8d8e636d-c8d3-4050-8167-e16f68824724 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2002-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00113-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens V. V. ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos etika“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1640-273/2016 pagal pareiÅ¡kėjos „Swedbank“, akcinės bendrovės skundÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos etika“ 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo V.

V., n u s t a t ė : Ginčo esmė Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėja „Swedbank“, AB prašė:Panaikinti BUAB „Apskaitos etika“ 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais; Nustatyti BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ : UAB „Apskaitos etika“ priklausantį ir „Swedbank“, AB įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytynėse kaip vienÄ turtinį kompleksÄ ; nustatyti tokias pradines turto pardavimo varžytynėse kainas: pirmosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 380 000 Eur plius PVM; antrosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 311 000 Eur plius PVM; trečiosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 242 000 Eur plius PVM; ketvirtosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 173 000 Eur plius PVM; apie turto pardavimÄ nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose); nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalÄ varžytynėse; nustatyti 30 Eur mokestį varžytynių žiÅ«rovams.2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo atmestas pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymas dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad turtÄ bandoma parduoti nuo 2012 metų ir banko teikiami pasiÅ«lymai dėl turto pardavimo yra nuolat atmetami daugiausiai balsų turinčio kreditoriaus UAB „EkonomiÅ¡ki sprendimai“, nenurodant jokių atmetimo motyvų. 2012 m. vasario 8 d. turto vertinimÄ atliko nekilnojamojo turto agentÅ«ra „Latmas“, 2015 m. liepos 10 d. turto vertinimÄ atliko UAB „Ober-Haus“. Daliai kreditorių nesutinkant su teikiamu banko (pareiÅ¡kėjos) pasiÅ«lymu ir nutarimo projektu, tačiau ir neteikiant savo alternatyvių pasiÅ«lymų, kuriuos bÅ«tų galima svarstyti siekiant pradėti turto pardavimo procedÅ«ras, buvo sudaryta situacija, kai bankroto procedÅ«ros yra vilkinamos, todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, turto pardavimo tvarka ir pradinė kaina turi bÅ«ti nustatyta teismo.

Kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta advokato kontoros suteiktai teisinei pagalbai apmokėti papildomai skirti 6 010,03 Eur plius PVM sumÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2012 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta už perkamas teisines paslaugas mokėti 250 Lt (72,41 Eur) plius PVM už vienÄ darbo valandÄ , tačiau bendros teisinės iÅ¡laidos iki bankroto procedÅ«ros pabaigos negali virÅ¡yti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) plius PVM sumos. PareiÅ¡kėja akcentavo aplinkybę, jog iÅ¡ bankroto administratorės pateiktos informacijos visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kam buvo panaudota minėta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) suma ir kodėl jos nepakako.

Suteiktų teisinių paslaugų ataskaita yra neiÅ¡sami ir joje pateikta informacija visiÅ¡kai nepagrindžia, kad patirtos iÅ¡laidos yra susiję su BUAB „Apskaitos etika“ bankroto procedÅ«ra. Pažymėjo, jog atstovavimo iÅ¡laidos ir joms priskirtas darbo valandų skaičius yra visiÅ¡kai neadekvatus, o dalis iÅ¡laidų susiję ne su bankroto administravimu. Atsakovės BUAB „Apskaitos etika“ bankroto administratorė ir trečiasis asmuo V. V. su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad duomenys, kuriais remdamasi pareiÅ¡kėja nurodė turto pardavimo kainas, negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi ir objektyvÅ«s. Jų nuomone, Å¡iame įmonės bankroto etape kreditorių nuomonės nesutapimas su kito kreditoriaus nuomone negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinis bankroto proceso vilkinimas ar piktnaudžiavimas turima teise, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bendrovės kreditorių susirinkimas vengia realizuoti savo kompetencijÄ .

Pažymėjo, kad turto pardavimo klausimas buvo svarstytas dar tik dviejuose kreditorių susirinkimuose. Jų nuomone, bankroto procese papildomai patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos „Swedbank“, AB skundÄ patenkino – panaikino BUAB „Apskaitos etika“ 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus; nustatė tokiÄ BUAB „Apskaitos etika“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ ir kainas:

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytynėse kaip vienÄ turtinį kompleksÄ ; nustatyti tokias pradines turto pardavimo varžytynėse kainas: pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina 1 380 000 Eur plius PVM; antrosiose varžytynėse pradinė turto kaina 1 311 000 Eur plius PVM; trečiosiose varžytynėse pradinė turto kaina 1 242 000 Eur plius PVM; ketvirtosiose varžytynėse pradinė turto kaina 1 173 000 Eur plius PVM; apie turto pardavimÄ nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose); nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalÄ varžytynėse; nustatyti 30 Eur mokestį varžytynių žiÅ«rovams.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės kreditorių susirinkime atliktus veiksmus, susijusius su atsakovės turto pardavimu, konstatavo, kad turto pardavimo klausimas nėra iÅ¡spręstas nuo 2012 metų.

Parduotino pastato patalpos yra išnuomotos ir iš gaunamo nuomos mokesčio yra dalimis tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, dengiamos administravimo išlaidos bei mokamas atlyginimas administratorei. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje trečios eilės kreditorius UAB „Ekonomiški sprendimai“, kurio finansinio reikalavimo suma viršija pusę visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kreditorė V. V., kuri yra buvusi įmonės vadovė ir laiduotoja, bei atsakovės bankroto administratorė nėra suinteresuoti greitu atsakovės turto, kurį valdant yra gaunamos stabilios pajamos, pardavimu.

Tačiau tokiu bÅ«du pažeidžiami pareiÅ¡kėjos – hipotekos kreditorės interesai. Tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditorių susirinkimas, kuriame nutarimai yra priimami iÅ¡ esmės didžiausios kreditorės UAB „EkonomiÅ¡ki sprendimai“ balsais, vilkina atsakovės turto pardavimÄ ir tokiu bÅ«du vengia realizuoti savo kompetencijÄ . Teismas pažymėjo, jog kreditorių susirinkime pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lyta turto pardavimo kaina iÅ¡ esmės atitinka turto vertintojų UAB „Latmas“ ir UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaitose nurodytÄ turto vertę.

Taip pat akcentavo aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu atlikus turto vertinimÄ , nustatyta daug mažesnė turto vertė, nei pardavimo kaina, kuriÄ siÅ«lė pareiÅ¡kėja. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumÄ , įvertino advokato suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį bei apimtis ir pritarė pareiÅ¡kėjos argumentams, kad advokato ataskaitoje nurodytiems veiksmams atlikti priskirtas valandų skaičius yra neadekvatus.

Teismas akcentavo aplinkybę, jog bankroto administratorė yra juridinis asmuo, Å¡ias paslaugas teikiantis nuo 1998 metų, turintis pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, todėl pastato administravimo, negyvenamųjų patalpų nuomos, pareiÅ¡kimo dėl žalos atlyginimo parengimÄ galėjo atlikti iÅ¡imtinai savo jėgomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorės pasiÅ«lymas papildomai skirti lėšų teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstas. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Trečiasis asmuo V.

V. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos „Swedbank“, AB skundÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kreditorių susirinkime nutarimai priimti nepažeidžiant procedÅ«rinių taisyklių, todėl nebuvo pagrindo jų panaikinti. Ä®gyvendinus pareiÅ¡kėjos pateiktÄ siÅ«lymÄ pirmuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, bus tenkinami tik vienos kreditorės „Swedbank“, AB finansiniai reikalavimai.

Tokiu nutarimu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, eliminuojama galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Siekiant bankroto procedÅ«rų efektyvumo, turto pardavimo tvarka ir kaina gali bÅ«ti nustatyta teismo tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas akivaizdžiai vengia įgyvendinti savo kompetencijÄ Å¡ioje srityje. Vien tik kreditorių daugumos valia nebalsuoti už tam tikrus siÅ«lomus projektus negali bÅ«ti sutapatinama su vengimu realizuoti kreditorių susirinkimo kompetencijÄ .

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad turto pardavimo klausimas kreditorių susirinkime buvo svarstomas tik tris kartus. 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimuose pagrįstai nepritarta pareiÅ¡kėjos teiktiems pasiÅ«lymams, nes jos pateikti duomenys apie atsakovės turto vertę nėra objektyvÅ«s, grindžiami netinkamai parengta turto vertinimo ataskaita. PastatÄ parduodant atskiromis dalimis bÅ«tų gauta didesnė nauda. Trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant procedÅ«rinių taisyklių, todėl teisėtas.

Ä®statymas suteikia teisę administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pakeisti. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog bankroto procedÅ«ra užsitęsė ilgiau nei du metus. Bankroto administratoriui taikomi kvalifikacijos reikalavimai neriboja jo teisės samdyti kvalifikuotas paslaugas teikiančius specialistus. BÅ«tina atsižvelgti į tai, jog pareiÅ¡kėja bendrovės atžvilgiu inicijuoja teisminius procesus. Atsakovė UAB „Apskaitos etika“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta panaikinti BUAB „Apskaitos etika“ 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ , ir Å¡ioje dalyje klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos „Swedbank“, AB skundÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Priimant nutarimÄ trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu procedÅ«rinės taisyklės nebuvo pažeistos, todėl neegzistavo jo panaikinimo pagrindas. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditorių susirinkimas, atsiradus naujoms aplinkybėms, turi teisę pildyti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . 2012 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkime patvirtinta 10 000 Lt plius PVM teisinių paslaugų sÄ mata orientuoja į vienerių metų bankroto procesÄ .

PareiÅ¡kėja buvo informuota apie aplinkybes, sÄ lygojančias poreikį skirti papildomas lėšas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo bankroto administratorei keliamus iÅ¡silavinimo reikalavimus, turimÄ patirtį. Ä®statymas neriboja administratoriaus teisės kreiptis į atitinkamos srities specialistus. Teismas nevertino aplinkybės, jog teisme buvo nagrinėjamos net trys bylos, kuriose bankrutavusi bendrovė turėjo atsakovės procesinį statusÄ , ir viena byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

PareiÅ¡kėjos nurodytos rÅ«Å¡ies iÅ¡laidos susijusios su bankroto administravimu. Nurodytos iÅ¡laidos susijusios su bendrovės turto apsauga ir priežiÅ«ra. Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad advokatas rengė procesinius dokumentus, todėl logiÅ¡ka, jog procesinius dokumentas pasirašė bendrovės bankroto administratorė. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks advokato teisinių paslaugų teikimo laikas yra teisingas ir priimtinas. Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiÅ¡kėja „Swedbank“, AB praÅ¡o skundų netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo iÅ¡vados dėl kreditorių nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu yra pagrįstos. Ä®statymas įpareigoja imtis veiksmų, nukreiptų į kreditorių finansinių reikalavimų operatyvų tenkinimÄ . Pripažinus įmonę likviduojama, pagrindinė bankroto proceso paskirtis – realizuoti įmonės turtÄ ir gautomis lėšomis tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditorių vengimas priimti sprendimÄ dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos laikytinas piktnaudžiavimu teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas turėjo įsikiÅ¡ti į kreditorių susirinkimo kompetencijÄ ir nutraukti ilgÄ laikÄ besitęsiantį dominuojančio kreditoriaus piktnaudžiavimÄ . Apeliantų argumentai dėl susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju neįrodytas papildomų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti bÅ«tinumas. Bankroto administratorė nepagrįstai net kasdienėse situacijose naudojosi teisininkų paslaugomis, tokiu bÅ«du siekdama padidinti bankroto administravimo sÄ naudas.

Teisinių paslaugų ataskaita neiÅ¡sami. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime praÅ¡o patenkinti BUAB „Apskaitos etika“ atskirÄ jį skundÄ . Trečiasis asmuo palaikė atsakovės atskirojo skundo argumentus. Papildomai nurodė, kad teismas, panaikinęs kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ , apribojo kreditorių susirinkimo diskrecijos teisę spręsti dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų. PaaiÅ¡kino, jog bÅ«tų neteisinga riboti bankrutavusios bendrovės teises į kvalifikuotas teisines paslaugas.

Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Dėl naujų įrodymų priėmimoAtsakovė BUAB „Apskaitos etika“ (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2016 m. vasario 23 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ADV6 Nr. 040 kopijÄ . CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė nesavalaikio naujo įrodymo pateikimo bÅ«tinumo. Nenustatyta, kad atsakovė šį įrodymÄ bÅ«tų teikusi pirmosios instancijos teismui, o Å¡is nepagrįstai atsisakęs šį įrodymÄ jį priimti. Byloje sprendžiamas klausimas dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų bÅ«tinumo (kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu). Byloje Å¡alys nekelia klausimo dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidų realumo (t. y. jog nurodyto dydžio iÅ¡laidos buvo patirtos).

Dėl Å¡ios aplinkybės motyvų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nepagrindė CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės iÅ¡imties taikymo galimybės, be to, pateiktas įrodymas nėra susijęs su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, todėl atsakovės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsisako priimti (CPK 180, 314 straipsniai). Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų procedÅ«rinės patikrosIÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario 26 d.

įvyko BUAB „Apskaitos etika“ kreditorių susirinkimas. PareiÅ¡kėja „Swedbank“, AB (BUAB „Apskaitos etika“ kreditorė) dėl Å¡iame susirinkime pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų pateikė skundÄ BUAB „Apskaitos etika“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ skolininko turto mechanizmu.

Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkiÄ skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka. Å i teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Taigi teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedÅ«ros, nebÅ«tų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebÅ«tų suabsoliutinamas kito asmens intereso sÄ skaita.

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ä®BÄ® normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ joms konkuruojant. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus kreditorių nutarimus buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Kita vertus, pažymėtina, jog vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti apskųstų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, neatlikus jų turinio vertinimo.    Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimuBUAB „Apskaitos etika“ 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios įmonės turto pradinių pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo (pirmasis darbotvarkės klausimas).

Å iuo darbotvarkės klausimu buvo nutarta (priimtas nutarimas) kitame kreditorių susirinkime svarstyti klausimÄ dėl UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaitos papildymo / patikslinimo arba naujo turto vertinimo atlikimo bei nutarta nepritarti pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymui dėl pradinių turto pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo. PareiÅ¡kėja kreditorių susirinkimui pateikė siÅ«lymÄ UAB „Apskaitos etika“ priklausantį ir „Swedbank“, AB įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytynėse kaip vienÄ turtinį kompleksÄ ; nustatyti tokias pradines turto pardavimo varžytynėse kainas: pirmosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 380 000 Eur plius PVM; antrosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 311 000 Eur plius PVM; trečiosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 242 000 Eur plius PVM; ketvirtosiose varžytynėse - pradinė kaina 1 173 000 Eur plius PVM; apie turto pardavimÄ nuolat skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt ir bankroto administratoriaus pasirinkimu kituose tinklapiuose); nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalÄ varžytynėse; nustatyti 30 Eur mokestį varžytynių žiÅ«rovams.

Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino: Å¡iuo darbotvarkės klausimu priimtÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ panaikino bei nustatė bendrovės turto pardavimo tvarkÄ ir kainas pagal kreditorių susirinkimui pateiktÄ pareiÅ¡kėjos siÅ«lymÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas vengia vykdyti įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su bankrutavusios bendrovės turto realizavimu, o pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lyta turto pardavimo tvarka yra teisinga, be to, pradinės pardavimo kainos iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja atliktų turto vertinimų duomenims.

Apeliantė V. V. su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigdama, jog vien tik kreditorių daugumos valia nebalsuoti už tam tikrus siÅ«lomus projektus negali bÅ«ti sutapatinama su vengimu realizuoti susirinkimo kompetencijÄ , todėl teismas kreditorių susirinkimo kompetencijos turto pardavimo procese negalėjo realizuoti. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms bei procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Ä®BÄ® normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus.

Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis).

Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas, be kita ko, tvirtina įmonės turto pardavimo kainÄ . Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios teisės normos yra pažymėjęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o teismas nevykdo bankroto administravimo procedÅ«rų ir savo sprendimais paprastai negali iÅ¡spręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai.

Dėl to teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainÄ , bet gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus ir klausimÄ perduoti nagrinėti kreditorių susirinkimui iÅ¡ naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagal bendrÄ jÄ taisyklę teismui nesuteikta teisė spręsti dėl kreditorių kompetencijai priskirtinų klausimų (Å¡iuo atveju – parduodamo turto tvarkos ir kainos nustatymo), tačiau teismų praktikoje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, suteikianti teismui teisę iÅ¡spręsti klausimus, kurie kreditorių susirinkime nėra tinkamai sprendžiami ir dėl to pažeidžiami bankroto proceso tikslai ir paskirtis.

Ä®BÄ® nereglamentuojama situacija, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Nepaisant to, teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetencijÄ , taip pat, siekiant bankroto proceso operatyvumo, užkertant keliÄ nepagrįstam bÅ«tinųjų procedÅ«rų vilkinimui, likviduojamos įmonės turto pardavimo tvarkos bei pradinės parduodamo turto kainos nustatymo klausimus gali spręsti ir bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, o su pasiÅ«lymu dėl konkrečios pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo turi teisę kreiptis bet kuris kreditorius, kuris yra suinteresuotas turto realizavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387/2012;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014). Taigi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios taisyklės ir teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo iÅ¡sprendimÄ , bÅ«tina įvertinti bylos faktines aplinkybes, kreditoriaus (-ių), turinčio (-ių) balsų daugumÄ , veiksmus (neveikimÄ ), jų priimamų sprendimų įtakÄ operatyviam ir veiksmingam bankroto bylos užbaigimui, taip pat atsižvelgti į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti apie kreditorių, turinčių balsų daugumÄ , vengimÄ tinkamai įgyvendinti kreditorių susirinkimui pavestas funkcijas ir taip greičiau pasiekti bankroto procesui keliamus tikslus – tarp jų ir kuo operatyviau bei didesne apimtimi patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju teisę teismui iÅ¡spręsti klausimÄ dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ patvirtinti turto pardavimo tvarkÄ leidžia žemiau nurodytos faktinės aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ginčui reikÅ¡mingas bankrutavusios bendrovės turto, įkeisto pareiÅ¡kėjai, pardavimo proceso aplinkybes, suponuojančias iÅ¡vadÄ dėl kreditorių susirinkimo vengimo vykdyti jo kompetencijos ribose esančius klausimus, susijusius su bendrovės turto realizavimu.

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Apskaitos etika“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstÄ jÄ nutartį, nustatė, kad 2012 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime nutarta atlikti atsakovės turto, kaip vieno turtinio vieneto, įvertinimÄ bei nustatyti administracinio pastato vertę, pavedant turto įvertinimÄ atlikti mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiai turto vertinimo agentÅ«rai UAB „Latmas“. Pagal UAB „Latmas“ parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ atsakovės žemės sklypo ir administracinio pastato vertė yra 4 092 000 Lt (1 185 125,12 Eur). 2013 m. vasario 18 d. raÅ¡tu UAB „Latmas“ informavo bankroto administratorę, kad negali atlikti atskirų pastato patalpų vertinimo, nes pastatas nėra padalintas į atskiras patalpas ir nėra sukurti atskiri turtiniai vienetai. 2013 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime nutarta pritarti parengtiems atsakovės pastato iÅ¡skaidymo į 9 turtinius vienetus projektiniams pasiÅ«lymams ir pavesti kreiptis į UAB „Latmas“ dėl pastato atskirų turtinių vienetų vertės nustatymo. 2013 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu UAB „Latmas“ nurodė atsakovės pastato patalpų, esančių atitinkamuose pastato aukÅ¡tuose, vieno kvadratinio metro kainas. 2013 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimas nutarė atidėti atsakovės turto pardavimo klausimo svarstymÄ ir jį svarstyti ne anksčiau 2013 m. gruodžio 31 d. 2014 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti „Swedbank“, AB pasiÅ«lymui dėl atsakovės turto pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo pagal UAB „Latmas“ parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ . 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti „Swedbank“, AB pasiÅ«lymui dėl atsakovės turto pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo. 2015 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti „Swedbank“, AB pasiÅ«lymui dėl atsakovės turto pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo, taip pat buvo nutarta pritarti UAB „EkonomiÅ¡ki sprendimai“ pasiÅ«lymui surinkti ne mažiau kaip penkis vertintojų pasiÅ«lymus dėl atsakovės turto vertinimo atlikimo. 2015 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimas nutarė pavesti atlikti atsakovės turto vertinimÄ UAB „Ober-Haus“.

Pagal 2015 m. liepos 7 d. UAB „Ober-Haus“ atliktÄ vertinimÄ atsakovės turto vertė yra 1 380 000 Eur. 2015 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkime UAB „EkonomiÅ¡ki sprendimai“ ir V. V. balsais buvo atmestas „Swedbank“, AB pasiÅ«lymas dėl atsakovės turto pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo, motyvuojant tuo, jog nesutinkama su turto įvertinimu dėl lyginamųjų kaÅ¡tų metodo netaikymo bei dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Å¡alia pastatytÄ naujÄ traukos centrÄ â€“ VDU fakultetÄ .

Bankas siÅ«lė nustatyti 1 380 000 Eur pradinę turto pardavimo kainÄ . 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime UAB „EkonomiÅ¡ki sprendimai“ balsais nutarta nepritarti „Swedbank“, AB pasiÅ«lymui dėl atsakovės turto pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo, motyvuojant tuo, jog UAB „Ober-Haus“ atliktas turto vertinimas yra netikslus, kad bÅ«tina tikslinti turto vertinimo ataskaitÄ arba atlikti naujÄ turto vertinimÄ . Bylos nagrinėjimo metu UAB „Capital vertinimas“ atliko naujÄ to turto vertinimÄ . UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. liepos 12 d.

Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 16-N07-34 nurodyta, kad 2016 m. liepos 12 d. atsakovės turto (pastato ir žemės sklypo) vertė yra 739 000 Eur, nustatyta taikant lyginamÄ jį metodÄ , ir 639 000 Eur vertė, nustatyta taikant pajamų metodÄ . Apeliacinio teismo vertinimu, nutarties 22 punkte nurodytų faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovės turto pardavimo klausimas nėra iÅ¡spręstas nuo 2012 metų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės turtas yra iÅ¡nuomotas.

Iš turto nuomos veiklos gautos lėšos proporcingai skirstomos visiems kreditoriams, kas ekonomiškai naudinga trečios eilės kreditoriui UAB „Ekonomiški sprendimai“, kurio finansinis reikalavimo suma viršija daugiau nei pusę visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Tai naudinga ir apeliantei V. V., kuri laidavo už UAB „Apskaitos etika“ prievolę kreditorei „Swedbank“, AB. Apeliacinis teismas pritaria šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog greitas pareiškėjai įkeisto turto realizavimas šiems konkretiems kreditoriams nėra palankus.

Pritartina apeliantės argumentui, jog kartotinis kreditorių daugumos nepritarimas pareiÅ¡kėjos siÅ«lomai turto pardavimo tvarkai savaime negali bÅ«ti prilygintas turto realizavimo vilkinimui. Tačiau aptariamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, jog kreditorių dauguma, kuriÄ lemia iÅ¡ esmės vieno kreditoriaus turimi balsai, nuolat blokuodama pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus, neteikia racionalių alternatyvių siÅ«lymų dėl atsakovės turto realizavimo. PrieÅ¡ingai, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymai blokuojami įvairiais skirtingais, nemotyvuotais arba nepakankamai motyvuotais bei formaliais argumentais.

Apeliaciniam teismui nėra aiÅ¡ki dominuojančio kreditoriaus UAB „EkonomiÅ¡ki sprendimai“ pozicija dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto kreditorių susirinkimo vengimo vykdyti įstatymu deleguotÄ funkcijÄ . Tačiau apeliantės V. V. reiÅ¡kiamos argumentacijos nenuoseklumas papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Nors apeliantė daug atskirojo skundo argumentų nukreipia į atsakovės turto įvertinimo trÅ«kumus bei pardavimo tvarkos ydingumÄ , tačiau esminę jos pozicijos dalį sudaro argumentai dėl atsakovės turto realizavimo neatitikimo kreditorių visumos (ypatingai žemesniųjų eilių kreditorių) interesams.

Apeliantė nurodė, jog įkeisto turto pardavimas iÅ¡ esmės naudingas tik pareiÅ¡kėjai, nors dabar vykdoma Å¡io turto nuomos veikla leidžia palaipsniui proporcingai tenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus. Toks apeliantės argumentas, apeliacinio teismo vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl atskirų kreditorių siekio iÅ¡vengti turto realizavimo (pardavimo), turint tikslÄ ilgÄ laikÄ gauti pajamų iÅ¡ jo nuomos. Tačiau tokia alternatyvi galimybė neužtikrina bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo bei, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidžia hipotekos kreditorės – pareiÅ¡kėjos interesus.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė iÅ¡ esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto vengimo vykdyti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas, susijusias su bendrovės turto realizavimu. Pažymėtina, jog apeliantės nurodytos savo esme skirtingos priežastys, jos nuomone, sÄ lygojančios objektyvias turto realizavimo kliÅ«tis (įvairiais aspektais iÅ¡ryÅ¡kinant turto vertinimo trÅ«kumus, nesutinkant parduoti turtÄ kaip vienÄ turtinį objektÄ , siÅ«lant tęsti pastato nuomos veiklÄ ), patvirtina, jog eilę metų bankroto procese sÄ moningai sudaromos įvairios nepagrįstos kliÅ«tys turto realizavimo procesui pradėti.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliantės argumentas, jog pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymų priėmimas buvo blokuojamas tik tris kartus, t. y. kuomet esÄ realiai buvo sprendžiamas turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog turto realizavimas daliai kreditorių gali bÅ«ti nenaudingas, todėl tam sÄ moningai sudaromos kliÅ«tys. Nors apeliantė pateikia iÅ¡samų turto vertinimo proceso teisinį ir metodologinį reguliavimÄ , apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl turto vertės ir pradinės jo pardavimo kainos nustatymo.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo nustatė pradines turto pardavimo kainas, kurios neatitiktų turto vertės, o pasirinktas turto realizavimo bÅ«das (turtÄ parduodant kaip vienÄ kompleksÄ ) bÅ«tų ydingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas. Pradinių turto pardavimo kainų pagrįstumÄ pagrindžia objektyvÅ«s duomenys – bankroto procese atliktų turto vertinimų ataskaitos. Trečiojo asmens atskirojo skundo argumentas, jog kreditorių susirinkimas ėmėsi veiksmų atsakovės turto vertei nustatyti, tik patvirtina, jog turto pardavimo procesas kartotinai grÄ Å¾inamas į tÄ stadijÄ , kurioje jis buvo dar 2012 metų pabaigoje (t. y. prieÅ¡ keturis metus).

Kita vertus, Å¡iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog bankroto procesÄ reguliuojančios teisės normos nenumato imperatyvios pareigos turto realizavimo tikslu atlikti jo vertinimÄ , o atlikto turto vertinimo duomenys, sprendžiant pardavimo kainos nustatymo klausimÄ , nėra privalomi. Neprotingai ilgai užsitęsusi įmonės likvidavimo procedÅ«ra, neracionalus ir neadekvatus turto pardavimo kainos nustatymo procesas, nepagrįstai užtęstai sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo bÅ«do (parduoti pastatÄ kaip vienÄ objektÄ ar atskiromis patalpomis), nuolatiniai ginčai, kylantys tarp balsų daugumÄ turinčio (-ių) kreditoriaus (-ių) ir kitų kreditorių, pirmosios instancijos teismo identifikuotas ir apeliantės nedviprasmiÅ¡kai atskleistas siekis turto neparduoti, bet tęsti jo nuomos veiklÄ , leidžia teigti apie kreditorių susirinkimo vengimÄ deramai įgyvendinti jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir tinkamai motyvuotÄ procesinį sprendimÄ Ä¯siterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijÄ bei nustatyti BUAB „Apskaitos etika“ nekilnojamojo turto pardavimo kainas ir tvarkÄ pagal pareiÅ¡kėjos kreditorių susirinkimui pateiktÄ pasiÅ«lymÄ . Turto pardavinėjimas varžytynėse už pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lytas pradines kainas nepažeis kreditorių interesų, nes siÅ«loma turto pardavimo vertė daug didesnė, nei nurodyta įmonės bankroto procese įvairiu laikotarpiu parengtuose Å¡io turto įvertinimo dokumentuose.

Kita vertus, nepardavus turto už nustatytÄ kainÄ , nebus užkertamas kelias kreditoriams ateityje bendra tvarka spręsti klausimo dėl turto pardavimo kainos ir bÅ«do. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimuBUAB „Apskaitos etika“ 2012 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta už perkamas teisines paslaugas mokėti 250 Lt (72,41 Eur) už vienÄ darbo valandÄ , tačiau bendros teisinės pagalbos iÅ¡laidos iki bankroto procedÅ«ros pabaigos negali virÅ¡yti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) plius PVM sumos. 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, nutarta advokatų kontoros suteiktai teisinei pagalbai apmokėti papildomai skirti 6 010,03 Eur plius PVM.

Pareiškėja su šiuo nutarimu nesutinka, prašydama jį panaikinti. Pareiškėja nurodė, kad iš bankroto administratorės pateiktos informacijos visiškai neaišku, kam buvo panaudota minėta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) suma ir kodėl jos nepakako. Pareiškėjos nuomone, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita yra neišsami ir joje pateikta informacija visiškai nepagrindžia, kad patirtos išlaidos yra susiję su BUAB „Apskaitos etika“ bankroto procedūromis. Pažymėjo, jog atstovavimo išlaidos ir joms priskirtas darbo valandų skaičius yra visiškai neadekvatus, o dalis išlaidų nesusiję su bankroto administravimu.

Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiÅ¡kėjos argumentams ir apskųstÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ panaikino. Papildomai nurodė, kad bankroto administratorė yra juridinis asmuo, Å¡ias paslaugas teikiantis nuo 1998 metų, turintis pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, todėl pastato administravimo, negyvenamųjų patalpų nuomos, pareiÅ¡kimo dėl žalos atlyginimo parengimÄ galėjo atlikti savo jėgomis. Apeliantės V. V. ir BUAB „Apskaitos etika“ su teismo iÅ¡vadomis nesutiko, nurodydamos, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės bankroto procedÅ«ros neplanuotai užsitęsė.

Taip pat jos tvirtino, jog bankroto administratorės teisinis statusas neriboja galimybės tam tikrų veiksmų atlikimui pasitelkti kvalifikuotÄ specialistÄ . Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Apeliacinis teismas pažymi, jog BUAB „Apskaitos etika“ 2016 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu iÅ¡ esmės buvo sprendžiama dėl papildomų administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ .

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti“ nereiÅ¡kia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rÅ«Å¡ių administravimo iÅ¡laidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų ribas, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams).

Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti iÅ¡laidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo iÅ¡laidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ , tiek tada, kai administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti praÅ¡omų administravimo iÅ¡laidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Taigi, įrodinėjimo naÅ¡ta visais su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių iÅ¡laidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog bankroto administratorė aplinkybę dėl papildomų administravimo iÅ¡laidų advokatų kontoros suteiktoms teisinėms paslaugos apmokėti grindė 2016 m. vasario 23 d. advokato ataskaita dėl BUAB „Apskaitos etika“ suteiktų teisinių paslaugų, kurioje, nurodant suteiktas paslaugas, identifikuotas paslaugų pobÅ«dis, fiksuota suteiktų paslaugų trukmė.

Bylos nagrinėjimo metu pateikta ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. advokato ataskaitos detalizacija. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog atskiruosiuose skunduose apeliantės nurodo sprendžiamam klausimui (dėl bankroto administravimo sÄ matos tikslinimo galimumo) aktualų teisinį reguliavimÄ ir jo aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje. Tačiau nei nurodytas teisinis reguliavimas, nei jo aiÅ¡kinimas teismų praktikoje nėra reikÅ¡mingas Å¡ioje byloje sprendžiant dėl iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas bÅ«tinumo ir pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsiradus poreikiui ar pasikeitus faktinei situacijai, kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata gali bÅ«ti tikslinama. Tačiau, kaip minėta nutarties 27 punkte, administratorius negali nepagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata. Apeliacinis teismas pritaria pareiÅ¡kėjos argumentams, jog tokiu atveju bankroto administratorė turėjo iÅ¡samiai argumentuoti ir pagrįsti papildomų administravimo iÅ¡laidų Å¡ios rÅ«Å¡ies paslaugoms apmokėti poreikį.

Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkime patvirtinta sÄ mata (perkamų teisinių paslaugų eilutė) virÅ¡yta 6 010,03 Eur suma, kuri anksčiau kaip maksimaliÄ patvirtintÄ 2 896,20 Eur sumÄ virÅ¡ija daugiau nei 200 procentų. Ginčijamu kreditorių nutarimu patvirtintos iÅ¡laidos jau yra patirtos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kreditorių susirinkime administratorė turėjo iÅ¡samiai pagrįsti jų bÅ«tinumÄ , pateikti iÅ¡samiÄ ataskaitÄ ir objektyvius duomenis, patvirtinančius ankstesne sÄ mata nustatytų teisinės pagalbos iÅ¡laidų panaudojimÄ .

Administratorės elgesį vertinant protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų kontekste, manytina, jog papildomos iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne retrospektyviai (kaip Å¡iuo atveju), o iÅ¡naudojus sÄ matoje nurodytas iÅ¡laidas ir prognozuojant papildomų paslaugų poreikį bei apimtis. Aptariamu atveju administratorė iÅ¡ esmės praÅ¡o kompensuoti jau faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas, dėl kurių galimumo kreditorių susirinkimas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios. BÅ«tina įvertinti ir tai, jog pradinėje sÄ matoje nurodytų lėšų panaudojimas objektyviais duomenimis taip pat nebuvo pagrįstas.

Todėl Å¡iuo atveju iÅ¡kyla administravimo iÅ¡laidų atribojimo problema (t. y. ar advokato ataskaitoje ir detalizacijoje nurodytos paslaugos nebuvo bent iÅ¡ dalies apmokėtos pagal 2012 metais patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ). Kita vertus, bankroto administratorė, turėdama atitinkamÄ pareigÄ , abejonių dėl papildomų teisinės pagalbos paslaugų poreikio ir bÅ«tinumo nepaÅ¡alino nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde.  Atskiruosiuose skunduose apeliantės akcentavo, kad maksimali 2 896,20 Eur administravimo iÅ¡laidų suma sÄ matoje buvo patvirtinta su sÄ lyga, kad bankroto procesas užtruks metus.

Taip pat nurodė, jog kreditoriai ir bankroto administratorė neturi pastabų dėl suteiktų teisinių paslaugų, kurių kompensavimo bankroto administratorė siekia, kokybės. Akcentavo aplinkybę, jog pati pareiÅ¡kėja, įmonės atžvilgiu inicijuodama teisminius procesus, vilkino bankroto procesÄ , kas sÄ lygojo papildomų teisinių paslaugų ir atitinkamai didesnių iÅ¡laidų poreikį. Apeliacinis teismas Å¡iuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Apeliančių argumentų turinyje nėra objektyvių duomenų, bÅ«tinų sprendžiant klausimus tiek dėl patvirtintoje administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje numatytų lėšų teisinei pagalbai apmokėti panaudojimo, tiek dėl papildomų Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidų poreikio ir pagrįstumo.

Minėta, jog administratorė privalo pagrįsti administravimo iÅ¡laidų panaudojimÄ , o ta aplinkybė, jog iÅ¡laidos (jų rÅ«Å¡is ir suma) buvo numatytos kreditorių susirinkimo patvirtintoje sÄ matoje, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad administratorė administravimui skirtomis lėšomis gali naudotis nekontroliuojama. Apeliacinis teismas iÅ¡ esmės pritaria apeliančių argumentui, jog Ä®BÄ® nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, teikiantiems administravimo paslaugas, nepaneigia bankroto administratoriaus teisės kreiptis kvalifikuotos pagalbos į atitinkamas žinias turinčius specialistus.

Visgi tokia galimybė neturėtų bÅ«ti suabsoliutinama, t. y. negali bÅ«ti sudaroma situacija, kuomet visos bankroto procedÅ«ros bÅ«tų vykdomos ne paskirtojo bankroto administratoriaus (tiesiogiai), o per įgaliotÄ atstovÄ , kurio paslaugos apmokamos iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl konkrečių teisinių paslaugų bÅ«tinumo, vykdant įprastas ir kasdienes bankroto administravimo procedÅ«ras. Nors, kaip minėta, administratorius turi teisę pasitelkti tam tikros srities specialistus, tačiau toks specialiųjų žinių poreikis ir bÅ«tinumas turi bÅ«ti įvertintas protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų kontekste.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, neteisėtumo. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisingÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                          Gintaras Pečiulis