8d7ef563-4353-4dee-8e4d-90e38f6932e7 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-176-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00764-2009-1                                                             Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

M. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3-156/2013 pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovei R. B. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir               n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. M. ieÅ¡kiniu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ reikÅ¡dama tokius reikalavimus:a) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ir skirti ieÅ¡kovei: 0,2430 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį 0,4860 ha sklype (atidalijimo projekte pažymėtu žalia spalva su indeksu „1“); gyvenamojo namo dalį 31,87 m2 (atidalijimo projekte pažymėtu indeksais 1-1 gyvenamasis kambarys, 1-2 pagalbinė patalpa, 1-3 pagalbinė patalpa) ir 3,29 m2 1-4 projektuojamÄ tambÅ«rÄ ), iÅ¡ viso 35,16 m2; gyvenamojo namo pastogės dalį virÅ¡ Å¡ių patalpų, daržinę (ind. 3I1 m), pripažinti nuosavybės teisę ieÅ¡kovei į minėtas žemės sklypo ir statinių dalis;

b) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ir skirti atsakovei: 0,2430 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį 0,4860 ha sklype (atidalijimo projekte pažymėtu raudona spalva su indeksu „2“); gyvenamojo namo dalį 41,57 m2 (atidalijimo projekte pažymėtu indeksais 2-1 gyvenamasis kambarys, 2-2 miegamasis, 2-3 virtuvė, 2-4 pagalbinė patalpa, 2-5 tambÅ«ras), gyvenamojo namo pastogės dalį virÅ¡ Å¡ių patalpų, tvartÄ (ind. 6I1 m), daržinę (ind. 7I1m); malkinę (ind. 2I1m); malkinę (ind. 4I1 m); malkinę (ind. 5I1m), kiemo rÅ«sį (ind.9I1b); pirtį (ind. 8I1m); kiemo statinius (Å¡ulinys, tualetas) pripažinti nuosavybės teisę atsakovei į minėtas žemės sklypo ir statinių dalis.

Be to, ieÅ¡kovė prašė įpareigoti Å¡alis savo lėšomis įsirengti atskiras namo Å¡ildymo ir elektros sistemas, pertvarÄ pastogėje, atidalijančiÄ Å¡alims priklausančias namo ir pastogės dalis virÅ¡ tenkančių patalpų; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 4565,96 Lt kompensacijÄ susidariusiÄ dėl atidalijamo turto verčių skirtumo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė atsakovės pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio nepripažino, nurodė, kad jai ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) po ½ dalį žemės sklypas ir jame esantys pastatai.

Kadangi sudėtinga atidalinti iÅ¡ bendros nuosavybės, todėl padalijus nuosavybę, praÅ¡oma priteisti kompensacijÄ iÅ¡ atsakovės už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ padalinimo projektÄ kiekvienai Å¡alių tenka daugiau nei po 30 m2 gyvenamojo ploto. Norint atidalinti, ieÅ¡kovei reikalinga pristatyti patalpÄ 1.4, taip įrengiant naujÄ Ä¯Ä—jimÄ su priestatu naudotis ieÅ¡kovei, bet proporcingai padalijant iÅ¡laidas priestato pastatymo iÅ¡laidas po ½ Å¡alims.

Taip atidalijus, atsakovei lieka didesnioji namo pusė ir jau esantis įėjimas - patalpa 2.5. Tokiu bÅ«du galimas patalpų atidalijimas. Pagal ieÅ¡kovės projektÄ patalpos 1.2, 1.1, 1.3 ir 1.4 atitenka ieÅ¡kovei. O patalpos 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 atitenka atsakovei. Projekte pateikiamas namo palėpės atidalijimas yra analogiÅ¡kas pirmo auÅ¡to patalpų iÅ¡dėstymui. IeÅ¡kovei pagal jos projektÄ tenkančio žemės sklypo dalyje, pažymėtoje žalia spalva, yra daržinė, kuriÄ ir praÅ¡o ieÅ¡kovė pripažinti jos nuosavybe (ind.

Nr. 3I1m). Žemės sklypo dalyje, atitenkančiai atsakovei atitektų kiemo rÅ«sys, pirtis, daržinė su tvartu, malkinės, tualetas, Å¡ulinys. Statinių iÅ¡dėstymas netrukdys nei ieÅ¡kovei, nei atsakovei naudotis žemės sklypu ir statiniais. Toks padalijimo bÅ«das ieÅ¡kovei yra priverstinis, nes atsakovė, piktnaudžiaudama teise, siÅ«lo ieÅ¡kovei už turtÄ kompensacijÄ â€“ tik 16000 Lt.Atsakovė R. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Å¡alims nuosavybę į po ½ dalį statinių ir žemės sklypo, pripažinti Å¡alims nuosavybės teises po ½ į žemės sklypÄ ir statinius bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 16000 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovės dalį, nes atidalijus statinius ir sklypÄ , kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovė, bus padaryta neproporcingai didelė žala, praktiÅ¡kai neliks daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybių; bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalį - 2355,28 Lt iÅ¡laidų už statinių priežiÅ«rÄ , kadangi atsakovė viena mokėjo žemės mokestį, pjovė žolę, remontavo namo daržinės ir pirties stogus, ant keliuko pylė skaldÄ , iÅ¡pjovė senus ir vėjo iÅ¡verstus medžius, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas yra ydingas, nes be papildomų iÅ¡laidų ir projekto jokie statybos darbai pagal Statybos įstatymÄ negali bÅ«ti atliekami, ypač Å¡ildymo, elektros įvedimas.

Atsakovė prižiÅ«ri pastatÄ , patiria iÅ¡laidas, jį remontuoja. Kadangi atidalinimas negalimas, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei kompensacijÄ . Be to, iÅ¡ tos patalpos, kur teigiama, kad ten yra durys reikės kirsti sienÄ ir tuo pat metu už tuos pristatymus, perstatymus ieÅ¡kovė praÅ¡o dalies kompensacijos, todėl tokį reikalavimÄ laiko nepagrįstu. Remiantis lokaline sÄ mata, kurioje užfiksuoti tik tam tikri atlikti atsakovės darbai: gyvenamojo namo, daržinės stogo tvarkymas, tvarto stogo, pirties stogo, keliuko sutvarkymo, atvežant tam tikras medžiagas, vertė yra 4520,56 Lt, todėl praÅ¡o pusę Å¡ios sumos priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei.

Atsakovė mokėjo žemės mokestį, tai įrodo pateikti kvitai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. R. B., a.k.(duomenys neskelbtini) turimÄ turtÄ bendrojoje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį su M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) : žemės sklypÄ (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 21906 Lt vertės, gyvenamÄ jį namÄ (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 10600 Lt vertės, malkinę (un.

Nr. (duomenys neskelbtini)) O Lt vertės, daržinę (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt vertės, malkinę (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt vertės, malkinę (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt. vertės, tvartÄ (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt vertės, daržinę (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt vertės, pirtį (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt vertės, kiemo rÅ«sį (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt vertės, kitus statinius (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt vertės, iÅ¡ viso 33906 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) – atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino R.

B. nuosavybės teises į M. M. priklausančiÄ Â½ dalį žemės sklypo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį malkinės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį malkinės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį malkinės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį tvarto (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pirties (un.

Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo rÅ«sio (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (un. Nr. (duomenys neskelbtini)).Priteisė M. M. iÅ¡ R. B. 18859 Lt kompensacijÄ už M. M. bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Priteisė iÅ¡ M. M. R. B. 2030 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ Å¡ioje byloje pateikto namo rekonstrukcijos projektinio pasiÅ«lymo teismas sprendė, kad po rekonstrukcijos atidalytas namo dalis jungs siena su atidalijama namo palėpe.

IÅ¡ projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to teismas nustatė, kad padalinant namÄ Ä¯ du butus, projektuojamas antras įėjimas, naikinamos trejos durys, atliekami remonto darbai kambariuose, kur naikinamos Å¡ios durys ir užtaisoma siena. Tuo tarpu pagal STR 2.02.09:2005 29 punkto reikalavimus sublokuoti namai turi bÅ«ti atskiriami iÅ¡tisinėmis 1 tipo prieÅ¡gaisrinėmis sienomis, kurios turi bÅ«ti pastatytos per visÄ namo aukÅ¡tį ir neleisti gaisrui iÅ¡plisti iÅ¡ vieno namo į kitÄ . Be to, teismas pažymėjo, kad namas statytas 1939 m., yra medinis rÄ stų namas.

Å ios sienos įrengimas projekte nenumatytas ir tai laikė esminiu projekto trÅ«kumu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra iÅ¡spręsti kiti klausimai – dÅ«mtraukis lieka ieÅ¡kovės pusėje, viryklė – atsakovės; neiÅ¡spręstas patalpų Å¡ildymas, nes katilinė lieka ieÅ¡kovės pusėje. Teismas pažymėjo kad STR 2.02.01:2007 “Gyvenamieji namai” 196 p. nustato, kad buto vienam asmeniui dydis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 34 m2. IeÅ¡kovei pagal jos siÅ«lomÄ atidalinimo projektÄ tektų tik 31,87 m2 ploto patalpa, o ateityje pasistatyti siÅ«lomas tambÅ«ras 3,29 m2 padidintų plotÄ iki 35,16 m2, o jei tektų projektuoti ir statyti prieÅ¡gaisrinę sienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpų pusės, Å¡is plotas dar labiau sumažėtų.

Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendė, kad bendraturčio atsidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du natÅ«roje yra negalimas. Kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės dalies statinių bendrojoje nuosavybėje pagal pasiÅ«lytÄ ieÅ¡kovės projektÄ atidalinti dėl aukščiau minėtų priežasčių negalima, teismas laikė, kad yra negalimas ir žemės sklypo atidalinimas natÅ«ra, nes atidalinus pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ projektÄ , žemės sklypo riba kirstų per neatidalintÄ statinį.

Teismas pastebėjo, kad sklypo pertvarkymo projektas turėjo bÅ«ti parengtas paminėtų taisyklių nustatyta tvarka.Kadangi abi Å¡alys galutinai nebeprašė, kaip tai siÅ«lė anksčiau, nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė per bylos nagrinėjimo teisme laikÄ negalėjo pateikti tinkamo atidalijimo projekto, o atsakovė praÅ¡o atidalinti turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ , ieÅ¡kovei, teismas sprendė dėl tokio atidalijimo, iÅ¡mokant kompensacijÄ .Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė vertinimo įstaigos 2011-12-07 turto vertinimo ataskaitÄ , kuri ½ dalį turto įvertino 16000 Lt ir kuriÄ atsakovė sutinka iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kaip kompensacijÄ .

Pagal VÄ® „Registrų centras“ įvertinimÄ Â½ dalies turto vidutinė rinkos kaina yra 15253 Lt. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė pastatų ir žemės sklypo įvertinimo nepateikė.Atsakovė praÅ¡o priteisti kompensuojamo turto vertę pagal turto vertintojų ataskaitÄ . Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė prie buvusio bendro 0,4500 ha sklypo 2012 metais iÅ¡ valstybės nupirko papildomÄ Å¾emės sklypÄ , kaip pripažįsta atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje už 1906 Lt, visas žemės sklypas dabar yra 0,4860 ha ploto, todėl ieÅ¡kovės viso turto dalies vertė padidėjo ir bÅ«tų ne 16000 Lt, bet 17906 Lt, nes jos dalies sklypo vertė yra nebe 10000 Lt kaip nurodyta 2011 m. vertinimo ataskaitoje, bet 11906 Lt.

Kadangi įrodymų apie galimÄ didesnę turto vertę nepateikta, todėl teismas laikė, kad tokiu bÅ«du visa padidinta ieÅ¡kovės turto vertė yra 33906 Lt : ½ - 16953 Lt + 1906 Lt arba visa kompensacijos ieÅ¡kovei suma yra 18859 Lt. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2260,28 Lt už pastatų einamÄ jį remontÄ ir iki 2012 m. sumokėtÄ Å¾emės mokestį, kitas rinkliavas – 95 Lt, iÅ¡ viso 2355,28 Lt. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypo savininkė iki 2012 m. buvo atsakovė, o ieÅ¡kovės nuosavybė įregistruota nuo 2012 m.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡laidos turto remontui yra kompensuojamos tik esant bendrasavininkio sutikimui, o tokio sutikimo ieÅ¡kovė atsakovei nedavė. Todėl Å¡ioje reikalavimų dalyje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė.Atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 202 Lt žyminį mokestį bei turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų specialisto iÅ¡vadai – 400 Lt bei 1500 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 2102 Lt. Kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinis dalyje reikalavimo dėl iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti priteisimo atmestas, už kurį buvo sumokėta 72 Lt, todėl teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisė iÅ¡ viso 2030 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.        III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. M. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neteisingai iÅ¡siaiÅ¡kino ir taikė CK 4.80 str., 4.75 str. normas ir spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bei taikydamas daiktų visiÅ¡ko atidalijimo bÅ«dÄ , priteisiant natÅ«ra namų valdÄ atsakovei R.

B., o ieÅ¡kovei M. M. – piniginę kompensacijÄ , pažeidė proporcingumo ir turtinės pusiausvyros principÄ ir padarė esminį savininko teisių pažeidimÄ . Apeliantė mano, kad visos galimybės turtÄ atsidalinti natÅ«roje nėra iÅ¡spręstos, o priteista kompensacija neatitinka rinkos kainos.2. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju turto atidalijimas yra neįmanomas, kadangi teismui buvo pateikti projektai, kaip galima atidalinti žemės sklypÄ ir statinius, kuriuos ruošė specialistai turintys tam reikalingas žinias ir leidimus ruoÅ¡ti tokio pobÅ«džio projektus.3.

Nesutinka su teismo aplinkybių vertinimu dėl didesnio kaip 4 arų sklypo pertvarkymo projekto parengimo, nes kai žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams, tai projekto atidalinti ruoÅ¡imui reikalingi visų bendraturčių sutikimai. Institucija iÅ¡duodanti sÄ lygas rengti pertvarkymo projektÄ , jas iÅ¡duoda tik tuomet, kai nėra teisminio ginčo. Å ioje byloje pirma iÅ¡kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o vėliau atsakovei pateikus reikalavimÄ dėl atsidalinimo, iÅ¡kilo turto atsidalinimo klausimas.4.

Apeliantė įsitikinusi, kad teismo projekto vertinimas be specialistų apklausos byloje dėl galimumo atidalinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ yra neteisingas. Teismas turėjo siÅ«lyti Å¡alims kviesti specialistus ar siÅ«lyti atlikti žemės sklypo ir viso nekilnojamojo turto ekspertizę dėl galimumo padalinti Å¡iuos objektus ir realios jų vertės nustatymo, nes teismai Å¡iuo metu laikosi praktikos turto vertę nustatyti ekspertizės bÅ«du, o ne turto vertintojų.5. Su teismo motyvacija, kad ieÅ¡kovė nepateikė pastatų ir žemės sklypo įvertinimo, apeliantė nesutinka, nes ji teismo prašė turto atidalijimo natÅ«ra iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.6.

Teismas nagrinėdamas bylÄ nevertino turto vertės klausimo naujomis aplinkybėmis, o vadovavosi pasenusiu turto vertinimu. Teismas nevertino teismo posėdžių metu ne vienÄ kartÄ ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡to pasiÅ«lymo atsakovei vietoje jos siÅ«lomo 16000 Lt dydžio kompensacijos perleisti jai turtÄ natÅ«roje, atsakovei iÅ¡mokant 50000 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ , tačiau atsakovė nesutiko. Teismas neatsižvelgė, kad turto vertė ginčo objektui atsiradus miesto teritorijoje jo vertė padidėjo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė R.

B. praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atidalijimo atveju priteisti kompensacijÄ , paprastai galima praÅ¡ančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ . Priteisti kompensacijÄ be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai iÅ¡naudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo bÅ«dus, siekiant padalyti daiktÄ , nepadarius jam neproporcingos žalos.Teismas, spręsdamas dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, atsižvelgdamas į Å¡alių valiÄ bei tinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, pasirinko atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgynė bendraturčių teises, taip pat nepaneigė nė vienos iÅ¡ bendraturčių teisės į jai priklausančiÄ dalytino turto dalį.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovės dalies atidalijimas nekilnojamÄ jį daiktÄ padalinant natÅ«ra yra iÅ¡ esmės negalimas dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimų. Be to, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti. Pagrįsta laiko teismo iÅ¡vadÄ , kad bendraturčio atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, yra negalimas. Å ioje byloje nesant galimybės atidalinti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo daikto dalies pagal jos pasiÅ«lytÄ projektÄ , negalimas ir žemės sklypo atidalijimas natÅ«ra.

PraÅ¡ymo paskirti ekspertizę Å¡alys nepareiÅ¡kė. Turto vertinimo ataskaitÄ , parengtÄ Korporacijos „Matininkai“, pateikė atsakovė R. B.. Dėl jos teisingumo ginčo nekilo, todėl teismas šį raÅ¡ytinį įrodymÄ pagrįstai vertino pakankamu, nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant CPK nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio civilinėse bylose. Todėl teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 177, 185, 263 str.). Byloje kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bei nuosavybės atidalijimo bÅ«do.

IeÅ¡kovė ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. IeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarkÄ , o vėliau Å¡io reikalavimo atsisakė ir galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei priteisti ieÅ¡kovei 16000 Lt kompensacijÄ už tenkančias nekilnojamųjų daiktų dalis.Dėl esminio savininko teisių pažeidimo vertinimoApeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡siaiÅ¡kino ir taikė CK 4.80 str., 4.75 str. normas ir spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bei taikydamas daiktų visiÅ¡ko atidalijimo bÅ«dÄ , priteisiant natÅ«ra namų valdÄ atsakovei R.

B., o ieÅ¡kovei M. M. – piniginę kompensacijÄ , pažeidė proporcingumo ir turtinės pusiausvyros principÄ ir padarė esminį savininko teisių pažeidimÄ .Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å ios teisės normos prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.

Tokiu bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 str. 1 d.). CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra, t. y. pirmenybė teikiama būtent tokiam atidalijimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.).

Be to, viena atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sÄ lygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo bÅ«do. Å ios įstatyme nustatytos sÄ lygos teismas negali aiÅ¡kinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Remiantis Å¡ių įstatymo normų (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 2 d.) sisteminiu aiÅ¡kinimu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti bÅ«tina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 str., 4.75 str. nuostatų; jeigu atidalijimo praÅ¡antis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M. , bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Å . , bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Pažymėtina, kad atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrÄ atidalijimo teisės apsaugÄ . Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 str. 1 d. suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas).

Tai lemia įrodinėjimo dalykÄ atidalijimo bylose: iÅ¡ bendraturčio negali bÅ«ti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti, turi bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ . Atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tarp bendraturčių nebeliko ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, nes tiek ieÅ¡kovė M. M., tiek atsakovė R. B., vadovaudamosi CK 4.80 str., prašė teismo atidalyti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė M.

M. prašė daiktÄ padalinti natÅ«ra įrodinėdama, kad toks padalinimas yra galimas. Atsakovė R. B. akcentuodama aplinkybes, kad daikto padalinti negalima be neproporcingos žalos jam padarymo, daiktas nėra dalus, todėl siekiant jį padalinti natÅ«ra, bÅ«tina atlikti rekonstrukcijÄ , ieÅ¡kovė nesinaudoja daiktu, jo neprižiÅ«ri daugybę metų, negyvena minėtoje namų valdoje ir gyvenamasis plotas jai nėra reikalingas, teigia, jog ieÅ¡kovės dalinės nuosavybės atidalijimo bÅ«das yra ydingas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).Å ioje byloje tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl atsidalijimo bÅ«do.

Atsakovė reikalaudama visiÅ¡ko atsidalijimo, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės santykių nutraukimo, reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus, nes susitarti geruoju su ieÅ¡kove nepavyko. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Todėl Å¡iuo atveju, esant bendraturčių nesutarimui dėl atidalijimo bÅ«do, teismas tinkamai įvertino kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir Å¡alių ginÄÄ sprendė, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas priteisdamas natÅ«ra namų valdÄ atsakovei, o ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ , pažeidė proporcingumo ir turtinės pusiausvyros principÄ ir padarė esminį savininko teisių pažeidimÄ .

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensacijÄ be kito bendraturčio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus).

Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, iÅ¡tyrus ir įvertinus ginčo Å¡alių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumÄ , taip pat atsižvelgiant į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje V. J., R. V., O. Å . v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje B.

M. M., L. M. v. L. M., G. G. L., R. J. M., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006). Atidalijimo iÅ¡ bendro turto teisiniai vertinimo aspektaiApeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad Å¡iuo atveju jos siÅ«lomas turto atidalijimas yra neįmanomas, nes jos iniciatyva pateiktas specialistų atliktas projektas leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, praÅ¡antis atsidalyti bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

U. v. E. C. , byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Č. v. G. P. , byla Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-190/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.).Teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ ir parinkdamas atidalijimo bÅ«dÄ , privalo tirti visas reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natÅ«ra neįmanomas. Tinkamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės reikalavimų įgyvendinimas, kuriuo, turi bÅ«ti iÅ¡vengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktÅ«ros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad Å¡alys turėjo pakankamai laiko tam, kad iÅ¡naudotų visas galimybes, parenkant atidalijimo bÅ«dus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, atsižvelgdamas į Å¡alių valiÄ bei tinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, pasirinko atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgina bendraturčių teises, taip pat nepaneigė nė vienos iÅ¡ bendraturčių teisės į jai priklausančiÄ dalytino turto dalį. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – CPK 12, 178 straipsniai.

Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo Å¡alims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.).Kasacinio teismo pažymėta, kad atidalijant daiktÄ , žalÄ galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiÅ¡kiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos.

Todėl vertinant ieÅ¡kovės pateikto projektinio pasiÅ«lymo ydingumÄ , negalimumÄ padalinti daiktÄ be neproporcingos žalos jam padarymo, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovės dalies atidalijimas nekilnojamÄ jį daiktÄ padalinant natÅ«ra, yra iÅ¡ esmės negalimas dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, vertintinų kaip savarankiÅ¡ku projekto trÅ«kumu. Byloje pateikti namo rekonstrukcijos projektiniai pasiÅ«lymai, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad po rekonstrukcijos atidalytas namo dalis jungs siena su atidalijama namo palėpe, kad padalinant namÄ Ä¯ du butus, projektuojamas antras įėjimas, naikinamos trejos durys, atliekami remonto darbai kambariuose, kur naikinamos durys ir užtaisoma siena.

Pagrįstai teismas atkreipė dėmesį į keliamus gaisrinės saugos reikalavimus, neišspręstus dūmtraukio, viryklės bei namo apšildymo klausimus. Sutiktina su pačios ieškovės pozicija nurodyta ieškinyje, kad atitinkami daiktai, kaip pagalbinio ūkio pastatai: malkinė, daržinė, pirtis, kiemo, yra nedalūs. Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovė nuo 1988 m. minėtais nekilnojamaisiais daiktais nesinaudojo, juose negyveno, jų neprižiūri. Nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad konfliktuojančių šalių gyvenimas kartu po vienu stogu, pastato rekonstravimo darbų atlikimas, būtų neįmanomas.

Todėl pagrįsta ir teisinga laikytina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendraturčio atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du yra negalimas. Teismui tinkamai įvertinus ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ , projekto vertinimas dėl galimumo atidalinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , be papildomos specialistų apklausos, yra tinkamas ir teisingas. Nesant galimybės Å¡ioje byloje atidalinti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo daikto dalies pagal jos pasiÅ«lytÄ projektÄ , teismas pagrįstai sprendė, kad negalimas ir žemės sklypo atidalijimas natÅ«ra, nes atidalijus pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ projektÄ , žemės sklypo riba kirstų bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ .Nors apeliantas nesutinka su aplinkybių vertinimu dėl didesnio kaip 4 arų sklypo pertvarkymo projekto parengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas teisingai iÅ¡siaiÅ¡kino ir taikė LR Žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad Å¡iuo atveju esant žemės sklypui didesniam kaip 4 arai, jo pertvarkymo projektas turėjo bÅ«ti parengtas minėtų taisyklių nustatyta tvarka.

Dėl rinkos kainos kaip kompensacijos vertinimo Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , kad jei ieÅ¡kovui priklausančių dalių atidalijimas natÅ«ra nėra galimas be neproporcingos žalos turto paskirčiai ir nėra racionalus, tai tokiu atveju atidalijamas bendraturtis gauna kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

Pažymėtina, kad atidalijimo iÅ¡mokant bendraturčiui piniginę kompensacijÄ bÅ«tina sÄ lyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir parinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylÄ pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-417/2011).Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, rėmėsi atsakovės pateikta vertinimo įstaigos 2011-12-07 turto vertinimo ataskaita (1 t., 42 b. l.), bei VÄ® „Registrų centras“ ½ dalies turto vidutinė rinkos kaina vertinimu (2 t., 45 b. l.).

Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė pastatų ir žemės sklypo įvertinimo nepateikė. Nesant apeliantės pateiktų prieÅ¡ingų įrodymų, apie ginčo turto vertę, teismo sprendimo priėmimo dienÄ ar apeliacinio skundo nagrinėjimo dienÄ , procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimÄ â€“ CPK 185 str., negali bÅ«ti laikomos pažeistomis. Todėl nepagrįstas apeliantės įsitikinimas, jog jai praÅ¡ant turto atidalijimo natÅ«ra iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, neprivalėjo pateikti pastatų ir žemės sklypo įvertinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktikÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natÅ«ra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensacijÄ , turi bÅ«ti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012), todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nustatant atidalijamo turto vertę pagal turto rinkos kainas, galiojusias bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, t. y. 2013 m.

Be to, VÄ® „Registrų centras“ atlikta turto vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2013-02-20 (2 t., 45 b. l.).Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl apeliantė, teigdama, kad teismas neatsižvelgė, jog turto vertė, ginčo objektui atsiradus miesto teritorijoje, padidėjo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ , jÄ grindė pagal korporacijos „Matininkai“ pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl turto rinkos vertės. IeÅ¡kovė kitos iÅ¡vados ar kitų įrodymų dėl turto rinkos vertės nepateikė ir atsakovės pateiktos kainos neginčijo.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡alys bÅ«tų praÅ¡iusios skirti ekspertizę realios vertės nustatymui. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifikÄ , teismas neturėjo siÅ«lyti Å¡alims kviesti specialistus ar siÅ«lyti atlikti žemės sklypo ir viso nekilnojamojo turto ekspertizę dėl galimumo padalinti Å¡iuos objektus, ar realios jų vertės nustatymo. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismai Å¡iuo metu laikosi praktikos turto vertę nustatyti ekspertizės bÅ«du, o ne turto vertintojų, nepagrįstas jokia teismų praktika.

Todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas ekspertizės turto vertei nustatyti, prioritetÄ suteikdamas proceso koncentruotumo ir operatyvumo principui pažeidė teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principÄ , atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija vertindama teismo priteistos piniginės kompensacijos dydžio pagrįstumÄ , nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo priteista kompensacija neatitinka rinkos kainos.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

         Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Atsakovė pateikė dokumentus patvirtinančius 1000 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje dydį (2 t., 131-134 b. l.). Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ , teismas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisia 1000 Lt jos turėtų iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurios teismo nuomone yra protingos ir pagrįstos bei nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.11 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.                                                                                                                                                     Teisėjai                                                                                 Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                             Danutė Burbulienė                                                                                                            Birutė Simonaitienė                                                                                               Â