2019-10-15 Nr. AB-19534-3-61-3-04311-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2551-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04311-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 2024443 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NMA netaikyti sankcijų pagal 2014 m. birželio 16 d. pateiktoje paramos už žemės naudmenų ir kitus plotus paraiškoje deklaruotus duomenis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška); 3) įpareigoti NMA grąžinti pareiškėjui 2017 m. spalio 20 d. išskaitytas 983,32 Eur išmokas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4939-473/2017 (toliau – ir 2017 m. spalio 3 d. teismo sprendimas) konstatavo, kad sankcija už neteisingą laukų plotų deklaravimą negali būti taikoma. NMA savaip interpretuoja šį teismo sprendimą ir Sprendime tik perrašė šabloniškus argumentus iš ankstesnių sprendimų, kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo panaikinti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime pateikta nauja neatitikčių formuluotė dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) ir be jokio pagrindo buvo pakeisti naudmenų kodai vietoje auginamų 1,62 ha lazdynų kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 167487-0256 lauke Nr. 4 (toliau – ir laukas Nr. 4) į 5GP-1 (ganyklos (pievos) iki 5 m.), o KŽS Nr. 167487-2850 lauke Nr. 1 (toliau – ir laukas Nr. 1), kuriame deklaruotas lazdynų plotas 1,82 ha, į pūdymą (5PD-1). NMA išsiuntė nuotraukas su auginamais lazdynais, kurios buvo padarytos iš arti bei panoraminę nuotrauką, iš kurios matyti, kad ji analogiška NMA panoraminei nuotraukai.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime klaidingai yra teigiama, jog pareiškėjas buvo informuotas apie NMA 2015 m. kovo 9 d. atliktą patikrą vietoje (toliau – ir Patikra vietoje) 2015 m. kovo 10 d. pranešimu Nr. 476 (toliau – ir Pranešimas), nes apie Patikrą sužinojo tik 2015 m. kovo 25 d., paskambinęs į NMA. NMA Sprendime nepateikė jokių objektyvių duomenų, sankcijos kildinamos iš menamų ir nepagrįstų aplinkybių, o priimtas Sprendimas nėra pagrįstas.

5. Pareiškėjas vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5991-596/2016 (toliau – ir 2016 m. liepos 5 d. teismo sprendimas), pabrėždamas, kad teismas nurodė, jog NMA turi įvertinti pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą ir pareiškėjo išdėstytus argumentus, tačiau to nepadarė. NMA Sprendime išdėstyti argumentai nėra pagrįsti, aiškūs ir tikslūs, todėl sankcijos negalėjo būti taikomos.

6. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad NMA netyrė pateiktų papildomų rašytinių įrodymų dėl lazdynų buvimo fakto ir žemės sklypų matavimo, o vykdant teismų sprendimus tik formaliai priėmė Sprendimą.

7. Atsakovas NMA atsiliepime į akundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 16 d. pateikė Paraišką dėl paramos teikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir EKO programa). Administruojant Paraišką buvo patikrintas viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir Ekoagros) 2014 m. spalio 28 d. sertifikavimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išrašas), pagal kurį KŽS Nr. 167487-2850 esančiame lauke Nr. 5 (toliau – ir laukas Nr.

5) ir lauke Nr. 4 neauginami kultūriniai augalai, todėl buvo užsakyta šių dviejų laukų patikra vietoje, o KŽS Nr. 167487-2850 esančiame lauke Nr. 3 (toliau – ir laukas Nr.

3) plotas neatitinka sėjomainos, todėl, vadovaujantis EKO taisyklių 36.21 papunkčiu, šių trijų laukų pasėlio kodas buvo pakeistas į 5KT-1 ir išmoka pagal EKO programą už šiuos laukus neišmokėta. NMA 2015 m. kovo 9 d. pareiškėjo valdoje atliko Patikrą vietoje, kurios metu lauke Nr. 1, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (toliau – ir PPIS) duomenimis įvardintame kaip laukas Nr. 5, nustatė ploto trūkumą ir faktą, kad jame nėra auginami žemės ūkio augalai, o lauke Nr. 4 nėra auginami žemės ūkio augalai. Apie nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas Pranešimu, prie kurio buvo pridėta ir Patikros vietoje ataskaita. 2015 m. kovo 30 d.

NMA gavo pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė patikslinti Patikros vietoje duomenis. NMA priėmė sprendimą patikslinti Patikros vietoje duomenis (ataskaitą). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. balandžio 28 d. raštu. Pakartotinai apdorojus Patikros vietoje rezultatus, NMA nustatė neatitikimus, apie kuriuos pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. birželio 22 d. pranešimu Nr. 9322, prie kurio buvo pridėta ir Patikros vietoje ataskaita. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d., 2015 m. rugsėjo 7 d.

NMA teiktuose raštuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir nuotraukas, 2015 m. liepos 10 d., 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2015 m. spalio 14 d. pateikė pareiškėjui atsakymus raštu. NMA 2015 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-237102 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas), su kuriuo pareiškėjas nesutiko ir apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir teismas). Teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pripažino NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį neatitinkančia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei įpareigojo NMA priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Teismas neįpareigojo Paraiškai netaikyti sankcijų. NMA, vykdydama 2016 m. liepos 5 d. teismo sprendimą, 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 237102 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas). NMA pakartotinai vertino pareiškėjo Paraišką, nes Paraiškai 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu buvo pritaikytos ne visos sankcijos ir priėmė 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. BR6-2024443 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2017 m. liepos 14 d. sprendimas), su kuriuo pareiškėjas nesutiko ir jį apskundė teismui.

Teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NMA 2017 m. liepos 14 d. sprendimą, tačiau neįpareigojo NMA netaikyti sankcijų Paraiškai. NMA, vykdydama 2017 m. spalio 3 d. teismo sprendimą, priėmė ginčijamą Sprendimą.

9. Atsakovas nurodė, kad NMA neanalizuoja trečiųjų asmenų atliktų žemės sklypų matavimų rezultatų, todėl komentuoti tam tikrų asmenų darbo rezultatų neturi teisės. Taip pat tokios funkcijos nėra numatytos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintuose Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Kadastrinių matavimų tikslas – nustatyti nuosavybės ar kitais teisėtai valdomais pagrindais turimų žemės sklypų plotą bei ribas, tačiau tai nebūtinai sutaps su realiai sklype dirbamu žemės plotu. Būtent dėl to ir galėjo skirtis pareiškėjo turimi geodezinių matavimų duomenys ir Patikros duomenys. Geodeziniai matavimai buvo atlikti 2016 m. birželio 2 d., o Patikra vietoje buvo atlikta ir pareiškėjo laukai buvo matuojami siekiant patikrinti 2014 m. birželio 16 d. pateiktoje Paraiškoje deklaruotų laukų (juose esančių žemės ūkio naudmenų) duomenis.

10. Atsakovas pažymėjo, kad administruojant Paraišką, buvo patikrinti Išraše esantys duomenys ir nustatyta, kad lauke Nr. 5 ir lauke Nr. 4 neauginami kultūriniai augalai, todėl šių laukų pasėlio kodas pagrįstai buvo pakeistas į 5KT-1.

11. Atsakovas nurodė, kad Patikros metu buvo nustatytas faktinis laukų Nr. 4 ir Nr. 5 pasėlis. Patikros metu nustatyta, kad lauke Nr. 4 neauginami žemės ūkio augalai, nėra pasodinta vaismedžių, o faktiškai rastas 1,65 ha plotas, kurio naudmenos 5GP-1 (ganyklos (pievos) iki 5 m.). Taip pat lauke Nr. 1 nustatytas ploto trūkumas – rastas tinkamas paramai plotas 1,70 ha pūdymo (5PD-1), t. y. nustatytas 0,12 ha ploto skirtumas.

12. Atsakovas teigė, kad esant galiojančiam ir nepanaikintam NMA 2017 m. liepos 19 d. sprendimui, NMA teisėtai ir pagrįstai, 2017 m. spalio 20 d. padengė (išskaičiavo) dalį (221,63 Eur) ilgalaikės sankcijos. Dalis ilgalaikės sankcijos išskaičiuota vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 58 straipsnio 3 dalimi. Taip pat iš pareiškėjui skirtų išmokų dalies už 2017 metais pateiktą paraišką buvo padengtos palūkanos (11,55 Eur), apskaičiuotos iki 2017 m. spalio 19 d. (imtinai), ir dalis (750,14 Eur) skolos. Skolos dalis ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, jog 2016 m. liepos 5 d. ir 2017 m. spalio 3 d. teismo sprendimais NMA priimti sprendimai buvo panaikinti dėl sprendimų neatitikimo VAĮ įstatymo nuostatoms, o NMA įpareigota priimti sprendimus, atitinkančius VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15. Teismas nurodė, kad patikslinus Patikros vietoje duomenis (ataskaitą) buvo nustatyti šie neatitikimai – lauke Nr. 4 nustatyta, kad šiame lauke neauginami žemės ūkio augalai, nėra pasodinta vaismedžių, rastas 1,65 ha plotas naudmenų kodu 5GP-1 (ganyklos (pievos) iki 5 m.), nors pareiškėjas pagal pirminius duomenis Paraiškoje deklaravo lazdynus (5SD-1) (kiti sodai (vaismedžiai, lazdynai); lauke Nr. 1 nustatytas ploto trūkumas – pareiškėjas pagal pirminius duomenis Paraiškoje deklaravo 1,82 ha lazdynus (5SD-1) (kiti sodai (vaismedžiai, lazdynai)), tačiau rastas tinkamas paramai plotas 1,70 ha pūdymo (5PD-1), t. y. nustatytas 0,12 ha ploto skirtumas.

16. Teismas, akcentuodamas Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkte ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir Eko taisyklės), 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, iš Sprendimo turinio nustatė, jog Paraiškoje nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis – deklaruotas plotas pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus bei išmokai už pirmuosius hektarus gauti yra 9,44 ha, o atlikus Patikrą nustatytas faktinis plotas yra 7,85 ha. Nustatytas skirtumas tarp deklaruoto ir faktinio ploto yra 1,59 ha, t. y. 20,25 procento (1,59 ha / 7,85 x 100 procentų). Teismas, įvertinęs Sprendime išdėstytus detalius skaičiavimus, pritarė jiems ir papildomai dėl jų nepasisakė, pažymėdamas, kad pareiškėjas jokių argumentų dėl Sprendime pateiktų ploto skaičiavimų nepateikė. Teismas akcentavo, kad nesutikimą su žemės sklypų plotų neatitikimais pareiškėjas grindžia atliktų geodezinių matavimų duomenų kontekste.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 26 d. rašte „Dėl 2015 m. birželio 22 d. pranešimo Nr. 9322 ir patikros rezultatų netikslumų tikslinimo“ nurodė, jog dėl pakitusių plotų dydžių pretenzijų nereiškia, tačiau kategoriškai nesutinka su Patikslintoje ataskaitoje pakeistais naudmenų kodais. Galima būtų spręsti, kad pareiškėjas sutiko, jog neteisingai deklaravo žemės sklypo plotą, tačiau jau vėliau pakeitė savo poziciją ir teigė, kad NMA nepagrįstai vadovavosi neteisingais Patikros duomenimis, o ne 2016 m. birželio 2 d. atliktais geodeziniais lauko Nr. 1 matavimais.

18. Teismas nustatė, kad geodeziniai matavimai buvo atlikti 2016 m. birželio 2 d., o Patikra vietoje – 2015 m. kovo 9 d., todėl sprendė, kad duomenys galėjo skirtis. Teismas pritarė NMA pozicijai, kad atliktų geodezinių matavimų duomenys ir Patikros duomenys gali skirtis dar ir todėl, kad kadastrinių matavimų tikslas nustatyti nuosavybės ar kitais teisėtais būdais turimų žemės sklypų plotą bei ribas, tačiau tai nebūtinai sutaps su realiai sklype dirbamu žemės plotu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus, kad NMA nepagrįstai vadovavosi neteisingais Patikros duomenimis, o ne 2016 m. birželio 2 d. atliktais geodeziniais matavimais, atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas nustatė, kad žemės ūkio naudmenų kodai buvo nustatyti ir patikslinti remiantis atlikta Patikra vietoje ir jos metu užfiksuotų faktinių duomenų vizualiniu vertinimu bei Ekoagros Išrašu, kuriame nurodyta, kad lauke Nr. 1 ir lauke Nr. 4 neauginami kultūriniai augalai. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos neįrodo fakto, jog Patikros vietoje deklaruotose laukuose lazdynai buvo pasodinti. 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštuose NMA pareiškėjas nurodė, kad lauko Nr. 4 1,66 ha plote buvo pasodinti vienmečiai lazdynai „Barselona“ ir „Concordia“, o lauke Nr. 1 – „Hales“, tačiau rašytiniai lazdynų įsigijimo dokumentai tvirtina, kad lazdynų sodinukus pareiškėjas buvo įsigijęs iš ūkininko R. B. „Barselona“ ir „Katalonsky“ veislių. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 2 d. raštuose NMA ir 2014 m. spalio 27 d. rašte Ekoagros nurodė, kad nušienautus sodinukus atsodino, sutankino 2014 m. spalį. Pareiškėjas Ekoagros prašė ginčo laukuose atlikti pakartotinį tikrinimą, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kad toks tikrinimas buvo atliktas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl lazdynų sodinukų buvimo laukuose 2014 m. paramos laikotarpiu nepagrįsti ir prieštaringi. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad NMA lauko Nr. 4 ir Nr. 5 naudmenų kodus keitė vadovaudamasi Ekoagros Išrašo duomenimis bei Patikros vietoje rezultatais, kurių pareiškėjas nenuginčijo, todėl pareiškėjo argumentai, kad NMA savo nuožiūra, bet ne vadovaudamasi faktinėmis aplinkybėmis ir pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, pakeitė lauko Nr. 4 ir Nr. 5 naudmenų kodus, yra nepagrįsti.

20. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, Patikros vietoje metu nustačius kitų, nei pareiškėjas deklaravo Paraiškoje, naudmenų, kurios priklauso vienodai remiamoms naudmenoms, sankcijos pagrindinei išmokai netaikomos, išskyrus Taisyklių 4 punkte nustatytą tyčinį neteisingo deklaravimo atvejį.

21. Teismas konstatavo, kad NMA Sprendimas yra pagrįstas Paraiškos administravimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas, netenkinęs pagrindinį skundo reikalavimą, atmetė skunde keliamus išvestinius reikalavimus dėl NMA įpareigojimo atlikti viksmus ir išmokų grąžinimo.

III. 22. Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neįrodė sodinukų buvimą laukuose 2014 metais bei, vertindamas Patikros ataskaitą ir joje esančius duomenis, netaikė imperatyvių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių Patikrų vietoje tvarką.

24. Pareiškėjo teigimu, NMA Patikrą vietoje atliko 2015 m. kovo 9 d., šaltuoju metų laiku, kuomet augalai nevegetuoja, todėl Taisyklių 31.6 papunkčio kontekste NMA atliko neteisėtus veiksmus. NMA patikrą turėjo teisę atlikti tik iki pasėlių vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos. Vegetacijos laikotarpis yra aktualus tikslu fiziškai matyti sudygusius, gyvybingus augalus ir tokiu būdu fiziškai nustatyti deklaruotų pasėlių atitikimą užsodintų pasėlių plotui.

25. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaudamasis Taisyklių 16 punktu, kartu su skundu NMA teikė nuotraukas ir paaiškinimus dėl laukuose augančių lazdynų sodinukų, tačiau NMA pateiktų duomenų nevertino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. NMA pateikė informaciją, kad 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į Ekoagros su prašymu atlikti papildomą laukų Nr. 4 ir Nr. 1 patikrą. Be to, NMA pateikė įrodymus, jog dėjo pastangas, kad būtų atnaujintas Ekoagros Išrašas, kuriame užfiksuota informacija negalima naudotis atliekant Patikrą, kadangi prieš Išrašo pateikimą pareiškėjas atsodino per klaidą 2014 metų liepos 28 d. nušienautus sodinukus ir juos sutankino. Taigi, NMA buvo žinoma, jog pareiškėjas prašo atlikti pakartotinę patikrą vietoje dėl to, kad Ekoagros pateikta informacija Patikros atlikimo metu nebeatitiko tikrovės, tačiau NMA tos aplinkybės niekaip neįvertino ir pakartotinės patikros neatliko.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo šiam ginčui aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2013 m. kovo 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-386/2013.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo įvertinti NMA veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau to nepadarė, neįvertino, kad NMA pažeidė gero viešojo administravimo principą ir tokiu būdu netinkamai administravo Paraišką, pareiškėjui sukeldama nepatogumus ir finansinius nuostolius.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo pateiktos nuotraukos neįrodo fakto, kad Patikros vietoje deklaruotuose laukuose lazdynai buvo pasodinti. Ši išvada yra neargumentuota. Pasak pareiškėjo, nuotraukos NMA buvo teikiamos vadovaujantis Taisyklių 16 punktu. Pateiktos nuotraukos turėtų būti vertinamos kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. liudytojų parodymais, kurių teismas netyrė bei faktu, kad pareiškėjas 2014 metais sodinukus įsigijo tikslu juos pasodinti ir deklaruoti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, nepagrįstai vertino, jog NMA padarytos dvi panoraminės nuotraukos yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad Patikros ataskaitoje nurodomos išvados yra pagrįstos. Be to, dėl netinkamos NMA padarytų nuotraukų kokybės teismas negalėjo objektyviai įvertinti sklypų vaizdo. Pareiškėjo vertinimu, panoramine nuotrauka neįmanoma parodyti, ar lauke Nr. 1 ir lauke Nr. 4 faktiškai egzistavo sodinukai. Šiai aplinkybei pagrįsti yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2011 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-134/2011, pagal kuriuos dvi nuotraukos nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys faktus, kad lauke tam tikri faktai egzistuoja arba neegzistuoja. Pareiškėjo pateiktuose nuotraukose yra matomas sodinukų dydis. Kovo mėnesį atliktos Patikros metu dar nebuvo prasidėjusi medelių vegetacija ir todėl jie buvo be lapų. Patikros atlikimo metu prie sodinukų nebuvo įkalti kuolai. Nors Taisyklės neįpareigoja sukalti kuoliukus prie kiekvieno augalo, per lauko galus jie buvo likę po atsodinimo, o 2015 metų pavasarį kuoliukų sukalta tankiau, bet ne prie kiekvieno augalo.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl sodinukų įsigijimo aplinkybių, pažymi, kad NMA 2015 m. rugsėjo 2 d. pateiktu prašymu ir 2014 m. liepos 1 d. PVM sąskaita-faktūra siekė įrodyti, kad įsigijo 600 vnt. lazdynų „Barselona“ ir 390 vnt. lazdynų „Katalonsky“ ir 2014 m. vasarą juos pasodino. Sodinukų „Barselona“ įsigijimas yra užfiksuotas, todėl nėra aišku, kodėl teismas vertino, kad „Barselona“ veislės sodinukų įsigijimas yra laikytinas prieštaringu įrodymu.

31. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą, akcentuodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą, kuris, atsakovo teigimu, yra pagrįstas ABTĮ 86 straipsnio prasme, palikti nepakeistą.

32. Atsakovas nurodo, kad žemės ūkio naudmenų kodai buvo nustatyti ir patikslinti remiantis NMA atlikta Patikra vietoje ir jos metu užfiksuotų faktinių duomenų vizualiniu vertinimu bei Ekoagros Išrašu, kuriame nustatyta, kad laukuose Nr. 1 ir Nr. 4 neauginami kultūriniai augalai. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos neįrodo fakto, jog Patikros vietoje deklaruotose laukuose lazdynai buvo pasodinti. 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštuose NMA pareiškėjas nurodė, kad lauke Nr. 4 buvo pasodinti vienmečiai lazdynai „Barselona“ ir „Concordia“, o lauke Nr. 1 – „Hales“. Sodinukų įsigijimo dokumentai neįrodo fakto, kad jie buvo pasodinti 2014 m. Paraiška pateikta 2014 m. birželio 16 d., o sodinukai įsigyti 2014 m. liepos 1 d. Sodinukų įsigijimo dokumentai įrodo, kad deklaravimo dieną Pareiškėjas nebuvo pasodinęs lazdynų.

33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. rugsėjo 2 d. raštuose NMA ir 2014 m. spalio 27 d. rašte Ekoagros nurodė, kad nušienautus sodinukus atsodino, sutankino 2014 m. spalį. Pareiškėjas Ekoagros prašė ginčo laukuose atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad toks patikrinimas buvo atliktas, nepateikė nei NMA, nei teismui.

34. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas NMA 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 26 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d. bei 2015 m. rugsėjo 2 d. raštus, pretenzijų dėl pakitusių laukų plotų dydžių nereiškė.

35. Atsakovas nurodo, kad NMA neanalizuoja trečiųjų asmenų atliktų žemės sklypų matavimų rezultatų, todėl komentuoti tam tikrų asmenų darbo rezulatatų NMA neturi teisės. Kadastrinių matavimų tikslas – nustatyti nuosavybės ar kitais teisėtai valdomais pagrindais turimų žemės sklypų plotą bei ribas, tačiau tai nebūtinai sutaps su realiai sklype dirbamu žemės plotu. Tikėtina, kad būtent dėl to ir galėjo skirtis pareiškėjo turimi geodezinių matavimų duomenys ir Patikros duomenys. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys neįrodo, kad būtent visame 1,8867 ha plote buvo auginamos Paraiškoje deklaruotos žemės ūkio naudmenos. Lauke Nr. 1 pareiškėjas deklaravo 1,82 ha plotą, patikros vietoje metu rastas ir išmatuotas 1,70 ha plotas. Geodeziniai matavimai buvo atlikti 2016 m. birželio 2 d., o Patikra vietoje buvo atlikta ir pareiškėjo laukai buvo matuojami siekiant patikrinti 2014 m. birželio 16 d. pateiktoje Paraiškoje deklaruotų laukų (juose esančių žemės ūkio naudmenų) duomenis.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. vasario 3 d. raštu atsakė į pareiškėjo prašymą, pateikdamas išsamią informaciją ir paaiškinimus dėl Patikros vietoje ir geodezinių matavimų.

37. Atsakovas pažymi, kad administruojant Paraišką buvo nustatyta, kad laukuose Nr. 5 ir Nr. 4 neauginami kultūriniai augalai, todėl šių laukų pasėlio kodas buvo pakeistas į 5KT-1. NMA laukų Nr. 4 ir Nr. 5 naudmenų kodus keitė vadovaudamasi Ekoagros Išrašo duomenimis bei Patikros vietoje rezultatais, kurių pareiškėjas nenuginčijo.

38. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – ekspertizės aktą su foto nuotraukomis ir žemės sklypų schemas.

39. Pareiškėjas nurodo, kad iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar faktiškai galima nustatyti, ar pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančiuose laukuose 2014 metais buvo pasodinti lazdynų sodinukai. Nustačius, kad faktiškai sodinukai buvo pasodinti iki Paraiškos pateikimo, atsakovo priimti sprendimai turėtų būti naikinami kaip nepagrįsti. 2016 m. liepos 5 d. ir 2017 m. spalio 3 d. teismo sprendimuose nebuvo analizuojama, ar pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančiuose žemės sklypuose 2014 metais buvo pasodinti lazdynų sodinukai. Šioje byloje skundžiamu teismo sprendimu konstatavus faktą, kad pareiškėjo laukuose sodinukai 2014 metais pasodinti nebuvo, iškilo būtinybė teikti į bylą naujus šią aplinkybę paneigiančius įrodymus. Teikiamų naujų įrodymų turinys patvirtina, kad žemės sklypų schemose nurodytuose laukuose esantys lazdynų sodinukai pasodinti iki 2015 metų, lazdynai yra 4 skirtingų rūšių. Nors ekspertizės akte neidentifikuojamos daigyne auginamų lazdynų sodinukų veislės, tačiau matyti, kad pareiškėjas turi sodinukų daigyną, iš kurio ir buvo vykdomas „Concordia“ veislės lazdynų sodinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 2024443 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimų atlikti veiksmus.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo M. S. skundą atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad NMA Sprendimas yra pagrįstas Paraiškos administravimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Reikalavimus įpareigoti NMA netaikyti sankcijų už 2014 m. birželio 16 d. pateiktoje paramos už žemės naudmenų ir kitus plotus paraiškoje deklaruotus duomenis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti pareiškėjui 2017 m. spalio 20 d. išskaitytas 983,32 Eur išmokas laikė išvestiniais reikalavimais iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl sprendė, jog teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

18. Pareiškėjas su Vilniaus apygados administracinio teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – M. S. skundą tenkinti. Teigia, kad minėtas sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neįrodė sodinukų buvimo laukuose 2014 metais, netaikė imperatyvių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių NMA teisę atlikti patikras vietoje tvarką.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 3D-489 redakcija) patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-208 redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės aprašo nuostatos. Šių teisės aktų aktualios normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja teismo išvardytų ir aptartų Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų taikymo tinkamumą byloje nagrinėjamai situacijai ir jų nebekartoja.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

22. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Sprendime atsakovas nurodė, kad atliktos Patikros duomenys buvo nuodugniai išnagrinėti ir nustatyta, kad Patikra vietoje atlikta tinkamai, įvertinant šiuos aspektus: matavimmo duomenų tikslumą, deklaruoto lauko vietos nustatymą, atliktų matavimų koordinatės sutampa su žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenimis, Patikra vietoja atlikta vadovaujantis pareiškėjo pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis. Taip pat nurodyta, jog Patikros vietoje metu GPS prietaisu buvo pamatuoti deklaruoti laukai, o laukų faktinė būklė (jog jose neauginami žemės ūkio augalai, nėra pasodinta medžių) užfiksuota nuotraukuose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data, koordinatės ir kryptis.

23. Taigi Patikros vietoje rezultatai ir išvados vienareikšmiškai patvirtina, kad KŽS Nr. 167487-2850 lauke Nr. 1 (PPIS šis laukas įvardijamas kaip KŽS Nr. 167487-2850 esantis laukas Nr. 5) nustatytas ploto trūkumas – deklaruotas 1,82 ha plotas, naudmenų kodu 5SD-1 (kiti sodai (vaismedžiai, lazdynai)), rastas faktinis plotas 1,70 ha, taip pat nustatyta, kad nėra auginami žemės ūkio augalai (pūdymas (5PD-1)), t. y. nustatytas 0,12 ha ploto skirtumas, o KŽS Nr. 167487-0256 lauke Nr. 4 (PPIS šis laukas įvardiamas kaip KŽS Nr. 167487-2850 esantios laukas Nr. 4) kuriame deklaruotas 1,65 ha 5SD-1 plotas, nustatyta, kad šiame lauke neauginami žemės ūkio augalai (nėra pasodinta vaismedžių, naudmenų kodas 5GP-1 (ganyklos (pievos) (iki 5 m.)). Taip pat Patikros vietoje metu nustatyta, jog KŽS Nr. 167487-2850 lauke Nr. 1 (pažeidimo plotas 1,70 ha) ir KŽS Nr. 167487-0256 lauke Nr. 4 (pažeidimo plotas 1,65 ha) nesilaikyta Geros agrarinės ir apslinksauginės būklės aprašo reikalavimų (1.1 punktas).

24. Vertinant byloje surinktus įrodymus įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas priimtas remiantis nepatikimais ir / ar nepakankamais įrodymais. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus teisingai pripažino neatitinkančiais teisės aktų nustatytų reikalavimų ir byloje surinktus įrodymus pagrįstai vertino kaip patikimus ir pakankamus pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti (pavyzdžiui, atsakovo pateiktos nuotraukos aiškios, juose jokių kuoliukų ir sodinukų nematyti ir pan.). Ir priešingai, pareiškėjo pateikti įrodymai (žymiai vėlesnės datos) nepatvirtina fakto, kad Patikros vietoje metu deklaruotuose laukuose lazdynai buvo pasodinti, t. y. teismo vertinami kaip nepatikimi. Visuma kitų bylos duomenų taip pat rodo, kad anksčiau minėtuose deklaruojamuose plotuose lazdynų pasodinta nebuvo. Taigi Patikros vietoje rezultatai ir kiti bylos dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, jog Paraiškos pateikimo dieną (2014 m. birželio 16 d.) ir Patikros vietoje atlikimo metu žemės ūkio augalai (lazdynai) nebuvo pasodinti.

25. M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad NMA Patikrą vietoje atliko šaltuoju metu laiku (2015 m. kovo 9 d.), kuomet augalai nevegetuoja. Anksčiau minėtų įrodymų visumos kontekste aplinkybės apie augalų vegetacijos pradžią yra visiškai nereikšmingos ir niekaip nepaneigia lazdynų nebuvimo laukuose fakto.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė geodezinių matavimų duomenis, pasisakė dėl žemės ūkio naudmenų kodų nustatymo ir patikslinimo remiantis patikra vietoje ir bylos įrodymų vertinimo bei padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl lazdynų sodinukų buvimo laukuose 2014 m. paramos laikotarpiu nepagrįsti ir prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi šioje dalyje teismo sprendimą teisės taikymo ir anksčiau nurodytų argumentų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatų ir surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebeanalizuoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų, pirmosios instancijos teismo neaptartų, nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą byloje esančių įrodymų įvertinimą, pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šioje dalyje pagrįstu ir teisingu.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi M. S. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

28. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė