2020-08-12 Nr. AB-14826-3-65-3-00242-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3538-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00242-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2019 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 50-TE-435 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Š.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis dirba Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Panevėžio miesto ir rajono PK VS) vyresniuoju tyrėju. Panevėžio AVPK atliktus tarnybinį patikrinimą 2019 m. liepos 24 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-33 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurią 2019 m. liepos 24 d. patvirtino Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas. Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.2. Tarnybinės nuobaudos skyrimas grindžiamas Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyriausiosios tyrėjos A. J. 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-7190 (toliau – ir A. J. tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 25 d. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyriausioji tyrėja D. Š. ją informavo, jog 2019 m. birželio 25 d. ryte pareiškėjui buvo paskirta neatidėliotina ir labai svarbi užduotis Nr. 72034589 (toliau – ir Užduotis), tačiau pareiškėjas neatvyko į darbą ir šios Užduoties neįvykdė. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nesiaiškino to, kad Užduotį D. Š. Policijos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) suformavo 2019 m. birželio 21 d., 15 val. 44 min., t. y. penktadienį, iki pareiškėjo darbo dienos pabaigos likus 16 min. Pareiškėjas prie kompiuterio dirbo iki maždaug 15 val. 40 min. ir Užduoties nematė. Vėliau pareiškėjas ėjo priduoti tarnybinį ginklą į saugyklą, padėti spec. priemones, pasidėti rankinę su tarnybiniais dokumentais, persirengti. D. Š. 2019 m. birželio 21 d. nei žodžiu, nei telefonu pareiškėjo neinformavo apie suformuotą Užduotį, todėl pareiškėjas apie ją nežinojo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, kad Užduotis buvo labai svarbi ir neatidėliotina.

2.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad 2019 m. birželio 25 d. 7 val. 56 min. pareiškėjas telefonu informavo D. Š., kad vėluos į darbą 10 min., nenurodydamas vėlavimo priežasties, tačiau, iš tiesų jis informavo D. Š., kad vyksta į gydymo įstaigą 7 val. 50 min., o sužinojęs, kad iš jo bus paimta kraujo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 70 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nedelsiant ją informavo, kad neatvyks į darbą, nes duos kraujo. Pagal teisinį reglamentavimą, donoras turi būti atleistas nuo darbo kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną. Pareiškėjas apie 8 val. 45 min., nuvykęs į darbą, A. J. pateikė pažymą apie duotą kraują, kuri pateisina nebuvimą tarnyboje. Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas laiku nesiėmė priemonių įspėti tiesioginį vadovą apie tai, kad vyks duoti kraujo ir nebus tarnyboje, tačiau prieš tai aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. Š. apie tai buvo informuota. Iš esmės tai yra nurodyta ir Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyriausiosios tyrėjos D. Š. 2019 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-7269 (toliau – ir D. Š. tarnybinis pranešimas).

2.4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kas konkrečiai atsitiko įstaigoje, kad ji dėl pareiškėjo neatvykimo į darbą normaliai nefunkcionavo, nenurodytos jokios dėl to kilusios pasekmės.

2.5. Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. per DVS Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui pateikė tarnybinį pranešimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir informavo, jog yra profesinės sąjungos narys, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas paaiškinimo nepateikė, be to, Tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo suderinta su profesine sąjunga, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

3. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Užduotis pareiškėjui per DVS buvo perduota jo darbo metu. Vadovaujantis Panevėžio AVPK viršininko 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 50-V-34 patvirtintu Panevėžio AVPK darbo reglamentu (toliau – ir Reglamentas), darbuotojas privalo kelis kartus per darbo dieną (pamainą) peržiūrėti DVS paskirtas užduotis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis baigė darbą prie kompiuterio prieš 16 val., vertintini kaip aplaidus ir neatsakingas pareigūno elgesys. Pareiškėjas apie paskirtą Užduotį būtų sužinojęs anksčiau, jei 2019 m. birželio 25 d. būtų laiku atvykęs į darbą.

3.2. D. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 8 val. 33 min. ji paskambino pareiškėjui pasakyti, jog reikia vykdyti Užduotį, tačiau pareiškėjas neatsiliepė. Pareiškėjas paskambino 8 val. 34 min. ir pasakė, kad į darbą neatvyks.

3.3. Užduoties aprašyme buvo nurodyta, kad reikia į policijos komisariatą pristatyti iš Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriaus paleidžiamą asmenį, kuriam bus paskirta kardomoji priemonė, o prieš tai paskambinti gydytojai ir paklausti, kelintą valandą šis asmuo bus paleidžiamas. Užduotis buvo neatidėliotina, nes asmuo būtent 2019 m. birželio 25 d. turėjo būti paleidžiamas iš ligoninės. Buvo svarbu užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų ir būtų pristatytas į policijos komisariatą.

3.4. Reglamente nustatyta, kad darbuotojas, negalintis laiku atvykti į darbą arba visai į jį atvykti, likus valandai iki darbo pradžios privalo apie tai informuoti tiesioginį vadovą ir paaiškinti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. D. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. 7 val. 56 min., informavo, kad vėluos į darbą 10 min., vėlavimo priežasčių nenurodė, o 8 val. 34 min. paskambino ir pasakė, kad neatvyks į darbą, nes davė kraujo. Minėtą dieną pareiškėjo pamaina turėjo prasidėti 8 val., todėl pareiškėjas, apie neatvykimą į darbą neinformuodamas prieš 1 val. iki pamainos pradžios, pažeidė Reglamento nuostatas.

3.5. Iš A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjui paskirtą Užduotį turėjo vykdyti kiti pareigūnai, kurie turėjo kitų užduočių, be to, 2019 m. birželio 25 d. dirbo žymiai mažiau pareigūnų, todėl buvo apsunkintas tos dienos užduočių vykdymas.

3.6. Patikrinus duomenis DVS nustatyta, kad pareiškėjo 2019 m. liepos 5 d. tarnybinis pranešimas nebuvo perduotas Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, šį dokumentą po registracijos pareiškėjas perdavė sau, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė paaiškinimo. Tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta ir teisėta, paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė yra Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyriausioji tyrėja D. Š. 2019 m. birželio 21 d. pareiškėjo darbo laikas buvo iki 16 val., o 2019 m. birželio 25 d. jis pagal iš anksto suderintą grafiką turėjo pradėti darbą 8 val.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai bei pateikta viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Nacionalinio kraujo centro 2019 m. birželio 25 d. pažyma apie kraujo davimą patvirtina, jog 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjas VšĮ Nacionalinį kraujo centre neatlygintinai davė kraujo. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Statuto 70 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad donorai kraujo davimo dieną turi būti atleidžiami nuo tarnybos. Taigi pareiškėjas turėjo teisę būti atleistas nuo tarnybos, o Panevėžio AVPK turėjo pareigą nekliudyti pareiškėjui vykti į kraujo donorystės įstaigą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog 7 val. 50 min. telefonu informavo D. Š., kad 10 min. vėluos į darbą, o D. Š. tarnybiniame pranešime nurodė pareiškėjo skambučio sulaukusi 7 val. 56 min. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo surinkta objektyvių duomenų (mobiliųjų telefonų momentinių ekrano nuotraukų ir pan.) apie konkretų laiką, kada pareiškėjas skambino D. Š. Teismas kilusius neaiškumus vertino pareiškėjo naudai, kadangi pareiga įrodyti asmens kaltę padarius tarnybinį nusižengimą bei surinkti visus šio nusižengimo padarymą pagrindžiančius įrodymus tenka nuobaudą skiriančiai institucijai. Teismas priėjo prie išvados, jog nėra paneigta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. D. Š. skambino 7 val. 50 min.

8. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas prieš nustatytą darbo laiką nepranešė tiesioginiam vadovui apie tai, kad vėluos, o vėliau – kad neatvyks į darbą, ir toks poelgis turėjo įtakos normaliam įstaigos funkcionavimui, nes atsirado nesklandumų dėl pareiškėjui paskirtos Užduoties vykdymo. Atsakovas padarė išvadą, kad pareigūnas tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu (nustatytu laiku nepranešė apie vėlavimą ir neatvykimą į darbą), netiesiogine tyčia (nenorėjo žalingų padarinių, bet leido jiems kilti).

9. Atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus, teismas nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į VšĮ Nacionalinį kraujo centrą 8 val., nežinojo, ar galės būti donoru. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nesant duomenų, paneigiančių pareiškėjo paaiškinimus, jog kvietimas duoti kraujo buvo gautas apie 7 val. 30 min., teismas konstatavo, jog pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės apie savo neatvykimo į tarnybą priežastis pranešti prieš 1 val. iki darbo laiko pradžios (iki 8 val.).

10. Išanalizavęs pareiškėjui paskirtą Užduotį teismas nurodė, kad joje nėra jokių žymų, jog Užduotis yra ypatingai svarbi ar neatidėliotina. Be to, Užduotyje nėra nurodytas konkretus jos atlikimo laikas, šios aplinkybės negalima suprasti ir iš Užduoties turinio. Užduotyje nurodomas jos įvykdymo terminas yra 2019 m. birželio 25 d., todėl teismas darė prielaidą, jog pareiškėjas šiai Užduočiai įvykdyti galėjo turėti visą darbo dieną. D. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad Užduotį reikėjo įvykdyti 2019 m. birželio 25 d. prieš 9 val., tačiau nepaaiškino, kas nurodė konkrečią valandą, kada asmuo turi būti pristatytas į policijos komisariatą, bei kodėl Užduotyje nebuvo įvardintas tikslus Užduoties atlikimo laikas. Atliekant tarnybinį patikrinimą šios aplinkybės taip pat nebuvo siekta išsiaiškinti. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokio dokumento, iš kurio būtų matyti, kokiu pagrindu asmuo, minimas užduotyje, turėjo būti pristatytas į policijos komisariatą. Teismui kilo abejonė, ar pareiškėjas, net ir susipažinęs su Užduotimi, būtų galėjęs ją įvykdyti, t. y. ar būtų turėjęs teisėtą pagrindą atvesdinti Užduotyje nurodytą asmenį į policijos komisariatą, nes prie Užduoties nebuvo pridėta dokumentų, pagrindžiančių atvesdinimo (pristatymo į policijos komisariatą) teisėtumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad Užduotyje nurodytą asmenį buvo reikalinga laikinai sulaikyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui suformuota Užduotis buvo neišsami, be to, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši Užduotis buvo teisėta, t. y. suformuota remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

11. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad dėl to, jog pareiškėjas neįvykdė Užduoties, Panevėžio AVPK kilo Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti padariniai, t. y. kad buvo sutrikdytas įstaigos darbas ir kilo nesklandumų dėl Užduoties vykdymo. D. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Užduotis buvo paskirta kitam pareigūnui. Teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad asmenį iš ligoninės pristatė budintis ekipažas, kuris bet kada gali gauti užduotį iš budėtojo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje detalesnis kilusių padarinių apibūdinimas nepateiktas, o apsiribota D. Š. tarnybinio pranešimo ir A. J. tarnybinio pranešimo citavimu. Taigi, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo surinkta jokių duomenų, kad dėl neįvykdytos Užduoties sutriko Panevėžio AVPK darbas, t. y. nėra jokių duomenų, jog budintis ekipažas buvo atitrauktas nuo kitos užduoties vykdymo ir dėl to kilo kokių nors nesklandumų.

12. Teismui abejones dėl Užduoties pobūdžio (ypatingos svarbos) sukėlė ir tokios aplinkybės, kad pareiškėjui apie vėlavimą į darbą D. Š. informavus 7 val. 50 min., operatyviai nebuvo organizuotas Užduoties paskyrimas kitam pareigūnui. Be to, suformulavus Užduotį pačioje darbo dienos pabaigoje, 2019 m. birželio 21 d. arba 2019 m. birželio 25 d. sulaukus pareiškėjo telefono skambučio iki darbo pradžios, pareiškėjas papildomai nebuvo informuotas telefonu ar tiesiogiai žodžiu apie paskirtos Užduoties svarbą, jos įvykdymo terminą, taip pat nebuvo aiškinamasi jo vėlavimo į darbą priežasčių.

13. Teismo posėdyje liudytojos D. Š. duoti parodymai, kad 2019 m. birželio 25 d. visi kiti jos vadovaujamo padalinio pareigūnai buvo užimti ir vykdė kitas užduotis, kitais tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinktais įrodymais nėra patvirtinti. Be to, teismo vertinimu, nėra pagrįsta aplinkybė, kad Užduotis pareiškėjui, kurią jis privalėjo vykdyti kitos darbo dienos ryte, negalėjo būti suformuluota anksčiau kaip tik likus 16 minučių iki darbo dienos pabaigos 2019 m. birželio 21 d.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl, gavęs kvietimą duoti kraujo, iki darbo pradžios nepranešė tiesioginiam vadovui apie ketinimą būti donoru ir apie tai, jog vėluos į darbą (jei kraujas nebūtų imamas) bei kad yra tikimybė, jog tą dieną gali apskritai neatvykti į darbą (jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas gali būti donoru). Teismo vertinimu, tokiu neveikimu pareiškėjas elgėsi nepakankamai rūpestingai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas skirti jam tarnybinę nuobaudą. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, turėjo atsižvelgti į tai, kad nesurinkta jokių įrodymų apie dėl pareiškėjo veikos kilusias neigiamas pasekmes.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, t. y. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai netyrė ir nerinko jokių įrodymų dėl aplinkybių, kada, kokiu būdu buvo gautas ir ar buvo teisėtas prašymas, kurio pagrindu suformuluota Užduotis, nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėjas apie neatvykimą į darbą nepranešė prieš 1 val. iki darbo pradžios, t. y. nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės, netyrė ir nerinko jokių įrodymų dėl pasekmių, kilusių dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Tinkamai neįvertinus esminių tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neatlikus išsamaus tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės tyrimo, taikyti tarnybinę atsakomybę nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada turi esminių trūkumų, kurie vertintini kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas.

III. 16. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

16.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės apie savo neatvykimą į tarnybą pranešti prieš 1 val. iki darbo laiko pradžios, nes pareiškėjas atvykęs į VšĮ Nacionalinį kraujo centrą 8 val., nežinojo, ar galės būti donoru. Iš patvirtinto darbo grafiko pareiškėjas žinojo, kad 2019 m. birželio 25 d. jis turėjo dirbti nuo 8 val. Kvietimas duoti kraujo nėra privalomas ir įpareigojantis asmenį į kvietimą reaguoti operatyviai ir nedelsiant, nes kraujo donorystė pagrįsta asmens savanoriškumu. Todėl pareiškėjas, gavęs kvietimą iš VšĮ Nacionalinio kraujo centro, žinojo, kad pagal iš anksto patvirtintą grafiką tarnyba prasideda už 30 min. ir kad jis nespės į darbą atvykti laiku, tačiau neinformavo, kaip numato Reglamentas, tiesioginio vadovo apie vėlavimą į darbą, ir elgdamasis atsainiai, vis tiek nuvyko duoti kraujo. Toks pareigūno elgesys laikytinas nerūpestingu, nepateisinamu, lengvabūdišku. Tiesioginis vadovas pareiškėją charakterizuoja kaip ne visada tinkamai atliekantį pavestas užduotis, ne visada tiksliai ir laiku suderinantį visus reikiamus klausimus su vadovais, vengiantis bendradarbiavimo su policijos pareigūnais, nevengiantis konflikto, neieškantis kompromisų, linkęs nepaklusti vadovams, jam trūksta savikritiškumo, nesistengia keisti elgesio, taisyti klaidų. Pareiškėjas, norėdamas savanoriškai duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių, būdamas atsakingas, galėjo tai iš anksto suderinti su tiesioginiu vadovu.

16.2. Teismas neįvertino Užduoties aprašyme nurodytų aplinkybių. Būtent 2019 m. birželio 25 d., o ne kurią kitą dieną, Užduotyje nurodytas asmuo turėjo būti paleistas iš ligoninės. Asmenį reikėjo pristatyti ikiteisminio tyrimo byloje dėl procesinių veiksmų atlikimo – kardomosios priemonės paskyrimo, siekiant užtikrinti dalyvavimą procese, netrukdomą ir sklandų ikiteisminį tyrimą. Liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad sėkmingai šios užduoties neatlikus, būtų buvę sudėtinga asmenį surasti, siekiant atlikti procesinius veiksmus. Todėl užduoties atlikimas buvo neatidėliotinas ir svarbus. Pareigūnai turėjo laiku atvykti į gydymo įstaigą, kad asmuo nepabėgtų. Nors Užduotyje nėra nurodytas konkretus jos įvykdymo laikas, tačiau jis būtų buvęs aiškus, jei pareiškėjas, laiku atvykęs į tarnybą, būtų paskambinęs gydytojai ir išsiaiškinęs laiką, kada bus paleidžiamas asmuo. Liudytoja nurodė, kad užduotį reikėjo vykdyti skubiai po 8 val. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Užduotis neteisėta. Nors prie Užduoties nebuvo pridėti jos vykdymą patvirtinantys dokumentai, tačiau apie ją žinojo tiek Panevėžio miesto ir rajono veiklos skyriaus viršininkas, tiek tiesioginė pareiškėjo vadovė, kurie nebūtų skyrę neteisėtos užduoties.

16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl pareiškėjo nerūpestingo elgesio nebuvo sutrikdytas įstaigos darbas. Teismas neįvertino A. J. nurodytų aplinkybių, kad 2019 m. birželio 25 d. buvo žymiai mažiau dirbančių pareigūnų, D. Š. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kad užduotį nedelsiant turėjo vykdyti kiti pareigūnai, kurie buvo atitraukti nuo savo tiesioginių pareigų, t. y. užduotį įvykdė ekipažas, kurio tiesioginis darbas yra reaguoti į Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo padalinio budėtojų nurodytus įvykius, gaunamus iš Bendrojo pagalbos centro. Užduotis buvo įvykdyta laiku tik dėka kitų kolegų, kurie sutiko įvykdyti užduotį, tiesioginio vadovo operatyvumo ir greito reagavimo į susiklosčiusią situaciją, ir atsitiktinumo, kad reagavęs ekipažas buvo laisvas.

17. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas objektyviais byloje esančiais duomenimis. Teismas pilnai išnagrinėjo ir išdėstė reikšmingas bylai aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 50-TE-435 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Š.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino – Įsakymą panaikino. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas klaidingai nustatė bylos faktinę situaciją ir netinkamai vertino įrodymus.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

21. Iš Įsakymo ir Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta už tai, jog jis, veikdamas netiesiogine tyčia (t. y. žinodamas, kad turi iš anksto (prieš valandą) informuoti savo tiesioginį vadovą, to nepadarė laiku) 2019 m. birželio 25 d. laiku (t. y. likus valandai iki tarnybos pradžios) nepranešė tiesioginiam vadovui apie tai, kad jis vėluos į tarnybą 10 min., o 8.35 val. – kad neatvyks į darbą, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus (valstybės tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.), Panevėžio AVPK viršininko 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-256 patvirtinto Panevėžio AVPK darbo reglamento 245 punkto (darbuotojai, negalintys laiku atvykti į darbą arba visai į jį negalintys atvykti, likus valandai iki darbo pradžios, informuoja tiesioginį vadovą patys arba per kitus asmenis, jei dėl tam tikrų priežasčių to negali padaryti patys, ir paaiškina vėlavimo ar neatvykimo priežastis), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo.

22. Primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-174-756/2018). Nenustačius valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).

23. Teismas tikrinamu sprendimu Įsakymą panaikino, be kita ko, konstatavęs, kad „<...> pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės apie savo neatvykimo į tarnybą priežastis pranešti prieš 1 valandą iki darbo laiko pradžios (iki 8 val.)“ (žr. tikrinamo sprendimo 6 psl. 2 pastraipą), ir kad „atsakovas <...> nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėjas apie neatvykimą į darbą nepranešė prieš 1 val. iki darbo pradžios <...>. Tinkamai neįvertinus esminių tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neatlikus išsamaus tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės tyrimo, taikyti tarnybinę atsakomybę nėra pagrindo“ (žr. tikrinamo sprendimo 8 psl. 3 pastraipą). Taigi tarnybinė nuobauda pareiškėjui panaikinta, be kita ko, dėl to, kad nebuvo nustatyta jo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo – pavėluoto informavimo apie neatvykimą į tarnybą 2019 m. birželio 25 d.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. tarnyboje nebuvo dėl pateisinamos priežasties – tą dieną jis davė kraujo. Kraujo donorystės įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė remia neatlygintiną kraujo donorystę. Pagal šio įstatymo 7 straipsnį donoras, be kitų, turi teisę būti atleistas nuo darbo kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną, o įmonių, įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbuotojui kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną išvykti į kraujo donorystės įstaigą (1 d. 6 p.); įstatymai, kiti teisės aktai donorams gali numatyti ir kitų teisių (2 d.). Vidaus tarnybos pareigūno, kuris savanoriškai duoda kraujo ar kraujo sudėtines dalis garantijos taip pat įtvirtintos ir Statuto 70 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pagal kurį pareigūnams donorams darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos, yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis.

25. Paminėtą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, konstatuotina, kad pagal jį įstaigoms, kuriose pareigūnai donorai eina pareigas, kyla prievolė užtikrinti tokių pareigūnų teisių ir garantijų tinkamą įgyvendinimą. Tai reiškia, kad pareigūnams donorams negali būti kliudoma kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną išvykti į kraujo donorystės įstaigą, taip pat negali būti sudaromos kliūtys pasinaudoti su tuo susijusiomis garantijomis būti atleistiems nuo tarnybos, tuo pačiu išsaugant einamas pareigas ir gaunant nustatytą darbo užmokestį, o savanoriškas kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimas tarnybos metu per se (pats savaime) negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar neetiškas elgesys.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės apie savo neatvykimo į tarnybą priežastis pranešti prieš 1 valandą iki darbo laiko pradžios (iki 8 val.) ir kad dėl pavėluoto pranešimo jo kaltės nėra. Todėl kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl šios aplinkybės netinkamo vertinimo (Nutarties 16.1 p.). Papildomai pabrėžtina, kad susiklosčius tokiai situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamo ginčo atveju (t. y. kai pareiškėjas, iš VšĮ Nacionalinio kraujo centro kvietimą duoti kraujo gavo prieš 30 min. iki tarnybos pradžios (ši aplinkybė nėra nuginčyta), pareiškėjo elgesys apie neatvykimą į tarnybą informuojant tiesioginį vadovą prieš 10 min. iki tarnybos pradžios (vėliau šias priežastis valandos bėgyje patikslinant), nelaikytinas nesąžiningu ar neatitinkančiu Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo. Teisėjų kolegija, skirtingai nei atsakovas, pareiškėjo elgesio ginčo situacijoje nevertina kaip nerūpestingo, nepateisinamo ar lengvabūdiško.

27. Atsakant į Nutarties 16.2 punkte išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju byloje nepagrįstai vertintas Užduoties teisėtumas. Atsižvelgiant į pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio pažeidimo sudėtį ir nagrinėjamo ginčo kontekstą, toks vertinimas yra perteklinis, be to, tokiai išvadai byloje nėra pakankamai duomenų. Todėl su tuo susiję pirmosios instancijos teismo motyvai pripažįstami nepagrįstais, nepakankamais ir yra šalinami. Tačiau tai nekeičia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą Įsakymą panaikino pagrįstai.

28. Konstatavus, kad Įsakymas pagrįstai panaikintas dėl to, jog atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltės dėl tarnybinio nusižengimo, apeliacinio skundo argumentai, susiję su galbūt dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybą sutrikdyta įstaigos veikla (Nutarties 16.3 p.), nevertinami, nes toks vertinimas yra teisiškai nereikšmingas. Juo labiau, kad atsakovas nenurodo, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti pirmosios instancijos teisme nustatinėjant paminėtas aplinkybes.

29. Atsakant į likusius apeliacinio skundo argumentus, primintina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, teisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės, ir priėmė teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ir sutinkant su kitais pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, dėl kurių nebuvo pasisakyta šioje nutartyje, jie nebekartojami.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė