksmus. Beje, kokiu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytu pagrindu buvo įslaptinti šie tarnybinio patikrinimo duomenys, negalėjo atsakyti ir tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas G. P.. Įslaptinus visus šiuos duomenis, o taip pat net ir jam įteikto pranešimo apie nusižengimą sudėtį (kuri nebuvo išslaptinta ir bylos nagrinėjimo teisme metu), jis neturėjo teisės tarnybinio patikrinimo metu turėti atstovą, nes jis negalėtų susipažinti su šiuo pranešimu apie nusižengimą bei išvadomis, be to, ir pačios tarnybinio patikrinimo išvados (jų dalis) buvo išslaptintos tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas šioje byloje neskundžiama nutartimi, nors ir pripažinęs dalį byloje esančių dokumentų neviešais ir tokiu būdu dar labiau varžydamas pareiškėjo teisę į gynybą, skundžiamame sprendime dėl jų visiškai nepasisakė, t. y., ar jie patvirtino kokias nors ginčytinas aplinkybes, ir jeigu taip, tai kokias būtent. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. Al43-46/2011.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje ir sprendime konstatuotų įstatymų pažeidimų pažymi, jog teismas gali savo sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3017/2011). Nurodo ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 87 straipsnį. Teigia, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, baigiamojoje priimamo sprendimo dalyje, remdamasis bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištirtais įrodymais ir vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, turėjo pateikti savo išvadas dėl konkrečių įrodymų leistinumo, sąsajumo, jų įrodomosios vertės, ryšio su kitais įrodymais, o tuo pačiu – ar konkrečiais įrodymais grindžiamos faktinės aplinkybės yra nustatytos ar nenustatytos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje tik perrašė tai, kas buvo nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje, visiškai nepasisakydamas, ar teismas priima šiuos Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytus argumentus, ar šios išvadoje nurodytos aplinkybės pasitvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, ir jeigu taip, tai kokios būtent. Pažymi, kad pareiškėjo ir jo atstovo šiuo klausimu išdėstyti argumentai bei įrodymai skundžiamame sprendime net nepaminėti, kas sudaro pagrindą tvirtinti, jog teismas priėmė skundžiamą sprendimą pažeisdamas imperatyvias ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad kitų motyvų, kuo pasireiškė pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, sukėlęs tokias itin rimtas pasekmes, t. y. net atleidimą iš tarnybos, skundžiamame sprendime nenurodyta, todėl turi pagrindo manyti, kad šios išdėstytos aplinkybės yra teismo nustatytos aplinkybės ir teismas jas pripažino įrodytomis, todėl apeliaciniame skunde toliau dėsto argumentus, paneigiančius pirmosios instancijos teisme išsakytus bei ištirtus įrodymus.

Nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje BPK 170 straipsnio 6 dalis pritaikyta netinkamai, nes joje reglamentuojami atvejai, kai tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. BPK 173 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nuteistojo perkėlimas iš pataisos įstaigos nėra numatytas. Iš to seka, kad nuteistųjų perkėlimas vykdomas ne BPK, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) bei Suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad teismas Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėtuose ikiteisminiuose tyrimuose tenkindamas policijos prašymus priėmė nutartis dėl nuteistųjų perkėlimo iš laisvės įkalinimo vietų į tardymo izoliatorių, taip pat šiose nutartyse teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo byloje iš esmės yra informacijos apie tai, kad perkeliami asmenys gali žinoti apie asmenis, padariusius tiriamas nusikalstamas veikas, todėl tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu turėta informacija buvo nepakankama ar netinkama, neturi jokio įstatyminio pagrindo. Juo labiau nesuprantama tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad iš šių bylų tikrintojui nesimatė ryšio tarp nuteistųjų ir asmenų, galbūt padariusių nusikalstamas veikas ir kuo remiantis tikrintojas disponavo informacija apie šių asmenų ir nusikalstamų veikų sąryšio buvimą ar nebuvimą. Taip pat neaišku, kokio norminio akto pagrindu atliekamų padarytų nusikalstamų veikų tyrimas pradėtas skirstyti į tuos, kuriuos tirti ekonomiškai naudinga, ir į tuos, kurių tyrimo sąnaudos viršija (ar gali viršyti) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiant liudytojus buvo nustatyta, jog Šilutės rajono PK viršininkui S. M. bei pareiškėjui A. R. pareigūnai suteikdavo tik bendro pobūdžio informaciją apie atsivežamus asmenis. Daugelis šių etapavimų buvo susiję su operatyvinės informacijos rinkimu bei realizavimu. Šių veiksmų metu gautą informaciją atsakingi pareigūnai fiksuodavo tarnybiniuose pranešimuose, kurie būdavo registruojami slaptųjų bendradarbių gautos informacijos registracijos žurnale bei operatyvinės veiklos metu gautos informacijos registracijos žurnaluose.

Tiek visi operatyviniai veiksmai, tiek šių veiksmų gauti rezultatai bei jų įforminimas Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-16 bei 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-V-300 buvo pavesta skyriaus tyrėjui E. N., kuris ir vesdavo šiuos žurnalus. Visus ankščiau nurodytus dokumentus teismas buvo išreikalavęs ir susipažinęs, tačiau juos ginčijamame sprendime paliko neįvertinęs. Teisme apklaustas pareigūnas E. N. paaiškino, kad tais atvejais, kai būdavo reikalinga atsivežti asmenis siekiant su jais atlikti tam tikrus operatyvinius veiksmus, taip pat būdavo remiamasi BVK bei Suėmimo vykdymo įstatymu bei vadovaujamasi Instrukcijos nuostatomis.

Ši Instrukcija reglamentuoja, kad taikant šioje instrukcijoje numatytus operatyvinės veiklos metodus asmenys uždaromi į areštinę, kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietas pagal tuos dokumentus, kurių pagrindu į šias įstaigas uždaromi ir kiti asmenys. Tik esant būtinumui tokie dokumentai parengiami kitų norminių aktų nustatyta tvarka. Beje, vadovaujantis šios Instrukcijos nuostatomis, būdavo fiksuojamas šių asmenų išvedimas iš kamerų bei jų grąžinimas. Pažymi, kad tarnybinį patikrinimą inicijavęs ir jį atlikęs pareigūnas dar 2011 m. pavasarį buvo atvykęs atlikti patikrinimą, 2011 m. gegužės 5 d. ataskaitoje apie atliktą tarnybinį patikrinimą Nr. 38-5-S7-224 KF vertino pareigūnų atliekamą operatyvinę veiklą, šios veiklos metu pasiektus rezultatus.

Šioje atskaitoje tas pats pareigūnas pripažino aukščiau taikytų metodų teisėtumą bei pagrįstumą. Anot tikrinimą atlikusio pareigūno, dėl operatyvinės veiklos organizavimo ir naudojamų operatyvinės veiklos metodų buvo nustatyti neesminiai trūkumai, kurie buvo pašalinti vietoje. Tai paaiškina, kodėl tais atvejais, kai su tam tikrais asmenimis būdavo atliekami operatyviniai tyrimo veiksmai, ikiteisminio tyrimo byloje nebūdavo surašomi atitinkami protokolai. Be to, kiti su nuteistųjų atvežimu, konvojavimu, etapavimu susiję, t. y. neprocesiniai dokumentai, raštai paprastai būdavo laikomi ne ikiteisminio tyrimo bylose, o sekamosiose bylose ir visais atvejais nuteistųjų asmens bylose.

Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadose net nėra paminėta, kokius norminius aktus pažeidė tokius ikiteisminius tyrimus atliekantys pareigūnai, kurie tiesiogiai atsakingi už šiuos ikiteisminius tyrimus, į ikiteisminio tyrimo bylas nedėdami tokių neprocesinių dokumentų. Juo labiau neaišku, kokius norminius aktus šioje dalyje pažeidė pareiškėjas, t. y., ar davė kokius nors neteisėtus nurodymus ir pan. Pažymėjo, kad niekas niekada nuo bylas kontroliuojančių prokurorų neslėpė nei pačių atliekamų ikiteisminių tyrimų, nei duomenų apie ikiteisminio tyrimo bylose atliekamus operatyvinius veiksmus, o priešingai, visi šie veiksmai su bylas prižiūrinčiais prokurorais nuolat būdavo derinami.

Šiame kontekste pažymi buvusio Šilutės r. PK viršininko S. M. teisme duotus parodymus apie tai, kad taikant šiuos operatyvinės veiklos metodus būdavo išaiškinama iki 70 procentų Šilutės r. PK padarytų nusikalstamų veikų.

Atkreipia dėmesį, kad būtent darbdavys privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011). Teismas perkeldamas įrodinėjimo naštą pareiškėjui, konstatuodamas, kad jis neva nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo nekaltumą ar tinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Dėsto, kad byloje apklausti liudytojai D. M. bei A. V. nurodė, jog jų manymu, nebuvo gauta jokių duomenų, sudariusių pagrindą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie įvykį informuotas komisariato viršininkas nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra jokio įstatyminio pagrindo ir pirmadienį atvykus į darbą toliau bus aiškinamasi įvykio aplinkybės. S. M., apklaustas teisme, patvirtino, kad apie incidentą areštinėje pačią pirmą darbo dieną buvo informuota prokuratūra, vėliau priėmus šioje medžiagoje procesinį sprendimą, jis kartu su kita medžiaga buvo išsiųstas patikrinimui. Teigia, kad iš karto po šio įvykio apie incidentą areštinėje pareiškėjas nebuvo informuotas, taip pat nebuvo informuotas nei vienas ir iš jo vadovaujamo skyriaus pareigūnų. Remiantis teismui pateiktu budėjimo grafiku, ikiteisminio tyrimo operatyvinės grupės vadovas, atsakingas už įvykius, tuo metu buvo A. P., kurį turėjo informuoti apie galimus incidentus.

Remiasi Rekomendacijų 2, 44, 45, 47, 49 ir 54 punktais ir dėl 2011 m. birželio 3 d. įvykusios įvykio areštinėje išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog jam nesuprantama, kuo remiantis teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad jis žinojo apie netinkamą areštinės pareigūnų jiems pavestų darbo funkcijų atlikimą, nes netinkamų areštinės pareigūnų veiksmų nenustatė nei tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija, nei tokie pareigūnų netinkami veiksmai nebuvo nustatyti ir pabaigus ikiteisminį tyrimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tirtoje medžiagoje nebuvo jokių duomenų, jog areštinėje susižaloję asmenys, priešingai, nei jie patys tvirtina savo paaiškinimuose, galimai buvo sužaloti kitų asmenų. Juo labiau, kad kameroje nuteistieji buvo tik trise, iš kurių susižaloję asmenys patys pripažino, jog tai jie sau pasidarė patys, o trečiasis įvykio liudytojas taip pat patvirtino šių asmenų nurodytas įvykio aplinkybes. Taip pat gautoje medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji areštinėje galimai buvo neblaivūs, ką, beje, paneigė ir teisme apklausti areštinės pareigūnai. Net ir praėjus po šių įvykių keliams mėnesiams tarnybinio patikrinimo metu gauti nauji duomenys taip pat yra itin prieštaringi, t. y. 2011 m. birželio 3 d. greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje 18.29 val. buvo konstatuota, kad suimtasis D. O. pristatytas yra blaivus, be to, kaip kvietimo priežastis nurodyta, kad susižeidė pats. Dėl šio susižalojimo fakto iki šiol nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, kas duoda pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno M. P. 2011 m. birželio 7 d. priimtas ir jo patvirtintas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio įstatyminio pagrindo. Beje, kaip pagrįstai pažymėjo ir teisme apklaustas buvęs viršininkas S. M., pagal gautus duomenis pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo ir jokio įstatyminio pagrindo, nes iš surinktų duomenų buvo akivaizdu, kad areštinėje laikomų asmenų atžvilgiu niekas nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

Teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėjas, kaip jam pavesto padalinio vadovas, turėjo žinoti apie jo pareigūnų galimai daromus pažeidimus, nes Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje nustatė vieno iš jam pavaldžių asmenų KPS tyrėjo R. M. veiksmus, akivaizdžiai žeminančius pareigūno vardą. Teismas šiuo sprendimu rėmėsi kaip prejudiciniu faktu. Pareiškėjas nurodo ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-229/2012, 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A,43-3020/2011 ir teigia, jog teismas skundžiamame sprendime neturėjo teisės remtis kitoje administracinėje byloje priimtu sprendimu, nes pirmiausia, pareiškėjas nebuvo proceso šalimi kitoje administracinėje byloje. Dėl to, kitoje administracinėje byloje nebuvo nustatinėjami faktai apie jo, kaip vadovo, žinojimą apie daromus pažeidimus, taip pat tinkamą ar netinkamą pareigų atlikimą (ar neatlikimą), todėl ir remiantis šiuo sprendimu konstatuoti netinkamą jo, kaip padalinio vadovo, pareigų atlikimą nėra nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės apsiribodamas neva pareiškėjo padarytų jo veiklą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų išvardijimu, nemotyvavo, kokie konkrečiai iš teismo sprendime jo padarytų norminių aktų pažeidimų sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą ar sulaužė pareigūno priesaiką. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-443/2006 yra išaiškinęs, kad tik motyvuoti teismų sprendimai visuomenei padeda suvokti, kokias vertybes ir kokiu mastu gina teismas. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui inkriminuoti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimas bei Etikos kodekso pažeidimai buvo siejami su vieno iš nuteistųjų R. Š. sugyventinės I. R. tarnybinio patikrinimo metu duotu paaiškinimu apie tai, kad R. Š. jai neva yra pasakojęs, kad Šilutės r. PK pareigūnas A. R. yra jo klasiokas, todėl jam sudaromos ypatingos sąlygos areštinėje. Šios aplinkybės buvo paneigtos bylos nagrinėjimo teisme metu, apklausus patį nuteistąjį R. Š., kur jis paneigė, kad mokėsi su pareiškėju vienoje klasėje ir vienoje mokymosi įstaigoje, paneigė, kad buvo susidūręs kur nors kitur su juo, išskyrus jam atliekant pavestas tarnybos funkcijas. Taip pat pastarasis paneigė, kad jam būtų buvusios sudarytos areštinėje kokios nors išskirtinės sąlygos, ar kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdamas tokias sąlygas sudaryti. Beje, R. Š. teisme duoti parodymai pasitvirtina ir objektyviais kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. pareiškėjo ir R. Š. amžiaus 3 metų skirtumu, jų mokymusi skirtingose mokymosi įstaigose. Pažymi, kad apie jo atliktus neteisėtus veiksmus nenurodė ir paaiškinimą davusi I. R., todėl tokiems pareiškėjui inkriminuotiems skundžiamame teismo sprendime nustatytiems įstatymo pažeidimams nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Teigia, jog skundžiamame teismo sprendime konstatuotos neva nustatytos aplinkybės (netinkama jam pavaldžių pareigūnų kontrolė) nesudaro pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą. Toks jo veiksmų vertinimas prieštarauja ir tokio pobūdžio bylose formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (administracinė byla Nr. A662-1914/2012). Veiksmų, akivaizdžiai prasilenkiančių su galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, nei atlikto tarnybinio patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nebuvo nustatyta, todėl ir jų traktuoti kaip pareigūno vardo pažeminimo nėra jokio įstatyminio pagrindo. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą tvirtinti, kad tarnybinė nuobauda (atleidimas iš vidaus tarnybos, kaip pažeminusiam pareigūno vardą) buvo paskirta nepagrįstai, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II., b. l. 40-42) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde pareiškėjas dar kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, tačiau nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas arba nebūtų pasisakęs savo sprendime. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant atleidimo iš tarnybos pagrindą – pareigūno vardo pažeminimą – tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-272/2010). Todėl pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeistos Tvarkos nuostatos ir tokie pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta susipažinti visa tarnybinio patikrinimo medžiaga bei kita įslaptinta medžiaga, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas ir jis jokių procedūrinių pažeidimų dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo ar medžiagos rinkimo pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas iš esmės nepateikia argumentų, kaip buvo suvaržytos jo galimybės gintis nuo įtarimų dėl tos priežasties, kad pranešimą dėl nusižengimo pasirašė valdybos viršininkas. Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, kaip tai galėjo lemti materialiuoju teisiniu požiūriu nepagrįstą sprendimą. Taigi pareiškėjas iš esmės akcentuoja formalų teisinį aspektą.

Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisės dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga, apskųsti procedūros rezultatus. Pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui įteikti, kuriuose jis pažymėjo, kad žino savo teises. Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų daromiems pažeidimams užkirsti ir pats pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius policijos veiklą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kaltę dėl byloje nustatytų veiksmų, pažymėjo, jog pareiškėjui buvo suteiktos funkcijos atlikti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pareiškėjas nepranešęs prokurorui kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjus leidimo etapuoti nuteistuosius procesiniams veiksmams atlikti į areštinę, prašymuose teismui tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, o gautų nutarčių nepridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tapus žinomomis 2011 m. birželio 3 d. įvykusio incidento aplinkybėms, kurio metu areštinėje susižalojo buvę asmenys, neinicijavo tarnybinio patikrinimo pradėjimo dėl areštinėje pas nuteistuosius rastų draudžiamų turėti daiktų, nuteistųjų neblaivumo, o apsiribojo nutarimo dėl medžiagos aplinkybių patikslinimo užbaigimo patvirtinimu. Savo veiksmais (neveikimu) jis pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktuose, BPK 168 straipsnio, 170 straipsnio 6 dalyje, 179 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, Tvarkos 6 punkte nustatytus reikalavimus bei nesilaikė Etikos kodekso 4.6, 4.9 ir 4.11 punktuose nustatytų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais jis pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus viešuosius ir įslaptintus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pareiškėjo teisių nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 43-45) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Išdėsto iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymo Nr. 30–TE–593, kuriuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas A. R. atleistas iš vidaus tarnybos (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigų), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. R. yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas). Atlikus tarnybinį patikrinimą 2011 m. lapkričio 4 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl padarytų tarnybinių nusižengimų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate Nr. 5–IL(S)–20(VS), kuria siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Konstatuota, kad < ... ir A. R. parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą, savo veiksmais < ... > pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką >.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, A62–1099/2011), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Pareiškėjo padarytas pažeidimas iš esmės grindžiamas tuo, kad būdamas atsakingu už operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, neužtikrino tinkamo darbo vadovaujamame padalinyje kontrolės, prašydamas teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, prašymuose teismui sąmoningai, tyčia nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus, t. y., kad nuteistieji žino apie įvykdytą nusikaltimą, nors nei vienoje byloje nėra tai pagrindžiančio dokumento, gauti teismų procesiniai sprendimai dėl etapavimo nebuvo įdedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, būdamas skyriaus vadovu nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, todėl pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio nuostatas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6., 4.9., 4.14. punktus, Statuto 3 straipsnyje įtvirtintus vidaus tarnybos principus, tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teismo sprendime (atkartota) nurodyta, jog A. R., prašydamas teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, prašymuose teismui sąmoningai, tyčia nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus, t. y., kad nuteistieji žino apie įvykdytą nusikaltimą, nors nei vienoje byloje nėra tai pagrindžiančio dokumento. Tarnybinio patikrinimo bylos medžiagos lentelės Nr. 1, kuri atspindi nuteistųjų (A. J., V. G., R. Š., E. B., E. F., D. O. ir D. U.) lydraščių dėl etapavimo surašymo, nutarčių dėl etapavimo priėmimo datas, pareigūnų ir teisėjų pavardes bei ikiteisminio tyrimo medžiagų numerius, analizė rodo, kad daugumoje atvejų minėti asmenys buvo etapuoti tam, kad gali žinoti apie įvykdžiusius nusikaltimą asmenis. Kai kuriais atvejais buvo kreiptasi dėl etapavimo, tačiau minėti asmenys neaišku dėl kokių priežasčių nebuvo etapuojami. Šios lentelės grafoje „Kieno prašymu priimta nutartis“ pažymėta, jog daugumoje atvejų teismo nutartys dėl etapavimo priimtos tyrėjų prašymų pagrindu. Pagal lentelę viso fiksuoti tik penki atvejai, kai teismas priėmė nutartis dėl etapavimo remdamasis A. R. prašymais. Kiek nepagrįstai minėtais atvejais nuteistieji buvo etapuojami į areštinę ir atgal nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismo sprendime nėra nustatyta. Priešingai, tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta A. R. prašymo pagrindu, prie kurios pateiktas A. J. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis žino, kas 2008 m. kovo mėnesį Šilutės raj., (duomenys neskelbtini), iš sandėliuko pavogė motorolerį. Taip pat pateikta Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta A. R. prašymo pagrindu, prie kurios yra V. G. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis žino, kas 2010 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini), Šilutėje, iš Mersedez Benz automobilio pavogė magnetofoną. Tai reiškia, kad šiais atvejais su prašymu leisti etapuoti A. J. ir V. G. į Šilutės rajono apylinkės teismą buvo kreiptasi esant jų pranešimams apie asmenis, kurie padarė atitinkamus nusikaltimus.

Tarnybinio patikrinimo bylos medžiagoje, išskyrus anksčiau minėtą lentelę, nėra jokių duomenų apie tai, kokie procesiniai veiksmai ir kokia informacija buvo gauta etapavus šiuos asmenis. Nagrinėjamu atveju kiekvienu konkrečiu atveju buvo būtina vertinti, kokie procesiniai veiksmai etapavus atitinkamą asmenį buvo atlikti ir kokie parodymai fiksuoti apklausos protokoluose, kituose procesiniuose dokumentuose ir operatyvinėse bylose bei žurnaluose, ar tais atvejais, kai su asmenimis būdavo atliekami operatyviniai veiksmai, ikiteisminio tyrimo bylose būtina buvo surašyti atitinkamus dokumentus, jie surašyti, ar ne. Tik šiame kontekste atlikus detalią pradėtų ikiteisminių tyrimų medžiagų ar baudžiamųjų bylų analizę galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjas, pasirašydamas prašymus leisti etapuoti tam tikrus asmenis į areštinę, sąmoningai (tyčia) nurodė tikrovės neatitinkančius faktus. Nesant išsamesnės šio tarnybinio patikrinimo išvados teiginio analizės ir apibendrinimo jo negalima laikyti patikimu ir pakankamu tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytai išvadai pripažinti.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog 2011 metais A. R., R. M. (rašto vykdytojas) prašo teismo ir Šiaulių TĮ ikiteisminiame tyrime Nr. 94–1–00704–10 be teisėto pagrindo etapuoti D. U., nors šis ikiteisminis tyrimas su kaltinamuoju aktu 2010-12-30 (PRIR duomenys) išsiųstas į teismą. Pažymėtina, kad pastarasis teiginys tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat išsamiau nedetalizuotas. Kaip matyti iš lentelės Nr. 1 laikotarpiu nuo 2011-01-13 iki 2011-02-24 A. R. ir R. M. 4 kartus kreipėsi dėl D. U. etapavimo, tačiau nėra pažymėta, jog šis asmuo buvo realiai etapuotas. Dėl kokių priežasčių D. U. nebuvo etapuotas (prašymas etapuoti nebuvo pateiktas teismui, teismas nepatenkino prašymo ir pan.) ir kokio juridinio pagrindo jį etapuoti nebuvo tarnybinio patikrinimo išvadoje netirta.

Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. balandžio 26 d., metu liudytojas D. U. parodė, jog laikomų areštinėje asmenų pranešimai apie galimai jų padarytas nusikalstamas veikas yra baudžiamosiose bylose, o jeigu gautas pranešimas, kad žino apie kažkokią nusikalstamą veiką, tai informuodavo apie tai viršininką pranešimu arba tarnybiniu pranešimu, viršininkas uždėdavo rezoliuciją ir toks pranešimas dedamas į ikiteisminio tyrimo bylą. Asmenys iš įkalinimo įstaigų būdavo etapuojami ir jo iniciatyva, jo tarnybiniai pranešimai saugomi ikiteisminio tyrimo ar kitose atitinkamose bylose. Liudytojas E. N. parodė, kad kiekvienas „pakėlimas“ (išvedimas iš areštinės) buvo registruojami žurnaluose, yra operatyvinių veiksmų atlikimo bei slaptųjų bendradarbių registracijos žurnalai. Šiuose dokumentuose esanti informacija, anot E. N., tarnybinio patikrinimo atlikimo metu visiškai nebuvo tiriama. Šiuos teiginius patvirtina tarnybinio patikrinimo išvada ir tarnybinio patikrinimo medžiaga. Todėl neatlikus visapusiškos tam tikrų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų, operatyvinių bylų medžiagų, operatyvinių veiksmų atlikimo bei slaptųjų bendradarbių registracijos žurnaluose esančios informacijos analizės ir sąsajumo tyrimo nėra pagrindo konstatuoti, kad iš bylų nesimato ryšio tarp nuteistųjų ir asmenų galbūt padariusių nusikalstamas veikas.

Be to, tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama ir prielaidomis. Nurodoma, kad < ... taip pat neišsiuntė nei vieno patikrinto ikiteisminio tyrimo su kaltinamuoju aktu į teismą, todėl darytina prielaida, kad Šilutės r. PK pareigūnai be pagrindo kreipėsi į teismą ir etapavo nuteistuosius į areštinę. Taigi vienoje Išvados vietoje daroma tik prielaida, o kitoje tarnybinio patikrinimo išvados vietoje jau konstatuojama, kad pareiškėjas be pagrindo kreipėsi į teismą ir etapavo nuteistuosius į areštinę. Tai reiškia, jog tarnybinio patikrinimo išvadai trūksta nuoseklumo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat teigiama, kad A. R. vadovaujant KPS buvo žinoma apie jo pavaldinių vykdomus neteisėtus veiksmus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams. Kokiais įrodymais remiantis padaryta tokia išvada tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuota. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjas turėjo žinoti apie nuolat daromus įžūlius pavaldžių asmenų pažeidimus, tačiau konkrečiais faktais ar dokumentais ji nėra pagrįsta. Patikima ir pakankama informacija įrodymų vertinimo kontekste šiam faktui patvirtinti nelaikytina ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinės instancijos teismui teismo posėdžio metu pateikta, ištirta bei įvertinta įslaptinta medžiaga.

Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodo, kad A. R. ir kiti pareigūnai (M. P., E. K.) netinkamai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus tiriant 2011 m. birželio 3 d. incidentą Šilutės raj. PK areštinės kameroje, kurio metu susižalojo E. B. ir D. O.. Iš šio įvykio tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašymo matyti, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neatitiko tokio pobūdžio nutarimams keliamų turinio ir formos reikalavimų (nutarimas be pavadinimo, rezoliucijoje parašytas siūlymas medžiagos aplinkybių patikslinimą užbaigti. Rezoliucija turi būti aiški ir suprantama, joje turi būti nurodyta, kas nutarta – atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime turi būti nurodyti motyvai ir pagrindai. A. R. nutarimus, kuriais atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, ne tvirtina, o kaip to reikalauja LR BPK 168 straipsnis, nurodo, kad sutinka).

Abejonių kelia ir kitas tarnybinio patikrinimo išvados teiginys, kad A. R. tik po trijų dienų nurodė patikslinti įvykio aplinkybes ... >. Byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto D. M. 2011 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. 30–94–PR5–1764 „Dėl susižalojusių nuteistųjų“, ant kurio yra pareiškėjo 2011 m. birželio 6 d rezoliucija, kuria nurodyta M. P. patikslinti aplinkybes. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolų ir jų metu apklaustų liudytojų parodymų, apie įvykį tą pačią dieną atitinkamai buvo informuoti komisariato viršininkas ir už savaitę atsakingas pareigūnas. Vadinasi, liudytojų parodymai paneigia tarnybinio patikrinimo išvadą, kad A. R. apie įvykį areštinėje buvo informuotas anksčiau, t. y. 2011 m. birželio 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ikiteisminio tyrimo veiksmai (įvykio vietos apžiūra, liudytojų apklausa ir pan.) turėjo būti atlikti ir ikiteisminis tyrimas pradėtas nedelsiant po įvykio, o ne po trijų dienų, todėl kaltinti pareiškėją ikiteisminio tyrimo nepradėjimu iškarto po įvykio nėra jokio pagrindo. Be to, buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas S. M., kuris vadovaujantis bylos medžiaga apie įvykį buvo informuotas tą pačią dieną, patvirtino, kad pagal gautus duomenis pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo ir jokio įstatyminio pagrindo, nes iš surinktų duomenų buvo akivaizdu, kad areštinėje laikomų asmenų atžvilgiu niekas nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Pagal bylos medžiagą apie įvykį areštinėje buvo informuota prokuratūra, ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat buvo pateikta patikrinimui, todėl vien tik nutarimo turinio ir formos reikalavimų nesilaikymas nelaikytinas esminiu pažeidimu. Taip pat visiškai neaišku, kodėl netinkamu areštinės veiklos organizavimu (turėjo kameroje draudžiamus daiktus, D. O. buvo neblaivus ir pan.) kaltinamas A. R., nors kaip matyti iš teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr. 88 patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų) ir bylos medžiagos (liudytojų apklausų teismo posėdžio metu) už areštinės veiklos organizavimą ir kontrolę atsakingas kitas komisariato struktūrinys padalinys (tuo metu policijos pareigūnas A. L.).

Pareiškėjo atžvilgiu išvada visumoje grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trūksta inkriminuojamų veikų aiškaus ir konkretaus pagrįstumo, kas reiškia, jog padaryti nusižengimai nėra tinkamai ištirti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinimai formuluojami keletos asmenų atžvilgiu, todėl neįmanoma atriboti, kokius veiksmus padarė būtent A. R.. Taigi iš tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko ar jų neatliko, nors pagal teisės aktus privalėjo atlikti ir kokie įrodymai tai patvirtina, A. R., kuriais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio nuostatas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6., 4.9., 4.14. punktus, Statuto 3 straipsnyje įtvirtintus vidaus tarnybos principus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra visapusiškai ir pilnutinai įrodyta, kad A. R. savo veiksmais padarė atitinkamas veikas (< ... prašydamas teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, prašymuose teismui sąmoningai, tyčia nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus, t. y., kad nuteistieji žino apie įvykdytą nusikaltimą, nors nei vienoje byloje nėra tai pagrindžiančio dokumento, oficialūs ikiteisminio tyrimo dokumentai yra slepiami siekiant nuslėpti etapavimų, procesinių veiksmų atlikimo faktus, gautos iš teisėjo nutartys nebuvo įdedamos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškėjui buvo žinoma apie jo pavaldinių neteisėtus veiksmus . .. >) ar kaip kitaip prisidėjo prie jų padarymo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuota, kokias pasekmes, numatytas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje, sukėlė būtent pareiškėjo veiksmai. Kita vertus, neįrodžius anksčiau minėtų pareiškėjui inkriminuojamų veikų, taip pat daryti išvadą, jog toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą, bei prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų, nėra pagrindo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra ir kito pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio, t. y. akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja.

Pareiškėjui inkriminuojamo kaltinimo dalį taip pat sudaro ir tai, kad jis, būdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininku, netinkamai organizavo operatyvinę veiklą ir kontrolę, neužtikrino tinkamo darbo vadovaujamame padalinyje kontrolės. Kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų ir suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ar nustatytą tam tikruose teisės aktuose. Vien tik teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymas savaime negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Nenustačius, kad A. R. buvo žinoma apie jo pavaldinių neteisėtus veiksmus (areštinėje laikomų asmenų pasimatymų su artimaisiais organizavimą, alkoholinių gėrimų vartojimą su areštinėje laikomais asmenimis ir jų giminaičiais, leidimą tarnybinėse patalpose fotografuotis apsirengus policijos pareigūno uniforma ir pan.) netinkamas vadovo kontrolės funkcijos vykdymas nelaikytinas pareigūno vardą žeminančiu ar policijos įstaigos autoritetą diskredituojančiu poelgiu. Nors vadovai kontrolei ir turi skirti reikiamą dėmesį, tačiau būna atvejų, kai tam tikru būdu organizuota veikla dėl tam tikrų asmenų (pavaldinių/vykdytojų) subjektyvių veiksmų ne visada susiklosto taip kaip planuota/nustatyta. Šis tarnybinio patikrinimo išvados aspektas sietinas su netinkamu tarnybinių pareigų (pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų) vykdymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi 2011 m. lapkričio 15 d.) nustatyta, jog, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, jog pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis, 2011 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 3 985,16 Lt, o dienos vidutinis darbo užmokestis – 188,87 Lt (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

Tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, pareiškėjas grąžintinas atgal į tarnybą ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Įsakymas Nr. 30–TE–593, kuriuo A. R. atleistas iš pareigų, panaikinamas, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, taip pat pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymą Nr. 30–TE–593 „Dėl komisaro inspektoriaus A. R. atleidimo“ panaikinti.

Grąžinti A. R. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas.

Priteisti pareiškėjui A. R. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 188,87 Lt, neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų) už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Virginija Volskienė Skirgailė Žalimienė