N-575-406-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-406/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01628-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 48.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu T. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalį paskirta 700 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 01.35 val., ir 2010 m. rugsėjo 27 d., apie 00.53 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), triukšmavo, garsiai šūkavo, kalbėjo, tuo savo veiksmais trikdė viešąją rimtį ir gyventojų poilsį.

T. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – T. M. skirtą 700 litų baudą sumažino iki 300 litų.

Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį. Nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kadangi triukšmas turi būti nustatomas ir matuojamas vadovaujantis metodikomis. Taip pat nurodo, jog teismo posėdžio metu pareigūnas J. C. gynėsi, kad buvo per tamsu ir jis negalintis atpažinti pažeidėjo, o pareigūnas M. T. tik paklaustas trečią kartą prisiminė, kad būtent T. M. yra pažeidėjas. Apelianto nuomone, pareigūnų parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi, kadangi teismo posėdyje buvo daromas teisėjos spaudimas. Be to, skundžiamoje nutartyje iškraipyti V. V. ir S. Š. parodymai. Nurodo, kad pranešimų dėl triukšmo melagingumą rodo pranešėjo adresas, esantis už 2 km nuo T. M. gyvenamojo namo, bei ta aplinkybė, kad tyrėjos tarnybinis pranešimas, kad pranešėjo rasti nepavyko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

T. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 01.35 val., ir 2010 m. rugsėjo 27 d., apie 00.53 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), triukšmavo, garsiai šūkavo, kalbėjo, tuo savo veiksmais trikdė viešąją rimtį ir gyventojų poilsį. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog triukšmas nebuvo užfiksuotas matavimo prietaisais, apie triukšmą pranešęs asmuo gyvena toli nuo jo namo, o posėdyje apklausiami pareigūnai nebuvo tikri, ar matė būtent jį.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog T. M. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Papildomai pažymėtina, jog apelianto teiginiai, kad triukšmas nebuvo matuojamas, atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas ne tik garso matavimo prietaisų rodmenimis, bet lygiai taip pat ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 336).

Apelianto teiginiai dėl liudytojais apklaustų pareigūnų negalėjimo jo atpažinti kaip pažeidėjo, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog visų pirma, jo kaltė grindžiama ne tik žodiniais pareigūnų paaiškinimais, bet ir rašytine medžiaga, kurioje buvo aiškiai užfiksuoti tiek triukšmo faktas, tiek T. M. atpažintas kaip duris atidaręs neblaivus (duomenys neskelbtini)buto gyventojas (b. l. 16, 22, 31, 32). Be to, net ir apeliantas pripažįsta, kad galutinai posėdžio metu pareigūnas vis tiek jį atpažino, kaip pažeidimą padariusį asmenį, o galimas delsimas atsakyti ar tam tikrų detalių neatsiminimas gali būti paaiškinami praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo pažeidimo iki teismo posėdžio dienos. Tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja keletą kartų paklausė, ar T. M. yra tas pats asmuo, kurį matė pareigūnai, neleidžia daryti išvados dėl poveikio darymo liudytojams. Apelianto teiginiai, jog kitų liudytojų parodymai buvo iškraipyti, atmestini kaip nereikšmingi – apelianto nurodytos liudytojų išsakytos aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi tai, ar parduotuvė yra tame pačiame ar kitame name, nedaro įtakos T. M. veikos kvalifikavimui. Taip pat pažeidimo nustatymui įtakos neturi ir apie pažeidimą pranešusio asmens gyvenamosios vietos adresas. Tai, kad bendrosios pagalbos centro informacijoje nurodyta pranešėjo gyvenamoji vieta skiriasi nuo atsakomybėn traukiamo asmens, šiuo atveju nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, kadangi triukšmo buvimą protokole nurodytu metu patvirtina ne tik telefoninis pranešimas, bet ir į įvykio vietą nuvykusių pareigūnų užfiksuotos aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

T. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas