2023-09-06 Nr. AB-15889-3-65-3-00432-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-549-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00432-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 21R4-138 (AG4-100/22-2021) (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23ŽNS-6-(14.23.144.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo neatlikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą dar kartą atvykti adresu: (duomenys neskelbtini), ir atlikti 0,0587 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus bei užfiksuoti tvoros, skiriančios sklypus (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, nustatyti, kokį žemės plotą yra užėmę gretimo žemės sklypo savininkės ir įpareigoti atsakovą atlikti neplaninį patikrinimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. birželio 22 d. priėmė Sprendimą neatlikti neplaninio žemės naudojimo patikrinimo. Pareiškėjas Sprendimą apskundė, tačiau Ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius pareiškėjo skundą atmetė.

2.2. Jam bendrosios nuosavybės teise (su broliu A. L.) priklauso 0,0587 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės V. M. ir G. L. 2017 m. balandžio mėnesį nuardė jam priklausančią tvorą, skiriančią žemės sklypus, ir pasistatė savo tvorą, nepaisydamos geodezinių riboženklių. Naujai pastatyta tvora šiuo metu kartais įeina į jo žemės sklypą apie 18–23 cm, ką nustatė matininkas A. V. Gretimo žemės sklypo savininkėms atsisakius perkelti tvorą į buvusią vietą, jis demontavo šią tvorą, už ką buvo nubaustas, nors kaimynės jokių nuobaudų negavo. Jo paties pasamdytas matininkas apskaičiavo, kad kaimynės, perkeldamos tvorą, iš jo „atėmė“ net 2,4482 kv. m ploto, kai kuriose vietose tvora į pareiškėjo žemės sklypą perkelta daugiau kaip 20 cm. Nebežinodamas kaip gintis nuo kaimynių veiksmų, prašė NŽT Panevėžio skyriaus atlikti žemės naudojimo patikrinimą, nustatyti privačios žemės užėmimo faktą, plotą bei imtis priemonių žemės sklypo atlaisvinimui. Gautą atsakovo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1SS-542-(9.5) jis skundė Ginčų komisijai, tačiau jau pradėjus nagrinėti jo skundą atsakovo darbuotojai atvyko ir atliko Žemės sklypo matavimus, kuriais konstatavo, jog tvora įtvirtinta neviršijant 10 cm paklaidos, patikrinus tvorą dar 2 taškuose rasti nukrypimai 7–12 cm, patikrinimo akte nurodyta, kad užimtas Žemės sklypo plotas yra tik 1 kv. m.

2.3. 2021 m. birželio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje atsakovo matininkas savo darbą atliko aplaidžiai, neužfiksavo viso trūkstamo ploto, todėl privalo nuvažiuoti ir tinkamai išmatuoti, kokia žemės dalimi jis negali naudotis. Ginčų komisija sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad jo skundas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais bei nepagrįstai kaip šališką vertino jo matininko pateiktą išvadą. Ginčų komisija visiškai nevertino jo paaiškinimų, nors pripažino, kad užimta 1 kv. m ploto. Taigi pripažino, kad jo teisės pažeistos, tačiau NŽT į tai niekaip nereaguoja. Nesutinka su Ginčų komisijos sprendime įvardintomis aplinkybėmis, jog jis neva perkilojo sklypus skiriančios tvoros stulpelius, juos į Žemės sklypo pusę perkiloja kaimynės.

3. Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Ginčų komisija visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundo aplinkybes, įvertino jo argumentus, priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių kelia civilinį ginčą tarp dviejų privačių žemės savininkų dėl sklypo ribų, teisme išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose buvo ieškovu, pareiškėjo ieškiniai nebuvo tenkinti. Atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje 2022 m. birželio 18 d., patikrinime dalyvavo ir pats pareiškėjas, jis negalėjo nurodyti, kokiose vietose tvora perkelta 20 cm, kaip jis teigia savo skunde. Nustatyta, kad faktinė padėtis Žemės sklype neatitinka pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Tvora, skirianti kaimyninius žemės sklypus, yra įrengta senosios vietoje, tvoros galuose įbetonuoti tvoros stulpeliai, žymintys sklypo ribas. Pats pareiškėjas buvo perkėlęs į kitą vietą riboženklį sklypo gale. Kai kuriose vietose nustatyti tvoros išsikišimai, tačiau jie neviršija leistinos 10 cm paklaidos. Nenustačius pažeidimo fakto, nebuvo pradėta žemės naudojimo tvarkos patikrinimo procedūra. Atsakovas atliko savo kompetencijai priskirtus veiksmus, atvyko į vietą, užfiksavo tvoros buvimo vietą. Pareiškėjas siekia, kad būtų užfiksuotas didesnis jo Žemės sklypo ploto užėmimas taip, kaip jis įsivaizduoja.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimu (NŽT Panevėžio skyriuje gautu 2021 m. birželio 2 d.) kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, nurodė, jog kaimynės pastatė tvorą, kuri apie 18–23 cm (ir dar daugiau) per visą ilgį įeina į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, tuo pažeisdamos pareiškėjo teises, prašė atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, atvykti į vietą nustatyti, kiek konkrečiai kaimynės yra dar daugiau užgrobusios jo žemės, imtis veiksmų tikslu pašalinti jo teisių pažeidimus, nubausti už savavališką žemės užgrobimą minimas pilietes G.

L. ir V. M. NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 23SD-3588(14.23.104) informavo pareiškėją, kad Panevėžio skyrius, nagrinėdamas jo pateiktą pareiškimą ir tikrindamas informaciją dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, 2021 m. birželio 18 d. 11 val. 15 min. atliks Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendroje riboje įrengtos tvoros patikrinimą vietoje. NŽT Panevėžio skyrius, dalyvaujant ir E. L., patikrino nurodytus žemės sklypus vietoje ir patikrinimo rezultatus įformino 2021 m. birželio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-431-(14.23.141.) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, jog bendros ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) kraštuose tvora įtvirtinta neviršijant 10 cm paklaidos, patikrinus tvorą dar dviejuose taškuose, rasti nukrypimai 7–12 cm; tvoros segmentai (stulpeliai) neįbetonuoti ir laisvai galima juos perkelti; patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų (ir pareiškėjas pats jų nepateikė) atžvilgiu tų duomenų, kurie buvo įvertinti praėjusių teismų sprendimais; pareiškėjas nenurodė tvoros perkėlimo vietos užimant didesnį jo žemės sklypo plotą.

Taip pat buvo parengti Patikrinimo akto priedai – foto lentelė, bei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos schema (toliau – ir Schema), kurioje pažymėti 7 cm ir 12 cm nuo ribos nutolę taškai, nustatytas bendras užimtas Žemės sklypo plotas – 1 kv. m. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2021 m. birželio 22 d. Sprendimu, atsižvelgęs į pareiškėjo pareiškimą, Patikrinimo aktu nustatytas aplinkybes, nusprendė neatlikti E. L. ir A. L. nuosavybės teise priklausančio 0,0587 ha bendro ploto Žemės sklypo neplaninio žemės naudojimo patikrinimo.

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Ginčų komisijai. Ginčų komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Ginčų komisija, įvertinusi byloje nustatytus rašytinius įrodymus bei atlikusi jų teisinį vertinimą, nusprendė, kad Patikrinimo akte atsakovo padarytos išvados pagrįstos objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, esminės procedūros, galėjusios turėti įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui, pažeistos nebuvo, Sprendimas pagrįstas patikrinimo metu nustatytais faktiniais duomenimis bei atsakovo kompetenciją reguliuojančių teisės aktų nuostatomis.

Ginčų komisija sprendimu konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą atlikti skunde nurodytus veiksmus.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl administracinio akto, priimto atsakovui įgyvendinant jo kompetencijai priskirtus veiksmus žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3, 10, 101 punktais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.1P-(1.3.)-499 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių (2021 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 1P-65-(1.3 E.) redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 23 d.) (toliau – ir Taisyklės) 8, 11, 11.1–11.3, 12 punktais.

9. Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkių nuo 2017 metų yra kilęs ginčas dėl tvoros, skiriančios žemės sklypus, pastatymo vietos, pareiškėjui teigiant, jog kaimynės tvorą pastatė pažeisdamos žemės sklypų ribą jam priklausančiame Žemės sklype, tuo „užgrobdamos“ dalį jam priklausančio Žemės sklypo. Šis ginčas tarp pareiškėjo ir kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkių buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019, kurioje priimtas 2019 m. vasario 4 d. sprendimas.

Pareiškėjas, būdamas ieškovu, civilinėje byloje, be kitų, kėlė reikalavimą atsakovėms G. L., V. M. išsikelti tvorą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo pagal pateikto žemės sklypo žymėjimo duomenis, šį savo reikalavimą grindė būtent IĮ „Graida“ matininko A. V. 2018 m. sausio 9 d. atliktais Žemės sklypo matavimais. Teismo sprendimu šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, buvo konstatuota, kad atsakovės, 2017 metais perstatydamos tvorą (tarp (duomenys neskelbtini)) senosios vietoje, 3–4 cm viršijo leistiną paklaidą į ieškovo Žemės sklypo dalį; tvora yra iš vielos segmento, permatoma, jos aukštis neviršija leistino, o paklaida, kuri viršija leistiną, peržengia sklypo ribą į ieškovo pusę ne per visą ribos dalį, o tik vienoje vietoje 4 cm, todėl teismas padarė išvadą, jog ginčo tvora nėra peržengianti ieškovo sklypo ribą bei pažeidžianti ieškovo teises taip, kad daromas neleistinas poveikis jo žemės sklypui, dėl ko jam trukdoma juo naudotis.

Teismo sprendime pažymėta, kad šalių pateikti žemės sklypų planai iš esmės atitinka jų faktiškai naudojamų žemės sklypų ribas, nustatant pirminę kaimyninių sklypų ribą, matuojant nuo tvoros, įvertinus leistiną paklaidą ir statant tvorą, nebuvo pažeista. Teismo sprendimas įsiteisėjo. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, reikšdamas reikalavimą dėl atsakovių įpareigojimo išmontuoti ir išsikelti iš jo Žemės sklypo kaimynių pastatytą tvorą.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti, konstatavę, jog ieškovas teismui pateiktu ieškiniu reikalavimus grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis dėl pastatytos atsakovių tvoros kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019, t. y. yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis palikta nepakeista, papildomai konstatavus, jog tvoros padėtis po ankstesnio teismo sprendimo keičiama nebuvo.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimas NŽT Panevėžio skyriui grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškėjo bendrosios kompetencijos teismui teikti ieškiniai, t. y. dėl kaimynių G. L. ir V. M. 2017 metais pastatytos tvoros, kuri, pareiškėjo teigimu, apie 18–23 cm (ir dar daugiau) per visą ilgį įeina į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises. Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. 2021 m. birželio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-431-(14.23.141.) nustatyta, jog bendros ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) kraštuose tvora įtvirtinta neviršijant 10 cm paklaidos, patikrinus tvorą dar dviejuose taškuose, rasti nukrypimai 7–12 cm, pareiškėjas nenurodė, kurioje vietoje tvora perkelta daugiau, užimant didesnį jo žemės sklypo plotą. Atsakovas patikrinimo metu pagrįstai konstatavo, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų (ir pareiškėjas pats jų nepateikė) atžvilgiu tų duomenų, kurie buvo įvertinti praėjusių teismų sprendimais. Minėtu Patikrinimo aktu paneigti pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. prašyme nurodyti duomenys, kad ginčo tvora per visą ilgį į jo žemės sklypą įsikišusi net 18–23 cm ar dar daugiau. Patikrinimo akte buvo užfiksuota, jog pareiškėjas patikrinimo metu nenurodė galimo tvoros perkėlimo vietos po anksčiau paminėtų teismų procesinių dokumentų priėmimo. Pareiškėjas savo skundą teismui, be kita ko, grindė tais pačiais IĮ „Graida“ matininko A. V. 2018 m. sausio 9 d. atliktais Žemės sklypo matavimais, kuriais grindė ir savo ieškinį civilinėje byloje, ir kurie buvo įvertinti teismo sprendimu. Teismo sprendimu, įvertinus šalių pateiktus žemės sklypų matavimus, buvo konstatuotas didžiausias tvoros nuokrypis į pareiškėjo Žemės sklypą tik viename taške – 14 cm (4 cm viršijant leistiną paklaidą), kas neabejotinai paneigia jo 2021 m. gegužės 14 d. prašyme nurodytus duomenis apie ginčo tvoros išsikišimą per visą ilgį į jo žemės sklypą net 18–23 cm ar dar daugiau.

11. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neatlikti neplaninio žemės naudojimo patikrinimo, vadovaudamasis Taisyklių 11.2 punktu. Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išsamiai ir visapusiškai nustatė ir ištyrė nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, taikydama ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčų komisijos sprendimą. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo naikinti Sprendimą bei Ginčų komisijos sprendimą. Nepanaikinus Sprendimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą, Ginčų komisijos sprendimą ir NŽT Panevėžio skyriaus Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Matininkas apskaičiavo, kad iš jo kaimynės tam tikra prasme „atėmė“ net 2,4482 kv. m ploto. Toks žemės plotas miesto ribose yra didelis. Kaimynės perkėlinėja tvorą kaip jos nori. Šiuo metu tvora perkelta į jo Žemės sklypo dalį kai kuriose vietose daugiau negu 20 cm. Pareiškėjas NŽT Panevėžio skyriaus prašė atlikti žemės naudojimo patikrinimą ir nustatyti privačios žemės užėmimo faktą, plotą bei imtis priemonių žemės sklypo atlaisvinimui. NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojai, nagrinėję jo pareiškimą, savo pareigas atliko aplaidžiai.

12.2. Atliekant matavimus, pareiškėjui atsakovo matininkas pasakė, kad jis neva negali atlikti išsamaus matavimo, negali išmatuoti tvoros visų taškų, kuriuos išmatavo jo samdytas matininkas, nes kliudo medžiai. Tuo metu jo samdytas matininkas (dalyvaujant antstoliui) aiškiai užfiksavo ne 1 kv. m ploto trūkumą, o net 2,4482 kv. m trūkstamą žemės plotą. Skundo pateikimo metu tvoros vietoje jokių medžių nebėra, nėra jokių kliūčių tinkamai atlikti savo pareigas.

12.3. 2021 m. birželio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu atsakovo matininkas savo darbą atliko netinkamai, neužfiksavo viso trūkstamo ploto, todėl yra pagrindas skundžiamą Sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo neatlikimo panaikinti. Ginčų komisija vertino kaip šališką matininko pateiktą išvadą apie jo nuosavybės teisių pažeidimą, nes neva matininko paslaugos buvo atlygintinos. Pareiškėjas matininkui nėra sumokėjęs nei vieno euro už atvykimą pas pareiškėją, užgrobto ploto nustatymą bei plano sudarymą ir plane užfiksuotą sklypus skiriančią ribą.

12.4. Tuo metu, kai buvo atvykę NŽT darbuotojai, parodė, kad tvoros stulpeliai nėra įbetonuoti ir būtent dėl to kaimynės perkelia tvoros stulpelius kaskart vis daugiau į jo Žemės sklypo pusę. Teismas rėmėsi tik dviem motyvais – kad buvo konstatuotas matavimų metu tik 14 cm tvoros nuokrypis į jo sklypą ir jo prašymas buvo grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais. Tai klaida.

12.5. Atsakovas turi nuvažiuoti ir tinkamai atlikti jam įstatymo nustatytus veiksmus – tinkamai išmatuoti kokia dalimi žemės jis negali naudotis.

13. Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

13.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes, kurias nagrinėjo ir įvertino Ginčų komisija sprendimu bei pirmosios instancijos teismas sprendimu. Pareiškėjas išdėstė 2017 metais įvykusio konflikto su kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkėmis dėl sklypų bendroje riboje įrengtos tvoros aplinkybes, nurodė, kad kaimynių naujai pastatyta tvora šiuo metu kartais įeina į jo Žemės sklypą apie 18–23 cm per visą tvoros ilgį, o tai matyti iš žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinimo brėžinio, kurį sudarė matininkas A. V. Nors pareiškėjas savo skundą motyvavo aplinkybe, kad kaimynės įrengė tvorą ir „atėmė“ net 2,4482 kv. m jo Žemės sklypo, tačiau ši nurodyta aplinkybė jau buvo išnagrinėta Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-785-828/2020, kuria teismas motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pareiškėjo ieškinio nepriėmimo.

13.2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šiuo metu tvora perkelta į jo sklypo dalį kai kuriose vietose daugiau negu 20 cm, tačiau 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo metu pareiškėjas nenurodė ne tik kuri tvoros dalis perkelta daugiau nei 20 cm, bet ir negalėjo nurodyti kurie tvoros segmentai, jo nuomone, yra perkelti dar daugiau į jo Žemės sklypo pusę, atžvilgiu jų padėties, kuri buvo fiksuota ir įvertinta įsiteisėjusių teismų sprendimais. Patikrinimo metu pareiškėjas ginčo tvoros segmentus pats kilnojo savo rankomis, juos išimdamas ir vėl pastatydamas į pareiškėjo numanomą tvoros linijos vietą, todėl pareiškėjo tariamas ginčo tvoros perkėlimas daugiau nei 20 cm yra tik deklaratyvus ir neatitinkantis faktinės tikrovės argumentas.

13.3. Pareiškėjas apeliaciniu skundu neįrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, o siekia pakartotino jo nurodomų faktinių aplinkybių tyrimo teisme, nors tai nėra apeliacijos objektas. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nori dalyvauti nagrinėjant jo skundą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliaciniame skunde nepagrindė iš esmės jokiais argumentais. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 23ŽNS-6-(14.23.144.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo neatlikimo“ teisėtumo. Pareiškėjas byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimus įpareigoti atsakovą dar kartą atvykti adresu: (duomenys neskelbtini), ir atlikti 0,0587 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus bei užfiksuoti tvoros, skiriančios sklypus (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, nustatyti, kokį žemės plotą yra užėmę gretimo žemės sklypo savininkės ir įpareigoti atsakovą atlikti neplaninį patikrinimą.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimu (NŽT Panevėžio skyriuje gautu 2021 m. birželio 2 d.) kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašė atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, atvykti į vietą nustatyti, kiek konkrečiai kaimynės G. L. ir V. M. yra dar daugiau užgrobusios jo žemės, imtis atsakovo kompetencijoje numatytų veiksmų tikslu pašalinti jo teisių pažeidimus, nubausti už savavališką žemės užgrobimą minimas pilietes. NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 23SD-3588-(14.23.104.) informavo pareiškėją, kad 2021 m. birželio 18 d. 11 val. 15 min. atliks Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendroje riboje įrengtos tvoros patikrinimą vietoje. NŽT Panevėžio skyrius, dalyvaujant ir pareiškėjui, patikrino nurodytus žemės sklypus vietoje ir patikrinimo rezultatus įformino 2021 m. birželio 18 d. Patikrinimu aktu, kuriuo nustatė, jog bendros ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) kraštuose tvora įtvirtinta neviršijant 10 cm paklaidos, patikrinus tvorą dar dviejuose taškuose, rasti nukrypimai 7–12 cm; tvoros segmentai (stulpeliai) neįbetonuoti ir laisvai galima juos perkelti; patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų (ir pareiškėjas pats jų nepateikė) atžvilgiu tų duomenų, kurie buvo įvertinti praėjusių teismų sprendimais; pareiškėjas nenurodė tvoros perkėlimo vietos užimant didesnį jo žemės sklypo plotą.

17. NŽT Panevėžio skyrius Sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 10 ir 101 punktais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių 9.1 ir 11.2 punktais, atsižvelgęs į pareiškėjo pareiškimą dėl gretimo žemės sklypo savininkių galimai daromų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų savavališkai įrengta tvora užimant ir naudojant E. L. ir A. L. privačios nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo dalį, Patikrinimo aktu nustatytas aplinkybes, nusprendė neatlikti E. L. ir A. L. nuosavybės teise priklausančio 0,0587 ha bendro ploto Žemės sklypo neplaninio žemės naudojimo patikrinimo. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Ginčų komisijai. Ginčų komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 11.2 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neatlikti neplaninio žemės naudojimo patikrinimo. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus Sprendimą, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, taip pat panaikinti Ginčų komisijos sprendimą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skunde teismui nurodytas faktines aplinkybes.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

21. Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

22. Atsakovas, priimdamas minėtą Sprendimą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalimi, Nuostatų 10 ir 101 punktais, Taisyklių 9.1 ir 11.2 punktais.

23. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalį, ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu.

24. Pagal Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d.) 10 punktą neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas kitas Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami, be kita ko, pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pavedimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų (10.1 p.). Nuostatų 101 punkte numatyta, kad <…..> Sprendimo atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą formą, priėmimo tvarką ir reikalavimus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.

25. Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 9.1 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas ar jo įgaliotas kitas NŽT valstybės tarnautojas NŽT vadovo įsakymu patvirtintos formos sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo priima per 15 darbo dienų nuo fizinių ir juridinių asmenų prašymų ir skundų dėl galimų padarytų žemės naudojimo pažeidimų NŽT centriniame padalinyje ar teritoriniame skyriuje gavimo dienos. Taisyklių 11.2 punktas nustato, kad NŽT vadovas ar jo įgaliotas kitas NŽT valstybės tarnautojas per Taisyklių 9 punkte nustatytą terminą <…..> priima sprendimą neatlikti neplaninio žemės naudojimo patikrinimo, jeigu nustatoma, kad fizinio ir (ar) juridinio asmens arba kito viešojo administravimo subjekto prašymas, arba skundas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų ginčui teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 3, 10, 101 punktų, Taisyklių 8, 11, 11.1–11.3, 12 punktų nuostatas), nustatęs, kad nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimas NŽT Panevėžio skyriui grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškėjo bendrosios kompetencijos teismui teikti ieškiniai dėl kaimynių G. L. ir V. M. 2017 metais pastatytos tvoros, kuri, pareiškėjo teigimu, apie 18–23 cm (ir dar daugiau) per visą ilgį įeina į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises, įvertinęs Patikrinimu aktu nustatytas aplinkybes, jog paneigti pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. pareiškime nurodyti duomenys, kad ginčo tvora per visą ilgį į jo žemės sklypą įsikišusi net 18–23 cm ar dar daugiau, tai, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų (ir pareiškėjas pats jų nepateikė) atžvilgiu tų duomenų, kurie buvo įvertinti praėjusių teismų sprendimais, o pareiškėjas nenurodė, kurioje vietoje tvora perkelta daugiau, užimant didesnį jo žemės sklypo plotą, pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neatlikti Žemės sklypo neplaninio žemės naudojimo patikrinimo.

27. Atsakovas, būdamas atsakingas už žemės naudojimo valstybinę kontrolę, veikdamas jam suteiktose kompetencijos ribose, atsižvelgęs į pareiškėjo pareiškimą, kuriame prašoma patikrinti žemės sklypo ribą su gretimu sklypu, dalyvaujant pareiškėjui, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo metu įvykdė pareiškėjo reikalavimą atvykti prie pareiškėjui ir gretimo žemės sklypo savininkėms priklausančių žemės sklypų, patikrino bendrą ribą tarp ginčo sklypų, atliko žemės sklypo matavimus bei užfiksavo tvoros, skiriančios pareiškėjo žemės sklypą ir gretimą žemės sklypą, padėtį vietovėje.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2017 metų kilęs ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų (pareiškėjo (ieškovo) ir G. L. bei V. M. (atsakovių)) dėl pastatytos tvoros, pareiškėjui teigiant, jog besiribojančio žemės sklypo savininkės, nepaisydamos jo įspėjimų ir prašymų, pasistatė tvorą, kuri patenka į pareiškėjo žemės sklypo ribas, buvo išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019, kurioje priimtas 2019 m. vasario 4 d. sprendimas ieškovo (pareiškėjo) ieškinį atmesti.

Pareiškėjas, būdamas ieškovu, civilinėje byloje, prašė įpareigoti gretimo žemės sklypo savininkes išsikelti tvorą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo. Ieškovo pareikštas reikalavimas kvalifikuotas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis – Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu). Teismo sprendimu buvo konstatuota, jog ginčo tvora nėra peržengianti ieškovo sklypo ribą bei pažeidžianti ieškovo teises taip, kad daromas neleistinas poveikis jo žemės sklypui, dėl ko jam trukdoma juo naudotis, todėl nugriauti tvorą ieškinio motyvais nėra teisinio pagrindo, nes atsakovių (G.

L. bei V. M.) veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams byloje nėra įrodyta. Teismas pažymėjo, kad šalių pateikti žemės sklypų planai iš esmės atitinka jų faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, nustatant pirminę kaimyninių sklypų ribą, matuojant nuo tvoros, įvertinus leistiną paklaidą, ir statant tvorą, nebuvo pažeista. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-402-544/2019 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje akcentuota, kad atsakovės šios tvoros nepastatė naujai, o tik atnaujino prieš tai buvusią seną tvorą, atnaujinta tvora buvo įrengta identiškai toje pačioje vietoje, kurioje anksčiau buvo pintos vielos tvoros dalis, t. y. buvo pakeisti tik metaliniai tvoros stulpeliai ir tik toje vietoje, kur stovėjo sena tvora. 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje taip pat akcentuota, kad ginčų dėl žemės sklypo ribų tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų nekilo, atsakovės, perstatydamos tvorą senosios vietoje, 3-4 centimetrais viršijo leistiną paklaidą į ieškovo žemės sklypo dalį, tačiau tuo pačiu nagrinėjama ginčo situacija nesudaro pagrindo vertinimui, kad po atsakovių tvoros atnaujinimo buvo pažeistos ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai, nes paklaida, kuri viršija leistiną, peržengia sklypo ribą į ieškovo pusę ne per visą ribos dalį, o tik vienoje vietoje 4 centimetrais, senoji tvora pastatyta prieš daugelį metų.

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, reikšdamas reikalavimą dėl G. L. bei V. M. įpareigojimo išmontuoti ir išsikelti iš jo Žemės sklypo kaimynių pastatytą tvorą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9015-956/2020 E. L. ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (2019 m. vasario 4 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 reikštu ieškovo ieškinio reikalavimu. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-785-828/2020 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis palikta nepakeista, konstatavus, jog tvoros padėtis po ankstesnio teismo sprendimo keičiama nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylų faktinės aplinkybės yra tos pačios. Ieškovas (pareiškėjas) iš esmės siekė to paties rezultato – išmontuoti G. L. bei V. M. tvorą.

30. Taigi įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais kilęs ginčas tarp privačių asmenų dėl ginčo tvoros įsiterpimo į pareiškėjo Žemės sklypą, ginant galbūt pažeistas turto savininko teises, buvo išnagrinėtas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas neturi teisės pareiškėjo su besiribojančio sklypo savininkėmis keliamo ginčo aplinkybių vertinti kitaip negu tai yra padaryta įsiteisėjusiuose bendrosios kompetencijos teismų procesiniuose sprendimuose, tai būtų nesuderinama su teismo sprendimo privalomumo principu. Šiuo požiūriu akcentuotina ir tai, kad pareiškėjui kaip žemės sklypo savininkui neišsprendus ginčo (kuris nebuvo išnagrinėtas teisme) su besiribojančio sklypo savininkėmis dėl žemės sklypų ribas žyminčių nekilnojamųjų daiktų naudojimosi (ar kitų ginčų) bendrosios kompetencijos teisme, arba nesusitarus geruoju šiais klausimais, NŽT kaip valstybės institucija neturi kompetencijos spręsti tarp sklypų savininkų kylančių ginčų ir priimti šiuo klausimu administracinį sprendimą, nes ginčų, kylančių iš privatinės teisės, nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio kodekso 4.46 straipsnis).

31. Byloje atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimas NŽT Panevėžio skyriui grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškėjo bendrosios kompetencijos teismui teikti ieškiniai, t. y. dėl kaimynių G. L. ir V. M. 2017 metais pastatytos tvoros, kuri, pareiškėjo teigimu, apie 18–23 cm (ir dar daugiau) per visą ilgį įeina į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų (ir pareiškėjas pats jų nepateikė) atžvilgiu tų duomenų, kurie buvo įvertinti praėjusių teismų sprendimais. Atsakovas, būdamas atsakingas už žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko teisės aktuose numatytas pareigas veikdamas jam suteiktose kompetencijos ribose.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus, teisingai nustatė bylai išnagrinėti reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 11.2 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neatlikti neplaninio žemės naudojimo patikrinimo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan