Legislator Case Law & Legislation
8d76bbd0-2cb3-45c8-8937-0fac2ad3f35d AI generated

8d76bbd0-2cb3-45c8-8937-0fac2ad3f35d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8d76bbd0-2cb3-45c8-8937-0fac2ad3f35d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas atmetė ieÅ¡kinį remdamasis draudimo sutarties specialiųjų sÄ lygų 1.2. dalies 1 punktu, nustatančiu, kad draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO Å¡alyse. Nepaisant to, kad teismas nepasisakė dėl kitų pagrindų, atsakovui suteikiančių teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos, teismo sprendimu vien faktas, kad buvo prekiauta ne EBPO Å¡alyje, lemia draudimo apsaugos konkrečiam pirkėjui negaliojimÄ . Teismo sprendimui neturi įtakos visi kiti pagrindai, kuriais atsakovas pripažino įvykį nedraudiminiu ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl teismo sprendimas yra teisingas, motyvuotas ir pagrįstas.2.

Legislator headnote

AI generated

8d76bbd0-2cb3-45c8-8937-0fac2ad3f35d · Lietuvos apeliacinis teismas: Bendra taisyklė, numatyta draudimo liudijime – kad draudėjas negali vykdyti prekybos su valstybėmis ne EBPO narėmis, tačiau konkrečiam pirkėjui, įvertinęs rizikÄ , atsakovas suteikė kredito limitÄ . Draudimo liudijimo įžanginės dalies 4 punkte nustatyta, kad draudimo apsauga skoloms įsigalioja tik nuo kredito limito suteikimo datos. Draudimo liudijime numatyta, kad suteikus kredito limitÄ draudimo apsauga įsigalioja, kad kredito limitu nustatomas apdraustas įsiskolinimas. Gavęs iÅ¡ atsakovo sprendimÄ apdrausti AS „Venceb“ neatsiskaitymo rizikÄ , ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo abejoti Å¡io sprendimo teisėtumu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1406/2012Proceso Nr. 2-55-3-02996-2010-4                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9.; 73.2. 8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-847-619/2011 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ ieÅ¡kinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Tarp Å¡alių kilo ginčas atsakovui (draudikui) atsisakius iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui (draudėjui) draudimo iÅ¡mokÄ pagal prekinio kredito draudimo liudijimÄ .IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 385 505,94 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 2 408,09 Lt palÅ«kanų, 2 383,94 Lt vertimo iÅ¡laidų, 6 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 pagrindu 2007 m. spalio 15 d. su draudiku pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimÄ (polisÄ ) GAC Nr. 0058/07, kuriuo atsakovas apdraudė ieÅ¡kovÄ nuo pirkėjų nemokumo arba finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos.

Draudimo liudijimo specialiųjų sÄ lygų 1.2. punkte numatyta, kad apdraudžiama tik Lietuvoje ir EBPO valstybėse esančių bendrovių neatsiskaitymo rizika. IeÅ¡kovas, ketindamas vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ su Latvijos Respublikoje registruota bendrove AS „Venceb“ ir siekdamas apdrausti Å¡io pirkėjo neatsiskaitymo rizikÄ , pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui suteikti draudimo apsaugÄ nuo Å¡io pirkėjo nemokumo. Atsakovas, įvertinęs draudimo rizikÄ ir padarydamas iÅ¡imtį draudimo liudijimo 1.2 punkto sÄ lygai (draudimo apsaugos taikymas vienam pirkėjui Latvijos Respublikoje), 2007 m. kovo 14 d. patvirtino minėtam pirkėjui 1 500 000 Lt draudimo apsaugÄ (kredito limitÄ ).

Gavus draudimo apsaugÄ , ieÅ¡kovas atliko darbus, tačiau AS „Venceb“ iki Å¡iol neatsiskaitė ir iÅ¡ viso liko skolingas 428 339,94 Lt. Apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimo faktÄ 2008 m. sausio 17 d. bei 2008 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡imais ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ , tačiau atsakovas, remdamasis 2010 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 012852/GAC/0058/07, atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas tuo, kad draudėjas teikė prekes/paslaugas pirkėjui valstybėje, kurioje draudimo apsauga negalioja; kad sÄ skaitas draudėjas iÅ¡rašė Latvijoje veikiančiam asmeniui, o Latvija nėra EBPO Å¡alis, todėl vadovaudamasis Specialiųjų sÄ lygų 1.2 punkto 14 dalies nuostatomis nuostolį pripažino nedraustu; draudėjo pateiktose apyvartos deklaracijose apyvarta su pirkėju nėra deklaruota, todėl atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl 306 114,16 Lt skolos bei atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl terminų pažeidimo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, t. y. 134 047,40 Lt draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir prašė Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti. IeÅ¡kovas atsisakė reikalavimų toje dalyje, kuriÄ sudaro skola pagal cesijos sutartį 29 352,94 eur sumai (101 349,83 Lt sumai) bei atsisakė reikalavimo, kuriÄ sudaro 10 procentų nuo kiekvienos sÄ skaitos faktÅ«ros, nurodytos bankrutuojančios AS „Venceb“ administratoriaus sprendime (2 t., 83-87 b. l.). Nurodė, kad 2011 m. spalio 12 d. sprendimu AS „Venceb“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „Hronas“ kreditorinis reikalavimas Ls 87 183,96 sumai.

IeÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 294 277,96 Lt iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 134 047, 40 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 14 d. draudikas suteikė draudėjui kredito limitÄ draudimo poliso Nr. 600058 pirkėjui „Venceb“ As, Ventspils.

Å alių 2007 m. spalio 15 d. pasiraÅ¡ytas prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0058/07, remiantis kuriuo yra nustatyta, kad 1 punktu Å¡ia draudimo sutartimi draudžiami pardavimai, kuriuos draudikas vykdo apdraustos veiklos sektoriuje (draudimo liudijimo Specialiųjų sÄ lygų 1.1 str.) su pirkėjais, kurių buveinės vieta yra iÅ¡vardintose valstybėse (draudimo liudijimo Specialiųjų sÄ lygų 1.2 str.). Specialiųjų sÄ lygų 1.2 punkte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja Å¡iose valstybėse:

Lietuva, EBPO Å¡alys. Pagal sutarties 6 punktÄ , sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tuo atveju, jeigu jie yra sudaryti raÅ¡tu arba jeigu jie yra kitaip raÅ¡tu patvirtinti. Draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. ir pirmasis draudimo laikotarpis tęsėsi iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. (sutarties 9 p.). Neapmokėtos ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros su pirkėju AS „Venceb“ iÅ¡raÅ¡ytos laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Teismas konstatavo, kad prekyba su įmone AS „Venceb“ pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytas aukščiau paminėtas draudimo poliso ir taisyklių nuostatas nebuvo apdrausta, todėl atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 178 str., Specialiųjų sÄ lygų 1.2 p., draudimo taisyklių 1.1.1 p.).

IeÅ¡kovo tvirtinimÄ , kad 2007 m. kovo 14 d. d. suteiktas kredito limitas 1 500 000 Lt sumai pirkėjui AS „Venceb“ yra Å¡alių individualiai aptarta sÄ lyga, teismas laikė nepagrįstu, motyvuodamas tuo, kad Å¡is kredito limitas ieÅ¡kovui buvo suteiktas 2007 m. kovo 14 d., o draudimo liudijimas Å¡alių pasiraÅ¡ytas 2007 m. spalio 15 d. Sutarties 4 punkte numatyta, kad sutinkamai su sutarties sÄ lygomis ir nustatyto kredito limito ribose, draudimo apsauga skoloms įsigalioja tik nuo kredito limito suteikimo datos.

Liudijimo pasiraÅ¡ymo laikotarpiu visos draudimo sutarties specialiosios sÄ lygos Å¡alių buvo suderintos ir nėra pateikta įrodymų, kad draudimo sutarties specialiųjų sÄ lygų 1.2 punkto 1 dalies sutartyje numatyta tvarka (raÅ¡ytine forma) buvo pakeista. Nustačius, kad draudimo apsauga negalioja pagal poliso Specialiųjų sÄ lygų 1.2 punkto 1 dalies nuostatas, dėl kitų Å¡alių argumentų – dėl pareigos deklaruoti visus apdraustus pardavimus, dėl pavėlavimo praneÅ¡ti apie apmokėjimo uždelsimÄ , kaip neturinčių reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ , teismas nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Hronas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudikas (atsakovas) teisėtai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes prekyba su pirkėju AS „Venceb“ nebuvo apdrausta. Draudimo rizikos apimtis priklauso nuo to, kokį kredito limitÄ konkrečiam pirkėjui suteikė atsakovas.

Bendra taisyklė, numatyta draudimo liudijime – kad draudėjas negali vykdyti prekybos su valstybėmis ne EBPO narėmis, tačiau konkrečiam pirkėjui, įvertinęs rizikÄ , atsakovas suteikė kredito limitÄ . Draudimo liudijimo įžanginės dalies 4 punkte nustatyta, kad draudimo apsauga skoloms įsigalioja tik nuo kredito limito suteikimo datos. Draudimo liudijime numatyta, kad suteikus kredito limitÄ draudimo apsauga įsigalioja, kad kredito limitu nustatomas apdraustas įsiskolinimas. Gavęs iÅ¡ atsakovo sprendimÄ apdrausti AS „Venceb“ neatsiskaitymo rizikÄ , ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo abejoti Å¡io sprendimo teisėtumu.

Priimdamas tokį sprendimÄ , atsakovas negalėjo suklysti, kadangi prieÅ¡ sprendimo priėmimÄ buvo atliktas iÅ¡ankstinis rizikos įvertinimas. Atsakovas 2007 m. kovo 14 d. patvirtino ieÅ¡kovo pirkėjui AS „Venceb“ 1 500 000 Lt kredito limitÄ . Å is kredito limito suteikimas yra individualiai Å¡alių aptarta sÄ lyga. Atsakovas, suteikdamas kredito limitÄ , žinojo Draudimo liudijimo specialiųjų sÄ lygų 1.2 punkto 1 dalies nuostatas bei faktÄ , kad Latvija, kurioje veikia pirkėjas, nėra EBPO Å¡alis, tačiau vis tiek suteikė kredito limitÄ .

Taigi atsakovas neturi teisės remtis tuo, kad draudimo apsauga negalioja AS „Venceb“ kaip pirkėjui veikiančiam Å¡alyje, nesančia EBPO nare.2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad kredito limito suteikimas nelaikomas raÅ¡ytiniu draudimo sutarties pakeitimu. Draudimo liudijimo 6 punkto nuostata patvirtina, kad draudimo sutarties pakeitimas/papildymas buvo kitaip raÅ¡tu patvirtintas atsakovo pirkėjui AS „Venceb“ suteikiant kredito limitÄ ir taip suteikiant draudimo apsaugÄ . Teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytinis kredito limito suteikimas nelaikytinas draudimo sutarties pakeitimu/papildymu, nepasisakė dėl kredito limito reikÅ¡mės ir jo galiojimo.

PraneÅ¡ime buvo nustatyta, kad kredito limitas, taigi ir draudimo apsauga, suteikiama pirkėjui AS „Venceb“. Buvo nustatytos kredito limito suteikimo sÄ lygos, iÅ¡imtis iÅ¡ draudimo liudijime nustatytos sÄ lygos, kad draudimo apsauga galioja tik valstybėse EBPO narėse ir Lietuvoje.3. Teismo motyvas, kad sprendimas dėl kredito limito yra priimtas 2007 m. kovo 14 d., o draudimo liudijimas yra pasiraÅ¡ytas 2007 m. spalio 15 d., todėl draudimo apsauga negalioja, yra nepagrįstas. Rizikos modulyje – kredito limitai 4 punkte įtvirtinta, kad kredito limitas nėra terminuotas ir galioja suteiktai sumai, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ama apie kredito limito sumažinimÄ ar atÅ¡aukimÄ .

Å is punktas patvirtina, kad kredito limitas nenustoja pats savaime galioti ir negalima teigti, kad suteikus kredito limitÄ pirkėjui AS „Venceb“ draudimo apsauga Å¡iam pirkėjui negaliojo dėl draudimo liudijime nustatytų sÄ lygų. Sprendime dėl kredito limito suteikimo nėra detalizuota nei pagal kokiÄ draudimo sutartį kredito limitas suteiktas nei, kad kredito limitas nustoja galioti po tam tikro laiko ar pasiraÅ¡ius draudimo liudijimÄ . Vadinasi, kredito limitas yra suteiktas besÄ lygiÅ¡kai ir galioja iki jo atÅ¡aukimo.

4. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovui apie kredito limito atÅ¡aukimÄ buvo praneÅ¡ta paÅ¡tu ir elektroniniu paÅ¡tu, buvo praneÅ¡ta ieÅ¡kovo brokeriui. Atsakovo pateiktame siunčiamų dokumentų žurnale nėra nurodyta dokumento iÅ¡siuntimo data, be to, nėra nurodyta, koks dokumentas siunčiamas. BUAB „Hronas“ nėra gavęs raÅ¡to apie kredito limito atÅ¡aukimÄ . Tai, kad praneÅ¡imų apie kredito limito suteikimÄ , pakeitimÄ ar atÅ¡aukimÄ siuntimas ieÅ¡kovo brokeriui buvo įprasta praktika, nereiÅ¡kia, kad Å¡i praktika buvo teisinga. Tokios praktikos egzistavimas nepatvirtinta, kad ieÅ¡kovas gavo informacijÄ apie kredito limito atÅ¡aukimÄ . Jeigu ieÅ¡kovas žinojo apie kredito limito atÅ¡aukimÄ , kyla klausimas, kodėl ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie uždelstÄ skolÄ 2008 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡imu. Atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ apie uždelstÄ skolÄ , turėjo informuoti ieÅ¡kovÄ apie kredito limito atÅ¡aukimÄ .

5. Draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remdamasis Taisyklių 1.2.3 iv) punktu, kuriame nurodyta, kad nedraudžiami nuostoliai, susiję su prekių pristatymu, iÅ¡siuntimu arba paslaugų suteikimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo bÅ«ti pateikta nepalanki informacija arba praneÅ¡imas apie uždelstÄ skolÄ . Nepalanki informacija apie pirkėjÄ draudikui buvo praneÅ¡ta, tik apie dalį sÄ skaitų buvo praneÅ¡ta pavėluotai. Todėl nuostoliai negali bÅ«ti laikomi nedraudžiamais ir draudiko sprendimas atsisakyti iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ , remiantis nurodytu pagrindu, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.6.

Atsakovas neįrodė, jog draudimo sutarties pažeidimai yra esminiai ir suteikia teisę draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos ar jÄ sumažinti. Atsisakymas mokėti iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui yra griežčiausia įmanoma sankcija draudėjo atžvilgiu. Todėl tokia sankcija gali bÅ«ti taikoma tik atsižvelgus į pažeidimo sunkumÄ , nuostolių, atsiradusių dėl padaryto pažeidimo, dydį, draudėjo kaltę ir pažeidimo įtakÄ draudiminio įvykio atsiradimui (Draudimo įstatymo 82 str. 7 d.).

7. Tyrimo akto 4 punkte atsakovas pažymėjo, kad draudėjas yra sumokėjęs draudimo įmokas. Teikdamas tyrimo aktÄ , atsakovas žinojo, kad praÅ¡oma draudimo iÅ¡mokos už konkretų pirkėjÄ konkrečiu laikotarpiu, tad privalėjo nurodyti, kad nebuvo sumokėta papildoma įmoka, jei ji turėjo bÅ«ti mokama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog draudiminė apsauga bÅ«tų sustabdyta, draudikas privalo įrodyti, kad iÅ¡siuntė draudėjui praneÅ¡imÄ . Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, taigi įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtÄ draudimo įmokos sumÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo iÅ¡mokÄ teisę (CK 6.1004 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 600/2006).8.

Mokėjimų modulis nustato, kad turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tiÅ¡kas priminimas ir suteiktas laikas deklaruoti skolas ar pateikti iÅ¡samiÄ deklaracijÄ . IeÅ¡kovas neneigia, kad turėjo deklaruoti apyvartÄ su pirkėju AS „Venceb“, tačiau pažymi, kad mokėjimų modulio nuostata dėl draudimo apsaugos nutrÅ«kimo galioja tik esant dviem sÄ lygoms: jeigu duomenys apie apyvartÄ nebuvo pateikti arba buvo pateikti neiÅ¡samÅ«s; jeigu po atsakovo raÅ¡tiÅ¡ko priminimo per nustatytÄ laikÄ nebuvo pateikti iÅ¡samÅ«s apyvartos duomenys.

Apyvarta su pirkėju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. nebuvo deklaruota dėl klaidos. Atsakovo prielaida, kad minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovas nevykdė jokios draustos apyvartos, klaidinga. Draudikas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡siuntė ir ieÅ¡kovas gavo priminimÄ pateikti apyvartos deklaracijÄ .9. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad draudimo apsauga pirkėjui AS „Venceb“ suteikta nebuvo ir negaliojo, kad sprendimas dėl kredito limito suteikimo buvo priimtas tik informaciniais tikslais ir nebuvo speciali (individualiai Å¡alių aptarta) sÄ lyga.

Nesant byloje atitinkamų įrodymų teismas, konstatuodamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokas ieÅ¡kovui, pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).10. Teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teismo pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus.

Teismas nepasisakė dėl visų ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktų įrodymų vertinimo ir jų reikÅ¡mės. Teismas tik nemotyvuotai konstatavo, kad draudimo apsauga pirkėjui negaliojo, todėl atsakovas teisėtai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kovo nurodyto fakto, kad ieÅ¡kovas 2010 m. birželio 14 d. paprašė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o atsakovas pateikė 2010 m. birželio 22 d. bei 2009 m. sausio 21 d. sprendimus dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Pirmasis atsakovo sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimo priimtas dar ieÅ¡kovui nepateikus praÅ¡ymo dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.11.

Teismas sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje pažymėjo, jog ginčo santykius reglamentuoja draudimo įstatymas, tačiau sprendime teismas nenurodė nei vienos materialinės teisės normos, kuria vadovaujantis yra priimamas sprendimas, todėl pažeidė CPK 262 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus. Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo:

1. Teismas atmetė ieÅ¡kinį remdamasis draudimo sutarties specialiųjų sÄ lygų 1.2. dalies 1 punktu, nustatančiu, kad draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO Å¡alyse. Nepaisant to, kad teismas nepasisakė dėl kitų pagrindų, atsakovui suteikiančių teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos, teismo sprendimu vien faktas, kad buvo prekiauta ne EBPO Å¡alyje, lemia draudimo apsaugos konkrečiam pirkėjui negaliojimÄ . Teismo sprendimui neturi įtakos visi kiti pagrindai, kuriais atsakovas pripažino įvykį nedraudiminiu ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl teismo sprendimas yra teisingas, motyvuotas ir pagrįstas.2.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad suteiktas kredito limitas suteikia absoliučiÄ teisę į draudimo iÅ¡mokÄ kredito limito ribose. Toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Å¡alių suderintai valiai dėl draudimo apsaugos galiojimo teritorijos, nustatytos 2007 m. spalio 15 d. draudimo sutartimi, kuri buvo pasiraÅ¡yta iki ieÅ¡kovui iÅ¡siunčiant prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta. Galiojantis sprendimas dėl kredito limito nėra vienintelis dokumentas, lemiantis draudimo apsaugos galiojimÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas.

Draudimo sutarties įžangos 4 dalies pirmas punktas nurodo, kad draudimo apsauga kredito limito ribose galioja tik „sutinkamai su Å¡ios sutarties sÄ lygomis“. Tai reiÅ¡kia, kad draudimo apsauga galioja esant dviems sÄ lygoms: įvykdžius Å¡ios sutarties sÄ lygas; esant galiojančiam kredito limitui. Draudimo apsauga, neįvykdžius draudimo sutarties sÄ lygų, negalioja ir negali galioti vadovaujantis draudimo sutarties įžangos 4 dalimi.3. IeÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina sprendimo dėl kredito limito galiÄ â€“ neva Å¡is dokumentas besÄ lygiÅ¡kai lemia draudimo apsaugos galiojimÄ sprendime nurodytam pirkėjui ir sumai.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kinį grindžia ne vien sprendimu dėl kredito limito, bet ginčija tiek atsakovo sprendimo pripažinti dalį skolos nedraudiminiu įvykiu motyvus, tiek atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl sutarties pažeidimų argumentus. Taip pat nurodo, kad draudimo įstatymas neleidžia dėl bet kokių pažeidimų atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Vadinasi, pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad draudimo sutarties pažeidimai turi bÅ«ti vertinami.

4. Sprendimo dėl kredito limito negalima laikyti individualiai Å¡alių aptarta sÄ lyga, kadangi pačiame sprendime nėra nurodyta, kad juo keičiama bendra draudimo sutarties sÄ lyga dėl draudimo apsaugos galiojimo teritorijos. Bet kokie draudimo sutarties pakeitimai pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , ir draudimo sutarties įžangos 5 punktÄ sudaromi raÅ¡tu, o draudimo sutarties pakeitimų dėl draudimo apsaugos teritorijos nebuvo.

5. IeÅ¡kovo pateiktoje pažymoje dėl UAB „Hronas“ įmonei AS „Venceb“ iÅ¡raÅ¡ytų ir neapmokėtų sÄ skaitų likučių matyti, kad pirkėjas įvairiomis datomis sumokėjo 419 221,68 Lt iÅ¡ jų – 397 179,56 Lt sumokėjo po praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo dienos (t. y. 2007-12-29) ir ieÅ¡kovas Å¡iomis iÅ¡ieÅ¡kotomis lėšomis padengė įvairias sÄ skaitas. Pagal draudimo sutarties nuostatas, ieÅ¡kovas, pranešęs apie uždelstÄ skolÄ , pasirinkimo teisės – kuriÄ sÄ skaitÄ dengti – neturi. Draudimo sutartimi yra susitarta dėl konkrečios iÅ¡ieÅ¡kotų sumų paskirstymo tvarkos. Taigi iÅ¡ieÅ¡kotomis sumomis dengiant seniausias sÄ skaitas, ieÅ¡kovo pažymoje nurodytos sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos iki 2008 m. sausio 31 d. yra visiÅ¡kai apmokėtos, 2008 m. vasario 29 d. iÅ¡raÅ¡ytos ir neapmokėtos sÄ skaitos likutis yra 26 070,95 Lt.

6. Pirmas praneÅ¡imas apie uždelstÄ skolÄ atsakovui buvo pateiktas 2007 m. gruodžio 29 d. – nuo Å¡ios dienos draudikas nebeprisiima papildomos rizikos ir pagal Taisyklių 1.2.3. iv punktÄ po praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos yra pripažįstamos nedraudiminiais įvykiais. Toks sutarties aiÅ¡kinimas taip pat atitinka naujausiÄ teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2011- 11-17 nutartis Civ.b. Nr. 2A-1163-611/2011). Esant nustatytiems nedraudiminiams įvykiams, draudimo iÅ¡moka nėra mokama pagal Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį, todėl nėra ir neturi bÅ«ti vertinama, ar tie pažeidimai yra esminiai ir, ar bÅ«tent jie sukėlė žalÄ .7.

SÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos iki 2008 m. sausio 31 d., yra apmokėtos vadovaujantis draudimo sutarties iÅ¡ieÅ¡kotų sumų moduliu E2.01. 2 dalimi, todėl nesant skolos – draudimo objekto – draudimo iÅ¡moka nemokama. SÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos nuo 2008 m. sausio 31 d., yra iÅ¡raÅ¡ytos pirkėjui, veikiančiame valstybėje, kurioje negalioja draudimo apsauga, jos iÅ¡raÅ¡ytos atsakovui atÅ¡aukus kredito limitÄ ir ieÅ¡kovas apie tai buvo informuotas, bei atsižvelgiant į jo pateiktus dokumentus nekyla abejonių, kad jis apie šį atÅ¡aukimÄ Å¾inojo; sÄ skaitos nebuvo deklaruotos 2009 m. balandžio 1 d. apyvartos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., tuo deklaruojant kad draustos apyvartos nuo 2008 m. sausio 1 d. nevyko.

Draudikas, vadovaudamasis draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, kuria Å¡alių sutartis turi didesnę galiÄ nei draudimo įstatymo 82 straipsnis, ir draudimo sutarties moduliu F3.04., atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal nedeklaruotÄ apyvartÄ ; sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos po to, kai atsakovui buvo pateiktas praneÅ¡imas apie uždelstÄ skolÄ , taigi draudimo apsauga pasibaigė praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ dienÄ (2007-12-29) (nedraudiminis įvykis vadovaujantis draudimo Taisyklių 1.2.3 iv) punktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2007 m. kovo 22 d. ir 2007 m. birželio 14 d. su Latvijos bendrove „Venceb“ sudarė statybos rangų sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo bendrovei atlikti aliuminio konstrukcijų, stiklų ir medinių langų gamybÄ , pristatymÄ ir montaÅ¾Ä bei ventiliuojamų fasadų gamybÄ , pristatymÄ ir montaÅ¾Ä (1 t., 86-129, 130-145 b. l.).

Siekdamas apdrausti Å¡io pirkėjo neatsiskaitymo rizikÄ , ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ suteikti draudimo apsaugÄ nuo Å¡io pirkėjo nemokumo. Atsakovas 2007 m. kovo 14 d. patvirtino minėtam pirkėjui 1 500 000 Lt draudimo apsaugÄ (kredito limitÄ ) (1 t., 187 b. l.). IeÅ¡kovo atliktus darbus pirkėjas priėmė, tačiau už juos neatsiskaitė ir liko skolingas 428 339,94 Lt (1 t., 146-152 b. l.). IeÅ¡kovas, atsakovas ir UAB „Hrono fasadai“ (bendradraudėjas) 2007 m. spalio 15 d. pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimÄ (polisas) Nr. GAC 0058/07, pagal kurį atsakovas apdraudė ieÅ¡kovÄ nuo pirkėjų nemokumo, finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos (1 t., 28 - 33 b. l.).

Draudimo polise nurodyta, kad draudimo sutartimi draudžiami pardavimai, kuriuos draudėjas vykdo apdraustos veiklos sektoriuje ir su pirkėjais, kurių buveinės vieta yra iÅ¡vardintose valstybėse: Lietuvoje ir EBPO Å¡alyse, apdraustoji procentinė dalis – 90 procentų (liudijimo sÄ lygų 1.2 p.). Atsakovas nuo 2008 m. sausio 2 d. atÅ¡aukė 2007 m. kovo 14 d. suteiktÄ kredito limito draudimÄ (poliso Nr. 600058) (2 t., 8 b. l.). IeÅ¡kovas apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimo faktÄ 2008 m. sausio 17 d. ir 2008 lapkričio 10 d. informavo atsakovÄ (1 t., 153-154 b. l.).

IeÅ¡kovas 2010 m. birželio 14 d. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pirkėjo AS „Venceb“ neatsiskaitymų pagal neapmokėtas PVM sÄ skaitas - serija ir Nr. HRA552500; Nr. HRA553146, Nr. HRA553773, Nr. HRA554384, Nr. HRA554991, Nr. HRA55586, Nr. HRA557059N, 428 339,94 Lt sumai (1 t., 186 b. l.). 2010 m. birželio 28 d. sprendimu dėl draudimo iÅ¡mokos Nr. 012852/GAC/0058/07, keičiančiu 2009 m. sausio 21 d. sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos Nr. 12852/GAC/0058/07 bei tyrimo aktu atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pirkėjo AS „Venceb“ (1 t., 10, 11-14, 15, 16 b. l.).

Sprendime atsakovas nurodė, kad 428 339,94 Lt nuostolis pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu ir vadovaujantis Taisyklių 1.2 punkto nuostatomis draudimo iÅ¡moka nebus mokama (1 t., 10 b. l.). Tyrimo akte nurodyti Å¡ie atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ motyvai: draudėjas tiekė prekes/paslaugas pirkėjui valstybėje, kurioje draudimo apsauga negalioja; draudėjas pavėluotai pateikė draudikui neiÅ¡samiÄ laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitÄ , kurioje apyvarta su pirkėju visai nenurodyta, todėl vadovaujantis Draudimo sutarties F3.04 modulio nuostatomis, 306 114,16 Lt nuostolis pripažintinas nedraustu; draudėjas pavėluotai pranešė apie sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. birželio 30 d. PraneÅ¡imas turėjo bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo 29 d. iki 2008 m. spalio 28 d.

Draudėjas pažeidė taisyklių 2.3.p.i) ir iii) dalies sÄ lygas, kadangi apie uždelstas skolas draudikui pranešė jau suėjus terminui, draudikas neturėjo galimybės imtis veiksmų siekiant sumažinti galimus nuostolius ar jų iÅ¡vengti; draudėjas teikė prekes pirkėjui po kredito limito atÅ¡aukimo, todėl pagal tokias sÄ skaitas atsiradęs 306 114,16 Lt nuostolis yra nedraustas pagal taisyklių 1.2.3. punkto iii) dalį; draudikas konstatavo, kad draudėjas ir toliau tiekė pirkėjui prekes, nors jau buvo pasibaigęs maksimalus atidėto mokėjimo terminas, tuo pažeisdamas Taisyklių 1.2.3 iv) punktÄ , kai rÅ«pestingai ir apdairiai savo rizikÄ valdantis draudėjas po tokių pirkėjo atsiskaitymo sutrikimų turi sustabdyti prekių tiekimÄ pirkėjui, kol pirkėjas nepadengs skolų, todėl remiantis Taisyklių 1. 2.3 punkto iv dalimi, 2.3.

i) ir III) dalimis bei taisyklių 3.2, 9.3 punktais, 306 114,16 Lt nuostolis yra pripažintinas nedraustu.   Dėl draudimo apsaugos galiojimo Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos XIV skyriuje įtvirtintos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, numatančios, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.).

Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl draudimo sutarties (Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimas) specialiųjų sÄ lygų 1.2 dalies 1 punkto, numatančio draudimo apsaugos galiojimo ribas, aiÅ¡kinimo ir jo santykio su sutarties įžangos 4 dalimi, nustatančia, kad draudimo apsauga įsigalioja nuo kredito limito suteikimo datos ir jame nustatytomis sÄ lygomis.Teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad pagal poliso specialiųjų sÄ lygų 1.2. dalies 1 punkto nuostatas draudimo apsauga su pirkėju AS „Venceb“ negalioja.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. 2007 m. kovo 14 d. kredito limitu atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 1 500 000 Lt draudimo apsaugÄ bendradarbiaujant su Latvijos bendrove „Venceb“. Kredito limitas įsigaliojo 2007 m. kovo 14 d. (1 t., 187 b. l.). Kredito limite aiÅ¡kiai nurodyta, jog įmonė su kuria ieÅ¡kovas bendradarbiauja, veikia Latvijoje. Å iÄ aplinkybę atsakovas žinojo, kredito limitu bÅ«tent tokiÄ draudiminę apsaugÄ ieÅ¡kovui suteikė.

Pažymėtina, kad kredito limitas suteiktas ankščiau nei įsigaliojo pagrindinė draudimo sutartis (2007 m. spalio 15 d.) (1 t., 28-33 b. l.). Draudimo sutarties 4 dalyje nurodyta, kad nepriklausomai nuo sutarties įsigaliojimo pradžios draudimo apsauga skoloms įsigalioja nuo kredito limito suteikimo datos ir praneÅ¡ime dėl kredito limito konkrečiam pirkėjui nustatytomis sÄ lygomis. Kredito limitas įsigaliojo 2007 m. kovo 14 d. ir suteikė draudimo apsaugÄ ieÅ¡kovui bendradarbiaujant su Latvijos bendrove „Venceb“.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO Å¡alyse. Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje yra numatyta, jog draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO Å¡alyse, tačiau kredito limitu Å¡alys susitarė dėl kitokių sÄ lygų. Apeliantas teisingai nurodo, kad atsakovas, suteikdamas kredito limitÄ , žinojo faktÄ , jog pirkėjas veikia Latvijoje, kuri nėra EBPO Å¡alis, tačiau kredito limitÄ suteikė. IÅ¡ Å¡ios aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad kredito limitui netaikoma sutarties dalis, nustatanti, jog draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO Å¡alyse.

Å alys Å¡iai sutarties sÄ lygai suteikė iÅ¡imtį. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad kredito limito galiojimui privalo bÅ«ti įgyvendinta sÄ lyga dėl draudimo apsaugos galiojimo teritorijos. AiÅ¡kinimas, kad Å¡i sÄ lyga nebuvo raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu pakeista, neatitiktų 2007 m. kovo 14 d. kredito limito tikslo ir paskirties. Nors raÅ¡ytinio sutarties pakeitimo dėl nurodytos sutarties sÄ lygos Å¡alys nepasirašė, tačiau 2007 m. kovo 14 d. suteiktu kredito limitu buvo apdrausta Latvijoje veikiančios bendrovės neatsiskaitymo rizika.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir draudimo sutarties nuostatas, kuriose numatyta, kad kredito limitas suteikiamas jame nustatytomis sÄ lygomis (1 t., 29 b. l.). Rizikos modulio 1 dalyje nurodytos kredito limito suteikimo sÄ lygos: gavusi kliento praÅ¡ymÄ dėl kredito limito suteikimo, draudimo bendrovė priimÄ sprendimÄ dėl kredito limito suteikimo kiekvienam pirkėjui, nustato maksimalų apdraustÄ Ä¯siskolinimÄ bei specialias limitui taikomas sÄ lygas. Sprendimas įsigalioja nuo kliento praÅ¡ymo gavimo dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.

Taigi iÅ¡ Å¡ios kredito limito suteikimo tvarkos matyti, kad kiekvienas kliento praÅ¡ymas yra iÅ¡nagrinėjamas ir tik tuomet priimamas sprendimas dėl kredito limito suteikimo. Be to, kredito limitas įsigalioja jame numatytomis sÄ lygomis. IÅ¡ ieÅ¡kovo ataskaitų matyti, kad AS „Venceb“ nebuvo vienintelė bendrovė veikianti Latvijoje, kuriai suteikta draudimo apsauga, todėl pagal Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ matyti, kad draudimo apsauga buvo suteikiama bendrovėms, kurios veikia ne Lietuvoje ir nėra EBPO narės (2 t., 25 b. l.).

Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad kredito limitÄ galima laikyti sutarties specialiÄ jÄ sÄ lyga, o draudimo sutartį bei taisykles – standartinėmis sÄ lygomis. Be to, Å¡iuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nuo 2008 m. sausio 2 d. kredito limito draudimÄ atÅ¡aukė (poliso Nr. 600058) (2 t., 14 b. l.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, jog pats atsakovas pripažino kredito limito Latvijoje veikiančiai įmonei galiojimÄ ir jo suteikimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino draudimo sutarties ir kredito limito suteikimo sÄ lygas, reglamentuojančias draudimo apsaugos galiojimo ribas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kredito limitu draudimo apsauga ieÅ¡kovui bendradarbiaujant su Latvijos bendrove nebuvo suteikta (CPK 185 str.).

Dėl kredito limito atÅ¡aukimo Rizikos modulio 3 dalyje numatyta atsakovo galimybė bet kuriuo metu sumažinti ar atÅ¡aukti kredito limitÄ . Kredito limito sumažinimas ar jo atÅ¡aukimas įsigalioja nuo praneÅ¡imo gavimo dienos (1 t., 39 b. l.). Å ioje dalyje nenurodyta, jog praneÅ¡imas privalo bÅ«ti įteiktas asmeniÅ¡kai draudėjui, pasiraÅ¡ytinai ar kitokiu specialiu bÅ«du. Teisėjų kolegijos nuomone, kredito limito įsigaliojimo datos nustatymui svarbi tarp Å¡alių susiklosčiusi praktika dėl praneÅ¡imų įteikimo apie kredito limito suteikimÄ , atÅ¡aukimÄ , ar pakeitimÄ .

IeÅ¡kovas patvirtina, kad praneÅ¡imų apie kredito limito suteikimÄ , pakeitimÄ ar atÅ¡aukimÄ siuntimas ieÅ¡kovo brokeriui buvo įprasta praktika, tačiau teigia, jog nereiÅ¡kia, kad tokia praktika buvo teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, praneÅ¡imų apie kredito limito suteikimÄ , atÅ¡aukimÄ , ar pakeitimÄ siuntimo ieÅ¡kovo brokeriui negalima vertinti netinkama Å¡alių praktika. Å alys nusistato tam tikrų veiksmų atlikimo tvarkÄ . Ginčo atveju sprendimai dėl kredito limito suteikimo/nesuteikimo, atÅ¡aukimo buvo siunčiami ieÅ¡kovo brokerei.

Pats ieÅ¡kovas patvirtina, kad tokia praktika tarp Å¡alių buvo, todėl kredito limito atÅ¡aukimo iÅ¡siuntimÄ ieÅ¡kovo brokerei vertinti kaip netinkamÄ ir daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie kredito limito bendrovei AS „Venceb“ atÅ¡aukimÄ nebuvo informuotas, prieÅ¡tarautų tarp Å¡alių nusistovėjusiai praktikai ir protingumo principams. Be to, tai, kad ieÅ¡kovas apie kredito limito atÅ¡aukimÄ Å¾inojo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovas teigia, kad 2008 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovui paÅ¡tu ir elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovo brokeriui buvo praneÅ¡ta apie atÅ¡auktÄ kredito limitÄ , todėl nuostolis nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. birželio 30 d. pripažįstamas nedraudiminiu.

Atsakovo siunčiamų dokumentų registras patvirtina, kad praneÅ¡imas apie kredito limito atÅ¡aukimÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųstas 2008 m. sausio 3 d. paprastu paÅ¡tu, o taip pat elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo brokerei (1 t., 9-12, 13, 14 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , t. y. į tai, kad atsakovas sprendimus dėl kredito limitų suteikimo siųsdavo ieÅ¡kovo draudimo brokerei ir toks įteikimas buvo laikoms tinkamu, kad kredito limito atÅ¡aukimas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo brokerei, daro iÅ¡vadÄ , kad apie kredito limito atÅ¡aukimÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma nuo 2008 m. sausio 3 d. ir nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas neteko teisės į draudimo apsaugÄ su pirkėju AS „Venceb“.

IÅ¡ ieÅ¡kovo finansų direktorės A. R. susiraÅ¡inėjimo matyti, kad kredito limitai pagal Å¡alių praktikÄ buvo atÅ¡aukiami ir ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad nuo kredito limito atÅ¡aukimo dienos apyvarta nebedraudžiama (2 t., 27 b. l.). Tai, kad ieÅ¡kovas žinojo apie kredito limito pirkėjui AS „Venceb“ atÅ¡aukimÄ taip pat patvirtina Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai: ieÅ¡kovo pateikta atsakovui apyvartų ataskaita, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. apyvarta su pirkėju AS „Venceb“ siekė 1 129 895, o nuo 2008 sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvarta su Å¡iuo pirkėju nebuvo deklaruota (2 t., 25 b. l.).

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje ieÅ¡kovo draudžiamų apyvartų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. prie pirkėjo „Venceb“ eilutėje „nebegalioja ar panaikintas nuo“ nurodyta, kad kredito limitas AS „Venceb“ nebegalioja nuo 2008 m. sausio 2 d. (2 t., 25 b. l.). Å i ataskaita ieÅ¡kovo sudaryta 2008 m. spalio 29 d., ji patvirtina ieÅ¡kovo ginčijamÄ faktÄ , kad apie kredito limito atÅ¡aukimÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma.

IeÅ¡kovo argumentas, kad jis nežinojo apie kredito limito atÅ¡aukimÄ , kadangi ir po Å¡ios datos kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, atmestinas. Tai, kad ieÅ¡kovas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo kreipėsi pagal atÅ¡auktÄ kredito limitÄ , patvirtina ieÅ¡kovo aplaidumÄ ar nesÄ Å¾iningumÄ , o ne aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nežinojo apie atÅ¡auktÄ kredito limitÄ . IeÅ¡kovo teigimu, 2009 m. sausio 21 d. sprendime dėl draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimo atsakovas nurodė tik vienÄ atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ motyvÄ ­â€“ Latvija nėra EBPO narė, nors jau tuomet atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma apie kredito limito atÅ¡aukimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtame sprendime nėra nurodyta, jog kredito limitas atÅ¡auktas (1 t., 15 b. l.), tačiau 2009 m. sausio 21 d. tyrimo akte, kurio pagrindu yra priimtas minėtas sprendimas, yra pažymėta, kad kredito limitas dėl pirkėjo AS „Venceb“ buvo atÅ¡auktas nuo 2008 m. sausio 2 d. (1 t., 16 b. l.). Dėl Å¡ių priežasčių nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad 2009 m. sausio 21 d. sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimo priėmimo metu kredito limito atÅ¡aukimo faktas nebuvo žinomas.Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Vieno ar kito bylai reikÅ¡mingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai tokioms iÅ¡vadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ar sÄ sajumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

Ä®vertindama aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito limitas buvo atÅ¡auktas ir ieÅ¡kovui apie tai tapo žinoma nuo 2008 m. sausio 3 d.Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių 1.2.3. dalies iii) punkte nurodyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, atsiradę po kredito limito atÅ¡aukimo (1 t., 50 b. l.). Kadangi kredito limitas nuo 2008 m. sausio 3 d. buvo atÅ¡auktas, atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

AS „Venceb“ neapmokėtas 306 114,16 Lt PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (PVM sÄ skaitos faktÅ«ras serija HRA, Nr.: 553773; 554384; 554991; 555586; 557059N) (1 t., 186 b. l.). Dėl draudimo iÅ¡mokos pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras HRA 552500 ir HRA 553146 Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas už draudimo polise numatytÄ draudimo įmokÄ apdraudė ieÅ¡kovo pirkėjo AS „Venceb“ nemokumÄ ir jo finansinių įsipareigojimų neįvykdymÄ . Draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudikas rizikÄ prisiima sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, o draudėjas, norėdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ , turi laikytis sutartyje nustatytos tvarkos. IeÅ¡kovas už atliktus darbus 2007 m. lapkričio 30 d. pirkėjui AS „Venceb“ iÅ¡rašė 7 984,33 Lt PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija HRA Nr. 552500 (1 t. 146 b. l.), o 2007 m. gruodžio 28 d. - 47 469,63 Lt PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija HRA Nr.553146 (1 t., 147 b. l.).

Å ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos galiojant 2007 m. kovo 14 d. kredito limitui, todėl yra pagrindas nagrinėti aplinkybes dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo sÄ lygų buvimo.Pagal Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį draudimo iÅ¡moka mokama, jei klientas laikėsi visų draudimo sutarties sÄ lygų (1 t., 34 b. l.). Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo modulio, kuris yra sutarties sudedamoji dalis (1 t. 31 b. l.), 2 dalyje nurodyta, kad per draudimo polise nurodytÄ laikotarpį turi bÅ«ti atsiųstas praneÅ¡imas apie uždelstÄ skolÄ (1 t., 40 b. l.).

IeÅ¡kovas 2008 m. sausio 17 d. pateikė atsakovui praneÅ¡imÄ apie uždelstÄ skolÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras HRA Nr. 552500 ir HRA Nr. 553146 (1 t., 154 b. l.). PraneÅ¡ime nurodyta, kad uždelsta 148 456,11 Lt skola susidarė pagal 2007 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija HRA Nr. 552500. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ bendra suma yra 7 984,33 Lt, todėl neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas nurodo, kad neapmokėta Å¡ios sÄ skaitos suma yra didesnė. IeÅ¡kovas nurodė, kad uždelsta 47 469,65 Lt skola susidarė pagal 2008 m. sausio 27 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija HRA Nr.553146. Taigi praneÅ¡imÄ apie uždelstÄ skolÄ ieÅ¡kovas pateikė atsakovui laiku, t. y. nepraleidus 120 dienų nuo sÄ skaitos už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo dienos (Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties specialiųjų sÄ lygų 6 dalis, 1 t., 31 b. l.). Atsakovas kreipėsi į AS „Venceb“ dėl Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimo. AS „Venceb“ pateikė atsakovui banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovui pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ HRA Nr.553146 2008 m. vasario 5 d. sumokėjo 8248,89 EUR (~28 481 Lt) (2 t., 56-57 b. l.).

Pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ HRA Nr.553146 mokėtina suma buvo 47 469,65 Lt (13 748,16 EUR), todėl AS „Venceb“ pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad minėta sÄ skaita iÅ¡ dalies apmokėta, neapmokėta sÄ skaitos dalis sudaro 18 987,88 Lt (5499,27 EUR). Å ias aplinkybes patvirtina ir ieÅ¡kovo pateikti buhalteriniai dokumentai (2 t., 44 b. l.). Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija HRA Nr. 552500 apmokėjimo AS „Venceb“ pateikė 2007 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimÄ Nr. 1443, iÅ¡ kurio matyti, kad AS „Venceb“ 2007 m. gruodžio 21 d. pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras HRA Nr. 551393 ir HRA Nr. 552500 ieÅ¡kovui sumokėjo 31 365,78 EUR (2 t., 58-59 b. l.).

Pagal ieÅ¡kovo pateiktus buhalterinius dokumentus, sÄ skaitos HRA Nr. 551393 suma yra 49 963,88 EUR, o sÄ skaitos HRA Nr. 552500 – 2 312,42 EUR (7 984,32 Lt) (2 t., 43 b. l.). Todėl darytina iÅ¡vada, kad mokėjimo pavedimu Nr. 1443 sÄ skaita HRA Nr. 552500 nebuvo apmokėta. 31 365,78 EUR nepakako pilnai padengti sÄ skaitos HRA Nr. 551393 (49 963,88 EUR). Tačiau ieÅ¡kovas 2008 m. vasario 22 d. patvirtino atsakovui, kad sÄ skaitos HRA Nr. 552500 ir HRA Nr. 553146 yra apmokėtos (2 t., 7 b. l.). IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovas privalėjo pareikalauti skolos apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, o ne remtis darbuotojo elektroniniu laiÅ¡ku, nepagrįsti.

Draudimo sutartis nenumato atsakovo pareigos reikalauti skolos apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų pateikimo. Pagal draudimo sutarties taisyklių 2.3. punkto iv) dalį, klientas draudikui privalo tuojau pat praneÅ¡ti apie visas sumas, kurias gavo po praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo (1 t., 52 b. l.). IeÅ¡kovas pats veda savo buhalterinę apskaitÄ ir geriausiai žino finansinę situacijÄ , skolinius įsipareigojimus ir kreditorinius reikalavimus. Ginčo atveju ieÅ¡kovas privalo rÅ«pintis teisingos informacijos pateikimu atsakovui, kadangi nuo pateiktos informacijos priklauso paties ieÅ¡kovo finansinių interesų apsauga. 2008 m. sausio 17 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas pranešė atsakovui apie uždelstÄ skolÄ pagal sÄ skaitas HRA Nr. 552500 ir Nr. 553146, tačiau 2008 m. vasario 22 d. patvirtino, kad skola pagal Å¡ias sÄ skaitas yra apmokėta (1 t., 154 b.l., 2 t. 7 b. l.).

IeÅ¡kovas, patvirtinęs draustų sÄ skaitų apmokėjimÄ , nuo 2008 m. vasario 22 d. atsisakė draudimo apsaugos aukščiau nurodytoms sumoms. Pakartotinį praneÅ¡imÄ apie uždelstÄ skolÄ pagal minėtas sÄ skaitas ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui 2008 m. lapkričio 11 d. (1 t. 153 b. l.), t. y. praleidęs Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties specialiųjų sÄ lygų 6 dalyje nustatytÄ 120 dienų nuo sÄ skaitos už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo dienos terminÄ tokiam praneÅ¡imui pateikti (1 t., 31 b. l.).

Pagal draudimo taisyklių 3.2. dalį, draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tik jeigu draudėjas įvykdo visas sutarties sÄ lygas. Ginčo atveju ieÅ¡kovas laiku nepateikė informacijos apie pirkėjo uždelstas skolas pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas HRA 552500 ir HRA 553146, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl susidariusio nuostolio neapmokėjus nurodytų sÄ skaitų. Dėl senaties taikymo IeÅ¡kovo reikalavimui atsakovas prašė taikyti CK 1.131 straipsnio 1 dalį ir ieÅ¡kinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Atsakovas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ sÄ skaitai Nr. HRA Nr. 552500 skaičiuoja nuo 2009 m. birželio 30 d., o sÄ skaitai HRA Nr. 553146 – nuo 2008 m. liepos 17 d. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).

Galutinis atsakovo sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo priimtas 2010 m. birželio 28 d. (1 t., 10 b. l.), todėl laikytina, kad nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2010 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., 2 b. l.), t. y. nepraleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl draudimo iÅ¡mokos pagal neapmokėtas sÄ skaitas HRA Nr. 552500 ir HRA Nr. 553146 mokėjimui laikytinas nepagrįstu.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su apyvartos deklaracijų ir nepalankios informacijos apie pirkėjÄ pateikimu, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi Å¡ie argumentai nebeturi teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ir pažeidė proceso teisės normas, tačiau priėmė teisingÄ sprendimÄ , o nustatyti ir apeliacinės instancijos teismo iÅ¡taisyti pažeidimai neturėjo įtakos bylos baigčiai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, ieÅ¡kinio atmetimÄ grindžiant kitais teisiniais argumentais (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Danutė GasiÅ«nienė             Rimvydas Norkus Gintaras Pečiulis     Â