Legislator Case Law & Legislation
8d809d43-2076-43a0-9e27-89a3a2c0efff AI generated

8d809d43-2076-43a0-9e27-89a3a2c0efff · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 8d809d43-2076-43a0-9e27-89a3a2c0efff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-64/2011Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00210-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.14.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2011 m. spalio 20 d.                                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

8d809d43-2076-43a0-9e27-89a3a2c0efff · Å iaulių apygardos teismas: Jis (apeliantas) sudaro jų poreikiams ir gyvenimui reikalingas sÄ lygas, slaugo, nuolat prižiÅ«ri, iÅ¡laiko materialiai – dirba pavienius darbus pas Å«kininkus. Be jo priežiÅ«ros ir paramos jie negalėtų savimi pasirÅ«pinti. Kitų artimųjų giminaičių, kurie galėtų juos prižiÅ«rėti, nėra. Kadangi močiutė yra sena, o dėdė neįgalus, jiems reikia nuolat lankytis pas gydytojus, pirkti brangius vaistus. Be jo gaunamų pajamų jie neiÅ¡galėtų savęs iÅ¡laikyti. Tėvai iÅ¡ užsienio taip pat negali skirti reikiamos pinigų sumos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-64/2011Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00210-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.14.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2011 m. spalio 20 d.                                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nuteistajam V.

O.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnį ir Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį subendrinus jas apėmus ir subendrinus iÅ¡ dalies sudedant su bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnį, V.

O. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinus su TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

V. O. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 16 d. apie 18.30 val., A. N. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu iÅ¡ L. V. striukės, kuri buvo padėta ant kėdės atloÅ¡o, kiÅ¡enės slapta pagrobė L. V. iÅ¡duotÄ AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, jis 2011 kovo 16 d. 18.53 val., AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko vienÄ finansinę operacijÄ su neteisėtai įgyta, svetima, L.

V. priklausančia, AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duota elektronine mokėjimo kortele VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini) – nuėmė nuo L. V. sÄ skaitos 460,00 Lt.Be to, jis 2011 kovo 16 d. 18.53 val. AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko vienÄ finansinę operacijÄ su neteisėtai įgyta, svetima, L. V. priklausančia, AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duota elektronine mokėjimo kortele VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini), nuimdamas nuo L.

V. sÄ skaitos 460,00 Lt, tokiu bÅ«du, apgaule, savo naudai įgijo svetimÄ , L. V. priklausantį turtÄ â€“ 460,00 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. O. praÅ¡o pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę nesusijusia su laisvės atėmimu. Nurodo, kad savanoriÅ¡kai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, toks prisipažinimas buvo daromas laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, be to, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimÄ , neigiamai vertina savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo.

Mano, kad jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo – nurodė visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, padėjo surinkti daiktinius įrodymus, nurodė nusikalstamos veikos liudytojus. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnyje nurodytas lengvinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-112/2003).

Mano, kad Å¡iuo atveju lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų bÅ«ti pripažįstamas jo jaunas amžius, dėl ko pasielgė taip neapgalvotai, bei tai, kad jis su nukentėjusiuoju buvo draugai, nukentėjusysis nuolat praÅ¡ydavo jo (apelianto) paimti jo banko kortelę ir iÅ¡imti pinigus, nes pats to nemokėjo padaryti, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ norėjo pasiskolinti iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų, tačiau nukentėjusysis užmigo ir niekaip negalėjo prižadinti, todėl nusprendė paimti jo kortelę, o pinigus vėliau grÄ Å¾inti.

Paimta pinigų suma nebuvo didelė – 460 Lt. Taip pat skunde nurodo, kad vienas pats prižiūri ir išlaiko savo neįgalų dėdę ir senyvo amžiaus močiutę, todėl mano, kad jam gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė (BK 62 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Kadangi jo tėvai Lietuvoje neturėjo darbo, buvo sunku išgyventi, išvyko dirbti į užsienį, jis liko gyventi su močiute ir dėde, kuris yra neįgalus, nevaikšto, važinėja invalido vežimėlyje.

Jis (apeliantas) sudaro jų poreikiams ir gyvenimui reikalingas sÄ lygas, slaugo, nuolat prižiÅ«ri, iÅ¡laiko materialiai – dirba pavienius darbus pas Å«kininkus. Be jo priežiÅ«ros ir paramos jie negalėtų savimi pasirÅ«pinti. Kitų artimųjų giminaičių, kurie galėtų juos prižiÅ«rėti, nėra. Kadangi močiutė yra sena, o dėdė neįgalus, jiems reikia nuolat lankytis pas gydytojus, pirkti brangius vaistus. Be jo gaunamų pajamų jie neiÅ¡galėtų savęs iÅ¡laikyti. Tėvai iÅ¡ užsienio taip pat negali skirti reikiamos pinigų sumos.

Teigia, kad nukentėjusysis jam neturi jokių pretenzijų, jis (apeliantas) nukentėjusiojo atsiprašė ir savo noru atlygino jam padarytÄ visÄ Å¾alÄ . Tvirtina, kad visos bylos aplinkybės rodo, kad jis nėra pavojingas, jo padaryta veika nebuvo pavojinga asmenims, ji buvo tik atsitiktinė, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, yra jaunas, nori toliau dirbti, siekti pilnaverčio gyvenimo, ko negalėtų padaryti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. O. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas. Nuteistasis neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija patikrino bylÄ nuteistojo nuteisimo dalyje, nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ .

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos Å¡ios aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V.

O., atsižvelgė, kad padarytos dvi apysunkės ir viena nesunki nusikalstama veika, visos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nenutrÅ«ko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, į apelianto asmenybę: teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dirba pagal verslo liudijimÄ , yra nevedęs. Taip pat apylinkės teismas nustatė ir pripažino V. O. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), o atsakomybe sunkinančia aplinkybe – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kurias apeliaciniame skunde nurodo V. O.. Be to, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad V. O. padarė nusikaltimų recidyvÄ , kad laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas V.

O., kaip recidyvistui, vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis, parinko griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kuris savo dydžiu yra mažesnės nei BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies bei 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Taigi, BK 61 straipsnio nuostatos taip pat nebuvo pažeistos.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų bÅ«ti pripažintas jo jaunas amžius, kad jis su nukentėjusiuoju buvo draugai, kad nukentėjusysis dažnai praÅ¡ydavo jo padėti paimti iÅ¡ bankomato pinigus, kad įvykio metu norėjo papraÅ¡yti nukentėjusiojo paskolinti pinigų, tačiau negalėjo nukentėjusiojo prižadinti, kad nusikalstamos veikos padarytos atsitiktinai.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes bÅ«dams jaunas, V. O. yra teisiamas ne pirmÄ kartÄ , nusikalstamas veikas padarė praėjus nepilnai penkiems mėnesiams po teismo sprendimo, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Taigi, iÅ¡ ankstesnio teistumo V. O. iÅ¡vadų nepadarė. Todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl jauno amžiaus jis pasielgė neapgalvotai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos atsitiktinai. Bylos medžiaga liudija, kad V. O. ne iÅ¡ karto prisipažino nukentėjusiajam paėmęs jo mokėjimo kortele, tai padarė po to, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas.

Versija, kad norėjo pasiskolinti pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo apeliantas nurodo tik apeliaciniame skunde, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. O. pripažino, kad nukentėjusiajam “nulūžus”, t. y. užmigus girtam, kilo mintis pagrobti nukentėjusiojo turėtÄ mokėjimo kortelę, o kadangi žinojo PIN kodÄ , iÅ¡ bankomato paėmė nukentėjusiojo pinigus, kuriuos iÅ¡leido alkoholiniams gėrimams. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jei nebÅ«tų buvęs girtas, nebÅ«tų padaręs nusikalstamų veikų.

Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo jauno amžiaus nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 2 dalis).Taip pat nėra pagrindo tenkinti V. O. praÅ¡ymÄ taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. BK 62 straipsnyje numatyta bausmės Å¡velninimo galimybė, kuria teismas gali pasinaudoti iÅ¡skirtiniais atvejais, kai yra Å¡io straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visuma.

Kartu pažymėtina, kad svarstant BK 62 straipsnio taikymo klausimÄ bÅ«tina ne tik formaliai nustatyti Å¡iam straipsniui taikyti bÅ«tinas sÄ lygas, bet ir įvertinti, ar tokia bausmė bus teisinga, ar taip nebus pažeisti nukentėjusių asmenų ir visuomenės interesai. Net ir esant BK 62 straipsnyje įtvirtintoms sÄ lygoms Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra diskrecinė teismo teisė, kuri įgyvendinama, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ yra aplinkybė, jog kaltininko iÅ¡laikomus sunkia liga sergančius ar neįgalius asmenis nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, jei bÅ«tų paskirta ir vykdoma straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje numatyta bausmė.Nagrinėjamoje byloje V. O. nurodė, kad jis gyvena kartu su savo senyvo amžiaus močiute bei visiÅ¡kÄ negaliÄ turinčiu dėde, kuriuos prižiÅ«ri ir jais rÅ«pinasi bei juos materialiai iÅ¡laiko, pateikė patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius, jog ji gyvenamoji vieta yra kartu su minėtais asmenimis, kad jis mokosi suaugusiųjų mokykloje, yra registruotas darbo biržoje, kad dėdei yra nustatytas neįgalumas.

Tačiau teismas nesutinka su nuteistojo nurodytu teiginiu, jog jis iÅ¡laiko savo močiutę ir neįgalų dėdę. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys liudija, kad bÅ«tent apeliantas yra iÅ¡laikomas, nes jis pastovių legalių pajamų negauna – dirbo padienius darbus pas Å«kininkus, Å¡iuo metu yra registruotas darbo biržoje, be to, mokosi. Tuo tarpu apelianto močiutė gauna senatvės pensijÄ , o dėdė – neįgalumo pensijÄ . Pastebėtina, kad nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis materialiai iÅ¡laiko tiek savo močiutę, tiek ir neįgalų dėdę.

Taip pat nėra duomenų, paneigiančių, kad apelianto močiutė negali prižiÅ«rėti savo neįgalaus sÅ«naus. Ä®vertinus tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. O. vienintelis materialiai iÅ¡laiko neįgalų dėdę bei senyvo amžiaus savo močiutę, konstatuojama, kad nėra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos ir V. O. už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BK 62 straipsnio nuostatos taikomos tik skiriant bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet Å¡io straipsnio nuostatos netaikomos subendrintai bausmei.

Kadangi 2010-10-21 nuosprendžiu V. O. yra paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metai 2 mėnesiai, todėl nebÅ«tų galimybės bÅ«tent Å¡iai bausmei taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Be to, pastebėtina, kad skiriant galutinę subendrintÄ bausmę apeliantui, Å¡velnesnė, negu įstatyme numatyta bausmė, privalėtų bÅ«ti pakeista į laisvės atėmimo bausmę, kadangi, kaip buvo minėta, Å¡velnesnės bausmės skyrimo nuostatos netaikomos bausmei, paskirtai pirmesniu nuosprendžiu, todėl V.

O. vis viena bÅ«tų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad nėra nustatyta sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam V. O. nėra pagrindo skirti Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo bausmę už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl nuteistojo apeliacini skundas netenkinamas. Kolegija taip pat pažymi, kad bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.).

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , byloje nenustatyta. Taip pat kolegija nenustatė pagrindo nuteistajam dar kartÄ taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, nes bÅ«tent per bausmės vykdymo atidėjimÄ apeliantas padarė naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis iÅ¡vadų iÅ¡ pirmesnio teistumo nepadarė.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam V. O. baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir bausmė individualizuota tinkamai, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta pagal kokias BK 214 straipsnio ir 215 straipsnio dalis V.

O. yra nuteisiamas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad „surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. O. kaltę nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kaltinamojo V. O. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai“. Tiek BK 214 straipsnis, tiek ir BK 215 straipsnis turi po dvi dalis, kurių antrose dalyse yra numatyta, kad už šiame straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, nenurodydamas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje BK 214 straipsnio ir 215 straipsnio dalių padarė techninę (raÅ¡ybos) klaidÄ , kuri gali bÅ«ti iÅ¡taisyta BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo V. O. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkė                                                    Klavdija Kruminienė Teisėjai                                                                 Vaclovas Iždonas                                                                  Bronius ZalagaÂ