2021-05-19 Nr. AB-10791-3-61-3-04126-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3068-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04126-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. A. (T. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. A. (T. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-162 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) kiltų reali rizika jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar pavojus laisvei. Migracijos departamentas Sprendimu nustatė, jog ji nenurodė (duomenys neskelbtini) kylančių grėsmių. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir sprendime, kuriuo buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas jos vyrui S. H. (minėtas sprendimas taip pat yra apskųstas). Manė, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog jos vyras teikė prieštaringą informaciją.

Sprendime pateikti duomenys, susiję su priežastimis, dėl kurių pareiškėjos vyras tariamai buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini) (atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini))) bei tariamai buvo sekamas jų. Migracijos departamentas šiuos duomenis laikė nepatikimais. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į ypatingą (duomenys neskelbtini) esamą politinę situaciją bei jos ir jos vyro ryšius su (duomenys neskelbtini) partijos pirmininko pavaduotoju L. M. (L. M.) ir jo šeima, jos vyro tam tikrus parodymus, galimai įsivėlė neatitiktis nurodytoms aplinkybėms dėl jos vyro patirto sumišimo.

Pareiškėja tiek pirmosios, tiek antrosios apklausos metu nurodė tas pačias pabėgimo priežastis. Pareiškėjos teigimu, atsakovas tinkamai neįvertino aplinkybių, dėl kurių ji pabėgo iš kilmės šalies, todėl ji manė, kad atsakovas pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą. Pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, neįvertino, jog ji galimai jautė baimę dėl patirto (duomenys neskelbtini) pareigūnų psichologinio spaudimo kreiptis į institucijas savo kilmės šalyje dėl pagalbos (gynybos) suteikimo.

Neįvertino ir to, jog galbūt ji tokios galimybės išvis neturėjo. Pareiškėja manė, kad atsakovas susiaurintai aiškino persekiojimo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas Sprendime nenurodė Įstatymo 88 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymai dėl pabėgėlio statuso yra netenkinami. Atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) reikalavo teikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) partijos veiklą.

Atkreipė dėmesį, kad apklausos metu paskirtas vertėjas dalyvavo nuotoliniu būdu. Dėl galimo prasto ryšio pareiškėja ne visada suprato, ko jos buvo klausiama. Pažymėjo, kad nebuvo tinkamai išaiškintos jos teisės ir pareigos, nustatytos Įstatymo 71 straipsnyje. Teigė, kad buvo pažeista prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka ir procedūros, nebuvo renkami duomenys apie esamą padėtį (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad Sprendimu pareiškėjai nesuteikė pabėgėlio statuso, nes ji neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nurodė, kad pareiškėja nuo 2020 m. vasario mėnesio nebuvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), todėl manė, kad jos paaiškinimai nepagrindžia realios rizikos, jog grįžimo atveju ji galėtų būti sulaikyta dėl prieš 19 metų vykdytos opozicinės veiklos.

Nesutiko, kad pareiškėjos pateikta informacija yra susijusi su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais neramumais. Pareiškėjos argumentai hipotetinio pobūdžio. Tvirtino, kad pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Akcentavo, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdomi civilinio proceso veiksmai yra neteisėti ar diskriminacinio pobūdžio. Pažymėjo, kad pareiškėja į teisminį procesą (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.

Kreditorių (ieškovų) nuomone, pareiškėjos vyras visą turtą perrašė savo žmonai, tikėdamasis išvengti turtinės atsakomybės. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina jos atžvilgiu vykdomus priverstinio civilinio proceso veiksmus, kuriais ieškovai ((duomenys neskelbtini) įmonės) siekia išieškoti jiems priklausančias lėšas. Minėti dokumentai nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad civilinio proceso veiksmai vykdomi nepagrįstai ar neteisėtai. Teigė, kad dėl pateiktų kaltinimo pagrįstumo ir teisėtumo turi spręsti teismas, o ne Migracijos departamentas.

Nurodė, jog nustatęs, kad pareiškėjos deklaruojama baimė laikytina visiškai nepagrįsta, Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos argumentų dėl baimės kreiptis į kilmės šalies institucijas. Atsakovo teigimu, įvertinus pareiškėjai gresiančių veiksmų formą ir pobūdį, buvo konstatuota, kad jie neatitinka persekiojimo veiksmų apibrėžimo, įtvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 116.1.1 punkte.

Teigė, kad pareiškėjos nurodomos priežastys dėl jos vyro tariamo verbavimo ir bylos sufabrikavimo dėl jo opozicinės veiklos yra neįtikimos ir mažai tikėtinos. Faktinės aplinkybės, susijusios su tariamu pareiškėjos vyro atsisakymu bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, buvo ištirtos, o pareiškėjos pasakojimas pridėtinės vertės vertinant šias aplinkybes neturi. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė konkrečių apklausos vertimo neatitikimų, apklausos metu ar po jos nei ji, nei vertėjas nepareiškė jokių pretenzijų dėl vertimo.

Teigė, kad Migracijos departamentas nuodugniai įvertino pareiškėjos situaciją, surinko visą reikalingą kilmės valstybės informaciją. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė, kokia konkrečiai informacija nebuvo surinkta ir pasiremta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad dėl jos 2001 m. buvusios opozicinės veiklos (duomenys neskelbtini) pareigūnai norėjo užverbuoti jos vyrą, kad jis rinktų informaciją apie opoziciją, o vyrui atsisakius sufabrikavo jam ekonominę bylą; pati pareiškėja taip pat yra įtraukta į civilinį procesą kaip skolininkė. Be to, pareiškėja teigia, kad jaučia grėsmę ir bijo persekiojimo dėl buvusios opozicinės veiklos ir šiuo metu esamos situacijos šalyje; mano, kad grįžusi į (duomenys neskelbtini) gali būti sulaikyta ir pan. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos argumentus ir atlikęs tyrimą, nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdomi civilinio proceso veiksmai yra neteisėti ar diskriminacinio pobūdžio. Atsakovas teigė, kad tiek pačios pareiškėjos paaiškinimai, tiek pateikti dokumentai ir kita tyrimo metu surinkta informacija nesuponuoja išvados, jog veiksmai, dėl kurių pareiškėjos vyrui buvo iškelta ekonominė byla, o ji pati tapo civilinio proceso dalyvė (skolininkė), yra susiję su jos vykdyta opozicine veikla. Pareiškėjos samprotavimai apie vyrui tariamai sufabrikuotą ekonominę bylą ir apie kitus jų atžvilgiu vykdomus tariamai neteisėtus civilinio proceso veiksmus yra abstraktūs ir hipotetiniai, grindžiami prielaidomis, kurių pareiškėja nesugebėjo racionaliai pagrįsti.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visiškai sutiko su tokia atsakovo pozicija. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjos vyras tapo nemokus. Kreditoriai, siekdami atgauti skolas, kreipėsi į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas, t. y. teismą, antstolius; ginčijo tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytą vedybų sutartį ir sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurių pagrindu turtas perleistas pareiškėjai ir dėl to jos vyras tapo nemokus; kreipėsi į antstolius dėl priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo, priverstinio patekimo į patalpas, turto arešto ir pan. Kreditorių (ieškovų) nuomone, S. H. visą turtą perrašė (atidavė) savo žmonai tikėdamasis išvengti turtinės atsakomybės ir dėl šių nesąžiningų veiksmų jis negali įvykdyti savo prievolių kreditoriams. Tad galima teigti, kad susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjos įtraukimas į civilinį procesą, jos turto atžvilgiu atitinkamų procesinių veiksmų taikymas buvo įprastas veiksmas, o kreditorių (išieškotojų) veiksmai, siekiant atgauti skolas, taip pat ir kreipimasis į antstolius dėl turto arešto, siekiant užtikrinti turtinius reikalavimus, yra logiški ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Būtent tokios kreditorių garantijos yra įtvirtintos ir Lietuvos teisėje, t. y. teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių jis tapo nemokus, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turto areštą, prašyti atlikti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, priverstinai patekti į patalpas ir pan. Tad nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai, ne įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Be to, pareiškėja gali pasinaudoti teise apskųsti bet kurį jos atžvilgiu atliktą procesinį veiksmą; kad tokios teisės pareiškėja neturėtų ar ji būtų atimta, nenustatyta.

9. Byloje nebuvo jokių pagrįstų duomenų, kad minėti civilinio proceso veiksmai realiai yra atliekami ir vykdomi savavališkai bei neteisėtai, t. y. pažeidžiant (duomenys neskelbtini) teisės aktų nuostatas; kitaip tariant, būtų susiję su pareiškėjos anksčiau užsiimta opozicine veikla. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos ar jos vyro atžvilgiu būtų pradėti kokie nors baudžiamojo persekiojimo proceso veiksmai.

10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja anksčiau, t. y. 2001 metais, ir vykdė opozicinę veiklą (rėmė opozicijos kandidatą), kaip ją įvardija pati pareiškėja, tačiau tais pačiais metais ją nutraukė. Byloje nenustatyta, kad dėl jos buvusios veiklos nuo 2001 m. jos atžvilgiu būtų imtasi kokių nors poveikio priemonių; šią aplinkybę patvirtino pati pareiškėja.

11. Vertinant pareiškėjos deklaruojamą baimę neva ją, grįžus į kilmės šalį, gali susieti su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais neramumais, atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja nuo 2020 m. vasario mėnesio iki dabar nebuvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini). Tad sutikta su atsakovo argumentu, kad nei pareiškėjos paaiškinimai, nei kita turima aktuali informacija nepagrindžia realios rizikos tikimybės, jog grįžusi į kilmės šalį galėtų būti sulaikyta dėl prieš 19 metų vykdytos opozicinės veiklos ar galėtų būti susieta su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais pilietiniais neramumais; ši pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai subjektyvaus ir hipotetinio pobūdžio bei nėra pakankamai reali, kad pagrįstų tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjos teiginiai apie šiuo metu (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu vykdomus neteisėtus civilinio proceso veiksmus, juos siejant su jos 2001 metais vykdyta opozicine veikla, pripažinti nepagrįstais.

12. Pareiškėja teigė, kad atsakovas plačiau nenagrinėjo, ar pareiškėja bijo (bijojo) dėl patirto psichologinio (duomenys neskelbtini) pareigūnų spaudimo kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje į kitas atitinkamas institucijas, ar tokią galimybę apskritai turėjo. Kaip buvo matyti iš šių teiginių ir kitos bylos medžiagos, pareiškėja galimai turi omenyje savo vyrą, kuris taip pat buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o ne save pačią. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės, susijusios su jos vyru, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat atsakovas neturėjo pareigos nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje detaliai pasisakyti dėl minėtų aplinkybių, kurios yra susijusios su jos vyro prašymu.

13. Be to, atkreiptas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja yra nutraukusi santuoką su savo buvusiu sutuoktiniu S. H.; šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjos atstovas. Tad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su jos buvusiu vyru, apskritai mažai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai prieglobsčio suteikimo Lietuvoje.

14. Pareiškėja dar teigė, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog (duomenys neskelbtini) reikalavimas jos vyrui teikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) partijos veiklą galėjo reikšti reikalavimą atlikti veiksmus, kurie prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms normoms. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad minėti argumentai yra susiję su jau anksčiau nagrinėtu pareiškėjos buvusio vyro prieglobsčio prašymu, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos jau prieš tai. Taigi, šiuo atveju pasakojimas apie pareiškėjos buvusio vyro tariamą (duomenys neskelbtini) pareigūnų verbavimą dėl nustatytų trūkumų buvo įvertintas kritiškai ir nesusijęs su pareiškėjos prašymu.

15. Teismas iš byloje esančio 2020 m. spalio 14 d. apklausos protokolo nustatė, kad pareiškėjos apklausoje dalyvavo vertėja; taigi, jai buvo užtikrinta galimybė dalyvauti procese savo suprantama kalba. Iš Migracijos departamento darbuotojos užduotų klausimų buvo matyti, kad pareiškėjos atsakymai yra adekvatūs, atitinkantys klausimo esmę. Tai leido teismui padaryti išvadą, kad ji klausimų esmę suprato ir į juos atsakė. Tiek pati pareiškėja, tiek ir kiti apklausoje dalyvavę asmenys nei per apklausą, nei po jos nėra pareiškę jokių pastabų dėl netinkamo vertimo, kad nesigirdėjo klausimų ir pan. Tad pareiškėjos priekaištai dėl vertimo atmesti kaip visiškai nepagrįsti.

16. Apklausos protokole pažymėta, kad apklausos pradžioje buvo pristatyti asmenys, dalyvaujantys apklausoje; prieglobsčio prašytoja buvo supažindinta su apklausos tvarka, teisėmis ir pareigomis. Pažymėta, kad pačiame protokole nėra jokių pastabų, pvz., jog pareiškėjai nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos ir pan. Tad teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad minėti protokole nurodyti veiksmai nebuvo atlikti. Be to, pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 19 d. yra pasirašiusi dokumentą, kad susipažino su informacija prieglobsčio prašytojui („Informacija prieglobsčio prašytojui“), kuriame nurodytos visos prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos; šis dokumentas pareiškėjai išverstas į jai suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą. Taip pat pareiškėjos parašai yra ir ant 2020 m. rugpjūčio 19 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo, kuriame ji, be kita ko, patvirtino, kad jai yra išaiškintos teisės ir pareigos. Pareiškėjos teiginiai dėl jai teisių ir pareigų neišaiškinimo atmesti.

17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja papildomos apsaugos suteikimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą; kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta. Tad tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

18. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos prašyme pateiktus motyvus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, įvertino gresiančių veiksmų formą, pobūdį ir pasekmes bei padarė išvadą, kad tai neatitinka persekiojimo veiksmų. Taigi, nebuvo nustatyta, kad būtų pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų neigiamos pasekmės; kitaip tariant, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems veiksmams (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas) prilygstantis konfliktas. Teisėjų kolegija ir šiuo aspektu sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, t. y. kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnį.

19. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo teiginiais, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, surinko visą reikalingą kilmės valstybės informaciją ir surinktų duomenų bei kilmės valstybės informacijos kontekste įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją bei aplinkybes ir priėmė Sprendimą. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja nenurodė konkrečiai institucijų, į kurias atsakovas nesikreipė, bei informacijos, kurią dar turėjo surinkti.

20. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas pagal pareiškėjos prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytas aplinkybes surinko visus reikšmingus duomenis sprendimui priimti.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atliktą tyrimą, konstatavo, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, priešingai, nei teigia pareiškėja, atliko pakankamai išsamų tyrimą, surinko visą reikšmingą informaciją klausimui išspręsti; esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta, buvo laikytasi Tvarkos aprašo reikalavimų; Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tad pareiškėjos argumentai, kad atsakovas formaliai atsisakė patenkinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą, atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 22. Pareiškėja T. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

23. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos parodymuose yra daug neatitikimų, yra nepagrįsta. Pareiškėja remiasi Įstatymo 83 straipsnio 1–5 dalimis ir akcentuoja Įstatyme įtvirtintą abejonės privilegijos principą.

24. Pareiškėja mano, kad, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) esamą ypatingą politinę situaciją ir jos vyro ryšius su (duomenys neskelbtini) partijos pirmininko pavaduotoju ir jo šeima, galimą sumišimą dėl vyro tam tikrų parodymų, galima neatitiktis faktinėms aplinkybėms 2015 m. ir 2019 m įvykiams nebuvo pagrindas padaryti išvadą apie pareiškėjos vyro sąmoningą tyrimo klaidinimą, tuo labiau kad tiek pirmosios, tiek antrosios apklausos metu pareiškėja nurodė tas pačias pabėgimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis.

25. Pirmosios instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėja ir jos vyras paliko savo kilmės valstybę, formaliai atsisakė tenkinti prieglobsčio prašymą. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą –nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama.

26. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas plačiau nenagrinėjo, ar pareiškėja ir jos vyras bijo (bijojo) dėl patirto psichologinio (duomenys neskelbtini) pareigūnų spaudimo kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje į kitas atitinkamas institucijas, ar tokią galimybę apskritai turėjo. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime susiaurintai aiškina persekiojimo kategoriją, įtvirtintą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatoje – baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl priklausimo tam tikrai socialinei grupei bei atsisakymo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), o taip pat sprendime nenurodė Įstatymo 88 straipsnio pagrindus dėl kurių atsisakoma jo prašymas nėra tenkinamas. Taigi, pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) reikalavimas teikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) partijos veiklą, galėjo reikšti reikalavimą atlikti veiksmus, nesuderinamus su pagrindinėmis žmogiškumo normomis.

27. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad apklausos metu vertėjas dalyvavo nuotoliniu būdu ir dėl blogo ryšio ji kartais negalėjo tiksliai suprasti, apie ką klausia apklausą vykdžiusi Migracijos departamento darbuotoja, o pati darbuotoja blogai kalbėjo rusiškai.

28. Pareiškėja taip pat mano, kad jai nebuvo tinkamai išaiškintos jos teisės ir pareigos, buvo pažeistos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka ir procedūros, nebuvo rinkti duomenys apie padėtį (duomenys neskelbtini) iš Lietuvoje egzistuojančių žmogaus teisių gynimo institucijų.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis.

31. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgiant vertintas pareiškėjos bei jos vyro teiginių patikimumas. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, nustatinėjo, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais faktais.

32. Nurodo, jog įvertinus pareiškėjos vyro atžvilgiu vykdomus civilinio proceso veiksmus ir jo atžvilgiu pritaikytas priverstinio vykdymo priemones (turto areštas) bei kilmės valstybėje gresiančius veiksmus (turės atlyginti padarytą žalą, sumokėti skolas) visų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog šie veiksmai yra diskriminaciniai arba įgyvendinami diskriminuojant.

33. Nurodo, kad S. H. pasakojimas apie jo tariamą (duomenys neskelbtini) pareigūnų verbavimą dėl nustatytų trūkumų buvo įvertintas kritiškai, o jo įžvelgiamas priežastinis ryšys tarp jo patraukimo atsakomybėn ir (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiklos tyrimo metu nepasitvirtino.

34. Pažymi, jog pareiškėja skunde nenurodė konkrečių apklausos vertimo neatitikimų, apklausos metu ar po jos pretenzijų dėl netinkamo vertimo nebuvo pareikšta.

35. Nurodo, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos situacijos tyrimą, surinko visą reikalingą bei aktualią kilmės valstybės informaciją, ir būtent surinktų duomenų kontekste įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją bei aplinkybes ir priėmė ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-162 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Migracijos departamentą jos prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų tyrimą ir nenustačius pagrindų pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą priėmė pakankamai motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

38. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad buvo formaliai atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl prieglobsčio ir pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino persekiojimo kategoriją pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.).

42. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad ji 2001 m. vykdė opozicinę veiklą, jos dalyvavimu (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje civilinėje byloje, taip pat jos vyro ryšiais su (duomenys neskelbtini) partijos pirmininko pavaduotoju bei patiriamu spaudimu iš (duomenys neskelbtini).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu bei teismui, kitą bylos (taip pat ir Migracijos departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja aiškiai ir nuosekliai nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas spręsti apie jos persekiojimą kilmės valstybėje Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja mini tik 2001 m. vykdytą opozicinę veiklą, nenurodydama nei aplinkybių dėl tokios jos veiklos tęstinumo, nei dėl per visą šį laikotarpį dėl tokios veiklos jai kilusių pasekmių. Nors pareiškėja taip pat mini kilmės valstybėje nagrinėjamą civilinę bylą, nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog ši civilinė byla iškelta neteisėtai, fiktyviai. Be to, kaip nurodė atsakovas, pareiškėja šioje civilinėje byloje dalyvauja tik kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su jos vyro ryšiais ir patiriamu spaudimu iš (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad ji yra nutraukusi santuoką su juo (S. H.). Be to, šie teiginiai, susiję su pareiškėjos buvusiu sutuoktiniu, buvo įvertinti sprendžiant dėl jo prieglobsčio prašymo, tačiau jie nesudarė pagrindo jam suteikti prieglobstį (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2993-261/2021 dėl tokio Migracijos departamento sprendimo pareiškėjos buvusio sutuoktinio atžvilgiu ir nuspręsta, kad prieglobstis jam nesuteiktas pagrįstai).

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

47. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pareiškėja tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde pateikia tik abstrakčias prielaidas dėl netinkamo vertimo Migracijos departamente atliktos apklausos metu bei netinkamo išaiškinimo jai apie jos teises ir pareigas. Tačiau šiuos jos teiginius paneigia byloje esantys duomenys (pareiškėjos apklausos protokolas, informacinis dokumentas „Informacija prieglobsčio prašytojui“, abu pasirašyti pačios pareiškėjos, nepaliekant jokių pastabų). Be to, pareiškėja šių savo teiginių nedetalizuoja, aiškiai neįvardija su vertimu ir teisių bei pareigų išaiškinimu susijusių klaidų ar neaiškumų. Todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

49. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. A. (T. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė