8d8c7ac8-e729-45ce-a7ea-cabe6c291907 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-249-1017/2020 (buvęs Nr. 1-3135-1017/2019) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37951-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.26.2; 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei, Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, kaltinamajam V. R., nukentėjusiesiems L. G., G. L., D. M. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. R. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2017 m. liepos 26 d., apie 1.30 val., vieÅ¡oje vietoje, Å¡alia loÅ¡imo automatų salono „Limonas“, esančio Vilniuje, Brolių 5F, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į kairę akį L. G. bei ne mažiau trijų kartų koja smÅ«giavo pastarajam į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės ausies – kairio smilkinio srityje, kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke ir kraujosruvÄ akies obuolio junginėje, ir tuo nežymiai sutrikdydamas L.

G. sveikatÄ . Be to, V. R. tyčia nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“ Vilniuje, Visų Å ventųjų g. 5, žodinio konflikto metu su D. M. D. ir prie jų priėjus G. L., tyčia sudavė G. L. vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu į deÅ¡inę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , po to V. R. tyčia sudavė du kartus kumščiu į veido sritį D.

M. D., padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ apatinėje lupoje su žaizda lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimÄ apatinės lÅ«pos raudonyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Bylos duomenys dėl 2017 m. liepos 26 d. įvykio Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. kaltu dėl Å¡io įvykio prisipažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad dėl 2017 m. liepos 26 d. įvykio jis susitaikė su nukentėjusiuoju, jie vienas kitam pretenzijų neturi. Å iuo metu sunkiai atsimena įvykį. Å io įvykio metu, naktį, automatų salone „Limonas“ Naujininkuose buvo konfliktas, kurio metu jis atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį L.

G.. Kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam ir į kurias kūno vietas, šiuo metu neprisimena. Kaltinime įvykio aplinkybės nurodytos teisingai, pamena, kad trenkė ranka nukentėjusiajam į veido sritį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir prašė jais vadovautis (2 t., b. l. 135; 1 t., b. l. 102, 105). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. R. nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d., apie 1.00 val. jis kartu su savo kolega E. S. buvo lošimo automatų salone „Limonas“, Vilniuje, Brolių g. 5F, sėdėjo prie baro, gurkšnojo alų.

Å alia jo, jam po kaire, sėdėjo nepažįstamas vaikinas. Jam po deÅ¡ine sėdėjo E. S.. Prie to paties baro dar sėdėjo iÅ¡ matymo pažįstami du vyriÅ¡kiai, vienas stambus, kitas dėvėjo baltos spalvos palaidine ir trumpa iki juosmens odinę striukę, buvo tamsių plaukų. Jis juos dažnai mato vieÅ¡ajame transporte, kai jie tikrina keleivių bilietus, t. y. jie dirba keleivių kontrolieriais. Jie abu taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, nes jis juos tÄ kartÄ matė kokį ketvirtÄ kartÄ .

Anksčiau jis su jais nekalbėjo. Šį kartÄ jie dar prie baro jau pradėjo kalbėtis. Jie geranoriÅ¡kai, t. y. jis su stambiu vyru apsikeitė keliais žodžiais apie tai, kad jau ne pirmÄ kartÄ Äia matosi, kaip sekasi čia leisti laikÄ ir loÅ¡ti ir panaÅ¡iai. Po to stambus vaikinas ir jo draugas nuėjo loÅ¡ti automatais. Jis kartu su E. S. buvo priėję pažiÅ«rėti, kaip jiems sekasi loÅ¡ti. Jis ir E. S., stambus vyras ir jo draugas vartojo alų, nuo ko jie buvo visi neblaivÅ«s. Po to jie visi keturiese bei juos aptarnavusi barmenė išėjo į laukÄ parÅ«kyti.

RÅ«kė prie salono įėjimo durų ar Å¡alia. RÅ«kydami jie keturiese, t. y. jis, E. S., stambus vyras ir jo draugas susiginčijo dėl azartinių žaidimų. Jis net neatsimena tiksliai dėl ko, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad tas stambus vyras tapo labai agresyvus, pradėjo Å¡aukti jam nekelti balso, pradėjo eiti link jo. Jis suprato, kad jis gali neiÅ¡vengti konflikto su juo. Todėl jis tuo metu kartu su jais stovėjusios barmenės paprašė iÅ¡kviesti apsaugÄ , kad iÅ¡vengti konflikto.

Barmenė grįžo į salono vidų. Tuo metu tarp jo ir stambaus vyro kilo žodinis konfliktas. Po to stambus vyras priėjo prie jo ir stipriai abejomis rankomis pastūmė jį. Nuo to pastūmimo jis nenugriuvo. Jis supyko ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairę akį. Tada stambus vyras sugriebė jį ir numetė ant žemės, sudavė jam rankomis kelis smūgius į įvairias kūno vietas ir pradėjo jį smaugti. Jis išlaisvino, atsikėlė. Kadangi jis lieknesnis, jis suspėjo tai padaryti pirmas (atsikelti).

Tuo metu stambus vyras dar buvo atsiklaupęs. Tada jis du kartu savo deÅ¡ine koja smogė jam į kÅ«nÄ . Vienu metu, kai stambus vyras jį pastÅ«mė, jo draugas nusirengė savo odinę striukę ir pradėjo eiti link E. S.. Po to jis matė, kad jie taip ir nesusimušė, o vienas paskui kitÄ bėgiojo. Po to staiga kažkas suÅ¡uko „Policija!“. Tada stambaus vyro draugas pabėgo. E. S. ir jis taip pat nutarė bėgti ir pradėjo bėgti link Brolių g. kiemų. Tas stambus vyras taip pat norėjo pabėgti, nes jis matė, kad jis atsistojo paskubomis, lyg norėdamas pabėgti.

Tačiau jis atsisuko ir pamatė, kad jam nebuvo kur dėtis, nes prie jo privažiavo policijos automobilis. E. S. nubėgo savo keliu. O jis tiesiog ėjo Brolių gatve. Kur nubėgo stambaus vyro draugas, nematė, bet jis pirmas ir pabėgo. Tuo metu jam Å¡aukė :“Stok, policija!“. Jis sustojo. Privažiavo policijos pareigÅ«nai, įsodino jį į automobilį ir atvežė prie minėto salono. Lauke stovėjo tas stambus vyras, kuris atpažino jį, kaip tÄ , su kuriuo jis susimušė. Jis pats nerašė jokio pareiÅ¡kimo dėl to stambaus vyro veiksmų jo atžvilgiu, nes mano, kad jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, kaip vyrai pakonfliktavo ir pamirÅ¡o.

Jis tikrai to stambaus vyriÅ¡kio nemušė specialiai. Taip gavosi, kad konflikto metu tas jį pastÅ«mė, o jis ir sudavė, o po to jau nesustojo ir dar du kartus koja sudavė jam į kÅ«no virÅ¡utinę dalį. To stambaus vyriÅ¡kio daugiau niekas nemušė, tik jis. Po savaitės, jis važiavo vieÅ¡uoju transportu. Spartos stotelėje į troleibusÄ Ä¯lipo keleivių kontrolieriai, tarp kurių buvo stambaus vyro minėtas draugas. Jie su juo paÅ¡nekėjo dėl 2017 m. liepos 26 d. įvykio loÅ¡imo automatų salone.

Jie abu susitarė, kad tai buvo apsvaigusių nuo alkoholio vyrų konfliktas, pasimušė ir iÅ¡siskyrė (1 t., b. l. 102). 2018 m. sausio 26 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad 2018 m. sausio 26 d. gautas nukentėjusiojo L. G. praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad jis praÅ¡o nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nes su įtariamuoju V. R. susitaikė, pretenzijų jam neturi, o įtariamasis V. R. savo kaltę pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino žalÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai, abu pageidauja taikytis (1 t., b. l. 104-105).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, bylos dalis dėl Å¡io kaltinimo buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiÅ¡ko kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d., apie 1.30 val., Vilniuje, Brolių g., Å¡alia loÅ¡imo automatų salono „Limonas“ jį ir jo draugÄ A. (A.) C. užpuolė ir sumušė du nepažįstami vaikinai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Po įvykio kreipėsi į medikus, kur jam buvo diagnozuotas kairės akies sumuÅ¡imas. PrieÅ¡ užpuolimÄ jis su draugu buvo loÅ¡imo automatų salone „Limonas“, Vilniuje, Brolių g., kur vartojo alų. Kai jis sėdėjo bare, prie jų pradėjo kabinėtis nepažįstami asmenys, vadindami juos kontrolieriais. Jie su jais nebendravo. Vengdami konflikto, jis ir jo draugas išėjo į laukÄ parÅ«kyti, kur iÅ¡ minėtos kompanijos du nepažįstami vaikinai pradėjo provokuoti konfliktÄ , kviesdami pasimuÅ¡ti.

Jis priėjo prie vaikinų norėdamas taikiai iÅ¡spręsti konfliktÄ , tačiau netikėtai vienas iÅ¡ vaikinų staiga sudavė jam ranka į veidÄ , pataikė į kairę akį. Jis vaikinÄ paguldė ant žemės ir staiga gavo smÅ«gį iÅ¡ kojos į galvÄ , tačiau kas smÅ«giavo nematė. Jis nuo smÅ«gio paleido vaikinÄ ir tada jį pradėjo spardyti kojomis, tačiau kas spardė nematė, tik girdėjo, kad buvo muÅ¡amas ir jo kolega, kuris su pareiÅ¡kimu į policijÄ nesikreipė, tiksliai kokius jis gavo sužalojimus, nežino.

Iki atvykimo policijai, grupė asmenų pasiÅ¡alino. VaikinÄ , kuris jį užpuolė, jis atpažino, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, Å«gis apie 1,80 m., plaukai tamsÅ«s, kirpti trumpai, buvo apsirengęs tamsų sportinį džemperį. Kitų asmenų, kurie jį spardė, jis atpažinti negalėtų, tačiau mano, kad tai yra tie asmenys, kurie buvo loÅ¡imo automatų salone ir provokavo konfliktÄ (1 t., b. l. 40). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L.

G. nurodė, kad įvykio metu V. R. (jo vardÄ ir pavardę sužinojo vėliau, jis dėvėjo juodos spalvos megztinį su gaubtu) staiga, nieko jam nepasakęs, savo kumščiu smogė jam į kairę akį. Tuo metu jis sugriebė jo rankas ir paguldė jį ant žemės. Antras vaikinas stovėjo Å¡alia. Tuo metu jis pajuto kojų smÅ«gį į galvÄ . SmÅ«giavo dar kažkas trečias, nes V. R. jis dar laikė paguldęs ant žemės, atsiklaupęs, antras vaikinas stovėjo Å¡alia jo ir jis jį gerai matė.

Tada jis paleido V. R., nes tas trečias toliau smÅ«giavo jam į galvÄ ir į kÅ«no įvairias vietas. Jis atsigulė ant žemės, sÄ monės praradęs nebuvo. Kiek buvo smÅ«gių, nežino, tačiau ne mažiau penki. Tas užpuolikas smÅ«giavo be jokių žodžių. Kai jis paleido V. R., tas atsistojo ir taip pat pradėjo jį spardyti į įvairias kÅ«no vietas kartu su tuo trečiu užpuoliku. Jis jam sudavė ne mažiau kaip tris kartus. Jis trečio užpuoliko nematė, nes rankomis dengėsi savo galvÄ .

IÅ¡ viso jam kojomis buvo suduota ne mažiau aÅ¡tuonių smÅ«gių. Kai jis buvo spardomas, jis matė, kad kažkas spardo jo draugÄ , gulėjusį ant žemės netoli jo, kas jį spardė, nežino, neatkreipė dėmesio. Kur dingo tas antras jaunuolis, stovėjęs kartu su V. R., nežino. Po to staiga visi jo užpuolikai nutraukė savo veiksmus ir pasiÅ¡alino. Tada jis, dar gulėdamas ant žemės, pakėlė galvÄ ir pamatė nubėgantį už minėto loÅ¡imo automatų salono kampo, link laiptų, vedančių į kiemus, žmogų.

Jis suprato, kad tai kažkas iÅ¡ užpuolikų. Kai jis atsikėlė, prie jo privažiavo policijos pareigÅ«nai. Jis jiems parodė kryptį, kuria pasiÅ¡alino užpuolikai. Po dviejų minučių minėti policijos pareigÅ«nai sugrįžo. Jų automobilyje jis pamatė sėdintį tÄ patį jaunuolį, kuris jam smogė kumščiu į kairę akį ir kurį jis paguldė ant žemės. Policijos pareigÅ«nams jis prisistatė, kad jis yra V. R.. Po to jis buvo nuvežtas į 2 PK, o jis – į Lazdynų ligoninę.

Ligoninėje jį apžiÅ«rėjo, suteikė pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir iÅ¡leido namo. Jo sužalota kairė akis buvo stipriai sumuÅ¡ta, ji buvo labai iÅ¡tinusi, jautė stiprų skausmÄ . Jam taip pat dėl suduotų smÅ«gių kojomis į kÅ«nÄ apie tris dienas skaudėjo kairį petį, buvo mėlynė, panaÅ¡iai skaudėjo deÅ¡inys Å¡onas (Å¡onkauliai), taip pat buvo mėlynė (1 t., b. l. 58). Dar kartÄ ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. G. nurodė, kad jis buvo susitikęs su V. R.. Pastarasis jo atsiprašė, tarp jų iÅ¡liko geri santykiai.

Kadangi V. R. jo atsiprašė, jis jam atleido ir jokių pretenzijų jam neturi, prašė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (1 t., b. l. 82). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. C. nurodė, kad 2017 m. liepos 26, apie 1.00 val. jis kartu su savo kolega L. G. po darbo užėjo į loÅ¡imo automatų salonÄ â€žLimonas“, Vilniuje, Brolių g. 5F. Ten jie gurkÅ¡nojo alų prie baro, jis lošė loÅ¡imo automatais. Prie baro sėdėjo nepažįstamų jaunuolių apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus kompanija (3 vaikinai ir mergina).

Jis į juos neatkreipė dėmesio, jų neįsidėmėjo. Tik vėliau sužinojo, kad vienas iš jų buvo V. R., kuris vėliau, po įvykio, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kitų jaunuolių jis atpažinti negalės. Lošdamas automatais jis girdėjo, kad kažkas iš tų vaikinų sakė prie baro stovėjusiam L. G., kad tai kontrolierius ir dar pridūrė necenzūrinį žodį. L. G. nelošė automatais. Jis (liudytojas) atsimena, kad L. G. žiūrėjo, kaip liudytojas lošia.

Kažkas iÅ¡ tų jaunuolių taip pat buvo priėjęs pažiÅ«rėti, kaip jis loÅ¡ia. Po to jis ir L. G. nuėjo į laukÄ rÅ«kyti. Jis atsimena, kad barmenė jiems pasakė visiems eiti rÅ«kyti, nes ji turi užrakinti salono patalpas. Lauke prie įėjimo durų rÅ«kė barmenė, V. R. ir jo draugas, jis su L. G.. Atsimena, kad V. R. buvo nusiteikęs prieÅ¡ L. agresyviai, kažkÄ minėjo apie L. G. veiklÄ (kontrolieriaus). L. G. jam suÅ¡uko: „Apsiramink!“. Tuo metu V. R. kumščiu sudavė jam į kairę akį.

Tada L. G. pargriovė V. R. ir, atsisėdęs ant jo, laikė V. R. rankas. Tuo metu jis numetė savo odinę iki juosmens juodos spalvos striukę ir pasiruošė muÅ¡tis su V. R. draugu. Jis jau tiksliai nepamena, bet iÅ¡ pradžių jie stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , laukdami vienas nuo kito smÅ«gio. Po to jis ranka griebė jaunuoliui už megztinio. Tada jis jį už maikutės. Jie susikibo ir padarė vienas kitam po kelis smÅ«gius į kÅ«nÄ . Po to jie vėl atÅ¡oko vienas nuo kito. Tuo metu prie jo priėjo dar kažkoks vaikinas (jį matė pirmÄ kartÄ , jo neįsidėmėjo, atpažinti nelabai galės, tačiau įsidėmėjo, kad jis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm Å«gio, atletiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, įsidėmėjo, kad dėvėjo tamsios spalvos žaketÄ ).

Jis priėjo prie jų ir pradėjo jį ir tÄ jaunuolį raminti, kad viskas gerai, nusiraminkite (atrodo, jis kalbėjo rusiÅ¡kai). Tuo metu jis staiga kumščiu sudavė jam į galvÄ , į kairę pusę. Po to jis dar sudavė jam į kairę kojÄ prie pat pado, į kauliukÄ . Nuo to smÅ«gio jis pargriuvo. Po to jis pradėjo jį spardyti į kairįjį Å¡onÄ . Jis jam sudavė 2 smÅ«gius. Gulėdamas jis matė, kad L. G. gulėjo ar sėdėjo ant V. R.. KÄ jie ten darė, nespėjo pamatyti.

Po to jis greitai atsikėlė ir nubėgo link kiemų Brolių gatvės. Po to jis bėgo link savo namų. Kai jis jau buvo stotelėje „Sparta“ prie jo privažiavo policijos automobilis. Policijos pareigÅ«nai jį nuvežė vėl prie loÅ¡imo salono. Ten barmenė jam padavė jo numestÄ ant žemės striukę. Jis V. R. ir jo draugui pretenzijų neturi (1 t., b. l.

60) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. nurodė, kad jis 2017 m. liepos 26 d., apie 00.30 val., kartu su draugu V. R. buvo loÅ¡imo automatų salone (kazino) „Limonas“, Brolių g. 5F . Jie leido laisvalaikį, gėrė alų. Po pusvalandžio į salonÄ atėjo iÅ¡ matymo pažįstami L. G. ir jo draugas A. C.. Å iuos vyrus jis pažįsta, jie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, juos dažnai mato rajone. Kazino taisyklė yra tokia, kad parÅ«kyti į laukÄ turi iÅ¡eiti visi, barmenė irgi iÅ¡eina rÅ«kyti.

Tuo metu visi lankytojai privalo iÅ¡eiti iÅ¡ salono, barmenė užrakina salono patalpas, nieko nepalieka salono viduje. ParÅ«kę, visi vėl sugrįžta į vidų. Taip buvo ir šį kartÄ . PrieÅ¡ tai jis kartu su V. R. sėdėjo prie baro, gėrė alų. Jis matė, kad L. G. ir A. C. lošė loÅ¡imo automatais, kartais prieidavo prie baro ir taip pat gėrė alų. Apie 1.30 val. jis pasiÅ«lė V. R. parÅ«kyti. Barmenė taip pat sutiko nueiti parÅ«kyti. Tada L. G. ir A. C., kurie tuo metu lošė prie automatų, tai iÅ¡girdę, taip pat sutiko iÅ¡eiti į laukÄ parÅ«kyti.

Salone daugiau nieko nebuvo. Jie penkiese išėjo į laukÄ , pradėjo rÅ«kyti prie įėjimo durų. L. G. buvo labai nervingas, nervingai rÅ«kė. Tada jis su V. R. pradėjo juoktis ir klausti, ar viskÄ pralošė. L. G. supyko ir atsakinėjo, kad tai ne jų su V. R. reikalas, ko čia jie juokiasi iÅ¡ jo ir tuo metu jis abejomis rankomis pastÅ«mė V. R. į krÅ«tinę. Tada V. R. ranka sudavė L. G. į veidÄ . Tuo metu L. G. pargriovė V. R. ant žemės ir pradėjo kumščiu muÅ¡ti V. R..

Jis matė, kad L. G., atsisėdo ant V. R. ir smÅ«giavo kumščiu jam į veidÄ , galvÄ , sudavė ne mažiau penkių kartų. Tuo metu V. R. surėkė barmenei kviesti policijÄ . Barmenė iki tol lakstė Å¡alia ir prašė nustoti muÅ¡ti. Po to ji nubėgo į salono vidų. Ji daugiau nematė L. G. ir V. R. veiksmų, nes tuo metu A. C. nusiėmė savo odinę juodos spalvos iki juosmens striukę, metė ant žemės ir Å¡oko su kumščiais ant jo. Jis jam suÅ¡uko ateiti pasimuÅ¡ti. Jis atsitraukė.

Po to jis vėl su kumščiais priÅ¡oko prie jo, jis vėl atsitraukė. Tarp jo ir A. C. taip ir neįvyko fizinio kontakto (jis jo nepagavo). Tuo metu kažkas surėkė „Policija!“. Tuo metu A. C. nustojo jį vytis ir nubėgo kažkur už kazino. Jis, tai pamatęs, taip pat iÅ¡ inercijos pradėjo bėgti link savo namų (1 t., b. l. 65). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. R. nurodė, kad A., L., V. ir E., jie visi keturiese, du jai buvo už nugaros (už nugaros buvo kontrolieriai), kiti du buvo prieÅ¡ais jÄ veidÄ ir jie veržėsi muÅ¡tis.

Ji stovėjo veidu į jaunuolius, nes prašė jų eiti iÅ¡ čia. Tačiau jie jos nepaklausė. Lauke agresyviai elgėsi A., kuris norėjo muÅ¡tis su V.. Ji girdėjo kaip L. ramino A.. E. buvo girtas, svyravo, jis pasitraukė prie kelio. Vaikinas pravarde R. stovėjo Å¡alia ir tiesiog stebėjo. Tuo metu jam iÅ¡ už nugaros prie V. paÅ¡oko A. ir užpuolė jį. Jie pradėjo muÅ¡tis tarpusavyje, tačiau tai truko apie 10 sekundžių, nes tuo metu prie V. pribėgo L. ir smogė V. į veidÄ .

Nuo Å¡io smÅ«gio V. nukrito. Tada L. užgriuvo ant V.. Kadangi V. nejudėjo, o jo veidas pasidarė raudonas, ji suprato, kad L. jį smaugė. Tuo metu E. pribėgo prie L. ir jam sudavė (kuo sudavė nematė). Nuo to smÅ«gio L. paleido V.. V., savo ruožtu, nustÅ«mė nuo savęs L. ir atsistojo. L. liko ant žemės. Matė, kad V. kelis kartus spyrė į gulintį L.. Tuo metu A. paÅ¡oko prie E. ir jie pradėjo Å¡okinėti vienas prieÅ¡ kitÄ . Po to jie susigrÅ«mė. Po to A. nukrito ant sėdynės. Po to A. greitai paÅ¡oko ir pradėjo bėgti Brolių gatve.

E. pradėjo jį vytis, tačiau pabėgęs apie 20 metrų, sustojo ir sugrįžo atgal. Ji matė, kad A. bėgo nesustodamas. Ji jam dar Å¡aukė, kur jis bėga, kad paimtų savo numestÄ striukę. Tačiau A. jai nieko neatsakė ir bėgo toliau. Po to ji matė, kad A. bėgo ir staigiai nugriuvo (jis buvo apie 30 metrų atstumu). Tačiau jis staigiai paÅ¡oko ir toliau bėgo. Po to jis dingo iÅ¡ jos akiračio. VisÄ laikÄ vaikinas pravarde R. buvo Å¡alia jos. Ji jo prašė iÅ¡skirti muÅ¡ančiuosius, tačiau jis jai atsakė, kad niekur nesivels, nes jam ir savų problemų užtenka su policija.

Tuo metu gatve važiavo policijos automobilis ir jame buvę policijos pareigūnai pamatė, kad V. spardo gulintį L., nes iš karto buvo įjungti žiburėliai (ji jos nekvietė). Tuo metu V. ir E. nubėgo už salono kampo. Tada L. atsistojo ir priėjo prie jo (ji stovėjo prie salono įėjimo durų, ten pat stovėjo vaikinas pravarde R.). Tada ji pamatė, kad L. akis buvo ištinusi. Policijos pareigūnai paklausė L., kur nubėgo vaikinai. L. parodė, kad už kampo. Tada buvo iškviestas dar vienas policijos automobilis.

Neilgai trukus buvo atvežtas policijos pareigÅ«nų V., kurį L. atpažino kaip tÄ , kuris jį sumušė. Po to atvažiavo greitosios medicinos pagalbos brigada, kurį L. iÅ¡vežė su savimi (1 t., b. l. 68-69). 2017 m. gruodžio 21 d. akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo L. G. ir liudytojos R. R. paaiÅ¡kinimai (1 t., b. l. 79-80). L. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d., apie 01.00 val., jis kartu su savo kolega A. C. atėjo į minėtÄ loÅ¡imo automatų salonÄ â€žLimonas“. Ten prie baro sėdėjo jaunuolių kompanija – mergina, vaikinas, V.

R. ir jo draugas. Jie nusipirko po butelį alaus ir pradėjo jį gurkÅ¡noti. Tuo metu kažkas iÅ¡ kompanijos juos atpažino, kaip vieÅ¡ojo transporto kontrolierius, iÅ¡ jų pusės pasipylė įvairios paÅ¡aipos. Tačiau jis ir A. nekreipė dėmesio. Po to A. nuėjo prie loÅ¡imo automatų loÅ¡ti, o jis nuėjo ir atsisėdo prie staliuko. Vėliau, apie 1.30 val. visa kompanija išėjo į laukÄ , jis ir A. taip pat išėjo parÅ«kyti. Išėjęs į laukÄ pamatė gatvėje stovėjusius V. ir jo draugÄ , kurie Å¡aukė juos muÅ¡tis.

Norėdamas užglaistyti konfliktÄ , jis priėjo prie minėtų jaunuolių. Tuo metu V. kumščiu sudavė jam kairę akį. Jis pagavo jo rankas. Tuo metu kažkas jam spyrė į galvÄ . Tada jis kartu su V. pargriuvo. Po to V. iÅ¡silaisvino ir jis paÅ¡oko ant kojų. Paskui jį (gulintį ant žemės) kažkas mušė kojomis. Kas jį mušė, nematė, nes buvo rankomis uždengęs galvÄ . Po to iÅ¡girdo ir pamatė, kad atvažiavo policija. Tuo metu jis pamatė, kad V. kartu su kažkuo bėgo laiptais į viršų, už loÅ¡imo automatų salono kampo.

Policijos pareigÅ«nams jis parodė kryptį ir jie vėliau pagavo V. R.. Kai privažiavo policija, A. niekur nebuvo. R. R. atsakė, kad su L. G. parodymais sutinka iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, jog 2017 m. liepos 26 d., apie 01.00 val., jos darbo metu bare jau sėdėjo V., jo draugas E., vaikinas pravarde R. ir kažkokia mergina. Tuo metu į salonÄ atėjo L. kartu su draugu A.. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Pastarieji nusipirko po butelį alaus. A. nuėjo prie loÅ¡imo automatų loÅ¡ti. E., atsiklausęs A., atsistojo Å¡alia A. ir stebėjo žaidimÄ .

Prie baro sėdėjęs V. kalbino L.. Jis paklausė L., ar jis dirba kontrolieriumi. Tas atsakė, kad koks jo reikalas. Tada V. atsakė, kad tiesiog matė jį dirbantį. Po to L. kabinėjosi prie E., neva jis trukdo loÅ¡ti A.. Ä®vyko žodinis konfliktas tarp E., V. ir L.. Šį konfliktÄ iÅ¡provokavo L.. Tada ji paprašė V. ir E. iÅ¡eiti, kad gana jiems čia bÅ«ti. V. ir E. išėjo. Tuo metu L. ir A. susiruošė nueiti parÅ«kyti į laukÄ . Ji paprašė palaukti Å¡iek tiek, kol minėti jaunuoliai iÅ¡eis toliau nuo salono, kad nesusitiktų lauke.

Tačiau L. ir A. atsakė, kad nieko baisaus. Kai jie visi išėjo į laukÄ , V. ir E. buvo laiptų apačioje. Tuo metu V. kažkÄ pradėjo Å¡aukti L. ir A. (vartojo necenzÅ«rinius žodžius). Tada A. nusiėmė savo odinę striukę ir pakvietė V. pasimuÅ¡ti, taip nuspręsti kas iÅ¡ jų stipresnis. L. ir A. stovėjo jai už nugaros, ji iÅ¡tiesė rankas ir stabdė juos, nenorėjo juos leisti prisiartinti prie minėtų jaunuolių. Tačiau A. ir L. prasiveržė pro jÄ ir prisiartino prie jaunuolių, ir prasidėjo muÅ¡tynės – L. prieÅ¡ V., A. prieÅ¡ E..

Ji matė, kad prie laiptų turėklų smÅ«giavo L. ir V. kumščiais į veidus (kiek kartų nepasakys). Po to pamatė, kad V. gulėjo ant nugaros, o ant jo guli L.. Atrodo, L. smaugė V., nes tas gulėjo ir nejudėjo. Kaip ten mušėsi E. ir A., nežiÅ«rėjo, nekreipė į juos dėmesio. Tik po to pamatė, kad E. pribėgo prie sėdinčio ant V. L. ir koja spyrė tam į deÅ¡inį Å¡onÄ ir taip nuvertė L. nuo V.. V. paÅ¡oko ant kojų. Tuo metu A. pabėgo. E. pradėjo jį vytis, tačiau prabėgęs apie 10 metrų, grįžo.

Ji matė, kad vienu momentu A. nukrito, po to atsistojo ir toliau bėgo nuo jų. E. grįžo prie V.. Ji matė, kad V. kojomis spyrė apie 6 kartus į gulintį ant žemės L., į jo įvairias kūno vietas. E., pribėgęs prie gulinčio L., taip pat koja spyrė į jo įvairias kūno vietas iki penkių kartų. Tuo metu pro šalį važiavo policijos automobilis. Pamatę muštynes policijos automobilyje buvo įjungti žiburėliai ir signalas. Tuo metu V. ir E. pabėgo laiptais į viršų.

L. atsistojo. Priėjusiems policijos pareigÅ«nams L. parodė į nubėgančius V. ir E.. Vėliau V. buvo sulaikytas. Po to L. greitosios medicinos pagalbos brigada buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Kitas policijos ekipažas atvežė A., kurio balta maikutė buvo purvina. Jis pasiskundė, kad jam skauda kojÄ . Vaikinas pravarde R. visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia, kartu su ja ir viskÄ stebėjo. Ä® L. G. klausimÄ , ar ji matė, kad jis lauke kumščiu smÅ«giavo V., R. R. atsakė, kad taip, ji matė. Ä® L.

G. klausimÄ , ar girdėjo, kad jis A. ramino, prašė nusiraminti ir kad eina pakalbėti su jaunuoliais, R. R. atsakė, kad ji girdėjo, kad jis ramino A., sakė jam „raminkis“, bet kad eis pasikalbėti su jaunuoliais negirdėjo. Ä® L. G. klausimÄ , ar ji privalo tokiais atvejais (įvykus konfliktui bare) iÅ¡kviesti apsaugÄ , R. R. atsakė, kad taip, privalo. Kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 79-80). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2413/2017 (01) nurodyta, kad L.

G. padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies – kairio smilkinio srityje, kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke ir kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame petyje, deÅ¡iniame Å¡one, paveikus kietu buku daiktu (daiktais); sužalojimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. liepos 26 d.). Morfologinių požymių, nurodančių į skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nėra; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 46-47).

BIRT žiÅ«ryklės duomenimis, 2017 m. liepos 26 d., 1.42 val. gautas praneÅ¡imas, kad prie namo Vilniuje, Brolių g. – Dariaus ir Girėno g. sankirtoje vyksta muÅ¡tynės, labai daug vaikinų, pranešėja stebi pro langÄ , neprisistatė (1 t., b. l. 30). 2017 m. liepos 26 d. patrulių G. J. ir A. G. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, taip pat L. G. 2017 m. liepos 27 d. protokole – pareiÅ¡kime taip pat užfiksuotos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 34-36). Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 26 d., 2.04 val.

V. R. konstatuotas 1,05 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 98). 2018 m. vasario 1 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. 01-1-37951-17 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1 t., b. l. 106-114). 2019 m. birželio 21 d. priimtas nutarimas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (1 t., b. l. 11-19). 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. birželio 21 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-37951-17 (1 t., b. l. 20-21).

Ä®rodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas dėl 2017 m. liepos 26 d. įvykio BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (atitinkamai ir pagal BK 284 straipsnį) ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ suduoda bent vieno paÅ¡alinio asmens akivaizdoje. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis V. R. 2017 m. liepos 26 d., apie 1.30 val., vieÅ¡oje vietoje – Å¡alia loÅ¡imo automatų salono „Limonas“, esančio Vilniuje, Brolių 5F, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. G. į kairę akį bei ne mažiau trijų kartų koja smÅ«giavo pastarajam į įvairias kÅ«no vietas, Å¡iais savo veiksmais padarydamas L. G. poodines kraujosruvas kairės ausies – kairio smilkinio srityje, kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke ir kraujosruvÄ akies obuolio junginėje, t. y. nežymiai sutrikdydamas L.

G. sveikatÄ . Kaltinamasis V. R. savo kaltę dėl jo tyčinių, smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį pripažino, teigdamas, kad jis deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į jo kairę akį, po to kelis kartus jam smogė koja į įvairias kÅ«no vietas. Be to, kaltinamojo kaltę, atlikus Å¡iuos veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį patvirtina ir nukentėjusiojo L. G. bei įvykį mačiusių liudytojų – A. C., E. S. ir R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jų apklausų bei atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo L.

G. ir liudytojos R. R. metu. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į kairę akį, po ko nukentėjusysis paguldė kaltinamÄ jį ant žemės, o pastarajam iÅ¡sivadavus ir atsistojus, kaltinamasis koja spyrė nukentėjusiajam ne mažiau trijų smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2413/2017 (01), kurioje be kita ko nurodyta, kad L.

G. nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies – kairio smilkinio srityje, kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke ir kraujosruva akies obuolio junginėje. Liudytoja R. R., teikdama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, kad po įvykio buvo sužalota (patinusi) nukentėjusiojo kairė akis. Be to, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus – alkotesterio parodymais nustatyta, jog V.

R. 2017 m. liepos 26 d., 2.04 val. konstatuotas 1,05 promilių neblaivumas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teikdamas paaiškinimus teisme taip pat iš esmės pripažino, kad įvykio metu galėjo būti neblaivus. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus iš esmės teigė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, todėl jam sudavė smūgius, teismo nuomone, byloje nėra pagrindo teigti, kad buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija (BK 28 str.). Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam.

Å ioje situacijoje faktiÅ¡kai abi pusės buvo puolančiosios, besiginančiųjų nebuvo. Juolab kad kaltinamojo atliktų veiksmų pobÅ«dis bei intensyvumas taip pat rodo jo veiksmų puolamÄ jį pobÅ«dį, o ne gynybÄ . Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu kilusios muÅ¡tynės, kurių metu kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, įvyko vieÅ¡oje vietoje – Vilniuje, Brolių g., prie loÅ¡imo automatų salono „Limonas“, kurias matė paÅ¡aliniai asmenys – policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietusi pranešėja (atsisakė prisistatyti, įvykį stebėjo pro langÄ ) bei loÅ¡imo automatų salono „Limonas“ darbuotoja – liudytoja R.

R., kuri tiesiogiai stebėjo įvykį. Akivaizdu, kad dėl vieÅ¡oje vietoje matomo smurto Å¡ie asmenys buvo Å¡okiruoti, dėl Å¡io įvykio prie loÅ¡imo automatų salono kilo sumaiÅ¡tis, dėl ko pranešėja kvietė policijos pareigÅ«nus, o liudytoja R. R. negalėjo tęsti įprastinio savo darbo. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kuomet nesant smurtinį elgesį pateisinančios priežasties, smurtavo vieÅ¡oje vietoje, tai matant paÅ¡aliniams asmenims. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje, nesant tam objektyvios priežasties, tai matant kitiems asmenims, pripažintinas įžūliu kaltinamojo elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai parodė nepagarbÄ aplinkiniams.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis veikÄ padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismo vertinimu, kaltinamasis, vieÅ¡oje vietoje panaudojęs fizinį smurtÄ , nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet privalėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kadangi prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas smurtas, tai matant kitiems asmenims. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl tokia veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Pažymėtina, jog kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime pagal BK 284 straipsnį yra nepagrįstai nurodyta aplinkybė, kad jis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Visų pirma, pastebėtina, kad kaltinime nėra nurodyta jokių veiksmų, kuriuos prieÅ¡ nukentėjusįjį bÅ«tų atlikę ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. PareikÅ¡tame kaltinime inkriminuoti tik paties kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį. Antra, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti visi įvykyje dalyvavę asmenys, tačiau vieno iÅ¡ jų – asmens, pravarde „R.“, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neieÅ¡kojo ir jo asmenybės nenustatinėjo.

Vien dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neveikimo suformuluotas toks kaltinimas yra nepateisinamas. Dėl nurodyto iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė: „kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis“. Be to, teismas savo iniciatyva truputį koregavo pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , tačiau tai nekeičia nei faktinių aplinkybių, nei kaltinamojo veikos kvalifikavimo. Taigi byloje įrodyta, kad V. R. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2017 m. liepos 26 d., apie 1.30 val., vieÅ¡oje vietoje, Å¡alia loÅ¡imo automatų salono „Limonas“, esančio Vilniuje, Brolių 5F, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į kairę akį L.

G. bei ne mažiau trijų kartų koja smÅ«giavo pastarajam į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės ausies – kairio smilkinio srityje, kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke ir kraujosruvÄ akies obuolio junginėje, ir tuo nežymiai sutrikdydamas L. G. sveikatÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo V. R. tyčinė veika 2017 m. liepos 26 d. įvykio metu atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai.

Bylos duomenys dėl 2018 m. lapkričio 3 d. įvykio Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl 2018 m. lapkričio 3 d. įvykio savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Nurodė, kad jis 2018 m. lapkričio 3 d. vakare kartu su savo draugais P. R. bei S. Ž. buvo bare „Bukowski“, ten pamatė nukentėjusiuosius. Tuo metu jie buvo bendradarbiai. Nukentėjusiųjų kompanijÄ iÅ¡ viso sudarė Å¡eÅ¡i žmonės, jo – trys žmonės. Bare su nukentėjusiųjų kompanija jis nebendravo, iÅ¡girdo užgauliojimus kaltinamojo atžvilgiu, suprato, kad kažkas bus ne taip (iÅ¡ kÅ«no kalbos, replikų) ir net nesulaukę užsakymo pirmi išėjo iÅ¡ baro.

Kaltinamojo kompanijos staliukas nukentėjusiųjų atžvilgiu panaÅ¡iai stovėjo ir per akies kraÅ¡tÄ kaltinamasis juos pamatė. Išėjus iÅ¡ baro, pasuko į kairę ir kaltinamojo kompanija ėjo link Vilniaus g., Arklių g. Paėjus apie 200 m nuo baro, kaltinamÄ jį pasivijo D. M. D.. Priėjo iÅ¡ kaltinamojo nugaros, sakė replikas jam. Tikslių žodžių, pasakytų kaltinamajam, neprisimena. Buvo konfliktas, keiksmažodžiai, atsikalbinėjimai, „lopu“ jį vadino. Kaltinamasis sakė nukentėjusiesiems ir jų kompanijai, kad atstotų nuo jo, tačiau jie neatstojo nuo kaltinamojo.

IÅ¡ nukentėjusiųjų kompanijos visi kartu buvo, atstumas nuo kaltinamojo buvo 1-2 metrai, ne daugiau. KaltinamÄ jį pradėjo stumdyti, jam sakė keiksmažodžius, kaltinamasis atsakė taip pat keiksmažodžiais. Mano, kad kaltinamÄ jį stumdė D. M. D., nes jis buvo arčiausiai jo. Tuo metu kaltinamasis dar nebuvo atsisukęs į nukentėjusiųjų kompanijÄ , buvo jiems nugara ir per petį matė, kad jį stÅ«mė. Buvo vienas pastÅ«mimas. Po pastÅ«mimo buvo žodinis konfliktas. Toliau įžeidinėjo vienas kitÄ necenzÅ«riÅ¡kai ir kaltinamasis matė, kad į jį eina nukentėjusieji.

Per petį atsisuko ir pamatė, kad konfliktas agresyvėja, atsisuko ir paklausė, ko jie nori iÅ¡ kaltinamojo ir ko kabinėjasi. Tada kaltinamasis pradėjo eiti atbulas. D. M. D. norėjo smÅ«giuoti kaltinamajam, visa kompanija pradėjo eiti prie kaltinamojo. Kad D. M. D. ruoÅ¡iasi smÅ«giuoti, matėsi iÅ¡ kÅ«no kalbos. Kai pamatė, kad D. M. D. ruoÅ¡iasi smÅ«giuoti, kaltinamasis sureagavo greičiau ir kumščiu trenkė D. M. D. į veidÄ . Kiek smÅ«gių sudavė, pasakyti negali, prisimena vienÄ .

Kas vyko po to, kaltinamasis faktiÅ¡kai neprisimena dėl stresinės situacijos. Nepamena, kad konflikto metu bÅ«tų buvęs kontaktas su nukentėjusiuoju G. L.. SmÅ«gis D. M. D. buvo suduotas ir ginantis, ir dėl nukentėjusiųjų provokacijos. Galėjo įvykio metu apsieiti be smÅ«gio sudavimo, galėjo pasitraukti į Å¡onÄ , bet gavosi kaip gavosi. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, gali atlyginti gydymo iÅ¡laidas. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieÅ¡kiniai nesutinka, tai jų noras pasipinigauti.

Dėl šio įvykio jis buvo atleistas iš darbo (2 t., b. l. 136-137, 142). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. D. dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad įvyko metu jis kartu su kaltinamuoju nedirbo. Su kaltinamuoju dirbo nukentėjusysis G. L. bei liudytojas R. I., galbūt ir liudytojas Ą. G. D., o D. M. D. su kaltinamuoju yra tik sveikinęsis pas G. L. darbe. 2018 m. lapkričio 3 d. vakare jie susitiko su draugais ir buvo šešiese: nukentėjusieji bei liudytojai R. I., Ą. G. D., S. P. ir lygtais E..

Jie iÅ¡ pradžių buvo bare už Halės turgaus, tada dar viename bare ir tada užsuko į „Bukowski“ barÄ . Å iame bare sėdėjo apatinėje salėje (rÅ«syje). Nukentėjusysis nepamena, ar Å¡iame bare matė kaltinamÄ jį. IÅ¡eidinėjant iÅ¡ baro, pamatė 6-8 asmenų kompanijÄ ir atpažino joje kaltinamÄ jį V. R.. Jo kompanija ėjo ta pačia kryptimi, kaip ir nukentėjusiojo kompanija – link Vilniaus g. Pamena, kad G. L. nuėjo pasisveikinti su V. R., tikrai ėjo nekonfliktuoti ir vėliau D.

M. D. G. L. pamatė prieÅ¡ save su trečdaliu raudono veido (vėliau toje vietoje atsirado mėlynė). Jų tarpusavio konflikto jis nematė arba nepamena, kad matė, nes po įvykio buvo praradęs sÄ monę ir turėjo problemų su atmintimi, ne viskÄ prisimena. Tuomet buvo klausimas: „Kas įvyko?“, G. L. nieko neatsakė. Tuomet buvo judama į kaltinamojo kompanijos pusę. Jie ėjo klausti, kas įvyko, nes bendradarbis bendradarbiui sudavė ir neaiÅ¡ku kodėl. IÅ¡ ko D. M. D. suprato, kad kaltinamasis trenkė G.

L., jis neprisimena, bet pamena, kad ėjo su pretenzija pas kaltinamÄ jį. Tuomet V. R. atsisuko panikos priepuolyje ir rėkė: „Šalinkitės, baigsis blogai ir bus problemų“. D. M. D. norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kaltinamajam viskas gerai, kas jam yra. Ėjo (ne bėgo) link kaltinamojo su rankomis kiÅ¡enėse, kaltinamasis tuo metu buvo atsisukęs į jį. Tuo metu kaltinamasis jam liepė nesiartinti. Jis vis tiek ėjo link kaltinamojo, nes bandė sukelti jam jausmus, klausdamas, kas jam yra, kodėl taip elgiasi.

Abejoja, kad galėjo pulti kaltinamÄ jį, nes D. M. D. rankos buvo kiÅ¡enėse. Priėjus prie kaltinamojo, V. R. jam sudavė kelis smÅ«gius. PirmÄ smÅ«gį sudavė į deÅ¡inį žandikaulį (matyt V. R. yra kairiarankis), ko pasakoje jis prarado sÄ monę, pradėjo kristi, o kiti smÅ«giai buvo į prieÅ¡ingÄ pusę, apatinę lÅ«pos pusę. SmÅ«gių nepamena, daro prielaidÄ dėl smÅ«gių vietų pagal tai, kaip jautėsi po įvykio. Apatinę kairės pusės lÅ«pÄ reikėjo siÅ«ti, buvo praskelta lÅ«pos kamputyje, susitrenkė galvÄ , nes krito ant plytelių.

Draugai sakė, kad apie minutę buvo praradęs sÄ monę ir nejudėjo, vėliau atsigavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad norėjo pakviesti V. R. eiti kartu su jais, nes jie visi susiÅ¡Å«kavo, kad „varom kartu“, judėjo ta pačia kryptimi. Jis nestÅ«mė kaltinamojo, gali bÅ«ti, kad jį įžeidė po to, kai pamatė G. L. raudonÄ . Jų kompanija nesityčiojo iÅ¡ V. R.. BÅ«nant „Bukowski“ bare, jokių replikų ar pasisakymų kaltinamojo atžvilgiu nebuvo arba nukentėjusysis tokio dalyko neprisimena.

Gatvėje jokių replikų iš jo kompanijos taip pat nebuvo. D. M. D. negrasino kaltinamajam. Jis nebuvo kovinėje stovėsenoje. Gerai prisimena, kad rankos buvo kišenėse, nes jo draugai ir tėtis visuomet pabrėžia tai, kad jis mėgsta taip vaikščioti (2 t., b. l. 138-139). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. D. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, jog iš karto po įvykio jis buvo tokios būsenos, kad visiems buvo baisu, draugai galvojo, kad „stogas važiuoja“, negalėjo su juo susikalbėti dėl to, kad įvykio metu jam buvo sutrenkta galva.

Vėliau taip pat turėjo problemų dėl atminties, nieko neprisimindavo, jeigu neužsirašydavo; sunkiai sekėsi dirbti; žmonės, su kuriais buvo susitaręs dėl darbų atlikimo (oficialiai nedirbo, tai faktiškai buvo kaip praktika), nebepasitikėjo juo, nes D. M. D. nieko neatsimindavo; neprisiminė netgi jam gerai žinomo kelio pas sužadėtinės artimuosius. Stiprūs atminties praradimai truko apie tris savaites. Dėl patirtų sužalojimų – lūpos siuvimo, turėjo žaizdų, šašų, reikėjo traukti siūles; liko randas prie lūpos.

Tikriausiai rando neÅ¡alins. SkausmÄ jautė apie 3-4 savaites, gėrė vaistus nuo skausmo. Apie 3 savaites negalėjo normaliai valgyti, nes plyÅ¡davo susiÅ«ta lÅ«pa. Kieto maisto ilgai negalėjo valgyti, nes buvo dantenos sutrenktos ir keli dantys klibėjo. Skaudėjo žandikaulį, valgiau kaire puse daugiausiai. Apie 1,5 mėnesio jautėsi, kad gavo smÅ«gį. Å nekėti apie 10 dienų negalėjo, nes viduje buvo apie 3 mm plyÅ¡imas ir 1,5 mm iÅ¡orėje. Iki Å¡iol jaučia psichologines pasekmes, mato randÄ , jį mato visi pažįstami, tik advokatas sakė, kad rando nemato.

Dėl atminties praradimo į gydytojus nesikreipė, nors tėtis liepė tai daryti, bet buvo tokios bÅ«senos, kad buvo sunku su juo susikalbėti. IÅ¡ karto po įvykio ligoninėje tyrė dėl smegenų sutrenkimo. Dėl Å¡io įvykio po praktikos ilgiau negalėjo susirasti darbo (2 t., b. l. 139-140). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. L. dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad pradžioje vakaro buvo kavinėje „Vijokliai“, iÅ¡gėrė po vienÄ alaus, užkando. Eidami pakeliui žemyn, užėjo į Halės turgaus bariukÄ ir po vienÄ alaus iÅ¡gėrė.

Toliau nuėjo į „Bukowski“ barÄ , ten gėrė alų, draugai gal kažkÄ kitÄ gėrė. Sėdėjo apačioje, mažesnėje salėje, joje iÅ¡ viso kitų žmonių nebuvo. Nukentėjusysis Å¡iame bare kaltinamojo nematė ir jokių apsižodžiavimų su juo bare nebuvo. Kaip išėjo iÅ¡ baro kaltinamasis, G. L. nematė. Pamena, kad kai išėjo iÅ¡ „Bukowski“ baro, pamatė kaltinamojo kompanijÄ , jis priėjo prie V. R., iÅ¡tiesė jam rankÄ , norėdamas pasisveikinti ir tuo momentu gavo smÅ«gį į žandÄ .

Jokių mostų, judesių nedarė prieÅ¡ kaltinamÄ jį. Kaltinamojo kompanijai pagrindo bijoti nukentėjusiųjų kompanijos nebuvo. Nematė, kad po to prie kaltinamojo bÅ«tų priėjęs D. M. D., tuo metu susikoncentravo į jam suduotÄ smÅ«gį, buvo nusisukęs ir tuomet iÅ¡girdo kaip draugas T. P. pradėjo rėkti, pamatė, kad D. M. D. guli ant žemės. Kaltinamasis rėkė: „Jei vyrai, į policijÄ nesikreipsit“. Eidami link kaltinamojo kompanijos, jiems nereplikavo. Ä®vykio metu jis su kaltinamuoju dirbo toje pačioje įmonėje, prieÅ¡ tai niekuomet nekonfliktavo, kolegų/bendradarbių nusistatymo prieÅ¡ kaltinamÄ jį nebuvo, jokių nei konfliktų, nei apsižodžiavimų nebuvo.

Mano, kad kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, bet jo akys buvo keistos, kaip stiklinės. G. L. nebuvo girtas, buvo iÅ¡gėręs per vakarÄ tris alaus (2 t., b. l. 140-141). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. L. dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad po įvykio jam buvo liÅ«dna, depresavo, nes tėvai ir artimieji jam darė spaudimÄ , vis teigdami, kad tokie dalykai, jog jis grįžo su mėlyne, yra nepriimtini. Å eimos nariai puolė į panikÄ , klausinėjo, kur jis įsivėlė.

G. L. stengėsi, kad mėlynės nesimatytų, bet užmaskuoti jos nepavyko. Savaitę mėlynė tikrai matėsi. Darbe reikėjo aiÅ¡kintis, kas nutiko. Tuo metu dirbo sandėlyje, sulaukė juokelių ir replikų iÅ¡ klientų. Be to, tuo metu turėjo pereiti dirbti į vadybininko pareigas, bet negalėjo dėl savo iÅ¡vaizdos (mėlynės). Kiek laiko jautė skausmÄ , pasakyti negali. Po įvykio skaudėdavo galvÄ ; grįžus po darbo, nieko nesinorėjo, tik gulėti ir nieko neveikti. DiskomfortÄ bei iÅ¡gyvenimus jautė iki mėnesio laiko (2 t., b. l. 141-142).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Ž. nurodė, kad jis pažįsta kaltinamÄ jį (sieja maždaug metus trunkantys draugystės santykiai) ir liudytojÄ P. R.. Ä®vykio vakarÄ jie trise buvo „Bukowski“ bare, sėdėjo baro rÅ«syje, užsisakė ten maisto, tačiau užsakymo nesulaukė, nes kaltinamasis pasakė apie bare esančius jo bendradarbius, sėdinčius toliau, su kuriais nesutaria ir gali kilti konfliktas, kaltinamasis iÅ¡girdo jų replikas ir pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ baro. Liudytojas replikų negirdėjo.

Išėję iÅ¡ baro, pradėjo eiti Visų Å ventųjų gatve link Rotušės. Tuo metu liudytojas kalbėjosi su P. R., kaltinamasis iÅ¡girdo replikas. Kai liudytojas atsisuko, pamatė, kad kaltinamasis jau kalbasi su kažkuo. Liudytojas buvo priekyje kaltinamojo, maždaug 6 metrų atstumu nuo jo. Kiek atsimena, kaltinamÄ jį Å¡iek tiek stumtelėjo iÅ¡ priekio į krÅ«tinę, o kaltinamasis sakė, kad nelystų prie jo, kad eitų iÅ¡ ten. Tačiau vaikinas, kuris pastÅ«mė kaltinamÄ jį, vis toliau artėjo link jo.

Tada tas asmuo, kuris pastÅ«mė kaltinamÄ jį, užsimojo smÅ«giui ir kaltinamasis jam vienÄ kartÄ sudavė gindamasis. Asmuo, kuriam kaltinamasis sudavė, liko stovėti. Tada kaltinamasis Å¡oko bÅ«senoje toliau nueidinėjo nuo jų. O jie vis labiau artėjo, pradėjo rėkti: „KÄ jis daro, kad durnas“, buvo grasinimai. Vienas veikėjas labai agresyviai pradėjo artintis, palenkęs galvÄ , pakėlęs akis. Čia buvo kitas asmuo nei pastÅ«męs kaltinamÄ jį. Nuo jo kaltinamasis ėjo atbulomis.

Kaltinamasis gal septynis kartus pasakė, kad jis nesiartintų ir išeitų, bet tas asmuo neklausė. Kai tarp jų kažkas įvyko, liudytojas buvo nusisukęs. Tas agresyvus žmogus nugriuvo, o po to jie išsiskirstė. Kodėl tas agresyvus žmogus nukrito, liudytojas nežino, nes nematė. Daugiau šūkavimų nebuvo. Kaltinamasis liudytojui pasakojo, kad darbe jį užgaulioja, mėto replikas. Liudytojas negali pasakyti, kaip prasidėjo kontaktas tarp kaltinamojo ir kitos kompanijos, nes tuo metu kalbėjosi su P. R..

Kaltinamasis nėra agresyvus, jis labai geras vaikas, būnant su juo tarpusavyje ar su kitais asmenimis nėra buvę jokių konfliktų. Kaltinamasis buvo blaivus. Liudytojui bare niekas nepatogumų nesukėlė. Išėjo iš baro tik dėl kaltinamojo, nes jis pasakė, kad gali kilti konfliktas. Jis ir kiti draugai būtų padėję kaltinamajam, jeigu šiam būtų prireikę pagalbos. Liudytojas išskyrė muštines ir toliau nekonfliktavo. Kaltinamasis pradėjo rėkti, liudytojas paėmė jį už švarko ir pastūmė toliau.

Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 190-191), jis iÅ¡ pradžių negalėjo nurodyti, kodėl liudytojo paaiÅ¡kinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi; vėliau patikslino, kad yra skirtumų dėl to, jog ne viskÄ tiksliai Å¡iuo metu prisimena. Prašė vadovautis teisme duotais paaiÅ¡kinimais. Nurodė, kad negirdėjo, jog įvykio metu bÅ«tų tyčiotasi iÅ¡ kaltinamojo, tokios aplinkybės jis neatsimena. Negali pasakyti, ar girdėjo iÅ¡ kitos kompanijos besiÅ¡aipančias frazes (2 t., b. l. 176-177).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. R. nurodė, kad jis pažįsta kaltinamÄ jį. Ä®vykį sunkiai prisimena. Jie buvo trise: kaltinamasis, liudytojas ir S. Ž., užėjo į „Bukowski“ barÄ , užsisakė gėrimų, bet nesulaukę užsakymo, išėjo, nes bare buvo kaltinamojo kolegos, kaltinamasis nenorėjo bÅ«ti Å¡alia jų, siekė, kad nebÅ«tų konfliktų. Ar buvo replikos kaltinamojo atžvilgiu bare, neprisimena. Bare jie sėdėjo virÅ¡utinėje salėje. Liudytojas neatsimena, ar jie leidosi į baro apačiÄ .

Išėjus iÅ¡ baro, ėjo centro link. Kita kompanija juos greitai pasivijo, norėjo eiti su jais, bet jie nenorėjo eiti su atėjusia kompanija. Lauke jie prisikalbino, gal pasakė kÄ negražaus, konkrečių replikų neprisimena. Po to kaltinamÄ jį pastÅ«mė į jo priekį. Kaltinamasis perspėjo, kad prie jo nelįstų, buvo supanikavęs, iÅ¡sigandęs. Tačiau vienas iÅ¡ asmenų agresyviai ėjo link kaltinamojo, tuomet kaltinamasis trenkė kažkuriam iÅ¡ vaikinų ranka į veido sritį.

Tas žmogus liko stovėti. Konfliktas kilo dėl replikų ir pastÅ«mimo. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 194-195), nurodė, kad daugmaž parodymai teisingi, jis įvykio aplinkybes geriau prisiminė duodamas parodymus pas tyrėjÄ . Å iuo metu neatsimena aplinkybių dėl galimų smÅ«gių sudavimo antram asmeniui. Patikslino, kad bÅ«damas bare, jis girdėjo replikas kaltinamojo atžvilgiu, tai buvo nemalonÅ«s žodžiai. Bendraujant su kaltinamuoju, liudytojui konfliktų dėl jo elgesio nekilo.

Jie galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ įvykio vietos ir taip iÅ¡vengti konflikto. Kaltinamasis žinojo, kad jis ne vienas (2 t., b. l. 177-178). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad jis gerai pažįsta nukentėjusįjį D. M. D.. Ä®vykio vakarÄ jie susitiko su draugais. Kartu buvo nukentėjusieji ir liudytojai T. P., R. I., Ą. G. D.. IÅ¡ pradžių buvo bare prie Halės turgaus, vėliau nuėjo į „Bukowski“ barÄ . Ten užsisakė alaus, pasėdėjo rÅ«syje. Pasikalbėję keliavo toliau iÅ¡ baro į kairę, į miesto centrÄ .

Kaltinamojo liudytojas nepažįsta, apie jį bare nesikalbėjo. Nebuvo jokių replikų, įžeidžiančių asmenį. Išėjus iÅ¡ baro, pasuko kairiau ir ėjo Å¡aligatviu. Jis ėjo su T. P., Å¡nekučiavosi. Priekyje ėjo D. M. D. ir R. I.. Gatvėje niekas neužgauliojo kaltinamojo kompanijos. G. L. pamatė pažįstamÄ Å¾mogų, norėjo pasimojuoti, pasisveikinti. Nebuvo jokių G. L. gestų, mostų. Kai kompanijos priartėjo viena kito atžvilgiu, nebuvo konfliktinių žodžių.

Matė, kad vyko kažkoks pokalbis tarp G. L. ir kaltinamojo. IÅ¡girdėjo garsÄ , panašų į smÅ«gio, bet to nesureikÅ¡mino, vaizdo nematė. Tuomet pamatė, kad D. M. D. perėjo į kitÄ gatvės pusę, jo rankos buvo kiÅ¡enėse. Matė, kaip kaltinamasis trenkė D. M. D. į veidÄ kumščiu. Trenkė ir kaire, ir deÅ¡ine rankomis, du kartus. D. M. D. buvo pramuÅ¡ta lÅ«pa, veido deÅ¡inė pusė. D. M. D. nukrito, prarado sÄ monę. Tuomet kvietė greitÄ jÄ ir gelbėjo draugÄ . D. M.

D. jokių provokuojančių veiksmų neatliko (2 t., b. l. 178-179). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. nurodė, kad jis pažįsta nukentėjusįjį D. M. D.; kaltinamojo nepažįsta. Ä®vykio vakarÄ susitiko mieste su nukentėjusiaisiais, dar buvo R. I., S. P.. Ėjo į barÄ , iÅ¡gėrė alaus, tada ėjo į kitÄ barÄ , lankėsi „Bukowski“ bare. Jame sėdėjo apačioje (rÅ«syje), iÅ¡gėrė alaus. „Bukowski“ bare liudytojas kaltinamojo nematė, jo kompanija neapkalbinėjo jokio asmens, kalbos apie G.

L. bendradarbį nebuvo, nebuvo mėtomos replikos kito asmens atžvilgiu. Norėjo pakeisti aplinkÄ , todėl išėjo iÅ¡ „Bukowski“ baro. Ėjo link Vokiečių gatvės, iÅ¡ baro pasuko į kairę. Visi ėjo po du. Kas pirmi ėjo, neatsimena. Liudytojas ir R. I. arba S. P. (tiksliai neprisimena) ėjo pačiame gale, bendravo. Jų kompanija nelaidė replikų kito asmens atžvilgiu, jie bendravo tarpusavyje; nebuvo agresyvÅ«s. Staiga visi sustojo, jie irgi priėjo. Kažkas bendravo su nepažįstamais, kurių liudytojas nėra matęs, toje gatvės pusėje, kurioje buvo „Bukowski“ baras.

Liudytojo kompanijai buvo pasakyta nesiartinti, nors niekas prie jų nėjo ir nekalbino, toje situacijoje buvo neadekvatu sakyti nesiartinti. Kodėl draugai vis tiek ėjo prie tos kompanijos, atsakyti negali, gal niekas neužfiksavo to nesiartinti, pamatė pažįstamus žmones ir ėjo. Staiga G. L. gavo smÅ«gį į galvÄ . Kaltinamasis stovėjo Å¡alia G. L. Å¡onu ir jam trenkė ranka į deÅ¡inę akį. Kai G. L. buvo suduotas smÅ«gis, vaikinai perėjo per gatvę. Liudytojo draugai, kurie pažinojo kitos kompanijos žmones, nuėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, už kÄ buvo trenkta G.

L.. Kiek suprato liudytojas, tai buvo R. I. ir G. L. bendradarbis. Liudytojas su kažkuo liko stovėti, o visi kiti nuėjo link kaltinamojo. Tada liudytojas matė, kad jie pradėjo kalbėtis, pokalbis buvo trumpas ir D. M. D. gavo kumščiais iÅ¡ abiejų rankų du smÅ«gius į veido sritį, po ko nukrito, prarado sÄ monę. D. M. D. rankos buvo kiÅ¡enėse. R. I. kažko paklausė kaltinamojo ir jis dar gavo. D. M. D. smÅ«gius sudavė tas pats asmuo, kuris sudavė ir G. L., Liudytojas nesuprato, dėl ko kilo konfliktas.

Nebuvo nieko dėl ko bÅ«tų reikėję panaudoti smurtÄ . GalbÅ«t ir buvo kaltinamojo praÅ¡ymas nelįsti prie jo, atsitraukti, bet niekas prie jo nelindo (2 t., b. l. 179-180). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ą. G. D. nurodė, kad D. M. D. yra jo artimas draugas. Ä®vykio vakarÄ susitiko su D. M. D., T. P., S. P. ir R. I., buvo mieste, nusprendė nueiti į barus. Pradžioje buvo „Vijokliuose“, paskui keliavo į Halės turgų, užsuko į „Bukowski“ barÄ , ten nusipirko alaus. Buvo laiptai užsisukantys į apačiÄ ir toje apatinėje erdvėje sėdėjo tik jų (artimų draugų) kompanija.

Neatsimena, kad bare bÅ«tų kalbėta, jog yra bendradarbis, nebuvo mėtoma replikų, Å¡aipomasis. Tikslaus vakaro plano neturėjo, nusprendė eiti toliau, išėjo iÅ¡ baro, pasuko į kairę. Išėję pamatė priekyje einančiÄ kaltinamojo kompanijÄ . Buvo draugiÅ¡kai paÅ¡aukimai, tokie kaip „sveiki, norime prisijungti, eikime kartu į barÄ â€œ. Kažkas paÅ¡aukė ir pasiÅ«lė prisijungti. Kaltinamojo kompanija paėjo tiesiai, o kaltinamasis sustojo ir agresyviai pasakė, kad nelystų, jis tai padarė grubiai.

G. L. nuėjo prisistatyti, kad čia savi, kad jis bendradarbis, kaltinamasis nepažino G. L. ir sudavė jam ranka smūgį. Tuo metu tarp jų buvo tiesioginis kontaktas, G. L. ir kaltinamasis žiūrėjo vienas kitam į akis. Visiems buvo šokas, nes tai buvo netikėtas įvykis. Tada prisistatė D. M. D., kuris klausė kaltinamojo, kodėl jis taip padarė, kodėl nuskriaudė bendradarbį. Buvo analizuojama, kodėl smogta. Liudytojas nepamena, ar jiems toliau buvo sakoma, kad nelystų, kad atstotų. D.

M. D. buvo smogta jau ant kelio. D. M. D. link kaltinamojo ėjo su žiemine striuke, jo rankos buvo kiÅ¡enėse, jis ėjo draugiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kaltinamojo reakcija buvo staigi ir D. M. D. buvo suduoti dar du smÅ«giai, jau gatvėje. Jam buvo suduota iÅ¡ abiejų rankų į veidÄ . SmÅ«gių sudavimo metu jie stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ , tarp jų buvo ranka pasiekiamas atstumas. D. M. D. prarado sÄ monę, krito ant žemės, liudytojas puolė jį gaivinti. Nebuvo tokios situacijos, kad reikėjo smÅ«giuoti.

Kaltinamasis galėjo nesmÅ«giuoti nei vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų. Jų kompanija buvo gerai nusiteikusi gerai, jokių replikų nebuvo, kad parodytų grėsmę ar nepagarbÄ . Po Å¡io įvykio D. M. D. turėjo skirti daug laiko, kad jis nebejaustų streso. Po įvykio D. M. D. turėjo problemų bendraujant, jautėsi kaip nesavas, palaužtas. Reikėjo jam bÅ«ti ramsčiu, kad nuraminti. Tai buvo savaičių klausimas (2 t., b. l. 180). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. I. nurodė, kad jis pažįsta nukentėjusįjį D.

M. D.. Ä®vykio vakarÄ su nukentėjusiaisiais ir liudytojais T. P., S. P., Ą. G. D. jie ėjo į miestÄ , užsuko į barÄ â€žVijokliai“, po to nuėjo į barÄ â€žBukowski“. Ten sėdėjo apatinėje salėje, iÅ¡gėrė alaus. Kitų kompanijų bei kaltinamojo bare liudytojas nematė. Niekas jam i draugų nesakė, kad kaltinamÄ jį matė barė. BÅ«dami bare, jie neapkalbinėjo kaltinamojo, nelaidė juokelių ar replikų apie jį. Kai išėjo iÅ¡ baro, pasuko į kairę.

Ėjo poromis. Pirmieji ėjo D. M. D. su G. L., tuomet liudytojas su Ą. G. D., o už jų ėjo S. P., visi tarpusavyje kalbėjosi. Tuomet liudytojas pastebėjo tuometinį savo kolegÄ â€“ kaltinamÄ jį, su juo kalbėjosi G. L.. Pagalvojo, kad jie prisijungs ir galės artimiau pabendrauti, bet kaltinamasis trenkė G. L. į akį. Tuomet jie pradėjo vienas ant kito rėkti. Liudytojas ir D. M. D. bendravo su kaltinamuoju, rėkė, kÄ jis daro. Pasirodė, kad kaltinamasis jų neatpažino. IÅ¡ jų pusės nebuvo jokio agresyvumo.

Liudytojas norėjo suprasti, kodėl kaltinamasis taip pasielgė, gal buvo apsvaigęs. Kai jis su D. M. D. artėjo prie kaltinamojo, jis sakė, kad atstotų nuo jo. Jie vis tiek ėjo iÅ¡ smalsumo, norėjo suprasti, kad kaltinamajam yra, kad jis sudavė smÅ«gį savo bendradarbiui. Kaltinamasis Å¡oko į kovinę pozicijÄ ir kitoje kelio pusėje nei „Bukowski“ baras du kartus ranka trenkė D. M. D., sudavė iÅ¡ viso tris smÅ«gius į galvos sritį, po ko D. M. D. nukrito, prarado sÄ monę, jam buvo sužalota lÅ«pa.

Tada liudytojas ėjo link kaltinamojo, iÅ¡kėlęs rankas, ir Å¡aukė: „KÄ tu darai“. Tuomet kaltinamasis trenkė liudytojui, smÅ«gį sudavė į apatinės lÅ«pos deÅ¡inę pusę. Buvo kaltinamojo, G. L. ir D. M. D. bendravimas. Taip pat buvo kaltinamojo pasakymas, kad jie atsitrauktų, bet tai buvo kaip panika. Nežino, kodėl įvyko konfliktas, gal kaltinamasis jų neatpažino. Po įvykio su D. M. D. buvo problemų. Jis dažnai įvykį pamirÅ¡davo, kol atsigavo, praėjo porÄ savaičių.

G. L. buvo „fingalas“ (2 t., b. l. 180-181). Akistatos tarp nukentėjusiojo G. L. ir įtariamojo V. R. protokole užfiksuota:  įtariamasis V. R. nurodė, kad prieÅ¡ais jį sėdintį vaikinÄ jis pažįsta iÅ¡ matymo, pažįsta jį kaip buvusį bendradarbį, tačiau asmeniÅ¡kai su juo nėra pažįstami. Ä® užduotÄ G. L. klausimÄ , kokie buvo prieÅ¡ais jį sėdinčio vaikino – V. R. veiksmai 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“, Visų Å ventųjų g. 5, Vilniuje, pastarasis atsakė, kad prieÅ¡ais jį sėdintis vaikinas jam be jam žinomos priežasties deÅ¡ine ranka trenkė vienÄ smÅ«gį į veido sritį.

Ä® užduotÄ klausimÄ V. R., ar girdėjo G. L. atsakymÄ , ar jį suprato, pastarasis atsakė, kad atsakymÄ girdėjo, jį suprato, tačiau nori patikslinti, kad 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., jam su draugais išėjus iÅ¡ baro „Bukowski“, jį prisivijo kompanija vaikinų, tarp kurių buvo jo tuometiniai bendradarbiai G. L. ir D. M. D.. Jie žodžiais pradėjo jį įžeidinėti, kabinėtis bei girdint jo draugams jį užgaulioti. Jis kelis kartus juos perspėjo, kad atstotų, tačiau vaikinai neklausė.

Netikėtai D. M. D. pradėjo jį stumdyti, jis dar kartÄ paprašė jo nelįsti ir tada jam priartėjus prie jo arčiau pamatė, kad jis yra užsimojęs ir ketina jam suduoti, jis tai matydamas ir norėdamas apsiginti, sudavė jam pirmas. Pataikė į veido sritį. Kiek sudavė jam smÅ«gių neatsimena, patikslinti negali. Priėjusiam prie jo arčiau G. L., bijodamas dėl savo sveikatos, bei manydamas, kad jis jį puls, trenkė jam vienÄ smÅ«gį į veido sritį. Ä® užduotÄ klausimÄ liudytojui G.

L., pastarasis pareiÅ¡kė, kad V. R. atsakymÄ girdėjo, sutinka su jais iÅ¡ dalies. Jis nori patikslinti, kad V. R. pirmÄ smÅ«gį sudavė bÅ«tent jam, o ne D. M. D.. Jis asmeniÅ¡kai jo dėl nieko neperspėjo ir prie jo nesikabinėjo. Su kitais V. R. pasakytais žodžiais jis sutinka. Akistatos metu prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti iÅ¡ dalies (2 t. b. l. 2-3).   Akistatos tarp nukentėjusiojo D. M. D. ir įtariamojo V. R. protokole užfiksuota:  Buvo užduotas klausimas D. M. D., ar jis pažįsta prieÅ¡ais sėdintį vaikinÄ , kokie jÅ«sų tarpusavio santykiai, pastarasis parodė, kad prieÅ¡ais save sėdintį vaikinÄ pažįsta iÅ¡ aplinkos, santykių jokių neturėjo, asmeniÅ¡kai jie nepažįstami, nebendrauja. Įtariamojo V.

R. paklausus, ar jis D. M. D. atsakymÄ girdėjo ir jį suprato, pastarasis į tÄ patį klausimÄ atsakė, kaip prieÅ¡ais save sėdintį vaikinÄ pažįsta iÅ¡ darbo aplinkos, santykių jokių neturėjo, asmeniÅ¡kai nepažįstami, nebendrauja. Ä® užduotÄ D. M. D. klausimÄ kokie buvo prieÅ¡ais jį sėdinčio vaikino – V. R. veiksmai 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“, pastarasis atsakė, kad gerai visko neatsimena, tačiau prieÅ¡ais jį sėdintis vaikinas jam tyčia, be priežasties sudavė abejomis rankomis (du kartus kaire ranka ir vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka) į galvos sritį.

Ä® klausimÄ V. R., ar girdėjo D. M. D. atsakymÄ , ar jį suprato, pastarasis atsakė, kad atsakymÄ girdėjo, jį suprato, tačiau nori patikslinti, kad 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., jam su draugais išėjus iÅ¡ baro „Bukowski“, jį prisivijo kompanija vaikinų, tarp kurių buvo jam iÅ¡ matymo pažįstami G. L. ir D. M. D.. Jie žodžiais pradėjo prie jo kabinėtis bei jį girdint jo draugams užgaulioti. Jis kelis kartus juos perspėjo, kad atstotų nuo jo, tačiau vaikinai neklausė.

Netikėtai D. M. D. pradėjo jį stumdyti, jis dar kartÄ paprašė jo prie jo nelįsti ir jam priartėjus prie jo arčiau pamatė, kad jis yra užsimojęs ir ketino jam suduoti, jis tai matydamas ir norėdamas apsiginti, sudavė jam pirmas. Sudavė D. M. D. smÅ«gius į veido sritį, tačiau jų skaičiaus patikslinti negali. Tik sudavus smÅ«gius D. M. D. jam pavyko iÅ¡vengti konflikto ir atsitraukti nuo minėtų vaikinų. Ä® užduotÄ klausimÄ D. M. D., ar jis girdėjo V. R. atsakymÄ , pastarasis atsakė, kad jo atsakymÄ girdėjo ir su juo sutinka tik iÅ¡ dalies.

Parodė, kad V. R. pirmÄ smÅ«gį sudavė bÅ«tent G. L., o jam priėjus antram ir bandant pasiaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė, tik tuomet jam tyčia, be priežasties, sudavė trys smÅ«gius į veido sritį. Jis nebuvo užsimojęs ir neketino jam suduoti, galimai jam tai pasirodė. Jis girdėjo kaip V. R. kelis kartus liepė prie jo nesiartinti ir eiti iÅ¡ čia. NepasiÅ¡alino tik todėl, kad norėjo pasiaiÅ¡kinti, kas jam negerai. Akistatos metu prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti iÅ¡ dalies (2 t. b. l. 6-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 3979/2018(01) nurodyta, kad G. L. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 136). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 3980/2018(01) nurodyta, kad D. M. D. padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje su žaizda lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra nebÅ«dingi savęs žalojimui ir griuvimui ant lygaus pavirÅ¡iaus. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 147-148) Ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju D. M. D. atliktas asmens parodymo atpažinimas pagal įtariamojo nuotraukÄ , kurio metu jis atpažino asmenį – V. R. bei paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent jis 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., Visų Å ventųjų gatvėje, Vilniuje netoli namo pažymėto Nr. 5, tyčia jam sudavė trys smÅ«gius į veido sritį (1 t., b. l. 154-160).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas kaltinamojo parodymų tikslinimas (2 t., b. l. 37-43). Nukentėjusysis G. L. pateikė savo sužalojimų foto nuotraukas bylos nagrinėjimo teisme metu (2 t., b. l. 161-163, 166). Dėl duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo ir veikos kvalifikavimo dėl 2018 m. lapkričio 3 d. įvykio Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo V. R., nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D., taip pat liudytojų S. Ž., P. R., S. P., T. P., Ą. G. D. bei R. I. paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, taip pat raÅ¡ytiniuose dokumentuose (specialisto iÅ¡vadose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose, įvykio vietos schemoje) bei pateiktose foto nuotraukose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu jų apklausų, akistatų bei parodymų patikrinimo vietoje metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“ Vilniuje, Visų Šventųjų g.

5. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusieji G. L. ir D. M. D. buvo kartu su liudytojais S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I., t. y. jie buvo Å¡eÅ¡iese. Kaltinamasis V. R. buvo kartu su liudytojais S. Ž. bei P. R., t. y. jie buvo trise. Nagrinėjamas konfliktas įvyko po to, kai abi Å¡ios kompanijos išėjo iÅ¡ baro „Bukowski“ (bare laikÄ leido atskirai) ir nukentėjusiųjų draugų kompanija pasivijo link miesto centro (link Vilniaus g.) einančiÄ kaltinamojo draugų kompanijÄ . Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis V.

R., nukentėjusysis G. L. ir liudytojas R. I. dirbo vienoje darbovietėje. Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl teismas jų iÅ¡samiau nenagrinėja. Teismas sprendžia, jog iÅ¡ Å¡ioje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis V. R. tyčia vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. L. į deÅ¡inę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, po to kaltinamasis tyčia du kartus sudavė kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam D.

M. D., padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ apatinėje lupoje su žaizda lÅ«pos gleivinėje bei odos nubrozdinimÄ apatinės lÅ«pos raudonyje, Å¡iais savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiųjų sveikatÄ . Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia nuoseklÅ«s bei iÅ¡samÅ«s nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D. bei kartu su jais buvusių liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiÅ¡kinimai teisme, kurie sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas nenustatė esminių prieÅ¡taravimų tarp minėtų nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų ir kitų byloje esančių įrodymų, todėl neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo nenuoseklus, jo pozicija ir paaiÅ¡kinimai keitėsi, be to, kaltinamojo paaiÅ¡kinimai nesutampa su jo draugų – liudytojų S. Ž. bei P. R. paaiÅ¡kinimais, kurie teisme iÅ¡ dalies pakeitė savo pozicijÄ ir teikė skirtingus paaiÅ¡kinimus nei ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl nurodytų priežasčių teismas tiki kaltinamojo, liudytojų S. Ž. ir P. R. paaiÅ¡kinimais teisme tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡samiau analizuojant nukentėjusiųjų bei liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad jie nuosekliai bei detaliai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (tik R. I. nebuvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu) teigė, kad bÅ«dami „Bukowski“ bare, jie sėdėjo baro apatinėje salėje (rÅ«syje), Å¡alia jų nebuvo kitų žmonių ir kaltinamojo jie nematė, bÅ«dami Å¡iame bare nekalbėjo nei apie kaltinamÄ jį, nei apie kitÄ kokį nors konkretų asmenį ir jokio asmens neužgauliojo (nereplikavo).

Jų teigimu, iÅ¡ „Bukowski“ baro nukentėjusiųjų kompanija išėjo, nemačiusi, kad iÅ¡ Å¡io baro kÄ tik išėjo kaltinamasis su draugais, neturėdama konkretaus tikslo, tiesiog norėdama eiti arčiau centro į kitus barus. Tuo tarpu kaltinamojo ir kartu su juo buvusių liudytojų S. Ž. ir P. R. paaiÅ¡kinimai teisme dėl Å¡ių aplinkybių skiriasi. Visų pirma, liudytojai S. Ž. ir P. R. nurodė skirtingas baro vietas, kur jie sėdėjo (S. Ž. teigė, kad baro apačioje, t. y. rÅ«syje, o P. R.

– baro viršuje), taip pat skirtingai nurodė pateiktus užsakymus (S. Ž. teigė, kad jie užsisakė maisto, o P. R. – gėrimų). Antra, vienintelis kaltinamasis teisme teigė, kad jis bare matė nukentėjusiuosius ir jų draugus, tuo tarpu kartu su kaltinamuoju buvę liudytojai tokių aplinkybių nenurodė. Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad jam būnant „Bukowski“ bare, nukentėjusiųjų kompanija jį užgauliojo, tyčiojosi iš jo, tačiau nukentėjusieji bei kartu su jais buvę liudytojai tai kategoriškai neigia, o kartu su kaltinamuoju buvę liudytojai teisme taip pat tokių aplinkybių neprisiminė.

Juolab kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinamasis nekonkretizavo, kaip buvo tyčiojamasi ir Å¡aipomasi iÅ¡ jo (nenurodė konkrečių žodžių ar frazių, iÅ¡sakytų jo atžvilgiu). Ketvirta, nei kaltinamasis, nei kartu su juo buvę liudytojai teisme nenurodė, kad nukentėjusiųjų kompanija matė, kaip ir kada jie išėjo iÅ¡ „Bukowski“ baro. Apibendrinant teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo versijÄ , kad bÅ«nant „Bukowski“ bare, nukentėjusieji bei kartu su jais buvę draugai Å¡aipėsi ir tyčiojosi iÅ¡ kaltinamojo, o pastarajam išėjus iÅ¡ minėto baro – specialiai jį pasivijo ir iÅ¡provokavo muÅ¡tynes.

Tačiau teismas neatmeta kaltinamojo versijos, kad jis su draugais iÅ¡ Å¡io baro išėjo, nenorėdamas bÅ«ti vienoje vietoje kartu su nukentėjusiųjų kompanija. Tai, teismo vertinimu, buvo subjektyvus kaltinamojo pasirinkimas, objektyviai neįtakotas nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusių liudytojų elgesio, kadangi byloje nenustatyta, kad bare bÅ«tų nepagarbiai elgtasi kaltinamojo atžvilgiu. Vertinant byloje esančius įrodymus dėl kilusio konflikto, išėjus iÅ¡ „Bukowski“ baro, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusieji ir kartu su jais buvę liudytojai iÅ¡ esmės nurodė vienodas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tik dalis jų matė ne visÄ Ä¯vykį, tačiau teisme iÅ¡samiai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kodėl tam tikrų aplinkybių jie nematė arba neprisimena.

IÅ¡ nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D. bei kartu su jais buvusių liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, kad jie išėję iÅ¡ „Bukowski“ baro, netoliese pastebėjo ta pačia kryptimi (link Vilniaus g.) einantį kaltinamÄ jį su dviem liudytojais ir kaltinamojo tuometinis bendradarbis – nukentėjusysis G. L. nusprendė su juo pasisveikinti. Nukentėjusiajam G. L. faktiÅ¡kai pasivijus kaltinamÄ jį, jiems esant greta vienas kito Å¡onu, G. L. iÅ¡tiesė rankÄ kaltinamajam, norėdamas pasisveikinti, tačiau kaltinamasis jam staiga kairės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę veido pusę, dėl ko jam teismo medicinos specialistas vėliau jam nustatė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke.

Tokias aplinkybes teisme nurodė ne tik nukentėjusysis G. L., bet ir liudytojai T. P., Ą. G. D., R. I., iÅ¡ dalies nukentėjusysis D. M. D.. Be to, tokias aplinkybes dėl smÅ«gio sudavimo nurodė ir kartu su kaltinamuoju buvę jo draugai – liudytojai S. Ž. bei P. R., kurie teigė, kad kaltinamasis gindamasis sudavė vienam asmeniui smÅ«gį ranka į veidÄ , po ko tas asmuo liko stovėti. Kad po smÅ«gio sudavimo nukentėjusysis G. L. liko stovėti (nenukrito), nustatytos ir iÅ¡ jo bei kitų liudytojų paaiÅ¡kinimų.

Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nesudavė smÅ«gių nukentėjusiajam G. L., Å¡i jo versija yra paneigta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Be to, ikiteisminio tyrimo metu (atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje bei akistatos su G. L. metu), kaltinamasis pats buvo pripažinęs, kad jis sudavė kartÄ G. L. rankos kumščiu į veido sritį. Minėta, jog Å¡ie duomenys nepripažįstami savarankiÅ¡ku įrodymu baudžiamojoje byloje, tačiau jais tikrinami kiti byloje esantys įrodymai (tarp jų nukentėjusiojo G.

L. bei liudytojų paaiÅ¡kinimai), be to, jie formuoja vidinį teismo įsitikinimÄ , t. y. patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis sudavė smÅ«gį minėtam nukentėjusiajam. Apklausiamas teisme nukentėjusysis D. M. D. nurodė, kad po to, kai jis pamatė, jog G. L. buvo suduotas smÅ«gis, ėjo link kaltinamojo ir klausė jo, kodėl jis taip pasielgė savo bendradarbio atžvilgiu, tačiau priėjus prie kaltinamojo, pastarasis sudavė ir jam kelis smÅ«gius – pirmÄ smÅ«gį sudavė į deÅ¡inį žandikaulį, kiti smÅ«giai buvo į prieÅ¡ingÄ veido pusę, po ko D.

M. D. neteko sÄ monės ir pagriuvo. Teisme jis paaiÅ¡kino, kad smÅ«gių neprisimena dėl prarastos sÄ monės ir vėliau kilusių atminties problemų, teikdamas paaiÅ¡kinimus, daro prielaidÄ apie smÅ«gių sudavimo vietas iÅ¡ to, kaip jautėsi po įvykio, t. y. kur buvo sužalotas ir kur jam skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat yra teigęs, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nors papildomai apklausiamas pas tyrėjÄ nukentėjusysis D. M. D. nurodė, kad kaltinamasis jam kairės rankos kumščiu sudavė du smÅ«gius į žandikaulį ir vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu į lÅ«pÄ , po ko jis prarado sÄ monę.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis tiksliai smÅ«gių sudavimo aplinkybių neprisimena ir paaiÅ¡kinimus teikia pagal tai, kÄ jam pasakojo kartu buvę draugai bei pagal jam padarytus sužalojimus. Dėl to teismas Å¡ioje dalyje vertina ir tiki liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiÅ¡kinimais. IÅ¡ minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimų teisme, kurie, kaip minėta, sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje, nustatyta, jog liudytojai S. P., T.

P., Ą. G. D. ir R. I. kategoriškai visuomet teigė, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį D. M. D.. Tai iš dalies patvirtino ir nukentėjusysis G. L.. Be to, svarbu pažymėti, kad teisme ir liudytojas S. Ž. iš esmės patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis smūgius sudavė dviem asmenims, po ko antrasis asmuo parkito ant žemės. Pastebėtina, jog liudytojai S. Ž. ir P. R. teisme keitė savo paaiškinimus. S. Ž. nurodė abstrakčias aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmų prieš D.

M. D., teigdamas, kad nematė, kas tiksliai nutiko tarp jo ir kaltinamojo, bet po kontakto tarp jų, D. M. D. nukrito. P. R. teisme teigė iÅ¡ viso neprisimenantis kaltinamojo veiksmų prieÅ¡ antrÄ asmenį. Nors ikiteisminio tyrimo metu abu Å¡ie liudytojai teigė, kad kaltinamasis smÅ«gius sudavę dviem asmenims. Toks jų nenuoseklumas sudaro pagrindo teismui abejoti Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimais teisme dėl kaltinamojo veiksmų prieÅ¡ D. M. D. ir jais netikėti. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis sudavė vienÄ smÅ«gį D.

M. D., Å¡i jo versija paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Liudytojai S. P., T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltinamasis sudavė du smÅ«gius kumščiu abejomis rankomis nukentėjusiajam D. M. D. į veido sritį. Liudytojas Ą. G. D. teisme teigė tÄ patį, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad D. M. D. buvo suduoti trys smÅ«giai. Tik teisme apklaustas liudytojas R. I. iÅ¡ pradžių teigė, kad D. M. D. buvo suduoti du smÅ«giai, o vėliau nurodė, kad trys smÅ«giai į veido sritį.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 3980/2018(01) nurodyta, kad D. M. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Esant šiam prieštaravimui, teismas juos vertina kaltinamojo naudai ir konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis sudavė D. M. D. du smūgius į veido sritį. Šioje dalyje kaltinimas tikslintas, tačiau tai nešalina kaltinamojo kaltės ir nekeičia jo veikos kvalifikavimo. Nors kaltinamasis ir kartu su juo buvę liudytojai teisme teigė, kad kaltinamasis smūgius nukentėjusiesiems sudavė gindamasis, teismas sprendžia, jog šioje byloje būtinosios ginties situacija nenustatyta.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra bÅ«tina, kad situacija atitiktų tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti:

1) pavojingas;

2) realus;

3) ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-393-489/2017).

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje kaltinamajam nebuvo kilęs pavojingas, realus ir akivaizdus pavojus BK 28 straipsnio prasme, todėl jam nekilo teisė gintis panaudojant jėgÄ . Kaltinamasis teisme teigia buvęs pastumtas iÅ¡ nugaros (jo nuomone, nukentėjusiojo D. M. D.), po ko atsisuko į jį ir tarp kaltinamojo bei minėto nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, dėl ko, kaltinamasis, gindamasis, smÅ«giavo. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamasis dėl jo pastÅ«mimo nėra nuoseklus: teisme jis teigė, kad pastÅ«mimas buvo vienas, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad stumdomas jis buvo tris kartus.

Antra, kaltinamojo nurodytos pastÅ«mimo aplinkybės nesutampa su jo draugų – liudytojų S. Ž. bei P. R. nurodytomis aplinkybėmis: kaltinamojo teigimu, jį pastÅ«mė iÅ¡ nugaros, tik tuomet jis atsisuko į nukentėjusįjį, o minėti liudytojai teigė, kad kaltinamasis buvo pastumtas iÅ¡ priekio, t. y. nukentėjusiajam stovint ne už kaltinamojo nugaros, bet jiems stovint atsisukus vienas į kitÄ . Trečia, aplinkybę, kad kaltinamasis buvo pastumtas, kategoriÅ¡kai ir nuosekliai neigė tiek nukentėjusieji, tiek kartu su jais buvę liudytojai.

Taigi teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog prieÅ¡ smÅ«gių sudavimÄ kaltinamasis buvo pastumtas, neįrodyta. Ketvirta, pats kaltinamasis teisme pripažino, kad jis smÅ«giavo ne iÅ¡ karto po pastÅ«mimo, bet po neva jo pastÅ«mimo įvykusio žodinio konflikto. Penkta, nagrinėjamo įvykio metu prieÅ¡ kaltinamÄ jį nebuvo smurtaujama, jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Tuo tarpu jo veiksmų intensyvumas bei pobÅ«dis, smurtavus net prieÅ¡ du nukentėjusiuosius, jiems suduodant iÅ¡ viso tris smÅ«gius, rodo kaltinamojo veiksmų puolamÄ jį, o ne gynybinį pobÅ«dį.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis įvykio metu buvo ne vienas, jis buvo kartu su dar dviem draugais, kurie teisme patvirtino, kad iÅ¡kilus pavojui kaltinamajam jie bÅ«tų padėję. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis, nukentėjusysis G. L. bei liudytojas R. I. buvo pažįstami – tuo metu dirbo vienoje darbovietėje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo teiginį, kad tarp jo ir minėtų kaltinamojo kolegų tuo metu buvo konfliktiniai santykiai, kad nukentėjusieji bei kartu su jais buvę liudytojai bÅ«tų Å¡aipęsi, tyčiojęsi ar kitaip žeminę kaltinamÄ jį prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį ar Å¡io įvykio metu.

Taigi teigti, kad kaltinamasis buvo iÅ¡provokuotas, taip pat nėra pagrindo. Teismas neatmeta kaltinamojo versijos, kad jam subjektyviai galėjo atrodyti, jog jis yra puolamas, engiamas bendradarbių, tačiau tai yra subjektyvi kaltinamojo nuomonė, kuri byloje esančiais įrodymais nėra pagrįsta. Tuo tarpu teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Vertinant nukentėjusiųjų elgesį, pastebėtina, jog jie, taip pat kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog kaltinamasis prašė nukentėjusiųjų nesiartinti prie jo.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis G. L. įvykio metu buvo kaltinamojo bendradarbis, ėjo link jo pasisveikinti, bylos duomenimis, jo elgesys nebuvo agresyvus, provokuojantis ar kitokiu būdu pavojingas, todėl sutiktina su nukentėjusiųjų nuomone, kad jie tiesiog pamanė, jog kaltinamasis jų neatpažino ir nieko bloga neįtardami, ėjo pasisveikinti. Tuo tarpu nukentėjusiojo D. M. D. elgesys, teismo vertinimu, buvo rizikingas. Jis matė, kad kaltinamasis, prieš tai prašęs nesiartinti prie jo, priėjusiam G.

L. sudavė smÅ«gį, kaltinamasis D. M. D. taip pat prašė nesiartinti prie jo, bet pastarasis net ir matydamas, kad kaltinamasis elgiasi agresyviai, priėjo prie jo, kaip pats sakė su pretenzija kaltinamajam dėl jo elgesio su G. L.. Nors teismas nenustatė, kad nukentėjusysis D. M. D. bÅ«tų elgęsis provokuojančiai, esant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindo pripažinti, kad jo elgesys buvo rizikingas. Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis D. M. D. nevertino savo elgesio kaip rizikingo, tačiau esant minėtai situacijai galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys (kaltinamajam praÅ¡ant nesiartinti prie jo po kÄ tik suduoto smÅ«gio G.

L., tačiau D. M. D. vis tiek einant link kaltinamojo ir priekaiÅ¡taujant jam dėl jo elgesio) gali paskatinti nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. Ä®vertinus teismo nustatytas aplinkybes bei iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. R. tyčia nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“ Vilniuje, Visų Å ventųjų g. 5, žodinio konflikto metu su D. M. D. ir prie jų priėjus G.

L., tyčia sudavė G. L. vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu į deÅ¡inę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , po to V. R. tyčia sudavė du kartus kumščiu į veido sritį D. M. D., padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ apatinėje lupoje su žaizda lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimÄ apatinės lÅ«pos raudonyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Teismo vertinimu, kaltinamasis smÅ«giuodamas kumščiais nukentėjusiesiems į veido sritį, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , Å¡iais savo veiksmais sudarė galimybę padarinių nukentėjusiųjų sveikatai kilimui ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Å i kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (padaryti du nesunkÅ«s, tyčiniai, baigti nusikaltimai, kurių metu buvo smurtauta prieÅ¡ tris asmenis ir neženkliai sutrikdyta jų sveikata bei pažeista vieÅ¡oji tvarka), Å¡ių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (vieÅ¡oji tvarka buvo pažeista kaltinamajam esant neblaiviam, nesant smurtÄ pateisinančios priežasties, be pagrindo, vieÅ¡oje vietoje sužalojus kitÄ asmenį, su kuriuo kaltinamasis susitaikė ir kuriam nukentėjusysis L.

G. pretenzijų neturi, žala dėl jo gydymo Vilniaus teritorinei ligonių kasai taip pat atlyginta; nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D. sveikata buvo sutrikdyta faktiÅ¡kai įvykus nesusipratimui, pastariesiems priėjus gatvėje prie pažįstamo kaltinamojo, kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ juos, teigdamas, kad gynėsi, tačiau bÅ«tinosios ginties taikymo sÄ lygos nenustatytos, nukentėjusiojo D. M. D. veiksmai pripažinti rizikingais; jiems padaryta žala neatlyginta, taip pat neatlyginta žala dėl D. M.

D. gydymo iÅ¡laidų). Teismas taip pat įvertina, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs šį nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.), į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę dėl Å¡io nusikaltimo – veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo D.

M. D. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), dėl Å¡io nusikaltimo kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pastebėtina, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvenantis su tėvais, nuolat dirbantis, anksčiau neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo nutrauktas privataus kaltinimo procesas kaltinamojo atžvilgiu byloje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o 2018 m. vasario 1 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuris dėl nagrinėjamo 2018 m. lapkričio 3 d.

įvykio buvo atnaujintas, nes kaltinamasis, nepraėjus metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, įvykdė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi jo smurtinis elgesys yra pasikartojantis. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslingiausia kaltinamajam skirti tokiÄ bausmės rūšį, kuri sudarys galimybes prižiÅ«rėti bei koreguoti pasikartojantį nusikalstamÄ (smurtinį) kaltinamojo elgesį. Dėl to, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V.

R. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių sankcijose numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu ir kaltinamajam dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatytinas ilgesnis – artimas vidurkiui – 1 metų laisvės apribojimo bausmės terminas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam V. R. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtina galutinė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmės vykdymo metu V. R. įpareigojamas:

1) tęsti darbÄ (dirbti);

2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi;

3) atlyginti nusikalstama veika padarytų turtinę ir neturtinę žalÄ ;

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1, 3 p., 7 d.). Ä®vertinus kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes bei įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, skirti kaltinamajam prokuroro pasiÅ«lytÄ Ä¯pareigojimÄ dirbti nemokamų darbų netikslinga. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina (2 t., b. l. 26-27). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi du civilinius ieÅ¡kinius dėl nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidų priteisimo. 2017 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 26,78 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 50-51). Kaltinamasis V. R. pateikė apmokėjimo patvirtinimÄ , jog Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žala PSDF už L. G. gydymÄ atlyginta (1 t., b. l. 56). 2019 m. lapkričio 27 d. teisme gautas civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo 26,78 eurų civilinio ieÅ¡kinio (2 t., b. l. 116-117), todėl Å¡i bylos dalis nutrauktina (BPK 107 str.). Be to, 2019 m. sausio 30 d.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 123,31 eurų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo D. M. D. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 164-167). Nustačius, kad minėtas nukentėjusysis buvo sužalotas dėl tyčinių, nusikalstamų kaltinamojo V. R. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 123,31 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G.

L. kaltinamajam pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 80 Eur turtinės žalos priteisimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t., b. l. 128-129). Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo, nustatyta, kad 80 Eur iÅ¡laidas nukentėjusysis G. L. patyrė, sumokėdamas teisinių paslaugų įmonei (duomenys neskelbtini) 80 Eur už teisines paslauga, parengiant ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. Tai patvirtina prie civilinio ieÅ¡kinio pridėta sÄ skaitÄ faktÅ«ra su įraÅ¡u, kad sÄ skaita jau apmokėta (2 t., b. l. 130).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis. Taigi Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalis yra visiÅ¡kai pagrįsta ir tenkintina. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, pastebėtina, jog teismų praktika dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ , yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobÅ«dį priteisiama maždaug nuo 150 Eur iki 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Svarbu ir tai, kad bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiÅ¡kai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių, smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį G. L., jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke. Dėl Å¡io sužalojimo nukentėjusysis nesikreipė į gydymo įstaigÄ , galėjo tęsti darbÄ , taigi sunkių pasekmių bei liekamųjų reiÅ¡kinių jo sveikatai sukelta nebuvo. Tačiau nukentėjusysis G. L. patyrė skausmÄ , po įvykio jam skaudėjo ne tik sužalotÄ vietÄ , bet ir galvÄ .

Taip pat jis patyrė nepatogumų: sužalojimas matėsi maždaug savaitę po įvykio, dėl ko G. L. reikėjo aiÅ¡kintis savo artimiesiems, darbe, jis sulaukė komentarų iÅ¡ klientų dėl mėlynės paakyje. Be abejo dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis turėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, dalyvauti teisme ir dar kartÄ prisiminti įvykį, kuomet jis buvo sužalotas nesant tam jokios priežasties. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl Å¡io sužalojimo jis negalėjo iÅ¡ karto pereiti dirbti į kitas pareigas, Å¡ie jo teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl atmetami.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumÄ (nusikaltimas nesunkus, nukentėjusiajam G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo turtinę padėtį (jis nuolat dirbantis, gaunantis ženkliai didesnes nei minimalios pajamas), taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panaÅ¡iems sužalojimams tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 400 Eur.

Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. M. D. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės žalos priteisimo ir 4 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t., b. l. 131-132). Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo, nustatyta, kad 80 Eur išlaidas nukentėjusysis D. M. D. patyrė, sumokėdamas teisinių paslaugų įmonei (duomenys neskelbtini) 80 Eur už teisines paslauga, parengiant ieškinį baudžiamojoje byloje.

Tai patvirtina prie civilinio ieÅ¡kinio pridėta sÄ skaitÄ faktÅ«ra su įraÅ¡u, kad sÄ skaita jau apmokėta (2 t., b. l. 133). Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis. Taigi Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalis yra visiÅ¡kai pagrįsta ir tenkintina. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių, smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį D. M. D., jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – nustatyta muÅ¡tinė žaizda apatinėje lupoje su žaizda lÅ«pos gleivinėje, kuriÄ reikėjo siÅ«ti ir yra likęs nedidelis, vos iÅ¡ arti matomas randas, bei odos nubrozdinimas apatinės lÅ«pos raudonyje.

Be to, po kaltinamojo smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam, jis prarado sÄ monę, buvo vežamas į dvi ligonines. Bylos duomenimis (specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiojo D. M. D. bei liudytojų Ą. G. D. ir R. I. paaiÅ¡kinimais) nustatyta, kad po nagrinėjamo įvykio maždaug tirs savaites nukentėjusiojo D. M. D. fizinė bÅ«klė bei jo psichologinė bÅ«sena buvo sudėtinga. Jis patyrė didelių nepatogumų dėl susiÅ«tos lÅ«pos, nes tris savaites negalėjo normaliai valgyti, apie 10 dienų negalėjo Å¡nekėti, dėl sutrenktų dantų ir jų jautrumo ilgÄ laikÄ negalėjo valgyti kieto maisto.

Savaime suprantama, kad esant atminties sutrikimui, jis negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, tinkamai atlikti jam pavestų užduočių. Dėl pačio įvykio bei kilusių pasekmių sveikatai, bylos duomenimis, nukentėjusysis buvo prislėgtas, jautėsi pažemintas ir sutrikęs. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl jo sveikatos būklės po nagrinėjamo įvykio jis po praktikos negalėjo pradėti dirbti, teismas sprendžia, kad šie jo argumentai yra nepagrįsti įrodymais, todėl tai neturi įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo.

Be to, byloje konstatuota, jog nukentėjusiojo D. M. D. elgesys buvo rizikingas. Tokiu atveju žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažinamas (CK 6.282 str. 1 d.). Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, taip pat kaltinamojo gerÄ finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo D. M. D. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir iÅ¡ kaltinamojo jo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) tęsti darbÄ (dirbti);

2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir V. R. paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) tęsti darbÄ (dirbti);

2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje. V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) tęsti darbÄ (dirbti);

2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi;

3) atlyginti nusikalstama veika padarytų turtinę ir neturtinę žalÄ ;

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir V. R. paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) tęsti darbÄ (dirbti);

2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi;

3) atlyginti nusikalstama veika padarytų turtinę ir neturtinę žalÄ ;

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje. V. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti. Patenkinti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 123,31 eurų turtinės žalos priteisimo ir priteisti iÅ¡ V.

R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 123,31 eurų turtinės žalos atlyginimo (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už D. M. D. gydymÄ ). IÅ¡ dalies patenkinti G. L. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. R. G. L. naudai 80 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ dalies patenkinti D. M. D. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V.

R. D. M. D. naudai 80 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nutraukti bylos dalį dėl civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio dėl 26,78 eurų turtinės žalos priteisimo. IÅ¡aiÅ¡kinti V. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė