8d82f397-a7dc-42cb-8772-e9e2b86310d3 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-932/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48651-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.26.2; 2.4.6.3.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei, nuteistajai V.

F. ir jos gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, nukentėjusiajai G. P. ir jos atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284, ir jai paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

IÅ¡ V. F. priteista nukentėjusiajai G. P. 250 Eur neturtinei ir 385 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡ V. F. priteista nukentėjusiajai G. P. 300 Eur proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. F. pagal BK 284 straipsnį nuteista už tai, kad 2019 m. lapkričio 12 d., apie 19.00 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. Lietuvos paÅ¡to skyriuje, esančiame Vilniuje, Krivių g. 4, įžūliu elgesiu, Å¡aukdama, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pastÅ«mė G.

P. į lentynÄ , taip sukeldama jai fizinį skausmÄ , po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , sudavė nukentėjusiajai G. P. per rankÄ , taip sudaužė G. P. priklausantį telefonÄ â€žApple Iphone 7“, padarydama jai 370 Eur turtinę žalÄ , Å¡iais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, V.

F. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: - panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį, kadangi V. F. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių; - civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu; - teismui nusprendus, kad V. F. veiksmai formaliai atitinka nusikaltimo požymius, taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti; - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 257 straipsniu, priimti nutartį ir praneÅ¡ti prokurorui apie melagingus nukentėjusiosios G.

P. parodymus. 2.1. Apeliaciniame skunde pirmiausia yra aptariama teismų praktika, susijusi su BK 284 straipsnio taikymu, analizuojama, kaip minėto nusikaltimo požymiai pasireiÅ¡kė Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Skunde daroma iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju V. F. veiksmuose nėra objektyviųjų jai inkriminuoto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. F. elgesys buvo įžūlus, jos veiksmai pripažinti vandaliÅ¡kais. Aptarus, kaip teismų praktikoje aiÅ¡kinamos įžūlaus elgesio ir vandaliÅ¡kų veiksmų sÄ vokos, skunde nurodoma, kad V.

F. veiksmų negalima laikyti kaip atitinkančių Å¡iuos objektyviuosius nusikaltimo – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo – požymius. Skunde yra apraÅ¡omas įvykis, kilusios konfliktinės situacijos esmė. Gynyba nepritaria teismo pateiktam vertinimui, kad nukentėjusioji atliko pilietinę pareigÄ ir gynė paÅ¡to darbuotojÄ . Nukentėjusiosios veiksmai nelaikytini pilietiÅ¡kais, kadangi jie neatitiko doro piliečio elgesio, buvo nusikalstami. Skunde pabrėžiama, kad nukentėjusiajai neįsikiÅ¡us į V.

F. ir B. A. ginÄÄ , Å¡is bÅ«tų pasibaigęs. B. A. ir V. F. žodinis ginčas neatitinka įžūlaus elgesio požymio, nes V. F., bÅ«dama paÅ¡to kliente, turėjo teisę ginčytis, reikÅ¡ti pretenzijas vieÅ¡Ä sias paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, ypač manydama, kad paslaugos teikiamos netinkamai. V. F. veiksmai atstumiant nukentėjusiÄ jÄ nelaikytini vandaliÅ¡kais. Tai buvo spontaniÅ¡ki veiksmai, natÅ«rali instinktyvi reakcija į nukentėjusiosios veiksmus (neteisėtus smurtinius veiksmus, telefono kiÅ¡imÄ prie veido filmuojant).

V. F. nei daužė, nei niokojo svetimÄ turtÄ , nei turėjo tikslÄ tai daryti, o, ranka atstumiant telefonÄ , Å¡is nukrito ant žemės ir sudužo jo ekranas. Tai nėra vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas vandaliÅ¡kais veiksmais. 2.2. Toliau skunde yra pasisakoma dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – nusikalstamų padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, bÅ«tina nustatyti Å¡io nusikaltimo padarinius – realų visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymÄ .

Å ioje byloje nagrinėjamo konflikto metu paÅ¡to padalinyje be paÅ¡to darbuotojos ir jos draugės G. P. jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Konfliktas vyko paÅ¡to poskyrio darbo laikoje pabaigoje, kelios minutės iki užsidarant paÅ¡to poskyriui. Konfliktas vyko uždaroje patalpoje, nedalyvaujant paÅ¡aliniams asmenims, Å¡io konflikto, iÅ¡skyrus dvi drauges (G. P. ir B. A.), kurios pačios buvo betarpiÅ¡kos konflikto dalyvės, niekas nematė. PaÅ¡to darbuotoja toliau tęsė savo darbÄ , pats teismas konstatavo, kad paÅ¡to darbuotojos darbui realių pasekmių nebuvo sukelta (akcentuojama, kad taip pats teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad nebuvo sukelti nusikalstami padariniai).

Pažymima ir tai, jog V. F. jokių žalojančių ar turtÄ naikinančių įrankių nenaudojo, turto neniokojo. Taigi, apeliantės įsitikinimu, realios pasekmės, kurios pagal kasacinio teismo praktikÄ galėtų bÅ«ti laikomos visuomenės rimties ar vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu, Å¡iuo atveju nekilo. 2.3. Toliau skunde pasisakoma dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčios. Minėtas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuri, kaip įrodinėjama skunde, Å¡iuo atveju neįžvelgtina.

Fizinius veiksmus iniciavo pati nukentėjusioji, o V. F. veiksmai tebuvo spontaniÅ¡kas ir instinktyvus gynybinis atsakas. Nuteistoji nedemonstravo jokio agresyvaus elgesio, neturėjo siekio nuskriausti ir pastatyti į vietÄ nukentėjusiÄ jÄ . Apeliantė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteista, neturinti jokių elgesio ar psichikos sutrikimų, besilaikanti visų priimtinų socialinio elgesio taisyklių. 2.4. IÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ , kad Å¡ioje byloje nenustatyti BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai, toliau skunde analizuojama, ar V.

F. veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnį. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismui buvo kilusios abejonės, ar nuteistosios veikos nereikėtų kvalifikuoti pagal minėtÄ straipsnį, be to, nukentėjusioji teigė, kad V. F., pastumdama jÄ Ä¯ lentynÄ , sukėlė fizinį skausmÄ . Å ioje skundo dalyje pirmiausia yra aptariama aktuali teismų praktika dėl BK 140 straipsnio taikymo, po ko dėstomi argumentai, ar nukentėjusioji G. P. juto (galėjo justi) fizinį skausmÄ . Apeliantė pabrėžia, kad nukentėjusioji vilkėjo pÅ«kinę striukę, stovėjo nedideliu (apie 30 cm) atstumu nuo V.

F., todėl pastÅ«mimas objektyviai negalėjo bÅ«ti toks stiprus, kad nukentėjusioji net kelias dienas (kaip pati teigė) justų fizinį skausmÄ . Skunde pabrėžiama, kad pirmoji asmens reakcija ir pirmieji paaiÅ¡kinimai paprastai bÅ«na artimiausi tikrovei. Å iuo atveju nukentėjusioji iÅ¡ pradžių teigė fizinio skausmo nepatyrusi, iÅ¡ policijos pareigÅ«nės L. J. (Å¡i pareigÅ«nė buvo atvykusi į įvykio vietÄ ) tarnybinio praneÅ¡imo nematyti, kad nukentėjusioji bÅ«tų skundusis skausmu; vis dėlto vėliau pastaroji savo pozicijÄ pakeitė ir nurodė, kad fizinį skausmÄ juto.

Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertai jokių iÅ¡orinių sužalojimų G. P. nenustatė, nors tuo atveju, jeigu pastÅ«mimas bÅ«tų buvęs stiprus, akivaizdu, kad bÅ«tų likusios bent kraujosruvos. Teismas nepagrįstai, remdamasis vien tik nenuosekliais nukentėjusios parodymais, nustatė, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo pačiu akcentuojama, kad dėl to paties įvykio metu buvusių smurtinių pačios nukentėjusiosios veiksmų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , t. y. jos veiksmai buvo įvertinti kardinaliai skirtingai. 2.5.

Toliau skunde yra analizuojama BK 187 straipsnio nuostatų taikymo galimybė. V. F. faktiÅ¡kai yra nuteista ir dėl to, kad sudavė nukentėjusiajai per rankÄ , kurioje ji laikė telefonÄ , o Å¡is nukrito ir sudužo. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo iÅ¡kilusios abejonės, ar V. F. veiksmai neturėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnį. Skunde yra aptariama teismų praktika, akcentuojant, kad turto vertė yra tas požymis, pagal kurį nusikalstama veika yra atskiriama nuo administracinio nusižengimo.

Turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkÅ«rimo (atstatymo) sÄ naudomis (kaÅ¡tais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu. Nukentėjusioji melavo savo telefonÄ Ä¯sigijusi 2018 m. parduotuvėje Norvegijoje. Gynybos pateikti argumentai rodo, kad telefonas iÅ¡ tiesų buvo įsigytas ir aktyvuotas 2016 m. Jungtinėje Karalystėje, o tai yra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl to, kokia telefono vertė buvo įvykio dienÄ , tai yra 2019 m. lapkričio 12 d.

Jeigu, kaip teigia nukentėjusioji, telefonas buvo pirktas 2018 m., vadinasi, jis įsigytas kaip naudotas ir buvo ne mažiau kaip dvejų metų, su nusidėvėjimo požymiais. Pabrėžiama, kad byloje aptariamu telefonu nukentėjusioji naudojosi ir akistatos metu (tai pažymėta akistatos protokole), o teisme pastaroji teigė, kad nors telefonas neveikia gerai, ji telefonu naudojasi kasdien. Skunde pabrėžiama, kad gynyba viso proceso metu teikė praÅ¡ymus nustatyti realiÄ telefono vertę įvykio metu, tačiau visi praÅ¡ymai buvo atmesti.

Gynyba savarankiÅ¡kai pateikė duomenis dėl 2016 m. įsigyto telefono likutinės vertės ir sudaužyto ekrano pakeitimo kainos (Å¡i kaina yra 99 Eur). Prie civilinio ieÅ¡kinio pridėtÄ UAB „Ideal LT“ raÅ¡tÄ gynyba nevertina žalÄ pagrindžiančiu dokumentu. Gynybos iniciatyva gauti telefonus superkančių bendrovių atsakymai (praÅ¡ymuose dėl informacijos nurodant telefono modelį, amžių, techninius duomenis) rodo, kad tokio telefono vertė nevirÅ¡ija 150 Eur, taigi nesiekia ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis gynybos pateiktomis telefonų supirkimo kainomis, kadangi pateiktos ne pardavimo, o supirkimo kainos. Teismo iniciatyva gauti duomenys apie tokio modelio telefono kainÄ nėra laikytini G. P. telefono kaina, nes akivaizdu, kad beveik naujo tokio modelio telefono kaina yra didesnė nei nukentėjusiosios naudoto trejų metų senumo telefono kaina. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teismas faktiÅ¡kai ėmėsi vykdyti specialisto funkcijas.

Be to, teismo prie bylos medžiagos pridėtuose skelbimuose nurodyti kitų charakteristikų (du kartus didesnės atminties apimties (256 GB)) telefono modeliai, taip pat skelbimuose nėra nurodyta, kiek naudoti Å¡ie telefonai, tačiau teismas G. P. senÄ ir perpus mažesnės apimties telefonÄ prilygino minėtų telefonų kainoms ir iÅ¡ Å¡ių telefonų kainų iÅ¡vedė vertės vidurkį, tokiu bÅ«du neva nustatydamas nukentėjusiosios telefono aparato vertę. Toks vertės nustatymas atliktas, ignoruojant gynybos pateikus duomenis apie konkretaus amžiaus ir konkrečių techninių charakteristikų telefono kainÄ .

Apeliantės įsitikinimu, toks turto vertės nustatymo bÅ«das akivaizdžiai neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų įrodinėjimo procesui. Telefono vertė turėjo bÅ«ti nustatyta BPK numatytais patikimais įrodymų Å¡altiniais, vertės nustatymas turėjo bÅ«ti atliktas tiksliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 straipsnis) apžvalgoje“ („Teismų praktika“ Nr. 36), taip pat kasacinėje byloje Nr. 2K-99/2009, yra nurodęs, jog turto vertė nustatoma pagal kainÄ , nurodytÄ Å¡io turto įsigijimo sandoryje (įskaitant, PVM), jo sukÅ«rimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis Å¡io turto rinkos verte veikos padarymo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 punkte konstatuota, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Jeigu tokių duomenų byloje nėra, turto vertę turi nustatyti specialistai, atlikę turto vertės tyrimÄ , o jeigu specialistui tyrimas nėra pavedamas, tai turi bÅ«ti vadovaujamasi principu in dubio pro reo, inkriminuojant mažiausiÄ nustatytÄ rinkos kainÄ .

Pasak nuteistosios, atsižvelgiant į tai, kad BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais nėra nustatyta, kad trejų metų senumo G. P. turėto telefono kaina viršytų 3 MGL, tai reiškia nesant nustatyta būtinojo BK 187 straipsnio sudėties požymio, atitinkamai nėra ir šio nusikaltimo sudėties. 2.6. Toliau apeliaciniame skunde gynyba pateikia argumentus dėl veikos mažareikšmiškumo ir ultima ratio principo taikymo šioje baudžiamojoje byloje. Skunde yra aptariama teismų praktika dėl ultima ratio principo taikymo, taip pat dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį (dėl mažareikšmiškumo).

Apeliantės nuomone, teismas ultima ratio principo Å¡ioje byloje nepaisė. Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusiÄ ja pripažinta G. P. sudavė V. F. rankine per galvÄ , po ko V. F. jÄ pastÅ«mė. Vertinant V. F. padarytÄ veikÄ pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , matyti, kad veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, bÅ«tų tikslinga apeliantę už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad V. F. veiksmuose vis tik buvo nusikaltimo požymių, ji turėtų bÅ«ti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį (dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo). 2.7. Toliau skunde yra dėstomi argumentai dėl nukentėjusiosios G. P. ir liudytojos B. A. parodymų melagingumo. Apeliantės teigimu, nukentėjusiosios G. P. ir liudytojos B. A. parodymai buvo suderinti ir yra melagingi. Pirmiausia akcentuojama tai, kad Å¡ios moterys viena kitÄ pažįsta, yra draugės (nukentėjusioji skambindama bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC) liudytoja netgi vadino „B.“, o tai yra vardo B. trumpinys), nors tokiÄ aplinkybę proceso metu neigė.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. tvirtino paÅ¡to darbuotojos nepažįstanti, teigė gynusi pastarÄ jÄ kaip paprastÄ Å¾mogų, o B. A. teigė, kad G. P. žino tik iÅ¡ matymo (kaip paÅ¡to klientę). Gynybos pateikti G. P. „Facebook“ paskyros duomenys rodo, kad nukentėjusioji ir liudytoja kartu mokėsi vienoje mokykloje ir kolegijoje, ne mažiau kaip 6 metus aktyviai susiraÅ¡inėjo socialiniame tinkle. Teisme Å¡iuos faktus pastarosios iÅ¡ pradžių mėgino neigti, bet vėliau pripažino, kad galbÅ«t yra tekę dalyvauti bendruose vakarėliuose, turėti viena kitos numerį, bendrauti po įvykio.

G. P. netgi teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu paklausta apie tarpusavio santykius galėjo ne taip suprasti klausimÄ . Apklausos protokole yra užfiksuotas klausimas, į kurį G. P. pateikė tokį atsakymÄ : „Ne, mes nesame draugės. Mačiau paÅ¡to darbuotojÄ ne pirmÄ kartÄ , tačiau aÅ¡ jÄ Å¾inau tik kaip paÅ¡to darbuotojÄ â€œ. Nors nukentėjusioji ir liudytoja aptariamu aspektu melavo, teismui dėl jų parodymų patikimumo abejonių nekilo. Gynyba atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji meluoja dėl to, jog į paÅ¡to skyrių ji atėjo atsiimti siuntos.

Pagal gynybos pateiktus duomenis, nukentėjusiosios gyvenamosios vietos paÅ¡to skyrius yra visai kitame Vilniaus mikrorajone. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu apibÅ«dindamos tam tikras įvykio aplinkybes (apie kurias nei vienai, nei kitai nebuvo užduotas klausimas), naudojo tuos pačius ir suderintus vaizdingus iÅ¡sireiÅ¡kimus („rankinė net nepakilo į orÄ â€œ, „spragsėjo pirÅ¡tais“). Gynyba pabrėžia, jog melagingi duomenys negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais.

Teismo motyvus, kuriais G. P. parodymai pripažinti kaip nuoseklÅ«s, apeliantė vertina absurdiÅ¡kais. Taip pat pažymi, kad be suinteresuotos liudytojos parodymų byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus. Pasak apeliantės, BPC skambučio iÅ¡klotinė negali bÅ«ti pripažinta savarankiÅ¡ku įrodymu. Å i iÅ¡klotinė atspindi tik subjektyviÄ nukentėjusiosios pozicijÄ , be to, iÅ¡ iÅ¡klotinės galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji melavo ir BPC operatorei.

Nukentėjusiosios užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad ji piktybiÅ¡kai laiko telefonÄ prie V. F. veido. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo teiginiais, jog V. F. klaidina teismÄ neigdama, kad pati filmavo savo telefonu, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ji buvo nuvežta į policijos įstaigÄ , ten iÅ¡ jos paimtas telefonas ir jame nebuvo duomenų apie tai, kad kažkas bÅ«tų filmuota. Teisme liudytoja B. A. teigė nežinanti, ar V. F. filmavo įvykį. Teismo iÅ¡vada, kad neva V. F. taip pat filmavo įvykį, laikytina neatitinkančia bylos aplinkybių.

Atkreipiamas dėmesys, kad po konflikto paÅ¡te V. F. iÅ¡ karto išėjo į laukÄ ir policijos pareigÅ«nų laukė lauke, o G. P. su B. A. tuo metu buvo paÅ¡to viduje. Policija atvyko ne anksčiau kaip po 20 minučių. Akivaizdu, kad per tokį laikÄ buvo galimybė detaliai suderinti tarpusavio parodymus. Galiausiai, atsižvelgiant į melagingus G. P. parodymus, skunde praÅ¡oma apie tai nutartimi praneÅ¡ti prokurorui (BPK 257 straipsnis). 2.8. Paskutinėje skundo dalyje dėstomi argumentai dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Apeliantė laikosi pozicijos, kad Å¡iuo atveju civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir G. P. teismui duoti paaiÅ¡kinimai dėl neturtinės žalos prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, ir ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies buvo tenkintas, skunde atskirai pasisakoma dėl konkrečių aplinkybių, kadangi, kaip nurodoma, jų analizė atskleidžia nepaÅ¡alintus prieÅ¡taravimus bei nukentėjusiosios parodymų melagingumÄ .

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu priteisė 385 Eur (370 Eur telefono vertė ir 15 Eur iÅ¡laidų, susijusių su kreipimosi į specializuotÄ servisÄ dėl remonto sÄ matos). Turtinė žala priteista, nepaisant to, kad tiksli telefono vertė taip ir nebuvo nustatyta. Be to, nuteistosios teigimu, teismas neturėjo teisės, remdamasis BPK 3081 straipsniu, dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo priimti 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį, nes tai yra esminis klausimas, o ne techninė klaida. Dėl neturtinės žalos skunde pažymima, jog V.

F. nesutinka sukėlusi nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Be to, atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo medicinos specialistas, kuris galėtų apibÅ«dinti G. P. bÅ«senÄ (skunde abejojama, ar dėl įvykio nukentėjusioji galėjo patirti psichologinį ir emocinį Å¡okÄ ), be to, į bylÄ taip ir nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, nors nukentėjusiosios atstovas žadėjo tai padaryti. Galiausiai skunde nurodoma, kad teismo iÅ¡vados dėl neturtinės žalos yra prieÅ¡taringos – nors teismas nenustatė jokių neigiamų padarinių, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos vis tiek buvo iÅ¡ dalies patenkintas.

3. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiosios G. P. atstovo advokato D. Korsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡oma apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiajai 449,40 Eur iÅ¡laidų už atstovo pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime laikomasi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Ä®vykis įvyko vieÅ¡ojoje vietoje – paÅ¡to skyriuje, darbo metu, teikiant paslaugas klientams, matant ir konflikte dalyvaujant paÅ¡to darbuotojai.

Nukentėjusioji ir nuteistoji iki įvykio nebuvo pažįstamos. Nuteistoji vieÅ¡ojoje vietoje panaudojo fizinį smurtÄ , buvo sugadintas nukentėjusiosios telefonas (atkreipiamas dėmesys, kad teismas nemotyvavo, kodėl teismas telefonÄ Ä¯vertino tik 370 Eur suma, nors nukentėjusioji pateikė duomenis, kad telefono remonto kaina yra 458 Eur). PaÅ¡to veikla buvo sutrikdyta. KonfliktÄ inicijavo nuteistoji, kuri veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji iÅ¡ tiesų juto fizinį skausmÄ , apie kurį galima spręsti ne tik pagal jos ir liudytojos parodymus, bet ir pagal fizinio kontakto pobÅ«dį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jis nėra mažareikšmis. Teiginiai dėl melagingų parodymų yra deklaratyvūs. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys.

4. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja advokatė E. Belevičienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios atstovas advokatas D. Korsakovas ir prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai pasisakyta dėl reikÅ¡mingų bylai iÅ¡spręsti klausimų.

Toks reikalavimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apelianto teiginį, tai yra nebÅ«tina atsakyti į argumentus, kurie yra aiÅ¡kiai nereikÅ¡mingi, nepagrįsti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016, 2K-155-924/2019). Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos 6. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Skundžiamu nuosprendžiu neginčytinai nustatyta, jog konfliktas tarp apeliantės V. F. ir nukentėjusiosios G. P. vyko viešoje vietoje – pašto skyriuje, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su kitais pirmosios instancijos teismo nustatytais objektyviais ir subjektyviais šios nusikalstamos veikos požymiais.

7. Pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡oma priimti naujÄ , nuteistÄ jÄ V. F. iÅ¡teisinantį, nuosprendį. Apeliantė vienu iÅ¡ pagrindų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį įvardina tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai V. F. veiksmuose nustatė esant BK 284 straipsnyje numatytos veikos objektyviuosius požymius – nepagrįstai konstatavo nuteistosios elgesį buvus įžūlų, o jos veiksmus vandaliÅ¡kus.

8. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios veiksmus pripažino kaip įžūlius ir tokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, to neginčija ir pati nuteistoji, konfliktinė ir įtampÄ kelianti situacija prasidėjo paÅ¡to darbuotojai atsisakius priimti ir iÅ¡siųsti V. F. siuntÄ , po ko apeliantė pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ paÅ¡to darbuotojos darbu – pakeltu tonu ir nepagarbiai kalbėti su paÅ¡to darbuotoja. Nors nepagarbus bendravimas su asmenimis yra nepriimtinas, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog Å¡iuo atveju tai nėra pakankamos aplinkybės, dėl kurių apeliantės elgesį bendraujant su darbuotoja bÅ«tų galima laikyti įžūliu BK 284 straipsnyje numatytos veikos prasme.

10. Nagrinėjamu atveju įžūlus apeliantės elgesys pasireiÅ¡kė ne bendraujant su paÅ¡to darbuotoja, tačiau pradėjus ginÄÄ ir panaudojus fizinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. P. Byloje nustatyta, jog apeliantei nepagarbiai bendraujant su paÅ¡to darbuotoja, apeliantę sudrausmino nukentėjusioji G. P. paklaususi – „Kodėl jÅ«s Å¡aukiate ant paÅ¡to darbuotojos?“ (1 t., b. l. 22). G. P. liudijimu, sureaguodama į jos žodžius V. F. atsakė – „Kas tu iÅ¡vis tokia ir varyk iÅ¡ čia“, o „ji moteriai atsakė, kad ji jai netujintų, nes ji jai nėra draugė“, po ko prasidėjo ir fiziniai apeliantės veiksmai.

V. F. pradėjo spragsėti G. P. pirÅ¡tais prieÅ¡ais veidÄ , Å¡aukė, jog Å¡i „užsičiauptų“, o po jos atsakymų moteriai pastaroji jÄ pastÅ«mė tiesiai į prekių lentynas ir tuo metu ji pajuto fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 22). Tapačias aplinkybes G. P. nurodė viso proceso metu, taip pat ir paties įvykio metu kviesdama pareigÅ«nus ir bendraudama su BPC darbuotoja, kuriai nurodė, jog „ta prasme ant darbuotojos balsÄ pradėjo kelti, aÅ¡ jÄ užsistojau, tada ji mane pradėjo rankomis stumdyti ? ... ? taip, taip nes aÅ¡ gyniausi.

Ir va čia yra kameros, aÅ¡ skridau į visas tas lentynas, kaip mane stÅ«mė čia viskas iÅ¡krito” (1 t., b. l. 62). Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojos B. A. parodymai, duoti iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio – „V. pradėjo Å¡aukti ant tos merginos sakydama: „Kas tu čia tokia, ko čia aiÅ¡kini, nesikiÅ¡k“ ir spragsėjo pirÅ¡tais palei veidÄ G. Å¡aukdama, tada G. sako: „Patraukite rankas ir manęs netujinkite aÅ¡ Jums ne draugė“, V. labai supyko ir pastÅ«mė G.

į geležinę lentynÄ , G. užsigavo nugarÄ â€œ (1 t., b. l. 48).

11. Tuo tarpu nuteistoji viso proceso metu nesutiko su nukentėjusiosios ir liudytojos nurodytomis aplinkybėmis dėl jos veiksmų, analogiÅ¡ka pozicija yra iÅ¡reikÅ¡ta ir apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde nuteistoji pripažįsta pastÅ«musi G. P. į prekių lentynas, tačiau nurodo, taip pasielgusi tik dėl to, jog jai liepus G. P. nesikiÅ¡ti į jos pokalbį su paÅ¡to darbuotoja B. A., Å¡i (G. P.) užsimojo ir „atbula ranka“ sudavė jai rankine per galvÄ .

Taigi, apeliantės teigimu, jos veiksmai pastumiant nukentėjusiÄ jÄ buvo tik gynyba į G. P. pradėtus fizinius veiksmus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , sutikti su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kaip teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo, apeliantės parodymų nenuoseklumas leidžia abejoti jos parodymų pagrįstumu. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nors V. F. nuo pat pradžių teigė, kad G. P. sudavė jai rankine per galvÄ , tačiau keitė ir nenurodė visų su jos pačios veiksmais susijusių aplinkybių.

Nagrinėjamo įvykio dienÄ , iÅ¡ karto po to kai atvyko policijos pareigÅ«nai, ji nurodė „< ... > stovėjau paÅ¡te su siuntomis, ateina idiotė iÅ¡ gatvės, trenkia su rankine per galvÄ , iÅ¡sikviečia policijÄ , pasako, kad aÅ¡ sudaužiau jos telefonÄ , stÅ«miau jÄ ir panaÅ¡iai ir taip toliau < ... > Atėjo iÅ¡ gatvės ta ir man sako, tu čia rėki ir pist man iÅ¡ rankinuko per veidÄ â€, dar kartÄ kartodama įvykių eigÄ nurodė, jog po to, kai G. P. jai trenkė rankine per galvÄ , ji pastÅ«mė pastarÄ jÄ Ä¯ lentynÄ (t. 1., b. l. 53).

Vėliau apklausiama kaip įtariamoji V. F. jau neužsiminė apie tai, jog bÅ«tų pastÅ«musi nukentėjusiÄ jÄ , Å¡ias aplinkybes nurodė tik akistatos su nukentėjusiÄ ja metu ir vėliau bylÄ nagrinėjant teisme. Taigi apeliantės parodymai dėl nurodytų aplinkybių nebuvo nuoseklÅ«s, be kita ko, nurodomų apeliantės aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o abejones stiprina ir tai, jog nukentėjusiajai atkreipus apeliantės dėmesį Å¡i jau buvo susierzinusi ir įpykusi dėl paÅ¡to darbuotojos atsisakymo iÅ¡siųsti siuntÄ , dėl ko pirma pradėjo fizinius, įžūlaus pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G.

P., siekusiÄ sudrausminti apeliantę.

12. Be to, nurodytus apeliantės argumentus dėl G. P. veiksmų suduodant rankine jai per galvÄ , paneigia ir G. P. bei liudytojos B. A. parodymai. Abi merginos nurodo, jog G. P. galėjo mosuoti rankine, tačiau tai darė bandydama atstumti apeliantę ir pasiprieÅ¡inti jos fizinio pobÅ«džio veiksmams, jÄ pastÅ«mus į prekių lentynas. G. P. dar ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji rankinuku atstÅ«mė V. F. nuo savęs. Taigi nukentėjusioji neneigė naudojusi rankinukÄ , tačiau tÄ darė, tik norėdama atstumti ir apsiginti nuo V.

F. veiksmų po to, kai Å¡i pirma pastÅ«mė jÄ pačiÄ Ä¯ prekių lentynas. Taip pat ir B. A. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog G. P. prieÅ¡ V. F. pakėlė rankÄ , kurioje laikė rankinę, tačiau tai darė bandydama apsiginti. Taigi liudytojos ir nukentėjusios parodymuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog bÅ«tent V. F. pirmoji pastÅ«mė G. P. į prekių lentynas, po ko Å¡i ranka, kurioje laikė rankinukÄ , bandė atstumti apeliantę nuo savęs, tai yra bÅ«tent G.

P., o ne V. F., gynėsi nuo fizinio poveikio veiksmų. Nors V. F. ginčytinas aplinkybes G. P. pirmai imantis fizinių veiksmų trenkiant pastarajai rankine per galvÄ paneigia tik G. P. ir B. A. parodymai, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog viso proceso metu pastarųjų parodymai buvo nuoseklÅ«s, be to, į tai, kad parodymus dalyse dėl tam tikrų įvykio aplinkybių patvirtina kiti byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti įrodymai, yra pagrindas Å¡iais parodymais vadovautis nustatant apeliantės ginčytinas aplinkybes.

13. Tolimesnė ginčo eiga taip pat leidžia spręsti, kad V. F. elgesys buvo įžūlus. Byloje nustatyta, jog po to, kai V. F. pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ G. P. į prekių lentynas, Å¡i paskambino BPC ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Po skambučio konfliktas vyko toliau, V. F. pradėjo filmuoti G. P., todėl ji, reaguodama į apeliantės veiksmus, taip pat iÅ¡sitraukė telefonÄ ir pradėjo pastarÄ jÄ filmuoti, dėl ko įpykusi V. F. trenkė nukentėjusiajai per rankas, o jos mobiliojo ryÅ¡io telefonas nukrito ant žemės. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, filmuotoje medžiagoje matyti, jog moteris, žiÅ«rėdama į telefono objektyvÄ , sako „pažiÅ«rėk kameras“ bei trenkia nukentėjusiajai per rankas, dėl ko telefonas iÅ¡krenta ant žemės (1 t., b. l. 17).

Dėl tokių V. F. veiksmų dužo nukentėjusiajai G. P. priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefono ekranas. Nors apeliantė tvirtina netrenkusi G. P. per rankas, o, tik Å¡iai nesiliovus filmuoti, ranka nustÅ«mė G. P. rankÄ , dėl ko pastarajai iÅ¡ rankų iÅ¡krito telefonas ir sudužo, vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios apeliantės nurodomos aplinkybės pateiktos iÅ¡sakant subjektyvų jų vertinimÄ ir nesuteikia pagrindo apeliantės veiksmus laikyti neįžūliais. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, jog apeliantė yra susierzinusi, jos kÅ«no judesiai įsitempę, akivaizdžiai užfiksuota, jog priėjusi prie nukentėjusiosios ji ne Å¡velniai nustumia, tačiau įnirtingai ranka trenkia nukentėjusiajai per rankas, taigi, užuot nekreipusi dėmesnio į G.

P. veiksmus, nuteistoji pasirinko tęsti konfliktÄ ir savo veiksmais sugadino svetimÄ turtÄ .

14. Aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. F. įžūlus elgesys pasireiÅ¡kė tuo, jog ji, apsižodžiavusi su nukentėjusiÄ ja, spragsėjo pirÅ¡tais jai prie veido, po ko pirma panaudojo fizinius veiksmus, pastumdama G. P. į prekių lentynas, po ko toliau, bÅ«dama itin suirzusi, matydama, jog nukentėjusioji ėmė jÄ filmuoti (nustatyta, kad nukentėjusiosios filmavimas telefonu buvo atsakas į pačios nuteistosios veiksmus, kuriais Å¡i filmavo arba sudarė nukentėjusiajai įspÅ«dį, jog pastarÄ jÄ filmuoja), trenkė nukentėjusiajai G.

P. per rankas ir tokiais veiksmais sugadino svetimÄ turtÄ . Nurodytų aplinkybių visetas, t. y. fizinio pobÅ«džio veiksmų panaudojimas, apeliantės veiksmai spragsint pirÅ¡tais nukentėjusiajai prie veido, sumenkinant nukentėjusiÄ jÄ dėl jos jauno amžiaus, yra nepagarbus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas elgesys, kurio apeliantė galėjo iÅ¡vengti nesiveldama į žodinį konfliktÄ su nukentėjusiÄ ja G. P., todėl jos elgesys pagrįstai laikytinas įžūliu BK 284 straipsnio prasme.

15. Apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nukentėjusioji atliko pilietinę pareigÄ ir gynė paÅ¡to darbuotojÄ , tvirtinant, jog tai pačios G. P. veiksmai lėmė tokiÄ Ä¯vykių eigÄ , tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, jog pilietinė pareiga neturėtų bÅ«ti apibrėžiama iÅ¡imtinai formaliai, asmens noras užstoti ar ginti kitÄ asmenį yra suprantamas, o tai darant tinkamomis priemonėmis ar veiksmais – ir pateisinamas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, kuri pati dirbo klientų aptarnavimo sferoje ir buvo susidÅ«rusi su panaÅ¡iomis situacijomis, bandė užstoti paÅ¡to darbuotojÄ , be kita ko, tÄ darė tik žodžiu sudrausmindama apeliantę ir, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, bÅ«tent dėl jos pačios tolimesnių veiksmų (pastumiant nukentėjusiÄ jÄ , trenkiant jai per rankas) įvyko konfliktas, atitinkantis nusikalstamos veikos sudėtį. Nors apeliantė tvirtina, kad tai G. P. pirma trenkė jai rankine per galvÄ , dėl ko Å¡ios veiksmus laikyti pilietiÅ¡kais negalima, visgi, kaip jau nurodyta ir Å¡iame nuosprendyje, nepasitvirtinus aplinkybėms dėl įvardijamų nukentėjusiosios veiksmų, nurodyti apeliantės argumentai laikytini tik jos pačios gynybine pozicija.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dviejų moterų susistumdymas ir apsižodžiavimas, neatitinka BK 284 straipsnyje numatyto objektyvaus požymio „vandališki veiksmai“.

17. Pagal teismų praktikÄ vandalizmas apibrėžiamas kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, istorinę, kultÅ«rinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Taigi iÅ¡oriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau kaip paminėta anksčiau, skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas.

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nors V. F. veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiosios mobiliojo ryÅ¡io telefonas, tačiau Å¡is objektas neturi jokios kultÅ«rinės, istorinės ar kitokios vieÅ¡osios socialinės vertės, be to, V. F. veiksmais nebuvo padaryta žala ir nesikėsinta jÄ padaryti jokiems kitiems nurodytus apibrėžimus atitinkantiems objektams, todėl nuteistosios veikimo bÅ«das nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pripažintas vandaliÅ¡kais veiksmais.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , pripažindamas V. F. veiksmus vandaliÅ¡kais, todėl Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies. Atkreiptinas dėmesys, jog tuos pačius V. F. veiksmus vertinant tik kaip įžūlius, esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės ir pati nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, tik tikslintinas veikos objektyvusis požymis.

19. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad V. F. veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti būtinieji šios veikos padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kaip teisingai nurodoma skunde, aptariamos veikos sudėtis yra materiali ir šios veikos kvalifikavimui būtina nustatyti, jog dėl asmens veiksmų atsirado realūs šios veikos padariniai. Priešingai nei tvirtina apeliantė, nagrinėjamu atveju pastarosios veiksmais tokie padariniai buvo sukelti.

20. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog paÅ¡to darbuotojos darbui realių pasekmių nebuvo sukelta, kas atitinkamai reiÅ¡kia, jog dėl V. F. veiksmų realÅ«s BK 284 straipsnyje numatyti padariniai neatsirado. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas yra nurodęs aplinkybę, jog nekilo realios pasekmės paÅ¡to darbuotojos darbui (jis nebuvo nutrauktas, tik apsunkintas), tačiau, prieÅ¡ingai nei bandoma teigti skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad V.

F. veiksmais nebuvo sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pasekmės. Galima suprasti, kad apeliantė anksčiau nurodytÄ skundžiamo nuosprendžio argumentÄ subjektyviai vertina kaip galutinę teismo iÅ¡vadÄ dėl padarinių nebuvimo, nors iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė ir kitas aplinkybes, kurių pagrindu pripažino, jog dėl V. F. veiksmų atsirado bÅ«tinieji nagrinėjamos nusikalstamos veikos padariniai. Pažymėtina, kad dėl apeliantės veiksmų nagrinėjamo įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, dėl konflikto iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, taigi, nors paÅ¡to darbas ir nebuvo nutrauktas, kadangi visa konfliktinė situacija kilo paÅ¡to skyriaus darbo pabaigoje, tačiau paÅ¡to darbuotoja buvo priversta laukti policijos pareigÅ«nų, sutvarkyti iÅ¡vartytas prekes, kas rodo, jog iÅ¡ esmės buvo sutrikdytas normalus paÅ¡to darbas, tai yra įprasta jo uždarymo tvarka ir laikas.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog darbuotoja tęsė savo darbÄ , tačiau iÅ¡ nurodyto akivaizdu, jog darbuotoja turėjo atlikti papildomus veiksmus, kurių įprastai neatlieka uždarydama paÅ¡to skyrių (surinkti ir sutvarkyti nukritusias prekes, laukti atvykstant policijos pareigÅ«nų). Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausta paÅ¡to darbuotoja B. A. parodė, jog dėl kilusios konfliktinės situacijos jautė įtampÄ , stresÄ , pergyveno dėl prekių, kurios galėjo bÅ«ti sugadintos, taigi darbuotojai buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis, dėl konflikto kilo sumaiÅ¡tis, sutrukdžiusi įprastÄ jos darbo tvarkÄ .

22. Nors, apeliantės teigimu, paÅ¡to darbuotoja konflikto metu nebuvo paÅ¡alinis asmuo, o paties konflikto dalyvė, tačiau su tokiais teiginiais nesutiktina. Konfliktinė situacija tarp V. F. ir nukentėjusiosios G. P. kilo dėl apeliantės pakeltu tonu, nepagarbiai bendraujant reikÅ¡to nepasitenkinimo paÅ¡to darbuotojos B. A. darbu, tačiau B. A. niekaip savo veiksmais neprisidėjo ir nedalyvavo moterų konflikte, V. F. ji buvo nepažįstamas ir nematytas asmuo, taigi, B. A. nagrinėjamu atveju buvo tik konflikto stebėtoja (paÅ¡alinis asmuo), kuri dėl konfliktinės situacijos patyrė neigiamas emocijas – stresÄ , iÅ¡gÄ stį.

Be kita ko, pripažįstama, jog ir G. P. V. F. buvo paÅ¡alinis ir nepažįstamas asmuo, todėl Å¡i, neturėdama jokių aiÅ¡kių asmeninių paskatų, iÅ¡skyrus nepasitenkinimÄ G. P. iÅ¡sakytomis frazėmis (kurios nebuvo įžeidžiančio pobÅ«džio), pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , trenkė jai per rankas, dėl ko buvo sugadintas pastarosios telefonas, ir tokiais veiksmais aiÅ¡kiai pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

23. Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad dėl V. F. įžūlių veiksmų buvo sutrikdyta įprasta paÅ¡to skyriaus uždarymo tvarka, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, konfliktinė situacija sukėlė stresÄ ir iÅ¡gÄ stį paÅ¡aliniams asmenims. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei bando įtikinti apeliantė, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl jos veiksmų nagrinėjamo įvykio metu kilo BK 284 straipsnyje numatyti bÅ«tinieji Å¡ios veikos padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

24. Apeliantė skunde pabrėžia, kad BK 284 straipsnyje numatyta veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, anot jos, negalima spręsti, kad V. F. tyčia siekė sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . TokiÄ pozicijÄ apeliantė grindžia tuo, jog fizinio pobÅ«džio veiksmus pradėjo ne ji, o nukentėjusioji G. P., o jos pačios veiksmai buvo tik spontaniÅ¡kas ir instinktyvus atsakas į nukentėjusiosios veiksmus. Visgi teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė V.

F. kaltės formÄ . Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iame nuosprendyje konstatuota, kad ne G. P., o V. F. pradėjo fizinio pobÅ«džio veiksmus, pirma pastumdama nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ prekių lentynas, o G. P. rankine gynėsi ir bandė patraukti nuo savęs apeliantę. Taigi apeliantės argumentai neva pastaroji fizinio pobÅ«džio veiksmus naudojo tik siekdama apsiginti nuo nukentėjusiosios, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Taip pat apeliantė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo savo veiksmais nedemonstravusi agresyvaus elgesio, neturėjusi sieko nuskriausti nukentėjusiÄ jÄ ir parodyti jai vietÄ , teigia esanti brandi moteris, neturi jokių psichikos ar elgesio sutrikimų, dėl ko galėtų norėti nuskriausti ar parodyti vietÄ nepažįstamai, pirmÄ kartÄ matomai moteriai, kas rodo klaidingas nuosprendžio iÅ¡vadas, dėl to, kad ji veikė tiesiogine tyčia ir siekė sutrikdyti visuomenės rimti ir tvarkÄ .

26. Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Akivaizdu, jog V. F. savo veiksmus vertina kaip gynybinius, instinktyvų atsakÄ Ä¯ G. P. veiksmus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, tinkamai nustatė apeliantės ginčijamas aplinkybes.

27. Kaip jau minėta, bei tÄ nurodo ir pati apeliantė, dar iki ateinant nukentėjusiajai, ji buvo susierzinusi ir įpykusi dėl jos netenkinančio paÅ¡to darbuotojos darbo, tuomet atėjus G. P. ir Å¡iai žodžiu sudrausminus apeliantę, pastaroji agresyviai atsakė nukentėjusiajai nesikiÅ¡ti, pavadino jÄ â€žmalalietka“, taigi apeliantė jau į pirmuosius G. P. žodžius atsakė agresyviai, po to jai prieÅ¡ veidÄ spragsėjo pirÅ¡tais ir pastÅ«mė į prekių lentynas, be to, iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o, padaryto G.

P. telefonu, aiÅ¡kiai matyti, jog apeliantė yra itin susierzinusi ir pikta (1 t., b. l. 17, 19), taip pat ir į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų kameromis užfiksuota vaizdinė medžiaga patvirtina itin didelį apeliantės susierzinimÄ ir niekinamÄ požiÅ«rį į G. P., kuomet nuteistoji, aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes, vadina nukentėjusiÄ jÄ â€židiote“, „pacanke“ (1 t., b. l. 53, 55-56), kas leidžia spręsti, jog V. F. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai.

Be kita ko, byloje neginčytinai nustatyta, jog konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, tÄ suprato ir to neginčija ir pati apeliantė. Taigi nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė suvokė, kad yra vieÅ¡oje vietoje, bÅ«dama agresyviai nusiteikusi, menkindama nukentėjusiÄ jÄ dėl jos jauno amžiaus, pati jausdamasi pranaÅ¡esne už nukentėjusiÄ jÄ , suprasdama, jog konfliktÄ stebi ir paÅ¡to darbuotoja, prieÅ¡ pirmÄ kartÄ matomÄ ir nepažįstamÄ asmenį panaudojusi fizinį smurtÄ , kurio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, o vėliau, tęsiant konfliktÄ , sugadintas ir nukentėjusiosios telefonas, suvokė, jog savo veiksmais nori parodyti jaunesnei merginai „jos vietÄ â€œ, ir taip savo veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

28. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai taikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ ir atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , V. F. veiksmuose nustatė BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (kaip nurodyta anksčiau, nesutiktina tik su nustatytu alternatyviu požymiu – vandaliÅ¡kais veiksmais), o vien apeliantei nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

Taigi nustačius, kad V. F. veiksmais buvo padaryta BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, apeliacinės instancijos teismas toliau nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų dėl galimybės apeliantės veiksmus kvalifikuoti pagal kitus baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius (BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį). Dėl BK 37 straipsnio taikymo 29. Apeliaciniame skunde pažymima, jog net ir nustačius, kad V. F. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, nėra pagrindo konstatuoti, jog padaryta veika yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad apeliantei bÅ«tina neiÅ¡vengiamai taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Nors apeliantė praÅ¡ymÄ taikyti BK 37 straipsnio nuostatas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad tai ji pati buvo užpulta G. P., nuo kurios gindamasi pastarÄ jÄ pastÅ«mė, kas, kaip jau ne kartÄ konstatuota, yra paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetu, visgi teisėjų kolegija, spręsdama klausimÄ dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo, įžvelgia kitas aplinkybes, kuriomis vadovaudamasi vertina esant pagrindÄ V. F. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažinti kaip mažareikÅ¡mę.

30. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamÄ veikÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu. Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013).

BK nenumato iÅ¡imtinių ribojimų sprendžiant mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ tam tikroms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BK 37 straipsnis, nustačius Å¡io straipsnio taikymui bÅ«tinas sÄ lygas, gali bÅ«ti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už veikos padarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. F. veiksmais G. P. sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas, sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis buvo trumpalaikis, neintensyvus, nepareikalavęs nei bÅ«tinumo kreiptis į gydytojus, nei vartoti nuskausminamuosius medikamentus. Pats fizinis skausmas sukeltas vienu fiziniu poveikiu, tai yra pastumiant nukentėjusiÄ jÄ , pastarajai nebuvo smÅ«giuota į veidÄ ar kitus gyvybiÅ¡kai svarbius organus, iÅ¡ ko spręstina, kad V. F. nenorėjo ir tyčia nesiekė Å¡iuo fiziniu poveikiu padaryti žymiÄ Å¾alÄ nukentėjusiosios sveikatai ar sukelti jai ypač skausmingus pojūčius. Dėl V. F. veiksmų buvo sutrikdytas įprastas paÅ¡to skyriaus darbas (paÅ¡to darbuotoja turėjo sutvarkyti iÅ¡verstas prekes ir paÅ¡to skyrių uždaryti vėliau nei įprasta), tačiau ženklių padarinių sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarkÄ neatsirado. Pažymėtina ir tai, kad padaryta turtinė ir neturtinė žala nėra didelė.

32. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, tai, kad nusikaltimo padariniai nėra itin pavojingi – nukentėjusiajai nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra, gydymas nebuvo reikalingas, pašto darbuotojos darbas nebuvo sutrikdytas ilgam laikui ar didele apimti, kitų pašalinių asmenų rimtis nepažeista, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, konstatuoja, jog V. F. veiksmai nors ir atitinka BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymius, tačiau padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad V. F. turi būti taikoma tik baudžiamoji atsakomybė ir skiriama BK 284  straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė.

33. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog V. F. ankščiau nėra teista, nebausta administracine tvarka (t. 1., b. l. 171-172), darytina iÅ¡vada, jog baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti V. F. taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , tai yra atleidžiant jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis). Ä®vertinus tai, jog apeliantė turės atlyginti civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ nukentėjusiajai padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, kartu skirti ir baudžiamojo poveikio priemones nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios G. P. ir liudytojos B. A. parodymų patikimumo. Apeliantė, tvirtindama, jog nurodytų asmenų parodymai yra melagingi, akcentuoja, kad tiek G. P., tiek ir B. A. neigė pažinojusios viena kitÄ , nors iÅ¡ socialinių tinklų gauta informacija patvirtina, jog nukentėjusioji ir liudytoja mokėsi vienoje mokykloje, artimai bendravo socialiniame tinkle, vėliau mokėsi ir vienoje kolegijoje, dėl to bÅ«damos pažįstamos iki atvykstant policijos pareigÅ«nams galėjo suderinti duodamus parodymus.

Nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

34. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji ir liudytoja apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes davė iš esmės tapačius parodymus, tačiau tai savaime nereiškia, kad pastarųjų parodymai yra iš anksto suderinti ir nukreipti į siekį apkaltinti apeliantę. Nuo pat proceso pradžios, tai yra dar iki ir atvykstant pareigūnams, liudytojos ir nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs, abi nurodė, jog būtent V. F. pradėjo fizinio poveikio veiksmus, pirma pastūmė G.

P. į prekių lentynas, o vėliau trenkė jai per rankas, dėl ko iÅ¡ rankų iÅ¡kritus telefonui dužo jo ekranas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptariami parodymai buvo tikrinami, gretinami tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais duomenimis. Atliekant įrodymų tyrimÄ pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog nukentėjusiosios parodymus dėl dalies V. F. veiksmų neginčijamai patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Visų pirma tai, kad V. F. pirma panaudojo fizinio poveikio veiksmus ir pirma pradėjo filmuoti nukentėjusiÄ jÄ G.

P., patvirtina BPC garso įraÅ¡as, kuriame aiÅ¡kiai girdimi G. P. žodžiai – „manęs fotografuoti negalima, aha, ačiū“, taip pat nukentėjusioji nurodo, kad moteris puolė jÄ stumdyti, praÅ¡omÄ pastarÄ jÄ padėti suvaldyti (1 t., b. l. 62). Nors, apeliantės manymu, BPC garso įraÅ¡as negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas įrodymas byloje, tačiau įstatymo reikalavimų pažeidimų gaunant ar darant šį garso įraÅ¡Ä nenustatyta ir tai, kad tame įraÅ¡e yra užfiksuotas tik G.

P. pranešimas apie kilusį įvykį, savaime nepaneigia šio garso įrašo įrodomosios reikšmės.

35. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog nukentėjusios ir liudytojos parodymus taip pat patvirtina ir byloje esantis G. P. telefonu padarytas vaizdo įraÅ¡as. Apeliantės teigimu, Å¡is vaizdo įraÅ¡as rodo tik tai, jog nukentėjusioji laikė telefonÄ jai prie veido, tačiau jame nėra užfiksuota, jog apeliantė pati bÅ«tų telefonu filmavusi G. P., be to, jokių vaizdo įrašų nerasta ir jos pačios (V. F.) telefone, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis G. P. ir B. A. parodymais, kritiÅ¡kai vertino apeliantės parodymus, dėl to, jog Å¡i neigė pati filmavusi nukentėjusiÄ jÄ .

Teisėjų kolegija prieÅ¡ingų, nei pirmosios instancijos teismo pateiktos, iÅ¡vadų daryti neturi pagrindo. Viso proceso metu nukentėjusioji G. P. ir liudytoja B. A. tvirtino, jog po to, kai nukentėjusioji buvo pastumta į prekių lentynas ir pradėjo kviesti policijos pareigÅ«nus, V. F. iÅ¡sitraukė telefonÄ ir pradėjo filmuoti. Apklausiama pirmosios instancijos teisme B. A. nurodė „V. (kaltinamoji) prašė G. įrodymų apie tai, kÄ jai skauda, ir tuomet ta moteris pradėjo jÄ filmuoti“.

Sutiktina, jog telefonu realus filmavimas galėjo bÅ«ti ir neatliekamas, tačiau akivaizdu, kad V. F. savo veiksmais ir žodžiais G. P. ir B. A. leido pagrįstai manyti, jog ji telefonu filmuoja, norėdama, kaip pažymėjo B. A., užfiksuoti įrodymus apie G. P. jai padarytus sužalojimus. Be to, iÅ¡ G. P. padaryto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog apeliantė rankoje laiko telefonÄ , taigi akivaizdu, jog nors realiai ji galėjo ir nefilmuoti, tačiau siekė sudaryti bÅ«tent tokį įspÅ«dį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas V.

F. parodymus pagrįstai vertino kritiškai, tai yra kaip neatitinkančius G. P. ir B. A. parodymų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių.

36. Be kita ko, tai, kad B. A. ir G. P. nurodė esančios nepažįstamos, nors, kaip nustatyta, iki įvykio ir bendravo, nepaneigia anksčiau nurodytų iÅ¡vadų, kadangi apeliantės pateikiama socialinių tinklų informacija nėra nauja, be to, iÅ¡ tokių duomenų negalima spręsti, kokie santykiai tarp minėtų asmenų buvo proceso metu, juo labiau, kad nukentėjusioji ir liudytoja davė melagingus parodymus. Apeliantės teigimu, faktÄ , jog nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai buvo suderinti, patvirtina ir tai, jog pastarosios parodymuose naudoja vienodus iÅ¡sireiÅ¡kimus įvykio aplinkybėms įvardinti – „spragsėjo pirÅ¡tais“, „rankinė net nepakilo į orÄ â€œ.

Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog nurodomos frazės nėra specifinės, įprastos įvardinti nurodyto pobÅ«džio veiksmus, todėl indikuoja tik tai, jog nukentėjusioji ir liudytoja matė bei suvokė tas pačias įvykio aplinkybes ir dėl jų davė teisingus parodymus. Be kita ko, pažymėtina, jog nukentėjusioji ir liudytoja parodymus davė bÅ«damos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji ir liudytoja turėtų suinteresuotumÄ apkalbėti iki įvykio nepažinotÄ asmenį.

37. Taip pat apeliantė pažymi nukentėjusiÄ jÄ nuo pat pradžių pateikus melagingus duomenis dėl telefono įsigijimo aplinkybių, vėliau skirtingai įvardijus priežastis, dėl kurių ji nagrinėjamo įvykio dienÄ atvyko į paÅ¡to skyrių, kas, kaip tikinama, leidžia pagrįstai abejoti visų nukentėjusiosios duodamų parodymų patikimumu. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad nukentėjusiosios nurodomos telefono įsigijimo aplinkybės nėra pilnai patikimos ir kelia abejones, tačiau, kaip pagristai konstatuota, tai neturi įtakos vertinant nukentėjusiosios parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su apeliantės atliktais veiksmais.

AnalogiÅ¡kai ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji įvykio dienÄ lankėsi paÅ¡to skyriuje, nėra niekaip susijusios su esminėmis jau nustatytomis ir įrodymų visetu patvirtintomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Apeliantės teigimu, G. P. parodymų melagingumÄ rodo ir tai, kad skambučio BPC metu pastaroji nurodė, jog V. F. neva nagais įsikibo jai į veidÄ , o vėliau teigė, kad sumuÅ¡imas į veidÄ padarytas jau po skambučio į BPC, kai V. F. trenkė per rankas ir telefonas pataikė jai į veidÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje aplinkybės dėl galimo trenkimo G. P. į veidÄ nenagrinėtos, nustačius, jog Å¡ios aplinkybės V. F. nėra inkriminuojamos, taigi atitinkamai dėl Å¡ių aplinkybių nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantės keliama versija dėl G. P. parodymų melagingumo atmestina.

38. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai pirmosios instancijos teismo vertinti gretinant juos tarpusavyje bei kartu atsižvelgiant į kitus byloje surinktus duomenis, kurie teismo pripažinti įrodymais, tai yra BPC garso įraÅ¡Ä , vaizdo įraÅ¡us, pareigÅ«nų parodymus, tarnybinių praneÅ¡imų turinį, taip pat V. F. parodymus, akistatos tarp nukentėjusiosios ir V. F. metu gautus duomenis, taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, teismo nuosprendis pagrįstas ne nuomonėmis, tačiau surinktų ir įvertintų įrodymu visuma.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo tiek V. F. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, taigi nagrinėjamo įvykio aplinkybes nustatė iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs surinktų įrodymų visetÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio 39. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiosios G. P. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ V. F. nukentėjusiajai priteista 250 Eur neturtinei žalai ir 385 Eur turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.

40. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieÅ¡kinio turi bÅ«ti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama, tačiau Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog dėl V. F. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiajai priklausantis mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir sukeltas fizinis skausmas, todėl byloje egzistuojant visiems civilinės atsakomybės pagrindams, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio paliekamas galioti.

41. Apeliantė nurodo, jog teismo iÅ¡vada, kad G. P. sudaužyto telefono vertė nagrinėjamo įvykio dienÄ buvo 370 Eur, yra nepagrįsta. Visgi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas atliko iÅ¡samiÄ analizę, siekdamas nustatyti G. P. mobiliojo telefono vertę nagrinėjamo įvykio dienai ir jÄ pagrindė gautų ir iÅ¡analizuotų duomenų visetu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pačios apeliantės pateiktus duomenis, taip pat pats rinko ir tikrino duomenis, galinčius turėti reikÅ¡mės telefono vertei nustatyti, galiausiai rėmėsi prokurorės duomenimis, gautais iÅ¡ įmonių, prekiaujančių naudotais telefonais.

Pažymėtina, kad surinkti duomenys pateikia informacijÄ apie 2019 m. lapkričio mėn. buvusiÄ analogiÅ¡ko kaip ir G. P. telefono (Iphone 7 plus 128 GB), tačiau naudoto, vertę. JÄ nustatant buvo gauta kelių Å¡altinių (trijų skirtingų įmonių) informacija (2 t., b. l. 124-129), kuri lyginta tarpusavyje ir iÅ¡vestas telefono vertės vidurkis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu, todėl anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

42. Apeliantė pažymi, kad tai pati nukentėjusioji, kaip civilinė ieÅ¡kovė, o ne teismas privalėjo pateikti duomenis dėl telefono vertės, o, tokių duomenų nepateikus, civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. Visgi prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nukentėjusioji pateikė duomenis dėl jai padarytos turtinės žalos (Å¡iuo atveju buvo pateikta oficialaus mobiliojo ryÅ¡io telefono platintojo skyriaus UAB „Ideal“ nustatyta remonto sÄ mata) (1 t., b. l. 49), tačiau pirmosios instancijos teismo iniciatyva byloje papraÅ¡yta daugiau duomenų tiksliai mobiliojo ryÅ¡io telefono vertei nagrinėjamo įvykio dienai nustatyti.

Pagal galiojančias BPK taisykles teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių ribų, tačiau nustatęs juridinius faktus, neleidžiančius iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį pagal jame pareikÅ¡tus praÅ¡ymus, vadovaudamasis aktyvaus teismo funkcija bei, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali siÅ«lyti tikslinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bei spręsti jį, užtikrindamas teisiamojo (nuteistojo) teisės į gynybÄ , tinkamÄ procesÄ principų įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos dar bylos nagrinėjimo metu paprašė pateikti papildomÄ informacijÄ telefono vertei nustatyti, o, siekdamas kiek įmanoma teisingai nustatyti padarytos žalos dydį, tikrino tokiÄ informacijÄ ir pats, kas iÅ¡ esmės tik paÅ¡alina abejones dėl nustatytos mobiliojo telefono vertės tinkamumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantės teiginiai dėl G. P. parodymų skirtingai nurodant telefono įsigijimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi, kadangi turtinės žalos nustatymui yra aktuali telefono vertė nagrinėjamo įvykio, o ne jo įsigijimo dienÄ .

43. Apeliantės nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta nukentėjusiajai padaryta neturtine žala, akcentuojant tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų ar sukrėtimų masto nepatvirtina jokie duomenys, o sukeltas skausmas iÅ¡imtinai vertintinas tik subjektyviais nukentėjusiosios nusiskundimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadas kartu su byloje esančiais surinktais įrodymais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos pagrįstai nustatė esant padarytÄ neturtinę žalÄ , taip pat teisingai apskaičiavo jos dydį.

44. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog V. F. pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ G. P., dėl ko Å¡i atsitrenkė į prekių lentynas. Akivaizdu, jog po fizinio poveikio atsitrenkus į kietas metalines lentynas yra juntamas tam tikras fizinis skausmas, todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog G. P. dėl apeliantės veiksmų patyrė fizinį skausmÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji patyrė ir emocinį Å¡okÄ , tačiau, apeliantės teigimu, tokiÄ diagnozę galėtų patvirtinti tik eksperto iÅ¡vada.

Vis tik sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog dėl kilusios konfliktinės situacijos nukentėjusioji patyrė didelį Å¡okÄ , buvo stresinėje bÅ«senoje, tÄ patvirtina ne tik pačios G. P. parodymai, bet ir su ja iÅ¡ karto po įvykio bendravusios pareigÅ«nės parodymai, kuriuose užfiksuota, jog G. P. buvo iÅ¡sigandusi, pasimetusi, nežinojo, kÄ daryti. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, jog nukentėjusioji dėl įvykusio konflikto patyrė emocinio pobÅ«džio sukrėtimÄ , stresÄ , iÅ¡gÄ stį, todėl vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patirtiems iÅ¡gyvenimams apibÅ«dinti parinko emocinio Å¡oko sÄ vokÄ , nėra pagrindas abejoti teismo atliktu aplinkybių vertinimu.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra pateikta papildomų dokumentų dėl padarytų sukrėtimų ar liekamųjų reiškinių, pagrįstai vertino tik objektyviais bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes ir remdamasis jomis nustatė neturtinės žalos dydį.

45. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes bei teismų praktikÄ , nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos nustatė tinkamai, todėl keisti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio nustatymo ar, juo labiau, paliekant civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais 46. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas per klaidÄ nurodė, jog G.

P. iš V. F. priteistina tik neturtinė žala, o kita ieškinio dalis atmestina. 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi rezoliucinėje teismo nuosprendžio dalyje padaryta klaida, vadovaujantis BPK 3081 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo ištaisyta, tai yra nutartyje nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis netikslumas ištaisytinas, antroje pastraipoje papildomai nurodant, kad nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteisiami 385 Eur turtinei žalai atlyginti.

Apeliantės teigimu, tokia 2020 m. gruodžio 15 d. teismo nutartimi buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kadangi teismas savo iniciatyva po nuosprendžio priėmimo gali ištaisyti tik techninio pobūdžio klaidas ir netikslumus, tačiau šiuo atveju nutartimi išspręsti klausimai yra esminiai ir keičia priimto nuosprendžio esmę dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuria nuosprendžio rezoliucinės dalies antroji pastraipa papildyta teismo sprendimu dėl turtinės žalos priteisimo, nebuvo padarytas esminis BPK pažeidimas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apraÅ¡omojoje dalyje yra detaliai aptarti ir iÅ¡dėstyti teismo argumentai dėl civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos, kaip jau minėta ir Å¡iame nuosprendyje patvirtinta, teismas BPK leistinais bÅ«dais nustatė priteistinos turtinės žalos sumÄ , vadovaudamasis bylos aplinkybėmis, įstatymu bei teismų praktika padarė aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ V.

F. priteisti 385 Eur sumÄ turtinei žalai atlyginti. Tai, jog teismas atskira 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi papildė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį iÅ¡vadomis, dėl kurių to paties nuosprendžio motyvacinėje dalyje jau prieÅ¡ tai buvo pateikęs iÅ¡samius argumentus dėl turtinės žalos G. P. priteisimo, niekaip neapribojo V. F. teisės į gynybÄ ar teisingÄ teismÄ . V. F. teisę į gynybÄ Ä¯gyvendino pateikdama apeliacinį skundÄ , o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, kuri vėliau iÅ¡taisyta, nesutrukdė aiÅ¡kiai suprasti teismo argumentus dėl turtinės žalos priteisimo G.

P. ir dėl jų pasisakyti apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog esminis BPK pažeidimas negali bÅ«ti konstatuojamas remiantis iÅ¡imtinai formaliu BPK nuostatų aiÅ¡kinimu, todėl, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutartimi iÅ¡taisydamas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ klaidÄ , esminio BPK pažeidimo nepadarė. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų 48. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios G. P. atstovas advokatas prašė nukentėjusiajai priteisti 449,40 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Kartu su tokiu praÅ¡ymu buvo pateikti iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ paslaugų teikimo sutarties, sÄ skaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo kopija (3 t., b. l. 38-40).

49. Vadovaujantis BK106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas 50.

Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistosios apeliacinį skundÄ . Nukentėjusiosios atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose (į vienÄ posėdį atvyko fiziÅ¡kai, kitame dalyvavo nuotoliniu bÅ«du). Byla iÅ¡nagrinėta per du teismo posėdžius, nuteistosios apeliacinis skundas iÅ¡ dalies patenkintas. Atsižvelgiant į skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , praÅ¡omos atlyginti atstovavimo iÅ¡laidos tenkintinos iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V.

F. priteistina nukentėjusiajai G. P. 200 Eur iÅ¡laidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios V. F. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria V. F. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jai paskirta 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tÅ«kstančių) Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, V. F., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nurodytÄ požymį „vandaliÅ¡kais veiksmais“.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ V. F. priteisti nukentėjusiajai G. P. 200 (du Å¡imtus) Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis