2013-09-04 Nr. AB-4642-3-61-3-01528-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P525-182/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01528-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-1963/2013 pagal M. J. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1) ir patikslintais skundais (b. l. 101, 130) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1688-12 (b. l. 2–3) ir įpareigoti Vilniaus VGTPT suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose: ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-01379-06.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d sprendimu (b. l. 141–144) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-539-05 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-1379-06, o pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiąja abejuose ikiteisminiuose tyrimuose. Nurodė, jog Vilniaus VGTPT 2009 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-S-346-09 suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir atstovaujant ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-539-05 metu, tačiau 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-94-09 Tarnyba nutraukė teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-539-05, motyvuodama tuo, kad šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2007 m. gegužės 21 d. nutarimu.

Be to, Vilniaus VGTPT 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-353-09 nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį bei atstovaujant jos interesus ikiteisminio tyrimo Nr. 18-1-1379-06 metu. Tačiau 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-138-09 Tarnyba nutraukė teisinės pagalbos teikimą ir ikiteisminio tyrimo Nr. 18-1-1379-06 metu, motyvuodama tuo, kad tol, kol nėra nustatyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, atstovavimas ikiteisminiame tyrime Nr. 18-1-1379-06 yra neperspektyvus.

Akcentavo, kad pareiškėja 2010 m. rugsėjo 23 d. vėl kreipėsi į Vilniaus VGTPT, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06 pateikiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jos interesus, tačiau Tarnyba 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-2469-10 atsisakė tenkinti šį pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, jog tokie prašymai jau buvo nagrinėti 2009 metais ir teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas, o naujai pateiktas prašymas vėl teikti pagalbą tose pačiose bylose niekuo nemotyvuojamas, t. y. nenurodomos naujos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad būtina spręsti pagalbos teikimo klausimą iš naujo.

Taip pat pabrėžė, jog 2012 m. balandžio 5 d. pareiškėja Vilniaus VGTPT vėl pateikė du prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamųjų bylų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06, o Tarnyba dėl šių prašymų atitinkamai priėmė 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1688-12 ir 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1848-12, kuriais, vadovaudamasi Taisyklių 12 puntu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos prašymai nepagrįsti ir netenkintini.

Pareiškėja M. J., nesutikdama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 148), kuriuo prašė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu (b. l. 167–171) pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, vertino, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog pareiškėja į Tarnybą kreipėsi tuo pačiu klausimu ir nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos sprendimų pagrįstumu.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja Tarnybai buvo pateikusi tris analogiškus prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jos interesus baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05), kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja: 2009 m. vasario 9 d. prašymą (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-327-09), 2010 m. rugsėjo 24 d. prašymą (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-2543-10), 2012 m. balandžio 5 d. pateiktą prašymą (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-1329-12). 2009 m. vasario 9 d. prašymas Vilniaus VGTPT 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-346-09, patenkintas, pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuri nutraukta Vilniaus VGTPT 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-94-09, nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-539-05. 2010 m. rugsėjo 24 d. prašymą atsisakyta nagrinėti Vilniaus VGTPT 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-2469-10. 2012 m. balandžio 5 d. prašymą Vilniaus VGTPT atsisakė nagrinėti 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1688-12 (b. l. 2–3).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, pagal kurį prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į Tarnybą kreipdamasi su 2012 m. balandžio 5 d. prašymu jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nenurodė bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos sprendimų dėl pareiškėjos analogiškų prašymų pagrįstumu, Vilniaus VGTPT 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1688-12 pagrįstai atsisakė nagrinėti nurodytą pareiškėjos prašymą, todėl nėra pagrindo naikinti šį ginčijamą Tarnybos sprendimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą.

Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs su antrinės teisinės pagalbos teikimu ikiteisminiame tyrime Nr. 18-1-1379-06 apeliacinės instancijos teismas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo šiame ikiteisminiame tyrime nepasisakė.

II. Pareiškėja M. J. 2013 m. liepos 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje (b. l. 175).

Prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo ir įvertino bei taikė materialinės teisės normas, kad ikiteisminiai tyrimai yra sustabdyti. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05 nėra nutrauktas, 2007 m. gegužės 21 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ji yra apskundusi, tačiau nėra informuota apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus. Pareiškėjos nuomone, kreipdamasi į Tarnybą ji nurodė naujas aplinkybes, tačiau Tarnyba į tai nereagavo. Pažymi, kad advokatas A. Svilas jai teisinių paslaugų neteikė, tvirtina, kad teisinė pagalba turi būti suteikta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 158 str. 2 d.). ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama

Pažymėtina, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas. Kaip savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92-2012, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-65-13).

Pareiga pagrįsti, kad egzistuoja bent vienas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytų proceso pagrindų kyla asmeniui, siekiančiam proceso atnaujinimo – t. y. asmuo turi ne tik nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą byloje, bet ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus bei argumentus (ABTĮ 157 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėja abstraktaus pobūdžio prašymų atnaujinti procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-162-12).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje laikytinas abstrakčiu. Pareiškėja ne tik nenurodė kokiu pagrindu administracinė byla turėtų būti atnaujinta, bet apskritai neįvardijo aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad byloje priimtu sprendimu padaryti akivaizdūs ir esminiai pažeidimai dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas. Pareiškėja prašyme neįvardijo konkretaus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo (nenurodė šios dalies tam tikro punkto (-ų)). Proceso atnaujinimo pagrindo buvimo nepatvirtina ir pareiškėjos pateikta argumentacija – visos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka jokio ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą. Pareiškėja nepagrindė savo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo ir įvertino bei taikė materialinės teisės normas, nenurodė, kokios materialinės teisės normos taikytos netinkamai, nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl jis nelaikytinas nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja nepateikė argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas ir procesas administracinėje byloje Nr. A575-1963/2013 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A575-1963/2013 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė