Legislator Case Law & Legislation
8d86b59f-2eba-4321-abd0-79a46475e8fd AI generated

8d86b59f-2eba-4321-abd0-79a46475e8fd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8d86b59f-2eba-4321-abd0-79a46475e8fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė M. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (toliau – ir bankas), praÅ¡ydama pripažinti 2011 m. liepos 30 d. tarp jos ir banko sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis) negaliojančia; taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės už obligacijas sumokėtus 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) į jos akcinės bendrovės banko SNORAS sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

8d86b59f-2eba-4321-abd0-79a46475e8fd · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentaiTrečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovė neįrodė suklydimo sutarties sudarymo metu, o teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimus, vadovavosi ne byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-25-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00066-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bei trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3026-345/2014 pagal ieÅ¡kovės M.

P. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė M. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (toliau – ir bankas), praÅ¡ydama pripažinti 2011 m. liepos 30 d. tarp jos ir banko sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis) negaliojančia; taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės už obligacijas sumokėtus 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) į jos akcinės bendrovės banko SNORAS sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

įpareigoti atsakovę perduoti trečiajam asmeniui duomenis apie ieÅ¡kovę ir jos turėtas 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) lėšas mokėjimo sÄ skaitoje draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tikslu. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo darbuotoja įkalbino ieÅ¡kovę už turimas lėšas įgyti banko platinamų obligacijų, kurioms taikoma tokia pati draudimo apsauga kaip ir indėliams. Šį faktÄ patvirtino ir ieÅ¡kovei pateiktos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatos.

Bankas apgavo / suklaidino ieÅ¡kovę, bankas veikė nesÄ Å¾iningai. Jei bankas bÅ«tų suteikęs teisingÄ informacijÄ , ieÅ¡kovė obligacijų sutarties nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia tarp ieÅ¡kovės ir banko 2011 m. liepos 30 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir grÄ Å¾ino 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su banku 2011 m. liepos 30 d. pasirašė obligacijų sutartį, kuria ieÅ¡kovė už 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) įsigijo 140 vnt. banko platintų obligacijų. IeÅ¡kovė yra senyvo amžiaus (gim. 1928 m. vasario 8 d.), iki obligacijų sutarčių pasiraÅ¡ymo neturėjusi realios investavimo patirties – į obligacijas investuotas lėšas iki tol laikiusi terminuoto indėlio sÄ skaitose. Neprofesionalaus kliento sutartį bankas su ieÅ¡kove sudarė 2011 m. liepos 30 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡yta obligacijų sutartis.

IeÅ¡kovė investavimo patirties neturėjo, yra senyvo amžiaus, todėl teismas sprendė, kad yra tikėtina, jog jai nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobÅ«dis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės tuo pačiu metu, kai sudarė obligacijų sutartį, įgijo ir bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) Ūkio banko platintų obligacijų, tačiau Å¡i faktinė aplinkybė per se nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė (atsižvelgiant į jos amžių, iÅ¡silavinimÄ , anksčiau sudarytų taupymo sandorių istorijÄ ) obligacijų sutarties pasiraÅ¡ymo metu galėjo bÅ«ti vertinama kaip reikÅ¡mingos patirties turinti investuotoja, suvokianti obligacijų, kaip vertybinių popierių, ypatumus.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovės ir BAB Ūkio banko susiklostę teisiniai santykiai jokiu ryÅ¡iu nėra susiję su Å¡ioje byloje ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybėmis, įskaitant ir tas, ar ieÅ¡kovei buvo tinkamai atskleista informacija bÅ«tent apie banko platintoms obligacijoms taikytÄ draudimo apsaugÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovei pagal jos amžių, socialinę padėtį, kuri jautri dideliems turtiniams praradimams, investavimo saugumas turėjo bÅ«ti viena esminių sÄ lygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formÄ / bÅ«dÄ .

TÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės veiksmai santaupas laikant terminuoto indėlio sÄ skaitose. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRÄ®) 22 straipsnio 2, 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, sprendė, kad banko teiginiai neva ieÅ¡kovė turėjo pati susirasti informacijÄ apie jo platintas obligacijas – ypač įvertinus ieÅ¡kovės amžių, iÅ¡silavinimÄ , obligacijom taikomÄ draudimo apsaugÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja įstatyme bankui nustatytų pareigų turiniui.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės amžius, iÅ¡silavinimas bei žinios apie investavimÄ Ä¯pareigojo bankÄ veikti itin atidžiai, užtikrinti, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista sudaromo sandorio ir įgyjamų investavimo priemonių esmė.Nei obligacijų, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra sÄ lygos, kad ieÅ¡kovės įgytos obligacijos nėra draudžiamos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IÄ®IDÄ®).

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 dalyje įraÅ¡yta: „siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismo nuomone, tokios sÄ lygos formuluotė neabejotinai galėjo suklaidinti ieÅ¡kovę, kad jos įsigytoms obligacijoms taikoma draudimo apsauga pagal IÄ®IDÄ®. IeÅ¡kovė yra neprofesionali investuotoja, vidurinio iÅ¡silavinimo, senyvo amžiaus, todėl bankas, siÅ«lydamas investuoti į obligacijas, turėjo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atskleisti visÄ informacijÄ apie Å¡ios investavimo priemonės rizikingumÄ , jai taikomos draudimo apsaugos apimtį.

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovei buvo įteiktas finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas, bazinis prospektas, iÅ¡aiÅ¡kintos jų sÄ lygos, byloje nebuvo pateikta. To nepatvirtina vien tik neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pasiraÅ¡ymas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012; 2013 m. liepos 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1869/2013).Å ios byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad bankas aiÅ¡kiai ir suprantamai neatskleidė ieÅ¡kovei obligacijų sutarties rizikos bei fakto, kad jos įgytoms obligacijoms nėra taikoma analogiÅ¡ka draudimo apsauga pagal IÄ®IDÄ® kaip ir indėliams.

Tokį ieÅ¡kovės suklydimÄ teismas laikė esminiu ir dėl to obligacijų sutartį pripažino negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio 3 dalis) bei taikė restitucijÄ . Teismas netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti bankÄ perduoti trečiajam asmeniui duomenis apie ieÅ¡kovę ir jos turėtas 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) lėšas mokėjimo sÄ skaitoje draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tikslu. Tokia pareiga nurodyta įstatyme (IÄ®IDÄ® 9 straipsnis), todėl jÄ nustatyti papildomai sprendimu nėra teisinio pagrindo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentaiTrečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovė neįrodė suklydimo sutarties sudarymo metu, o teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimus, vadovavosi ne byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad indėlių draudimo taikymas ar netaikymas banko finansinėmis priemonėmis yra esminė sandorio sÄ lyga, dėl kurios ji suklydo. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai motyvavo sprendimo dalį, kurioje pripažino ieÅ¡kovės suklydimÄ esminiu, ieÅ¡kovei net ir nenurodžius, kokias sutarties sÄ lygas, dėl kurių ji suklydo, ji laikė esminėmis. Pritaikytas restitucijos bÅ«das iÅ¡ esmės pažeidžia restitucijÄ reglamentuojančias teisės normas bei kitų banko kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė BAB bankas SNORAS apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Teismas padarė įrodymais nepagrįstÄ prielaidÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovės asmeninės savybės (amžius, investavimo patirties neturėjimas ir pan.) galėjo lemti jos suklydimÄ sudarant ginčijamÄ sandorį. Byloje esantys duomenys patvirtina prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t. y. kad ieÅ¡kovė sÄ moningai sudarė ginčijamÄ sandorį, nes siekė didžiausios finansinės grÄ Å¾os, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tik bandymas susigrÄ Å¾inti pagal ginčijamÄ sandorį sumokėtas lėšas, iÅ¡vengiant dalyvavimo banko bankroto procese.

IeÅ¡kovės elgesys patvirtina, kad ji kryptingai investavo į obligacijas, siekdama didžiausios finansinės naudos gavimo, tačiau ieÅ¡kovės nesėkmingos investicijos atveju visi ieÅ¡kovės patirti neigiami padariniai, bankui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , yra perkeliami trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovė patvirtino, kad ji neskaitė pasiraÅ¡omų dokumentų teksto nei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant obligacijų ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, nei jų sudarymo metu, nei vėliau po jų sudarymo. Todėl asmens, kuris neskaitė sudaromos sutarties esminių sÄ lygų, valia negalėjo bÅ«ti iÅ¡kreipta ar jis laikomas suklaidintu dėl sudaromos sutarties esminių sÄ lygų teksto formuluotėmis.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kas yra indėlių draudimas, kam, kokiomis sÄ lygomis jis taikomas, kokiai sumai ir kokie kredito įstaigų įsipareigojimai yra draudžiami. Dėl Å¡ios priežasties neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 dalyje įraÅ¡yta formuluotė negalėjo suklaidinti ieÅ¡kovės dėl investavimo saugumo. Be to, tokia sÄ lyga nėra klaidinanti, nes yra blanketinė, konkrečiai neapibrėžianti nei draudimo apimties, nei pobÅ«džio, o tik nukreipia į IÄ®IDÄ®, kuris yra vieÅ¡ai prieinamas.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis nėra obligacijų sutarties priedas ar sudedamoji dalis. Banko pareigos, susijusios su jo iÅ¡leistais skolos vertybiniais popieriais, yra įsipareigojimų investuotojams (ne indėlių) draudimo objektas. IÄ®IDÄ® nustato, kad banko obligacijoms netaikomas indėlių draudimas, tačiau įtvirtina jų, kaip investuotojų, draudimÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad bankas nepateikė obligacijų bazinio prospekto ir finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo ir neiÅ¡aiÅ¡kino sÄ lygų.

Å ias aplinkybes, vadovaujantis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimÄ , turėjo įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovė. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do (restitucijos), neatsižvelgė į naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ Å¡io pobÅ«džio bylose suformuotÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , pagal kuriÄ pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginÄÄ , turėjo nagrinėti klausimÄ dėl miÅ¡rios kaltės instituto taikymo, įvertinant ar paties ieÅ¡kovės kaltės laipsnis, forma, apimtis ir panaÅ¡iai nesudaro pagrindo sumažinti banko atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Bankas taip pat padavė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad prisideda prie trečiojo asmens skundo dalies, kuria ginčijama sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio tenkinimo. IeÅ¡kovė M. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė sutinka su teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai pažymi, kad ieÅ¡kovė nuo 1984 metų yra pensininkė, turi nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimÄ , laisvės kovų dalyvio pažymėjimÄ , neįgaliojo pažymėjimÄ .

Ji, bÅ«dama garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, po savo vyro mirties ir lėšų paveldėjimo tik pratęsinėjo banke vieneriems metams terminuoto indėlio sutartis, o obligacijų sutartį pasirašė tik suklaidinta banko. Teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės galimybes ir banko pareigÄ neprofesionaliems investuotojams aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atskleisti visÄ informacijÄ apie Å¡ios investavimo priemonės rizikingumÄ . Bankas nepateikė duomenų, kad jis tai padarė. Teismas taip pat pagrįstai ieÅ¡kovės suklaidinimÄ laikė esminiu.

IeÅ¡kovė buvo įtikinta, kad pasiraÅ¡o sutartį, lygiaverčiÄ indėliui. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovei bÅ«tų suteikta teisinga informacija apie tai, kad banko įsipareigojimai pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį nėra apdrausti ir banko nemokumo atveju ieÅ¡kovė praras savo pinigus, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi tokios sutarties. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosVadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovė, sudarydama su banku obligacijų įsigijimo sutartį, suklydo dėl obligacijoms taikomos apsaugos.

IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 30 d. su banku sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti pagal Å¡iÄ sutartį sumokėtas lėšas (13 999,76 Lt) ieÅ¡kovei į jos sÄ skaitÄ . Pirmosios instancijos teismas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį pripažino negaliojančia ir grÄ Å¾ino minėtas lėšas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ . Atsakovė ir trečiasis asmuo su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Dėl draudimo apsaugos obligacijoms apimties bei Å¡io vertybinio popieriaus teisinės prigimties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, iÅ¡nagrinėjusi klausimÄ dėl IÄ®IDÄ® taikymo asmenims, įsigijusiems BAB banko SNORAS indėlių sertifikatus ir obligacijas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad obligacijoms netaikoma indėlių garantijų sistema.

Ä®gydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ . Nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose kriterijųIeÅ¡kovė nurodė, kad po vyro mirties 2008 m. spalio 20 d. paveldėjo lėšas, esančias banko sÄ skaitoje.

IeÅ¡kovė yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, neturi žinių ir patirties investavimo srityje, todėl tik pratęsinėjo vieneriems metams terminuoto indėlio sutartis. 2011 m. liepos mėnesį, į bankÄ atvykus pratęsti terminuoto indėlio sutartį, banko darbuotoja paaiÅ¡kino, kad yra geriau sudaryti obligacijų sutartį, kuri yra lygiavertė indėlio sutarčiai ir gauti 5 procentų metines palÅ«kanas, pinigai bus apdrausti taip pat, kaip ir sudarant indėlio sutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad banko darbuotoja parodė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatÄ , kad „siekiant užtikrinti kliento pinginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Bankas nesuteikė ieÅ¡kovei iÅ¡samios ir teisingos informacijos apie sutarties sudarymo pasekmes, neatskleidė su tuo susijusios rizikos. Taigi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ieÅ¡kovė ginčija kaip sudarytÄ jai iÅ¡ esmės suklydus dėl to, kad jos įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju sprendžia dėl suklydimo, vertindama, ar bylos aplinkybės iÅ¡ tikrųjų patvirtina suklydimo faktÄ pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimÄ apibÅ«dinančius kriterijus (CK 1.90 straipsnis, taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikÅ¡mę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).

Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui.Dėl ieÅ¡kovės suklydimo sudarant ginčijamÄ sandorįTeisėjų kolegija pažymi, kad vertikaliuoju požiÅ«riu nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių esminio tapatumo yra reikÅ¡mingi prieÅ¡ tai nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad BAB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRÄ® 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, įgydama ginčo obligacijų, pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, kurios 1.22 punkte ieÅ¡kovė patvirtino, kad yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka ir kad ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų padarinius, o sutarties sÄ lygos atitinka jos valiÄ . TÄ pačiÄ dienÄ kai buvo sudaryta obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovė su banku sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį pagal banko parengtas standartines sÄ lygas.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus Å¡ioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ . Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme yra atskleidžiama su obligacijų įsigijimu susijusi rizika, įskaitant ir banko, kaip emitento, nemokumo rizikÄ .

Tačiau Å¡ios aplinkybės banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRÄ® 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui yra nereikÅ¡mingos. Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimÄ kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieÅ¡kovei priimant sprendimÄ dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl sudaryto sandorio esmės. Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Jos reikÅ¡mingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieÅ¡kovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia ieÅ¡kovę ginčo teisiniame santykyje prilyginti vidutiniam vartotojui. IeÅ¡kovė su banku sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Iki tol ieÅ¡kovė lėšas banko sÄ skaitoje laikė pagal terminuotojo indėlio sutartį, jÄ kas metus pratęsinėdama. PasiraÅ¡ydama neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieÅ¡kovė atsisakė atskleisti bankui informacijÄ apie save. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje yra įraÅ¡ytas su tuo susijęs įspėjimas.

Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti. Neturėdamas visos reikiamos informacijos bankas negalėjo individualizuoti Å¡ios ieÅ¡kovės kaip klientės investavimo poreikių. IeÅ¡kovė sandorio sudarymo metu buvo 83 metų amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo neveiksni ar kad jai buvo apribotas veiksnumas. Tai reiÅ¡kia, kad nors ir bÅ«dama senyvo amžiaus, ieÅ¡kovė galėjo prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose.

Ä® bylÄ pateikti duomenys neleidžia teigti, kad ieÅ¡kovė, kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos.Be to, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovei ir nebuvo atskleistas pakankamai aiÅ¡kiai, tačiau negalima ignoruoti Å¡ioje byloje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, patvirtinančių, jog Å¡is aspektas nebuvo ieÅ¡kovei esminis, lemiantis apsisprendimÄ sudaryti ginčo sutartį ar jos nesudaryti. IeÅ¡kovė sandorį sudarė laisva valia, o jos sudarymo skubotumas ir neįsigilinimas į visÄ reikiamÄ informacijÄ , nepriklausomai nuo savo amžiaus ir iÅ¡silavinimo, fizinės sveikatos, apie sandorį reiÅ¡kia nepakankamÄ atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ , bet dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sandorio esmės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje patvirtinto, kad banko darbuotoja nurodė, jog už obligacijas mokamos 5 proc. metinės palÅ«kanos, kai pagal prieÅ¡ tai pasiraÅ¡ytÄ terminuoto indėlio sutartį buvo mokamos 4,7 proc. palÅ«kanos, o pagal 2009-2010 metais padėtÄ indėlį net 9,7-9,8 proc. metinės palÅ«kanos (b. l. 12).

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovės valia buvo gauti didesnę finansinę grÄ Å¾Ä palÅ«kanų forma. Be to, ieÅ¡kovė 2011 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau po obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties, su banku buvo sudariusi ir terminuotojo indėlio sutartį, kurios suma 5 000 Lt (1 448,10 Eur), už iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. padėtÄ indėlį bankas įsipareigojo mokėti 2,90 proc. dydžio metines palÅ«kanas (b. l. 50). Toks ryÅ¡kus palÅ«kanų dydžio skirtumas, mokamas obligacijų ir indėlių sutarčių atveju tik patvirtina, kad už obligacijas buvo mokamos žymiai didesnės palÅ«kanos ir kad palÅ«kanų dydis buvo aktualus ieÅ¡kovei, taip pat tai, kad ieÅ¡kovė nerizikavo visomis savo turimomis lėšomis nesėkmingo investavimo atveju, o rinkosi skirtingus banko siÅ«lytus finansinius produktus.

Obligacija vidutiniam vartotojui nelaikytina sudėtinga, nesuprantamo pobÅ«džio finansine priemone, todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti suprantama, kad ji netapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Todėl rizikÄ dėl emitento nemokumo patirti nuostolius prisiima pats asmuo, tapęs vertybinių popierių sutartinių teisinių santykių dalyviu, o įstatymų galimas nežinojimas ar nesidomėjimas jais neleidžia iÅ¡vengti įstatymų reglamentuojamų pasekmių. Tikėjimasis, kad sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieÅ¡kovė tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad ji, sudarydama sandorį, klydo arba buvo suklaidinta dėl sandorio esmės.Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esminė informacija, susijusi su ieÅ¡kovės įsigyjama finansine priemone, jai buvo pateikta ir, nors draudžiamumo aspektas neatskleistas pakankamai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, tai nebuvo esminė ieÅ¡kovei aplinkybė, lėmusi jos apsisprendimÄ sudaryti ginčo sutartį ar jos nesudaryti.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovės buvo sudaryta dėl suklydimo ir dėl to pripažinta negaliojančia, padaryta netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant CK 1.90 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes pagal suklydimÄ apibÅ«dinančius reikÅ¡mingus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetamas.Dėl papildomai į bylÄ pateiktų paaiÅ¡kinimų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 2016 m. vasario 9 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gauti apeliantės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ papildomi paaiÅ¡kinimai ir praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaudamasi CPK 323 straipsniu, kuriame nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama, teisėjų kolegija grÄ Å¾ina apeliantei jos pateiktÄ dokumentÄ â€“ papildomus paaiÅ¡kinimus – ir nepasisako dėl jame nurodytų teisinių argumentų. PraÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ priimamas, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso Å¡alis gali pateikti teismui tokį praÅ¡ymÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Patenkinus atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turėtų bÅ«ti pakeistas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Trečiasis asmuo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1 588,13 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 129-132) ir 1 482,25 Lt (429,29 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Å ios iÅ¡laidos priteisiamos remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2., 8.10 ir 8.18 punktais. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo yra dalyvavęs ne vienoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje ir buvo atstovaujamas tų pačių advokatų, civilinėse bylose teikė tokiÄ pat teisinę pozicijÄ pagrindžiančius procesinius dokumentus.

Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui priteisiamas 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (už advokato atstovimÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u s p r e n d ž i a:Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės M.

P. ieškinį atmesti. Priteisti trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) iš ieškovės M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai                                                                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                              Gintaras Pečiulis         Egidijus Žironas