2024-12-04 Nr. AB-17875-4-45-3-00444-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2691-502/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00444-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskenei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. Z., jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjams I. N., N. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. Z.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. Z. (toliau – ir Užsienietis) iki 2025 m. vasario 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nebendradarbiauja su Centro darbuotojais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, šeiminių, ekonominių ir socialinių ryšių, lėšų pragyvenimui, neteisėtai vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2–4 punktuos punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu tenkino teikimą iš dalies – paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

4.1. 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių r., kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, Pelėdnagių km. prieigose, policijos pareigūnams patikrinus Lenkijos Respublikoje registruotą automobilį Audi A4, valst. Nr. DW28868, nustatyta, kad juo vyko užsienietis kartu su kitais keturiais trečiųjų šalių piliečiais. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas VSAT pareigūnams.

4.2. VSAT pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2640, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi, užsienietis apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarėlių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. lapkričio 7 d.

4.3. Užsienietis teismo posėdyje paprašė prieglobsčio.

5. Teismas nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme, taip pat konstatavo, kad egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose.

6. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, daroma išvada, kad jo tapatybė nustatyta, nenustatęs, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismas sprendė, kad yra pagrindas 3 (trijų) mėnesių terminui Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Teismas konstatavo, kad Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir nedelsiant paleisti Užsienietį arba, netenkinus šio reikalavimo, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2–4, 12 punktais, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįsta nė viena Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodyta aplinkybė, akcentuojant, kad asmuo gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu tik tokiu atveju, kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius.

9.2. Pirmosios instancijos teismui nepagrindus, kad Užsienietis gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (nėra tenkinamos šio sulaikymo kumuliatyvios pagrindo sąlygos).

9.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktai nėra taikomi prieglobsčio prašytojams, todėl jais remtis, motyvuojant asmens judėjimo laisvės ribojimo būtinumą, nebuvo pagrindo.

9.4. Pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, savo turiniu de facto (faktiškai) prilygstanti sulaikymui, negali būti pripažinta proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti. Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant užsieniečiui jo laisvę varžančios priemonės, todėl, įvertinus anksčiau nurodytas individualias apelianto situacijos aplinkybes, yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Centras akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsieniečio tikslo valstybė nebuvo Lietuvos Respublika, jis neteisėtai vyko į Lenkijos Respubliką tranzitu per Lietuvą, todėl egzistavo didelė rizika, kad Užsienietis, paprašęs prieglobsčio Lietuvoje tik po to, kai buvo sulaikytas sieks ir vėl tyčia išvykti iš Lietuvos, kad įgyvendintų savo asmeninius tikslus, todėl judėjimo laisvės apribojimas proporcingai taikytas, siekiant eliminuoti tikimybę, kad Užsienietis pakartotinai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, nepasislėptų ir nesutrukdytų prieglobsčio motyvų nustatymo, sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo ir vykdymo, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas.

12. Centras pabrėžia, kad yra didelė tikimybė, kad neribojant jo judėjimo laisvę, Užsienietis pasislėps, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje 2 dalyje, todėl taikytos teisinės priemonės taikymas šiuo individualiu atveju yra būtina ir proporcinga priemonė Įstatymu siekiamiems tikslams (prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui priimti).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai taikyti sulaikymą, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme, todėl atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, byloje nesant duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais ar kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra jo sulaikymo pagrindų, numatytų Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies 2 punkte. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo pateikė teismo posėdžio metu, todėl Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendimu informavo Migracijos departamentą apie Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S256054 iš esmės nagrinėti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir šiuo metu nėra vykdomas Užsieniečio grąžinimas ar išsiuntimas, todėl toliau vertintina, ar pagrįstai Užsieniečiui, kaip prieglobsčio prašytojui, buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonę.

19. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis prašymą suteikti prieglobstį išreiškė teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sulaikymo, Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S256049 iš esmės nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas. Taip pat byloje nustatyta, kad Užsienietis 2024 m. lapkričio 29 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsienietis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai); prašymą suteikti prieglobstį pateikė teismo posėdžio metu, sprendžiant dėl sulaikymo jam taikymo; prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti, sprendžia, jog siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus), yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

23. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, kad Užsienietis 2024 m. lapkričio 29 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl ko jam Centre pateiktos, be kita ko, tokios rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo: asmens apgyvendinimas jo specialiuosius poreikius atitinkančioje apgyvendinimo patalpoje, pagal galimybę atskirai nuo kiti; nepažeidžiamų asmenų, ramios, saugios aplinkos užtikrinimas.

26. Teisėjų kolegija teismo posėdyje, įvertinusi Centro atstovės teiginius, nustatė, kad šios rekomendacijos įgyvendinimas nėra įmanomas, palikus galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgdama į visas bylos faktines aplinkybes (be kita ko, į tai, kad Užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, į Užsieniečiui pateiktas rekomendacijas), teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui Z. Z. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2024 m. vasario 7 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties nustatymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė