Legislator Case Law & Legislation
8d86b2c4-5531-421d-9015-b791e23f52d2 AI generated

8d86b2c4-5531-421d-9015-b791e23f52d2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8d86b2c4-5531-421d-9015-b791e23f52d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑76‑498/2015 V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis 2011 m. birželio 9 d. apie 21.00–22.00 val. prie tvenkinio, esančio Jonavos r., Žeimių sen., Žeimių mstl., Blauzdžių g., tarpusavio konflikto su R. J. metu 6 mm kalibro revolveriu „Alfa“ ar kitu tas pačias vamzdžio kanalo charakteristikas turinčiu ginklu, Å¡audančiu 6 mm kalibro Flobero Å¡audmenimis, tyčia Å¡ovė R. J. penkis šūvius į pilvo, veido, krÅ«tinės sritis ir taip padarė jam Å¡autinę žaizdÄ (įėjimo anga) priekinėje pilvo sienoje, plonosios žarnos pasaito kiaurinius ir 12-os žarnos kiauryminį pažeidimÄ , svetimkÅ«nį (kulka) 12-os žarnos spindyje, Å¡autines žaizdas (įėjimo angos) deÅ¡iniame skruoste, sužalojimų kanalus veido paodėje, svetimkÅ«nį (kulka) veido paodėje, Å¡autinį kiaurinį virÅ¡utinį lÅ«pos sužalojimÄ , Å¡autinę žaizdÄ (įėjimo anga) deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje, deÅ¡inio plaučio, kylančios aortos dalies ir deÅ¡inės plautinės arterijos pažeidimus, svetimkÅ«nį kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į Å¡irdiplėvės ir krÅ«tinplėvių ertmes, nukraujavimu, Å¡irdies tamponada, ir dėl to R. J. mirė.

Legislator headnote

AI generated

8d86b2c4-5531-421d-9015-b791e23f52d2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundÄ atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistojo skunduose akcentuojamos aplinkybės dėl nuteistojo atliktos karinės misijos bei kariams, grįžusiems iÅ¡ karinės misijos, taikytinos reabilitacijos ir reintegracijos atostogų buvo žinomos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis ir sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas: Bylos Nr. 1S-72-851/2023

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo V. T. (toliau – ir nuteistasis) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties ir susipažinusi su baudžiamosios bylos Nr. 1-76-498/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis,

n u s t a t ė :

I. Nustatytos aplinkybės

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑76‑498/2015 V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis 2011 m. birželio 9 d. apie 21.00–22.00 val. prie tvenkinio, esančio Jonavos r., Žeimių sen., Žeimių mstl., Blauzdžių g., tarpusavio konflikto su R. J. metu 6 mm kalibro revolveriu „Alfa“ ar kitu tas pačias vamzdžio kanalo charakteristikas turinčiu ginklu, Å¡audančiu 6 mm kalibro Flobero Å¡audmenimis, tyčia Å¡ovė R. J. penkis šūvius į pilvo, veido, krÅ«tinės sritis ir taip padarė jam Å¡autinę žaizdÄ (įėjimo anga) priekinėje pilvo sienoje, plonosios žarnos pasaito kiaurinius ir 12-os žarnos kiauryminį pažeidimÄ , svetimkÅ«nį (kulka) 12-os žarnos spindyje, Å¡autines žaizdas (įėjimo angos) deÅ¡iniame skruoste, sužalojimų kanalus veido paodėje, svetimkÅ«nį (kulka) veido paodėje, Å¡autinį kiaurinį virÅ¡utinį lÅ«pos sužalojimÄ , Å¡autinę žaizdÄ (įėjimo anga) deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje, deÅ¡inio plaučio, kylančios aortos dalies ir deÅ¡inės plautinės arterijos pažeidimus, svetimkÅ«nį kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į Å¡irdiplėvės ir krÅ«tinplėvių ertmes, nukraujavimu, Å¡irdies tamponada, ir dėl to R. J. mirė.

2. Kauno apygardos prokuratÅ«roje gautas nuteistojo V. T. 2022 m. rugsėjo 5 d. praÅ¡ymas atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1‑76‑498/2015. Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras D. Valkavičius 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu atsisakė atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Nutarime konstatuota, kad V. T. nurodomos aplinkybės dėl atliktos karinės misijos buvo žinomos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl to nelaikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis. Taip pat pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės neįrodo, jog nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos ar padarė lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ .

3. 2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas V. T. 2022 m. rugsėjo 28 d. skundas dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, G. Ivanauskas 2022 m. spalio 14 d. nutarimu V. T. skundÄ atmetė. Nutarime konstatuota, jog V. T. praÅ¡yme nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis ir niekaip neįrodo, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos ar padarė lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ nei ta, už kuriÄ jis nuteistas. Vien tai, kad nuteistajam galėjo reikėti reabilitacijos ir reintegracijos, tačiau jų nebuvo paskirta, negali paneigti nuteistojo kaltės dėl padaryto nusikaltimo.

4. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2022 m. spalio 14 d. nutarimu, V. T. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, praÅ¡ydamas panaikinti šį nutarimÄ ir atnaujinti procesÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-498/2015. Nuteistasis skunde atkartojo savo ankstesniuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus bei pažymėjo, kad jam, kaip iÅ¡ karinės misijos grįžusiam kariui, turėjo bÅ«ti vykdoma reabilitacijos ar reintegracijos programa, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, skundo nagrinėjimo metu nebuvo apklausti KraÅ¡to apsaugos ministerijos psichologai ar atsakingi asmenys, kurie galėtų paaiÅ¡kinti karių reintegracijos ir reabilitacijos programos vykdymo svarbÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių jam buvo apribotos galimybės įrodyti jo minimus faktus, nes jie yra specifiniai, todėl ne visada žinomi su karinėmis misijomis nesusidÅ«rusiems asmenims.

5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundÄ atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistojo skunduose akcentuojamos aplinkybės dėl nuteistojo atliktos karinės misijos bei kariams, grįžusiems iÅ¡ karinės misijos, taikytinos reabilitacijos ir reintegracijos atostogų buvo žinomos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis ir sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, V. T. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. balandžio 7 d. skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir atnaujinti procesÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1‑79‑498/2015.

6.1. Nuteistasis skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir ankstesniuose skunduose, – pažymi, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė neseniai grįžęs iÅ¡ karinės misijos Afganistane. Jis tik dabar sužinojo, kad jam, grįžusiam iÅ¡ misijos, turėjo bÅ«ti paskirta reintegracijos programa Karių reabilitacijos centre arba kitoje sveikatingumo įstaigoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai yra svarbi bylos tyrimui aplinkybė, kadangi tarptautinių operacijų metu kariai patiria tam tikrų sunkumų, kaip, pavyzdžiui, ilgalaikė atskirtis nuo Å¡eimos, buvimas santykinai uždaroje aplinkoje ilgÄ laikÄ , galimi incidentai tarptautinės operacijos regione ir pan. Sudėtingi psichologiniai iÅ¡gyvenimai yra susiję su įvairiais įvykiais, kuriuos kariai gali suvokti skirtingai. Pasak specialistų, dažniausiai pastebimas iÅ¡ tarptautinių operacijų grįžusių karių dirglumas, padidėjęs jautrumas, nugaros, kojų skausmai. Be to, 2012 metais jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas (ligos kodas F43.2). Nuteistojo vertinimu, tai buvo liekamasis reiÅ¡kinys po misijos Afganistane atlikimo. Tikėtina, kad jei jam bÅ«tų paskirta reabilitacija arba reintegracija iÅ¡ karto sugrįžus iÅ¡ misijos, įvykio, dėl kurio jis buvo nuteistas, net nebÅ«tų buvę.

6.2. Taip pat nuteistasis nurodo, kad į tai, jog jam nebuvo paskirta reabilitacija arba reintegracija, nebuvo atsižvelgta ir atliekant psichiatrijos ekspertizę. Psichiatrijos ekspertizėje nebuvo pasisakyta dėl reabilitacijos bÅ«tinumo, nebuvo vertintas karinės misijos poveikis jo bÅ«klei bei liekamieji reiÅ¡kiniai. Dėl Å¡ių priežasčių tyrimas buvo neiÅ¡samus, iki Å¡iol nežinoma, kokiÄ Ä¯takÄ tai turėjo jo bÅ«klei ir padarytai veikai. Nors psichiatrijos ekspertizėje buvo vertinama jo psichologinė bÅ«klė, bet jo minimas aspektas nebuvo tiriamas, nes tuo metu nebuvo atitinkamos metodikos. Tai yra svarbi aplinkybė vertinant subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo vertinimu, jam turi bÅ«ti atlikta nauja psichiatrijos ekspertizė, užduodant klausimus, ar neatlikta reabilitacija turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai padėtų nustatyti ne tik buvusiÄ jo sveikatos bÅ«klę, bet ir objektyvias įvykio aplinkybes.

6.3. Nuteistojo nuomone, teismui nebuvo žinomos pirmiau nurodytos aplinkybės, kadangi apie jas teismo nuosprendyje nėra užsimenama, taip pat ir jis pats tik neseniai apie jas sužinojo. Mano, kad tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta jam neseniai grįžus iš karinės misijos ir jam nebuvo taikyta reabilitacija ar reintegracija, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.

8. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo V. T. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1‑76‑498/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9. IÅ¡ pateikto skundo nustatyta, kad nuteistasis praÅ¡o atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip pagrindas panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ yra nurodytos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas iÅ¡samiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ negu ta, už kuriÄ jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad iÅ¡teisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Å ios teisės normos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pagrindu panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ gali bÅ«ti tik tokia aplinkybė, kuri ne tik nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma teismui priimant nuosprendį, bet ir kuri įrodo, kad nuteistasis V. T. yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ negu ta, už kuriÄ jis nuteistas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. T. praÅ¡o atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės remdamasis tuo, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas neįvertino aplinkybės, jog nuteistajam, grįžusiam iÅ¡ karinės misijos, turėjo bÅ«ti paskirta reintegracijos programa Karių reabilitacijos centre arba kitoje sveikatingumo įstaigoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat nurodo, kad Å¡i aplinkybė nebuvo įvertinta ir ekspertų, atlikusių psichiatrijos ekspertizę. Taigi, matyti, jog nuteistasis naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe laiko teisinį reglamentavimÄ , kuriuo numatyta galimybė kariams, grįžusiems iÅ¡ karinės misijos, suteikti prevencinės reabilitacijos atostogas. Nuteistojo vertinimu, bylÄ nagrinėjęs teismas Å¡ios aplinkybės nežinojo. Taip pat, jo manymu, Å¡ios aplinkybės įvertinimas turėtų įtakos vertinant subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę, taip pat teismas, nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , žinodamas Å¡iÄ aplinkybę, t. y. tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta jam neseniai grįžus iÅ¡ karinės misijos ir jam nebuvo taikyta reabilitacija ar reintegracija, turėtų tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tiek apygardos teismas, tiek prokurorai pagrįstai konstatavo, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažįstama naujai paaiÅ¡kėjusia BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme, nes Å¡i aplinkybė buvo žinoma ir nėra pagrindo teigti, jog ji galėtų lemti kitokį teismo sprendimÄ ar kitokiÄ V. T. teisinę padėtį.

12. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, atlikusiems ikiteisminį tyrimÄ , tiek ir Kauno apygardos teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-76-498/2015, buvo žinoma, jog nusikalstamÄ veikÄ V. T. padarė grįžęs iÅ¡ karinės misijos, kadangi pats V. T. Å¡iÄ aplinkybę, duodamas parodymus, ne kartÄ nurodė. Taip pat apygardos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad nors, nuteistojo teigimu, jam, grįžusiam iÅ¡ karinės misijos, prevencinės reabilitacijos atostogos nebuvo suteiktos, nėra pagrindo spręsti, kad bylÄ nagrinėjusiam teismui nebuvo žinoma apie šį teisinį reglamentavimÄ (t. y. apie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 9 dalį (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. birželio 13 d.)), kuriuo numatyta galimybė suteikti Å¡ias atostogas kariams, grįžusiems iÅ¡ karinės misijos. Å ios iÅ¡vados nekeičia ir nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjęs teismas apie tai savo nuosprendyje neužsiminė, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, jame nurodo nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas bei bausmės ir baudžiamojo poveikio skyrimo motyvus (pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį). Taigi, teismas, nustatęs, kad Å¡is nuteistojo skunde nurodomas teisinis reglamentavimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmės skyrimui ir kt., Å¡io teisinio reglamentavimo nuosprendyje necitavo pagrįstai ir tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismas Å¡io teisinio reglamentavimo nežinojo.

13. Be to, kaip jau minėta, BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog aplinkybės turi bÅ«ti ne tik naujai paaiÅ¡kėjusios, bet ir vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ negu ta, už kuriÄ jis nuteistas. Taigi, siekiant nustatyti, ar nurodomos aplinkybės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir yra pagrindas atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ , turi bÅ«ti įvertinama jų galima įtaka nuteistojo kaltei ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundo argumentų matyti, jog, nuteistojo manymu, jo nurodytos aplinkybės įvertinimas turėtų įtakos sprendžiant jo pakaltinamumo klausimÄ . Visgi aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant nustatyti, ar V. T. nusikalstamos veikos metu buvo pakaltinamas, ar nebuvo afekto bÅ«senos, jam buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad V.

T. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2011 m. birželio mėnesį – nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu; V. T. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; V. T. nekonstatuojami jokie psichikos sutrikimai; V. T. 2011 m. birželio 9 d. apie 21.00–22.00 val. įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senos; V. T. 2011 m. birželio 9 d. apie 21.00–22.00 val. įvykio metu, atsižvelgiant į jo individualias psichologines savybes, galėjo įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; dėl V.

T. nustatytų individualių psichologinių ypatybių inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu jis galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, skiriant ekspertizę klausimai buvo pateikti, įvertinant ir tai, kad V. T. neseniai buvo grįžęs iÅ¡ karinės tarnybos Afganistane. ApkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs įvykio aplinkybes, ekspertizės iÅ¡vadÄ , ekspertų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad V.

T. veikos padarymo metu buvo pakaltinamas ir nebuvo emocinio ar fiziologinio afekto būsenos. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertintas karinės misijos poveikis jo būklei, liekamieji reiškiniai, reabilitacijos būtinumas, tačiau teismas pažymi, kad tai nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Ekspertizė skiriama siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms reikia specialių žinių. Šiuo atveju skiriant ekspertizę buvo siekiama nustatyti, ar asmuo gali būti nusikalstamos veikos subjektu, t. y. ar veikos padarymo metu jis buvo pakaltinamas, ar nebuvo afekto būsenos ir ar tai buvo padaryta, kartu įvertinant ir V.

T. akcentuojamÄ aplinkybę, jog jis neseniai buvo grįžęs iÅ¡ karinės misijos. Tai, kad, nuteistojo manymu, bylos aplinkybes reikėtų vertinti kitaip, nei jas vertino apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas, nesudaro pagrindo nei teigti, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos ar padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , nei atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

14. Nors nuteistasis V. T. tvirtina, kad jo nurodytos aplinkybės nustatymas turėtų lengvinti jo teisinę padėtį, t. y. bylÄ nagrinėjęs teismas turėtų Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas, bausmės skyrimo klausimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimas ar nepripažinimas nėra pagrindas atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo apygardos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuteistasis V. T. turėjo galimybę jam priimtÄ nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Bylos atnaujinimo procesas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių nėra papildoma instancija dar kartÄ patikrinti įsiteisėjusius teismo sprendimus.

15. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra. Nuteistasis V. T., savo skundÄ grįsdamas tais pačiais argumentais, dėl kurių motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, nepateikė aukÅ¡tesniajam teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d nutartį, todėl konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. T. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį.

Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja Aiva Survilienė