8d90e99e-7873-42b2-b86e-bda95aebb916 · Regionų administracinis teismas

                                                  Administracinė byla Nr. I-3393-406/2018                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00577-2018-4                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1(S)                     REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2018 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R.P. su skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 12-18), atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 71-77) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau tekste – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atliko nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.

Viso bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AK metu trÅ«ko gyvenamojo ploto. Dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. PareiÅ¡kėjui buvo suteiktas netinkamas inventorius – gultas, kuris buvo netinkamas naudojimui dėl jo pasibaigusio eksploatavimo laiko, gulto dugnas buvo skylėtas, nelygus, buvo didelė tikimybė, kad lova gali sugriÅ«ti. Dėl netinkamo gulto pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡simiegoti, jį kamavo nuovargis, buvo juntamas organizmo iÅ¡sekimas, skaudėjo nugaros ir kaklo sritys. TrÅ«ko sanitarinių įrenginių, bÅ«ryje gyveno 63 nuteistieji, kuriems buvo skirtos 4 prausimosi kriauklės ir 4 unitazai, todėl rytinio kėlimosi metu susidarydavo eilės. Galimybė pasinaudoti duÅ¡u buvo suteikiama tik vienÄ kartÄ per savaitę.

Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė orumo pažeminimÄ , nepatogumus, teko praustis prasimosi kriauklėse visiems matant. BÅ«ryje esanti virtuvė buvo tik 6 kv. m ploto, ja naudojosi 63 nuteistieji, todėl gaminti valgį buvo sudėtinga, nuolat kildavo konfliktai. Nebuvo poilsio kambario. Nebuvo įrengta rÅ«kymui skirtų atskirų patalpų, nerÅ«kantieji priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Todėl pats pareiÅ¡kėjas tapo rÅ«kančiuoju. Lokaliniame sektoriuje laikoma apie 150 nuteistųjų ir skirta pasivaikščiojimui krepÅ¡inio aikÅ¡telė, kurioje, jei dalis nuteistųjų žaidžia krepÅ¡inį, pasivaikščiojimui skirtas plotas visiÅ¡kai apribojamas.

Didelis nuteistųjų skaičius bÅ«nant lauke sudaro nuolatinę įtampÄ , nesaugumo jausmÄ . Nuo pat atvykimo į PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės tinkamai mokytis, kadangi pamokos dubliavosi su valgyklos laiku. Apsipirkimui parduotuvėje bÅ«tinų prekių, maisto produktų ir duÅ¡o suteikimui kartÄ per savaitę bei kirpėjo paslaugoms skirtas laikas dubliavosi, todėl visur susidarydavo eilės. Atsakovas sudaręs galimybę apsipirkti visam lokaliniam sektoriui vienu metu, o veikiančioje parduotuvėje yra tik 3 langeliai, todėl susidaro eilės. Kadangi parduotuvėje gyva eilė, nuteistieji turi spėti nusikirpti, tada nusiprausti, ir jei nespės gali netekti teisės apsipirkti.

Teigė, kad kirpykloje iÅ¡kabintas Higienos pasas, kuris negalioja nuo 2014 metų. Todėl kirpimasis tokioje patalpoje sudaro abejonių, ar pareiÅ¡kėjas nebus užkrėstas kokia nors liga. Teigė, jog kai kreipėsi su praÅ¡ymu leisti ilgiau naudotis asmeniniu kompiuteriu, buvo kviečiamas į drausmės komisijÄ ir ten paaiÅ¡kinta žodžiu, kad leidimas suteiktas nebus, raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo nebuvo pateikta. Skundų raÅ¡ymas PravieniÅ¡kių PN-AK pavojingas nuteistajam, kadangi pareigÅ«nai toleruoja subkultÅ«rÄ , paraÅ¡ius skundÄ pareigÅ«nai atlieka neplanines kratas, skiria drausmines nuobaudas, sudaroma nesaugi aplinka.

Gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto, kuris kelia pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, pareiÅ¡kėjas buvo kankinamas, pažemintas jo orumas, kankina nemiga, dažnai skauda galvÄ , pareiÅ¡kėjas pasidarė agresyvus, dirglus, sutriko sveikata. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 20-29), nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK karantino patalpose, 2 ir 3 bÅ«riuose ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Teigė, jog įstaigos gyvenamosios patalpos baldais ir inventoriumi buvo aprÅ«pintos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, įrengtos standartinės dviejų aukÅ¡tų lovos.

Pataisos namai užtikrina tinkamÄ gulimÄ inventorių nuteistiesiems. Ä®staigos inventorius yra atnaujinamas pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvalaikiu nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje arba gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl baldų trÅ«kumo, sulūžusio inventoriaus ar netinkamų gultų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Ä®staigoje patvirtintas ir visuose stenduose vieÅ¡ai paskelbtas naudojimosi duÅ¡u grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji duÅ¡ine gali naudotis kartÄ per savaitę. Konkretus kiekvieno asmens naudojimosi duÅ¡u laikas priklauso nuo nuteistųjų, kurie maudosi per dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ , skaičiaus. DuÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat. Sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Nurodė, kad įstaiga rÅ«kančių asmenų apskaitos neveda. PravieniÅ¡kių PN-AK esančiose nuteistųjų patalpose rÅ«kyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rÅ«kymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „RÅ«kymo vieta“.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«ko gyvenamosiose patalpose, taip pat nesikreipė su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios skaidulos.

Ä®staigoje ginčo laikotarpiu nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Visi įstaigoje esantys pastatai tinkami eksploatuoti. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje ginčo laikotarpiu kreipėsi į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl asmenybės sumenkinimo, orumo pažeminimo, psichologinės įtampos, kurias sukėlė blogos gyvenimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad nuteistajam bÅ«tų pablogėjusi sveikata, kurios pablogėjimÄ galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos nėra.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 27 d.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar PravieniÅ¡kių PN-AK, jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad gyvenamosios patalpos nuolat buvo perpildytos, dalį ploto užėmė baldai.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatytas absoliutus reikalavimas, skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo eliminuoti baldais užstatytÄ plotÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Kita vertus, Å¡i aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.).Atsakovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 25 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurios plotas 40,69 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 2 bÅ«rio 1 brigadÄ , kurios plotas 52,02 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 3 bÅ«rio 2 brigadÄ , kurios plotas 66,56 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 35, 36).

Taigi, pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK karantino kameroje, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto normos nebuvo užtikrintas 6 paras – pareiškėjui trūko 0,47 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas taip pat pažymi, kad kameros gyvenamasis plotas, atsižvelgiant į čia įrengtų miegamųjų vietų skaičių, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjui tekęs plotas buvo dar mažesnis, jis neturėjo pakankamai vietos, kurioje galėtų laisvai judėti.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 56 str.). IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN-AK paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.).PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad virtuvėlė buvo per maža dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl buvo sudėtinga pasigaminti maistÄ , nuolat kildavo konfliktai, nebuvo įrengta poilsio kambario.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - ir laisvalaikio kambarys (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.10 p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui;

Taisyklių 5.11 p.). Atsakovo į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2 ir 3 bÅ«riuose yra įrengtos virtuvėlės (b.l. 37). Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlių patalpų plotų, jos gali bÅ«ti įrengiamos tik esant techninėms galimybėms, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos skundo aplinkybės dėl per mažų virtuvėlių laikytinos nepagrįstomis. PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. pažymoje Nr. 88-214 (b.l. 36-38) nurodyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-me sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti.

Taigi, atsakovui pripažinus, kad 2-ame sektoriuje poilsio kambarių nuteistiesiems nėra įrengta Å¡is pažeidimas laikytinas nustatytu.PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pastatai dengti asbesto danga. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plauÅ¡eliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad konstrukcijos, kuriose buvo asbesto, bÅ«tų laužomos, tik deklaratyviai teigė, jog bet kuriuo momentu produktas turintis asbesto gali bÅ«ti pažeistas, asbestiniai lakÅ¡tai gali bÅ«ti pradėti laužyti nuteistųjų.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugiÄ aplinkÄ kalėti buvo keliamas pavojus pareiÅ¡kėjo sveikatai. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl asbesto laikymo atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad prausyklos ir tualeto patalpose buvo per mažai sanitarinių įrenginių, todėl susidarydavo eilės.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139 (toliau - ir Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatė 1 praustuvę 15 nuteistųjų, 1 klozetÄ (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuarÄ 15 nuteistųjų.

Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, jog 2 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 1 kojų plautuvė, 3 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 1 kojų plautuvė (b.l. 37). Atsakovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu aukščiau paminėtuose būriuose buvusį nuteistųjų skaičių. Pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013).

Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog duÅ¡u galima buvo naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė orumo pažeminimÄ , nepatogumus, teko praustis prausimosi kriauklėse visiems matant. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę jam buvo suteikta, todėl jo argumentai dėl teisės pasinaudoti duÅ¡u nesuteikimo daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę atmestini.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti, per maži dideliam nuteistųjų skaičiui, vienu metu pasivaikščioti eina per didelis kiekis žmonių. Teismas pažymi, kad jau minėtose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai bei vienu metu kiemelyje leidžiamas laikyti asmenų skaičius.

Nuteistieji pagal Pataisos įstaigos direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę gali bÅ«ti ne tik pasivaikščiojimo kiemeliuose, bet judėti po visÄ lokalinį sektorių (b. l. 41-54). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo įrengta patalpų rÅ«kymui, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais ir tapo rÅ«kančiuoju.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau - HN 134:2015) 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovas nurodė, kad įstaigos būrių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais ženklais (b. l. 37-38). Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam suteikta lova buvo blogos kokybės ir netinkama naudoti dėl pasibaigusio eksploatavimo laiko.

PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus minėtoje 2018 m. gegužės 16 d. pažymoje nurodyta, kad 2-o sektoriaus bÅ«riuose įrengtos metalinės lovos, įstaiga užtikrina tinkamÄ gulimo inventoriaus bÅ«klę, gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. Inventorius yra atnaujinamas pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus (b.l. 36-38). Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ dėl netinkamos baldų ir sanitarinių įrenginių bÅ«klės nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinamų lovų atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK galimybės tinkamai mokytis, kadangi pamokos dubliavosi su valgyklos laiku, apsipirkimui parduotuvėje bÅ«tinų prekių, maisto produktų ir duÅ¡o suteikimui bei kirpėjo paslaugoms skirtas laikas dubliavosi, todėl visur susidarydavo eilės, kirpykloje iÅ¡kabintas negaliojantis higienos pasas, PravieniÅ¡kių PN-AK netoleruojamas skundų raÅ¡ymas, kadangi paraÅ¡ius skundÄ pareigÅ«nai atlieka neplanines kratas, skiria drausmines nuobaudas, pareigÅ«nai toleruoja subkultÅ«rÄ , teigė jog negavo raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo į jo praÅ¡ymÄ leisti ilgesnį laikÄ naudotis kompiuteriu.

Šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini, kadangi pareiškėjas nedetalizavo konkrečių pažeidimo aplinkybių, kilusių neigiamų pasekmių, neišskyrė priežastinio ryšio tarp galimai padarytų pažeidimų ir pareiškėjui kilusios neturtinės žalos (nenurodė, kada konkrečiai ir kokius sunkumus patyrė norėdamas apsipirkti, pasinaudoti dušu ar kirpėjo paslaugomis, kada rašė skundus Pravieniškių PN-AK administracijai ir kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, kuo pasireiškė Pravieniškių PN-AK subkultūros toleravimas ir kt.).

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2017 m. sausio 30 d. praÅ¡ymÄ Nr. 71/4/116 (b.l. 78), kuriuo jis prašė leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimaliai leistinÄ laikotarpį 8 val. per dienÄ . Ant minėto praÅ¡ymo yra rezoliucija „PrieÅ¡tarauju, nes laikmenos perduotos 2014 m.“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog į pareiÅ¡kėjo 2017 m. sausio 30 d. praÅ¡ymÄ nebuvo atsakyta. Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė teismui 2017 m. birželio 5 d. praÅ¡ymÄ Nr. 71/4/713, kuriuo prašė pateikti nutarimÄ dėl jo nubaudimo.

Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo tenkintas, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės, susijusios su atsakymų galimu nepateikimu į jo praÅ¡ymus jam kilo, tik abstrakčiai konstatavo, jog „nenorima atsakinėti raÅ¡tiÅ¡kai“, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimÄ .Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 5 str., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo (6 paras pareiÅ¡kėjui karantino kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), poilsio kambario nebuvimo, sanitarinių įrenginių trÅ«kumo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia nepatogumais, psichologiniu iÅ¡sekimu, fobijų atsiradimu, orumo pažeminimu, nemiga, dažnais galvos skausmais, sveikatos sutrikimais. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. gegužės 8 d. pažymos Nr. 73(2)-390 matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į psichologus dėl asmenybės sumenkinimo, orumo pažeminimo, psichologinės įtampos, kurias sukėlė blogos gyvenimo sÄ lygos (b.l. 34).

Kitų įrodymų, apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ byloje nėra. Ä® medikus pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis dėl gerklės skausmo, odos paraudimų (b.l. 31-33). Minėtų susirgimų nėra pagrindo vertinti kaip įtakotų pareiÅ¡kėjo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas institucijas, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 70 Eur suma.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R.P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R.P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                          Gintaras Čekanauskas