2020-04-01 Nr. AB-6387-3-61-3-04282-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1668-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04282-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prie pilies“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prie pilies“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prie pilies“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. A30-2402/18(2.122E-TD2) „Dėl licencijos, išduotos Prie pilies, UAB galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyrius 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. A51-96730/18(2.17.1.18-TR3) „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Raštas) informavo apie priimtą sprendimą panaikinti UAB „Prie pilies“ 2013 m. sausio 12 d. išduotą licenciją Nr. A425-18(2.17.2.20-EK6) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Licencija), galiojimą. Kartu buvo pateiktas Įsakymo nuorašas. Pareiškėjas Raštą bei Įsakymą gavo tik 2018 m. lapkričio 30 d. el. paštu, t. y. praėjus 24 dienoms nuo sprendimo panaikinti Licenciją priėmimo. Sprendime nurodyta, kad Licencija panaikinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 34 straipsnio 16 dalimi, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 6 punktu, Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 40-247/18(3.1.1E- TD2) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. M. įgaliojimų“ 1.1 punktu ir atsižvelgiant į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 18 d. raštą Nr. Nr. S-27963(3) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ (toliau – ir 2018 m. spalio 18 d. raštas).

3. Pareiškėjas teigė, jog jam nėra žinoma, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti, už kuriuos jam buvo pritaikyta sankcija panaikinti Licencijos galiojimą. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie faktines pažeidimo aplinkybes. Įsakyme nurodytas tik teisinis reglamentavimas, kurio pagrįstumas negali būti išsamiai kvestionuojamas, nesupažindinus pareiškėjo su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. A51-95269/18(3.3.2.26E-SM) jis buvo informuotas, kad svarstant klausimą dėl kavinėje (duomenys neskelbtini) prekybos alkoholiniais gėrimais darbo laiko apribojimo, buvo nuspręsta tokių ribojimų netaikyti, taigi nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, dėl kurių galėtų būti taikomos sankcijos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinomos faktinės aplinkybės, lėmusios Įsakymo priėmimą bei nėra žinomas Departamento 2018 m. spalio 18 d. rašto turinys, kuriuo buvo remiamasi priimant Įsakymą. Apie Įsakymą pareiškėjas buvo informuotas praėjus 24 dienoms nuo Įsakymo priėmimo, o tokie veiksmai neatitinka protingumo kriterijaus dėl suinteresuotų asmenų informavimo apie jų atžvilgiu priimamus sprendimus. Įsakyme nurodytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl licencijų galiojimo panaikinimo skelbiami viešai, skaičiuojamas nuo tokio skelbimo paskelbimo, o ne nuo suinteresuotų asmenų tinkamo informavimo apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus. Pareiškėjas akcentavo, jog realiai jis turėjo tik 6 kalendorines dienas Įsakymui apskųsti, o viešai prieinamų duomenų jis aktyviai netikrina pagrįstai tikėdamasis, kad apie jo atžvilgiu priimamus sprendimus bus informuojamas individualiai. Pareiškėjas teigė, jog atsakovo Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas.

5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Departamentas 2018 m. spalio 18 d. raštu informavo Administraciją apie įsigaliojusį Departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. ATK2-138/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui taikytos ekonominės sankcijos už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 bei 6 punktų, 2 dalies 2, 5 punktų ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus. Atsakovas rėmėsi AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateiktu AKĮ 34 straipsnio 17 dalies išaiškinimu, Taisyklių 6 punktu ir teigė, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Departamento Nutarimu nubaustas dėl padarytų AKĮ reikalavimų pažeidimų, Departamento Nutarimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, o tai reiškia, jog AKĮ reikalavimų pažeidimų faktas yra įrodytas. Atsakovas teigė, kad AKĮ 41 straipsnio 1 dalyje nutarimams dėl ekonominių sankcijų taikymo apskųsti nustatytas vieno mėnesio nuo jų įteikimo terminas, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Nutarimu turėjo teisę apskųsti jį per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo argumentas, jos jis nebuvo informuotas apie faktines pažeidimo aplinkybes yra melagingas, pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo įteiktas Departamento Nutarimas, kuriame išsamiai išdėstytos visos faktinės aplinkybės dėl kurių pareiškėjas buvo nubaustas AKĮ nustatyta tvarka. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas pažeidimo neginčija ir jį pripažįsta, o nurodytų pažeidimų padarymas yra AKĮ 34 straipsnio 16 dalies dispozicijoje numatytą sudėtį kvalifikuojantis požymis, todėl Įsakymas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, keliamus šio pobūdžio sprendimams.

8. Atsakovas teigė, jog Įsakyme yra nurodyta, kokiais teisės aktais remiamasi, nurodytas Departamento 2018 m. spalio 18 d. raštas. Įsakymas, kartu su prie jo pridėtais dokumentais, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas akcentavo, jog tik teismui suteikta teisė priimti sprendimą dėl AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje numatytos sankcijos netaikymo subjektui. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje, tai naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektas, padaręs atitinkamus pažeidimus, atleidžiamas nuo AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje numatytos sankcijos (bausmės). Atsakovas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2008 m rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 108-4136 teigdamas, kad teisę vertinti pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes turi tik teismas, o ne sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo priimanti institucija.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Įsakymas bei Raštas registruotu paštu išsiųstas UAB „Prie pilies“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 8 d. t. y. per 2 darbo dienas. Pareiškėjas apie Įsakymą buvo informuotas tinkamai, laikantis visų VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju pažeidė AKĮ nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles. Pareiškėjui Licencija išduota 2013 m. sausio 12 d., todėl preziumuojama, kad jam buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Pareiškėjas pažeidė Licencijoje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos taisykles, dėl ko nukentėjo kiti rinkos (alkoholio prekybos) dalyviai, bei sukėlė grėsmę vartotojų ir kitų asmenų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, viešajam interesui, todėl iš rinkos turi būti pašalinamas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Departamentas nurodė, kad Departamentas Nutarimu nustatė, jog pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų, 2 dalies 2, 5 punktų, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Nutarimas įteiktas 2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjo darbuotojai E. Č., pagal Nutarimą paskirtą 3 000 Eur baudą pareiškėjo vadovas U. G. sumokėjo 2018 m. spalio 10 d. Departamentas nurodė, kad vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostata Administracija pagrįstai panaikino Licenciją pareiškėjui. Departamentas teigė, jog pareiškėjo paaiškinimai, kad jis nežinojo apie padarytus pažeidimus, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, kurie paneigiami pateiktais įrodymais (Nutarimo įteikimo patvirtinimu bei baudos apmokėjimo patvirtinimu). Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas už AKĮ pažeidimus baustas ne vieną kartą, pareiškėjo atžvilgiu Departamentas 2018 m. yra priėmęs šiuos nutarimus: 2018 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. ATK2-16/18 dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 5 punkto pažeidimų, paskirta bauda apmokėta; 2018 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. ATK2-55/18 dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, paskirta bauda apmokėta.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Prie pilies“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Departamentas 2018 m. spalio 18 d. raštu pranešė atsakovui apie įsigaliojusį Departamento Nutarimą, kuriuo pareiškėjui taikytos ekonominės sankcijos už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų ir 2 dalies 2, 5 punktų bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus. Pareiškėjui Nutarimu buvo skirta 3 000 Eur bauda, Nutarimo kopija buvo išsiųsta pareiškėjui. Nutarimo pareiškėjas neapskundė, baudą sumokėjo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie faktines pažeidimo aplinkybes, kadangi jam buvo įteiktas Departamento Nutarimas, kuriame išsamiai išdėstytos visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo nubaustas AKĮ nustatyta tvarka. Atsakovas, gavęs 2018 m. spalio 18 d. raštą, kuriuo buvo informuotas apie tai, jog pareiškėjas padarė licencijuojamos veiklos pažeidimų, priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas Licencijos galiojimas. 2018 m. lapkričio 8 d. Įsakymas buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu paštu pareiškėjo buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, jog tai patvirtina, kad pareiškėjas apie priimtą Įsakymą buvo informuotas tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka per 2 d. nuo Įsakymo priėmimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie Įsakymą buvo informuotas ir 2018 m. lapkričio 30 d. el. paštu.

14. Teismas analizavo AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų ir 2 dalies 2, 5 punktų bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 34 straipsnio 16 punkto nuostatas ir darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles. Pareiškėjui, kuriam Licencija išduota 2013 m. sausio 12 d., buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, darė išvadą, jog atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo mastą, į tai, kad pareiškėjas už AKĮ pažeidimus baustas ne vieną kartą ir nusprendė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta sankcija – Licencijos galiojimo panaikinimas, sankcija yra proporcinga (adekvati) padarytam teisės pažeidimui.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Prie pilies“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad tiek atsakovas Įsakyme, tiek teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjas padarė, t. y. kokiais konkrečiais priešingais teisei veiksmais pasireiškė pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai. Atsakovas bei teismas iš esmės apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kokius įstatymo straipsnius pareiškėjas galimai pažeidė, nenurodant faktinių aplinkybių, kokie konkrečiai veiksmai buvo šio pažeidimo padarymo priežastimi. Tiek teismas, tiek atsakovas savo priimtuose sprendimuose tiesiog pabrėžė, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Departamento Nutarimo pagrindu, tačiau pareiškėjas pažymi, jog Nutarime konkretūs veiksmai, už kuriuos pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos poveikio priemonės taip pat nėra nurodyti. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai baudžiamas subjektas objektyviai nežino bei negali žinoti, kokią priešingą administracinei teisei veiką padarė bei už ką konkrečiai yra baudžiamas. Pareiškėjas akcentuoja, jog tokia praktika nėra suderinama su VAĮ 8 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į AKĮ 41 straipsnio 4 dalį, Konstitucinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime pateiktą išaiškinimą ir nurodo, jog teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė, t. y. nenurodė dėl ko pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma AKĮ 41 straipsnio 4 dalies nuostata, nors motyvai, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma minėta norma, buvo teismui pateikti. Pareiškėjas teigia, jog vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra tuomet, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų.

18. Pareiškėjas nurodo, jog jam paskirta prievartos priemonė, t. y. 3 000 Eur dydžio bauda bei Licencijos panaikinimas yra pernelyg griežta, neproporcinga bei neadekvati bausmė, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nėra žinoma, už kokius konkrečiai veiksmus jam nurodytos prievartos priemonės yra skirtos. Pareiškėjas nurodo, kad jis, sužinojęs apie paskirtą baudą, ją iš karto bei geranoriškai sumokėjo, praeityje nebuvo baustas už AKĮ pažeidimus, todėl yra pagrindas taikyti AKĮ 41 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nenaikinti pareiškėjui išduotos Licencijos galiojimo.

19. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo UAB „Prie pilies“ apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.). Atsižvelgęs į tai, atsakovas pabrėžia, kad teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

21. Atsakovas pakartoja bylos faktines aplinkybes dėl pareiškėjo padarytų konkrečių AKĮ nuostatų pažeidimo ir pabrėžia, kad pareiškėjas pažeidimo neginčija ir jį pripažįsta. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra AKĮ 34 straipsnio 16 dalies dispozicijoje numatytą pažeidimo sudėtį kvalifikuojantis požymis, todėl atsakovo Įsakymas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, keliamus šio pobūdžio sprendimams.

22. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas vertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo mastą, aplinkybę, jog už AKĮ pažeidimus pareiškėjas buvo baustas ne vieną kartą ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta sankcija – Licencijos galiojimo panaikinimas, yra proporcinga (adekvati) padarytam teisės pažeidimui.

23. Atsakovas nurodo, kad kritiškai turėtų būti vertinama pareiškėjo pozicija, jog teismo sprendimas yra be motyvų, ir pabrėžia, kad teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo UAB „Prie pilies“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Departamentas nurodo, kad jo pozicija detaliai išdėstyta Nutarime bei atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas už AKĮ pažeidimus baustas ne vieną kartą (2018 m. kovo 1 d. bei 2018 m. gegužės 10 d. nutarimais).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. A30-2402/18(2.122E-TD2) „Dėl licencijos, išduotos Prie pilies, UAB galiojimo panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias AKĮ nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, jog atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, o atsižvelgęs į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo mastą, į tai, kad pareiškėjas už AKĮ pažeidimus baustas ne vieną kartą, nusprendė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta sankcija – Licencijos galiojimo panaikinimas, sankcija yra proporcinga (adekvati) padarytam teisės pažeidimui.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus, neatsižvelgė į visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

31. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo priimtas vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, kuri nustato, jog įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

32. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Departamento Nutarimu nubaustas dėl padarytų AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų, 2 dalies 2, 5 punktų ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimų bei vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl AKĮ 34 straipsnio 16 dalies normos, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti, ir todėl ginčijamas atsakovo įsakymas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus ir yra nenaikintinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015; 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas padaryto pažeidimo neginčija ir jį pripažįsta, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, todėl pareiškėjo argumentas, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Departamento Nutarimo pagrindu, tačiau ir pačiame Nutarime konkretūs veiksmai, už kuriuos pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos poveikio priemonės taip pat nėra nurodyti, todėl jis objektyviai nežino ir negali žinoti kokią priešingą administracinei teisei veiką padarė bei už ką konkrečiai yra baudžiamas, vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

34. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų AKĮ nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

35. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas AKĮ 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (AKĮ 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už AKĮ nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog Licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo aspektu pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui ir nebuvo grindžiamas. Pabrėžtina, kad teisės aktais nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Todėl ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą – teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui.

37. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ginčijamo Įsakymo turinio galima aiškiai suprasti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimas, dėl to yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

38. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, dėl to nėra pagrindo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

39. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

40. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Pagal šio straipsnio 3 dalį skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo mokėtinas 11,25 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateikto žyminio mokesčio kvito matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 11,25 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjui žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prie pilies“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Prie pilies“ 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė