2019-12-18 Nr. AB-24134-3-62-3-02193-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1454-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01790-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Klasmann-Deilmann Šilutė“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Atsakovas tvirtino, kad Komisija sprendimu nepagrįstai iš dalies tenkino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klasmann-Deilmann Šilutė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą, įpareigodama Tarnybą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 2 d. prašymą priimti papildomą sprendimą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) miško žemės plotus kitos paskirties sklypuose (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)), patenkančius į pareiškėjui Lietuvos geologijos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. leidimu Nr. 449-14 suteiktus kasybos plotus.

Paaiškino, kad minėtuose išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose esantys miškai Miškų kadastre įregistruoti pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio miškotvarkos instituto 2004 metais perduotus valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2014 metų miškų inventorizacijos duomenis. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. (12-2)-D8-2181 išdėstyta pozicija, teigė, kad į naudingųjų iškasenų (durpių) gavybai suformuotus kitos paskirties žemės sklypus patenkanti ginčo žemė, kuri, pareiškėjo nuomone, laikytina savaime mišku apaugusia ne miško žeme, iš miško žemės galėtų būti paversta kitomis naudmenomis remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsniu (konkrečiu atveju – šio straipsnio 1 dalies 4 punktu) ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (toliau – ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas), nuostatomis.

Atsakovo įsitikinimu, Komisija, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 30.6 papunktį, konstatuodama, jog pareiškėjas turi teisę pasinaudoti paprastesne savaime apaugusio miško išbraukimo iš Miškų kadastro tvarka išsinuomotų sklypų, kurie prieš įrašant į miškų kadastrą 2005 metais jau buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre kaip skirti naudingųjų iškasenų eksploatavimui, dalyse.

Akcentavo, kad Kadastro nuostatų 30.6 papunktis negali būti laikomas prielaida įgyvendinant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, duomenys Miškų kadastre yra suderinti su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypų (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) duomenimis.

3. Pareiškėjas UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti.

4. Pareiškėjo vertinimu, Komisija Kadastro nuostatų 30.6 punktą taikė būtent taip, kaip nustato šios teisės normos turinys, o pareiškėjas yra įrodęs sąlygas šiai teisės normai taikyti, t. y. kad kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Pareiškėjas savo poziciją grindė taip pat teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principais. Pažymėjo, kad atsakovas neginčija minėtos teisės normos taikymo sąlygų egzistavimo, tačiau mano, jog nepaisant to, ginčo klausimai turėtų būti sprendžiami pagal kitas teisės normas – Miškų įstatymo 11 straipsnį ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo nuostatas. Pareiškėjas tokią atsakovo nuomonę laiko nelogiška ir nepagrįsta, nes pareiškėjas nesiekia miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kadangi jo valdoma žemė visada buvo kitų naudmenų, o miškas joje užaugo savaime, susidarius tinkamoms gamtinėms sąlygoms dėl pareiškėjo teisėtai vykdomos veiklos (sausinant durpyną). Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nesiremtina Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. (12-2)-D8-2181 išdėstyta pozicija, nes, pirma, pareiškėjas ir nesiekia miško žemę paversti kitomis naudmenomis; antra, ministerijos pateiktas teisės aiškinimas nėra autentiškas (pačiame rašte nurodoma, kad Aplinkos ministerija neįgaliota oficialiai aiškinti teisės aktus); trečia, atsakovas klaidingai traktuoja minėtame rašte pateiktus teiginius ir remiasi rašte nurodytu atveju, kuris neatitinka nagrinėjamos situacijos.

II. 5. Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė atsakovo Valstybinės miškų tarnybos skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 2 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išregistruoti iš Miškų kadastro miškų plotus, patenkančius į 2000 m. vasario 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N88/2000-0030 ir Nr. N88/2000-0029 pagrindu naudingų iškasenų (durpių) gavybai pareiškėjo naudojamus kitos paskirties žemės sklypus, kad. Nr.: (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2017 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. R2-414 netenkino pareiškėjo prašymo, nurodydama, kad kai kurie miško plotai patikslintu pareiškėjo prašymu gali būti išregistruoti iš miškų kadastro, o kitoje dalyje kadastro duomenys nebus tikslinami. Komisija 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 3R-139(AG-98/01-2017) panaikino Tarnybos 2017 m. kovo 14 d. sprendimą bei įpareigojo Tarnybą pareiškėjo 2016 m. spalio 2 d. prašymą svarstyti iš naujo.

7. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą iš naujo, Tarnyba 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. S-l706-28 iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir patikslino Miškų kadastro duomenis, išregistruojant miško žemės plotus, kurie patenka į kitos paskirties žemės sklypus (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)), ir nėra įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Komisija ginčijamu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) įpareigojo Tarnybą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 2 d. prašymą priimti papildomą sprendimą – išbraukti iš Miškų kadastro miško žemės plotus kitos paskirties žemės sklypuose (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)), patenkančius į Lietuvos geologijos tarnybos Bendrovei 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotu leidimu Nr. 44p-14 suteiktus kasybos plotus.

8. Teismas išanalizavo teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog skirtumas tarp ginčui aktualių teisės normų yra tas, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašu reglamentuojama miškų žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, o Kadastro nuostatai nustato miško žemės išbraukimą iš kadastro (išregistravimą), kai iki objekto įtraukimo į kadastrą žemės sklypas jau buvo kitos paskirties ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad iki savaime apaugusio miško plotų įtraukimo į Miškų kadastrą (įregistruoti 2004 metais, patikslinti 2015 metais) pareiškėjo valdomi ir naudojami žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo kitos paskirties, skirti naudingų iškasenų eksploatavimui ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (žemės sklypų nuosavybė Lietuvos Respublikos vardu įregistruota 2000 m. vasario 17 d., nustatant žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą – kita, naudingų iškasenų teritorijos). Prieita prie išvados, kad Komisija, ginčijamu sprendimu įpareigodama atsakovą išregistruoti iš Miškų kadastro visus miško žemės plotus kitos paskirties žemės sklypuose (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)), pagrįstai vadovavosi Kadastro nuostatų 30.6 papunkčiu. Komisija tinkamai ištyrė faktinių aplinkybių visumą ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

III. 9. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

10. Atsakovas įsitikinęs, kad Komisija ir teismas netinkamai aiškino ir taikė Kadastro nuostatų 30.6 papunktį, tokią poziciją grindžia skunde išdėstytais argumentais. Pabrėžia, kad miško žemės plotai žemės sklypuose (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruoti ne tik Miškų kadastre, bet ir Nekilnojamojo turto kadastre, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, prieš atlikdamas minėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nesikreipė į Tarnybą dėl pastebėtų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidų ištaisymo, kaip tai numatyta Kadastro nuostatų 36 ir 38 punktuose, jis tokių klaidų nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu.

11. Pareiškėjas UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Pareiškėjas pakartoja, kad byloje nėra ginčo, jog egzistuoja Kadastro nuostatų 30.6 papunkčio taikymo sąlygos. Atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kad ginčo miško plotai buvo įregistruoti ne tik Miškų registre, bet ir Nekilnojamojo turto registre, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių Nekilnojamojo turto kadastre įrašytiems duomenims pakeisti ar Miškų kadastre pastebėtoms klaidoms ištaisyti, pareiškėjo nuomone, nėra susijusios su Kadastro nuostatų 30.6 papunkčio taikymu. Minėta nuostata neįtvirtina, kad kadastro objekto išregistravimas galimas tik miško žemei nesant įregistruotai Nekilnojamojo turto kadastre ar registre. Be to, vadovaujantis Kadastro nuostatų 45 punktu, pakeitus Miškų kadastro duomenis, būtent atsakovas, kaip šio kadastro tvarkytojas, privalės informuoti apie tai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją. Kiek tai susiję su Kadastro nuostatų 36 ir 38 punktais, pareiškėjas pažymi, jog jis ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas taikyti Kadastro nuostatų 30.6 papunktį ir pateikdamas visus reikšmingus duomenis. Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad Kadastro nuostatų 30.6 papunktis nėra sąlyginiais ryšiais susijęs su Miškų įstatymo 11 straipsniu, o pareiškėjas ir nesiekia miško žemės paversti kitomis naudmenomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Miškų valstybės kadastro duomenų pakeitimo.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija, šioje byloje ginčijamu sprendimu įpareigodama atsakovą išregistruoti iš Miškų kadastro visus miško žemės plotus kitos paskirties žemės sklypuose (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)), pagrįstai vadovavosi Kadastro nuostatų 30.6 papunkčiu.

15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos tesimo sprendimu ir prašydamas panaikinti teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl Kadastro nuostatų 30.6 papunkčio taikymo bei aiškinimo šio ginčo santykiams.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant ginčą teisės taikymas neatsiejamai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės taikymo bei faktinės aplinkybės vertintinos kartu.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d.) nustatyta, kad Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre.

18. Šios teisės normos taikymui yra reikšmingos šios sąlygos: savaime mišku apaugusi ne miško žemė, kuri patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, ir Kadastro objekto registravimo momentas Miškų kadastre, kuris turi būti po kadastro objekto registracijos Nekilnojamojo turto registre.

19. Byloje įrodyta, kad naudingų iškasenų (durpių) gavybai kitos paskirties žemės sklypai, kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), suformuoti 2000 m. vasario 17 d. Žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas nepasikeitė iki šio ginčo. Nekilnojamo turo registro duomenų 2012 m. lapkričio 22 d. išrašai (I t., b. l. 147–150) patvirtina, kad išrašo parengimo metu miško naudojimo apribojimai žemės sklypams nebuvo nustatyti, o Nekilnojamojo turto registro 2017 m. birželio 22 d. išrašai (I t., b. l. 53–58) patvirtina, kad Miško apribojimai sklypams nustatyti 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir nėra duomenų, kad miškas buvo registruotas kitose miškotvarkos bazėse iki Miškų kadastro įsteigimo. Tai reiškia, kad šios nustatytos faktines aplinkybes atitinka Miškų kadastro nuostatų 30.6 papunktyje įtvirtintas sąlygas, būtinas Kadastro objektui išregistruoti.

20. Dėl apeliacinio skundo argumentų apie Nekilnojamo turto registro ir Miškų kadastro duomenų sąveiką pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Miškų valstybės kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013).

21. Ten pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 papunktyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia (be kita ko, įskaitant) naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu.

22. Tai reiškia , kad atitinkamai pakeitus Miškų kadastro duomenis, tokių duomenų keitimo pagrindu turi būti padaryti atitinkami pakeitimai ir Nekilnojamo turto registre. Todėl šio ginčo atveju ginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenų iki nebus pakeisti Miškų kadastro duomenys nėra pagrindo, nes, kaip minėta, Miškų kadastro duomenys yra oficialus Nekilnojamo turto registro duomenų šaltinis.

23. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

24. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmetė, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nenurodė, kokios konkrečiai sumos prašo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bei nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo prašymas atmestinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodęs, jog prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apskaičiavimą ir pagrindimą paduos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau nei per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau, atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 28 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 str. 2 d.), pareiškėjas prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turėjo pateikti tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šiuo atveju – iki 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas, priėmimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė