8d82a5cd-4813-472c-b30e-b60a5535f337 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.6; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam V.

G., jo gynėjui advokatui Egidijui MilaÅ¡iui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Egidijaus MilaÅ¡iaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 3 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 71 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 25 MGL, t. y. 941,50 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas). Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.Priteista iÅ¡ kaltinamojo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) sav., civiliniam ieÅ¡kovui Valstybės įmonei Turto bankas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 331 094,33 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. gruodžio 9 d., būdamas V. G. gamybinės įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) sav.) savininku, kuris pagal LR individualių įmonių įstatymo (2003 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-1805) 7 straipsnio 1 dalies nurodymus kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip ir kuriam pagal 2 dalies nurodymus, priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija, pažeisdamas 7 straipsnio 5 dalies (2009 m. liepos 15 d.

įstatymo Nr. XI-350 redakcija) nurodymus, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiÅ¡kai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtÄ bei veiklÄ saugojimÄ , metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ , jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registrui, turėdamas pareigÄ pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, mokėti mokesčius: pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 14 d., 2012 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 15 d. pateiktas mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2012 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nesumokėjo 9 690,43 Lt (2 806,54 eurų) gyventojo pajamų mokesčio;pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2011 m. gegužės 30 d. pateiktÄ metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2010 metus, nesumokėjo 29 905,11 Lt (8 661,12 eurų) pelno mokesčio;pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2011 m. sausio 30 d., 2012 m. sausio 31 d. pateiktas avansinio pelno mokesčio deklaracijas už 2011 ir 2012 metus, nesumokėjo 89 817 Lt (26 012,80 eurų ) avansinio pelno mokesčio;pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 24 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. sausio 25 d., 2011 m. vasario 24 d., 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. birželio 26 d., 2011 m. liepos 24 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d., 2011 m. rugsėjo 25 d., 2011 m. spalio 25 d., 2011 m. lapkričio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. sausio 23 d., 2012 m. vasario 24 d., 2012 m. balandžio 24 d., 2012 m. birželio 24 d., 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. spalio 24 d. pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2012 m. sausio, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, nesumokėjo 1 013 789,96 Lt (293 613,87 eurų) pridėtinės vertės mokesčio;po to, kai Valstybė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 12 d. priminimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. lapkričio 16 d. registruota paÅ¡to siunta Nr. (duomenys neskelbtini), įteiktas 2012 m. lapkričio 20 d. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) raj., pasiraÅ¡ant 2012 m. lapkričio 20 d. atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e, priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius bendroje sumoje 1 269 038,08 Lt (367 538,83 eurų), iÅ¡ kurių 125 835,58 Lt (36 444,50 eurų) delspinigiai.Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas 2016 m. spalio 5 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad byloje pareikÅ¡tas kaltinimas V.

G. pasitvirtino. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. G. gynėjas advokatas Egidijus MilaÅ¡ius praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skirti finansinę ekspertizę V. G. gamybinei įmonei ir pavesti jÄ atlikti Lietuvos ekspertizės centrui. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir ydingai pritaikė BK 219 straipsnio 2 dalies normÄ , kadangi netinkamai identifikavo nusikaltusį asmenį.

Be to, nesant nusikaltimo subjekto, nėra ir objektyviosios nusikaltimo sudėties, kadangi jei nuteistasis pats nuo savęs ar savo vardu neturėjo teikti kokių nors mokesčių deklaracijų, tai jis neprivalėjo ir mokėti jam nepriklausančių mokesčių, kurių jis nedeklaravo ir neturėjo pareigos deklaruoti. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog V. G. gamybinė įmonė veiklÄ vykdo per valdymo organus (savininkas ir vadovas yra V. G.), todėl vadovas atsako ir pagal baudžiamuosius įstatymus kaip fizinis asmuo, Å¡i teismo pozicija prieÅ¡tarauja BK 219 straipsnio visai konstrukcijai, kuri numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę dviejų rÅ«Å¡ių subjektams (fiziniams ir juridiniams).

Teismas neskyrė dviejų skirtingų subjektų ir neįvertino nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusio LR individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Be to, yra pažeistas teisingumo principas, nes dėl priimto skundžiamo nuosprendžio gaunasi, jog nuteistasis turės sumokėti civiliniam ieÅ¡kovui nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ net 2 kartus, kadangi tokiÄ pat kreditorinio reikalavimo sumÄ kreditorius Valstybės įmonė Turto bankas pasitvirtino ir bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teisme, iÅ¡keltoje 2014 m. gegužės 30 d.

Taip pat skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 18 punkto 2 dalies nuostatos, nes jei mokesčių mokėtojas iki nusikaltimo buvo nemokus, tai jam atsakomybė pagal BK 219 straipsnį nekyla. V. G. gamybinė įmonė, būdama nemoki 2011 m. lapkričio 8 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į VMI ir prašė netaikyti ar stabdyti priverstinio išieškojimo procedūras, kadangi įmonės įsiskolinimas vis didėjo.

Å ios aplinkybės rodo esminę V. G. gamybinės įmonės finansinę bÅ«klę – įmonė buvo nemoki ne tik ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01017-13 pradžios metu, bet dar 2011 metų lapkričio mėnesį. Nors ir specialistas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. G. turėjo finansinę galimybę sumokėti 2012 m. lapkričio 12 d. priminime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytÄ 1 269 038,08 Lt mokesčių sumÄ , tačiau nei V. G., nei jo vardo gamybinė įmonė, nei ikiteisminiame tyrime, nei baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo kaltinami aplaidžiu ar apgaulingu V.

G. gamybinės įmonės apskaitos tvarkymu (BK 223 straipsnis ir 224 straipsnis). Ä®monės apskaitos duomenys, kad jos savininkas V. G. turėjo pasiėmęs didelę ir nepanaudotÄ avanso sumÄ , tik iÅ¡ dalies atskleidė įmonės apskaitos pobÅ«dį ir finansinės bÅ«klės rodiklius. Ä®monės nemokumas jau buvo atsiradęs anksčiau, tapęs pastoviu reiÅ¡kiniu ir įgijo ilgalaikį tęstinį pobÅ«dį. Ä®monės vyr. finansininkė V. Z. taip pat nurodė įmonės nemokumo aplinkybę 2012 metais, nes reikėjo mokėti pieno tiekėjams, įmonės pajamų sumažėjo, trÅ«ko pinigų apyvartinėms lėšoms, kad V.

G. neturėjo piktos valios nemokėti mokesčių.Skunde apeliantas nurodo ir tai, jog kaltinimas dėl mokesčių nemokėjimo pagal BK 219 straipsnio 2 dalį buvo pateiktas ne V. G. gamybinei įmonei, o pačiam jos savininkui bei teisme nesiaiÅ¡kinta ar V. G. galėjo sumokėti jo įmonei priskaičiuotus mokesčius ar turėjo 1 610 448,77 Lt nepanaudotÄ Ä¯monės reikmėms iÅ¡imtÄ iÅ¡ įmonės kasos avanso sumÄ . Teismas nevertino, kad V. G. gamybinės įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo viskas tvarkingai fiksuojama, dėl ko buvo bÅ«tina tiksliai nustatyti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti V.

G. gamybinės įmonės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos Å«kinės – finansinės veiklos ir visų Å«kinių įvykių užfiksavimÄ Å¡ių įmonių buhalterinėje apskaitoje bei AB „(duomenys neskelbtini)“ faktinę skolÄ V. G. gamybinei įmonei, iÅ¡Å¡aukusiÄ tiesioginį didelės apimties V. G. gamybinės įmonės nemokumÄ . Dėl tokių duomenų iÅ¡ esmės netikslÅ«s ir abejotini buvo 2015 m. gegužės 28 d. specialisto iÅ¡vados trečias ir ketvirtas atsakymai į užduotus klausimus dėl Å¡ios iÅ¡vados skirtumų palyginus su 2013 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 22 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde teigiama, kad specialisto iÅ¡vadai nepanaudojus V. G. gamybinės įmonės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų originalų, gautos nevienareikÅ¡mės iÅ¡vados, vienaÅ¡aliÅ¡kai nenaudingos teisiamajam, užkertančios keliÄ motyvuotai apsiginti ir realizuoti apelianto teisę į teisingÄ teismÄ . Pirminės apskaitos buhalteriniai dokumentai, kurie nėra originalÅ«s, neturi dalies ar visų privalomų rekvizitų, nėra tinkami pagal įstatymų normas forminti, todėl negali bÅ«ti laikytini pagrįstais ir iÅ¡samiais.

Pirmosios instancijos teismui neskyrus finansų ekspertizės, apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir paskirti finansinę ekspertizę.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėjas advokatas E. MilaÅ¡ius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes V. G. nepadarė nusikalstamos veikos, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir niekas nekaltas nėra nubaustas.Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas mano, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai ir nuteistasis V. G. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-139/2016).Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus.

Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos.Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaręs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių.

Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnį yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos:

1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti;

2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigÄ sumokėti mokesčius;

3) po įteikimo priminimo per jame nustatytÄ terminÄ nesumokėti mokesčiai. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau Å¡ios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigÄ sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti. BK 219 straipsnio dispozicijoje mokesčio mokėtojo mokumas nėra expressis verbis įvardytas kaip bÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimÄ atsirasti.

Baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimÄ galima tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius. IÅ¡imtis bÅ«tų tik tie atvejai, kai nemokumas buvo sukeltas sÄ moningai, siekiant iÅ¡vengti pareigos sumokėti mokesčius.Apeliantas nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. gruodžio 9 d., bÅ«damas V. G. gamybinės įmonės savininku bei įmonės vadovu ir pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaracijas, nesumokėjo privalomų mokesčių.

VMI 2012 m. lapkričio 12 d. priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) per 20 dienų nuo registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įteikta 2012 m. lapkričio 20 d., nesumokėjo 1 269 038,08 Lt (367 538,83 eurų) mokesčių. Nuteistasis savo kaltės nepripažino, tačiau nusikaltimas įrodytas liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Apeliantas skunde neginčija, jog nuo 1993 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo V. G. gamybinės įmonės vadovas, o iki dabar ir šios įmonės savininkas.

Visas deklaracijas teikė ne V. G., o V. G. gamybinė įmonė, kuri ir gavo priminimÄ dėl nesumokėtų mokesčių. Pasak apelianto, teismas netinkamai individualizavo nusikaltimo subjektÄ , tačiau su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Nagrinėjamu atveju baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pateikė deklaracijas bei laiku pagal jas nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių. Nusikalstamos veikos subjektas yra V. G. įmonė, o nuteistasis V. G. nusikaltimo padarymo bei baigtumo metu buvo įmonės savininkas bei vadovas.

Jis atsakingas už įmonės veiklÄ ir tuo pačiu turi pareigÄ ne tik pateikti VMI mokesčių deklaracijas, bet ir sumokėti mokesčius. Kadangi, V. G., veikdamas įmonės interesais, ir pateikus kompetentingai institucijai reikiamas deklaracijas, gavęs priminimÄ , laiku nesumokėjo paskaičiuotų pagal pateiktas mokesčių deklaracijas mokesčių, todėl, bÅ«damas V. G. gamybinės įmonės vadovu, patrauktas atsakomybėn teisingai. Taigi, nusikaltimo subjektas Å¡ioje baudžiamojoje byloje detalizuotas, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas motyvavo, jos teisingos, Å¡is nusikaltimo sudėties požymis nustatytas tinkamai ir pagrįstai, todėl skundo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinis skundas grindžiamas ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe – įmonės nemokumu.

Jo duomenimis V. G. įmonė jau buvo nemoki 2011 m. lapkričio 8 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d., nes Å¡iomis datomis kreipėsi į VMI praÅ¡ant netaikyti ar stabdyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, kadangi įmonės įsiskolinimas vis didėjo. Ä®monės nemokumas buvo dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡iÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kuri aktuali nusikaltimo sudėčiai, rėmėsi įmonės finansinių dokumentų visetu, kuris nusako įmonės finansinę bÅ«klę.

Be skundžiamame nuosprendyje nurodytų finansinių dokumentų ir jų analizės, teismas vadovavosi specialisto D. M. iÅ¡vada, jo apklausos metu nurodytais argumentais, kuriuos apeliantas kritikuoja. Baudžiamosios bylos duomenų, reikÅ¡mingų V. G. gamybinės įmonės mokumui nustatyti, visuma pagrįstai davė pirmosios instancijos teismui pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog V. G. įmonė buvo moki ir turėjo galimybę sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Specialisto iÅ¡vada analizuota, tirta, gretinta su kitais objektyviais bylos duomenimis, taip pat atliktas ir papildomas tyrimas, kur specialistas nurodė, jog buvo galimybė įmonei sumokėti priminime nurodytÄ 1 269 038,08 Lt mokesčių sumÄ , nes 2012 m. lapkričio 20 d.

įmonės savininkas ir vadovas V. G. disponavo didesne nei įpareigotas sumokėti VMI apskaičiuotas ir primintinas mokesčių sumas. Be nurodytų ir analizuotų dviejų specialisto išvadų (2013 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. gegužės 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio, iš teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos V. Z., kuri V. G. įmonėje dirbo buhaltere nuo 2007 m. iki įmonės bankroto paskelbimo, parodymų nustatyta, jog mokesčiai pilnai nebuvo mokami.

Liudytoja nurodė, kad kai bÅ«davo pinigų, tai įmonės vadovas leisdavo juos pervesti iÅ¡ banko sÄ skaitos, tačiau ne tiek, kiek reikėdavo. Patvirtino, jog V. G. apie mokesčių skolas buvo žinoma. Jos teigimu, paskutiniais tikrinto laikotarpio mėnesiais atsiskaityti su valstybe galimybės nebuvo, nes turėjo atsiskaityti su pieno tiekėjais, tačiau įmonės pinigai (1 mln. 800 litų) buvo V. G. avansinėje apyskaitoje ir tai, kad jie bÅ«tų buvę panaudoti, jokių dokumentų liudytoja nematė.

Be analizuotų ir tiesiogiai teismo iÅ¡tirtų liudytojų parodymų, įmonės mokumÄ ir galimybę sumokėti priminime nurodytÄ mokesčių sumÄ patvirtina ir kita objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga (VMI 2013 m. sausio 14 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 22 d. VMI raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nepaneigė Å¡ios inkriminuoto nusikaltimo sÄ lygos buvimo. Nors apeliantas kelia abejones dėl 2015 m. gegužės 28 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodytų teiginių dėl duomenų kitimo pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. rugsėjo 22 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡vadų objektyvumu nesuabejota, jos įvertintos nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Ä®monės mokumas nepaneigtas, jis įrodytas aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinio skundo argumentai Å¡iame kontekste vertintini tik kaip prielaidos, neatitikimų dokumentuose nenustatyta, jų neįvardijo ir pats apeliantas, tyrimui pateikti dokumentai, jų įvertinimas suponavo specialisto iÅ¡vadas, kurias teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas, įspėtas dėl atsakomybės, pilnai patvirtino.Teisėjų kolegija, nusprendusi įrodymų tyrimo neatlikti bei neskirti praÅ¡omos finansinės ekspertizės, įvertino, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių kaltinimÄ , kuris inkriminuotas nuteistajam, atlikti tyrimai, specialistų iÅ¡vados, apklausti liudytojai, kurie įspėti dėl atsakomybės duoti teisingus parodymus, todėl abejoti surinktų ir iÅ¡tirtų bei įvertintų reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų patikimumu ir pakankamumu, teismas neturi pagrindo.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, įvertinęs minėtų įrodymų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. G., bÅ«damas V. G. gamybinės įmonės savininku bei įmonės vadovu ir už mokesčių deklaravimÄ bei sumokėjimÄ atsakingas asmuo, pateikęs VMI mokesčių deklaracijas, gavo iÅ¡ įstaigos priminimÄ apie pareigÄ sumokėti mokesčius – 1 269 038,08 Lt, tačiau jų tyčia nesumokėjo dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu.

Å ie teismo nustatyti faktai visiÅ¡kai atitinka mokesčių nesumokėjimo nusikaltimo sudėties požymius ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.Be objektyviosios nusikaltimo sudėties pusės abejonių teisėjų kolegijai nesukėlė ir nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė, t. y. iÅ¡tirta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis suvokė, kad pateikė mokesčių deklaracijas, suvokė, jog bÅ«tina sumokėti mokesčius, kurie paskaičiuoti pagal pateiktas deklaracijas, tačiau jų nesumokėjo, o gavus priminimÄ iÅ¡ VMI vis tik Å¡ios prievolės vengė ir neįvykdė per nustatytÄ laikÄ , nors įmonė buvo moki, todėl kaltininko tiesioginė tyčia akivaizdi ir nepaneigta.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ teisingumo principÄ , kadangi iÅ¡ nuteistojo bus iÅ¡ieÅ¡koti dvigubo dydžio nesumokėti mokesčiai.

Pagal BPK 6 straipsnio 2 dalį teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygÅ«s nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiÅ«rų, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nurodytų BPK straipsnio nuostatų nepažeidė, vykdydamas savo pareigÄ , teisingumÄ Ä¯gyvendino tinkamai, nurodė motyvus dėl kalto asmens, ir jo nusikalstamų veiksmų įrodytumo, aplinkybių ir duomenų byloje dėl Å¡io BPK straipsnio pažeidimo konkrečiai nenurodo ir pats apeliantas.

Jo abstraktus manymas nesuteikia pagrindo situacijÄ vertinti bÅ«tent taip kaip nurodyta apeliaciniame skunde, todėl tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje iÅ¡spręstas teisingai, ieÅ¡kinio pateikimo ir tenkinimo motyvai nurodyti, sprendimas Å¡iuo klausimu priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, įrodymų, jog civiline tvarka civilinio ieÅ¡kovo reikalavimai yra patenkinti Å¡ioje byloje nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis nėra baudžiamas antrÄ kartÄ .

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bausmės skyrimo motyvus ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad paskirta bausmė atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , tiek ir apelianto asmenybę, visus motyvus iÅ¡dėstydamas nuosprendyje.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir beÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepažeisdamas teisingumo principo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. G. gynėjo advokato Egidijaus MilaÅ¡iaus apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai                                        Jūratė Jakubonienė Arūnas Paštuolis Algirdas Remeika