2022-04-06 Nr. AB-8816-3-61-3-05152-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1862-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05152-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. I. A. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. I. A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. M. I. A. Y. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 21S39985 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2400 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), kilmės šalyje patiria etninį persekiojimą, sunku pragyventi finansiškai. Grįžti į (duomenys neskelbtini) negali, nes ten yra nesaugu, neturi jokių pragyvenimo lėšų. Pareiškėja kilmės valstybėje gyveno pabėgėlių stovykloje (duomenys neskelbtini) kaime, nes jos gimtajame kaime, (duomenys neskelbtini), prieš 8 metus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) sugriovė visus namus. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sunku gyventi, nes nuolatos susiduria su diskriminacija iš (duomenys neskelbtini) pusės, jaučiama baimė, kad vėl gali pasikartoti istorija, kai (duomenys neskelbtini) žudė (duomenys neskelbtini), grobė moteris ir merginas. (Duomenys neskelbtini) sudėtinga pragyventi, sunku susirasti darbą. Pareiškėjai asmeniškai ir jos šeimai jokia grėsmė nekyla, bet (duomenys neskelbtini) ji nemato savo ateities, todėl ir išvyko į Europą.

3. Teigė, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, nes Komisija netenkino jos prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, t. y. priklausymą (duomenys neskelbtini) ir pavojų gyvybei, dėl ko ji negali pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia jai gresiančios potencialios grėsmės. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, nes neturi ryšių su Lietuvos Respublika.

5. Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad asmeniškai kilmės valstybėje grėsmės nejautė, tačiau (duomenys neskelbtini) gyventi yra nesaugu. Pareiškėja minėjo, kad jos (duomenys neskelbtini) nepersekiojo, negrasino. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nedirbo, nelankė mokyklos, visą šeimą išlaikė brolis. Pareiškėja į Europą atvyko viena, kiti šeimos nariai liko (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjos pasakojimą, kuriuo ji grindė savo prieglobsčio prašymą, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje ji buvo asmeniškai susidūrusi su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Atsakovas pažymėjo, kad, pareiškėja ir jos šeima nepatyrė persekiojimų, taip pat nesusilaukė asmeninių grasinimų, o prašymą suteikti prieglobstį grindžia bendra (duomenys neskelbtini) keliama grėsme (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji jautėsi nesaugi dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu, tačiau savo pasakojimą grindė iš esmės plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi, neįvardijo jokių individualaus pobūdžio kylančių grėsmių ar patirtos diskriminacijos apraiškų (duomenys neskelbtini), susijusių su pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Tyrimo metu pareiškėja nepateikė duomenų, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjos teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) yra sunku gyventi, yra suprantami, tačiau ekonominio pobūdžio priežastys nėra pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą.

9. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kurios, anot Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Visgi, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Pareiškėjos paskutinėje gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) nevaldo jokios teritorijos, o kitų individualių aplinkybių tyrimo metu nustatyta nebuvo. Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra.

10. Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Atsakovo vertinimu, aplinkybių visuma leidžia pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Be to, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus 5 metų laikotarpio draudimo atvykti. Taip pat pareiškėja atvyko legaliai į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus juos išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

12.1. pareiškėja 2021 m. liepos 26 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo; 2021 m. liepos 26 d. vyko pareiškėjos pirminė apklausa.

12.2. Pareiškėja 2021 m. spalio 19 d. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) negali grįžti, nes ten yra nesaugu ir neturi jokių pragyvenimo lėšų. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gyventi yra labai sunku, nes nuolatos susiduria su diskriminacija iš (duomenys neskelbtini) pusės, labai bijo, kad vėl gali pasikartoti istorija, kai (duomenys neskelbtini), grobė moteris ir merginas. Pareiškėja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) sudėtinga pragyventi, sunku susirasti darbą. Iš visos jos šeimos tik vyriausias brolis turi darbą ir išlaiko visus šeimos narius. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) neturi jokios ateities ir jiems ten gyventi nesaugu. Pripažino, kad jai ir jos šeimai jokia grėsmė nekyla, bet nemato savo ateities šioje šalyje, todėl ir išvyko į Europą.

12.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12.4. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 1 d. su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.

12.5. Komisija sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat įvertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje ir pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra etniniu požiūriu kurdų religinė grupė, kurios įsitikinimuose yra elementų, panašių į (duomenys neskelbtini). Jie daugiausia sutelkti (duomenys neskelbtini), tačiau kai kurie gyvena ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) dauguma istoriškai gyveno (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 1 d. Tarptautinė Migracijos Organizacija (toliau – ir TMO) Irake paskelbė bendrą namų atstatymo ir bendruomenės atminimo skatinimo projektą (duomenys neskelbtini) kaime, kurio gyventojai ((duomenys neskelbtini)) patyrė baisiausius (duomenys neskelbtini). Taip pat Jungtinės Tautos (toliau – ir JT) pasirašė susitarimo memorandumą su (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerija, siekiant padėti (duomenys neskelbtini) susigrąžinti jų būstą, žemes ir nuosavybės teises. (Duomenys neskelbtini) dažnai susiduria su dideliais iššūkiais įrodinėdami savo nuosavybės teises dėl okupavimo, diskriminacinės politikos vykdymo jų atžvilgiu arba dėl to, kad po konflikto su (duomenys neskelbtini) oficialių dokumentų, įrodančių jų teises į nuosavybę tiesiog nėra, dokumentai sugadinti arba sunaikinti. Šios iniciatyvos įvyko po 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) federalinio parlamento priimto (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymo, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis, atlyginimo sistemą.

15. Teismas akcentavo, kad tam tikri (duomenys neskelbtini) susiduria su pavojumi (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjos nurodytos individualios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog kilmės valstybėje jai kiltų pavojus. Be kita ko, pareiškėja šiuo atveju patvirtino, kad jai asmeniškai kilmės valstybėje nieks negrasino. Šiuo atveju individuali grėsmė pareiškėjai neidentifikuota. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų ir informacijos, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija būtų netiksli, pasikeitusi ar neaktuali nagrinėjamai bylai. Nurodė, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinta, jog nors (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami grubius žmogaus teisių pažeidimai (etninių mažumų), tačiau ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti prieglobsčio prašytojo baimę būti persekiojamam, nes, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-624/2022).

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jos kilmės valstybėje. Pareiškėja nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo, nei nagrinėjimo Migracijos departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pareiškėja kilmės valstybėje dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini), bus persekiojama, susidurs su grasinimais ir / ar kitais pavojais. Priešingai, pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek apklausos metu patvirtino, kad asmeniškai jai nieks negrasino. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) negali tinkamai gyventi kilmės valstybėje, taip pat, jog (duomenys neskelbtini) grupuotė grobia merginas, todėl jai (duomenys neskelbtini) gresia pavojus.

17. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė ir dėl to, kad kilmės valstybėje ji negali susirasti darbo, neturi pragyvenimo lėšų. Atitinkamai vertintina, jog galimai pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Taigi, nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojai grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodiriško smurto kilmės valstybėje. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos nurodomos jos galimo persekiojimo aplinkybės nėra individualaus pobūdžio, todėl vertintina, kad nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga.

18. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis nenustatyta, kad Irako Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.

19. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

20. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) dešimto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 p.). Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką maksimaliam draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

21. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, teismas nusprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

24. Pareiškėja teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktus. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

25. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei.

26. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Šiuo metu (duomenys neskelbtini)ų, ypač moterų ir vaikų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nepasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. (Duomenys neskelbtini) toliau susiduria su sunkumais, nes dabartinė Irako vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečių teisių (duomenys neskelbtini). Atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) esančiai (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Šiuo atveju pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija ir moteris), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

27. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys yra selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Palaikydamas atsiliepimo į skundą argumentus, atsakovas papildomai nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

35. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

37. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1-97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

38. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

39. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1-99.1.10 punktuose.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyventi nesaugu, bijo būti nužudyta (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini)sudėtinga pragyventi, sunku susirasti darbą, o moterys (duomenys neskelbtini) neturi teisių, t. y. galimybės dirbti ir mokytis.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1395-520/2022 nurodė, kad EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairėse „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Gairės), apžvelgus rizikas (22-23 p.), daroma išvada, jog ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis; kt. Gairėse taip pat nurodoma, kad nors ne visi (duomenys neskelbtini) patenka į persekiojamųjų grupę, jų pažeidžiamumo vertinimas nėra iš anksto nulemtas, t. y. jie iš tiesų vis dar gali būti persekiojami dėl religijos, rasės ir tautybės (pvz., asmenys gali būti sulaikomi, fiziškai užpuolami, seksualiai išnaudojami, pagrobiami ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad nesant persekiojimo, yra tikimybė, kad šie asmenys yra diskriminuojami. Siekiant įvertinti diskriminacijos pobūdį (jo rimtumą, sistemiškumą) bei jo sukeliamą kumuliacinį poveikį asmens teisėms, kuris gali prilygti persekiojimui, būtina vertinti individualias aplinkybes. Moterų ir mergaičių, vaikų grupės išskiriamos kaip labiau pažeidžiamos visame (duomenys neskelbtini) padėties kontekste (88-90 p.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, nustatė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai. Pareiškėja vykusios apklausos metu akcentavo šias aplinkybes: pareiškėja yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau prieš 8 metus (duomenys neskelbtini) šį miestą atakavo (pareiškėjos namai liko sunaikinti), todėl turėjo bėgti į (duomenys neskelbtini) miestą; pareiškėja, kaip moteris, kuri dar yra ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negali susirasti darbo; moterys (duomenys neskelbtini) neturi teisių, t. y. galimybės dirbti ir mokytis. Migracijos departamentas Sprendime, iš esmės neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėja dėl jos nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad pagal EPPB Gaires (duomenys neskelbtini) ir moterys yra įtraukiami į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašus, todėl Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į individualias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, turi įvertinti, ar pareiškėja, priklausydama dviem padidintos asmenų rizikos grupėms, (duomenys neskelbtini) nesusidurs su padidinta rizika patirti smurtą.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas ir Komisijos sprendimas panaikinami ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos D. M. I. A. Y. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos D. M. I. A. Y. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 21S39985 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2400. Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė